Skaitytojams nuo 16 metų

„Ši knyga tarsi tamsus brangakmenis – sodri ir pavojinga.“ 

LEIGH BARDUGO, bestselerio „Šešetas varnų“ autorė

Aišku, kad norėjau būti kaip jie. Jie tokie gražūs, kaip dieviškoje ugnyje nukalti kalavijai. Jie gyvens amžinai.

O Kardenas pats gražiausias. Nekenčiau jo labiausiai iš visų. Nekenčiau jo taip stipriai, jog kartais vos pažvelgusi į jį vargiai galėdavau atgauti kvapą.

Džudei buvo septyneri, kai buvo nužudyti jos tėvai, o ji su dvyne seserimi išgabentos į Fėjų karalystę. Prabėgus dešimčiai metų mergina, nors ir yra mirtinga, tetrokšta priklausyti magiškam fėjų pasauliui. Tačiau daugelis fėjų niekina žmones. Ypač princas Kardenas, jauniausias ir žiauriausias Didžiojo karaliaus sūnus.

Džudė, nusprendusi pelnyti riterės titulą ir tapti asmenine vieno iš princų ar princesių sargybine, vis labiau įsipainioja į rūmų intrigas ir klastą. Ji atranda savyje jėgų kovoti, gudrauti ir net pralieti kraują. Tačiau netikėta išdavystė sukelia didžiulį pavojų magiškam pasauliui, o Džudei tenka rizikuoti gyvybe ir sudaryti pavojingą sąjungą, kad išgelbėtų savo brolį ir fėjas.

Perkamiausios fantastinių knygų vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black pirmoji serijos „Žiaurusis princas“ knyga nukels į stebinančią nemirtingų Fėjų karalystę, kur rezgamos intrigos, verda kovos dėl valdžios, žudomi artimiausi giminaičiai. Istorija, palytėta tamsios romantikos, prikausto dėmesį iki paskutinio puslapio.

Holly Black yra perkamiausia „New York Times“ fantastinių knygų rašytoja, sukūrusi tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“; debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiesiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Ji tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, gavo Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Rašytojos knygos išverstos į 32 kalbas, pastatytas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com

Suomių rašytojo J. P. Laitineno debiutinis romanas „Fiktyvus“ – nirtulingas filosofinis pasakojimas apie praradimus, jų neigimą ir troškimą matyti pasaulį tokį, koks norėtum, kad jis būtų.

Nuo akademinės bendruomenės atsiskyręs filosofas Henris Kvalija tiki pasiekęs esminį proveržį: jo sukurta fiktyvaus žmogaus teorija gali padėti atverti neaprėpiamas proto ir atminties galimybes. Tačiau netrukus jis įsitikins, kad darbas dar nebaigtas. Netikėtai sužinojęs, kad seniai prarasta mylimoji guli ligoninėje, Henris skuba jos aplankyti. Blaškydamasis po miestą filosofas patiria kraštutines fizines ir psichologines būsenas, o kartu patikrina savo teoriją praktiškai.

Sigmundas Freudas (Zigmundas Froidas, 1856–1939) – austrų psichiatras, kultūros teoretikas, religijos kritikas ir psichoanalizės pradininkas, laikomas vienu įtakingiausių 20 a. mąstytojų. Nerimastis kultūroje pristato ir detalizuoja agresijos kilmę, kaltę, kančias, kylančias apribojus asmeninius laimės siekius, įtampas tarp individo ir visuomenės; kalba apie žmogaus ir kultūros santykį antropologiniu bei ontologiniu požiūriu, o kultūrą interpretuoja kaip natūralių potraukių – gyvybinių ir destruktyvių – ribą.

„Žmogus nėra švelni būtybė, kuriai tereikia meilės ir kuri geriausiu atveju ginasi tik užpulta – prie potraukių, kuriais jis apdovanotas, privalome priskirti ir nemažą dalį polinkio į agresiją <…> Žmogus žmogui vilkas; kas, stojęs akistaton su savo gyvenimo ir visos istorijos patirtimi, drįs tai užginčyti?“

Sigmund Freud

„Visuomenės rišlumui išlaikyti neužtenka žmonių poreikio bendradarbiauti ir seksualinių potraukių, skatinančių juos jungtis į šeimas bei didesnes bendruomenes. Jį nuolat ardo atviri arba užmaskuoti agresijos proveržiai. Kultūra netgi kažkuria prasme pasisavina seksualinio geismo energiją, kad, ją perdirbusi ir sušvelninusi, nauja meilės forma susietų į bendruomenę individus, kurie vienas kito atžvilgiu pirmapradiškai yra piktavaliai ir smurtingi. Dabar kultūros funkcija slopinti prigimtinius žmonių potraukius pasirodo kaip pozityvi galia, sauganti vienus individus nuo nežabotos kitų prievartos, išnaudojimo, savivalės ir kitokių agresijos formų, kurios primygtinai reikalauja būti patenkintos taip pat, kaip ir seksualiniai potraukiai.“

Įvado autorius Audrius Račkauskas

Italų rašytojas Primo Levi gimė 1919 m. Turine, liberalioje žydų šeimoje. Baigęs mokyklą, studijavo chemiją. Antrojo pasaulinio karo metais prisijungė prie antifašistinio pasipriešinimo judėjimo grupės, tačiau netrukus grupės nariai buvo areštuoti; jo bendražygiai italai neišvengė mirties, o Levi, prisipažinęs esąs žydas, 1944 m. vasarį pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasibaigus karui, grįžo į gimtuosius namus Turine, dirbo chemiku, vedė ir susilaukė dviejų vaikų.

„Esu žmogus, kurį išgelbėjo jo amatas“, – apie save yra sakęs Primo Levi (1919–1987), rašytoju tapęs po dramatiškos Aušvico patirties. Sugautas kaip partizanas ir deportuotas, nes žydas, lageryje Levi stebuklingai išgyveno paskirtas į chemijos laboratoriją: paradoksalu, didžiausiame moderniosios Europos „mirties fabrike“ veikė ir galinga Trečiojo reicho gumos pramonė, paremta vergišku belaisvių darbu. Šia prasme tolesnėje šio italų rašytojo kūryboje galima įžvelgti pastangas grąžinti darbui žmogiškąją vertę ir prasmę, – paniekintas ir išjuoktas šūkio Arbeit macht frei virš lagerio vartų. Ne išimtis ir Periodinė elementų lentelė: pasirodžiusi 1963 m., o 2006 m. Didžiosios Britanijos karališkojo instituto paskelbta geriausia visų laikų mokslinio turinio knyga.

Panašiai kaip distiliuojama materija keičia pavidalus ir būsenas, išsigrynindama į esenciją, spiritus, taip ir šių puslapių pasakotojas – savotiškas alchemikas – patiria egzistencinius virsmus, bando koncentruoti, iškristalizuoti, sverti ir apdoroti kalbinę žaliavą ieškodamas esminių tiesų. Argonas, geležis, fosforas, gyvsidabris, auksas – kiekvienas šių elementų skleidžiasi kaip gyvenimiškos patirties metafora, individualios ir kolektyvinės atminties dėlionė, poetiškai dėliojama į 21 apsakymą. Drauge tai duoklė žydiškoms rašytojo šaknims bei nuostabiai chaotiškam Pjemonto žydų pasauliui su jo unikaliu žargonu ir žmonėmis, kuriuos pasiglemžė neapykanta ir sunaikinimo tyla.

Toma Gudelytė

Jis valdo viską.

Bet šįkart įklimpo pats...

Katerina Hamilton – profesionali renginių organizatorė, bet turtuolis Konalas Oriordanas pasamdo ją dėl keršto. Apsimesdamas reikliu klientu ir nenuleisdamas akių, išpeš viską apie jos netikėlį įbrolį.

Konalo planas – pasikviesti Kateriną į ištaigingą pokylį Paryžiuje. Tik kad geismo ir jos nuoširdumo nesitikėjo! Kerštą greitai nugalėjo aistra...

Paslaptis išaiškėjo: jis tapo tėvu!

Įsiveržus į netikros sesers vestuves, Roso de Kortnio laukia šokiruojanti žinia. Jo žvilgsnį greitai patraukia nepamirštamoji Karmela Oriordan – ir vaikas, kuris neginčijamai atrodo kaip jis pats! Karmela pateikia ultimatumą: būk mūsų sūnaus tėvu arba dink.

Amžiams pasikeitęs po motinos praradimo, vienišas vilkas Rosas buvo tikras niekada negalėsiąs turėti vaikų. Visada tikėjo nesantis pajėgus mylėti Karmelą ir jųdviejų vaiką, kaip jie nusipelnė. Net jų nepakartojamas ryšys negali to pakeisti… O gal?

Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras.

Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. Tai nepalaužiamos moters, gebančios į pasaulį žiūrėti šviesiomis akimis, istorija.

Maya Angelou (1928–2014) – JAV kultūros ikona, aktyviai veikusi meno lauke, bendradarbiavusi su pilietinių teisių aktyvistais Martinu Lutheriu Kingu ir Malcolmu X. Parašė septynias autobiografines knygas, tris esė rinkinius ir keletą poezijos knygų. Už viso gyvenimo nuopelnus ją apdovanojo prezidentai Billas Clintonas ir Barackas Obama. Žymiausias jos kūrinys „Žinau, ko gieda paukštis narve“ buvo nominuotas Nacionalinei knygų premijai.

Rašytoja Olivia Laing būdama beveik 35-erių nusprendžia kraustytis iš Europos į Niujorką pas mylimąjį. Kelionė jau suplanuota, bet paskutinę minutę jis persigalvoja. Palikta viena, svetimame megapolyje moteris išgyvena radikaliausią vienatvės formą. Ji ima domėtis niujorkiečių menininkų kūryba ir biografijomis – daugiausia tai žmonės, kuriems buvo sudėtinga megzti artimus ryšius ir kurie savo kūriniuose apmąstė vienatvę. O. Laing dėmesio centre atsiduria poparto ikona Andy Warholas, tapytojas Edwardas Hopperis, menininkas ir aktyvistas Davidas Wojnarowiczius, mėgėjų meno atstovas Henry Dargeris ir dainininkas Klausas Nomi.

Apmąstydama savo pačios ir pasirinktų menininkų patirčių sąsajas autorė teigia, kad vienatvė gali ne tik kankinti, bet ir suteikti naujų atradimų. Poetiškoje esė „Vienišas miestas“ autorė išpažįsta ir legitimuoja vienatvę, atskleisdama jos universalumą ir grožį.

„Menas negali padaryti daugybės dalykų. Negali prikelti mirusiųjų, negali išspręsti nesutarimų tarp draugų, išgydyti AIDS ar sustabdyti klimato kaitos. Vis dėlto menas atlieka nepaprastas funkcijas, turi keistą gebėjimą suvesti žmones, įskaitant ir tuos, kurie niekada nesusitiks, tačiau įsiskverbs į vienas kito gyvenimą ir praturtins vienas kitą. Menas geba suteikti intymumą; gali gydyti žaizdas ir dar geriau – parodyti, kad ne visas žaizdas reikia gydyti ir kad ne visi randai bjaurūs. Skamba kietai, nes kalbu iš asmeninės patirties. Kai atvykau į Niujorką, buvau palūžusi ir, nors keista sakyti, vientisumo pojūtį atgavau ne ką nors sutikusi ar įsimylėjusi, o veikiau prisilietusi prie kitų žmonių sukurtų dalykų, per tai pamažu įsisavindama, kad vienatvė ir ilgesys nėra nesėkmė, tiesiog tai rodo, kad žmogus yra gyvas.“

Olivia Laing (gim. 1977) – britų prozininkė, kultūros kritikė, šešių knygų autorė. Jos eseistikoje susipina asmeninė patirtis ir įžvalgos apie meno istoriją, žinios apie menininkų biografijas, psichologinės temos, kelionių įspūdžiai. 2014 m. rašytoja apdovanota Eklso britų bibliotekos rašytojų prizu(Eccles British Library Writers Prize), 2018 m. gavo Windhamo ir Campbell apdovanojimą už negrožinę kūrybą, o 2019 m. – Jameso Taito Blacko prizą už romaną „Crudo“. Ji yra Karališkosios literatūros draugijos narė.

Neurologo patarimai, kaip gyventi, kad išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki senatvės, ir kaip gyventi ištikus ligai.

Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras JOKŪBAS FIŠAS per savo ilgą praktiką išgydė daug sunkias smegenų traumas patyrusių ligonių. Yra pastatęs ant kojų nemažai beviltiškų, tokių, kuriuos kiti gydytojai jau buvo „nurašę“. Daug metų dirbęs slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Jokūbas Fišas prisižiūrėjo visko, net ir to, kuo pats negalėjo patikėti.

• Kaip gyventi, kad sąmoningai išlaikytum proto ir kūno sveikatą iki 120 metų?

• Kaip gyventi ištikus ligai?

• Kodėl taip baisu tapti silpnapročiu?

• Kaip atsiranda demencijos?

• Kaip įmanoma užkirsti kelią Alzheimerio ligai?

• Kodėl žūsta ląstelės?

• Ką daryti užklupus migrenai, galvos skausmams ar nemigai?

• Kaip gimsta genijai?

• Ar genialumas taip pat yra savotiškas nenormalumas?

• Kodėl vieni išmintingi ir laimingi, o kiti – ne?

• Ar įmanoma pasveikti nuo protinės negalios?

• Ar tikrai smegenys yra svarbiausias organas?

• Ar nuo išminties priklauso gyvenimo trukmė?

KNYGOJE RASITE NEĮTIKĖTINŲ ISTORIJŲ IŠ GYDYTOJO NEUROLOGO PATIRTIES

„Žmogus ir jo smegenys yra pats tobuliausias, o kartu ir sudėtingiausias Dievo kūrinys.“

„Štai, o karaliau, atiduodu tau brangakmenį, kurio taip troškai, ir tai tėra mažmožis, rastas pakelėje, nes man atrodo, kad tu turi neįsivaizduojamai gražesnį, ir dabar ji mano...“

„Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas nuo 1917 metų iki pat mirties rašė ir perrašinėjo „Silmariljoną“ – pasakojimą apie Senąsias dienas, apie sukūrimą pasaulio, kuriam pradžią davė Iluvataras, sukūręs dievus ainurus, ir kuriame ilgainiui apsigyveno elfai, nykštukai, hobitai, žmonės bei visos kitos įstabios anglų mokslininko ir Oksfordo universiteto profesoriaus vaizduotės būtybės.

Šiame daugiasluoksniame pasakojime išskirtinė vieta teko žmogaus ir elfės – Bereno ir Lutijenos – meilės istorijai. Tamsos valdovo Morgoto pakalikų persekiojamas Berenas pateko į slaptąją elfų karalystę Doriatą ir ten išvydo šokančią karaliaus Tingolo dukterį Lutijeną. Pakerėtas jos grožio, Berenas pamilo nemirtingąją elfę, o ji atsakė tuo pačiu. Tačiau Tingolo toks jo mylimiausios dukters pasirinkimas nepradžiugino. Negalėdamas sulaužyti dukrai duoto pažado, jis nedrįso nužudyti Bereno, tačiau nusprendė skirti jam pražūtingą užduotį – pavogti iš Morgoto karūnos Silmarilą ir atgabenti jį į Doriatą. 

J. R. R. Tolkienas ketino parašyti atskirą Bereno ir Lutijenos legendai skirtą pasakojimą ir sukūrė net kelias jo versijas tiek eilėmis, tiek proza, tačiau iki galo nė vienos istorijos taip ir nebaigė. Tik 2017 m. Tolkieno sūnus Christopheris iš atskirų gausybės tėvo rankraščių fragmentų atrinko ir sudėliojo visą Bereno ir Lutijenos istoriją su skirtingomis variacijomis, paaiškinimais ir patikslinimais.

Epinėje istorijoje apie Bereną ir Lutijeną „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ gerbėjai turės galimybę išvysti nuostabų Viduržemio pasaulio kūrimo procesą, per daug metų J. R. R. Tolkieno vaizduotėje įvykusią transformaciją iš stebuklinės pasakos į sodrią istoriją su elfais ir žmonėmis, nykštukais ir orkais, turtingu kraštovaizdžiu ir būtybėmis, būdingomis tik Tolkieno sugalvotam Viduržemio pasauliui.

„Visą gyvenimą turėjau susiorientuoti labirintuose – tikruose ir įsivaizduojamuose <...>. Ilgainiui sugalvojau nusibraižyti žemėlapį, o tai reiškė, jog reikės pakartoti savo žingsnius, kad tyrinėdama praeitį užpildyčiau spragas. Buvau pamiršusi, kaip buvo sunku, ir buvau priblokšta, išsiaiškinusi, kad apie tą labirintą ir jo gyventojus žinojau gerokai mažiau, nei maniau.“

Knygoje „Kritinis mąstymas“ Tracy King rašo aktualia kritinio mąstymo tema. Gausiame informacijos sraute svarbu turėti savo nuomonę, gebėti atsirinkti teisingą ir patikrintą informaciją. Kritinio mąstymo stokojantys žmonės negeba atskirti pramanų nuo faktų, todėl jie linkę patikėti sąmokslo teorijomis ir melu, ieškoti atramos ir prieglobsčio įvairiose religinėse bendruomenėse, gaujose ar abejotinos vertės savigalbos knygose.

Tai nėra eilinė istorija apie šeimą, kuriai teko gyventi sunkiomis sąlygomis. Tai istorija, kuri gali nutikti kiekvienam, neturinčiam įrankių pakeisti savo gyvenimo aplinkybių. Tracy King atvirai kalba apie sudėtingą savo vaikystę, pasakoja, kiek supratimo, valios ir nuolankumo jai reikėjo, kad priimtų savo šeimos likimą, kurį nulėmė sugedusi sistema ir išsilavinimo stoka. Autorė stengiasi įtikinti skaitytoją, kad, nepaisant destrukcinės aplinkos, kurioje teko augti, rūpinantis savimi ir savo psichologine sveikata, galima susikurti geresnį ir saugesnį gyvenimą. Autorė, rašydama apie savo spalvingą, kartais ir tragiškų įvykių kupiną gyvenimą, nori pabrėžti, koks svarbus yra kritinis mąstymas, mokslo ir žinių galia, gebėjimas analizuoti pasaulį.

Tracy King yra rašytoja, prodiuserė ir mokslo komunikacijos specialistė, gyvenanti Anglijoje. Ji pasisako įvairiomis temomis – nuo mokslo ir technologijų iki politikos ir vaizdo žaidimų – tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip BBC, „Guardian“, „Telegraph“ ir panašiose.

Tai istorija apie brendimą ir susitaikymą su amžiumi, skirtingus meilės pavidalus, toksiškus santykius, ribą tarp teisėto ir teisingo elgesio ir apie tai, kaip smarkiai ir kartu taip menkai pasikeitė moterų padėtis per pastaruosius šešiasdešimt metų.

Taner tenka išsikraustyti iš namų. Pageidautina vieta, kurioje galėtų toliau trinti sofą su sportinėmis kelnėmis ir devyniolika valandų per parą žaisti vaizdo žaidimus. Nei santaupų, nei pajamų neturi, todėl priima pasiūlymą apsigyventi su senyva moterimi ir jai padėti.

Užteko kartą paslysti ant kilimėlio, ir Luizos Vilt dukra pareikalavo, kad pas mamą apsigyventų žmogus, galintis pagelbėti. Ir kam rūpi, kad Luiza vis dar vaikšto pati, tegul ir su lazdele, kasdien išsprendžia kryžiažodį ir kiekvieną popietę išlenkia šlakelį degtinės. 

Apsigyvenus drauge, Taner krinta į akis keisti dalykai. Kodėl Luizos namai apsaugoti lyg ypatingo režimo kalėjimas? Kodėl naujienų laidoje parodoma įtariamoji brangenybių vagilė tokia panaši į Luizą? Ir svarbiausia – kodėl Luiza vieną naktį staiga išdygsta Taner kambaryje su kelioniniu krepšiu ir pareikalauja tuoj pat išvykti iš miesto?

Dvi labai skirtingos asmenybės leidžiasi į kelionę per šalį ir užmezga netikėtą draugystę. Ar pavyks šiai porai išgelbėti brangų žmogų ir patirti didžiausią gyvenimo nuotykį?

„Kas, jeigu visas mūsų gyvenimas – eiga ir mirtis – jau nuspręstas? Jeigu kauliukai ar kortos galėtų tai išburti, ar norėtumėte sužinoti, kaip viskas baigsis?“

Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.

Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre...

„Pikantiška ir grėsminga... Persunkta seksualinės įtampos, aiškiaregystės paslapčių ir akademinio pamišimo. Šokiruojanti romano atomazga įspėja: gal ir manomės žinantys, kas mūsų laukia, bet likimas paprastai turi kitų kėslų.“

Sarah Penner

„Užburianti... Gundanti melo, pavydo ir okultizmo istorija. „Arkados“ Taro kortų istoriją atskleidžia taip pat įtaigiai, kaip Donna Tartt romane „Slapta istorija“ kalba apie klasikines studijas.“

Sara Sligar

Katy Hays (Keitė Heis) – amerikiečių akademikė, įgijusi meno istorijos daktaro laipsnį Berklio universitete, Kalifornijoje. 2022 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Arkados“ išsyk tapo „New York Times“ ir „Sunday Times“ bestseleriu, o „Amazon“ pripažino jį viena geriausių metų knygų.

Romane „Lakštingala“ atsiskleidžia per niūrius Antrojo pasaulinio karo metus nusidriekiantys dviejų seserų likimai. Izabelė įsikūrusi Paryžiaus širdyje, o Viana – nedideliame provincijos miestelyje. Abiejų seserų gyvenimus paženklino motinos netektis ir prislėgė tėvo, po motinos mirties likusio joms abejingo, šaltumas.

Kiekvienai iš seserų tenka savi išbandymai, jas vieną nuo kitos atitolina skaudžios patirtys siekiant išgyventi vokiečių okupuotoje ir karo išsekintoje Prancūzijoje. Ir vis dėlto jos nepaliauja ieškoti atleidimo ir meilės.

Šis Kristinos Hannah romanas įkvėptas nepalaužiamos dvasios moters. Ji, vedama užsispyrimo ir drąsos, gelbėjo numuštus sąjungininkų pilotus – lydėjo juos per Pirėnų kalnus Didžiojo karo metais. Autorė įtaigiai atskleidžia istorinę tragediją, subtiliai parodydama nematomą karo pusę, ir meistriškai iki pat kūrinio pabaigos verčia spėlioti, kuri sesuo pasakoja istoriją. Tai dinamiškas, emocinės įtampos kupinas ir neblėstančiais romantiškais motyvais praturtintas romanas, skirtas visiems, ieškantiems prasmingų istorijų.

Kristin Hannah gimė 1960 m. Kalifornijoje, ankstyvoje vaikystėje su šeima persikėlė į Vašingtoną. Baigusi teisės studijas ir kelerius metus dirbusi advokate, visą kūrybinę energiją ji nukreipė į rašymą. Išleido daugiau nei dvidešimt romanų, pasakojančių apie moterų bičiulystę, motinystę, šeimos išbandymus.

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje.

Katrina, septynerius metus nesėkmingai mėginusi pastoti, pagaliau po pagalbinio apvaisinimo sulaukia stebuklo – pagimdo dukterį. Tačiau kodėl Rouzės oda blyški? Juk Katrina juodaodė?

Tesa taip ir nesulaukė laimingos pabaigos. Jai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra tuo pat metu kaip ir Katrinai, bet jos duktė Hana gimė negyva. Tesa išsiskiria su vyru, lieka be pinigų, dirba nemėgstamą, jos sugebėjimų neatitinkantį darbą. 

Prieš pirmąjį Rouzės gimtadienį, Katrina sulaukia skambučio iš vaisingumo klinikos: įvyko apmaudi klaida – dviejų moterų kiaušinėliai apvaisinant buvo sukeisti. 

Tobulas Katrinos gyvenimas ima byrėti. O Tesa  pagaliau pamato vilties spindulėlį. Nė viena moteris neketina nusileisti dėl Rouzės. Abi stoja į kovą dėl mergaitės globos, trokšdamos įrodyti, kad gali būti Rouzės mama.

Jaudinantis pasakojimas apie tai, ką reiškia būti motina, ir apie tai, kiek daug galime padaryti dėl mylimų žmonių. Romanas, paliečiantis motinystės, netekties, išdavystės temas ir keliantis moralinius klausimus, patiks Jodi Picoult, Celeste Ng,  Liane Moriarty gerbėjams.

„Jautrus, įtempto siužeto, užuojauta herojams persunktas pasakojimas taip įsuka, kad negali atsitraukti.“ 

Ashley Audrain, New York Times bestselerio „Nuojauta“ autorė

„Charlene Carr įmeta mus į keblią situaciją ir priverčia kartu su savo  veikėjais žengti įtemptu emociniu lynu. Iki pat pabaigos – vis naujas posūkis, keičiantis tavo simpatijas. „Saugok mano mergytę“ – gražus ir atviras požiūris į tai, ką reiškia būti motina.“ 

Shelby Van Pelt, New York Times bestselerio „Itin protingos būtybės“ autorė. 

Charlene Carr visą gyvenimą mėgo įvairiausias istorijas. Paklususi savo aistrai, ji studijavo literatūrą Oksfordo universitete, gavo humanitarinių mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Ji dirbo laisvai samdoma žurnaliste, redaktore, vadovavo savo komunikacijos įmonei. Vėliau Charlene nusprendė, jog atėjo metas daryti tai, ko visada troško: rašyti romanus. Dabar ji gyvena Kanadoje, Naujosios Škotijos provincijoje, rašo romanus, susitikinėja su skaitytojais, augina linksmą ir energingą dukrytę. 

2022 m. atsakas į knygą „Paslaptis“.

– British Vogue

Ar esate pasirengę atrasti manifestavimo magiją ir realizuoti beribes savo galimybes? 

Manifestavimas, kuriame susilieja mokslas ir išmintis, yra saviugdos praktika, padėsianti jums siekti tikslų, ugdytis meilę sau ir gyventi geriausią gyvenimą, kokį tik galite. 

Ši knyga skirta visiems, norintiems tapti savo gyvenimo šeimininkais. Įvykdę vos septynis nesudėtingus žingsnius, perprasite manifestavimo meną ir galėsite kurtis tokį gyvenimą, apie kokį svajojate. 

Nesvarbu, ko norite – pritraukti savo antrąją pusę, susirasti tobulą darbą, nusipirkti namą, kurio visada norėjote, ar tiesiog atrasti daugiau vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi, – manifesuodami išmokysite tai pasiekti. 

1. Aiškiai suformuluokite savo viziją.

2. Atsikratykite baimių ir abejonių.

3. Priderinkite savo elgesį.

4. Įveikite visatos siunčiamus išbandymus.

5. Priimkite dėkingumą be išlygų.

6. Pavydą paverskite įkvėpimu.

7. Pasitikėkite visata.

Atskleiskite manifestavimo magiją ir pradėkite kelionę, kad svajones paverstumėte realybe.

Autorė Roxie Nafousi instagrame turi daugiau nei 300 tūkst. sekėjų, o savo tinklalaidėje The Moments That Made Me („Akimirkos, kurios mane sukūrė“) ji kalbasi su įtakingais asmenimis ir kitais sveikatingumo rašytojais apie jų lemtingus gyvenimo momentus. Be tiesioginio darbo su klientais, Roxie kas mėnesį rengia saviugdos internetinius seminarus, ir jie išperkami.

Skaitytojams nuo 12 metų.

Pasakojimas apie didžiulį ir labai žmogišką nuotykį, pilnas laukinių gyvūnų, erdvių kraštovaizdžių ir sukrečiančių pavojų, kuriuos įkvėpė tikri antropologiniai atradimai.

Tuuli gyvena priešistoriniais laikais. Keičiantis metų laikams, ji keliauja su savo gentimi: įkuria stovyklas, medžioja ir ginasi nuo daugybės klimato keliamų pavojų. Tuuli žino, kad pasaulis kur kas platesnis, tad, pamačiusi prie genties stovyklos tykant keistą berniuką, supranta, kad su juo gali būti susiję nuotykiai, kurių ji taip trokšta.

Jis yra neandertalietis, savo genties atsiųstas ieškoti saugesnės žemės. Tarp vaikų netikėtai užsimezga draugystė ir jie leidžiasi į kelionę, kuri paveiks visos žmonijos istoriją.

Leiskitės į nepaprastą nuotykį su dvylikos žiemų amžiaus mergaite Tuuli ir atraskite žmonijos istoriją epiniame romane, kuris nukels į priešistorinius laikus!

Knygos autorė Alice Roberts rašo mokslo populiarinamąsias knygas, veda laidas ir yra profesorė. Ji specializuojasi žmogaus anatomijos ir evoliucijos, archeologijos ir istorijos srityse.

„Nuostabi pasakotoja.“ PHILIP PULLMAN

„Vilko kelias“

• Kuriant romaną pasitelktos mokslinės žinios apie priešistorinius laikus ir tų laikų žmonių gyvenimą.

• Talentingai parašytas istorinis nuotykių romanas ne tik žada nepaprastą skaitymo patirtį, bet ir padės geriau suvokti, kaip žmonės gyveno prieš daugybę tūkstančių metų, dar iki rašytinės istorijos pradžios.

Profesorė Alice Roberts yra mokslininkė, rašytoja ir laidų vedėja, ji specializuojasi žmogaus anatomijos ir evoliucijos, archeologijos ir istorijos srityse. 2001 m. Alice Roberts padėjo kurti laidas apie žmonijos istoriją ir yra išleidusi mokslo populiarinamųjų knygų. „Vilko kelias“ – jos pirmas romanas vaikams.

Keithas Robinsonas – vaikų ir paauglių knygų iliustruotojas, kuris ypač mėgsta dirbti kuriant fantastines, šiurpias istorines knygas, taip pat knygas apie gyvūnus. Panirti į gerą istoriją ir nukeliauti į kitus pasaulius jam vienas malonumas, piešdamas jis stengiasi kuo geriau perteikti veikėjus, kūrinio vietą, laiką ir atmosferą.

„Galingas feministinis trileris... suktas pačia geriausia prasme.“ – Clémence Michallon, „Tylioji įnamė“ autorė

„Visų žvilgsniai nukreipti į jį, kai kurios tik kartais žvilgteli, kitos spokso negalėdamos atitraukti akių. Tik viena žinojo, kad jis čia bus; kitos pamačiusios jį savaip pakraupusios.“

1999-ieji, Naujųjų išvakarės. Vidurnaktį nuošalaus viešbučio kambaryje susirinkusios septynios moterys žvelgia į Džeimio Spelmano galvą, padėtą ant Biblijų krūvos. Dabartinė žmona, dvi buvusios draugės, įsimylėjusi paauglė, kolegė, jį užauginusi moteris ir visas jas subūrusi žurnalistė – kiekviena turėjo savų sąskaitų su šiuo vyru ir visos turėjo motyvą jį nužudyti. Dabar jos privalo išsiaiškinti, kuri yra žudikė, nes tik taip gali apsaugoti viena kitą. Visos dievagojasi, kad to nedarė, tačiau taip pat visos supranta, kad policija jų žodžiais nepatikės. 

„Parašiau šį romaną todėl, kad visada – po oda, po malonia šypsena – esu siaubingai įsiutusi.“ – Rose Wilding.

Rose Wilding ne tik meistriškai vedžioja skaitytojus painiais detektyvinio labirinto takais, bet ir tyrinėja vaidmenis, kuriuos moterys atliko despotiško vyro gyvenime. Vykstant žmogžudystės tyrimui pamažu atsiveria kiekvienos moters paslaptis, ryškėja jų tarpusavio ryšiai ir žudikės tapatybė.

 „Gražiai, įtaigiai ir sumaniai parašyta knyga „Vilką mini“ pasakoja užburiančią, jaudinančią istoriją, nuo kurios neįmanoma atitraukti akių. Tiesiog puiki!“ – Gytha Lodge

„Tylioji įnamė“ ne tik kraują stingdantis trileris, bet ir įžvalgi traumos, išgyvenimo ir galios dinamikos studija.

Nedideliame Niujorko valstijos miestelyje gyvenantis Eidenas Tomas atrodo paprastas žmogus. Jis vedęs, augina mielą dukrytę. Žmonėms Eidenas patinka, juo galima pasikliauti. Tačiau yra ir kitas Eidenas Tomas – serijinis žudikas, pagrobęs ir nužudęs aštuonias moteris.O devintą jau penkerius metus laiko įkalintą pašiūrėje.

Reičelė žino, kad norėdama likti gyva, turi daryti viską, ko nori pagrobėjas, ir jo neįsiutinti. Vieną dieną Eidenas praneša Reičelei, kad mirė žmona ir jam teks išsikraustyti. Reičelė kraustysis drauge ir gyvens su Eidenu bei jo 13-mete dukterimi Sesilija. Eidenas tiki, kad penkerius metus nelaisvėje praleidusi Reičelė bus pernelyg išsigandusi, kad bandytų pabėgti. 

Žingsnis po žingsnio tikrindama naujojo gyvenimo ribas, Reičelė stengiasi susidraugauti su Sesilija. Bet kai į jų trapią aplinką įžengia gražuolį našlį Eideną iki ausų įsimylėjusi vietos restorano savininkė Emilė, Reičelei iškyla mirtinas pavojus.

Clémence Michallon sukūrė tikrą šedevrą – skausminga įtampa pulsuojantį trilerį. Apie serijinį žudiką pasakoja trys jo gyvenimo moterys: 13-metė dukra, meilužė ir vienintelė auka, kurios jis nenužudė.

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“
Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“
Refinery29


Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women' Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

39-erių Frida Liu išgyvena sunkius laikus. Nors turi puikų išsilavinimą, karjeros ji nesukūrė. Vyras Gastas jai laukiantis įsimylėjo jaunesnę ir išsikraustė. Draugų Frida taip pat neturi. Visi liko Niujorke, o ji dėl vyro darbo turėjo persikraustyti į Filadelfiją. Tiktai dėl Harietos, jųdviejų pusantrų metų dukros, Frida dar jaučia žemę po kojomis. Harieta – visas Fridos pasaulis, ir šis pasaulis Fridai gražus.

Tačiau Fridos gyvenime išaušta viena velniškai bloga diena. Iš nuovargio ji padaro klaidą. Ir akimirksniu atsiduria griežtame vaiko teisių apsaugos akiratyje. Harieta perduodama globoti tėvui, o namuose kiekvieną jos prasižengusios motinos žingsnį ima stebėti kameros. Taip bus nuspręsta, ar siųsti Fridą į motinų perauklėjimo mokyklą, žinančią, kaip išmatuoti motinos atsidavimą ir meilę savo vaikui.

„Tarnaitės pasakojimas“ XXI amžiuje.“
India Knight

„Intensyvus romanas, neįmanoma atsitraukti. Neabejotinai įžiebs diskusijų, kas yra gera ar bloga motina.“
Oprah.com

„Autorė dalijasi plunksna su Margaret Atwood ir Kazuo Ishiguro... bet sykiu tai visiškai savitas, įsidėmėtinas kūrinys. Laikais, kai Valstijos imasi kontroliuoti moters kūną (ir apsisprendimo teisę), šis romanas kelia dar didesnį šiurpą. Siaubingai neįtikėtina ir sykiu klaikiai įžvalgu.“
Vogue

Jessamine Chan (Džesaminė Čan) – JAV rašytoja. Baigė Kolumbijos ir Brauno universitetus. Jos debiutinis romanas „Gerų motinų mokykla“ nominuotas tokioms premijoms kaip „PEN/Hemingway Award“, „Carnegie Medal for Excellence“, o Barackas Obama jį įtraukė į savo mėgstamiausių 2022 m. knygų sąrašą. J. Chan su vyru ir dukra gyvena Čikagoje.

Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.

„Te jūsų neapgauna kokaino dešra ir ajavaskos ceremonijos, nes autorius šiuo kūriniu užsimoja spręsti svarbius egzistencinius klausimus. Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą – itin gaivus derinys.“ 

Rašytoja Gabija Grušaitė

„Ši knyga ne tik prajuokins taikliu kastetišku sarkazmu. Ji įpūs ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik tai ištverti. Ypač šioje kelionėje.“

Žurnalistas Mažvydas Karalius

„Vieną dalyką literatūros rokeris Kastytis pašėlusiai smagiai, o vietomis ir labai jautriai įrodo: kol moki juoktis iš savęs ir kol širdis su kitais organais – savo vietoje, padėtis nėra beviltiška. Kas žino, galbūt šis atseit nerimtas voyage tikrai atves prie tos atseit gyvenimo prasmės?“ 

„Black Florence“ įkūrėjas, rašytojas Jaunius Petraitis

Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.

LEIDINIO PRIEINAMUMAS: 

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo – EPUB Accessibility 1.1 ir WCAG 2.2 AA lygio – reikalavimus, kuriais užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų – ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka). Leidinio sertifikatas

„Tai tikra dovana visiems tėvams – nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą.“ – Lindsay C. Gibson, psichologijos mokslų daktarė ir bestselerio „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“ autorė

Kaip auklėjate savo vaikus? Atminty nevalingai iškyla prisiminimai: „taip man sakydavo mama, o taip su manimi elgėsi tėtis“. Vaikystės prisiminimai turi didelę įtaką, kaip mes bendraujame su savo tėvais ir kokį ryšį kuriame su savo vaikais. Tėvai vaikams nori sukurti kuo palankesnes sąlygas augti, bet kartais jie nesąmoningai imasi auklėjimo metodų, kuriais bando patenkinti savo pačių neatlieptus vaikystės poreikius, o ne prisitaikyti prie to, ko reikia jų vaikui. Dr. Turns-Coe padeda tėvams suprasti jų pačių elgesio motyvus ir šeimos gyvenimo chaose išgirsti tikruosius savo vaikų poreikius. Šioje praktiškoje ir išminties persmelktoje knygoje pateikiami metodai padės užtikrinti, kad jūsų vaikas jaustųsi mylimas, suprastas ir saugus.

Nesvarbu, ar auginate įžūliai besielgiantį paauglį, ar į pykčio priepuolius linkusį mažylį, ši knyga jums padės: 

- išsigydyti praeities žaizdas, kurios turi įtakos jūsų auklėjimo stiliui; 

- išsilaisvinti iš toksiškų santykių su savo vaiku; 

- pasirinkti tinkamą vaiko auklėjimo metodą;

- efektyviai bendrauti su vaiku, kai jis patiria sunkumų; 

- atsisakyti nerealių su auklėjimu susijusių lūkesčių. 

Dr. Brie Turns-Coe yra santuokos ir šeimos psichoterapijos profesorė Arizonos krikščioniškajame universitete, santuokos ir šeimos psichoterapijos magistrantūros studijų programos vadovė. Ji skaito pranešimus vietinėse, nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, skirtose vaikų auklėjimui, ir paskelbė daug straipsnių šeimos psichoterapijos tema. Dr. Turns-Coe dirbo su daugybe tėvų, kurie auklėdami vaikus užkraudavo jiems savo pačių praeities traumas, padėjo jiems pasveikti ir sustiprinti santykius su atžalomis.

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova.


„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.