Filosofija, sociologija

Apie dzenbudistines meditacijas prirašyta gausybė knygų, tačiau tik retoje jų į dzenbudizmą žvelgiama taip, kaip jas suvokia dauguma tikrųjų šios budizmo krypties išpažinėjų – kaip ritualizuotą disciplinos bei grožio meną. Turbūt todėl ši nedidelė knyga tokia populiari iki pat šių dienų – joje aiškiai
ir tiksliai nusakyta dzenbudizmo esmė: intuicija, meditacija, valia, praktika, praktika, praktika... ir staiga pagaliau spontaniška patirtis, per kurią susilieja aš ir menas, kūnas ir protas.

„Dzenas ir lanko menas“ – literatūros apie dzenbudizmą klasika, kūrinys, išgarsinęs vokiečių filosofijos profesorių Eugeną Herrigelį (1884–1955) visame pasaulyje. Knygoje pasakojama apie „lanko kelią“ (jap. „kiudo“) ir atskleidžiama asmeninė šaudymo iš lanko patirtis, kurią knygos autoriui per šešerius metus,
praleistus Tekančios Saulės šalyje, perdavė japonų meistras. Ėjimas „lanko keliu“ – tai ne tik technikos meistriškumas, meninė kūryba, bet ir visokeriopos tikro dvasingumo įkvėptos gyvenimiškos veiklos esmė.

Jei ilgus metus atkakliai siekęs tobulumo šaulys užmiršta visas sąmoningas pastangas ir tobulas šūvis jam „nusprūsta kaip sniegas nuo bambuko lapo“, vadinasi, jis įminė lanko bemenio meno, dzeno ir apskritai gyvenimo paslaptį. Ši knyga kaip tik ir nutiesia į ją kelią.

Knygoje pateikiama garsaus lietuvių išeivijos filosofo Algio Mickūno – jis, beje, Rytuose taip pat ėjo „lanko keliu“ – pratarmė.