Netrukus pasirodys

„Per vėlu šokti iš atrakcionų traukinuko, šiam pradėjus važiuoti...“

Broliams Karlui ir Rojui Opgardams sekasi. Mažajame Norvegijos miestelyje Ose Karlas valdo prabangų SPA viešbutį, o Rojus – degalinę ir užeigą. Rojus net planuoja čia pastatyti atrakcionų parką. Tiesa, beveik niekas nežino, kad už brolių sėkmės slypi ne vienas lavonas...

Tačiau lensmanas Kurtas Olsenas mano suradęs būdą, kaip įrodyti brolių kaltę dėl kelių praeities žūčių. Be to, paaiškėjus, kad pagrindinio kelio, einančio per Osą, nebeliks, nes bus tiesiamas naujas greitkelis, pavojus iškyla ir brolių verslui. Mirčių skaičius Ose ima augti...

„Kraujo ryšiai“ – maksimalios įtampos trileris, skandinaviškų detektyvų karaliumi tituluojamo Jo Nesbø romano „Karalystė“ („Baltos lankos“, 2022 m.) tęsinys apie išgalvoto kalnų miestelio bendruomenės problemas ir bet kokia kaina savo naudai jas išspręsti pasiryžusius brolius Opgardus.

„Nesbø meistriškai įtraukia skaitytojus ir skaitytojas į žavingo žudiko minčių srautą, kruvinus epizodus praturtindamas nuorodomis į popkultūrą ir aštriu humoru, persmelkiančiu ir Hario Hūlės detektyvų seriją. Rezultatas – šaltas ir tamsiai juokingas „noir“ žanro kūrinys, persekiosiantis dar ilgai po paskutinio puslapio.“

Publishers Weekly

„Nėra nieko, ko Jo Nesbø negalėtų padaryti, o ištikimi jo gerbėjai ir gerbėjos šią knygą tiesiog sugrauš.“

Bookreporter

Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Kraujo ryšiai“ gimtojoje Norvegijoje pasirodė 2024 m., o 2025 m. buvo įtraukta į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Tu geras žmogus. Ši savybė, kurią tu laikai yda, ir yra priežastis, dėl kurios pradedu tave įsimylėti.“

Netikėtai mirus tėčiui, Leiken gyvenimas pasikeičia neatpažįstamai. Ji, mama ir mažasis broliukas turi palikti vienintelius kada pažinotus namus Teksase ir kraustytis į šaltą ir nesvetingą Mičiganą. Leiken tikra, kad naujoji vieta jai nepatiks, tačiau kas gi daugiau, jei ne ji, padės atsitiesti savo gedinčiai šeimai. Iš pirmo žvilgsnio tvirta ir ryžtinga, viduje Leiken po truputį byra į šipulius.

Bet tada ji sutinka Vilį. Žavingas dvidešimt vienų kaimynas išsyk patraukia merginos dėmesį: rūpestingas, šmaikštus, visiškai kitoks nei anksčiau sutikti vaikinai. Jau po pirmojo pasimatymo slemo klube Leiken ir Vilis supranta, kad juos sieja kažkas ypatinga, kažkas, ką sunku įvardyti paprastais žodžiais. Tačiau staiga įsižiebusiai meilei dėl netikėtų aplinkybių lemta staiga ir nutrūkti.

Leiken ir Viliui reikės rasti būdą, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus arba... teks išmokti gyventi vienam be kito amžinai.

„Unikalus, daugiau tokių romanų nerasite... Tiesiog eikit ir skaitykit.“
Tammara Webber, „The New York Times“ bestselerių autorė

„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Debiutinis Colleen Hoover romanas „Slemas“ lietuviškai pirmąsyk pasirodė 2013 metais („Alma littera“). Nors skirtas jaunimui, neabejotinai sudomins visus autorės gerbėjus ir gerbėjas savo gvildenamomis temomis: gyvenimo ir mirties, meilės ir gedulo, atsakomybės ir širdį draskančių pasirinkimų.

Lauke, pievoje, parke, miške, paežerėje ar net po žeme gyvena daugybė įvairiausių žvėrelių, paukščių ir vabalėlių. Kartais mes juos pastebime, bet dažniau – ne. Visi užsiėmę savais reikalais: džiaugiasi ir liūdi, serga, rūpinasi vieni kitais, pykstasi ir taikosi, mėgsta pasmaližiauti, augina vaikelius, toli iškeliauja ir vėl grįžta. Ir mėgsta pasilinksminti – visai kaip žmonės.

• Dainuodami apie gyvūnus, vaikai daug apie juos sužinos: kaip kuris atrodo, kaip elgiasi ir ką mėgsta.
• Dainelių melodijos paprastos, nesunkiai išmokstamos.

Dainuoja:
Vytautas Leistrumas
Jurgis Marčėnas
Kotryna Stasikėlė

„Vėl pažvelgė į knygą. <...> Ribos tarp gėrio ir blogio visada būdavo aiškios, jokių dviprasmybių. Veikėjai arba geri, arba blogi. Niekas nebūdavo ir toks, ir toks. Visai ne taip, kaip tikrovėje.“

1944-ieji, Prancūzija. Dordonės upės slėnyje, sename akmeniniame name gražaus kaimelio pakraštyje trys seserys laukia karo pabaigos. Vyriausioji Elena stengiasi iš visų jėgų apsaugoti savo šeimą net ir tada, kai nacių okupacija tampa vis grėsmingesnė. Eliza – maištininkė, pasiryžusi bet kokia kaina padėti pasipriešinimo judėjimui. O amžina svajotoja Florensija trokšta, kad Prancūzija būtų laisva.

Vieną tamsią naktį sąjungininkai paprašo seserų pagalbos. Elena supranta, kad nebegali likti nuošalyje. Tačiau jų mįslingos praeities paslaptys grasina sugriauti viską, kas seserims brangiausia...

„Jaudina ir įkvepia. Įspūdingas, turtingos vaizduotės romanas apie drąsą, meilę ir išbandymų purtomą ištikimybę šeimai.“

Rachel Rhys, rašytoja

„Išskirtinė, puikiai parašyta. Čia ne tik kraują stingdantys karo siaubai, bet ir gausu drąsos, meilės ir pasiaukojimo.“

Kate Furnivall, rašytoja

„Vaizdinga, intriguojanti, ryški, šilta – įtrauks ir nepaleis.“

Tracy Rees, romanų „Smėlio laikrodis“ ir „Eimė Snou“ autorė

Dinah Jefferies (Daina Džefris, gim. 1948) – populiari britų rašytoja. Pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo aukle didikų šeimoje, o rašyti pradėjo sulaukusi 50-ies. Beveik visos autorės knygos tapo „The Sunday Times“ bestseleriais.  Romanas „Karo dukterys“ – pirmoji epiškos šeimos sagos apie Bodenų seseris dalis.

Pasaulyje parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių!

„Tavo gyvenimas yra ne tai, ką kažkas tau duoda, o tai, ką pasirenki pats, ir būtent tu priimi savo gyvenimo sprendimus.“

Ar galima pasirinkti būti laimingam? Kur slypi toji jėga, leidžianti mums keistis ir atrasti pilnatvę? Kaip galime nesibaimindami numoti ranka į kitų primestą nuomonę ir būti tuo, kuo norime būti?

Remdamiesi austrų gydytojo ir vieno svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymais, Ichiro Kishimi ir Fumitake Koga pateikia aiškų ir paprastą atsakymą: mes patys esame savo likimo kalviai.

Per išmintingo filosofo ir visa paneigti siekiančio jaunuolio dialogą autoriai ne tik perteikia svarbias psichologines ir filosofines sampratas, bet ir stulbinamai paprastai skatina išlaisvinti mintis ir atsikratyti praeities pančių, suteikia drąsos, įgalina keistis bei moko įveikti visus aplinkinių ar mūsų pačių susikuriamus ir prisiimamus suvaržymus. Kad laimė išties būtų pasiekiama mūsų pačių rankomis.

„Argumentuota ir tikslinga, padeda suvokti, ką ir kodėl darome gyvenime.“
The Emerald Street

„Išdrįsk“ lengvai įveiksite per vieną dieną, bet mintys, kurias ši knyga sukels, dar ilgai aidės jūsų galvoje. Tai pati neįprasčiausia <...>, bet ir pati vertingiausia savigalbos knyga, kokią tik perskaitysite per visus metus.“
The Culture Trip

„Kaip Marie Kondo, tik jūsų mintims.“
Hello Giggles

Ichiro Kishimi (gim. 1956) gyvena Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokydamasis mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, konsultuoja jaunuolius psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestseleriais tapusių knygų apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant savo trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir išdėliojo savo užrašus klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

„…perskaitę iki galo šį absurdišką epą prakeiks mane už sugaištą laiką bet neįstengs paneigti kad negalėjo mesti šalin nes tarp mano kvailų meilės ir mirties širdgėlų atrado daugybę to ką išgyveno patys taip pat ir moterys.“

 „Pusseserės“ – sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai. Kenčiančios romano moterys susiduria su seksualine prievarta, skurdu, abortais, mirtimi ir kartu su menu, kaip vienintele išsigelbėjimo galimybe.

Kūrinio pasakotoja Juna – naivi, trapios sąmonės dailininkė, pasaulį matanti savitai. Ji rašo radikaliai atvirai, beveik be skyrybos ženklų, nes Juną jie „vargina“, o menkavertiškumo jausmą bando įveikti ieškodama naujų žodžių žodyne. Ir vis dėlto savo šiurkščiu, netobulu, bet galingu monologu ji pataiko tiesiai skaitytojams į širdį. 

Aurora Venturini sukūrė groteskišką autobiografinį romaną, kuriame juodasis humoras persipina su nuoširdumu, o neįsisąmoninta moterų kančia – su beatodairiškomis išsigelbėjimo paieškomis. Tai provokuojanti, nepatogi, jaudinanti literatūra, peržengianti normas ir išryškinanti tai, kas dažniausiai nutylima. Kaip kubistinis paveikslas, siekiantis praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

„Pusseserės“ – tai aš, [...] tai mano šeima. Nebuvome kaip visi. Mano namuose visos seserys turėjo psichikos negalios požymių... Šios knygos turėjau savyje tiek daug, kad ją parašiau per du mėnesius.“

Aurora Venturini, autorė

„Venturini rašo tokią prozą, kuri meta iššūkį visiems literatūrinės kalbos kanonams.“

Alan Pauls, „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narys

„Prilygsta siurrealistinei Leonoros Carrington literatūrai.“

Catherine Taylor, rašytoja ir literatūros kritikė

„Baigusi skaityti romaną, [...] jaučiausi apstulbusi, suglumusi ir sužavėta. Ar tas romanas išties puikus? Ar tik drąsus tekstas, skandalinga smurto tema, suvokimas, kad dar nieko panašaus nebuvo išleista, ar nežinia iš kur sklindantis balsas? [...] Jeigu žiuri gebės įvertinti šios istorijos ir teksto radikalumą, knyga gali tapti laimėtoja. Ir ji ja tapo.“

Mariana Enriquez, rašytoja ir patariančioji „Página12“ Naujojo romano premijos žiuri narė

„Per meną „Pusseserės“ savo veikėjoms suteikia tokią pat stebinančią laisvę, kokią sau suteikia ir Venturini.“

Lily Meyer, literatūros kritikė

„Menininkės jaunų dienų portretas Davido Lyncho stiliumi.“

Cory Oldweiler, rašytojas

Aurora Venturini (1922–2015) – argentiniečių rašytoja ir psichologė, daugiau kaip 30 kūrinių autorė. Juose karštligiškai nagrinėjo šeimos temą. A. Venturini buvo 85-eri, kai už „Pusseseres“ 2007-aisiais laimėjo dienraščio „Página/12“ įsteigtą Naujojo romano premiją ir sulaukė didelio pripažinimo Argentinoje ir už jos ribų. Dabar ji laikoma svarbia Lotynų Amerikos rašytojų, o „Pusseserės“ jau išleistos daugiau kaip 20 šalių.