Jis užrašė tavo vardą. Ir tai jau mirties nuosprendis

Serijinis žudikas, kurio niekas nesustabdys...

Žudikas

Pavogtas didžiausias jo turtas.

Dabar jis privalo žūtbūt atgauti tai, kas jam brangiausia.

Mergina

Andžela Vud norėjo pamokyti vyriškį. Tai tik krepšys, niekuo nesiskiriantis nuo kitų. Tačiau jį atvėrus prasideda baisiausias jos gyvenimo košmaras.

Detektyvas

Ant Roberto Hanterio stalo atsiduria dienoraštis. Greitai paaiškėja, kad laisvėje siautėja serijinis žudikas. Jei Hanteris jo laiku nesustabdys, mirs dar daugiau žmonių.

Pradedant nuo Andželos.

Jei jį perskaitei, privalai mirti.

„Brazilijoje gimęs, Amerikoje mokęsis ir šiuo metu Londone gyvenantis Karteris tapo nuostabiu trilerių rašytoju, pelnytai lyginamu su Jeffery Deaver.“

Daily Mail

„Buvęs kriminalinis psichologas Carteris, remdamasis asmenine patirtimi, kuria šiurpinančius serijinių žudikų paveikslus, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu.“

Heat

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Įtampos ir veiksmo kupinas, po platųjį pasaulį vedžiojantis šnipų romanas, įkvėpęs įspūdingą veiksmo filmą „Argailas“ (2024 m.)

Į Maskvą ir į akistatą su likimu skrieja prabangus traukinys.

Į Auksinį trikampį nukrenta CŽV lėktuvas.

Atokiuose pietvakarių Lenkijos kalnuose paslėptas nacių lobis.

Septynis dešimtmečius dingęs aštuntasis pasaulio stebuklas.

Ruso magnato svajonė atkurti tautos didybę išjudina įvykių grandinę, atvesiančią pasaulį prie chaoso slenksčio.

Sutrukdyti gali tik legendinė CŽV šnipų vadovė Frensė Kofi, bet tam jai reikalingas neeilinis pagalbininkas.

Susipažinkite su Argailu. Šio vaikino gyvenimas dužo dar paauglystėje. Nuo to meto jis plaukia pasroviui, statydamas barjerus tarp savęs ir išorinio pasaulio. Tačiau vieną akimirką, kai susitiks užuojauta ir genialumas, dėmesį į jį atkreips galingiausia slaptingo pasaulio moteris.

Kofi žino viską apie Argailo praeitį. Žino, kad toji praeitis jį persekioja. Tačiau taip pat žino, kad jo įgūdžiai labai svarbūs tampant dalimi komandos, stosiančios į kovą su vienu iš galingiausių pasaulyje vyrų.

Argailas iš Tailando džiunglių, praėjęs intensyvų šnipų mokymo kursą, atsidurs Monako bulvaruose, Atono kalno vienuolyne, Versaliui didingumu nenusileidžiančiuose Fontenblo rūmuose ir galiausiai giliai kalnuose paslėptuose požemiuose.

Tai tarsi amerikietiški kalneliai virš prarajos, kurie arba užgrūdins jį, arba palauš...

„Puikus veiksmo trileris.“

Daily Telegraph

„Įtampa nenuslūgsta nė akimirką.“

Daily Mail

„Tikra pramoga.“

Guardian

„Pripažinimo vertas senamadis romanas. Conway rašo gyvai, nestokoja ambicijų.“

Financial Times

„Neįtikėtina šnipų istorijų franšizė, pirma tokia nuo Iano Flemingo laikų.“

Matthew Vaughn

Prieš penkerius metus nekaltas vyras sėdo į kalėjimą už sūnaus nužudymą. Šiandien jis sužino, kad jo vaikas gyvas.

Kadaise Deividas Barouzas buvo atsidavęs tėvas, augino trejų metų sūnų Matą ir džiaugėsi svajonių gyvenimu su žmona Šerile, — kol pabudęs vieną lemtingą naktį pamatė, kad Matas buvo nužudytas, jam bemiegant koridoriaus gale.

Neteisingai apkaltintas Deividas yra nuteistas už žmogžudystę ir iki gyvos galvos įkalintas griežto režimo kalėjime. Gedintis, kaltės kamuojamas vyras nerado savyje valios pasipriešinti tokiai lemčiai. Pasaulis toliau sukasi be jo. Tačiau vieną dieną Šerilės jaunesnioji sesuo Reičelė netikėtai aplanko Deividą ir atsineša keistą nuotrauką. Joje — per atostogas nufotografuotas žmonių knibždantis pramogų parkas. Draugės parodytame atvaizde matyti vos į kadrą telpantis berniukas, neįtikėtinai panašus į Deivido sūnų. Nors tai atrodo neįmanoma, tėvas tvirtai žino: Matas tebėra gyvas.

Kalinys suplanuoja varginantį pabėgimą, pasiryžęs įvykdyti neįmanomą misiją: išgelbėti savo atžalą, atgauti gerą vardą ir išsiaiškinti, kas nutiko iš tikrųjų. Tačiau ar ant kortos gyvenimą pastatęs Deividas, kurio kiekvieną žingsnį seka FTB, sugebės išsisukti nuo persekiotojų tiek ilgai, kad atskleistų pribloškiančią tiesą?

„Cobenas kuria įtampą nepriekaištingai, kaip tikras profesionalas.“

CrimeReads

„Surasiu tave“ — išties įtraukus, intelektualus pasakojimas, kuriam sunku atsispirti. Tai Cobeno sritis.

Financial Times

Džeikas Brigansas vėl su mumis! Labai populiarių mūsų laikų romanų „Metas žudyti“ ir „Jovarų Takas“ herojus grįžta naujoje teisinėje dramoje, kuri, pasak The New York Times, prikausto užburiančia įtampa.

Klantonas, Misisipė, 1990-ieji. Džeikas Brigansas įtraukiamas į labai kontroversišką bylą. Teismas paskiria jį Driu Gemblo, baugštaus šešiolikmečio, apkaltinto vietinio šerifo pareigūno nužudymu, gynėju. Dauguma miestiečių trokšta greito teismo ir mirties bausmės, bet Brigansas atkapsto tai, kas slypi giliau, nei matoma iš pirmo žvilgsnio. Aršiai atsidavęs tikslui išgelbėti Driu nuo dujų kameros Džeikas pastato į pavojų savo karjerą, finansinį stabilumą ir šeimos saugumą.

Šiame bene asmeniškiausiame ir meistriškiausiame teisiniame trileryje per visą legendinę Johno Grishamo karjerą dar artimiau susipažįstame su ikonišku JAV Pietų miesteliu Klantonu ir ryškiais personažais, kuriuos tiek daug skaitytojų pamena su meile ir susižavėjimu. Šis seniai lauktas ir laikui nepavaldus romanas, pilnas sąmojo, dramatizmo ir širdingumo, teikia didžiulį skaitymo malonumą.

Kupina teisinių sąmokslų, mažo miestelio intrigų ir stulbinančių siužeto posūkių, kuriais išsiskiria visa teisinių trilerių meistro Johno Grishamo kūryba, „Metas pasigailėti“ yra galingiausia jo parašyta teisinė drama.

Yra metas žudyti ir metas teisingumui. Dabar atėjo „Metas pasigailėti“.

„Grishamas grįžo prie to, kas jo širdžiai artimiausia. Romanas įtraukia. Stebina perteikta teismo proceso įtampa, žadą atima smulkiausios detalės.“

The New York Times

„Vadovėlinis Grishamas, ir tai komplimentas. Sparčiai besivystančio veiksmo teisinė drama su tiksliai atseikėtu įtampos, konfliktų, netikėtų siužeto posūkių ir teismo proceso teatrališkumo kiekiu.“

St. Louis Post-Dispatch

„Neįmanoma padėti į šoną. Sudėtingas ir stebinantis.“

Booklist

„Geriausias trilerių rašytojas tarp gyvųjų.“

Ken Follet

Romane „Demaskuotojas“ Leisė Stolts ėmėsi tirti korumpuoto teisėjo, kuris gaudavo milijoninius kyšius iš kriminalinio susivienijimo. Jai pavyko sulaikyti nusikaltėlius, tačiau tik po to, kai ją pačią užpuolė ir ji vos nežuvo. Po trejų metų, artėjant keturiasdešimtmečiui, Leisė Stolts jau pavargo nuo darbo Floridos teisėjų veiklos vertinimo komisijoje ir yra pasirengusi pokyčiams.

Tačiau tada ji susitinka su paslaptinga moterimi, kuri tokia įsibaiminusi, kad dangstosi slapyvardžiais ir jokiu būdu nesutinka atskleisti savo tapatybės. Na, bent jau kol kas. 

Prieš dvidešimt metų Džerės Krosbi tėvas buvo nužudytas, o byla nuo to laiko vis dar neištirta, tyrimas taip ir nepajudėjęs iš mirties taško. Vis dėlto Džerė įtariamąjį turi — ji taip įniko į tėvo žudiko paieškas, kad įtariamąjį sekė du dešimtmečius. Paaiškėjo stulbinantis faktas — jo aukų gali būti ne viena.

Įtarinėti lengva, bet įrodyti, regis, neįmanoma. Tas žmogus nepaprastai nuovokus, kantrus ir visad žingsniu lenkia teisėsaugą. Klastingiausias iš visų žinomų serijinių žudikų. Jis išmano teismo mediciną, policijos procedūras, o svarbiausia — teisę.

Jis — teisėjas iš Floridos. Turintis sąrašą aukų. Tiems žmonėms tiesiog nepasisekė, kad kadaise su juo prasilenkė ir kažkokiu būdu jį užrūstino. Kaip Leisei jį prigriebti, kad pačios pavardė neatsidurtų jo sąraše?.

„Po susitikimo su kliente Leisei Stolts paaiškėja pribloškiantis dalykas — įtariamasis yra pareigas einantis teisėjas. Visa tai viename geriausių metų kriminalinių skaitinių... Čia nestokojama šiurpą keliančių technologijų ir nerimastingos nežinios... Neabejotinai verta sėdėti kiaurą naktį, kol perskaitysi.“

Wall Street Journal

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. 

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn „Bridžertonų kronikų“ aštuntoji knyga. Pagal šią knygų seriją sukurtas Netflix serialas. 

Tai Gregorio Bridžertono istorija.

Ne taip, kaip dauguma pažįstamų, Gregoris Bridžertonas iš visos širdies tiki tikra meile.

Ir turi tam priežastį: visi septyni jo broliai ir seserys laimingai susituokę. Gregoris įsitikinęs, kad jam skirtoji anksčiau ar vėliau pasirodys, o iki tol galima smagiai pagyventi. Išvydęs Hermioną Votson jis kiekviena savo ląstele pajunta, kad jiems lemta būti kartu.

Tačiau iš geriausios, tik ne tokios gražios Hermionos draugės Liusės Abernati Gregoris sužino, kad Hermiona karštai myli kitą vyrą. Deja, kai Gregoris supranta, kad toji mergina vis dėlto nebuvo jam skirtoji, o iš tikrųjų jis myli Liusę, nebelieka laiko ką nors pakeisti. Liusė ruošiasi tekėti už kito!

Taigi vykstant vestuvėms Gregoris turi sugalvoti, kaip jas nutraukti ir įtikinti Liusę, kad ji turi tapti jo žmona...

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

(ne)Sergu tai užjaučianti ir įtraukianti knyga, kurią būtina perskaityti Gaudiani praktikuojantiems gydytojams ir sergančiųjų šeimoms. Ši knyga pakeis valgymo sutrikimų gydymo žaidimo taisykles.

Linda Bacon, filos. m. dr., Body Respect ir Health at Every Size knygų autorė

Pacientai, patiriantys valgymo sutrikimų, dažnai jaučiasi, tarsi jie nėra „pakankamai sergantys“ ir nenusipelno gydymo, nepaisant tiek išmatuojamų, tiek neišmatuojamų medicininių problemų. Jie gali sunkiai priimti tai, kad jiems reikia pailsėti, gerai maitintis ir kad yra žmonių komanda, galinti padėti jiems pasveikti. (ne)Sergu moksliškai išsamiu bei įtraukiančiu stiliumi pateikia pacientams, jų šeimoms ir gydytojams visapusišką, lengvai prieinamą medicininių problemų, kylančių dėl valgymo sutrikimų, apžvalgą. Naudodama metaforas ir daug kalbėdama apie pacientus, gyd. Jennifer L. Gaudiani siekia patikslinti medicinines diagnozes ir gydymą, paskatinti atsigauti ir suteikti prasmės visų kūno formų ir dydžių žmonių išgyventoms patirtims, tuo pačiu griežtai atmesdama dietų kultūrą.

Med. dr. Jennifer L. Gaudiani yra licencijuota vidaus ligų gydytoja, žinoma tarptautiniu mastu dėl valgymo sutrikimų sukeliamų komplikacijų gydymo. Jos ambulatorinė medicininė patirtis taikoma Gaudiani klinikoje, kur gydomi įvairių lyčių, skirtingų kūno formų ir apimčių pacientai iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų.

Naujo leidimo sulaukusi vaikų ir paauglių psichologės Marios Molickos knyga „Terapinės pasakos“ – vaikams, tėvams, edukologams, psichoterapeutams ir visiems vaikais besirūpinantiems žmonėms skirtas pasakų rinkinys. Pirmąjį kartą lenkų kalba išleistos dar 1999 m., lietuvių kalba – 2007 m., M. Molickos pasakos aktualios iki šiol: ši knyga naudinga sprendžiant emocinius, psichologinius ar socialinius iššūkius ir vaikams, ir tėvams. Kaip mini pati autorė, terapinės pasakos moko be baimės pažvelgti į savo problemas ir padėti sau, kai yra sunku. Publikacija išmokys pažinti ir įveikti dažniausiai kylančias vaikų baimes: baimę likti vienam, baimę eiti į darželį ar mokyklą, patyčių, gulėjimo ligoninėje ir kitas įvairias nerimą keliančias situacijas. 

Winstonas Leonardas Spenceris Churchillis – viena iškiliausių XX a. istorinių asmenybių ne vien gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje. Buldogu pramintas, cigaro iš rankų nepaleidžiantis politikas Antrojo pasaulinio karo metais įtvirtino savo, kaip drąsaus, bekompromisio ir toliaregiško valstybės veikėjo, statusą. Ši istoriko Geoffrey’io Besto biografija išsamiai apibūdina visą W. Churchillio gyvenimą ir padeda geriau suprasti priežastis, dėl kurių politiko vardas yra amžiams įrašytas į žmonijos istoriją. 

Winstonui Churchilliui likimas lėmė vesti savo šalį per vieną sunkiausių laikotarpių istorijoje. Didžiosios Britanijos ministru pirmininku jis tapo tą pačią dieną, kai Hitleris įsiveržė į Prancūziją (1940 metų gegužės 10 d.). Tuo metu jam buvo 66-eri. Politikas puikiai žinojo, kas yra karas: prie armijos jis prisijungė 1895-aisiais, būdamas 21 metų. Dalyvavęs mahdistų sukilime ir Antrajame anglų–būrų kare, savo patirtį aprašė keliose knygose ir pasuko į politiką: 1900 metais buvo išrinktas į parlamento Bendruomenių Rūmus. 

Politikoje W. Churchillis praleido 55 gyvenimo metus: kaip eilinis parlamentaras, Prekybos tarybos pirmininkas, karo ministras, Jungtinės Karalystės iždo kancleris, pirmasis admiraliteto lordas ir ministras pirmininkas (du kartus). Per savo ilgą, prieštaringą ir spalvingą karjerą W. Churchillis buvo ir liaupsintas, ir keiktas. Kaip ir kiekvienas žmogus, jis neišvengė klaidų, nuopuolių ir kritikos. Aišku viena: uždegančios jo kalbos ir nepajudinamas ryžtas sutelkė britus Antrojo pasaulinio karo metais ir suteikė pradinį impulsą pasipriešinti Europą siaubiančiam Hitlerio karui. Be W. Churchillio drąsos, Europos ir viso pasaulio istorija galėjo pasisukti visiškai kita kryptimi. 

Geoffrey’is Francis Andrew Bestas (1928–2018) – autoritetingas britų istorikas, kurio specializacija yra karo tematika. Studijavęs Kembridže, vėliau pats dėstė istoriją Edinburgo, Sasekso ir Oksfordo universitetuose, 2003 metais tapo Britų akademijos nariu. Iš viso parašė 13 knygų, iš jų dvi – apie Winstoną Churchillį: „Churchill: A Study in Greatness“ (2001) bei „Churchill and War“ (2005). 

Skaitytojams nuo 8  metų.

„Aukštikalnių sakalo“ vagišius“ – kvapą gniaužianti kelionė traukiniu, kupina apgavysčių, mįslių, paslaptingų užuominų ir nenuspėjamų siužeto posūkių!

Harisonas Bekas su dėde Neitu mėgaujasi paskutine „Aukštikalnių sakalo“, garsiausio Britanijos garvežio, kelione. Tačiau dingus prabangiam papuošalui, Harisonas ir jo naujoji draugė Lenė įsitraukia į detektyvinį tyrimą. Ar jiems pavyks iki kelionės pabaigos išspręsti bylą ir sugauti nusikaltėlį?

Šioje knygoje klausysiesi šnabždesių restorano vagone, bibliotekoje aptiksi slaptus raštelius, o bagažo kameroje – į traukinį slapta įsigavusius keleivius ir padėsi Harisonui išaiškinti nusikaltimą viename nuostabiausių traukinių pasaulyje. Prisijunk prie nepamirštamo nuotykio!

„Ši knyga – nuostabus, beprotiškas, pašėlęs nuotykis, mėgavausi kiekvienu jos puslapiu! Gyvi veikėjai, greitas tempas, juokas pakaitomis su nervingu nagų kramtymu... Pasaka. Tikras bestseleris“, – rašytoja Liz Hyde.

Apdovanojimai

• „British Book Award“ metų grožinė knyga vaikams 2020

• „Books are My Bag“ skaitytojų apdovanojimas už geriausią metų grožinę knygą vaikams 2020

• „The Federation of children's Book Groups“ geriausia knyga jauniesiems skaitytojams 2022

„Aukštikalnių Sakalo“ vagišius“:

• Skatina smalsumą, pasitikėjimą savimi ir teisingumo jausmą.

• Interaktyvi knyga, leidžianti skaitytojui patirti nuotykius kartu su veikėjais

• Smagus, gausus nuotykių ir netikėtumų įtemptas pasakojimas paskatins vaikus skaityti.

• „Aukštikalnių sakalo“ vagišių“ galima skaityti kaip atskirą knygą arba kaip pirmąją serijos „Kelionių nuotykių“ dalį.

M. G. Leonard – anglų vaikų rašytoja, garsiosios serijos „Vabalų berniukas“ autorė. Ji kūrė istorijas nuo pat vaikystės, o baigusi pradinio ugdymo ir literatūros studijas ėmė rašyti smagias, nuotykių kupinas knygas vaikams. Už savo kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą ir sulaukė daugybės skaitytojų dėmesio. Teises versti šią knyga jau įsigijo apie 20 šalių!

Sam Sedgman – garsus visame pasaulyje vaidinamų pjesių autorius, nominuotas „Courtyard Theatre“ apdovanojimui. Jis užaugo prie pat geležinkelio linijos ir traukiniais žavisi nuo pat vaikystės, tad ir jo pirmos knygos vaikams „Aukštikalnių sakalo“ vagišius“, kurią parašė su M. G. Leonard, veiksmas vyksta būtent traukinyje.

Elisa Paganelli – italų iliustruotoja, nuo mažų dienų negalėjusi atsispirti popieriaus ir pieštukų kvapui. Baigusi mokslus Turine, Europos dizaino institute, dirbo reklamos srityje, jos dizaino studija pelnė ne vieną apdovanojimą. Dabar kaip laisvai samdoma dizainerė bendradarbiauja su leidėjais ir reklamos agentūromis iš viso pasaulio. 

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.

Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.

Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“

Will Dean

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“

Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“

New York Times

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums kada yra taip buvę: gavote didelę ir netikėtą dovaną, o ta dovana džiugino jus daug dienų ir atnešė visokių gerų dalykų į jūsų gyvenimą? Taip nutiko ir pasakos „Dūdelė šokdintoja“ veikėjui.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Klarnetu grojo Ignas Daniulis. Jis sukūrė pasakos temą, parinko kūrinius dūdelės šokiams

Girdėjote estų liaudies šokį „Parmupill“, lenkų liaudies „Dieduko polką“, Fritz Kreisler „Valsą rozmariną“ bei Reino gyventojų polką.

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra taip buvę, kad daug sykių reikia ką nors kartoti, kol jus pagaliau išgirsta? Taip nutiko ir vienam iš lietuvių liaudies pasakos „Devyni broliai ir dešimta sesuo“ su dainuojamaisiais intarpais iš Jurgio Dovydaičio rinkinio veikėjų. Jam tik po daugelio pakartojimų pavyko prisibelsti į žmonių širdis ir rasti reikiamą pagalbą. 

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Pasaką muzikos garsais palydėjo muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė. Ji šiandien grojo kanklėmis, kazoo, ksilofonu, kokiriko ir smulkiais perkusiniais instrumentais

Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar susimąstote, kokie svarbūs artimiems žmonėms yra mūsų gražūs ir geri žodžiai, kai pastebime, kad dėl mūsų pasistengė, o gal tiesiog mumis pasirūpino: pagamino valgyti, padėjo susitvarkyti, priglaudė ir paguodė? Dažnai kasdienybėje pamirštame padėkoti ir susitelkiame ne į tai, ką gauname, o į tai, ko dar norėtume ar neturime. Apie gerus žodžius ir tai, kaip jų reikia kiekvienam iš mūsų, išgirsime ir vokiečių pasakos „Nykštuko kepurėlė“ veikėjų istorijoje.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Pasaką muzikos garsais praturtino klarnetininkas Ignas Daniulis ir muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė

Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra tekę ilgam ar trumpam išsiskirti su artimu ir mylimu žmogumi? Taip nutiko šios pasakos veikėjai. O kokių iššūkių jai iškilo kely, sužinosite klausydamasiesi Hanso Kristiano Anderseno istorijos, sueiliuotos Ramutės Skučaitės.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką parinko ir pasekė Kristina Savickytė

Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra buvę, kad paprastas pasivaikščiojimas virto dideliu nuotykiu? Taip nutiko ir šios škotų pasakos veikėjai. O kaip nuotykis pakeitė jos gyvenimą, išgirsite klausydamiesi.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo, pasekė ir parinko muziką Kristina Savickytė

Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis

Tinklalaidės pradžioje ir dabar skamba J .S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra buvę, kad kažkas paėmė jums brangų ir svarbų daiktą ir jums teko gerokai paieškoti, pavargti, kad susigrąžintumėte? Taip nutiko ir šios pasakos veikėjams. O kaip jiems pavyko atgauti prarastus dalykus ir kas tai buvo, sužinosite klausydamiesi.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo, pasekė ir muziką parinko Kristina Savickytė

Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis

Tinklalaidės pradžioje ir dabar skamba J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.

Knygelės piešiniai paskatins vaikus susipažinti su lietuvių kalbos abėcėle, o garsiniai mygtukai leis geriau įsiminti raidžių tarimą. Visus garsus perklausė ir patvirtino logopedai.

Kiekviena raidė šalia turi ir šmaikščią melodiją. Ar žinai, kaip skamba EŠERIAI EKETĖJE ar KIETAS KIAUŠINIS? O gal paklausykime, kaip skaniai parpia UŽSNŪDĘS UGNIKALNIS?

Spalvingos iliustracijos ir dainelės suteiks progą ir skaičiuoti, ir kartu dainuoti, pasikalbėti su vaiku apie įdomius bei rimtus dalykus – sužinoti, kokią sulą geria didžiausias Lietuvos ir Europos vabalas, ar aptarti, kodėl geriau, kai nieko nėra narvuose.

Tyrinėti, sužinoti ir išmokti lengviausia tada, kai smagu ir vaikams, ir suaugėliams!

„Sapnų kambarys“ – unikalus biografinės ir atsiminimų knygos hibridas, pirmas toks žvilgsnis į asmeninį ir kūrybinį vizionieriško režisieriaus Davido Lyncho gyvenimą.

Lyriškos ir intymios paties Lyncho refleksijos susipina su artimos kolegės Kristinės McKennos parašytais biografiniais skyriais, o šiems panaudota medžiaga daugiau nei iš šimto pokalbių su neįtikėtinai atvirais buvusių žmonų pasakojimais, šeimos narių, draugų, kolegų aktorių, agentų, muzikantų ir bendražygių iš įvairiausių sričių prisiminimais.

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar esate girdėję posakį „senas jautis vagos negadina“? Jis reiškia, kad senas dalykas gali būti geresnis už naują. Kartais senas, nugraužtas pieštukas piešia smagiau nei naujutėlis. O gal turite mielus marškinėlius ar suknutę, kurie nublukę, bet vis dar jūsų mėgstamiausi? 

Šios dienos pasakoje „Apie baltąjį vilką“, atrinktoje iš Jono Basanavičiaus pasakų kolekcijos, išgirsite istoriją, kurios pagrindinis veikėjas turėjo nuspręsti, kaip pasirinkti tarp to, kas sena ir kas nauja.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Pasakoje skambėjusias temas sukūrė ir klarnetu grojo Ignas Daniulis

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Vaiko balsas – Dovydas Žilinskas

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Muzika – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar žinote, kuo jūrų vanduo skiriasi nuo upių ir ežerų? Jis pilnas druskos. Gražią legendą apie tai, kodėl jūros vanduo sūrus, pasakoja mūsų kaimynai latviai. Pasakoje „Stebuklingosios girnelės“ išgirsite ne tik šią legendą, bet ir istoriją apie sudėtingus brolių santykius, apie teisingus žodžius ir negerus poelgius.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Muzikos garsais pasaką palydėjo muzikos terapeutė bei mokytoja Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė

Pasakoje skamba kalimba, skambantys blokeliai, taip pat smulkūs perkusiniai instrumentai – griaustinio, jūros, šulinukas ir kiti

Pasakos temą sukūrė ir klarnetu atliko Ignas Daniulis

Tinklalaidės muzikinė tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka.

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Švedijoje egzistuoja keli unikalūs tvarkymosi būdai: döstädning, dö, reiškiantis mirtį, ir städning, įvardijantis valymą. Knyga „Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ yra būtent apie tai – išskirtinį namų priežiūros būdą, įkvepiantį iš anksto tvarkytis taip, lyg galėtum numirti bet kurią minutę. Tokiu būdu išvengiama per visą gyvenimą prikauptų nereikalingų daiktų, su kuriais po mirties tektų vargti artimiesiems. Pasitelkusi skandinavišką humorą ir išmintį menininkė Margareta Magnusson ne tik moko gyventi minimalistiškai, bet ir pataria, kaip pradėti jautrius pokalbius apie mirtį, kurių dažnai stengiamės išvengti. Ši knyga įprastai slegiančius pokalbius gali paversti tarpusavio supratimą ir pakylėjimą teikiančiais šeimos pašnekesiais.

„Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ – naudinga knyga, įkvepianti tinkamai prižiūrėti namus ir  tvarkytis visą gyvenimą, kad po jūsų ar kieno kito mirties likę asmeniniai daiktai netaptų našta artimiesiems. 

„Puiki knyga, padedanti šeimoms aptarti opius klausimus, apie kuriuos kitu atveju būtų sunku kalbėti“

TIMES

Jaudinanti dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Tai knyga apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė. 

1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus. 

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai. 

Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei. 

„Motinos meilės stiprybė ir nesuvokiamai sunkūs karo meto pasirinkimai; šeimos saga, odė menininko sielai ir netgi detektyvo elementai. Skaitydama negalėjau sulaikyti ašarų ir atsitraukti iki pat paskutinio puslapio.“ 

Jill Santopolo, knygos „Šviesa, kurios netekome“ autorė 

„Nuostabus ir širdį veriantis kūrinys.“ 

 Kate Quinn , knygų „Kodas „Rožė“, „Alisos tinklas“ autorė

„Kristin Harmel – tikra pasakojimo meistrė. Puikus istorinis romanas!“

 Sadeqa Johnson, knygų „The House of Eve“, „Yellow Wife“ autorė

Kristin Harmel (g. 1979 m.) yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Autorė rašymu „susirgo“ būdama šešiolikos. Baigusi Floridos universitetą, ji dirbo žurnalo „People“ reportere, taip pat rašė kitiems žurnalams bei televizijos laidoms. Pirmąją knygą K. Harmel išleido 2006-aisiais, būdama 27-erių. „Paryžiaus dukra“ yra 15-oji autorės knyga. Jos kūryba išversta į daugiau nei 30 kalbų. Lietuvių kalba yra išleisti jos romanai „Dingusių vardų knyga“, „Užmaršties saldumas“ ir „Gęstančių žvaigždžių miškas“.

Knygos autorius Alessandro Baricco teigia: „Tai ne romanas. Ir ne apsakymas. Tai – istorija. Jos pradžia – apie vyrą, kuris keliauja per pasaulį, o pabaiga – apie vieną ežerą, tyvuliuojantį vėjuotomis dienomis... Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Kartais ji trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą, ir žvelgiant į tuos, kurie šoka kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika. Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.“

ALESSANDRO BARICCO (g. 1958 m.) – šiuolaikinės italų literatūros fenomenas, daugelio kultinių romanų autorius. Rašytojas studijavo filosofiją ir muzikologiją, ilgai dirbo muzikos kritiku dienraštyje la Repubblica. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1996-aisiais išleistas originalia literatūrine maniera parašytas romanas „Šilkas", iškart užkariavęs Italiją, o paskui – ir visą pasaulį. Į 33 kalbas išverstas A. Baricco romanas – subtilus, neįprastas pasakojimas apie meilę. Už romano žodžių tarsi įvyniota į šilką glūdi poetiška, savitai regima tikrovė.