Istorija, politologija, kultūrologija

1945-aisiais Europa skendėjo griuvėsiuose. Žemynas buvo nuniokotas praūžusio chaoso: karo, masinių skerdynių, bombų… Didelė dalis Rytų Europos teritorijos pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną - joje viena despotinė valdžia keitė kitą. Šiandien Sovietų Sąjungos nebėra, griuvo kitos dirbtinai sulipdytos šalys, keitėsi ideologijos, o Europos Sąjungos valstybės siekia pačios Rusijos sienas.
Kaip tai atsitiko? - klausia garsus britų istorikas ir eseistas, Europos istorijos žinovas, New York Review of Books apžvalgininkas Tony Judtas, keturis dešimtmečius tyrinėjęs šiuolaikinę Europą. Šių tyrimų rezultatas apima 34 valstybes (nuo Lisabonos iki Sankt Peterburgo) ir 60 metų laikotarpį iki 2005-ųjų, tai itin išsami netolimos žemyno praeities studija, kurioje į vieną darnią visumą sulydomi tarptautiniai santykiai, valstybių vidaus politika, idėjos bei koncepcijos, socialiniai pokyčiai, šalių ekonominė plėtra ir kultūra.
Pokario pasakojimo laukas - platus: Sovietų Sąjungos žlugimas, Europos Sąjungos atsiradimas ir iškilimas, galutinis Europos imperijų subyrėjimas, besikeičiantis Europos santykis su prisiminimais apie karą ir prieštaringas požiūris į dvi savo įtaka ją apsupusias galybes - Rusiją ir JAV.
Knygos autorius 1968-ųjų įvykius Paryžiuje sieja su tų pačių metų įvykiais Prahoje ir Italijoje, analizuodamas Salazaro diktatūrą Portugalijoje, ją lygina ne tik su Franco valdymu Ispanijoje, bet ir Ceau?escu režimu Rumunijoje. Aiškiai ir nuosekliai perteikdamas žemyne besiklostančius įvykius kaip visumą, tyrinėtojas nepamiršta išryškinti skirtingos Rytų ir Vakarų patirties. Jis įtaigiai analizuoja ne tik gausius Europą drebinusius politinius įvykius ir reiškinius, tokius kaip Graikijos pilietinis karas, skandinaviškoji socialdemokratija, daugiakalbės Belgijos rūpesčiai, Šiaurės Airijos ir baskų kovos, bet ir pateikia originalių įžvalgų apie prancūzų ir čekų kiną, egizstencializmą ir pankroką, "The Beatles" ir brutalistinę architektūrą, taip pat atskleidžia naujų faktų apie išskirtines žemyno asmenybes: Winstoną Churchillį ir Fran?ois Mitterand'ą, generolą Franco ir generolą Jeruzelskį, Silvio Berlusconi ir Josifą Staliną.