Letas Atreidas II, Kopos Dievas Imperatorius, mirė. Per tūkstantį penkis šimtus metų nuo jo mirties Imperija žlugo. Kilus Didžiajam Išsibarstymui, milijonai paliko byrančią civilizaciją ir pasklido tolyn, už pažįstamos erdvės ribų. Arakio planeta, dabar vadinama Rakiu, vėl virto dykuma.

Paklydusieji grįžta namo siekdami valdžios. Įvairioms grupuotėms varžantis dėl Imperijos likučių kontrolės, Gamu planetoje ugdomas naujas Dankano Aidaho gola, o Rakio dykvietėse pasirodo mergaitė vardu Šiana, turinti ypatingų gebėjimų. Apie ją buvo išpranašavęs Kopos Dievas Imperatorius...

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjęs futuristiška „Kopos“ kronikų serija, kurią sudaro šešios dalys. Pirma serijos dalis – „Kopa“ – 1965 metais pelnė Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus.

Epub sertifikastas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/0ad46d0a-4a72-406c-bb6e-039b937c510b.html 

Sarah J. Maas „Ugnies paveldėtoja“ serijos „Stiklo sostas“ trečia knyga

Selena Sardotjen, The New York Times bestselerių serijos herojė, pakyla iš pelenų ir sužimba dar ryškiau nei kada anksčiau.

Selena išgyveno mirtinus konkursus ir gniuždantį širdies skausmą. Už visa tai sumokėjo milžinišką kainą. Dabar ji turi keliauti į naują žemę, kad susidurtų su savo tamsiausia tiesa... Tiesa apie palikimą, galintį amžiams pakeisti jos gyvenimą ir ateitį. Tuo metu žiaurios ir siaubingos jėgos telkiasi, ketindamos pavergti jos pasaulį. Ar Selena ras jėgų ne tik kovoti su vidiniais demonais, bet ir pažaboti blogį, kuris tuojau bus paleistas?

Trečioji epinės fantastinės serijos „Stiklo sostas“ knyga privers širdį plakti greičiau, nuožmių įvykių kupinas siužetas prikaustys, o svaiginanti romantika pakerės taip, kaip jau pakerėjo viso pasaulio skaitytojus. 

Sarah J. Maas – amerikiečių autorė, išgarsėjusi kraują ir fantaziją kaitinančiomis fantastinėmis knygomis jaunimui. Dauguma jos knygų tapo tarptautiniais bestseleriais, ypač didelio skaitytojų dėmesio sulaukė serija „Dyglių ir rožių dvaras“, dar žinoma „Užkerėto dvaro“ pavadinimu.

„Stiklo sosto“ serija sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų ir pateko į „The New York Times“ perkamiausių knygų sąrašą. „Publishers Weekly“ apžvalgoje ši serija įvertinta kaip „stiprus debiutinis autorės romanas“. Apžvalgoje rašoma, kad tai nėra skystas meilės romanas, bet ir ne niūrus trileris – tai puikus kelių žanrų mišinys. Pagrindinė veikėja, nors ir išmokyta žudyti, nepraranda moteriškumo ir optimizmo. Sarah J. Maas turi talentą kurti įtraukiantį ir jaudinantį pasakojimą. „The Guardian“ „Stiklo sostą“ įvertino penkiomis žvaigždutėmis iš penkių, o apžvalgos autorius nurodė, kad pagrindinė veikėja Selena yra žemiškesnė ir artimesnė skaitytojui nei kitų knygų pagrindinės herojės. „USA Today“ apžvalgininkė Seleną pavadino „kito lygio pelene“.

„Privaloma perskaityti fantastikos ir nuotykių mėgėjams.“

USA TODAY

Skaitytojams nuo 14 m.

Sveiki atvykę į Grišų pasaulį!

Kazas Brekeris ir jo mirtinai pavojingų atstumtųjų komanda ką tik įvykdė apiplėšimą, kuris buvo toks rizikingas, kad niekas jau nebesitikėjo išlikti gyvas. Jie būtų galėję pasidalinti milžinišką atlygį ir išsiskirstę, bet vėl turi kovoti dėl savo gyvybių.

Gerokai susilpnėjusiai komandai trūksta išteklių, sąjungininkų, vilties... Galingos jėgos iš viso pasaulio suplaukia į Keterdamą, siekdamos išsiaiškinti pavojingo narkotiko – džurdos paremo – paslaptis. Grįžta seni varžovai ir atsiranda naujų priešų, kurie mes iššūkį Kazo gudrumui ir išbandys trapią komandos vienybę.

Tamsiose ir vingiuotose miesto gatvėse prasidės karas, kuris nulems grišų pasaulio likimą.

„Sukčių karalystė“ – bestselerių autorės Leigh Bardugo fantastinės grišų pasaulio serijos „Šešetas varnu“ antra dalis. Knyga pavergia vaizdingu ir įstabiu pasauliu, magišku pasakojimu ir greitais siužeto vingiais.

„Nenumaldomas jaudulys nuo pradžios iki pabaigos.“ 

Kirkus Reviews

Leigh Bardugo – iš Izraelio kilusi amerikiečių bestselerių autorė. Ji išgarsėjo debiutiniu romanu „Šešėlis ir kaulas“, pirmąja serijos „Grišų trilogija“ knyga. Vėliau autorė išplėtė grišų pasaulį naujų nuotykių ištroškusiems gerbėjams. Viena iš grišų pasaulio serijų prasideda knyga „Šešetas varnų“ ir yra tęsiama „Sukčių karalystėje“. Rašydami apie šią istoriją apžvalgininkai gyrė autorės talentą ir spalvingą fantaziją kuriant magišką grišų pasaulį, įtraukiantį pavojingų nuotykių sūkurį, greitą tempą, įdomius ir dinamiškus veikėjus, kurių kiekvienas susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Christine Leunens pristato įtaigią ir jaudinančią istoriją apie meilę, netektį, liguistą susižavėjimą ir pragaištingus sprendimus.

Kino meną studijuojantis Itanas Grygas įsimylėjęs savo artimą bičiulę Amberę Dering, iš pažiūros gyvenančią tobulą gyvenimą tėvų žirgų ūkyje. Amberė myli Itaną, bet ne taip, kaip šis trokšta. Sau į vyrus ji pasirenka trigubai vyresnį našlį Stiuartą Ridsą, žavų investuotoją, Korėjos karo veteraną. Jis puikiai psichologiškai pasiruošęs ilgam, subtiliam karui su jaunu varžovu dėl Amberės širdies.

Itanas, visada žingsniu atsiliekantis nuo Stiuarto, galiausiai iškeliauja į Antarktidą, tikėdamasis pradėti naują gyvenimą. Nepaisant vaikino pastangų paleisti praeitį, jo ir Amberės jausmai neišblėsta ir neleidžia pamiršti šios meilės.

Kai galiausiai ima aiškėti senos paslaptys ir pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis, jie abu priversti griebtis neįsivaizduojamų dalykų.

Pagal knygą kuriamas filmas, kurio scenarijaus autorė pati Christine Leunens, o prodiuserė – Mimi Polk, dirbusi su filmu „Telma ir Luiza“.

Patiks Sally Rooney „Normalūs žmonės“ ir Davido Nichollso „Viena diena“ gerbėjams.

Morgana Grant kasdien vis aršiau pykstasi su šešiolikmete dukra Klara. Morgana nori apsaugoti dukrą nuo savo jaunystės klaidų: per anksti pastojus ir ištekėjus, jai teko atsisakyti svajonių studijuoti koledže ir atrasti mėgstamą darbą. Bet ir pati Klara nenori sekti varginančiai nuspėjamos motinos pėdomis.

Išlaikyti trapias mamos ir dukros paliaubas sugeba tik Krisas – Morganos vyras, Klaros tėvas ir šeimos inkaras. Tačiau Krisui patekus į tragišką automobilio avariją namų ramybė sudūžta į šipulius.

Stengdamasi atstatyti sugriuvusį šeimos pasaulį, Morgana netikėtai atranda sesers sužadėtinio Džonos paguodą, o Klara kreipiasi į vienintelį vaikiną, su kuriuo jai draudžiama bendrauti. Sulig kiekviena diena prarają tarp motinos ir dukros gilina naujos paslaptys, nuoskaudos ir nesusipratimai. Gilina taip smarkiai, kad nežinia, ar kada nors pavyks susitaikyti.


„Įtaigi istorija apie meilę, viltį ir atpirkimą – neįtikėtinai talentingos C. Hoover triumfas.“
Washington Independent Review of Books

„Stiprios emocijos, gilūs pokalbiai, grakščiai plėtojami santykiai.“
Kirkus Reviews


„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“ ir „Viskas primena tave“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pirmą sykį pasirodęs 2019 m., romanas „Jei ne tu“ buvo nominuotas „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose kaip metų geriausia „romance“ žanro knyga.

New York Times bestselerių autorė numeris vienas Julia Quinn ir televizijos revoliucionierė Shonda Rhimes parašė įtaigų meilės romaną, vaizduojantį Bridžertonų karalienės Šarlotės ir karaliaus Jurgio III įstabią romantišką istoriją, nulėmusią reikšmingas socialines permainas. Autorės įkvėpimo sėmėsi iš originalaus serialo „Karalienė Šarlotė: Bridžertonų istorija“, kurį pagal kompanijos Shondaland scenarijų sukūrė Netflix.

Iki Bridžertonų nutikusi meilės istorija, pakeitusi Londono aukštuomenę.

Mes nešame vieną karūną. Jo našta yra mano našta, o mano našta – jo našta.

Karalius ir karalienė susipažino vieną saulėtą 1761 metų rugsėjo dieną. Jau po kelių valandų jie buvo sutuokti.

Vokiečių princesė Šarlotė Meklenburg-Štrelic buvo graži, atkakli ir nepaprastai protinga – ne visai tokia, kokios tikėjosi britų karališkasis dvaras. Tačiau ugnelė ir užsispyrimas jai pravers, nes jos sutuoktinis, jaunasis karalius Jurgis III, turi paslapčių... Paslapčių, galinčių iš pamatų supurtyti monarchiją.

Įstumta į jai naują karalienės vaidmenį, Šarlotė turi mokytis laviruoti ir prisitaikyti prie sudėtingos rūmų politikos, tuo pat metu saugodama savo širdį. Ji pamažu pamilsta karalių, bet šis ją vis atstumia. Svarbiausia – ji turi išmokti valdyti šalį ir suprasti, kad jai duota galia pertvarkyti visuomenę. Ji privalo kovoti – už save, už savo vyrą, už pavaldinius, laukiančius jos palaikymo ir malonių. Ji niekada nebebus tiesiog Šarlotė. 

Ji – karalienė, turėsianti išpildyti savo likimo scenarijų.

Tikromis patirtimis paremtas romanas

JAUTRI, AISTRINGA, GYVENIMIŠKA ISTORIJA APIE YPATINGĄ VAIKĄ AUGINANČIĄ MOTERĮ. KAIP NEPRARASTI SAVĘS MOTINYSTĖS RUTINOJE IR IŠ NAUJO PATIKĖTI KARTĄ JAU IŠDAVUSIAIS? IR KĄ DARYTI, JEI MEILĖ PASUKA LIKIMĄ NETIKĖTA LINKME?

Monikos savaitėje yra vos viena diena, kai ji gali nesijausti gyvybiškai reikalinga kitam. Būtent šito ji tikėjosi vieną šeštadienį perduodama sūnų buvusiam vyrui Adomui. Bet gyvenimas netrunka pažerti staigmenų – kaltai šypsodamasis Adomas praneša vėl vedantis, ir ne bet kada, o per ateinančias Kalėdas – po pusantro mėnesio! Kol Monika bando susivokti jausmuose, nežinia iš kur išdygsta Rimantas, buvęs geriausias Adomo draugas, pakšteli jai į skruostą ir panardina glėbyje. Šypsena nuo buvusio vyro veido akimirksniu dingsta, o Monikai telieka pritarti nekaltam Rimanto melui.

„Šis be galo jautrus pasakojimas sukrės, emociškai palies kiekvieną ir neleis likti abejingiems aprašytos šeimos likimui. Negali atsitraukti, išgyveni dėl mamos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, žaviesi jos motiniška meile, linki jėgų nepalūžti kasdienėje kovoje už jį. Autorė įtikinamai, psichologiškai pagrįstai veda mus moters ir vyro santykių labirintu.“ 

RAŠYTOJA IRENA BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ

Ina Les – lietuvių autorė ir psichologė, kartu su vyru ir dviem sūnumis jau keletą metų gyvenanti Danijoje. Kurdama meilės istorijas, pagardintas aistra ir humoru, rašytoja siekia ne tik prisibelsti į skaitytojų širdį, bet ir priminti, kad tikra meilė prasideda nuo meilės sau.

Autorės pirmoji knyga – „Paskutinis pavasaris“

Ketvirtajame romane „Vienintelė duktė“ (La hija única, 2020) meksikietė Guadalupė Nettel tyrinėja vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų – susilaukti vaikų ar ne. Alina ir Laura – nepriklausomos, karjeros siekiančios moterys, kurių nė viena neketina kurti šeimos. Laura ryžtasi drastiškam žingsniui – sterilizacijai, o Alina, laikui bėgant, apsisprendžia tapti motina. Kai Alinos nėštumas komplikuojasi, o Laura prisiriša prie kaimynės sūnaus, abi moterys išgyvena sudėtingus jausmus. 

Įtaigiai parašytame romane atskleidžiamas motiniškų jausmų dvilypumas, kruopščiai išnarstomos gyvenimiškos moterų patirties prieštaros.

Guadalupė Nettel gimė Meksikoje, augo tarp Meksikos ir Prancūzijos. Ji yra tarptautinius apdovanojimus pelniusių romanų – „Svečias“ (El huésped, 2006), „Kūnas, kuriame gimiau“ (El cuerpo en que nací, 2011), „Po žiemos“ (Después del invierno, 2014), „Vienintelė duktė“ bei trijų apsakymų rinktinių autorė. G. Nettel kūryba išversta į daugiau nei penkiolika kalbų. 

Dingo trys merginos…

Prieš dvidešimt metų: vieną lietingą naktį Olivija Ruterford vežė savo drauges namo ir staiga, ant kelio išnirus žmogystai, ji pasuko automobilį ir vertėsi. Atgavusi sąmonę ji suprato automobilyje esanti viena – jos draugės dingo.

Jų daugiau niekas niekada nematė...

Dabartis: į uždarą Staferberio bendruomenę atvyksta žurnalistė Džena Halidei, norėdama įtikinti Oliviją prabilti ir padėti atskleisti merginų dingimo paslaptį. Bet Olivija tyli.

Kas nutiko?

Ar Olivija kažką slepia?

Kodėl Staferberio gyventojai tokie įbauginti?

Kiek paslapčių gali slėpti vienas mažas miestelis?

Neikite į Šukparkį – ten šiukšlina ir pavojinga. Nes Šukparkis yra susidūrimų vieta. Jame susitinka Rytai ir Vakarai, slampinėja paaugliai ir benamiai, skamba rusų estrada ir repo muzika, žaidžiamos tamsios šachmatų partijos, skrieja akmenys ir tušti buteliai. O netoliese, tarsi įkaltas pleištas, stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena Saša. Šią labai karštą vasarą Sašai sukanka septyniolika metų ir ji turi tik dvi svajones: parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį Vadimą.

Tai ironiškas ir aštrus pasakojimas apie Sašą, jos šeimą, draugus ir priešus, svetimą Frankfurtą ir jo miegamąjį rajoną 2000-aisiais, kuriame pritapti yra ne mažiau svarbu nei apsiginti.

Alina Bronsky (g. 1978 m.) – rusų kilmės vokiečių rašytoja, gyvenanti ir kurianti Berlyne. Bronsky – jos kūrybinis slapyvardis. Debiutinis rašytojos romanas „Šukparkis“ (Scherbenpark, 2008) Vokietijoje tapo bestseleriu, pagal jį sukurtas filmas. Romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ (Baba Dunjas letzte Liebe, 2015), nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, buvo itin šiltai sutiktas ir įvertintas Lietuvoje. „Totoriškos virtuvės aštrumai“ (Die schärfsten Gerichte der tatarischen Küche, 2010) laikomas svarbiausiu rašytojos kūriniu. Jis nominuotas Vokietijos Geriausios knygos premijai, „Publisher’s Weekly“ įtraukė jį į geriausių Metų knygų dešimtuką. Lietuvoje romanas 2021-aisiais išrinktas viena geriausių Metų verstinių knygų (vertė Vytenė Saunoriūtė).

„– Kokia jūsų tobulos santuokos paslaptis?
Senolis pasilenkė ir labai rimtai į mane pažvelgė.
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.“

Kvin susipažįsta su Grehemu nelaimingiausią savo gyvenimo dieną. Būtent tada, kai atrodo, kad visas pasaulis tuojau subyrės į šipulius, įsižiebia viltis patirti tikrą meilę.
Tačiau prabėgus keletui nuostabių santuokos metų Kvin ir Grehemo laimė ima aižėti. Užgniaužtos nuoskaudos, neišsakytos mintys ir tyla kasdien juos gramzdina vis gilyn, kol galiausiai ima atrodyti, kad išeities tiesiog nebėra. Kvin ir Grehemas žino, kad tolesnį jų gyvenimą gali nulemti vos vienas sprendimas, kuris arba taps išsigelbėjimu, arba viską užbaigs.

„Jautrus santuokos, jos pakilimų ir neišvengiamų nuopuolių, paveikslas.“
Kirkus Reviews

„Taip tikra. Net gelia.“
USA Today

„Colleen Hoover grįžta su dar vienu nepaprastai atviru ir jautriu kūriniu, ne vieną priversiančiu pravirkti.“
US Weekly

„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, g. 1979) karjerą pradėjo kaip socialinė darbuotoja, o vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje.

„Mes buvome Gatopardai, Liūtai; mus pakeis maži šakalai, hienos, ir visi – gatopardai, šakalai ir avys – ir toliau manysimės esantys žemės druska.“

1860-ųjų pavasarį Abiejų Sicilijų karalystėje, netrukus tapsiančioje suvienytos Italijos dalimi, Salinų dinastijos kunigaikštis donas Fabricijus Korbera užsiima aristokratiškais rūpesčiais: rodo pagarbą Karaliui, administruoja giminei priklausančias valdas, planuoja kilmingiesiems paveldėtojams priderančias santuokas. Tačiau žvelgdamas į freskomis ištapytas rūmų lubas ir žvaigždėtą dangų kunigaikštis jaučia artėjant pokyčius, apversiančius šalies ir šeimos gyvenimą. Numylėtas sūnėnas Tankredas prisijungs prie Garibaldi vadovaujamų revoliucionierių pulkų, kilmingųjų valdžią pakeis įvairiems visuomenės sluoksniams balsą suteikiantys rinkimai, o aristokratiškų rūmų spindesys ir galia pavirs muziejumi, pilnu netikrų šventųjų paveikslų ir suklastotų relikvijų.

1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Išdidus, karališkos laikysenos kunigaikštis don Fabricijus, save vadinantis gatopardu – tikrovėje neegzistuojančiu gyvūnu, su stojišku liūdesiu priima į šalį atkeliaujančias progresyvias idėjas ir neišvengiamą savojo luomo dekadansą.

„Kartkarčiais, kaip ir tos amžinai atmintin įstringančios auksinės laimės akimirkos, užtinki kūrinį ar autorių, paveikiantį neišdildomai. Lampedusos „Gatopardas“, jo vienintelis romanas ir šedevras, yra tokia knyga.“
Independent

Giuseppe Tomasi di Lampedusa (Džuzepė Tomazis di Lampedūza, 1896-1957) – italų rašytojas, Sicilijos didikas, Palmos hercogas, Lampedusos kunigaikštis. Išgarsėjo po mirties išleistu vieninteliu romanu „Gatopardas“. Šiuo leidimu pristatomas naujas kūrinio vertimas į lietuvių kalbą, parengtas pagal 2012 m. išleistą romano versiją su autoriaus įsūnio Gioacchino Lanzos Tomasi pratarme, pabaigos žodžiu ir papildomais romano fragmentais.

„Kodėl visi turi būti tokie vieniši, pamaniau. <...> Pasaulyje gyvena tiek žmonių, kiekvienas jų jaučia ilgesį, ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio?“


K. pamilsta savo geriausią draugę Sumirę, kuri labiau už viską – net meilę – trokšta tapti rašytoja. Tačiau Sumirė, sutikusi vyresnę moterį Miū ir karštai ją įsimylėjusi, supranta, kad žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti.

Sumirė su Miū išvyksta į nedidelę, ožkų pilną Graikijos salą. Netrukus K. pasiekia žinia, kad Sumirė paslaptingai dingo. K. ima jos ieškoti, o naktimis jį kankina keisti sapnai ir vizijos...


„H. Murakami turi neprilygstamą dovaną psichologines metaforas paversti slėpiningais pasakojimais.“
New York Times Book Review



Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. „Mylimoji Sputnik“ – vienas skaitomiausių autoriaus romanų, gili meditacija žmogaus vienatvės ir ilgesio tema.

Be galo smagus, neįtikimai linksmas ir žavingai šmaikštus pasakojimas, kurį galima skaityti ir kaip bestselerio „Paskutinė vasaros šventė“ tęsinį, ir kaip naują atskirą romaną.

Bedli Komptono miestelyje kai kas vyksta. Flepė Skot But, miestelio dorovės kompasas ir karalienė, ruošiasi tai ištirti. Į miestelį ką tik atsikrausčiusi jauna, žavi porelė iš Londono bažnyčioje užtūpė Flepės ir jos vyro vietas. Kas geriau juos pamokys elgesio taisyklių šioje glaudžius ryšius puoselėjančioje bendruomenėje, jei ne Flepė?

Žinoma, ji turi ir kitų reikalų. Kiek daug jėgų atima mintys apie aistringą gerbėją, ji trokšta per pačios rengiamą Naujųjų Metų pokylį ir vėl pasirodyti išskirtinai! O kur dar ką tik iš Australijos su pretenzinga žmona ir dviem nesuvaldomais sūneliais gimtinėn grįžęs sūnus Džasperas, žavinga asmenybė, vis dėlto stokojanti didesnių ambicijų bei polėkio. Flepė, uoliai aiškindamasi jaunų atvykėlių tarpusavio santykius ir kartais darydama klaidingas išvadas, patiria didžiulę įtampą.

„Dvelkia nostalgija ir švelniu humoru – nepaprastai puikus ir nestokojantis staigmenų skaitinys.“ 

NFOP magazine

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika jos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Kregždė ir kolibris“, „Dėžutė su drugeliu“, „Čia ir dabar“, „Italė iš Bruklino“, „Lauk manęs“ ir kt.

„Stiklo karoliukų žaidimas“ – brandžiausias Hermanno Hesse's romanas, pelnęs rašytojui Nobelio premijos laureato šlovę. Kūriny siekiama sutaikyti dvasios ir jausmo priešybes, nagrinėjamas amžinasis būties dualizmas. Veiksmo perkėlimas į tolimą XXII amžių leidžia rašytojui susikaupti ties idėjų pasauliu, nagrinėti problemą filosofiniu aspektu ignoruojant konkrečią buitį.
Pagrindiniai romano veikėjai, dvasinio prado reiškėjas Jozefas Knechtas ir jo priešingybė Plinijas Desinjoris, kovoja tarpusavyje, vykdydami iš esmės tą pačią misiją: abu svajoja sutaikyti dvasią ir pasaulį.

Hermannas Hesse – vokiečių literatūros klasikas, intelektinių, filosofinių ir psichologinių romanų meistras, 1946 m. Nobelio premijos laureatas. Garsiausi kūriniai: „Stiklo karoliukų žaidimas“, „Stepių vilkas“, „Paskutinė Klingzoro vasara“, „Demianas“, „Sidhatra“, „Narcizas ir Auksaburnis“ ir kiti.

Moneta & labirintas

2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį. 

Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova. 

„Mantas Adomėnas parašė ne paprastą detektyvą ar šnipų romaną <...>. Tai didžiulis, erdvus, daugialypis ir daugiasluoksnis pasaulis <...>. Rašydama kaip detektyvų mėgėja pasakyčiau, kad tai detektyvas pačia tikriausia šio žodžio prasme, kurį skaitant, dar neapleidžia ir gryniausias džiugesys dėl begalinės pasaulio įvairovės ir mūsų aštraus siekio bei gebėjimo ją pažinti, kad ir kokia kaina. <...> Šitas romanas yra tikras ir didelis įvykis.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Moneta ir labirintas“ tikrai tapo įvykiu Lietuvos literatūriniame pasaulyje. Turime kruopščiai parašytą intelektualiai filosofinį šnipų romaną pagal geriausias le Carré ar Roberto Harriso tradicijas.“

Andrius Tapinas, visuomenininkas, rašytojas

„[Kūrinyje] yra ir žvalgybos alegorija, ir žvalgybos filosofija, bet skaitytoją, žinoma, sugriebia ir gilyn traukia žvalgybos romantika. Dar – detektyvinės mįslės ir tai, ką kas nors tikriausiai pavadins magiškuoju realizmu. Nors aš tai vadinčiau realistine magija.“

Bernardas Gailius, istorikas, rašytojas

„Taigi, turime kažką lyg ir iš atvirkščio Dano Browno (į tai nurodoma ir tekste), kažkiek gal Umberto Eco, truputį klasikinio šnipų trilerio, bet kas ypač smagu – kad tai apie Lietuvą, lietuvius ir mūsų istoriją. Vienur – tikrą, kitur – kontrafaktinę, bet jokio smulkinimosi, kad mes – maži, nereikšmingi <...>.“

Justinas Žilinskas, teisininkas, rašytojas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) – Vilniaus universiteto klasikinės filologijos studijų absolventas, Kembridžo universiteto filosofijos mokslų daktaras, politikas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas“ – pirma grožinė autoriaus knyga ir pirma dilogijos dalis.

Moneta & labirintas II

Romane „Moneta & labirintas II“ Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas ir jo mįslingoji kolegė Monika tęsia labirintišką kelionę tiesos link. Kur nuves paslaptis, užšifruota nužudyto jų mokytojo Leono rankraštyje? Ar pavyks išardyti šnipų tinklą Lietuvos valstybės institucijose, kurį žymi akrostichas OCTAVUS? Kaip pagrindinis knygos herojų priešininkas – Akademikas – susijęs su senovine Trečiosios Romos teorija? Koks tikrasis „Velnio piršto“ projekto, arba „Prarasto šanso“ brolijos, tikslas – ir ar pavyks jam pasipriešinti?

Nuo Vilniaus ir Nižnedvinsko Šiaurės Rusijoje iki Romos, Vienos, Stambulo, Kijevo ir Rytų Ukrainos – 2018-ųjų Didžiojo Žaidimo pasaulyje ir 2014 m. pradėto Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje verda prieš daugelį šimtmečių užsimezgę dvasiniai gėrio ir tamsos karai, kaip ir priešų pastangos metafiziškai pavergti protus ir ištisas teritorijas.

„Tikrasis autoriaus meistriškumas pasireiškia gebėjimu pateikti ilgai klaidžiais keliais vedžiotam skaitytojui įtikinamą atsakymą ir jaudinamai, neužgesinant medžioklės įkarščio, prie jo priartėti. Antroje romano dalyje Mantas Adomėnas šį egzaminą išlaikė: šalia žaidimų architektūros prasmėmis, dar vieno istorinio intarpo ir patrauklių semantinių pratybų joje ir vėl į pirmą planą iškyla žvalgybos darbuotojų veikla, o galiausiai po atvirai biblinės šėtoniško gundymo scenos įvyksta ilgai brendusios dramos atomazga.“

Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja 

„Monetą & labirintą“ rekomenduoju visiems, kurie dar neskaitė.“

Rita Miliūtė, žurnalistė

„Moneta & labirintas“ – tikrai knyga-įvykis Lietuvoje. Filosofinis šnipinėjimo romanas <…>. Daug čia autentikos, pasakojimas užkabina, su dideliu nekantrumu laukiu antros dalies.“

Audrius Ožalas, žurnalistas, literatūros apžvalgininkas

Mantas Adomėnas (gim. 1972) studijavo klasikinę filologiją Vilniaus universitete, daktaro disertaciją apsigynė Kembridže; Antikos tyrinėtojas, vertėjas, publicistas. Intelektualus šnipų romanas „Moneta & labirintas II“ – antroji dilogijos knyga (pirma – „Moneta & labirintas“, „Baltos lankos“, 2023).

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Pirma knyga

NUOTYKIAI TAMSOJE IŠKILS Į ŠVIESĄ

Kai verslo partneriai peržengia ribą...

Distilerijos savininkei Elizai Hotorn svarbiausia darbas. Niekada nerizikuotų verslo partneryste dėl vienos malonumų nakties, bet kai įsisiautėjus audrai įstringa su klientu Antonijumi Rodrigesu, pabunda aistra. Sugrįžus šviesai slaptas romanas tęsiasi. Deja, šitaip gali žlugti visos įdėtos pastangos – ką jau kalbėti apie šeimos paslaptį, galinčią sugriauti jos gyvenimą ir nutraukti pelningą bendradarbiavimą... 

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Antra knyga

Buvusiems sutuoktiniams susitikus... teks nusimesti kaukes!

Labdaros renginyje į aklą pasimatymą atėjusi distilerijos savininkė Delaila Preston lieka nustebinta – pasirodo, susitinka su savo netrukus jau buvusiu vyru Kamdenu! Pajutusi vis dar neišblėsusią aistrą, prieš išsiskirdama ji sutinka leistis į paskutinį romantišką nuotykį privačioje Kamdeno saloje. Tačiau sutuoktinis yra pasiruošęs atsikovoti žmonos meilę. Ar netikėtai pasisukus įvykiams jo kruopščiai apgalvoti planai žlugs ir bet kokia bendros ateities viltis užges?

Trijų knygų serija Jokių taisyklių. Trečia knyga

Slapta jųdviejų naktis.

Santykiai, turintys išlikti tik darbiniai.

Iki juodu įkalina sniego audra...

Sara Hotorn negali apsimesti, kad niekada nebuvo aistringos nakties su anonimu likusiu nepažįstamuoju... Ypač kai jos distilerijoje pasirodo Ijanas Fordas. Neįmanoma išlaikyti tik darbinių santykių, kai dėl sniego audros jiedu lieka dviese. Paslaptingą žurnalisto praeitį gaubia nežinia, tačiau vėl įsižiebus aistrai Ijanas ir Sara privalo atskleisti savo giliausias paslaptis. Ar šokiruojantys prisipažinimai sudaužys jų idilę? O gal meilei suteiks antrą progą?

Viena sėkmingiausių knygų serijų literatūros istorijoje: visame pasaulyje parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. 

Šiaurės Karolina, XVIII a. aštuntasis dešimtmetis. Naujojo Pasaulio kolonijose kyla problemų. Vis didėja atotrūkis tarp turtingų Amerikos aristokratų ir gausėjančių kolonistų, kovojančių dėl išlikimo. Džeimio Freizerio svajonei apie naujus namus taip pat iškyla grėsmė. 

Dvejodama, ar gelbėti vyrą nuo gresiančių pavojų, ar, priešingai, padėti išprovokuoti smurto protrūkį tarp Anglijos karūnos ir trylikos Amerikos kolonijų, Klerė vėl susiduria su dilema, nes žinodama ateities įvykius turi prisitaikyti prie savo gyvenimo dabartyje. Artėjant nuožmiam karui dėl nepriklausomybės, jos ir Džeimio meilei teks sunkiausias išbandymas...

Klerė Randal gimė 1918 m. Anglijoje, per Antrąjį pasaulinį karą dirbo medicinos seserimi, o stojus taikai, vieną dieną perėjo akmenis Škotijos aukštumose ir buvo nublokšta į XVIII a. Tapusi Džeimio Freizerio žmona, o vėliau – motina ir chirurge, Klerė, palaikoma be galo stipraus, neblėstančio meilės jausmo, išmoko gyventi ne savo laike.

„Didingas nuotykis, išguldytas popieriuje, virpinantis širdį, slegiantis sielą, vertinantis žmogaus dvasios stiprybę ir jėgą per daugybę šimtmečių.“ 

CNN

Diana Gabaldon (g. 1952) – „Svetimšalės“ serijos autorė. Jos knygos išleistos 42 šalyse 38 kalbomis. „Svetimšalės“ seriją sudaro 9 knygos. 2014 m. pagal jas pradėtas kurti televizijos serialas sulaukė didelio populiarumo. 

Tai asmeniškiausia Pedro Almodóvaro knyga – autoportretas iš dvylikos istorijų, atskleidžiančių jo slaptą aistrą rašyti.

„Tiksliausia ją pavadinti fragmentiška biografija, neišsamia ir šiek tiek mįslinga. Vis dėlto manau, kad ją perskaitęs galiausiai skaitytojas gaus pakankamai informacijos apie mane kaip kino kūrėją, kaip pasakotoją (rašytoją) ir apie tai, kaip abu šie vaidmenys mano gyvenime susilieja.“ 

Taip Pedro Almodóvaras apibūdina savo knygą, kartu pateikdamas dvylikos ją sudarančių istorijų perspektyvą. Jos apima įvairius laikotarpius – nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki šių dienų – ir atspindi asmeniškiausias autoriaus manijas ir menininko evoliuciją. Tamsūs mokykliniai metai, meilė literatūrai, nelaukti atsitiktinumai, įmantrus humoras, šlovės kaina, eksperimentavimas su žanrais – tai keletas iš šios savitos knygos temų, skaitytojui suteiksiančių daugialypį skaitymo malonumą.

„Ši knyga – tikras atradimas. Kad Almodóvaras yra puikus rašytojas, jau žinojau, reikėjo tik išsiaiškinti, nuo kada tiksliai. Nuo vaikystės iki užvakar jo rašymas veda mus už rankos per staigmenų kupiną mišką. Skaitydamas šias istorijas nežinai, ar esi pakviestas užeiti į jo galvą, ar į sielą. Šiaip ar taip – tai dovana. Saldi proga įsibrauti, kur nesitikėjai.“

Ray Loriga

„Mano pienas buvo kartus, nežinios pilnas, pragaišties pienas. Aš apsaugojau nuo jo savo vaiką.“

Nora Ikstena (g. 1969 m.) – šiuo metu žymiausia ir didžiausio tarptautinio pripažinimo sulaukusi latvių rašytoja, 16 knygų autorė. Ji apdovanota daugeliu svarbių Latvijos literatūros premijų, tarp jų – Trijų žvaigždžių ordinu už nuopelnus literatūrai ir Baltijos Asamblėjos premija. Vienas garsiausių N. Ikstenos romanų – „Motinos pienas“, išverstas į vokiečių, makedoniečių ir anglų kalbas, 2015 m. įtrauktas į Latvijos Metų knygos trumpąjį sąrašą.

Šis romanas – tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie titaniškas pastangas išlikti savimi po kolektyviniu Sovietų valdžios presu. Tai moterų romanas; vyrai čia tik šmėkšteli, palikdami blankų pėdsaką. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską; ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie bandymus išlikti, nepaaukojant savo įsitikinimo ir žmogiško smalsumo, ir apie kainą, kurią tenka mokėti už tą išlikimą. Apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą. Apie tris moteris – senelę, dukrą ir anūkę. Apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969-1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama. Viskas – apie meilę, nemeilę ir instinktą gyventi.

Daktaras Robertas Leingas atsikrausto į Londono pakraštyje neseniai pastatytą aukštnamį, leidžiantį į dangų pažvelgti iš viršaus, o ne iš apačios. Šiame vertikaliame mieste du tūkstančiai gyventojų gali naudotis visais modernaus gyvenimo privalumais: prekybos centru, mokykla, banku, baseinais. Aukštnamis pulsuoja prabanga, svaiguliu ir vakarėliais, kurių įkarštyje gyventojai užmiršta išorinį pasaulį.

Tačiau uždara architektūrinė idilė netrukus ima eižėti, pastate pradeda trūkinėti elektra, o kartu ir žmonių moralės normos. Tarp gyventojų įsižiebia konfliktai, vakarėliai virsta orgijomis, koridoriai ir liftai – kovų lauku. Namo aukštais savo socialinę vertę matuojantys gyventojai atsiduoda primityviems instinktams ir kovoja dėl išlikimo. Greta prabangos įsigali chaosas, negailestingai susidorojantis su aukštnamio hierarchijai nepaklūstančiais gyventojais.

1975 m. pasirodžiusi distopija Aukštnamis (High-Rise) – socialinis-architektūrinis eksperimentas, leidžiantis tyrinėti žmonių psichologiją uždaroje aplinkoje. Rašytojas J. G. Ballardas provokuodamas pasitelkia architektūrą kaip visuomenės inžinerijos įrankį. 2015 m. pagal šią knygą režisierius Benas Wheatley sukūrė filmą tokiu pat pavadinimu.

„Kandus, negailestingas ir blaivus žvilgsnis į žmonių skruzdėlyną, pastatytą, pasak pagrindinio veikėjo, „jau įvykusioje ateityje“. Ballardas neturi jokių Iliuzijų – civilizacijos grimą nuo žmonių nuvalyti taip pat lengva, kaip ir užtepti.“

knygos vertėjas Marius Burokas

J.G. Ballard (1930–2009) – britų rašytojas, provokatorius, kūręs apokaliptinės nuotaikos persmelktą mokslinę fantastiką. Collins anglų kalbos žodyne galima rasti būdvardį „balardiškas“. Juo apibūdinama distopiška modernybė, nykūs, žmogaus sukurti kraštovaizdžiai ir psichologinės technologijų, visuomenės ir aplinkos vystymosi pasekmės. Antrojo pasaulinio karo metais rašytojo šeima buvo apgyvendinta svetimšalių karo belaisvių stovykloje Japonijos okupuotame Šanchajuje. Vaikystės patirtys, pasak paties Ballardo, labai paveikė jo kūrybą. Rašytojas mėgo kartoti, kad sveiko proto visuomenėje vienintelė laisvė yra beprotybė.

Epub sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/976bfea1-744f-439f-bbbe-1c16e5d3f08d.html 

„Leidėjo menas“ (L’impronta dell’editore, 2013) – garsaus italų rašytojo, leidėjo ir vertėjo Roberto Calasso esė knyga apie leidybos esmę. Kas yra gera leidykla ir geros knygos? Kodėl taip svarbu, kokią formą rankraščiui suteikia leidėjas? Kaip gimsta viršeliai? Kuo leidyba primena azartinius lošimus? Roberto Calasso neabejoja, kad leidyba yra menas, kuriuo užsiimti būtini pinigai ir kuris dar nė vieno nepadarė labai turtingu. Tačiau juk būtent leidėjų pasirinkimai, kokias knygas leisti ir kokių – ne, tiesiogiai veikia bet kurios visuomenės kultūrą ir intelektualinę raidą.

Roberto Calasso taip pat aprašo leidyklos „Adelphi Edizioni“ literatūrinės vizijos formavimąsi, apžvelgia svarbiausius leidėjus Europos istorijoje: nuo venecijiečio spaustuvininko Aldo Manuzio, 1502 m. išleidusio pirmąją knygą minkštu viršeliu, iki „Gallimard“ (Prancūzija), „Insel“ ir „Suhrkamp“ (Vokietija), „Einaudi“ (Italija) ir kt. 

„Leidybos meną galima vertinti pagal gebėjimą suteikti tokią formą daugybei knygų, tarsi jos būtų vienos knygos skyriai.“

Roberto Calasso

„Roberto Calasso praskleidžia užuolaidą į tą mistinę instanciją, kurioje nežinomo autoriaus rankraštis gali tapti pasauline klasika arba niekada nepasiekti skaitytojo.“ 

Ūla Ambrasaitė, leidyklos LAPAS įkūrėja 

Roberto Calasso (1941–2021) – leidėjas, vertėjas, rašytojas, dėl plačios erudicijos ir aktyvios veiklos literatūros ir kultūros lauke vadintas „vieno žmogaus literatūros institucija“ (Paris Review). 

Nuo 1962 m. rašytojas kuravo prestižinės Milano leidyklos „Adelphi Edizioni“ leidybos kryptis. „Adelphi“ įvertino ir pirmieji Italijoje išleido Friedrichą Nietzschę, Vladimirą Nabokovą, Johną Ronaldą Reuelį Tolkieną, Jacką Londoną, Jorge’ę Luisą Borgesą, Milaną Kunderą ir daug kitų tik vėliau pripažintų autorių. Tarp Roberto Calasso verstų autorių – Franzas Kafka, Friedrichas Nietzsche, Karlas Kraussas. 

Epub sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/e6543f06-f1b1-4827-a372-fb570fc5ae43.html 

Prieš trejus metus. Čia, saugioje Hitros saloje. Jos berniukas išvažiavo dviračiu namo iš draugo ir nuo to laiko niekas jo nebematė.

Pripažintas niūrių skandinaviškų detektyvų meistras Samuelis Bjørkas, pasaulinių bestselerių „Aš keliauju viena“, „Pelėda medžioja naktį“, „Berniukas sniege“ ir „Vilkas“ autorius, pristato penktą knygą apie milijonų skaitytojų pamėgtus detektyvus Holgerį Munką ir Mią Kriuger.

Dešimt metų Žmogžudysčių skyriui Osle atidavusi Mia Kriuger po paskutinės bylos nusprendė atsisveikinti su tarnyba policijoje ir sugrįžo į nuošalią salą. Prieš dešimtmetį ji ketino čia nusižudyti, bet dabar yra pasirengusi atversti naują gyvenimo lapą ir pamiršti praeities vaiduoklius.

Tačiau net ir saloje nėra ramybės. Į Mią kreipėsi vienuolikmetė Sofija, prašydama surasti prieš trejus metus pradingusį draugą Jonataną Holmeną. Netrukus salą sukrėtė dar vienas nusikaltimas: žiauriai nužudyta paauglė, o jos krauju užrašytas Jonatano vardas.

Akivaizdu, kad abu nusikaltimai yra susiję, bet Mia supranta, kad be Holgerio Munko pagalbos jų išsiaiškinti nepavyks. Kol nesugaunamo žudiko kirčiai nepasiglemžė daugiau gyvybių, Kriuger ir Munkas skuba išnarplioti bylą, net ir rizikuodami patys pasiklysti mirtiname salos labirinte.

Rimčiausiu Jo Nesbø konkurentu tituluojamas Samuelis Bjørkas knygoje „Hitros sala“ sau įprastu stiliumi pasakoja painią detektyvinę istoriją, praskleisdamas idiliškos bendruomenės tamsiąją pusę slepiančią uždangą ir parodydamas už jos slypintį klastos ir apgaulės pasaulį.

Naujausia Norvegijos nusikaltimų ir detektyvų sensacija. 

Sunday Times