Atsisėdau ir pasitryniau plikas rankas. Nemačiau kambaryje nieko grėsminga, bet jutau. Kažką. Būtybę, pasislėpusią nuo akių. Jaučiausi stebimas. Lyg sapne apėmė nuojauta, kad namas gyvas, kvėpuoja. Laukia.

Prieš dvejus metus per tragišką nelaimingą atsitikimą Džulija neteko šeimos. Jos vyras paskendo upėje netoli namų, bandydamas išgelbėti dukterį Lilę. Tačiau mergaitės kūnas taip ir nebuvo surastas... o Džulija tiki, kad duktė kažkur yra gyva.

Vieniša ir palūžusi moteris atidaro savo namuose rašytojų pastogę. Vienu iš pirmųjų svečių tampa Lukas, siaubo romanų autorius, kurį apninka mintis išsiaiškinti, kas nutiko mažajai Lilei. Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po jo atvykimo pastogės ramybę sudrumsčia virtinė keistų įvykių.

Kai Luko tyrimas nuveda jį ir Džuliją į girią, jie išsiaiškina tamsią paslaptį... paslaptį, kurią norima apsaugoti bet kokia kaina...

Kas iš tiesų nutiko tą dieną prie upės? Kodėl Lilės nerado? Ir kas vaidenasi rašytojų pastogėje?

Nepaaiškinami reiškiniai privers suabejoti realybe. Atsargiai, ši knyga jaukia galvą.

Markas rašo psichologinius trilerius. Jam patinka istorijos, kuriose paprastiems žmonėms nutinka šiurpūs dalykai. Jį įkvepia tokie rašytojai kaip Stephenas Kingas, Ira Levin, Rutha Rendell, Ianas McEwanas, Val McDermid ir Donna Tartt.

Markas šiuo metu užsiima vien tik rašymu. Prieš tai jam teko skinti pupas, atsakinėti į skundų skambučius geležinkelių bendrovėje, mokyti anglų kalbos Japonijoje ir dirbti rinkodaros įmonės vadovu.

Drauge su Louise’a Voss išleido detektyvinių romanų seriją. Jo savarankiškai parašyta knyga „Šarkos“ — tai debiutinė avantiūra, kuri per tris mėnesius po publikavimo atsidūrė „Kindle“ skaitomiausių knygų viršūnėje. Po tokios sėkmės romanas buvo iš naujo suredaguotas ir 2013 metų lapkričio 26 dieną išspausdintas leidykloje „Thomas & Mercer“. „Iš meilės“ — antrasis trileris, nuo kurio šiurpai bėgioja per nugarą.

Vieną vasaros vakarą po futbolo rungtynių vienuolikmetis Mikis Driskolis išeina namo. Po dviejų dienų vietos paaugliai gėlių klomboje aptinka jo kūną.

Bylos tyrimas atitenka detektyvei Lotei Parker, ir šį kartą tai asmeniška. Auka, gyvenusi kitame miesto gale, apleistame Manbalio kvartale, artimai draugavo su jos sūnumi Šonu. Pasak vaikino, prieš mirtį Mikis elgėsi įprastai, tačiau inspektorė nujaučia, kad jis kažką nutyli...

Po kelių dienų prie gražiojo Leidistauno ežero, laukinių gėlių apsupty, randamas dar vieno berniuko lavonas.

Medžiodama siaubingus nusikaltimus darantį iškrypėlį, Lotė turi išnarplioti paslapčių voratinklį, gaubiantį Mikio draugus. Kažkas kažką slepia, bet ką gi jie saugo? Ar detektyvei pavyks išsiaiškinti, kol dar ne per vėlu? Lotė stengiasi žūtbūt sugauti žudiką, kol šis nesmogė darsyk, mat gali būti, jog šį kartą baisus pavojus gresia jos pačios vaikui...

Jei mėgstate Kariną Slaughter, Robertą Dugonį bei Rachelę Abbott, jums patiks ir naujausias kraują stingdantis Patricios Gibney trileris. Skaitydami „Niekam nesakyk“ spėliosite iki paskutinio puslapio.

„BUUM! Patricia Gibney vėl iššovė! Oho! Aš tiesiog dievinu seriją apie Lotę Parker, man vis negana, ji užvaldė mane tikrąja to žodžio prasme — paėmusi į rankas, nebegaliu knygos padėti. Patricia moka įtraukti skaitytoją nuo pirmojo puslapio ir nepaleisti iki pat pabaigos... Ji meistriškai kuria intrigą — nesužinosite tiesos, kol autorė nenuspręs jos atskleisti, o besikaupianti įtampa išsiveržia tarsi žemės drebėjimas!.. Romanas tikrai nenuvils, mano nuomone, jį tiesiog privalu perskaityti.“

Goodreads

„Esu didelė serijos apie Lotę Parker gerbėja... Trileris pateisino lūkesčius. Įtraukė nuo pirmojo skyriaus; kol perskaičiau, tiesiog nepaleidau knygos iš rankų. Ši dalis tokia pat gera kaip pirmosios keturios — gal net geresnė! Apima jausmas, lyg asmeniškai pažinočiau veikėjus, — tokia talentinga rašytoja yra Patricia Gibney. Nekantriai laukiu Lotės istorijos tęsinio... Neabejotinai keliausiu kartu!“

Goodreads

„O Dieve! Puikiau negu puiku!!! Pradėjau skaityti pirmąją atostogų dieną ir užbaigiau jai dar nepasibaigus! Pasakojimas prikausto nuo pat pradžių. Labai greitas tempas. Itin skoningai gvildenamos ypač jautrios temos. Iki pat paskutinio puslapio spėliojau, kas kaltininkas. Įvykiai tiesiog veja vienas kitą. Nekantriai laukiu naujos dalies... Romanas tikrai nusipelno penkių žvaigždučių.“

NetGalley

„Visiškai fantastiška! Patricia Gibney dar kartą sugebėjo nustebinti puikiu romanu „Niekam nesakyk“. Tiesiog dievinu seriją apie Lotę Parker, šios knygos mane užvaldo — panirusi į pasakojimą, negaliu atsiplėšti. Patricia turi ypatingą talentą pakerėti skaitytoją, ir ryte rydamas kiekvieną žodį jis leidžiasi įtraukiamas įtempto siužeto, kol galiausiai pasiekia stulbinamą istorijos pabaigą... Kiekviena nauja dalis pranoksta ankstesniąją, ir ši ne išimtis; „Niekam nesakyk“ — puikus detektyvas. Myliu Lotę, jos artimuosius bei kolegas; kuo toliau skaitau, tuo labiau man atrodo, kad visus juos pažįstu asmeniškai. Patricia Gibney yra išties išskirtinė rašytoja... Negaliu apsakyti, kaip smarkiai rekomenduoju šį kūrinį — man be galo patiko, jį tiesiog būtina perskaityti. „Niekam nesakyk“ be jokios abejonės nusipelno penkių žvaigždučių, tai viena iš man didžiausią įspūdį palikusių knygų.“

Bonnie’s Book Talk

Penelope Douglas mėgsta laužyti taisykles, mėgsta provokuoti skaitytoją. „Punk 57“ irgi toks: išmetantis iš komforto zonos, dinamiškas, erotiškas.

Mes puikiai sutarėme. Iki susitikome.

Miša

Skaitydamas jos laišką, negaliu sulaikyti šypsenos. Ji ilgisi manęs.

Penktoje klasėje mokytoja suskirstė mus su susirašinėjimo draugais iš kitos mokyklos. Galvodama, kad esu mergaitė, nes mano vardas Miša, kita mokytoja suporavo mane su savo mokine — Rajana.

Mes šią klaidą greitai išsiaiškinome. Ir jau netrukus ginčijomės dėl visko. Iš kur paprasčiausia užsisakyti picą. „Android“ ar „iPhone“? Ar Eminemas tikrai geriausias visų laikų reperis...

Tai buvo pradžia. Kitus septynerius metus buvome mes.

Ji visada rašo laiškus ant juodo popieriaus sidabriniu rašikliu. Kartais gaunu vieną per savaitę arba tris per dieną, bet aš laukiu jų. Ji vienintelė skatina mane neapleisti to, ką darau, sugeba nuginčyti mane ir priima mane tokį, koks esu.

Mes laikomės tik trijų taisyklių: neieškoti vienas kito socialiniuose tinkluose, neskambinti telefonu ir nesiųsti vienas kitam nuotraukų. Mus sieja puikus ryšys. Kam viską gadinti?

Bet tada netikėtai aptinku merginos nuotrauką internete. Vardu Rajana, mėgsta „Gallo’s“ picą ir dievina savo išmanųjį telefoną. Kokia tikimybė, kad tai ji?

Velniop. Turiu su ja susitikti.

Rajana

Jis nerašo jau tris mėnesius. Kažkas atsitiko. Gal mirė? Gal jį areštavo? Žinant Mišą, tai nebūtų tokia jau didelė nesąmonė.

Be jo aš kraustausi iš proto. Man reikia, kad mane kas nors išklausytų. Pati kalta. Reikėjo gauti jo telefono numerį, nuotrauką ar ką nors.

Kas, jei viskas baigta amžiams?

Arba jis kažkur šalia, tik aš to nežinau.

„Mano sesers kapas“ — pirmoji New York Times bestselerių autoriaus Roberto Dugonio knyga apie detektyvę Treisę Krosvait iš serijos, prikausčiusios milijonų skaitytojų visame pasaulyje dėmesį.

Treisė Krosvait dvidešimt metų abejojo teiginiais apie jos sesers Saros dingimą ir teismo proceso rezultatais. Ji atsisako patikėti, kad Edmundas Hauzas — anksčiau nuteistas prievartautojas, asmuo, apkaltintas Saros nužudymu — iš tiesų kaltas. Motyvuojama galimybės atskleisti tiesą ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą teisingumą, Treisė tampa Sietlo policijos departamento žmogžudysčių detektyve ir savo gyvenimą paskiria žudikų paieškai.

Kai Saros palaikai galiausiai atrandami netoli jų gimtojo miestelio Šiaurės Kaskadų kalnuose Vašingtono valstijoje, Treisė tikisi pagaliau gauti atsakymus, kurių taip ilgai troško. Ieškant tikrojo žudiko, atsiskleidžia tamsios, daugelį metų slėptos paslaptys, kurios visam laikui pakeis jos santykį su praeitimi ir kartu sukels mirtiną pavojų.

Robertas Dugonis — kritikų pripažintų New York Times, Wall Street Journal, Washington Post bei Amazon bestselerių serijos apie Sietlo policijos departamento detektyvę Treisę Krosvait autorius; visame pasaulyje parduota per 10 milijonų šios serijos knygų egzempliorių. Roberto Dugonio kūrinių galima įsigyti daugiau kaip trisdešimtyje šalių, jie išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų. „Mano sesers kapas“ išrinkta geriausia Goodreads mėnesio knyga.

Robertas prisipažino: „Manau, skaitytojams bus emociškai pagavu jausti ryšį tarp Treisės ir jos sesers Saros. Esu įsitikinęs, kad žmonės sugebės autentiškai išgyventi tiek šių dviejų personažų bendrystę, tiek skausmą, kurį Treisė patiria dingus seseriai. Manau, jiems patiks skaityti apie tvirtą, valingą ir protingą moterį, siekiančią teisingumo. Galiausiai tikiuosi, kad jie tiesiog mėgausis senamadišku emocijų kupinu trileriu su amą atimančia atomazga.“

„Viena iš geriausių knygų, kurias būsiu perskaičiusi šiais metais.“

Lisa Gardner, bestselerio „Peržengti ribą“ autorė

„Dugoniui puikiai sekasi išdėstyti [siužeto elementus] siekiant maksimalaus efekto, ypač kalbant apie atomazgą.“

Publishers Weekly

„Romane dera teisinio ir kriminalinio trilerių elementai — rezultatas puikus. [...] Dugonis nesiliauja skaitytojų džiuginti emocijų ir siužetinės įtampos kupinomis detektyvinėmis istorijomis, kurios nepaliks abejingo nė vieno šio žanro gerbėjo.“

Viena geriausiai įvertintų apžvalgų Library Journal

Šioje neįprastoje New York Times bestselerių autorės Tessės Gerritsen istorijoje apie šnipus užtarnauto poilsio išėjusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros operatyvininkė mažame Meino valstijos miestelyje susiduria su savo praeities vaiduokliais.

Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meine, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.

Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai — žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius — irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai — užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.

Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.

Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį — nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.

„Tessė Gerritsen rašo sklandžiu, elegantišku stiliumi; skaityti jos kūrinius visada vienas malonumas. „Šnipų pakrantėje“ meistriškai susipina veiksmo kupini puslapiai, netikėti siužeto vingiai ir visas būrys žavingų personažų. Nuoširdžiai tikiuosi Megę Bird bei jos žilaplaukių pagalbininkų komandą išvysti ir kitose šios autorės knygose.“

David Baldacci, #1 New York Times bestselerių autorius

„Meistriška pasakotoja Tessė Gerritsen parašė išradingą, kerinčią istoriją, kurios veiksmo vieta kinta nuo Bankoko iki mažo miestelio Meine, kur saugomos paslaptys ir aukštyn kojomis verčiasi gyvenimai... „Šnipų pakrantė“ skaitytojus pakeri savo sudėtingais personažais, turinčiais kruopščiai slepiamų paslapčių, ir gyvybiškai pavojinga kelione į praeitį ir atgal. Tai puikus romanas.“

Luanne Rice, New York Times bestselerių autorė

„Galinga, gyvybinga, įtraukianti, kupina įtampos bei pavojų... Gerritsen — talentinga pasakotoja, naujojoje knygų serijoje geriau nei kada nors anksčiau atskleidžianti savo talentą. Šiai knygai neįmanoma atsispirti, rekomenduoju!“

Lee Child, New York Times bestselerių autorius

„Jaudinantis pasakojimas su žavingais personažais. Nekantrauju perskaityti ir naujas šios serijos knygas.“

Kathy Reichs, serialo „Kaulai“ apie Temperansę Brenan autorė

„Tessė Gerritsen — nuostabi rašytoja, kurios knygas tiesiog privalu perskaityti, o „Šnipų pakrantė“ — dar vienas jos šedevras. Skaitytojai nekantriai lauks vis naujų Megės Bird ir jos bičiulių nuotykių.“

C. J. Box, knygos „Storm Watch“ autorė, New York Times bestselerių autorė

„Per ilgus dešimtmečius Vidurio pakrantėje esantis Meino valstijos regionas įgijo saugaus prieglobsčio, kuriame gali anonimiškai apsigyventi į užtarnautą poilsį išėję šnipai, reputaciją. Ir dabar bestselerių autorė Tessė Gerritsen, pasinaudojusi šia menama (o gal tikra!) legenda, pavertė ją neįtikėtinu trileriu. Tokios knygos kaip „Šnipų pakrantė“ neleidžia atsiplėšti ir skaitytoją įtraukia savo tikroviškais, nepagražintais personažais bei kruopščiai apgalvotomis detalėmis.“

Paul Doiron, bestselerių apie Maiką Boudičą autorius

Įspūdingame Harper Lee romane siužetas klostosi prabėgus dviem dešimtmečiams nuo įvykių, kurie aprašyti Pulicerio premiją laimėjusiame šedevre „Nežudyk strazdo giesmininko“.

Meikombas, Alabamos valstija. Džina Luiza Finč — Paukštelis — iš Niujorko parvažiuoja namo aplankyti senstančio tėvo Atikaus. Dėl pilietinių teisių kylančios įtampos ir pietines valstijas transformuojančių politinių neramumų fone sugrįžimo kurstomas malonias emocijas papildo kartėlis, nes Džina Luiza atskleidžia gąsdinančias tiesas apie glaudžią savo šeimą, gimtąjį miestą ir artimiausius žmones. „Eik ir pastatyk sargybinį“, vaizduojantis didžiumą visiems pažįstamų veikėjų iš „Nežudyk strazdo giesmininko“, tobulai įamžina jauną moterį ir pasaulį, skausmingai, bet neišvengiamai atsikratančius praeities iliuzijų — išsirengusius į kelionę, kurioje vadovautis tegali savo sąžine.

Dvidešimto amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Eik ir pastatyk sargybinį“ padeda visapusiškiau suprasti ir įvertinti Harper Lee. Romanas nepamirštamas, sklidinas išminties, humaniškumo, aistros, humoro ir be didelių pastangų įterptų taiklių pastebėjimų — nepaprastai įtaigus meno kūrinys nuostabiai atkuria kitą epochą ir kartu tebėra aktualus mūsų laikams. Ne tik paryškina neblėstantį „Nežudyk strazdo giesmininko“ spindesį, bet ir atlieka svarbaus jo bendražygio funkciją, Amerikos klasikai suteikdamas ryškesnių spalvų, kontekstą ir naujos prasmės..

„Neleiskite romanui „Eik ir pastatyk sargybinį“ pakeisti jūsų nuomonės apie Atikų Finčą... reikia pripažinti nepaneigiamą tiesą, kad tokį žmogų kaip Atikus Finčas, kuris gimė pietiečių diduomenės šeimoje, po rekonstrukcijos praėjus vos dešimtmečiui, su rasiniais dalykais būtų siejusi komplikuota ir vingri istorija.“

Los Angeles Times 

„Be kitų svarbių aspektų, romanas reikšmingas tuo, jog prašo žiūrėti į Atikų ne vien kaip į didvyrį ar dievybę, bet kaip į paprastą žmogų, turintį ydų ir dorovinių trūkumų, leidžiantį mums pamatyti save, kad ir kokios sudėtingos ir prieštaringos būtų mūsų asmenybės.“ 

Washington Post 

„Romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“, ko gero, vertingiausias dėl to, kad įžiebia atviras diskusijas apie nedžiuginančius Amerikos pasiekimus rasinės lygybės srityje.“ 

San Francisco Chronicle 

„... iš „Nežudyk strazdo giesmininko“ puikiai pažįstamas balsas, smagaus, ūmaus, taisykles laužančio žmogaus balsas, girdėti ir romane „Eik ir pastatyk sargybinį“ — jo autorė tokia pat narti ir žavinga, kaip visada.“ 

Chicago Tribune

„Romanas suteikia vertingą progą geriau pažinti didžiadvasišką, sudėtingą vienos iš reikšmingiausių Amerikos autorių protą.“ 

USA Today 

„Sprendžiant iš vienos labai plačios temos, į kurią susitelkė daugybė kritikų, romanas suteikia daug žinių tiek rašytojams, tiek skaitytojams.“ 

Vulture 

„Kaip sakė Faulkneris, vienintelės geros istorijos yra apie žmogaus širdį, kurią drasko prieštaravimai. Ir tai gana neblogai apibendrina „Eik ir pastatyk sargybinį“.“ 

Daily Beast

„Antrasis Harper Lee romanas aiškiau negu jo pirmtakas parodo, koks yra mūsų pasaulis.“ 

Time 

„Ką tik išleistoje naujoje istorijoje apie Finčų šeimą, Lee plačiau atveria langą į baltąsias pietiečių širdis, be to, sako mums, kad pagaliau atėjo metas sunaikinti netikrus praeities dievus ir tapti laisviems.“ 

NPR’s „Code Switch

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Garbingo gyvenimo kukli pamoka — taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar — nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų — kai ko ir suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.

Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiugesio, kuriuos žmo­gui dovanoja sąžiningumas ir tolerancija, o žiaurumas ir prietarai atima. Nors vaizduo­jami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės ak­tu­al­ios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.

„Nežudyk strazdo giesmininko“, išleistas 1960-aisiais, jau po metų gavo prestižinę Pulitzerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Colmo Toibino „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.

Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.

„Šis žmogiškas, širdį sušildantis Colmo Tóibíno romanas yra tikras meistro kūrinys.“

Sunday Times

„Nepamirštama.“

Spectator

Colmas Toibinas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas „Rathbones Folio“ premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas „Los Angeles Times Book“ premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas „Costa Book“ premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Toibinas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į „Bookerio“ premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke. 

Praeities nuodėmės reikalauja atpildo — kruvino keršto šokio.

Nusižudžius keliems kolegoms, BKA inspektorei ir dėstytojai Sabinai Nemec kyla įtarimų. Atkapstyti faktai verčia prisiminti kelių dešimtmečių senumo sąmokslą, kurio auka siekia atkeršyti skriaudėjams. Sabina paprašo savo buvusio bendradarbio, nušalinto nuo tarnybos tyrėjo Marteno S. Sneiderio pagalbos. Tačiau jis atsisako bendradarbiauti ir įspėja nekišti prie bylos rankų.

Kai be žinios dingsta Sabina, į bylos tyrimą įsitraukia pats Sneideris. Vis dėlto jam kelią pastoja ne tik neapykantos kupinas žudikas, bet ir buvę draugai bei kolegos, kurie padarytų viską, kad kartą ir visiems laikams ištrintų praeities nuodėmes...

„Labiausiai vertinu Andreasą Gruberį už tai, kad jis eina savitu pasakojimo keliu. Jo kuriama atmosfera yra tokia patikima ir suprantama, kad norėtųsi sekti paskui jį.“ 

Andreasas Eschbachas

Andreasas Gruberis gimė 1968 m. Vienoje, su šeima ir keturiomis katėmis gyvena Grilenberge, Žemutinėje Austrijoje, yra laisvai samdomas rašytojas. Parašęs kelis labai sėkmingus ir apdovanojimus pelniusius apsakymus ir romanus. 

Naujas, intriguojantis Sunday Times bestselerių sąraše pirmą vietą užėmusių romanų „Skambutis“ ir „Mirusiųjų galerija“ autoriaus trileris

PRIKAUSTANTIS KAIP GERIAUSIAS SERIALAS!

Viskam vieną dieną ateina galas... viskam.

Pora vaikinų susipažino universiteto bendrabučio kambaryje ir tapo gerais draugais. Tuo metu dar niekas nežinojo, kad čia likimas suvedė du gabiausius visų laikų Stanfordo universiteto psichologijos studentus, du šviesiausius protus.

Po daugelio metų Kvantike, Virdžinijoje, seni pažįstami vėl susitiko, bet jau priešingose barikadų pusėse: Robertas Hanteris sėkmingai dirbo Los Andželo policijos departamento ypač žiaurių nusikaltimų skyriaus vadovu, o Liusjenas Folteris buvo klastingiausias nusikaltėlis, psichopatas, daugiausia gyvybių pražudęs serijinis žudikas, su kokiu net ir FTB dar nebuvo susidūręs.

Pusketvirtų metų sėdėdamas vienutėje, Liusjenas laiko nešvaistė: subrandino keršto planą ir dingo iš kalėjimo.

Vienas žmogus privalo už viską sumokėti.

Tas žmogus – Robertas Hanteris.

Intriguojantis naujas Sunday Times bestselerio „Skambutis“ autoriaus romanas. Įtraukia kaip geriausias serialas!

Jie turėtų būti man dėkingi. Suteikiau jiems nemirtingumą

„Trisdešimt vieni metai pajėgose... Per tuos metus mačiau daug ko, bet jei reikėtų išsirinkti, ko norėčiau būti nematęs... Rinkčiausi šitai“, — tokiais žodžiais LAPD leitenantas pristato žmogžudystę detektyvams Hanteriui ir Garsijai iš ypač žiaurių nusikaltimų padalinio, kai jie atvyksta į vieną labiausiai šokiruojančių nusikaltimų vietų. 

Įvykiams pakrypus netikėta linkme detektyvams tenka dirbti drauge su FTB, kad susektų serijinį žudiką, kurio, regis, neriboja jokios sienos; psichopatą, kuriam patinka tai, ką jis daro, nes žmogžudystės jam yra kur kas daugiau nei žudymas. Jam tai savotiškas menas.

Susipažinkite su Mirusiųjų galerija.

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Jis užrašė tavo vardą. Ir tai jau mirties nuosprendis

Serijinis žudikas, kurio niekas nesustabdys...

Žudikas

Pavogtas didžiausias jo turtas.

Dabar jis privalo žūtbūt atgauti tai, kas jam brangiausia.

Mergina

Andžela Vud norėjo pamokyti vyriškį. Tai tik krepšys, niekuo nesiskiriantis nuo kitų. Tačiau jį atvėrus prasideda baisiausias jos gyvenimo košmaras.

Detektyvas

Ant Roberto Hanterio stalo atsiduria dienoraštis. Greitai paaiškėja, kad laisvėje siautėja serijinis žudikas. Jei Hanteris jo laiku nesustabdys, mirs dar daugiau žmonių.

Pradedant nuo Andželos.

Jei jį perskaitei, privalai mirti.

„Brazilijoje gimęs, Amerikoje mokęsis ir šiuo metu Londone gyvenantis Karteris tapo nuostabiu trilerių rašytoju, pelnytai lyginamu su Jeffery Deaver.“

Daily Mail

„Buvęs kriminalinis psichologas Carteris, remdamasis asmenine patirtimi, kuria šiurpinančius serijinių žudikų paveikslus, todėl būkite pasirengę susidurti su siaubu.“

Heat

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

Įtampos ir veiksmo kupinas, po platųjį pasaulį vedžiojantis šnipų romanas, įkvėpęs įspūdingą veiksmo filmą „Argailas“ (2024 m.)

Į Maskvą ir į akistatą su likimu skrieja prabangus traukinys.

Į Auksinį trikampį nukrenta CŽV lėktuvas.

Atokiuose pietvakarių Lenkijos kalnuose paslėptas nacių lobis.

Septynis dešimtmečius dingęs aštuntasis pasaulio stebuklas.

Ruso magnato svajonė atkurti tautos didybę išjudina įvykių grandinę, atvesiančią pasaulį prie chaoso slenksčio.

Sutrukdyti gali tik legendinė CŽV šnipų vadovė Frensė Kofi, bet tam jai reikalingas neeilinis pagalbininkas.

Susipažinkite su Argailu. Šio vaikino gyvenimas dužo dar paauglystėje. Nuo to meto jis plaukia pasroviui, statydamas barjerus tarp savęs ir išorinio pasaulio. Tačiau vieną akimirką, kai susitiks užuojauta ir genialumas, dėmesį į jį atkreips galingiausia slaptingo pasaulio moteris.

Kofi žino viską apie Argailo praeitį. Žino, kad toji praeitis jį persekioja. Tačiau taip pat žino, kad jo įgūdžiai labai svarbūs tampant dalimi komandos, stosiančios į kovą su vienu iš galingiausių pasaulyje vyrų.

Argailas iš Tailando džiunglių, praėjęs intensyvų šnipų mokymo kursą, atsidurs Monako bulvaruose, Atono kalno vienuolyne, Versaliui didingumu nenusileidžiančiuose Fontenblo rūmuose ir galiausiai giliai kalnuose paslėptuose požemiuose.

Tai tarsi amerikietiški kalneliai virš prarajos, kurie arba užgrūdins jį, arba palauš...

„Puikus veiksmo trileris.“

Daily Telegraph

„Įtampa nenuslūgsta nė akimirką.“

Daily Mail

„Tikra pramoga.“

Guardian

„Pripažinimo vertas senamadis romanas. Conway rašo gyvai, nestokoja ambicijų.“

Financial Times

„Neįtikėtina šnipų istorijų franšizė, pirma tokia nuo Iano Flemingo laikų.“

Matthew Vaughn

Prieš penkerius metus nekaltas vyras sėdo į kalėjimą už sūnaus nužudymą. Šiandien jis sužino, kad jo vaikas gyvas.

Kadaise Deividas Barouzas buvo atsidavęs tėvas, augino trejų metų sūnų Matą ir džiaugėsi svajonių gyvenimu su žmona Šerile, — kol pabudęs vieną lemtingą naktį pamatė, kad Matas buvo nužudytas, jam bemiegant koridoriaus gale.

Neteisingai apkaltintas Deividas yra nuteistas už žmogžudystę ir iki gyvos galvos įkalintas griežto režimo kalėjime. Gedintis, kaltės kamuojamas vyras nerado savyje valios pasipriešinti tokiai lemčiai. Pasaulis toliau sukasi be jo. Tačiau vieną dieną Šerilės jaunesnioji sesuo Reičelė netikėtai aplanko Deividą ir atsineša keistą nuotrauką. Joje — per atostogas nufotografuotas žmonių knibždantis pramogų parkas. Draugės parodytame atvaizde matyti vos į kadrą telpantis berniukas, neįtikėtinai panašus į Deivido sūnų. Nors tai atrodo neįmanoma, tėvas tvirtai žino: Matas tebėra gyvas.

Kalinys suplanuoja varginantį pabėgimą, pasiryžęs įvykdyti neįmanomą misiją: išgelbėti savo atžalą, atgauti gerą vardą ir išsiaiškinti, kas nutiko iš tikrųjų. Tačiau ar ant kortos gyvenimą pastatęs Deividas, kurio kiekvieną žingsnį seka FTB, sugebės išsisukti nuo persekiotojų tiek ilgai, kad atskleistų pribloškiančią tiesą?

„Cobenas kuria įtampą nepriekaištingai, kaip tikras profesionalas.“

CrimeReads

„Surasiu tave“ — išties įtraukus, intelektualus pasakojimas, kuriam sunku atsispirti. Tai Cobeno sritis.

Financial Times

Džeikas Brigansas vėl su mumis! Labai populiarių mūsų laikų romanų „Metas žudyti“ ir „Jovarų Takas“ herojus grįžta naujoje teisinėje dramoje, kuri, pasak The New York Times, prikausto užburiančia įtampa.

Klantonas, Misisipė, 1990-ieji. Džeikas Brigansas įtraukiamas į labai kontroversišką bylą. Teismas paskiria jį Driu Gemblo, baugštaus šešiolikmečio, apkaltinto vietinio šerifo pareigūno nužudymu, gynėju. Dauguma miestiečių trokšta greito teismo ir mirties bausmės, bet Brigansas atkapsto tai, kas slypi giliau, nei matoma iš pirmo žvilgsnio. Aršiai atsidavęs tikslui išgelbėti Driu nuo dujų kameros Džeikas pastato į pavojų savo karjerą, finansinį stabilumą ir šeimos saugumą.

Šiame bene asmeniškiausiame ir meistriškiausiame teisiniame trileryje per visą legendinę Johno Grishamo karjerą dar artimiau susipažįstame su ikonišku JAV Pietų miesteliu Klantonu ir ryškiais personažais, kuriuos tiek daug skaitytojų pamena su meile ir susižavėjimu. Šis seniai lauktas ir laikui nepavaldus romanas, pilnas sąmojo, dramatizmo ir širdingumo, teikia didžiulį skaitymo malonumą.

Kupina teisinių sąmokslų, mažo miestelio intrigų ir stulbinančių siužeto posūkių, kuriais išsiskiria visa teisinių trilerių meistro Johno Grishamo kūryba, „Metas pasigailėti“ yra galingiausia jo parašyta teisinė drama.

Yra metas žudyti ir metas teisingumui. Dabar atėjo „Metas pasigailėti“.

„Grishamas grįžo prie to, kas jo širdžiai artimiausia. Romanas įtraukia. Stebina perteikta teismo proceso įtampa, žadą atima smulkiausios detalės.“

The New York Times

„Vadovėlinis Grishamas, ir tai komplimentas. Sparčiai besivystančio veiksmo teisinė drama su tiksliai atseikėtu įtampos, konfliktų, netikėtų siužeto posūkių ir teismo proceso teatrališkumo kiekiu.“

St. Louis Post-Dispatch

„Neįmanoma padėti į šoną. Sudėtingas ir stebinantis.“

Booklist

„Geriausias trilerių rašytojas tarp gyvųjų.“

Ken Follet

Romane „Demaskuotojas“ Leisė Stolts ėmėsi tirti korumpuoto teisėjo, kuris gaudavo milijoninius kyšius iš kriminalinio susivienijimo. Jai pavyko sulaikyti nusikaltėlius, tačiau tik po to, kai ją pačią užpuolė ir ji vos nežuvo. Po trejų metų, artėjant keturiasdešimtmečiui, Leisė Stolts jau pavargo nuo darbo Floridos teisėjų veiklos vertinimo komisijoje ir yra pasirengusi pokyčiams.

Tačiau tada ji susitinka su paslaptinga moterimi, kuri tokia įsibaiminusi, kad dangstosi slapyvardžiais ir jokiu būdu nesutinka atskleisti savo tapatybės. Na, bent jau kol kas. 

Prieš dvidešimt metų Džerės Krosbi tėvas buvo nužudytas, o byla nuo to laiko vis dar neištirta, tyrimas taip ir nepajudėjęs iš mirties taško. Vis dėlto Džerė įtariamąjį turi — ji taip įniko į tėvo žudiko paieškas, kad įtariamąjį sekė du dešimtmečius. Paaiškėjo stulbinantis faktas — jo aukų gali būti ne viena.

Įtarinėti lengva, bet įrodyti, regis, neįmanoma. Tas žmogus nepaprastai nuovokus, kantrus ir visad žingsniu lenkia teisėsaugą. Klastingiausias iš visų žinomų serijinių žudikų. Jis išmano teismo mediciną, policijos procedūras, o svarbiausia — teisę.

Jis — teisėjas iš Floridos. Turintis sąrašą aukų. Tiems žmonėms tiesiog nepasisekė, kad kadaise su juo prasilenkė ir kažkokiu būdu jį užrūstino. Kaip Leisei jį prigriebti, kad pačios pavardė neatsidurtų jo sąraše?.

„Po susitikimo su kliente Leisei Stolts paaiškėja pribloškiantis dalykas — įtariamasis yra pareigas einantis teisėjas. Visa tai viename geriausių metų kriminalinių skaitinių... Čia nestokojama šiurpą keliančių technologijų ir nerimastingos nežinios... Neabejotinai verta sėdėti kiaurą naktį, kol perskaitysi.“

Wall Street Journal

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. 

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn „Bridžertonų kronikų“ aštuntoji knyga. Pagal šią knygų seriją sukurtas Netflix serialas. 

Tai Gregorio Bridžertono istorija.

Ne taip, kaip dauguma pažįstamų, Gregoris Bridžertonas iš visos širdies tiki tikra meile.

Ir turi tam priežastį: visi septyni jo broliai ir seserys laimingai susituokę. Gregoris įsitikinęs, kad jam skirtoji anksčiau ar vėliau pasirodys, o iki tol galima smagiai pagyventi. Išvydęs Hermioną Votson jis kiekviena savo ląstele pajunta, kad jiems lemta būti kartu.

Tačiau iš geriausios, tik ne tokios gražios Hermionos draugės Liusės Abernati Gregoris sužino, kad Hermiona karštai myli kitą vyrą. Deja, kai Gregoris supranta, kad toji mergina vis dėlto nebuvo jam skirtoji, o iš tikrųjų jis myli Liusę, nebelieka laiko ką nors pakeisti. Liusė ruošiasi tekėti už kito!

Taigi vykstant vestuvėms Gregoris turi sugalvoti, kaip jas nutraukti ir įtikinti Liusę, kad ji turi tapti jo žmona...

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.

Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.

Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“

Will Dean

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“

Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“

New York Times

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

Jaudinanti dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Tai knyga apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė. 

1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus. 

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai. 

Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei. 

„Motinos meilės stiprybė ir nesuvokiamai sunkūs karo meto pasirinkimai; šeimos saga, odė menininko sielai ir netgi detektyvo elementai. Skaitydama negalėjau sulaikyti ašarų ir atsitraukti iki pat paskutinio puslapio.“ 

Jill Santopolo, knygos „Šviesa, kurios netekome“ autorė 

„Nuostabus ir širdį veriantis kūrinys.“ 

 Kate Quinn , knygų „Kodas „Rožė“, „Alisos tinklas“ autorė

„Kristin Harmel – tikra pasakojimo meistrė. Puikus istorinis romanas!“

 Sadeqa Johnson, knygų „The House of Eve“, „Yellow Wife“ autorė

Kristin Harmel (g. 1979 m.) yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Autorė rašymu „susirgo“ būdama šešiolikos. Baigusi Floridos universitetą, ji dirbo žurnalo „People“ reportere, taip pat rašė kitiems žurnalams bei televizijos laidoms. Pirmąją knygą K. Harmel išleido 2006-aisiais, būdama 27-erių. „Paryžiaus dukra“ yra 15-oji autorės knyga. Jos kūryba išversta į daugiau nei 30 kalbų. Lietuvių kalba yra išleisti jos romanai „Dingusių vardų knyga“, „Užmaršties saldumas“ ir „Gęstančių žvaigždžių miškas“.

Knygos autorius Alessandro Baricco teigia: „Tai ne romanas. Ir ne apsakymas. Tai – istorija. Jos pradžia – apie vyrą, kuris keliauja per pasaulį, o pabaiga – apie vieną ežerą, tyvuliuojantį vėjuotomis dienomis... Visos istorijos turi savo muziką. Šios istorijos muzika balta. Tai svarbu paaiškinti, nes balta muzika yra keista muzika. Kartais ji trikdo. Ji grojama tyliai, pagal ją šokama lėtai. Kai grojama gerai, tada tarsi girdi grojant tylą, ir žvelgiant į tuos, kurie šoka kaip dievai, atrodo, jog jie nejuda. Velniškai keblus dalykas toji balta muzika. Daugiau pridurti, regis, nėra ko. Gal tik reikėtų patikslinti, kad ši istorija vyksta XIX amžiuje. Vien todėl, kad niekas joje nesitikėtų lėktuvų, skalbimo mašinų ir psichoanalitikų. Jų nėra. Galbūt kitą kartą.“

ALESSANDRO BARICCO (g. 1958 m.) – šiuolaikinės italų literatūros fenomenas, daugelio kultinių romanų autorius. Rašytojas studijavo filosofiją ir muzikologiją, ilgai dirbo muzikos kritiku dienraštyje la Repubblica. Pasaulinę šlovę jam pelnė 1996-aisiais išleistas originalia literatūrine maniera parašytas romanas „Šilkas", iškart užkariavęs Italiją, o paskui – ir visą pasaulį. Į 33 kalbas išverstas A. Baricco romanas – subtilus, neįprastas pasakojimas apie meilę. Už romano žodžių tarsi įvyniota į šilką glūdi poetiška, savitai regima tikrovė.

„Tada jis pasirodė. Padarė tai taip natūraliai, ir tai suprantama: šitas pasaulis juk jo. Jis išžengė iš miško šiek tiek tolėliau, už slidžių vėžių. Sustojo pelkės pakrašty tarp kadagio krūmo ir sukumpusios pušies. Įdėmiai žvelgė į nedidelį sniegu apklotą pelkės plotą, pakreipęs galvą taip, kad galėjau matyti profilį su tauria nosies linija, stačia kakta ir į viršų styrančiomis ausimis.“

Antrą Naujųjų metų dieną Ulfui Norstigui sukanka septyniasdešimt. Tą pačią dieną, kai Švedijoje prasideda licencijuota vilkų medžioklė. Tačiau Ulfas, kilęs iš senos medžiotojų giminės, turbūt pirmąkart atsisako joje dalyvauti. Galbūt dėl to, kad dieną prieš tai, sėdėdamas medžiotojo vagonėlyje, jis išvydo vienišą ilgakojį klajoklį vilką ir jam viduje kažin kas persimainė.

„Virsti vilku“ – tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

„Virsti vilku“ – sintezė visko, kas geriausia literatūroje.“
Skanska Dagbladet

„Tai nepretenzingas romanas – ir būtent dėl to toks paveikus.“
Svenska Dagbladet

Kerstin Ekman (gim. 1933) – viena reikšmingiausių šiuolaikinių Švedijos rašytojų, kurios darbai lyginami su Ernesto Hemingway'aus kūryba. 1978-1989 m. ji buvo Švedijos akademijos, skiriančios Nobelio literatūros premiją, narė. Jos kūriniai versti į daugiau kaip 30 kalbų, ji yra gavusi daugumą svarbiausių Švedijos literatūros premijų. „Virsti vilku“ – naujausias K. Ekman romanas, apdovanotas 2022 m. „Norrlands Litteraturpris“ ir kitomis premijomis, išverstas į 19 kalbų, gimtojoje Švedijoje tapęs bestseleriu (parduota per 180 tūkst. knygos egzempliorių).

– <...> Esu lėta, nepaslanki...

– Kaip vėžliukė? – paklausė jis, draugiškai pažvelgęs į Žozefiną.

– Kaip vėžliukė, kuri juda dviejų kilometrų per valandą greičiu ir tirta iš baimės!

– Vėžliai man patinka, – meiliai pratarė jis. – Tai labai ištikimi gyvūnai, žinote, labai ištikimi... Jie verti mūsų dėmesio.

Šiame prancūzų autorės Kathrine Pancol megabestseleryje – knygos „Geltonos krokodilų akys“ tęsinyje, – kuriuo be vargo mėgausis ir su pirmąja knyga nesusipažinęs skaitytojas, Žozefinai, pagaliau pajutusiai troškulį save pažinti, tenka susidurti su išsiskyrimu, šeimos problemomis ir net žmogžudyste.

Per pastaruosius metus Žozefinos Kortes gyvenimas pasikeitė į gerą. Dar neseniai buvusi vos galą su galu sudurianti Viduramžius tyrinėjanti mokslininkė – palikta sutuoktinio, atstumta motinos ir persekiojama bankininko, dabar ji bestselerio autorė, turinti butą Paryžiuje ir patrauklų, kad ir paniurusį, meilužį. Ir vis dėlto ramybėje jos nepalieka nuojauta, kad tikroji laimė ją aplenkia. Taigi kai vieną vakarą ši keturiasdešimtmetė susiduria su gyvenimą keičiančiais įvykiais, ji supranta, kad laikas pradėti klausytis širdies.

Pakliuvus į painių santykių ir virtinės žmogžudysčių raizgalynę, Žozefinai tenka mokytis ryžtingai veržtis į priekį, rasti drąsos ir stiprinti pasitikėjimą savimi. 

Romanas „Artumo laboratorija“ – knyga apie moters ir vyro santykius. Kūrinyje keliaujama per susipažinimo situacijas, parodoma, kaip sukuriamas artimas ryšys. Vis dėlto knygos esmė – ne bendravimo įdomybės, o sąmoningas pagrindinės veikėjos Vitos suvokimas, kas vyksta su jos jausmais, poreikiais, vaikystės žaizdomis santykių metu. Knyga prasideda tuo, kad pagrindinė herojė baigia ilgai trukusią psichoterapiją ir dabar gana aiškiai mato su ja vykstančius procesus. Kai santykiuose jaučiasi skaudinama, kai vėl pakliūva į pažįstamas problemas, Vita savo vidiniame pasaulyje – saugioje erdvėje – bando pamatyti, kokie vidiniai veikėjai dalyvauja situacijoje ir sąmoningai juos reguliuoja. Jėgas ji atgauna meno pasaulyje, o sustiprėjusi grįžta į santykių frontą.

Kadangi šis romanas parašytas profesionalios psichologės, išnašose ji paaiškina, kaip vienas ar kitas psichologinis dėsningumas atsispindi romano situacijose. „Artumo laboratorijos“ personažai paremti tikromis istorijomis, kurių autorė semiasi iš psichoterapinio darbo praktikos.

Genovaitė Petronienė – profesionali psichoterapeutė, jau 28 metus konsultuojanti žmones; nuolat dėsto ir veda seminarus, 6 metus kuria radijo laidas ir yra išleidusi 2 psichologines bei 5 grožines knygas; be to – dar ir atsidavusi keliautoja.

„Mano širdis buvo kompasas, kuris rodė kryptį į šiaurę.“ – Akvilina Cicėnaitė

Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį.

Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis. Tai meditatyvus, poetiškas, asmeniškas, o drauge drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kur vienu metu egzistuoja vidinės ir išorinės sienos, bet mes gebame gyventi taip, lyg jų nebūtų.

Akvilina Cicėnaitė-Charles – rašytoja, vertėja, literatūros premijomis apdovanota šešių knygų paaugliams ir dviejų romanų suaugusiesiems autorė, religijų studijų mokslų daktarė. Gyvena ir kuria Australijoje, Sidnėjuje.

Tai aštuntoji autorės knyga ir antrasis romanas suaugusiesiems.

„Šiame krašte svarbu ne tai, ką darai, o kas esi.“

1975 metai. Šiaurės Airijoje atvirai liepsnoja protestantų ir katalikų nesutarimai, aidi šūviai ir griaudėja sprogimai, o jauna moteris blaškosi tarp ištikimybės savo bendruomenei ir pavojingos aistros. 

Nepaisant sumaišties ir smurto protrūkių, Kušla su motina gyvena ramų gyvenimą mažame miestelyje netoli Belfasto. Dienomis ji dėsto parapijos mokykloje, o naktimis dirba šeimos užeigoje. Būtent ten ji susipažįsta su Maiklu Egniu, advokatu, išgarsėjusiu teismuose ginant Airijos respublikonų armijos (IRA) narius. 

Maiklas yra protestantas, o Kušla – katalikė. Be to, jis vedęs vyras, tad Kušlai derėtų laikytis nuo jo atokiau. Visgi nepaisydama įspėjimų Kušla leidžiasi įtraukiama į rafinuotą gerokai vyresnio vyriškio pasaulį, ir tarp jų užsimezga romanas. Tačiau idilė greitai baigiasi. Netrukus miestelio prieigose randamas žiauriai sumuštas vieno jos mokinio tėvas. Kyla neapykantos ir pykčio banga, grasinanti palaidoti visus, kuriuos Kušla labiausiai nori apsaugoti.

Louise Kennedy gimė ir užaugo greta Šiaurės Airijos sostinės Belfasto. Rašydama romaną „Peržengus ribą“ rėmėsi tikrais įvykiais. Iš skausmo ir žiaurumo ji sukūrė labai gyvenimišką ir jautrią dramą apie sužlugdytą meilę ir nepalaužiamą ištikimybę saviems idealams, kur tai, iš kur esi kilęs, atrodo, svarbiau nei tai, kas tu esi. 

Jos romanas „Peržengus ribą“ Washington Post išrinktas geriausia metų knyga ir yra įtrauktas į Moterų grožinės literatūros premijos trumpąjį sąrašą.