|
Buvęs desantininkas, tarnavęs SSSR Ginkluotųjų pajėgų dalinyje, dislokuotame buvusios VDR teritorijoje yra kankinamas nemalonios nuojautos, kad jo tarnyba vis dar nesibaigia,- jis nuolatos verčiamas tarnauti tėvynei, Dievui, moteriai, alkoholiui. Arba - gyvenimas yra didelė blaivykla, kurioje žmogus blaivinamas baime, prievarta ir pažeminimu. Tai ne autobiografinė knyga, nors autorius nevengia naudotis asmenine patirtimi.
„Kartais, kai lieki visiškoje tamsoje, kai šviesa tave netikėtai apleidžia, akis užlieja keista aukso spalva, tarsi iš tamsos plūsteltų čia pat ore tvyrojusi ir tik tinkamos akimirkos laukusi iš kitos erdvės dimensijos trykštanti amalgama; nežinau, kiek trunka tokie akimirksniai, tačiau bet koks bandymas juos nupasakoti visuomet atrodo per ilgas ir dirbtinis...“
Pasakotojas
„Šio teksto pasakotojas pasielgė mažų mažiausiai negarbingai. Mano geranoriškai pasiūlytą pagalbą - patirtį, temas, įvaizdžius, pastabas - jis panaudojo taip, kad dabar galiu jas vadinti pavogtomis. Maža to - jis žvelgia į mane nepatikliai, atsainiai, netgi su vos juntamu pasidygėjimu, tarsi manęs čia apskritai neturėtų būti.“
Autorius
|