Kritikų pripažinimo sulaukęs įtempto siužeto romanas, parašytas tikro 1897 m. Vakarų Virdžinijoje įvykdytos žmogžudystės teismo proceso pagrindu.

Prabėgus vos keliems mėnesiams nuo vestuvių Zona Hister Šu savo namuose nukrito nuo laiptų ir mirė. Sukrėsti Livsėjaus miestelio gyventojai užjautė našliu likusį jos vyrą, tačiau Zonos motina Merė Džeinė įtikėjo, kad dukra buvo nužudyta, o gyvybę jai atėmė sutuoktinis.

Visgi niekas netiki, kad išvaizdus, miestelio gyventojų mylimas kalvis yra žudikas. Niekas, išskyrus Merę Džeinę ir Liusę, geriausią Zonos draugę, –jai pastarasis visada kėlė įtarimų. Bylai atsidūrus teisme Grinbrajerio apygardos vyrai susivienijo prieš abi moteris. Kaistant aistroms Merė Džeinė ir Liusė privalo apsispręsti, ar atskleisti didžiausią Zonos paslaptį, kad būtų įvykdytas teisingumas. Ir dabar joms padėti tegali Zona, iš anapus paskelbsianti paskutinę sukrečiančią žinią.

Dramatiško istorinio romano „Raudonasis paukštis gieda“ veikėjos kupinos slopinamo įniršio ir apsėstos teisingumo poreikio. Giliai išjaustas, meistriškas debiutas. – Anne Enright  

Amoso Cliffordo, vieno įtakingiausių miško terapijos ekspertų, sukurtas ir išplėtotas vakarietiškasis miško maudynių metodas – tai fizinę ir emocinę sveikatą ir kūno bei proto ramybę grąžinantis ritualas šiuolaikiniam skubančiam, nuo technologijų priklausomam, lėtinio nuovargio ir nerimo kamuojamam žmogui. 

Ši knyga apie santykius, bet ne žmonių, o žmogaus su daugiau nei žmogiškuoju pasauliu –akmeniu ir upeliu, debesimi, paukščiu ir medžiu. Ryšiui su gamta puoselėti reikia to paties kaip ir žmonių santykiams – smalsumo, dėmesio ir reguliarumo. Svarbiausia – kokybiškam santykiui reikia laiko. A. Cliffordas kviečia ugdytis įprotį reguliariai išeiti į gamtą ir niekieno netrukdomiems lėtai, dėmesingai, smalsiai ją tyrinėti ne tik penkiais gerai žinomais pojūčiais, bet ir intuicija, vaizduote ir švelnia širdimi.

Knygoje yra daugiau nei penkiasdešimt autoriaus ir jo kolegų, miško maudynių gidų, sukurtų ir išbandytų kvietimų – laisvos formos pratimų miške, kurie padeda pasinerti į dabarties akimirką, iki galo išjausti miško atmosferą, atsipalaiduoti ir pailsėti. Toks buvimas miške skatina pastabumą ir kūrybingumą, tad ilgainiui kvietimus išmoksite kurti patys ir veiklos miške tikrai nepritrūksite.

„Miške apstu kvietimų. Žolė kviečia atsigulti. Debesys kviečia juos stebėti. Vanagas kviečia ištiesti rankas lyg sparnus ir žengti tarytum skrendant. Stati tako atkarpa kviečia sulėtinti tempą ir stebėti, kaip pavyksta išlaikyti gravitacijos centrą. Sliekas siūlo patyrinėti dirvą. Šie kvietimai paprasti, juos lengva pastebėti“, – rašo autorius.

Tereikia pažadinti savo vaizduotę, atsipalaiduoti ir žaisti – „šokti su mišku lyg su partneriu“. Žaisdami nė nepastebėsime, kaip gyjame nuo netinkamo gyvenimo būdo sukeltų ligų, kaip mažėja nerimastingumas, lengvėja rūpesčių našta ir mažėja atskirtis tarp mūsų ir gamtos. Ir kaip natūraliai kyla noras gamtą pažinti, puoselėti ir ja rūpintis. 

„Pasakiškas gyvenimas gali paversti tave siaubingu žmogumi.“

Ebenizeris Žnyplius – siaubingas žmogus, gyvenantis visiškos gausos kupiną gyvenimą. Jam nereikia nerimauti netgi dėl mirties, nes amžinai jaunas Ebenizeris savo palėpėje laiko ir peni šlykščią Pabaisą, kartu su gleivėmis išvemiančią jam ne tik pageidaujamų daiktų, bet ir jaunystę išsaugantį eliksyrą. Tik... Maža bėdelė ta, kad Pabaisa tampa vis godesnė ir išrankesnė. 

Likus kelioms dienoms iki 512 Ebenizerio gimtadienio Pabaisa įsigeidžia sušlamšti mažutį, gražutį, sultingą... vaiką! Ebenizeris nusprendžia, kad vienam berniukui į nosies šnerves kirminus begrūdanti našlaitė Betanė kaip tik ir būsianti reikiamas kąsnis. Ar ji gali sugrąžinti jaunystę Ebenizeriui? Kas laimės jo namuose užvirusią kovą ir kas ją kovoja: jaunystė ir mirtis, Pabaisa ir Betanė, o gal draugystė ir savanaudiškumas?

Juokinga, šiurpi ir įvairiausių šlykštukų kupina istorija sudomins Roaldo Dahlo knygų skaitytojus, filmų „Bjaurusis aš“ bei „Mažoji siaubų krautuvėlė“ gerbėjus.

Jack Meggit-Phillips (Džekas Megitas-Filipsas) –  jaunas scenaristas, dramaturgas, talentingas bestselerių apie Pabaisą ir Betanę autorius. Šią knygą planuojama išleisti daugiau nei 30 pasaulio šalių, o teises pagal ją kurti filmą įsigijo kino kompanija „Warner Bros“. Pabaisos augintoju ir sumuštinių vagimi prisistatantis autorius gyvena šiaurinėje Londono dalyje, Anglijoje.

Isabelle Follath (Izabelė Folat) yra iliustruotoja, sukaupusi patirties reklamos, mados žurnalų ir knygų leidybos srityse. Gyvena ir kuria Ciuriche, Šveicarijoje. 

Tokijas, 1912-ieji. Uždaras senosios Japonijos aristokratijos pasaulis pirmąkart įsileidžia atėjūnus – turtingas provincijos šeimas, naują, galingą socialinį ir politinį elitą. Melancholiškąjį aštuoniolikmetį Kijoakį Macugaję išauklėjo nykstančios senosios aristokratijos atstovai – Ajakurų šeima. Bet jis nėra vienas jų. Kijoakio tėvas markizas Macugajė, net jo dvare pasisvečiavus imperatoriui, kartkarčiais pasijunta nelyg koks apgavikas, netikras aristokratas. O ir vis sukirba nerimas dėl pernelyg lengvabūdžio ir gražaus savo įpėdinio Kijoakio, kuris, tėvo akimis, turėsiantis įtvirtinti Macugajų šeimą aristokratijos pasaulyje.

Patsai Kijoakis, gyvendamas gražiausias, bet kartu nerimastingiausias savo jaunystės dienas, jaučiasi besiblaškantis tarp sena ir nauja. Išgyvena nepatirtus ir bauginamus jausmus giliadvasiškajai Satoko Ajakurai, su kuria kartu užaugo. Jais dalintis nedrįsta net su savo vieninteliu draugu Šigekuniu Honda nė tuomet, kai Satoko susižada su kilminguoju princu.

„Pavasario sniegas“ – pirmasis tetralogijos „Vaisingumo jūra“ romanas. Keturiuose romanuose pasakojama vienos sielos keturių reinkarnacijų – į aristokratą, nacionalistą ekstremistą, Tailando princesę ir sadistišką našlaitį – istorija; sykiu tai pasakojimas apie Šigekunį Hondą ir jo pastangas skirtingose jo paties sielos reinkarnacijose išgelbėti kiekvieną jų nuo ankstyvos mirties, kuri budistiniame mokyme suprantama kaip karminė lemtis. 

„Asketiška meilės istorija ir turbūt mano mėgstamiausias Mishimos romanas.“

David Mitchell

Yukio Mishima (Jukio Mišima, 1925–1970) laikomas reikšmingiausiu XX a. japonų rašytoju. Jo literatūrinį palikimą sudaro 40 romanų, tarp jų – į lietuvių kalbą išversti „Kaukės išpažintis“ ir „Auksinė šventykla“. Taip pat – daugybė apsakymų, esė, straipsnių, dramų. Y. Mishima buvo ne kartą nominuotas Nobelio literatūros premijai. Rašytojo kūrybos viršūne laikoma tetralogija „Vaisingumo jūra“. 1970 m. lapkričio 25 d., išsiuntęs leidyklai paskutinę tetralogijos dalį, po nesėkmingo bandymo sukelti perversmą, Mishima įvykdė ritualinę savižudybę sepuku.

„...aš neturiu sutrikimų – turiu iššūkių. Mano keistumas neišnyks, jei validuosiu save įsirašydama diagnozę, autizmas – tai aš, tai mano asmenybės dalis, tai nėra kažkas, ką dabar įsidėjau į kišenę, o paskui galėsiu išmesti.“

Šioje knygoje turbūt pirmą kartą Lietuvoje pristatomos suaugusių autistiškų žmonių istorijos, leidžiančios geriau suprasti žmogaus, gyvenančio su autizmo spektro sutrikimu, kasdienybę – kylančius iššūkius ir būdus juos įveikti. Trumpus gyvenimo pasakojimus, iliustruotus Tatjanos Pleskevičienės, taip pat priklausančios autistiškų suaugusiųjų bendruomenei, antroje knygos dalyje pratęsia interviu su vaikų ir paauglių psichiatru prof. Dainiumi Pūru, žmonių su negalia teisių ekspertu prof. Jonu Ruškumi, medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene ir Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente dr. Ramune Mazaliauskiene.

Knyga kviečia pažinti unikalų autistiškų žmonių pasaulį ir siekia išsklaidyti tėvų, auginančių autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, nežinią: kokia ateitis laukia mano vaiko, ar jis arba ji turės draugų, sukurs šeimą, galės dirbti? Ar suaugusiam autistiškam žmogui reikia pagalbos – ir jei taip, tai kokios? Knygos autorės Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė įsitikinusios, jog „atsakymai išlaisvina: jie suteikia iššūkiams vardą, <...> padeda surasti panašius ir panašias į save“.




Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ ir autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, taip pat – autistiško vaiko mama. Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškomis autizmui bei neuroįvairovei.

Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė – medicinos psichologė („EuroPsy“ psichologė) ir muzikos terapeutė, Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė. Konsultuoja autistiškus asmenis, jų šeimos narius, darbdavius, veda mokymus autizmo tema įvairioms organizacijoms ir įvairių sričių specialistams bei specialistėms.

Vaikams nuo 7 metų

Keitas pakliuvo į „SUPERPROTINGŲ VAIKŲ“ viktoriną ir yra pasiryžęs ją laimėti. Tik menka bėdelė... jis nėra genijus! Dar blogiau, Keito sesuo MINERVA iš tikrųjų yra geniali. Maža to, jam teks su ja varžytis. 

IŠEITIS YRA!

Keitas privalo tapti SUPERPROTINGAS, ir kuo greičiau! Nors ir nėra genijus, jis tikrai išradingas. Gal jam tiesiog pavyks pavogti sesers smegenis? O gal keli neįtikėtini IŠRADIMAI, čiaudintys Čilės triušiai ir keisti paplotėliai atvers jam kelią į PERGALĘ?

Tai dar viena nepaprastai smagi ir juokinga „Mano tėvai atšaukė mano gimtadienį“ ir „Aš pamečiau savo močiutę prekybos centre“ autorės knyga.

„Aš pavogiau savo superprotingos sesers smegenis“:

• Skatina būti kūrybingus, išradingus, ryžtingus siekiant savo svajonių.

• Moko įsiklausyti į šeimos narių norus, poreikius, mintis. 

• Humoras ir begalė juokingų nutikimų įtraukia net ne itin skaityti mėgstančius vaikus.

• Knygos tekstas pateikiamas su didesniais tarpais ir  raidėmis, yra iliustracijų, todėl tinka vaikams, pradedantiems skaityti ilgesnes istorijas.

Džo Simons (Jo Simmons) savo karjerą pradėjo dirbdama žurnaliste. Ji parašė daug nuostabių ir nepaprastai linksmų knygų vaikams, tarp kurių lietuvių kalba anksčiau išleistos „Mano tėvai atšaukė mano gimtadienį“ ir „Aš pamečiau savo močiutę prekybos centre“. Džo gyvena Braitone su vyru, dviem sūnumis ir anksčiau buvusiu beglobiu šuneliu iš Rumunijos. Mėgstamiausia rašytojos gimtadienio dovana yra elektrinis dantų šepetėlis.

Nathan Reed – britų vaikų knygų iliustruotojas, kurio savo žaismingos, nutrūktgalviškos iliustracijos jau papuošė ne vieną Jo Simmons knygą.

TARPTAUTINIS BESTSELERIS, IŠVERSTAS Į 41 KALBĄ

Gliukozė, arba cukrus kraujyje, – tai mažytės molekulės mūsų organizme, darančios didžiulį poveikį mūsų sveikatai. Devyniasdešimt procentų žmonių kenčia nuo per didelio gliukozės kiekio organizme ir dauguma apie tai nė nežino.

Kokie simptomai apie tai byloja? Noras užkandžiauti, nuovargis, nevaisingumas, hormoniniai sutrikimai, aknė, raukšlės… Laikui bėgant išsivysto tokios ligos kaip II tipo diabetas, vėžys, demencija ir širdies ligos.

Remdamasi pažangiausiu mokslu ir novatoriškais savo pačios tyrimais, biochemikė Jessie’ė Inchauspé pateikia dešimt paprastų patarimų, kurie padės jums subalansuoti savo gliukozės kiekį ir atsikratyti simptomų, nesilaikant dietos ir neatsisakant mėgstamų patiekalų.

Be kita ko, perskaitę knygą sužinosite:

* kaip maisto valgymas tinkama tvarka padės be pastangų numesti svorio;

* kokį slaptą produktą valgydami galėsite mėgautis desertu ir vis tiek deginsite riebalus; 

* koks mažas pusryčių pokytis suteiks energijos ir panaikins norą užkandžiauti.

„Gliukozės revoliucija“ – tai įdomi, informatyvi, naujausiais moksliniais tyrimais paremta knyga, kuri pakeis jūsų mąstymą apie sveikatą ir iš esmės pagerins gyvenimo kokybę.

Jessie’ė Inchauspé – prancūzų biochemikė ir tarptautinių bestselerių autorė. Ji stengiasi naujausius mokslo pasiekimus paversti paprastais patarimais, padedančiais žmonėms pagerinti savo fizinę ir psichikos sveikatą. Jessie’ė įkūrė labai išpopuliarėjusią instagramo paskyrą @GlucoseGoddess, kurioje daugiau kaip du milijonus žmonių moko veiksmingų sveikos mitybos įpročių. Jos knyga „Gliukozės revoliucija“ tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išversta į 41 kalbą.

Vaikams nuo 9 metų

Rekomenduojama literatūra 4-ai klasei

„Bembis jautėsi persmelktas pasididžiavimo, pakylėtas šventiškos rimties. Taip, gyvenimas yra sunkus ir kupinas pavojų. Gyvenimas gali suteikti viską, ko tik nori, jis išmoks visa tai ištverti.“

Stirniuko Bembio vaikystė šviesi ir graži. Prižiūrimas mylinčios mamos jis dūksta su draugais nuostabiame miške ir susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Tačiau stirnų gyvenimą lydi daug pavojų, grėsmingiausias iš jų – medžiotojai. Vieną dieną Bembis netenka mamos ir turi išmokti gyventi savarankiškai. Laimei, svarbiausias gyvenimo pamokas lemiamomis akimirkomis jam perduoda senolis stirninas, didysis miško valdovas. Ar jaunasis Bembis išlaikys likimo išbandymus ir vieną dieną taps tvirtas ir didingas? 

Širdį verianti ir kartu be galo šiltus jausmus kelianti istorija, kurios nepamiršite visą gyvenimą. 

„Nuo žmogaus nekaltas gyvūnas skiriasi vienu požiūriu – jam svetimos intrigos, sukčiavimai, sąmokslai ir pirmiausia melas.“

Felix Salten

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 4 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

 „Bembis. Miško gyvenimo istorija“:

• vaikų literatūros klasika, ugdanti literatūrinį skonį;

• ugdo empatiją ir skatina pažinti, gerbti gamtą ir gyvūnus;

• skatina niekada nenuleisti rankų, įveikti nesėkmes ir nepasiduoti nevilčiai;

• puikus skaitinys visai šeimai, dovanojantis daug jaudinančių akimirkų.

Felixas Saltenas (Feliksas Zaltenas, 1869–1945) – vengrų kilmės austrų rašytojas. Labiausiai jį išgarsinęs kūrinys – „Bembis. Miško gyvenimo istorija“ (1923), tapęs vaikų literatūros klasika. Knygą iki šių dienų su malonumu skaito ir vaikai, ir suaugusieji. Nacistinėje Vokietijoje „Bembis“ buvo uždraustas. Įžvelgta, neva tai politinė alegorija, pasakojanti, kaip buvo elgiamasi su žydais Europoje. Tačiau knygos sėkmei tai įtakos neturėjo. Ji greitai tapo itin populiari JAV, pagal ją netgi sukurtas Walto Disney̕aus animacinis filmas.

Vaikams nuo 9 m. 

„Aš nesu puiki. Aš nuostabi. Ir garsi visoje apygardoje. Niekas nenori prasidėti su

smarkuole Galadriele Hopkins. Esu per daug protinga ir nesuvaldoma. Pabaisa Gilė – taip visi mane vadina.“

Vienuolikmetę Gilę gyvenimas užgrūdino. Stumdoma iš vienos globėjų šeimos į kitą ji išmoko su kerinčia šypsena veide pasinaudoti žmonėmis ir nieko neįsileisti į širdį. Pasiųsta gyventi į dar vienus naujus namus mergaitė sukurpia nedorą planą, kaip prasimanyti pinigų ir visiems laikams iškeliauti į kitą šalies galą pas mamą, kurios nematė jau daugybę metų. Tačiau Gilės planai vienas po kito griūva, o ypač siekis neprisirišti prie naujosios globėjos ponios Troter... Tik ar padarytos klaidos Gilės nepasivys ir neapvers jos gyvenimo dar kartą aukštyn kojomis?

Knyga vieną akimirką privers jus Gile žavėtis, o kitą gailėtis ar net pykti ant jos. Ši istorija apie tikrą nepadailintą gyvenimą, kuris ne visada lengvas ir teisingas, bet jame daug gerumo ir meilės.  

Katherine Paterson (g. 1932) – amerikietė vaikų rašytoja, už savo kūrybą sulaukusi dviejų svarbiausių pasaulyje tarptautinių vaikų literatūros apdovanojimų: Hanso Christiano Anderseno medalio ir Astridos Lindgren premijos. „Smarkuolė Gilė Hopkins“ (1978) – viena geriausių autorės knygų.

 „Anė iš Žaliastogių“ – kanadiečių rašytojos Lucy Maud Montgomery romanas, pirmą kartą išleistas 1908 m., laikomas sėkmingiausiu rašytojos kūriniu – per daugiau nei šimtą metų buvo nupirkta daugiau kaip 50 milijonų kopijų šių knygų. Romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų.

Knygoje pasakojama apie vienuolikmetę mergaitę Anę Šerli, kurią įsivaikina Matijus ir Merilė Katbertai, senyvo amžiaus brolis ir sesuo. Mergaitė pas juos patenka per klaidą, kadangi iš pradžių Katbertai nori įsivaikinti berniuką, galintį pagelbėti ūkio darbuose. Visgi Matijus ir Merilė pagaili našlaitės Anės ir leidžia jai pasilikti Žaliastogiuose (taip vadinama Katbertų sodyba). Mergaitė auklėjama gana griežtai, tačiau nuostabi salos gamta ugdo jos vaizduotę ir meilę gamtai. Romane taip pat aprašomos pažintys su vietiniais gyventojais bei įvairūs komiški nutikimai.

Lucy Maud Montgomery parašė ne vieną knygos tęsinį („Anė iš Evonlio“, „Anė iš salos“ ir t. t.), kuriuose pasakojama apie tolesnį Anės gyvenimą.

Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama. 

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Intriga, kitoks regos kampas, šiek tiek specifinio humoro prieskonių ir šablonus laužanti istorinė tiesa.

Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmo­geliai atlikti nekasdienius žygdarbius – knygoje aptiksite įvairių pavyzdžių.

Tragikomiškų, dramatiškų, juokingų ir žiaurių karo istorijų koliažas, dau­gumos jų nerasite istorijos vadovėliuose ir oficialiuose mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi ištarti: „Negali būti.“ Neįtikėtina karinė sė­kmė, slapti ginklų kūrimo projektai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite šioje knygoje.

• Ar galima kaip ginklus panaudoti šikšnosparnius ir balandžius?

• Kodėl reikia saugotis sprogstančių žiurkių ir kaip išvengti šokinėjančių minų?

• Ką valgė japonų kariai nutrūkus maisto tiekimui Ramiojo vandenyno salynuose?

• Kaip lietuvis sprogdino nacių seifus ir kas iš tiesų buvo Ostapas Benderis?

• Kas yra „kiliminis bombardavimas“, „branduolinis futbolas“, „Bangaloro torpeda“?

R. J. Palacio „Stebuklas“

Abejingų nepaliekanti istorija, tapusi ir jaudinančiu kino filmu

Štai ką aš manau: vienintelė priežastis, dėl kurios nesu normalus, yra tai, kad niekas manęs nelaiko normaliu. Manau, vienintelis žmogus pasaulyje, kuris supranta, kad esu toks kaip visi, – aš pats.

Beje, aš vardu Ogastas. Nepasakosiu, kaip atrodau. Kad ir ką manytumėt, tikriausiai yra daug baisiau.

Dešimtmetis Ogastas Pulmanas niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ir visgi jis yra kitoks negu visi. Todėl Ogastas niekada nelankė mokyklos. Bet į penktąją klasę jis turės eiti tikroje mokykloje. 

Ogastas žino, kad dauguma vaikų jį įskaudina netyčia, todėl galvoja – visiems bus geriau, jei mokykloje jis laikysis atokiau nuo naujųjų bendraklasių ir pasistengs per daug nekristi į akis.

Bet ar tai įmanoma, kai taip nori susirasti draugų ir esi toks draugiškas, drąsus, sumanus, geraširdis ir linksmas kaip Ogastas?

Šią šiltą, išmintingą ir sąmojingą R. J. Palacio knygą skaitytojai dažnai pavadina stebuklu. Rašytojai ir Ogastui pavyko įrodyti – kai labai nori, gali pasiekti didelių pergalių. Net jei esi vaikas su kitokiu nei visų veidu.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius knygą apdovanojo kaip Reikšmingiausią ir meniškiausią 2014 metų vertimą paaugliams.

„Stebuklas“:

• ugdo empatiją ir gerumą;

• moko suprasti sergančius, turinčius negalių, kitaip atrodančius vaikus bei nevertinti žmonių pagal išvaizdą;

• skatina priimti save tokį, koks esi;

• įkvepianti, pakylėjanti istorija;

• meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

R. J. Palacio – amerikiečių rašytoja, kuriai pasaulinę šlovę atnešė skaitytojų ir kritikų pripažintas kūrinys „Stebuklas“. Ši knyga pelnė ne tik daugybę apdovanojimų JAV bei kitose šalyse, bet ir 140 savaičių išsilaikė „New york times“ bestselerių sąraše, o žurnalas „Times“ ją įtraukė į 100 geriausių visų laikų knygų paaugliams sąrašą. Pagal knygą 2017 m. pastatytas Holivudo filmas pavadinimu „Gerumo stebuklas“.

Įtraukta į 9 klasės rekomenduojamos literatūros sąrašą

Atviras laiškas naujosios kartos terapeutams ir jų pacientams.

Irvinas Yalomas – pripažintas autorius ir garsus psichiatras, daugelį metų buvo vieno prestižiškiausių JAV Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius, praktikuojantis individualiąją ir grupinę psichoterapiją. Jis ne tik psichoterapijos profesionalas, bet ir talentingas rašytojas. Jo knygos populiarios visame pasaulyje.

Trisdešimt penkerius metus kauptą patirtį Irvinas D. Yalomas sudėjo į knygą „Terapijos dovana“. Tai puikus ir rimtas vadovas, kuriame, remiantis tikrais atvejais iliustruojama, kokia naudinga terapija gali būti pacientui ir terapeutui. 

Profesionalai čia ras puikių, kūrybiškų, kartais netikėtų arba diskutuotinų patarimų, kaip elgtis per psichoterapijos seansus, kai situacija gali būti sunkiai nuspėjama. Pacientams – tai itin turiningas vadovas po klaidžius šios srities labirintus.

Šia knyga siekiama palengvinti terapijos procesą naujai pacientų ir konsultantų kartai. Tai įdomus, informatyvus ir įžvalgus skaitinys visiems, besidomintiems asmeniniu tobulėjimu.

Apie autorių:

Trumpa gyvenimo ir profesinė anamnezė: kilęs iš labai mažo pietryčių Lietuvos miestelio, devyniasdešimtųjų pabaigoje atvyko į sostinę mokytis medicinos. Baigęs universitetą spėjo padirbėti arba bent jau pasipraktikuoti ir „pasimatuoti“ viską: slaugo bachilus, registratoriaus ragelį, neperšlampamą greitosios medicinos pagalbos mediko striukę, gydytojo chalatą, lektoriaus podiumą ir direktoriaus švarką. Dabar, metęs taip medikų mėgstamą daugdarbystę, ramiai dirba tik vienoje privataus sektoriaus darbo vietoje, kartais skaito paskaitas ir rašo tekstus „Delfi“. 

Knygos citatos:

„Jei televizoriaus vaizdas staiga pradėjo mirgėti, o garso kolonėlėje kažkas šnypščia ir traška, kodėl dažnas vietoj remonto tiesiog trinkteli per korpusą kumščiu? Juk niekas to nedarys, jei iš skausmo mirga akyse ir cypia ausyse. Mes linkę nedaryti to, kas mums sukelia nepatogumų ir reikalauja bent šiek tiek pastangų: gerti vaistus, pasidaryti kraujo tyrimus, savanoriškai pasitikrinti prostatą ar gimdos kaklelį, nes tie laimėjimai po tokių procedūrų kažkur toli ir neaiškūs, o nepatogumas – štai jis, akivaizdus.“

„Sveikatą mes suvokiame kaip duotybę, ligą – kaip lemtį, gydymą – kaip vargą, komplikacijas – kaip gydytojo aplaidumą. Ir, aišku, norime gauti garantijos raštą: mano sveikatą kažkas sugadino, aš turėsiu vargti su vaistais ir nežinia, ar padės, gal vargsiu be reikalo ir rezultato nebus. Bet gal tam, kad tikėtumės ilgalaikio patogaus naudojimosi, mes turėtume ir elgtis su savimi kaip su brangiausia mūsų turima preke.“

„Norėdami neprarasti serviso garantinių paslaugų, automobilį tvarkingai nuvairuojame patikrinti kiekvienais metais. O kodėl nieko nedarome, kad išsaugotume sveikatą? Kodėl padangas kas sezoną pasikeičiame, <...> o dantų higienai pinigų gailime?“

Prieš keliolika metų viena mažoji pacientė paklausė mamos: „Ar eisime pas tą daktarą, kuris visada šypsosi?“ 

Gydytojas Valerijus Morozovas ne tik šypsosi, taikliai diagnozuoja ligą ar nustato, kokia tavo sveikata, bet ir stebina vaizduote bei aštria, šmaikščia plunksna. 

Susigalvojęs pašnekovą, statistinį ir menkai sveikatos priežiūros klausimais išprususį pilietį Vaclovą (bet šiaip neblogą vyruką), knygoje gydytojas aptaria nerimą šiam piliečiui keliančius simptomus ir griauna sveikatos mitus. Trumpi vizitai šeimos gydytojo kabinete Vaclovą padaro kantresnį ir rūpestingesnį savo ir savo šeimos sveikatai. Užvertę paskutinį puslapį, įsitikinsite, kokie esate panašūs į gydytojo pašnekovą, tad gal imsite dažniau šypsotis ir rūpintis sveikata.

Knygos temos:

▪ Tyrimai iš kraujo lašo ▪ Vitaminas D – vitaminų ir tyrimų karalius ▪ Maisto (ne)toleravimas ▪ Individualus antibiotikų poveikis ▪ Kepenų valymas ▪ Kas mažina temperatūrą, jeigu jos nemažina vaistai? ▪ Koks cholesterolis yra geras? ▪ Vaistai, kurių nepakanka; vaistai, kurie nebeveikia; vaistai, kurių nereikia ▪ 21 amžiaus maras – rūgštingumas ▪ Ar sloga – liga? ▪ Imuniteto programos ▪ Skiepytis ar persirgti?

P. S.

Apie ką ši knyga? 

Apie mediciną, apie ką daugiau gali parašyti gydytojas.

Apie vartojimo kultūrą ir kartais apie nekultūringą vartojimą medicinoje. 

Apie norą čia ir dabar, pageidautina be pastangų. 

Apie kiekvieną iš mūsų, jei leisime sau pažiūrėti į save iš šono. 

Ir apie šypsenas, kurių tuose puslapiuose daug, tereikia tik imti ir pasijuokti iš savęs. 

Knyga poroms, grįsta tyrimais ir ilgamete porų psichoterapijos praktika.

Vilija Girgždė yra socialinių mokslų daktarė, psichologė ir geštaltinė psichoterapeutė, daug metų konsultuojanti poras ir asmenis.

Knyga „Mes skirtingi. Negi skirtis?“ atveria asmenines ir sugyvenimo dilemas įsipareigojusiame santykyje. Jos puslapiuose nugulusiose tikrose istorijose skaitytojas atpažins ne tik savo svarstymus ir išgyvenimus, bet ir ras būdų, kaip būti savimi poroje ir su kitu, irgi norinčiu būti savimi. Standartiniai problemų sprendimai „kaip reikia“ nuvilia. Kai partneriai atsigręžia į tai, kokie jie yra, o ne kokie turėtų būti, prasideda ryšio kūryba. Knygoje atskleidžiamas požiūris į skirtybes, kaip atspirties tašką, puoselėjant poros santykį.

Poros įžadai: pasižadu pažinti savo ir tavo poreikius ir apie juos kalbėtis.

Skaitant jaučiasi, kad Vilija leido kitų žmonių patirtims ją paliesti. Tekstas – gyvas, nedogmatiškas, jautrus. Argi ne to reikia, kai norisi geriau suprasti savo santykius su artimiausiu žmogumi?

Paulius Skruibis. Psichologas-psichoterapeutas, Vilniaus universiteto profesorius

„Žinau, kad rašau apie sudėtingą dalyką, ir nebandysiu jo supaprastinti“, – pažada autorė knygos įžangoje. Patyrusi porų terapijos specialistė subtiliai ir profesionaliai veda skaitytoją per skirtybių labirintus, pateikdama labai vertingų įžvalgų poroms, kurios rimtai rūpinasi savo santykių darna.

Profesorė Danutė Gailienė

Kad ji nestabdytų savo polėkių ir kūrybiškumo, kai pamato susikrimtusį jo veidą.

Kad jis patikėtų, jog jo pasaulis irgi įdomus, net jei santūriau reiškia jausmus.

Kad ji galėtų rinktis drabužius, kurie jai patinka ir nesijaudinti, ar atitinka vyro pamėgtą įvaizdį.

Kad tiems, kam santykyje nuobodu, pramoktų atpažinti įtampą kaip natūralų skirtybių susidūrimo karštį.

Kad tie, kurie atsidūrė duobėje ir neišlipa kelerius metus, susidomėtų, ką gali patys ir nebelauktų iš kito.

Kad jie neprarastų ryšio kaip pametė save ir į krizę pažiūrėtų kaip į galimybę.

Tikra sukrečianti istorija apie Eunsun Kim vaikystę Šiaurės Korėjoje, apie šalyje siaučiantį badą, nuo jo mirštančius giminaičius ir kaimynus. Jos vienintelis tikslas – išgyventi, tai pasiekti galima tik pabėgant į Kiniją. Eunsun su mama ir seserimi pavyksta tai įgyvendinti, tačiau tuo jų bėdos nesibaigė – visos trys buvo parduotos kaip vergės, slapstėsi nuo Pchenjano ir Pekino policijos, buvo sulaikytos, tardomos ir kankinamos „perauklėjimo“ stovyklose.

Ieškodama išeities vieną dieną Eunsun įkalbino mamą leistis į naują kelionę: kirsti Kinijos-Mongolijos sieną ir Gobio dykumą, kad pagaliau pasiektų išsvajotąją žemę – Pietų Korėją.

Knygoje „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos“ Eunsun Kim atvirai ir nuoširdžiai pasakoja savo ir savo šeimos istoriją, kad pasaulis sužinotų, kaip tūkstančiai vyrų ir moterų kasdien bando kirsti Šiaurės Korėjos sieną bėgdami nuo bado ir totalitarinio režimo.

„Noriu pamatyti, kaip mano žmonės Šiaurės Korėjoje išsilaisvina iš diktatūros, dešimtmečius laikiusius juos pavergtus, skurstančius ir atskirtus nuo pasaulio. Kad ši svajonė taptų realybe, pasaulis turi atverti akis ir pamatyti siaubingą Šiaurės Korėjos gyventojų padėtį. Kimų dinastija taip sėkmingai izoliavo savo karalystę, kad pasaulis tarsi pamiršo priespaudoje gyvenančių tėvynainių likimą. Jei ši istorija prisidės prie bendro šios negandos suvokimo ir atskleis likusiam pasauliui Šiaurės Korėjos režimo neteisybes ir tragišką anachronizmą, ji buvo papasakota neveltui.“

„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja.“ Sunday Times

Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.

Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą“.

„Kad pajudintų dangų ir žemę, Helė Amin pasitelkė išradingumą, įžūlumą ir nepaklusnumą. Saudo Arabijos teismas priėmė, ko gero, precedento neturintį sprendimą.“ Mail on Sunday

„Mane visiems laikam pakeitė Edith Eger istorija.“ Oprah Winfrey

Kalėjimas yra jūsų galvose. Raktas yra jūsų kišenėje.

Dr. Edita Eger, visame pasaulyje žinoma psichologė, bestseleryje „Pasirinkimas“ pasakoja apie savo išgyvenimus Aušvico koncentracijos stovykloje, išlikimą, sielos gydymą ir kelią į laisvę. Tūkstančiai žmonių parašė laiškus daktarei Eger pasakodami kaip „Pasirinkimas“ įkvėpė juos pažvelgti į savo praeitį ir prašė parašyti kitą įkvepiančią praktinę, knygą kaip pakeisti savo mintis ir elgseną.

Naujoje savo knygoje „Dovana“ E. Eger apibūdina dvylika pagrindinių žmogų įkalinančių įsitikinimų, kaip antai: baimę, sielvartą, pyktį, paslaptis, įtampą, kaltę, gėdą ir vengimą pažvelgti tiesai į akis, bei pataria kaip įveikti šiuos iššūkius.

Ši knyga, kupina atjautos, įžvalgos ir humoro, parodo žmogaus sielos pažeidžiamumą ir supažindina su iššūkiais, su kuriais susiduriame mes visi. „Dovana“ padės išsigydyti sielą, parodys, kaip atsikratyti žalingų įpročių, kaip pakeisti savo mintis, kaip rasti laisvę ir džiaugtis gyvenimu.

„<...> dirbu remdamasi suvokimu, kurį išpažįsta ir mano mylimas mokytojas, draugas ir taip pat išgyvenęs Aušvicą Viktoras Franklis, kad blogiausia patirtis gali būti geriausias mūsų mokytojas, atveriantis nenumatytus atradimus ir naujas galimybes bei perspektyvas. Išgijimas, pilnatvė ir laisvė atsiranda iš mūsų sugebėjimo pasirinkti, kaip atsiliepsime į tai, ką mums duoda gyvenimas, ir remdamiesi savo patirtimi, ir ypač savo kančia, suteiksime tam prasmę bei išsikelsime tikslus.“

„Jau greitai ateis diena, kai mylimieji vėl bus drauge. Mūsų vėliava vėl plevėsuos virš miestų, kurie dabar okupuoti. Mūsų tauta vėl bus kartu ir gyvens taikiai. Pasauliui nebereikės svajoti vien balta ir juoda spalvomis. Svajonė bus mėlyna ir geltona.“

Žmogaus ištarti žodžiai.

Tautos žinia.

Tai knyga oficialiai patvirtinta prezidento Zelenskio. „Žinioje iš Ukrainos“ skelbiamos prezidento asmeniškai atrinktos karo kalbos, kad pasauliui pasakotų ukrainiečių istoriją.

Tai pasakojimas apie tautą, kuri didvyriškai ginasi nuo Rusijos agresijos. Pasakojimas apie žmones, kurie šiandien tapo kovos už demokratiją lyderiais.

Taip pat tai raginimas mums visiems ginti ir kautis už laisvę. Jei ne dabar, tai kada?

Knyga apie sklandų bendravimą

Nuo pat gimimo iki paskutinio atodūsio esame tarp žmonių, visą laiką bendraujame. Tas procesas mums toks natūralus, kad jo tiesiog nepastebime. Kaip žuvis nepastebi vandens, kuriame nardo. O vanduo gali būti ne tik skaidrus, bet ir drumstas, o kartais – netgi nuodingas. Tačiau žuviai tai nerūpi, ji nardo negalvodama. Ir mes, susitelkę tik į savo troškimus ir tikslą, kurį norime  pasiekti, apie tai, KAIP vyksta pats bendravimas, nesusimąstome.

Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, lektorius prof. dr. Eugenijus Laurinaitis veda skaitytoją per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę, kad nardydami it žuvys būtume sąmoningi ir atidūs, pažintume vandenis, po kuriuos plaukiojame: ar jie skaidrūs, auginantys ir teikiantis laimės? O jei žalingi ar sekinantys, kaip tai pakeisti?

Tai puiki knyga visiems, siekiantiems išmokti:

• pastebėti kūno ženklus;

• konstruktyviai spręsti konfliktus ir taisyti bendravimo klaidas;

• vertinti pašnekovo netyčia išsprūdusius žodžius;

• suprasti savo poreikius ir įsiklausyti į kitų.

Visa tai padės užmegzti tvirtus ir ilgalaikius ryšius, sukurti darnią šeimą bei puoselėti meile, pagarba ir supratimu grįstus santykius su vaikais ir aplinkiniais, o paskutinį gyvenimo etapą padaryti kuo šviesesnį ir prasmingesnį.

Kiekvieną skyrių iliustruoja pavyzdys iš psichoterapeuto praktikos.

Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, mokslinių bei populiarių straipsnių ir knygų autorius ir sudarytojas, psichoterapijos mokslo ir praktikos populiarintojas. Nuo 2023 m. VU partnerystės profesorius, M. Romerio universiteto profesorius, psichoterapijos dėstytojas, lektorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) valdybos narys. 2013–2015 m. – EAP prezidentas, nuo 2015 m. – EAP Generalinio sekretoriaus pavaduotojas. 2017–2023 m. – EAP generalinis sekretorius, o nuo 2023 m. – EAP garbės narys.

Knygos sudarytoja Meilė Jančorienė – žurnalistė, rašytoja. 1992 m. įkūrė žurnalus „Tavo vaikas“, „Vyras ir moteris“. 2009 m. parašė biografinę knygą „Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite“, 2016 m. išleido knygas „Nerimo akmuo“ apie depresijos gydymo būdus ir „Raganų klubas“, kurioje pateikia atsakymus į svarbiausius egzistencinius klausimus. 2018 parašė knygą „Ilgaamžiškumo paslaptys“, kurioje nagrinėja sveiko gyvenimo ir senėjimo klausimus su žymiausiais šalies medikais. Taip pat rašo straipsnius kultūros, psichologijos, sveikatos ir grožio temomis.

Knygoje paliečiamos ir gyvenimo saulėlydžio bei mirties temos. Šiame gyvenimo etape bendravimas ne mažiau svarbus nei bet kuriame kitame, juk mirtis yra tarytum lakmuso popierėlis, atspindintis žmonių santykius dar jiems esant gyviems. Svarbu atrasti kelius, kaip šį etapą išgyventi kuo gražiau, lengviau ir prasmingiau.

Po neįtikėtinai sėkmingos knygų sagos „Nuostabioji draugė“ Elena Ferrante talentingai mezga kito pasakojimo giją, gilindamasi į prieštaringus jausmus, saistančius motinas ir vaikus.

Leda – senokai išsiskyrusi dėstytoja, kadaise atsidėjusi vien dukroms, o dabar – darbui. Suaugusioms dukterims išsikrausčius pas tėvą į Kanadą, moteris baiminasi skausmo ir melancholijos sklidinų dienų, bet, savo pačios nuostabai, pasijunta esanti laisva, tarytum nusimetusi gyvenimo naštą.

Vasarą ji nusprendžia vykti viena atostogauti į pietų Italijos pajūrio miestelį. Po pirmųjų ramybės ir susitelkimo dienų moters poilsį sudrumsčia erzinanti neapoliečių šeimyna. Iš pažiūros nereikšminga pažintis įsuka seniai nuslopintų jausmų ir nuoskaudų verpetą.

Šiuo atviru ir jaudinančiu romanu Elena Ferrante pasakoja apie naują moters būtį – rodos, niekuo neišskirtinę, tačiau paliečiančią iki pat gyvasties.

„Įspūdingas literatūros kūrinys.“

Marina Terragni ir Luisa Muraro, Io donna (Corriere della Sera)

Jaunimui nuo 12 m.

Nuoširdus ir jaudinantis žirgo Džojaus pasakojimas skaitytoją nukelia į Pirmojo pasaulinio karo metus. Džojus – stiprus ir laimingas penkiolikmečio Alberto numylėtinis, parduodamas karininkui ir patenka į Vakarų frontą. Čia kiekviename žingsnyje tyko pavojai ir vienas po kito mūšio lauke krinta žmonės bei arkliai, o Džojaus jėgos irgi pamažu senka. Albertas yra prisiekęs padaryti viską, kad surastų savo žirgą, tik ar karo sūkuryje tai įmanoma?

Nepaprasta istorija apie tikrą draugystę ir nesumeluotą gerumą bei kilnumą, kuris įmanomas net karo beprotybėje.

Michael Morpurgo (g. 1943) – talentingas britų vaikų literatūros kūrėjas, daugiau nei šimto knygų autorius, išgarsėjęs jautriomis istorijomis apie gyvūnus. Į lietuvių kalbą išversta ir daugiau jo knygų: „Gimęs bėgti“, „Kasparas, kačių princas“ bei „Baltasis liūtas“. Pirmą kartą 1982 m. pasirodęs „Karo žirgas“ yra vienas reikšmingiausių autoriaus kūrinių, pagal kurį garsus Holivudo režisierius Stevenas Spielbergas sukūrė kino filmą.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika. 

Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (121 - 180 m. po Kr.) filosofiniai užrašai, kurie buvo rasti po jo mirties ir paskelbti atskira knyga, pavadinta "Sau pačiam". Juose autorius kalba apie žmogaus padėtį pasaulyje, bando išsiaiškinti žmogaus ir pasaulio vienovės galimybę. Markas Aurelijus - imperatorius ir filosofas, mąstantis, ieškantis ir bandantis suprasti žmogus. Pažinti save. Nebijoti savęs klausti. Nebijoti sau pasakyti tiesos. Tai niekad ir niekam nebuvo lengva. Bet ar kada buvo lengva gyventi? "Mūsų gyvenimas - tai kova ir klaidžiojimas svetimame krašte", - sako Markas Aurelijus. Tam, kas nori pažinti save, kad nebijotų gyventi, jis gali būti geras mokytojas.

Žinomas gamtos fotografas, laidų vedėjas ir rašytojas Marius Čepulis kviečia į kelionę po laukinę gamtą susipažinti su daugybe gyvūnų nuo pačių mažiausių iki tikrų milžinų, kurie gali mums įkąsti, įspirti, mus nudilginti ar kitaip sužaloti. 

Knyga padės pažinti ir geriau suprasti laukinius gyvūnus bei išmokti išvengti pavojų su jais susidūrus. 

Kas baisiau – erkė ar vilkas?

Ar gali įkasti drugelis?

Ar karpiai kanda?

„Ana konda“ – tai

• puiki knyga visai šeimai;

• parašyta trumpai, nesudėtingai, informatyviai ir šmaikščiai;

• supažindina su įkąsti ar kaip kitaip nuskriausti galinčiais gyvūnais, paaiškina priežastis, kodėl jie taip elgiasi, ir kaip to išvengti;

• moko tinkamai, saugiai elgtis su laukiniais gyvūnais;

• skatina pažinti, vertinti ir tausoti gamtą.

Marius Čepulis – daugeliui gerai pažįstamas gamtos fotografas, savo nuotraukomis ir įtaigiais, neretai šmaikščiais pasakojimais apie gyvūnus besidalijantis feisbuko paskyroje „Čepulio fotoklajonės“. Jis taip pat yra laidų vedėjas ir knygų vaikams apie gamtą autorius.