Netrukus pasirodys

„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“

„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.


„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius

„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja


Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.

NUO SVAJONIŲ GYVENIMO TAVE TESKIRIA ŠEŠI ŽINGSNIAI.

Dešimtmečiais manifestavimo praktika buvo plačiai atmetama kaip pseudomokslas. Tačiau, anot neuromokslininko dr. Jameso R. Doty, manifestavimas tiesiogiai keičia mūsų smegenų struktūrą, atveria įvairias galimybes ir netgi gali prisidėti prie geresnio, malonesnio pasaulio kūrimo.

Grįsdamas savo įžvalgas neuromokslo tyrimais, J. R. Doty skaitytojams siūlo šešis žingsnius, vedančius prie sėkmingos manifestavimo praktikos, aprėpiančios sąmoningumą, meditaciją, vizualizaciją ir užuojautą – tiek sau, tiek kitiems. „Proto magija“ pranoksta tipines knygas apie manifestavimą, nes paaiškina, kaip mintys formuoja mūsų realybę, ir pateikia praktinių įrankių, padedančių panaudoti šią magijai prilygstančią galią.

„Puikus, įkvepiantis ir veiksmingas – tai galbūt geriausias kada nors parašytas vadovas, kaip įgyvendinti savo svajones. Jungdamas neuromokslą, išminties tradicijas ir praktinę psichologiją, J. R. Doty veda skaitytojus patikrintu keliu jų tikslų link. Šiame kelyje dr. Doty yra malonus ir padrąsinantis, pateikiantis daugybę įkvepiančių pavyzdžių apie žmones, kurie, susidūrę su iššūkiais, vis tiek pasiekė sėkmę, taikydami jo aprašytus metodus. Nuostabi knyga.“

Rick Hanson, psichologijos mokslų daktaras, „The New York Times“ bestselerių autorius

„Turiu prisipažinti, kad, prieš skaitydamas šią nepaprastai įdomią knygą, manifestavimą laikiau eiline „Naujojo amžiaus“ nesąmone, kaip ir astrologiją, kristalų galias ar panašius dalykus. J. R. Doty, žinomas neurologas ir neurochirurgas, privertė mane persigalvoti. Iš tiesų jis privertė mane susimąstyti. „Proto magija“ yra nuostabi ir puikiai parašyta kelionė po mūsų protą ir jo slėpinius. Galbūt ji nepadės manifestuoti „Ferrari“ automobilio, bet nukreips keliu, vedančiu prie daug vertingesnių dalykų.“

Stephen Fry, aktorius, rašytojas

James R. Doty (Džeimsas R. Doti, 1955–2025) buvo Stanfordo universiteto Medicinos fakulteto profesorius, neurochirurgas, neurologas. 2008 m. jis kartu su kolegomis įkūrė Stanfordo atjautos ir altruizmo tyrimų ir mokymų centrą, kuriame iki šiol atliekami neurologijos, elgsenos, genetikos ir biomedicinos tyrimai, susiję su žmogaus gebėjimu užjausti. Vienas svarbiausių šio centro rėmėjų – Jo Šventenybė Dalai Lama. 

„Istorijos eigoje išnyksta ištisos civilizacijos. Kaip jos gyveno paskutinius savo dešimtmečius ir dienas? Rusija ir rusai merdėjo jau šimtmetį – karuose, Gulage ir, svarbiausia, kasdien nuvertindami žmogaus gyvybę. Tą nuvertinimą ji visada laikė aplaidumu, bet galbūt tai buvo aktyvus troškimas.“

Masha Gessen puikiai supranta šiandienos Rusijos režimo prigimtį. Knygoje „Rusija be ateities“, kurią M. Gessen vadina „negrožiniu romanu“, pasakojamas keturių žmonių, gimusių devintojo dešimtmečio pradžioje, gyvenimas. Kiekvienas jų užaugo turėdamas neeilinių lūkesčių: paskatinti to paties dešimtmečio pabaigoje prasidėjusios Sovietų Sąjungos atvirumo politikos ir optimistinių reformų, verslininkai, aktyvistai, mąstytojai ir rašytojai vylėsi sukurti demokratišką ateitį.

Tačiau vieną po kito šiuos žmones sutriuškino Vladimiro Putino režimas, sugrąžinęs senosios sovietinės tvarkos veikimo principus ir sukūręs mafijinę valstybės valdymo formą. M. Gessen atskleidžia, kaip Rusija tapo įkalinta savo pačios praeities, ir diagnozuoja jos visuomenę kaip sergančią „pasikartojančiu totalitarizmu“ – lėtine liga, sunaikinsiančia šalį.

„Ilgametė nuosekli ir netriviali V. Putino ir jo režimo kritikė Masha Gessen šioje knygoje parodo, kaip galima pažinti Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo, – ne kartoti abstrakčias klišes, o pasakoti konkrečių individualių žmonių istorijas. Šitaip mes sužinome, kodėl Rusijai nepavyko iškelti galvos virš tamsos ir ji paniro į dar gilesnę tamsą. O sekdami jos nesėkmės istorija, netikėtai paraštėse galime suprasti, kada ir kodėl mes, skendę toje pačioje tamsoje, sugebėjome nuplaukti kitu keliu ir mums pavyko. Tada tampa lengviau atpažinti ir pasipriešinti autoritarizmo vilionėms. Tai knyga prieš šias pražūtingas pagundas.“

Tomas Vaiseta, rašytojas ir istorikas

Masha Gessen (Maša Gėsen, gim. 1967, pasirinkę būti pristatomi daugiskaitos trečiojo asmens įvardžiu) – rusų ir amerikiečių žurnalistai, pelnę prestižinius „Guggenheim Fellowship“ ir  „Carnegie Fellowship“ apdovanojimus. Šiuo metu gyvena JAV, Rusijos ir žmogaus teisių temomis rašo žurnalams „The New Yorker“ ir „The New York Times“. 2017 m. „Rusija be ateities“ pelnė „National Book Award“ apdovanojimą, o tokie leidiniai kaip „The New York Times Book Review“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“ įtraukė ją į geriausių metų knygų sąrašus.

1937-ieji, Anglija. Aukštesniajai vidurinei klasei priklausančioje Kazaletų šeimoje justi atostogų nuotaikos. Kiekvieną vasarą visos trys kartos – broliai Edvardas, Rupertas, Hju su žmonomis ir vaikais, netekėjusi sesuo Reičel ir šeimos patriarchas su matriarche, vadinami Brigu ir Kunigaikšte, – susirenka į savo idilišką kotedžą Sasekse. Ten jie praleidžia du mėnesius, kupinus juoko ir žaidimų, ištaigingų šeimos pietų, saulėtų iškylų paplūdimyje, ramybės ir džiaugsmo.

Tačiau už patogumų ir privilegijų fasado slypi neišsakyti troškimai, nerimas ir artėjančių permainų nuojauta. Šeimos vyrus persekioja Pirmojo pasaulinio karo patirtys, ramybės neduoda auganti naujo karo grėsmė. Šeimos moterys bando kovoti su nuviliančiomis santuokomis, neištikimybe, visuomenės joms primestais vaidmenimis. O jaunoji karta ima pastebėti suaugusiųjų pasaulio įtrūkius ir nujausti, kad nekaltumo laikai artėja prie pabaigos.

Romanas „Šviesūs metai“ – pirmasis ciklo „Kazaletų metraščiai“ tomas. Tai meistriška šeimos saga, kurioje subtiliais potėpiais kuriamas sudėtingų šeimos ryšių, vienišos žmogaus prigimties ir nenumaldomai tekančio laiko paveikslas.

„E. J. Howard padeda mums atlikti labai reikalingą dalyką: atverti akis ir širdis.“

Hilary Mantel

„Turbūt mėgstamiausia mano visų laikų knyga.“

Marian Keyes

„Kazaletų metraščiai“ pelnytai užsitarnavo garbingą vietą tarp didžiųjų šeimos sagų.“

Sunday Telegraph

„Primena Virginia’os Woolf „Ponią Delovėj“ ir serialą „Dauntono abatija“.“

Books and Reviews

Elizabeth Jane Howard (Elizabetė Džeinė Hovard, 1923–2014) – anglų rašytoja, sukūrusi per dvidešimt kūrinių. Išgarsėjo penkių dalių romanų ciklu „Kazaletų metraščiai“, iš dalies paremtu jos pačios gyvenimu. BBC televizija pagal šį ciklą sukūrė serialą. 2000 m. už nuopelnus literatūrai E. J. Howard suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (CBE).

Miško gyventojai ruošiasi Kalėdoms. Puošdama savo eglę, Voverė sulaukia netikėtos dovanos – kaspinu perrištos dėžės, pilnos blizgančių spalvotų kalėdinių burbulų. Kas ją atnešė? Ką gi Voverė nuspręs daryti su šiais puikiais žaisliukais?

Tai staigmenų pilnas pasakojimas apie draugystę, gerumą ir gražiausią metų šventę.