Karūna gali atitekti tik vienam.

METAS VALSTYBĖS IŠDAVYSTEI.

Jusano karalius turi mirti.

Penki pavojingiausi šalies melagiai buvo paslaptingai sukviesti vienai bendrai misijai: nužudyti karalių dievą Juną. 

Jis to nusipelnė. Valdant jo negailestingai, nemirtingai rankai, aristokratai klesti, o vargšai ir nekaltieji yra įkalinami, sužlugdomi ar parduodami.

O dabar visi penki kalavijai ateis pas jį. Kiekvienas ragavo kartėlio – tarp jų samdomas smogikas, ieškantis atpirkimo, daili žudikė, trokštanti laisvės, net ir princas, ištremtas už savo žiaurius nusikaltimus. Nė vienas neįstengia atsispirti saldžiai, ledinei keršto vilionei.

Jie gali sutarti žudyti.

Gali sutarti išduoti.

Bet tiems penkiems žudikams, pasikausčiusiems apgavikams, melagiams ir išdavikams negana sukurti sąjungą. Norėdami išgyventi, jie turi išmokti pasitikėti vieni kitais. Jiems suartėjus, tarp grupelės narių gali įsiplieksti ir meilė... Ar tai neapsunkins misijos?

Juk karūna atiteks tik vienam.

Tegul laimi geriausias melagis.

Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu.

„Jautrumo gravitacija“ – trečioji auto fikcijos pobūdžio vilnietiškosios sagos dalis.

Romano pasakojimas skyla į dvi istorijas, kurios skleidžiasi draudimo kompanijos tyrėjos ir vieno iš pasikartojančių visuose romano dalyse veikėjo – Andriaus – gyvenimo peripetijomis.

Mėginama išsiaiškinti Vilniuje 1993 metais paslaptingai kilusio gaisro aplinkybes ir sugauti nesugaunamą kaltininką, o taip pat toliau sekant Andriaus pėdomis nuklystama į Daniją, kur veikėjas išvyksta studijuoti teatro meno.

Siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios alternatyvos: homo sovietikus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ir besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis. Panika ir atodrėkis gausaus pasirinkimo akivaizdoje.

Nobelio premijos laureato knyga

Mylimieji Alida ir Aslė atvyksta į Bjorgviną ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos. Nors Alida laukiasi ir po ilgos kelionės yra išsekusi, niekas nenori suteikti porai pastogės. Tamsų vakarą lietui lyjant vaikščiodami iš vienų namų į kitus, jie patiria žmonių abejingumą ir vis didėjantį nerimą. Vienintelė paguoda – prisiminimai apie būtus laikus, kai susipažino ir iškart suprato, kad yra skirti vienas kitam. Koks likimas jų laukia tarp nesvetingo miesto sienų? Tris istorijas surišantis pasakojimas panardina skaitytoją į meditatyvią keistų įvykių ir grįžtamojo laiko tėkmę, kurioje ryškiausiai aidi nusikaltimo ir bausmės tema.

Norvegų rašytojas Jonas Fossė (g. 1959) debiutavo 1983 m. romanu „Raudona, juoda“. Nuo tada rašė įvairių žanrų tekstus: romanus, dramaturgiją, poeziją, trumpąją prozą, eseistiką ir knygas vaikams. Jo kūriniai išversti į daugiau nei 50 kalbų, o pjesės visame pasaulyje pastatytos per tūkstantį kartų. Fossė apdovanotas galybe premijų ir gimtojoje šalyje, ir užsienyje, iš kurių reikšmingiausia – 2023 m. skirta Nobelio literatūros premija. Lietuviškai publikuota trumposios prozos knyga „Vaizdai iš vaikystės“ (2020) ir pasakojimas „Baltybė“ (2024).

„Trilogiją“ sudaro trys pasakojimai apie Alidą ir Aslę, kurie iš pradžių Norvegijoje buvo išleisti atskiromis knygomis: „Nakvišų klajonės“ (2007), „Ulavo regėjimai“ (2012) ir „Prievakario nuovargis“ (2014).

Vladimiras Nabokovas (1899-1977) – rusų kilmės amerikiečių rašytojas, pasisakęs už asmenines žmogaus laisves ir prieštaravęs ideologijoms bei kanonams, ribojantiems individo saviraišką. Didžiausią šlovę ir pripažinimą šiam autoriui pelnė romanas „Lolita“.

Ši jausmų stiprumu ir išradingu literatūriniu stiliumi žavinti knyga įkvėpė sukurti du filmus: pirmasis 1962 metais romaną ekranizavo režisierius Stanley Kubrikas, 1997 metais - Adrianas Lyne'as.

„Lolitoje“ pasakojama apie literatūros profesoriaus maniakišką aistrą jaunutei nimfetei Lolitai, apie senosios civilizuotosios Europos ir jaunosios komerciškosios Amerikos susidūrimą, bei labiausiai apie meilę kaip akibrokštą, haliucinaciją, beprotybę, transformaciją...

Ji buvo tiesiog Lo, rytmečiais, penkių pėdų ūgio (be dviejų verškų ir viena kojnaite). Ji buvo Lola ilgomis kelnėmis. Ji buvo Dolė mokykloje. Ji buvo Doloresa blankų punktyruose. Tačiau mano galvoje ji buvo visuomet: Lolita.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Elspetai reikia pabaisos. 

Bet gal pabaisa – ji pati?

Kad išgyventų niūrioje, miglos supamoje Klystkelių karalystėje, Elspetai Ožekšnei reikia ne vien sėkmės – jai reikia pabaisos. Pavadina jį Košmaru – tą nenuspėjamą padarą, apsigyvenusį jos galvoje. Jis ją gina. Jis saugo jos paslaptis. 

Bet viskas turi savo kainą, o ypač magija. 

Vieną vakarą girios kelyje sutikus paslaptingą plėšiką, Elspetos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Pakliuvusi į šešėlių ir išdavysčių pasaulį, mergina prisideda prie pavojingo žygio išgelbėti Klystkelius nuo juodosios magijos užkrato. Deja, paaiškėja, kad plėšikas – tai paties karaliaus sūnėnas, pavojingiausių Klystkelių vyrų kapitonas, karalystės išdavikas ir... jiedu negali vienas kitam atsispirti. 

Tamsus, turtingas maginės fantastikos romanas apie merginą, kuriai teks išgelbėti karalystę išlaisvinus savyje slypinčią pabaisą.

„Detaliai sukurtas tamsus pasaulis, kuris skaitytojui iš karto atrodo pažįstamas, savitas ir geidžiamas.“  Chicago Review of Books

„Vaizdingas, šiurpus pasakojimas... R. Gillig suteikia naujų spalvų gerai pažįstamiems fantastikos pasauliams.  Paste Magazine 

 „Ši kerinti tamsi pasaka apie kraują, įtūžį ir kartų pasirinkimą nunešė į migloje skendinčias girias, kupinas pavojų ir meilės.“ Davinia Evans, knygos „Notorious Sorcerer“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

Šio numerio tema – miesto kvapai, sužadinantys ir kitas jusles. Renkame kvapų kolekciją ir piknikaujame Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose po alyvomis – jos mieste auga nuo XVIII amžiaus. Keliaujame žemyn Dominikonų gatve, iš bažnyčių padvelkia smilkalais, senais rūsiais. Vinguriuoja kepsnių dūmelis iš Senatorių pasažo kavinių. Gaivus vėjas pro atvertus langus, gūselis XVI–XVII amžiaus Vilniaus dvoko.

Paskui nosis mus veda į Pilies gatvę – čia prieš šimtą metų maišėsi kvapai iš paryžiečio Aubry kirpyklos, Segalio vaistinės, kepyklų. Dabar mieste kybo sintetinių ambrų ir baltųjų muskusų debesis. Ir siūbteli motociklo mėlyno dūmo kvapas!

Tyrinėjame ir Vilniaus dvokulio topografiją: XIX amžiuje pro garbingus rūmus Pylimo, Trakų, Klaipėdos ir kitomis gatvėmis sruveno upelis Kačerga, atstojęs miestiečiams nuotekų kanalą. O kur dar praeiviai, alpstantys po asenizatorių gurguolės ratais! Jau geriau Šnipiškių kvapų kalvarijos – batų taisyklos klijų garas, vežiojamieji žvėrynai ir arbūzai.

Biomedžiagų bibliotekoje „Sodas 2123“ erdvėje liečiame medžiagas, iš kurių sukurti dizaino objektai gali kvepėti bičių vašku, sakais ar kava. Industriniame Vilkpėdės rajone randame „Desertų klubą“ ir svarstome, ar vilnietiška spurga taptų tarptautiniu desertu.

Atokvėpio ieškome buvusiuose miesto soduose. O kuo kvepia Vilniaus muziejaus saugykla? Cinamonine kramtomąja guma ir Kernagio kvepalais! Valstybinio Vilniaus mažojo teatro koridoriuose, sako aktorė Eglė Gabrėnaitė, galite akimirką užuosti baltų marškinių gaivą.

Žydinčios slyvos, traukinių dūmai, šuns kailis lietuje, sausa biurų vėsa, kruasanai, ant asfalto suminta braškė, upės drėgmė – kurį Vilniaus kvapo buteliuką rinksitės šiandien?

„Neakivaizdinis Vilnius“ – nemokamas leidinys apie mažiau pažintas vietas, žmones ir įvykius Vilniuje. Žurnalas pasirodo keturis kartus per metus ir yra platinamas Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Žurnalas nemokamas.

VANDUO – šio vasaros numerio tema.

Miesto globėjas šv. Kristoforas brenda per vandenį. Gulbė lipa iš vandens japoniškame sode Šnipiškėse. Atostogautojai šoka ant dviračių ir skaičiuoja gaivinančius miesto šaltinius rubrikoje „Vieta“. Šaltinio fragmentą galima rasti net Filharmonijoje. Darbo voverės ruošiasi į darbą ir galbūt pravažiuoja A. Goštauto gatve palei Nerį. Apie ją, gatvę, pasakojame rubrikoje „Vienos gatvės istorija“. Prieš porą šimtmečių čia virė Lukiškių uosto gyvenimas. Dabar ji – penkių tiltų gatvė.

Kai mieste palyja, atspindžių ieškantis fotografas medžioja senų gatvių duobelėse susikaupusias balas – apie tai pasakoja „Kadre“. O jei poilsiausite prie Balsių ežero, žinokite, kad jį labai mėgsta unguriai. Su šias gudrias žuvis tyrinėjančiu mokslininku kalbamės „Vilnietyje“.

Žiemos maudynių mėgėja rašo, kaip rado joms pamainą vasarą ir pasidavė bėgimo tėkmei Vingio parke – atsiverskite „Atvirumus“. Garsių plaukikų šeimoje augusi autorė apžvelgia įdomius Vilniaus baseinus „Baseinų istorijose“. O jei vasarą norisi tik upių ir ežerų, prašom – tarp Neries ir Balsių ežero įsitaisiusiame Balsių rajone gyvenanti rašytoja „Rakurse“ atskleidžia ir jo mitologines paslaptis.

Vilnietis Karoliniškėse pripildo stiklinę vandens iš čiaupo, atitekėjusio iš Bukčių vandenvietės. Miesto vandens kelią sekame rubrikoje „Vilnius žalias“.

Uždarę biurų, mokslo įstaigų, namų duris, po darbų keliaujame pasėdėti kavinėse.

„Skonyje“ skaičiavome tas, kuriose patiriame pikniko prie vandens jausmą.

Vilniuje apie vandenį kalba „Vandens nešėjo“ skulptūra – nuo jos pradėję, daugiau nuorodų rasite „Maršrute“.

O jeigu vanduo būtų muziejaus eksponatas? „Vilniaus meduoliuose“ tyrinėjame geologinius Vilnios sluoksnius. Rubrikoje „Atraskite patys“ ieškome Turniškių hidroelektrinės pėdsakų. „Pulse“ teka renginių srovė. Kelionė per žurnalą baigiasi komiksu – statome plaustą per Nerį.

Eime, paplaukiosim per vasaros miestą!

„Genijai ateidavo ir kalbėdavosi su Gertruda Stein, o žmonos bendraudavo su manimi.“

1903-iaisiais amerikietė Gertruda Stein persikrausto į Paryžių. Vaikšto po parodas, perka keistus jaunų menininkų kūrinius – Paulio Cezanne’o, Henri Mattise’o, Pablo Picasso. Į vakarėlius jos namuose renkasi modernizmo ikonomis netrukus tapsiantys tapytojai, rašytojai, teatro žmonės.

Šis kūrinys – literatūrinis pokštas. Stein savo gyvenimo partnerės Alice B. Toklas lūpomis kalba apie save ir tuos, kurie ją įkvėpė. Tiesa, čia aprašytieji tekstą kritikavo: Henri Matisse’ą papiktino tai, kaip vaizduojama jo žmona, o Ernestas Hemingway’us neatleido pavadintas bailiu, tačiau dabar ši knyga – tarp svarbiausių XX amžiaus negrožinės literatūros kūrinių.

Gertrude Stein (1874–1946) – įtakinga amerikiečių rašytoja avangardistė, meno kolekcionierė, artima rašytojų bei menininkų bičiulė ir patarėja, sąvokos „prarastoji karta“ autorė ir modernizmo epochos pilkoji kardinolė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/87034c85-7598-4cbf-832b-4a9bcb825706.html 

Mirštančios motinos prašymu Chuanas Presijadas išvyksta į Komalą ieškoti tėvo. Pamažu aiškėja, kad miestelis ir jo apylinkės kadaise priklausė tironiškajam Pedrui Paramui. Dabar ši vieta pilna prisiminimų ir haliucinacijų, praeities šešėlių ir šnabždesių. Apleistose ir laiko įveiktose gatvėse aidi iškankintų sielų balsai, kurie iš lėto atveria ilgai saugotas paslaptis.

„Pedras Paramas“ – tai siurrealistinė žmogaus kelionė prie savo šaknų. Susan Sontag yra pasakiusi, kad tai ne tik vienas iš XX a. pasaulio literatūros šedevrų, tačiau ir viena įtakingiausių to amžiaus knygų. Gabriel Garcia Marquez dalijosi, kad galėdavo ją cituoti iš kairės į dešinę ir atvirkščiai. Pats autorius „Pedrą Paramą“ galvoje nešiojosi daugelį metų, kol suprato, kaip jį parašyti. 

Juan Rulfo (1917–1986) – Meksikos rašytojas, per visą savo gyvenimą sukūręs tik dvi knygas, tačiau jų pakako, kad paveiktų visą vėlesnę Lotynų Amerikos literatūrą. „Pedras Paramas“ sulaužė realistinio romano tradiciją ir padėjo pamatus magiškajam realizmui.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6493350e-09ec-431a-ab2a-14548bf0495b.html 

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

 Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.

 Harold Bloom, literatūros kritikas

Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.

„The Boston Globe“

Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.

David Mitchell, rašytojas

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7a855492-2cc8-45a8-94c4-aa61471523fa.html

The New York Times ir USA Today bestselerių autorė Lucy Score grįžta į Nokemautą Virdžinijos valstijoje su skaitytojų pamėgto romano „Tai, kas niekada nesibaigia“ pagrindinio veikėjo Nokso brolio Nešo istorija.

Geri vaikinai neįsimyli blogų merginų

Nešą visi pažįsta ir mėgsta, jis – geresnysis iš Morganų, negailintis šypsenų ir malonių žodžių. Nūnai policijos viršininkas Nešas Morganas sveiksta po žiauraus užpuolimo, o jo pietietišką žavesį temdo panikos priepuoliai, – iš energingo vyro telikęs niūrus šešėlis. Nešas nuo visų slepia savo kančią, ir tik naujoji kaimynė, nuovokioji ir seksualioji Andželina, pastebi, jog šalia gyvenantis patrauklus vyras tūno psichologinėje tamsoje. Lina nemėgsta fizinio kontakto, bet nustemba patyrusi, kad Nešo prisilietimai jos anaiptol neerzina. Šios moters artumas kenčiančiam vyrui stebuklingai padeda nusiraminti, o ji pati nelauktai pasiryžta leistis į nuotykį.

Andželina Solavita irgi turi paslapčių, ir jei Nešas sužinos, kodėl ji atvyko į miestelį, niekada jai neatleis. Be to, ji neužmezga ilgalaikių santykių. Karštas trumpas romanas su vietiniu policininku? Kodėl gi ne. Santykiai su vyru, kuris tikisi, kad ji miestelyje įleis šaknis? Ačiū, ne. Atlikusi savo darbą, Lina išvyks...

Vis dėlto Nokemautas moka pavergti žmogaus širdį. O kai Nešas apsisprendžia pasilikti Andželiną, niekas jo neperkalbės...

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu.

„Tikėkitės ir pažinimo, ir malonumo, pasitikėkit natūraliai lyg Nemunas tekančiu pasakojimu, pasidžiaukit, kad įdomu, kad tiek gamtos grožio, tiek daug meilės, pasitikėjimo.“

Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto profesorė emeritė

„Apie E. Orzeszkową visada galvoju su meile ir pagarba, ji man yra gėriui tarnaujančio rašytojo pavyzdys.“

Czesławas Miłoszas

Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.

1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi  XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos.

Lenkų kalba rašiusi  Eliza Orzeszkowa (1841 - 1910 m.) save laikė ir vadino litwinka (lietuvaite), o kūrinius pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos slapyvardžiu. Rašytoja kurį laiką gyveno Vilniuje, čia atidarė knygyną-leidyklą. Aikštė su fontanu Vilniaus centre iki 1945 m. buvo vadinama jos vardu, o Kaune iki šiol tebėra sulietuvinta ir lietuvių kultūroje įsitvirtinusia Elizos Ožeškienės pavarde vadinama gatvė.

THE NEW YORK TIMES bestseleris

Aš esu Anė Vilks. Tavo...

– Žinau. Mano didžiausia gerbėja.

– Taip, – šypsodamasi patvirtino ji. – Teisingai.

Polas Šeldonas galvojo, kad pagaliau yra laisvas. Jis ką tik nužudė Mizerę Častein. Padaręs tai pajuto palengvėjimą ir džiaugsmą. Mizerė – pagrindinė jo romantinių bestselerių serijos veikėja, sukrovusi jam turtus. Bet dabar ji mirusi. Ir Polas gali pradėti rašyti rimtus kūrinius.

Ambicingus Polo planus pakoreguoja automobilio avarija. Sukaustytas įtvarais ir kamuojamas pragariškų skausmų jis atsipeikėja Uoliniuose kalnuose stovinčiame nuošaliame name. Šis, kaip netrukus paaiškėja, priklauso jo gelbėtojai Anei Vilks.

Geroji žinia, kad Anė anksčiau dirbo slauge ligoninėje ir namuose turi neišsenkančias skausmą malšinančių vaistų atsargas. Blogoji – ji nuo seno yra didžiausia Polo gerbėja. Ir, išsiaiškinusi, kaip Polas pasielgė su Mizere, moteriškė neapsidžiaugia. Greičiau jau atvirkščiai...

Anė reikalauja, kad Polas pratęstų pasakojimą apie Mizerę, parašydamas naują romaną. Patį geriausią ir skirtą tik jai vienai. Prie vežimėlio prikaustytas ir be vaistų gyventi negalintis vyras pateko į rimtą bėdą. Anės spaudimas yra labai atkaklus ir žiaurus. Tačiau rašytojai taip pat turi savų ginklų.

1987 m. dienos šviesą išvydęs kultinio siaubo istorijų kūrėjo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) pasakojimas apie žymų rašytoją, tapusį savo didžiausios gerbėjos įkaitu, iš karto įsitaisė perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse. Kupina įtampos, įtraukianti ir pašėlusiai baugi istorija tapo dar vienu daugelio mėgstamos Kingo kūrybos perlu, o romano motyvais sukurtas filmas „Mizerė“ 1991 m. sulaukė didelės komercinės sėkmės ir visuotinio kritikų pripažinimo.

„Vienas iš puikiausių kada nors parašytų siaubo trilerių, gal net pats geriausias Kingo romanas.“ The Guardian

ISTORINIS VEIKSMO ROMANAS SU DETEKTYVO ELEMENTAIS

XVIII a. pirmoji pusė, Abiejų Tautų Respublika nualinta karo su Švedija, maro ir bado. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, iš kadaise galingos valstybės liko tik didikų kovų, bajorų intrigų bei sąmokslų draskomas kraštas. Šių įvykių fone kuriama špagos virtuozo keršytojo Mariaus, paversto žudiku, istorija. Šis jaunas vyras kario talentu sugeba laimėti ir turtingos bajorės širdį, ir dvarus, ir galią.

Pasirinkęs įdomų istorinį siužetą, jį apgyvendinęs itin spalvingais personažais ir autentika, talentingas pasakotojas meistriškai pina intrigą, o herojaus nuotykiai ir jo paslaptimis apraizgyta praeitis prikausto skaitytoją iki paskutinio puslapio.

Šis romanas lietuvių kino kūrėjus įkvėpė sukurti meninį filmą „Marius“ (1990 m.).

Kazys Almenas – žymus branduolinės inžinerijos specialistas, fizikas, knygų leidėjas, rašytojas, išeivių visuomeninės politinės federacijos „Santara-Šviesa“ narys. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. Nuo 1969 m. Merilendo universiteto profesorius. Ignalinos AE saugos analizės grupės organizatorius.

„Pjūties metas“ parašytas autoriui tebegyvenant JAV, bet romanas buvo išleistas Lietuvoje 1970 m. ir pavadintas „Šienapjūtė“. Po 38 metų pasirodė antrasis romano leidimas pavadinimu „Pjūties metas“.

„Kadaise prof. Edvardas Gudavičius apie K. Almeno romaną yra pasakęs: Almenas toje knygoje apie XVIII amžiaus Lietuvą parašė daugiau, nei visi lietuvių istorikai kartu sudėjus.“

Prof. Egidijus Aleksandravičius

„Tai vienas iš tų romanų, kuris ne tik mane paskatino rašyti, bet ir pirmiausia pradėti domėtis Lietuvos istorija.“

Kristina Petrauskė , istorikė, romano „Slanimo raganos“ autorė

„Kerintis kūrinys... Nuostabus žvilgsnis į tų, kurie buvo nurašyti, sielas, baimes, aistras, pastangas ir beviltišką narsą.“

Thomas Keneally, bestselerio „Šindlerio sąrašas“ autorius

Berlynas, 1939-ieji. Dvylikametė Hana Rozental dar ką tik gyveno saugų ir aprūpintą gyvenimą. Bet dabar jis virsta aukštyn kojomis – mergaitės šeima netenka visko, kas buvo brangu, ir tampa naujos valdžios taikiniais. 

Vienintelė viltis – transatlantinis laivas „St. Louis“, žadantis žydams saugią kelionę į Kubą ir naują pradžią svetur. Hanai, jos šeimai ir geriausiam draugui Leo ši kelionė atrodo kaip išsigelbėjimas. Bet netrukus iš Kubos atsklinda nerimą keliantys gandai, keičiasi karo aplinkybės, ir trapi saugumo iliuzija subliūkšta. 

Niujorkas, 2014-ieji. Dvyliktojo gimtadienio proga Ana Rozen gauna paslaptingą siuntinį nuo nežinomos giminaitės iš Kubos. Jo turinys paskatina mergaitę su mama vykti į Havaną ir atskleisti tragiškas šeimos istorijos paslaptis. 

„Vokietaitė“ – tikrais faktais paremta, jautri ir skaudžiai taikli istorija. Ji apima dvi skirtingas, bet kai kuo ir panašias laiko erdves ir kelia klausimą: ar įmanoma tremtyje rasti namus?

„Nepamirštamas, įstabus romanas, užimsiantis garbingą vietą tarp knygų apie Antrąjį pasaulinį karą.“

Adriana Trigiani, bestselerio „Batsiuvio žmona“ autorė

„Atskleidžia „St. Louis“ tragedijos esmę... tiksliai perteikia daugelio mūsų išgyvenimus.“

Eva (Safier) Wiener, išgyvenusi „St. Louis“ keleivė

„Himnas laisvei, meilei ir teisingumui... vienas žaviausių ir originaliausių pastarojo meto literatūrinių įvykių.“

Bestselerių autorėcZoé Valdés

Armando Lucas Correa – Kubos rašytojas ir žurnalistas, gyvenantis Niujorke; trijų istorinių romanų autorius. 2013 m. pasirodęs debiutinis jo kūrinys „Vokietaitė“, išverstas net į 16 kalbų, užkariavo daugybės skaitytojų širdis.

„Crime Debut“ ir „Readers’ Choice Awards“ – „Sisters in Crime“, The New York Times Book review „Editor’s Choice“, „Staff Picks“ laimėtoja.

„Puikiai parašytas, iki sielos gelmių sukrečiantis romanas, suteikiantis balsą visoms moterims, kurios taip ir negrįžo namo.“ – RED

Per savo aštuonioliktąjį gimtadienį, kišenėje turėdama tik 600 dolerių ir pavogtą fotoaparatą, Alisa Ly atvyksta į Niujorką, kur tikisi atrasti save ir susikurti naują gyvenimą. Tačiau vos po mėnesio ji tampa dar viena Džeine Dou – neatpažinta žmogžudystės auka.

Rubė Džouns taip pat bėga nuo praeities. Įveikusi pusę pasaulio, ji bando pradėti viską iš naujo, bet jaučiasi kaip niekad vieniša. Kol vieną rytą prie Hadsono upės randa Alisos kūną.

Nuo šio pirmojo sukrečiančio susidūrimo tarp dviejų moterų užsimezga neišardomas ryšys. Alisa įsitikinusi – Rubė gali įminti jos gyvenimo ir mirties paslaptį. O Rubė, nors ir sukrėsta to, ką tą rytą pamatė, niekaip negali liautis galvojusi apie nužudytą merginą. Bent jau kol suteiks Alisai tokią pabaigą, kokios ji nusipelnė.

„Kol nežinojai mano vardo“ skiriasi nuo kitų trilerių, pasakojančių apie žudiko paieškas. Tai galingas, viltingas romanas, klausiantis, kas buvo auka ir ko ji neteko.

Nuostabi knyga. Neįprasta, graži, feministinė, įtraukianti – verta visų įmanomų apdovanojimų. Man ji be galo patiko.

MARIAN KEYES, rašytoja

Išsiskiria iš daugelio trilerių tuo, kad dėmesį sutelkia ne į žudiką, o į auką ir jos gyvenimą. Ypač patiks „Numylėtųjų kaulų“ gerbėjams.

„GOOD HOUSEKEEPING“

Atlikdama, regis, paprasčiausios avarijos aukos skrodimą, Los Andželo apygardos vyriausioji patologė daktarė Kerolaina Houv pastebi gluminančių neatitikimų, todėl kreipiasi į Ypač žiaurių nusikaltimų padalinio detektyvą Robertą Hanterį. Daktarė Houv ne vien išsiaiškino, kad auka žuvo ne per avariją, bet ir nustatė, kad nelaimėlis prieš mirtį žiauriai kankintas.

Niekas nesupranta, jog patologė aptiko tik ledkalnio viršūnę, paskatinsiančią Hanterį bei jo partnerį Karlosą Garsiją leistis iškrypusio ir gudraus nusikaltėlio, besislepiančio visiems po nosimi, pėdsakais. Jis – serijinis žudikas, apie kurio egzistavimą niekas nenumanė, žudikas, niekad neatkreipdavęs į save dėmesio, nes visas žiaurias žmogžudystes profesionaliai užmaskuodavo kaip atsitiktines mirtis.

Nesant užuominų apie aukos pasirinkimo kriterijus, tyrimas įstringa aklavietėje, kol aptinkamas kitas lavonas, kurio mirtis taip pat sukelia klausimų.

Tampa aišku, kad serijinis žudikas nesustos, nebent Hanteriui su Garsija pavyks jį sučiupti.

Tačiau kaip ištirti žmogžudystę, nežinant aukų? Kaip sugauti žudiką, jei nėra nusikaltimo vietos? Kaip sustabdyti vaiduoklį, kurio egzistavimą sunku įrodyti?

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus. Dabar jis gyvena Londone, JK.

Uždrausta meilė. Neįmanomas pasirinkimas...

„Šešėliai mėnesienoje“ – tai jaudinanti, be galo romantiška ir paslaptinga istorija apie meilę ir kelionę laiku.

Kai Piksė Teit iškviečiama į laukinę Kornvalio pakrantę išaiškinti keistos paslapties didingame Sent Sidvelo dvare, ji žino, kad niūriuose jo šešėliuose slepiasi kažkas itin mįslingo.

Vieną tamsią naktį daugiau nei prieš šimtą metų iš lovos dingo vaikas ir niekas jo daugiau nematė. Dabar Piksei reikia išsiaiškinti, kas nutiko tomis paskutinėmis mėnesienos nušviestos nakties valandomis.

Kai ji pasiners į praeitį, pradės skleistis paslaptys, aiškės meilės istorijos, ir galiausiai Piksė bus priversta priimti lemtingą sprendimą, visiems laikams pakeisiantį jos gyvenimą.

Nuostabūs personažai, jaudinanti meilės istorija ir užburianti paslaptis. Puikus stilius, įdėta daug širdies, tai nuostabi dovana skaitytojui.

 TRACY REES, romano Eimė Snou autorė

Kvapą gniaužianti ir jausminga meilės istorija tikrai sudaužys širdį! Man labai patiko.

LIZ FENWICK, rašytoja

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Čia ir dabar“ „Italė Brukline“, „Lauk manęs“ ir kt.

„– Bet, manai, esame čia tam, kad patirtume gražių dalykų, ir manai, kad liūdesys yra gražus?

– Jis gali toks būti, – paaiškinu.“

Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet laikui bėgant jie atitolsta – buvę geriausi draugai dabar stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...

Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka...

Iki skausmo autentiškas meilės, nuoskaudų ir sudėtingų, gyvenimą keičiančių artimiausių santykių portretas, puikiai tinkantis Colleen Hoover, Jenny Han ir Lynn Painter gerbėjams ir gerbėjoms.

„Otumės brendimo laikotarpis aprašytas itin jautriai... Net antraeiliai personažai puikiai atskleisti, turi savitą istoriją ir motyvaciją. <...> Skaitytojai džiaugsis galimybe sekti Otumės mintis ir širdį.“

Kirkus Reviews

„Šios svaiginančios ir įtaigios meilės istorijos sudėtingi personažai sprendžia itin rimtas problemas, susijusias su vienišais tėvais, skyrybomis; vidurine mokykla, koledžu; meile, draugyste, seksu... L. Nowlin debiutinio romano siužetas įtaigus ir greitas, išvengta melodramatiškumo.“

Booklist

Laura Nowlin (Lora Naulin) – amerikiečių autorė, Misūrio universitete įgijo anglų kalbos ir kūrybinio rašymo bakalauro laipsnį. L. Nowlin taip pat dirba viešojoje bibliotekoje Sent Luise, kur lankytojai suteikia jai daug įkvėpimo rašyti. Romanas „Jei būtum buvęs su manim“ pirmąsyk JAV pasirodė dar 2013 m. ir nuo tada tapo ne tik „New York Times“ ir „USA Today“ bestseleriu, bet ir „TikTok“ sensacija; vien JAV parduota per milijoną knygos egzempliorių.

Naujųjų metų išvakarėse Oslo širdyje, Rotušės krantinėje, fejerverkų griausmą nustelbia sprogimas. Tarp begalės sužeistųjų – Aleksandrui Bliksui gerai pažįstama Ruta Kristinė Smėplas, prieš dešimt metų pagrobtos Patricijos motina. Bliksas aktyviai dalyvavo mergaitės dingimo tyrime, tačiau jos pėdsakų rasti nepavyko. Aplink įvykio vietą vis dar sproginėjant fejerverkams ir vyraujant chaosui, tinklaraštininkė Ema Ram pamato savo vaikino kūną... 

Norvegiją persmelkia teroro baimė. Negalėdami atsikratyti blogos nuojautos, Bliksas ir Ram imasi ieškoti galimo ryšio tarp sprogimo ir prieš dešimtmetį neišspręstos Patricijos pagrobimo bylos. Tiesa, jie nė nenutuokia, kad jų laukia šokiruojantis melo ir mirtinų paslapčių tinklas.

„Dūmų uždanga“ – antroji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinio romano „Atskaitos taškas“ (Baltos lankos, 2023 m.) tęsinys, 2022 m. įtrauktas į ilgąjį britų įsteigtos „Petrona Award“ premijos už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą.

„Gudrus, greitas, įtampos kupinas galvosūkis.“

Vrij Nederland

„Jørno Liero Horsto ir Thomo Engerio duetas įspūdingas. Šie autoriai puikiai žino, kaip suintriguoti skaitytoją.“

Financial Times

„Įtampos lygis toks aukštas, kad knygą sunku padėti į šalį. <...> Aukščiausio lygio pramoga, sukurta dviejų garsiausių Norvegijos kriminalinės literatūros autorių, gerai pažįstančių aplinką, apie kurią rašo. <...> „Atskaitos taškas“ jau buvo puikus, o „Dūmų uždanga“ – dar geresnė.“

Tvedestrandsposten

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„Mano!“ – Džiugas suriko skardžiai.
„Mano!“ – atkirto Benas piktai.“

Džiugas ir Benas, du maži voveriukai, užsigeidė to paties skanėsto – PASKUTINIO miške gardžių gardžiausio kankorėžio. Kas pačiups pirmas – to ir bus. Nutrūktgalviškos lenktynės prasideda!

Gyvybingos iliustracijos ir pamokanti, bet nuobodžiauti neleidžianti istorija privers mažuosius kvatotis balsu ir parodys, kaip gera viskuo dalytis su draugais.


„Šmaikštus žvilgsnis į daugeliui tėvų gerai pažįstamus nepasidalijimo barnius.“
Evening Echo


Vaikiškų knygučių autorė Rachel Bright (Reičel Brait) ir iliustratorius Jim Field (Džimas Fyldas) – ne vieną svarbų apdovanojimą gavę kūrėjai, kurių sugalvoti šmaikštūs ir įsimintini personažai jau sužavėjo daugybę jaunųjų skaitytojų ir jų tėvų visame pasaulyje.

Anglų kalba:

This educational book of frst words will help you have fun with your child and:
o develop your child's language skills;
o teach your child the most common words for things in their environment and daily routine;
o name your child's emotions and various hobbies.


Lietuvių kalba:

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:
- lavinti vaiko kalbos įgūdžius;
- mokytis gyvūnų, paukščių, vabzdžių pavadinimų;
- sužinoti, kurie gyvūnai gyvena namuose, vandenyje ar medyje, skraido ar plaukia, turi margas plunksnas ar dryžuotą kailį.

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

Anglų kalba:

This educational book of frst words will help you have fun with your child and:
o develop your child's language skills;
o teach your child the names of animals, birds, insects;
o show your child which animals live in the house, in the water or in trees; fly or swim; have colorful feathers or striped fur.

Lietuvių kalba:

Ši mokomoji pirmųjų žodžių knyga padės ne tik smagiai praleisti laiką su vaiku, bet ir:
- lavinti vaiko kalbos įgūdžius;
- mokytis gyvūnų, paukščių, vabzdžių pavadinimų;
- sužinoti, kurie gyvūnai gyvena namuose, vandenyje ar medyje, skraido ar plaukia, turi margas plunksnas ar dryžuotą kailį.

Minkštas viršelis, kurį smagu liesti, o kartoniniai puslapiai – atsparūs mažylio išdaigoms.

Knyga „Medūzos sensta atbulai: mokslo atsakymai apie ilgaamžiškumą“ pirmą kartą buvo išleista 2021 m. Danijos Karalystėje, ir iškart pateko į perkamiausių knygų sąrašus. Netrukus ši mokslo populiarinimo knyga buvo išversta į daugiau nei 25 kalbas ir tapo tarptautiniu bestseleriu. 2022 m. ji buvo išrinkta mokslo populiarinimo knygų konkurso Wissensbuch des Jahres siurprizo kategorijos laimėtoja. 2023 m. knyga buvo nominuota prestižinei Royal Society Science Book Prize premijai.

Knygoje autorius suprantamai, lengvai ir šmaikščiai aptaria ilgaamžiškumo srities mokslinius tyrinėjimus ir pristato naujausius atradimus apie tai, kaip pažaboti senėjimą. Knygoje gausu įvairių rūšių gyvybės, įskaitant žmonių, pavyzdžių, kurie sugriauna senėjimo, kaip neišvengiamo proceso mitą. Nicklas ne tik papasakoja apie ilgaamžiškumą, bet ir pateikia paprastų rekomendacijų, kaip su amžiumi išsaugoti jaunatviškumą ir gyventi ilgiau. Šiuolaikinio mokslo atradimai išplečia gyvenimo perspektyvos ribas ir atskleidžia, jog ilgaamžiškumas gali būti pavaldus žmogui.

Toli nuo vandenyno krantų, pačioje Australijos gilumoje, plyti keistas regionas, vadinamas lygumomis. To krašto gyventojai – praėjusių amžių keliautojų palikuonys, itin turtingi žemvaldžiai. Kiekvienas iš jų valdo dalį platybės, besidriekiančios, kur tik akis mato, o lygumiečiai visi kartu jaučia pareigą geriausiai, kiek tik gali, išsaugoti savo kultūrą ir istoriją. Dėl to mecenuoja įvairių profesijų žmones – kaligrafus, istorikus, rašytojus, audėjus, gėlininkus, kad šie užfiksuotų krašto specifiką, savotiškus papročius, menines teorijas ir, svarbiausia, lygumų esmę. 

Čia ir atsiranda bevardis „Lygumų“ pasakotojas, daugelį metų stebėjęs ir studijavęs lygumiečius. Jis išdrįsta sudalyvauti viename žymiųjų lygumų elito susitikimų ir paieškoti globėjo savo kino projektui, kuriuo norėtų parodyti dar nematytą to krašto esybę.

„Lygumos“ – meditatyvus, miražiškas, vaizduotės kupinas romanas, kuriuo Geraldas Murnane’as, daugelio laikomas iškiliausiu Australijos rašytoju, kviečia leistis tyrinėti kraštovaizdžio ir žmogaus santykio. Tai kalviniškas, borchesiškas tekstas, satyriška, metafiziška alegorija apie bevaisius žmonių bandymus suprasti savo gyvenamos tikrovės esmę, kupina netikėtos mitologijos, sapniško filosofavimo ir subtilaus humoro. Poetiškai įkrautu, sodriu stiliumi Murnane’as atskleidžia giliausius fiktyviųjų lygumiečių ir pačių lygumų – atokaus krašto, užbursiančio skaitytoją, kaip užbūrė ir pasakotoją jaunystėje, – sluoksnius.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/09278e4b-2125-46ff-8b31-b0571e7b5181.html