NEPAPRASTAI ĮTAIGUS IR ITIN ASMENIŠKAS PASAKOJIMAS APIE KURIAMĄ ISTORIJĄ – IŠ LŪPŲ PREZIDENTO, ĮKVĖPUSIO MUS TIKĖTI DEMOKRATIJOS GALIA.

Jaudinančiame ir labai lauktame pirmame prezidento memuarų tome Barackas Obama prisimena neįtikėtiną gyvenimo odisėją, kurią pradėjo kaip savo tapatybės ieškantis jaunuolis, o baigė būdamas laisvojo pasaulio lyderis, ir negailėdamas įspūdingų, asmeniškų detalių aprašo išeitus praktinės politikos mokslus ir labiausiai įsimintinas savo pirmosios istorinės prezidento kadencijos, sutapusios su dramatiškų pokyčių ir sumaišties laikotarpiu, akimirkas.

Obama kviečia skaitytojus į kvapą gniaužiančią kelionę, pradedant jo ankstyvaisiais politiniais siekiais ir baigiant esmine pergale pirminiuose rinkimuose Ajovoje, atskleidusia tikrąją paprastų piliečių aktyvumo įtaką lemtingam 2008 m. lapkričio 4 d. vakarui, kai jis buvo išrinktas 44-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, užėmusiu šį aukščiausią šalies politinį postą.

Prisimindamas savo prezidentavimo laikotarpį, autorius išsamiai ir giliai apmąsto stulbinamai plačias prezidento galias bei jų ribas ir pateikia unikalių įžvalgų, susijusių su JAV partinės politikos ir tarptautinės diplomatijos dinamika. Obama vedasi skaitytojus į Ovalinį kabinetą ir Baltųjų rūmų Situacijų kambarį, kviečia kartu keliauti į Maskvą, Kairą, Pekiną ir kitas vietoves visame pasaulyje. Jis atskleidžia, ką mąstė formuodamas vyriausybę, kovodamas su pasauline finansų krize, ėmęsis priemonių dėl Vladimiro Putino, siekdamas (nors vilčių buvo mažai), kad būtų priimtas Pacientų apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo įstatymas, diskutuodamas su generolais apie JAV strategiją Afganistane, rengdamas Volstrito reformą, reaguodamas į sunkias pasekmes sukėlusį sprogimą „Deepwater Horizon“ naftos gavybos platformoje ir įsakydamas pradėti operaciją „Neptūno ietis“, per kurią pavyko nužudyti Osamą bin Ladeną.

„Pažadėtoji žemė“ – labai asmeniška ir savirefleksijų kupina knyga, pasakojanti apie žmogaus lažybas su istorija, apie bendruomenės organizatoriaus tikėjimui tekusį išbandymą pasaulio politikos arenoje. Obama neslepia, kad jam, afroamerikiečiui, nebuvo lengva siekti JAV prezidento posto, pateisinti lūkesčius amerikiečių kartos, kuri užaugo semdamasi įkvėpimo iš kalbų apie „viltį ir permainas“, ir spręsti moralines dilemas, iškildavusias priimant itin svarbius nutarimus. Autorius atvirai pasakoja apie priešiškas jėgas, su kuriomis susidūrė savo šalyje ir užsienyje, apie tai, kaip gyvenimas Baltuosiuose rūmuose paveikė jo žmoną, dukteris, ir nebijo atskleisti savo dvejonių bei nusivylimų. Jis tvirtai tiki, kad didžiajame, dar nesibaigusiame amerikiečių eksperimente visada yra vietos pažangai.

Šioje puikiai parašytoje ir įtaigioje knygoje atskleidžiamas Baracko Obamos įsitikinimas, kad demokratija – ne Dievo dovana, o tai, ką kasdien visi kartu statome ant užuojautos ir savitarpio supratimo pamatų.

Barackas Obama 2008 m. lapkričio mėnesį buvo išrinktas 44-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir šiame poste išbuvo dvi kadencijas. Jis yra dviejų jau išleistų ir „New York Times“ bestseleriais tapusių knygų – „Mano tėvo svajonės“ ir „Vilties įžūlumas“ – autorius, taip pat 2009 m. Nobelio Taikos premijos laureatas. Barackas Obama su žmona Michelle gyvena Vašingtone. Jie turi dvi dukteris Malia’ą ir Sasha’ą.

obamabook.com

Kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? Meteorologė Audronė Galvonaitė šio klausimo sulaukė daugybę kartų. „Nemanykite, kad kuris džiaugiasi, jei jo prognozė nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys“, – pastebi A. Galvonaitė. Tai, ko ji mokėsi studijų metais, kas, kaip pati sako, buvo įkalta į galvą, nebeatitinka tikrovės. Arktyje dabar vasarą temperatūra aukštesnė nei Lietuvoje, o atogrąžose staiga iškrinta sniegas ar įvyksta dar kas nors netikėto. „Ir keičiasi visa cirkuliacija, kurios mokeisi, kurios dėsnius žinojai. Niekas nebeatitinka. Tavo lig šiol susidarytas vaizdas, kaip viskas turėtų vykti, persitvarkyti oro masės, žlunga. Turi iš naujo analizuoti, ieškoti priežasčių, nulėmusių pasikeitimus“, – pasakoja mokslininkė. 

Kita vertus, orą gali pakeisti ir žmogelis, kuriam šovė į galvą padegti pievą. Kaip tai vyksta ir ar pačiam galima pasigaminti ne tik debesų, bet ir škvalą?

Fizinių mokslų daktarė A. Galvonaitė paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakoja apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Kodėl Lietuva, kuri dėl savo klimato galėjo būti vadinama Dievo užančiu, dabar tokia nebėra? Ar vis dar galima lietaus vandeniu plauti plaukus? Kodėl nėra uragano lietuvišku vardu? Kokie rekordinio dydžio krušos gabalai yra iškritę Lietuvoje? Ar Lietuvoje būna miražų? Kaip stebint žuvėdras pajūryje galima nuspėti orus? Kokiame Lietuvos kurorte netinka ilsėtis sergant širdies ir kraujagyslių ligomis? 

Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite žinomiausios Lietuvos meteorologės Audronės Galvonaitės knygoje!

O kartą Druskininkuose net lijo moteriškėmis. Pasirodo, moterys namuose pietavo. Viesulas pro atvirą langą jas ištraukė su visais indais ir nusinešė. Įvykio liudininkas prisiminė: „Išėjau į kiemą, žiūriu – moteriškės skrenda. Pirmiausia įsižiūrėjau, ar ne ant šluotų.“ 

Audronė Galvonaitė – geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Meteorologinių faktorių įtaka atmosferos užterštumui Lietuvoje“. Jos mokslinių interesų sritis – atmosferos fizika (klimatologija). Tačiau A. Galvonaitę žino, gerbia, į jos žodžius įsiklauso ne tik mokslininkai, bet ir tūkstančiai žmonių, gyvenančių įvairiose Lietuvos vietovėse, ir tikrai ne vien didžiuosiuose miestuose. 

Ne vieną dešimtmetį A. Galvonaitė meteorologines žinias populiarina per radiją, televiziją, spaudą, išėjusi į pensiją surengė dešimtis paskaitų įvairaus dydžio ir amžiaus bendruomenėms. Ši knyga – taip pat duoklė plačiajam skaitytojui.

„Mano vardas Liv Marija Kristensen. Aš esu tas, kas esu.“ 

Liv Marija, idiliškoje Bretanės saloje užaugusi vienturtė švelnaus norvego ir mažakalbės prancūzės dukra, vietoje nenustygstanti paauglė, dėstytojo meilužė, našlaitė ir paveldėtoja, keliautoja ir nuotykių ieškotoja, o dabar ir motina, nuleidžia bures santuokos uoste. Bet prisitaikyti čia nelengva, nes prisiminimai apie buvusias liv marijas nepalieka ramybėje. Kaip jaukintis šeimos kasdienybę, tikrą intymumą, kai nuolat prisiveja praeities šešėliai?  

Įtraukiantis, sodrus ir aistringas pasakojimas apie moters drąsą ieškoti savęs ir būti laisvai, apie modernią graikų tragediją primenantį jos gyvenimą, netikėtus likimo posūkius, tikrą meilę ir pernelyg slegiančias paslaptis.

Irena Buivydaitė – tokių skaitytojų pamiltų romanų kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“ ir „Rožių dvaras“ autorė. „Mėnesiena ir tu“ – jau keturioliktoji jos knyga. LATGA duomenimis, I. Buivydaitės knygos yra vienos iš skaitomiausių Lietuvos bibliotekose. 

Netikėtai užgriuvus šeimos krizei ir vyrui Ugniui nutarus, kad jiems, užuot vykus atostogauti į Maljorką, reikia pagyventi atskirai ir nuspręsti, ką daryti toliau, Gabija su dukrele Mėja atsiduria jaukiuose tėvų, pianistės Kornelijos ir gydytojo Vismanto, namuose nedideliame Lietuvos mieste prie ežero. Gabija tikisi pasisemti stiprybės ir vilties iš tėvų santuokos, kuri visada atrodė tobulų šeimos santykių pavyzdys. Tačiau dukrelės rasta sena nuotrauka sujudina tai, kas atrodė taip tvirta ir neginčijama, netikėtai iškyla senos šeimos paslaptys, verčiančios Gabiją ieškoti atsakymų į klausimus apie savo gimimą, permąstyti, ar būna idealių santuokų, nuspręsti, ar įmanoma atleisti išdavystę. Bet kuo čia dėta mėnesiena?

Irena Buivydaitė – lietuviškų melodramų karalienė. Veikėjų aistros įtraukia kaip verpetas ir nepaleidžia iki paskutinio puslapio. Rimtai apsiverkiau net du kartus. Skaitytojams tikrai patiks ši šeimos dramų kupina istorija. Jolita Herlyn, rašytoja

Jaunimui nuo 14 m. 

Tai nepaprastai įtraukianti, antgamtiška meilės istorija, kupina stulbinamų netikėtumų, kvapą gniaužiančių posūkių ir mirtinų pavojų. Ji nepalieka abejingų.

Dėl trijų dalykų buvau visiškai tikra. 

Pirma, Edvardas – vampyras.

Antra, viena jo dalis – nežinojau, kokia ji stipri, – trokšta mano kraujo.

Trečia, aš besąlygiškai ir neatšaukiamai jį įsimylėjau.

Septyniolikmetė Bela Svan persikrausto gyventi pas tėtį į nedidelį niūrų Forkso miestelį. Atrodo, kad gyvenimas čia bus nuobodus, tačiau vos tik ji pradeda lankyti naują mokyklą, pastebi keistą kone tobulai atrodančių jaunuolių grupelę. Vienas iš jų – paslaptingasis Edvardas Kalenas – kaipmat ir amžiams prikausto jos dėmesį. Kad ir kaip Edvardas stengiasi išsaugoti savo paslaptį ir nepamilti Belos, tarp jų užsimezga stipri ir be galo pavojinga meilė, verčianti įsimylėjėlius vaikščioti peilio ašmenimis.

Stephenie Meyer – amerikiečių rašytoja, kuriai milžinišką populiarumą visame pasaulyje pelnė „Saulėlydžio“ saga. Ji išversta į 49 kalbas, parduota per 160 milijonų jos egzempliorių. Pagal šią knygų seriją sukurti Holivudo filmai prikausto daugybės gerbėjų dėmesį. Lietuviškai galime skaityti ir kitas autorės knygas: „Sielonešė“, „Chemikė“, taip pat „Trumpas antrasis Bri Taner gyvenimas“, parašytą „Saulėlydžio“ sagos motyvais.

Jaunimui nuo 14 m. 

Tai nepaprastai įtemptas įsimylėjėlių Belos ir Edvardo meilės istorijos tęsinys. Aistringa, jaudinanti ir kupina stulbinamų netikėtumų bei posūkių, ši vampyrų saga jau tapo literatūros klasika.

Jaučiausi taip, lyg sapnuočiau vieną tų klaikių košmarų, kai turi bėgti, bėgti, kol plyš plaučiai, tačiau niekaip nepriverti kūno judėti greičiau. Broviausi pro žmonių spūstį, o kojos darėsi vis sunkesnės ir sunkesnės, bet milžiniško miesto laikrodžio rodyklės nesulėtėjo. Nepermaldaujama, abejinga jėga suko jas į neišvengiamą pabaigą – į visa ko galą.

Tačiau tai buvo ne sapnas, ir aš bėgau ne taip kaip košmare ir ne taip, kaip gelbėdama savo gyvastį; skubėjau vaduoti šio to daug brangesnio. Mano pačios gyvybė šiandien man maža tereiškė.

Belai Svan vienas dalykas svarbesnis net už gyvybę – tai Edvardas Kalenas. Tačiau mylėti vampyrą – dar pavojingiau, nei Bela kada nors įsivaizdavo. Edvardas jau ištraukė Belą iš vieno piktojo vampyro letenų, tačiau dabar, kai jų nepaprasti santykiai ima kelti grėsmę viskam, kas jiems brangu, jaunuoliai suvokia, kad rūpesčiai tik prasideda...

Stephenie Meyer – amerikiečių rašytoja, kuriai milžinišką populiarumą visame pasaulyje pelnė „Saulėlydžio“ saga. Ji išversta į 49 kalbas, parduota per 160 milijonų jos egzempliorių. Pagal šią knygų seriją pastatyti Holivudo filmai prikausto daugybės gerbėjų dėmesį. Lietuviškai galime skaityti ir kitas autorės knygas: „Sielonešė“, „Chemikė“, taip pat „Trumpas antrasis Bri Taner gyvenimas“, parašytą „Saulėlydžio“ sagos motyvais.

Jaunimui nuo 14 m. 

Antgamtiška ir abejingų nepaliekanti Belos ir Edvardo meilės istorija skaitytojus prikausto dar labiau.

Mirtinoje tyloje staiga viskas stojo į vietas.

Tai, ką Edvardas nuo manęs slėpė.

Tai, ko Džeikobas nenorėjo slėpti.

Tai, ko ir laukiau. Tai, kas turėjo vėl įvykti. 

Tai niekada nesibaigs, tiesa?

Kai Sietlą ima siaubti masinės žmogžudystės, o pagiežinga vampyrė ir toliau siekia keršto, Bela vėl atsiduria mirtiname pavojuje. Įvykių sūkuryje ji priversta pasirinkti arba meilę Edvardui, arba draugystę su Džeikobu, nors puikiai žino, kad jos sprendimas gali įžiebti amžiną karą tarp vampyrų ir vilkolakių. Sparčiai artėjant išleistuvėms, Bela turi pasirinkti gyvenimą arba mirtį. Bet kas yra kas?

Stephenie Meyer – amerikiečių rašytoja, kuriai milžinišką populiarumą visame pasaulyje pelnė „Saulėlydžio“ saga. Ji išversta į 49 kalbas, parduota per 160 milijonų jos egzempliorių. Pagal šią knygų seriją pastatyti Holivudo filmai prikausto daugybės gerbėjų dėmesį. Lietuviškai galime skaityti ir kitas autorės knygas: „Sielonešė“, „Chemikė“, taip pat „Trumpas antrasis Bri Taner gyvenimas“, parašytą „Saulėlydžio“ sagos motyvais.

Kai myli tą, kuris tave žudo, nėra ko rinktis. Kaip galėtum bėgti, kaip galėtum kovoti, jei tuo įskaudintum mylimąjį? Jei mylimajam tegalėtum dovanoti savo gyvastį, kaipgi jos nedovanotum?

Jei iš tikrųjų myli?

Neatšaukiamai įsimylėti vampyrą - tai ir svajonė, ir košmaras, įaustas į pavojingą Belos Svan realybę. Plėšoma karštos meilės Edvardui Kalenui ir stipraus ryšio su vilkolakiu Džeikobu Bleku, ji ištveria audringus pagundų, netekčių ir nesantaikos metus, kol prieina lemiamą akimirką. Jos neišvengiamas pasirinkimas - prisidėti prie kraupaus, bet viliojančio nemirtingųjų pasaulio ar gyventi paprastą žmogišką gyvenimą - tampa lemiamu veiksniu, nuo kurio priklauso dviejų genčių likimas.

Dabar, Belai apsisprendus, prasideda neregėti dalykai, o jų padariniai gali būti pragaištingi. Vos tik plonytės Belos gyvenimo gijos - pirmiausia atrastos Saulėlydyje, paskui nutrautos ir išbarstytos Jaunatyje ir Užtemime - regis, pradeda atgyti ir megztis, kyla grėsmė, kad jos bus sunaikintos... amžiams.

Stulbinama Saulėlydžio sagos pabaiga, kurios laukėme užgniaužę kvapą, nušviečia šio kerinčio epo, sužavėjusio milijonus skaitytojų, paslaptis.

Vieta, kur renkasi nakties žmonės  www.naktiespasaulis.lt 

Tapk vienu iš jų.

Visi žino, kad Mariana gyvena dideliame baltame name, į kurį veda nuosavas keliukas, o Konelio mama dirba jame valytoja, bet niekas nesusieja šių dviejų faktų.Konelis ir Mariana gimė ir augo tame pačiame vakarų Airijos miestelyje, bet tuo panašumai ir baigiasi. Mokykloje Konelis yra populiarus ir visų mėgstamas, o Mariana – vienišė, iš karčios patirties išmokusi laikytis atokiai nuo bendramokslių. Kai jie Marianos virtuvėje užmezga pokalbį, – keblų, bet jaudinantį, – jų gyvenimas pradeda keistis.

NORMALŪS ŽMONĖS – tai istorija apie abipusį susižavėjimą, draugystę ir meilę. Pradėję nuo minėto pokalbio, mes kelerius metus lydime du žmones, – linksmus, kerinčius, sudėtingus, – bandančius gyventi atskirai, bet neįstengiančius. Romane parodoma, kaip sunku pasikeisti. Ir su jaudinančiu švelnumu atskleidžiama, kaip susipažįstame su seksu ir galia, su troškimu skaudinti ir būti skaudinamam, su geismu mylėti ir būti mylimam.Tai nepaprasta meilės istorija, įkvepianti literatūrai naujos gyvybės.

NORMALŪS ŽMONĖS – viena mėgstamiausių 2019 metų BARACKO OBAMOS knygų.

SALLY ROONEY (Sali Runi) gimė 1991 m. ir gyvena Dubline. Romanas NORMALŪS ŽMONĖS laimėjo Britanijos metų knygos apdovanojimą, buvo nominuotas THE MAN BOOKER PRIZE 2018 ir THE WOMEN'S PRIZE FOR FICTION 2019. Tapo SUNDAY TIMES ir NEW YORK TIMES bestseleriu, pagal jį bus statomas kino filmas.

2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas.

Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.


„Šiurpus distopinis pasakojimas, nerimą labiausiai keliantis būtent tuo, kad aprašomi socialiniai eksperimentai toli gražu nėra neįmanomi. Haliucinuojanti, įsiurbianti istorija, verčianti susimąstyti apie mūsų prigimtį: kur yra ribos, galinčios mus sustabdyti? Ar jos išvis egzistuoja?“
Audrius Ožalas, knygų apžvalgininkas

„Paimkite Orwello „1984-ųjų“ pesimistinę neviltį, pridėkite Huxley'io „Puikaus naujo pasaulio“ hedonistinę neviltį, primaišykite amžiną mūsų siekį gerais norais išasfaltuoti bet kurį šunkelį į pragarą, pagardinkite jau dabar vykstančiais socialinio reitingo eksperimentais ir gausite visiškai įtikinančią ateitį – kuri, tikėkimės, neįvyks.“
Aidas Puklevičius, rašytojas, publicistas

Dainius Vanagas (g. 1989) baigė Kultūros istorijos ir antropologijos studijas Vilniaus universitete, vėliau įgijo semiotikos magistro laipsnį A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centre. Dalyvauja kultūriniame Lietuvos gyvenime, kuria bei publikuoja eksperimentinius literatūros kritikos ir prozos tekstus įvairiuose kultūros leidiniuose. Distopinis romanas „Oderis“ – pirmoji autoriaus knyga.

Kas yra Vernonas Subutexas?
Miesto legenda. Puolęs žmogus. Visuomenės veidrodis.

Vernonas Subutexas ne taip jau seniai turėjo kultinę muzikos įrašų parduotuvę „Revolveris“. Dešimtajame dešimtmetyje legendos apie jį sklandė po visą Paryžių. Žavus, laisvas, pašėlęs rokeris, širdžių ėdikas. Tačiau 2006-aisiais, atėjus interneto amžiui ir vinilų nuosmukiui, įrašų parduotuvė bankrutuoja, o Vernono reputacija žlunga. Pasibaigus santaupoms, kaupiantis skoloms ir mirus turtingam draugui, kuris mokėdavo už jo buto nuomą, Vernonas Subutexas atsiduria Paryžiaus gatvėse – visuomenės paribiuose.

Vienintelė Vernono Subutexo korta – trys kasetės, kuriose užfiksuota paskutinė Alekso Bličo, ką tik nuo perdozavimo mirusio garsaus muzikanto ir Vernono šelpėjo, išpažintis. Ieškodamas naudos, Vernonas neapdairiai paskleidžia žinią apie kasetes, ir netrukus minia žmonių – nuo kino prodiuserių iki detektyvų ir garsenybių, – Vernonui nė neįtariant, jau lipa jam ant kulnų.

„Įžūlus, rafinuotas, jaudinantis, drąsus kūrinys apie mus visus: kaip garsiai mes rėkiame, kaip labai mums skauda. Tai istorija apie dabartį.“
Irish Times

„Ne silpnų nervų skaitytojams.“
Booklist

„Virtuoziška… Despentes romanai – rokenroliškas linktelėjimas Balzaco arba Zola kūrybai.“
Times Literary Supplement

Virginie Despentes (Viržini Depant, g. 1969) – prancūzų rašytoja ir kino režisierė. Pirmasis V. Despentes filmas, 2000 m. pastatytas Prancūzijoje pagal romaną „Baise-moi“ (1993), dėl kontroversiško turinio buvo uždraustas rodyti, – tokia kūrinio cenzūra sukėlė daugelio menininkų pasipiktinimą. Jos esė knyga „King Kong Théorie“ (2006) tapo vienu svarbiausių šių dienų feminizmo manifestų. V. Despentes parašė daugiau kaip 15 grožinių kūrinių ir yra apdovanota daugeliu prancūzų literatūros premijų. Didžiausios sėkmės tarptautiniu mastu sulaukė jos trilogija „Vernonas Subutexas“. Ji išversta į 24 kalbas, o vien Prancūzijoje parduota per milijoną jos egzempliorių. Pirmoji trilogijos knyga „Vernonas Subutexas 1“ pateko į trumpąjį „Man Booker International“ 2018 sąrašą.

„Tikėjau, kad mūsų santuoka panaši į gražiai nuaustą gobeleną, netvirtą, bet pataisomą. Mes dažnai jį įplėšdavom ir užadydavom – visada šilkiniu siūlu, dailiu, bet trūkinėjančiu.“

Jaunavedžiai Selestija ir Rojus turėjo viską: įdomias profesijas, namus, žydinčią meilę – ranka pasiekiamas svajones. Tačiau vieną naktį jų šviesi ateitis subyra, kai Rojus neteisingai apkaltinamas išprievartavimu. Selestija neabejoja savo vyro nekaltumu, ir jiedu pasiryžę ištverti dvylika metų kalėjimo: vienas kitam rašo ilgus meilės laiškus, kantriai laukia dienos, kai vėl susitiks laisvėj. Tačiau net būdama nepriklausoma ir savarankiška Selestija ilgainiui ima ilgėtis peties, ant kurio pasiguostų ir nusiramintų. Ir Rojus tai ima nujausti.

Šis daugiaspalvis meilės, santuokos, ištikimybės paveikslas – žvilgsnis į širdis ir protus žmonių, kuriuos išskyrė ir negrįžtamai pakeitė nuo jų nepriklausančios aplinkybės. Ar meilė gali ištverti ilgus metus atskirai? Ar santuoka įmanoma negyvenant kartu? Ir ar šių laikų Penelopė liks ištikima ir sulauks grįžtant savo Odisėjo?

„Viena iš daugybės įgimtų Tayari dovanų – savo žodžiais palytėti mūsų sielas.“
Oprah Winfrey

„Jaudinantis portretas jaunos afroamerikiečių poros, kurios gyvenimą nulemia neteisinga kalėjimo bausmė.“
Barack Obama

„Patiki kiekvienu žodžiu.“
knyguziurkes.wordpress.com

Tayari Jones (Tajari Džouns, g. 1970) – amerikiečių rašytoja. Parašė keturis romanus. Jos naujausias kūrinys „Nuojautos“ apdovanotas „Women's Prize for Fiction“ ir daugeliu kitų literatūros prizų, įtrauktas į Oprah Winfrey knygų klubo skaitinių sąrašą ir Baracko Obamos mėgstamiausių 2018 m. skaitytų kūrinių sąrašą. Romanas išleistas daugiau kaip 20 šalių.

Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius“ autorius gimė 1948 m. Lenkijoje. Išgarsėjęs pirmu apsakymu „Raganius“, apie raganių Geraltą jis parašė dar tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus; jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas The Witcher irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už gyvenimo nuopelnus rašytojas gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą (World Fantasy Award).

„Ir ėjo raganius per ugnį, per vandenį, ir atgalios nesidairė. Tik geležinėmis kurpėmis neapsiavė, geležinės lazdos kelionėn neėmė. Užtat pasiėmė raganiškąjį savo kalaviją. Nepaklaũsė būrėjos. Ir gerai padarė, mat buvo jinai piktoji būrėja.“

Floranas Delanua

„Pasakos ir padavimai“ Raganius Geraltas iš Rivijos – profesionalas, turintis magišką medalioną, jo tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne visi, kas slypi tamsoje, yra blogi, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.

„Krikštas ugnimi“ – pagal chronologiją penktoji „Raganiaus“ ciklo knyga. Išgydytas Brokilono driadžių raganius Geraltas nusprendžia ieškoti be žinios dingusios Cirilės. Lydimas ištikimojo trubadūro Vėdryno, temperamentingosios lankininkės Milvos, juodojo Nilfgardo riterio ir kitų pakeleivių, Geraltas joja į šventąją druidų buveinę, kur turėtų sužinoti, kokius dar išbandymus jam, Ciri ir Jenefer pasiųs atšiaurus likimas...

Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius“ autorius gimė 1948 m. Lenkijoje. Išgarsėjęs pirmuoju apsakymu „Raganius“ jis parašė dar tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus apie raganių Geraltą, netrukus išverstus į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas The Witcher irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už viso gyvenimo nuopelnus rašytojas gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą.„– Duosiu tau žirgą, juodesnį už naktį, eiklesnį už vėją, – pažadėjo kerėtoja. – Duosiu kalaviją, skaistesnį ir aštresnį už mėnulio spindulį. Bet daug nori, ragane, tad brangiai turėsi ir sumokėti.– Kuo? Juk nieko neturiu.– Krauju.“

Floranas Delanua, „Pasakos ir padavimai“

Raganius Geraltas iš Rivijos – profesionalas, turintis magišką medalioną ir pasiryžęs sunaikinti pasaulyje vešintį blogį. Tačiau ne visa, kas slypi tamsoje, yra blogis, ir ne visi pažiūrėti gerieji siekia gėrio.

„Kregždės bokštas“ – pagal chronologiją šeštoji „Raganiaus“ ciklo knyga. Sunkiai sužeista jaunoji Ciri, Senojo Kraujo paveldėtoja, vargais negalais pasislepia raistynuose prisiglaudusio atsiskyrėlio Vysogotos lūšnelėje. Cintros kunigaikštytės pėdomis tarsi įtūžusių vilkų ruja seka galvų medžiotojų šutvė. Tuo pačiu metu Geralto draugų būrelis, patyręs daugybę pavojingų nuotykių, suranda legendinį druidų ąžuolyną.

„Ežero valdovė“ – pagal chronologiją septintoji „Raganiaus“ ciklo knyga. Iš Kregždės Bokšto Ciri patenka į elfų karaliaus Auberono valdomą šalį. Čia, pasak senųjų elfų, išsipildys tūkstantmetė pranašystė. Bet ką likimas lems pačiam Geraltui? Ar pavyks jam išlikti gyvam ir susigrąžinti mylimą moterį? O kokia bus viso pasaulio, liepsnojančio pragariško karo liepsna, ateitis? Šioje paskutinėje grandiozinės sagos apie Geraltą, Ciri ir Jenefer knygoje rasite atsakymus į visus klausimus.
Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius“ autorius gimė 1948 m. Lenkijoje. Išgarsėjęs pirmuoju apsakymu „Raganius“ jis parašė dar tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus apie raganių Geraltą, kurie buvo netrukus išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas The Witcher irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už viso gyvenimo nuopelnus rašytojas gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus.

„Virš Loc Eskaloto ežero sušvito įstabus vaivorykštės lankas, svyruokliai gluosniai gražiai atsispindėjo lygiame it veidrodis vandens paviršiuje, vėl pragydo paukščiai, užkvipo drėgnais lapais. Viskas čia priminė idilę. Net ir kraujo klane gulintis raganius, prie kurio klūpėjo Ciri.“
Andrzej Sapkowski

Garsusis raganius Geraltas iš Rivijos turi magišką medalioną ir pasiryžęs sunaikinti pasaulyje vešintį blogį. Tačiau ne visa, kas slypi tamsoje, yra blogis, ir ne visi iš pažiūros gerieji siekia gėrio.

Herbjørg Wassmo (g. 1942) yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos kūriniai išversti į daugelį kalbų. Garsiausias iš jų – „Dinos knyga“.

Tai romanas apie išdavystę ir kaltę, gaivališką ir nepasotinamai juslingą moters prigimtį. Baisus sukrėtimas, patirtas ankstyvoje vaikystėje, persekioja Diną visą gyvenimą ir paveikia jos sąmonę.

Ši moteris šaltakraujiškai žaidžia aplinkinių žmonių gyvenimais, o kiekvienas, bandantis prie jos priartėti arčiau nei per žingsnį, arba pats skaudžiai nudega, arba palieka gilų randą Dinos širdyje.

Ryškus, charakteringas, šiaurietiško niaurumo persmelktas romanas pasakoja apie audringą Dinos gyvenimą, paženklintą sunkia kalte. Moters gaivališkumas nesutramdomas, aistra nepažabojama, o noras visk¬ valdyti lyg viesulas neša pražūtį visiems ir jai pačiai.

Šioje knygoje pasakojama apie šešiolikmetę merginą Dortę. Ji gyvena mažame Lietuvos miestelyje ir svajoja apie paprastus, pasiekiamus dalykus, todėl pati nustemba, kai vieną dieną sutinka išvykti į Stokholmą dirbti restorane. Naivi ir praradusi viltį Dortė pakliūva į rankas tiems, kurie planuoja ją parduoti kaip sekso vergę Norvegijoje, o kai pagaliau susivokia ir pajunta grėsmę, nieko jau nebegali padaryti...

Šis baisią tikrovę atskleidžiantis romanas sukrečia ir atkreipia dėmesį į neįtikėtiną žmogaus gebėjimą įveikti baisiausius iššūkius. Istorijos autorė ragina sutelkus jėgas sustabdyti smurtą prieš moteris ir prekybą žmonėmis.

Savo vietą ne tik Norvegijoje, bet ir svetur HERBJØRG WASSMO rado rašydama stiprias emocijas sukeliančius pasakojimus apie neapsaugotus ir pažeidžiamus žmones. Lietuvos skaitytojams ji gerai pažįstama kaip įspūdingosios „Dinos knygos“ autorė.

Maginės fantastikos knygų ciklo „Raganius“ autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs dar pirmu apsakymu „Raganius“, jis parašė apie raganių Geraltą tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus; jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas „The Witcher“ irgi sulaukė pasaulinės sėkmės. 2016 m. už gyvenimo nuopelnus Andrzej Sapkowski gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą (World Fantasy Award).

Iš tiesų, sakau jums, atslenka kalavijo ir kirvio amžius, nuožmių pūgų amžius. Atslenka Baltojo Speigo ir Baltosios Šviesos Metas, Beprotybės Metas ir Paniekos Metas, Tedd Deireadh, Pabaigos Metas. <...> Laukite ženklų! Byloju jums, kokie tatai bus ženklai, – pirmų pirmiausia žemė paplūs Aen Seidhe krauju, Elfų Krauju...Andrzej Sapkowski

Raganius Geraltas iš Rivijos – profesionalas, turintis magišką medalioną, jo tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne viskas, kas slypi tamsoje, yra blogas, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.„Elfų kraujas“ – trečioji „Raganiaus“ ciklo knyga. Geraldas iš Rivijos laukia gimstant pranašaujamo vaiko. Šis turės galią pakeisti pasaulį – į geresnį arba blogesnį. Jau daugiau kaip šimtmetį žmonės, nykštukai ir elfai gyveno palyginti taikiai. Tačiau laikai pasikeitė, nelengvai pasiekta taika baigėsi ir rasės vėl kovoja... o ypatingųjų galių vaikas medžiojamas. Geralto pečius užgula sunki našta – atsakomybė už nepaprastą vaiką ir viso pasaulio likimą.

Piešdamas trijų, iš ankstesnio romano Ponas Mersedesas jau pažįstamų veikėjų paveikslus, Stephenas Kingas įtraukia į meistrišką įtempto siužeto pasakojimą apie skaitytoją, kurio maniakiška meilė rašytojui atsiskyrėliui nužengia per toli...

„Kelkis, genijau.“ Šitaip prasideda sukrečianti Kingo istorija apie keršto ištroškusį skaitytoją Morisą Belamį. Tas genijus – Džonas Rotsteinas, idealizuojamas autorius, sukūręs įspūdingą Džimio Goldo personažą, bet jau kelis dešimtmečius nebeparašąs nė vienos knygos. Morisas niršta. Ir ne tik todėl, kad Rotsteinas nebekuria, bet ir dėl to, kad jo herojus maištininkas Džimis parsidavė ir nuėjo dirbti į reklamos verslą. Morisas nužudo Rotsteiną ir ištuština jo seifą. Taip, paima pinigus, bet didžiausias lobis – krūva užrašų sąsiuvinių, kuriuose galbūt yra dar vienas romanas apie Goldą.Bet likimo valia Belamis neilgai tuo džiaugiasi, jis ilgam patenka už grotų, o išėjęs į laisvę žūtbūt trokšta atsiimti kadaise paslėptą grobį. Į įvykių sūkurį netikėtai įtrauktai keistajai trijulei – Bilui Hodžesui, Holei Gibni ir Džeromui Robinsonui – vėl tenka išbandymas: išardyti visiškai degradavusio Moriso planus.

Kingas jau gvildeno mintį parašyti knygą apie skaitytoją, kurio meilė rašytojui tampa grėsmingai pavojinga. Romanas Radybos yra nuostabus, kraują stingdančios įtampos kūrinys, atskleidžiantis autoriaus įsitikinimą, kad ir literatūra formuoja žmogaus požiūrį į gyvenimą – gerą, blogą, amžiną.

Nuostabu... Nežabota Kingo vaizduotė yra jėga, kurios neįmanoma suvaldyti. Puiki, bauginanti, jaudinanti.

The New York Times Book Review

PONAS MERSEDESAS RADO BŪDĄ PASTŪMĖTI ŽMONES NUSIŽUDYTI, IR BILUI HODŽESUI SU HOLE GIBNI TEKS SUGALVOTI, KAIP JĮ SUSTABDYTI – KITAIP IR PATYS TAPS JO AUKOMIS.

Galvos smegenų traumų klinikos 217-ojoje palatoje kažkas nubudo. Pragaištingasis Breidis Hartsfildas, per miesto rotušės skerdynes nužudęs aštuonis žmones ir dar daugiau sunkiai sužalojęs, penkerius metus praleido ligoninėje vegetacinės būklės. Išoriškai sustingęs, bukai spoksantis apsiseilėjęs Breidis iš tiesų atsigauna, negana to, įgyja naujų grėsmingų galių ir sugeba sukelti neįtikėtiną sumaištį nė neiškeldamas kojos iš palatos.

Buvęs policijos detektyvas, dabar – pensininkas Bilas Hodžesas, Pono Mersedeso ir Radybų herojus, yra įkūręs nedidelį tyrimų biurą ir dirba drauge su partnere Hole Gibni – ta pačia moterimi, kurios smūgis nugramzdino Hartsfildą į komą. Iškviesti dėl dviejų įtartinų mirčių, keistai susijusių su rotušės skerdynėmis, abu nejučia įtraukiami į pačią pavojingiausią bylą – grėsmė kyla ne tik jų gyvybėms. Breidis Hartsfildas grįžo – ir planuoja keršyti ne tik Hodžesui su draugais.

Knyga Budėjimas baigtas Stephenas Kingas užbaigia kvapą gniaužiančią Hodžeso trilogiją, sudeda taškus Pono Mersedeso ir Radybų detektyvinėse istorijose. Kaustančia įtampa pasižymi visi jo bestseleriai. Rezultatas – bauginantis žvilgsnis į žmogaus pažeidžiamumą ir neprilygstamas stingdantis laukimas. Niekas nėra šito įvaldęs geriau už Kingą.

Su Austrijoje gimusios ir Paryžiuje gyvenančios rašytojos Susannos Kubelkos kūryba lietuviai pažįstami jau porą dešimtmečių. Turbūt sunkiai atsirastų moteris, neskaičiusi ar bent nežinanti nors vienos autorės knygos: „Ofelija mokosi plaukti“, „Pilis yra – ieškom princo!“, „Sudie, Viena – bonjour, Paryžiau!“ Ir, žinoma, šio romano, kurio pavadinimas jau tapo bendrine kalbos fraze.

Pažiūrėjus iš šalies, Ticijos gyvenimas – nuostabus. Austrijoje gimusiai moteriai dabar – 42-eji, ji ištekėjusi už geidžiamiausio Paryžiaus jaunikio ir gyvena prašmatniame bute, pro kurio langus matosi Eifelio bokštas. Tačiau taip atrodo tik iš šalies.

Jos vyras – senos ir turtingos giminės atžala Faustas Sent Apolas – sužavėjęs Ticiją savo galantiškumu, viengungiškų įpročių neatsisako ir po vestuvių. Iš pradžių moteris bando nematyti jo vėlų sugrįžimų namo, pasiteisinimų, o kartais ir visai akivaizdžių kitų moterų pėdsakų. Tačiau galų gale nusprendžia, kad viskas turi ribas.

Nusikračiusi paskutinių dvejonių ir pasakiusi „šiandien madam pareis vėliau“, moteris leidžiasi į meilės ir nuotykių kupiną Paryžių.

Algimantas Čekuolis – rašytojas. Taip pat žurnalistas, vertėjas, profesionalus jūrininkas. Savo gyvenimą jis pavertė dokumentiniu nuotykių serialu.

Jūrose plaukiojo 12 metų. Išsitarnavo iki bocmano. Moka daug užsienio kalbų. Atsisako pasakyti kiek.

Baigęs mokslus nėrė į gyvenimą, nors šalis buvo uždaryta kaip cemento rūsys. Prisidėjo prie ruonių medžiotojų Baltojoje ir Barenco jūrose, vėliau tapo geologų grupės juodadarbiu, naru trepangų gaudymo artelėje.

Galų gale gavo jūreivio pasą. Tai leido dirbti laivuose, užsukančiuose į užsienio uostus.

Susikūrė spaudos agentūra „Novosti“. Jai reikėjo žurnalistų, mokančių užsienio kalbų ir gebančių dirbti savarankiškai.

Pakvietė Čekuolį ir išsiuntė korespondentu į Kanadą. Vėliau ketveriems metams – į Portugaliją, dar vėliau penkeriems – į Ispaniją. Ispanijos karalius jį apdovanojo ordinu „Už nuopelnus Ispanijai“. Prieš tai panašų ordiną jam skyrė Portugalijos prezidentas. Tai buvo neįprasta.

„Novosti“ galų gale nusigando tokios laisvės. Čekuolį atšaukė ir atėmė užsienio pasą.

Prasidėjo „Gimtojo krašto“ epocha. Po dar dvejų metų užgimė „Sąjūdis“.

Šioje knygoje rasite ir autoriaus gyvenimo patirties, ir pasaulinės spaudos prošvaisčių. Gana plačiai – apie meilę. Nes ji – mozaika, o ne stulpas. Galbūt skaitytoją nustebins, kad autorius pataria ją (jį) mylėti labiau negu vaikus. Apie kinų piršlybas bei kitus kuriozus.

Knyga patogi dažnai keliaujančiam. Gali bet kada užversti ir bet kada vėl atsiversti.

„Džordžas pasilenkė.Klounas ištiesė ranką.Ir vaikas pamatė, kaip keičiasi jo veidas.“

Deris – mažas miestelis, nesiskiriantis nuo daugybės kitų tokių Meino valstijoje. Bent jau taip atrodo jo gyventojams, paskendusiems kasdieniuose rūpesčiuose. Ir tik vaikai jaučia, kad gimtasis jų miestelis kitoks. Ypatingas. Siaubingai, šiurpiai, tragiškai ypatingas, nes po jo gatvėmis ir tiltais, begaliniuose nuotekų vamzdynuose ir Kanale tyko TAS...Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Derį supurto žiaurių nusikaltimų virtinė. Kol suaugusieji bergždžiai ieško nusikaltėlio, septyni paaugliai perpranta, kas tikrasis blogio šaltinis ir kur jis slypi. Įveikę didžiausias savo baimes, jie stoja į kovą su TUO ir jį nugali. Vis dėlto po 27 metų paaiškėja, kad TAS grįžo ir jiems vėl teks patirti siaubą, kurį buvo pasistengę ištrinti iš atminties kurdami savo gyvenimą toli nuo Derio. Šis siaubo romanas, rašytas ketverius metus, tapo nuostabiu gausios Stepheno Kingo kūrybos brangakmeniu. Daugiau nei prieš tris dešimtmečius išvydęs dienos šviesą jis iš karto pelnė pasaulinį pripažinimą ir atsidūrė geriausių Amerikos knygų sąrašų viršūnėse.

„Tas“ – nepaprastos galios ir poveikio romanas apie vaikystę ir brendimą, apie nuoširdžią draugystę ir besąlygišką ištikimybę, ir apie kiaurai persmelkiantį, kliuksintį, stingdantį ir kiekvienoje tamsioje kertėje aukų tykantį bevardį siaubą.

„Kol kas puikiausias romanas... Nors kiekvienas puslapis šokiruoja ir stebina, Stephenui Kingui pavyko sukurti ir nepakartojamai šiurpią pabaigą.“

Yorkshire Evening Post

Meilė pakreipia istorijos vagą...Pranciškus Juozapas Habsburgas daugiatautės Austrijos imperijos valdovu tampa 1848 m., kai per Europą ritasi revoliucijų banga. Nuslopinęs maištus Vengrijoje ir Italijoje, jis perima sostą iš silpno dėdės. Įtakingiausias Pranciškaus Juozapo patarėjas – jo motina erchercogienė Sofija kuri nuo pat vaikystės ruošė sūnų imperatoriaus vaidmeniui. Po pasikėsinimo į Pranciškų, ji nusprendžia, kad sūnus turi kuo greičiau vesti, ir parenka jam nuotaką.Nevaržomos dvasios penkiolikametė Bavarijos kunigaikštytė Elžbieta, kitaip Sisi, su vyresniąja seserimi Elena, jaunojo imperatoriaus sužadėtine, keliauja į Habsburgų dvarą. Bet ten Sisi iškyla netikėta dilema: ji netyčia pamilsta sesers sužadėtinį ir pavergia jo širdį. Pranciškus Juozapas atsisako įsipareigojimo Elenai ir paskelbia apie ketinimą vesti Sisi.Pasodinta į labiausiai Europoje intrigomis apipinto imperatoriškojo dvaro sostą, Sisi  stengiasi pelnyti ir išsaugoti vyro, pavaldinių bei pasaulio meilę, bet apleidžia savo politines ir šeimines priedermes...Allison Pataki romane „Imperatorienė Sisi“ pateikia gausybę to meto istorinių detalių ir sukuria sudėtingų bei spalvingų veikėjų galeriją. Tai puiki galimybė pažvelgti į vienos įdomiausių Europos istorijoje karališkosios šeimos gyvenimą, kitokioje šviesoje pamatyti didingą, auksu spindintį Habsburgų dvarą ir 19 a. grožio etalonu laikomą ekscentriškąją imperatorienę Sisi.Allison Pataki neria į istorijos gelmę ir iškelia veikėją, kuri nėra vien brangakmenis imperijos karūnoje – tai spalvinga, sudėtinga asmenybė, kurios gyvenimo istorija suteikia progą į istorinius įvykius pažvelgti iš visai kitokios perspektyvos. Sumaniai parašyta, įdomi, kupina išdavysčių, intrigų ir meilės, „Imperatorienė Sisi“ prikaustė mano dėmesį nuo pat pirmųjų puslapių.

Lee Woodruff, populiari New York Times autorė