Istoriniai romanai

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

„Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.“
Rasa Drazdauskienė 

Menotyros mokslų daktarė, žurnalistė Kristina Sabaliauskaitė 2008-aisiais debiutavo istoriniu romanu Silva rerum („Baltos lankos“). Kūrinys tapo tikru literatūriniu įvykiu Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorijos specialistų, skaitytojus jis pavergė vaizdingumu ir sodria, turtinga kalba, pasakojančia apie autentišką XVII amžiaus (1659–1667 metų) atmosferą ir įvykius. Šmaikšti publicistės plunksna, grožiui ir detalėms atidi menotyrininkės akis ir humanitarės dėmesys epochos dvasinei istorijai – tai su niekuo nesupainiojamo autorės stiliaus dėmenys, teikiantys daugiasluoksnio skaitymo malonumą. 

2008-aisiais romanas „Silva rerum“ pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją ir buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, o 2009-aisiais skaitytojų išrinktas Lietuvos Metų knyga ir kritikų oficialiai pavadintas viena įsimintiniausių dešimtmečio knygų.

„Silva rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę. 

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui. Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Pagal istorinius romanus rengiamos literatūrinės ekskursijos. 2012 m. pasirodė trečioji Kristinos Sabaliauskaitės knyga – bestseleris apsakymų rinkinys „Danielius Dalba & kitos istorijos“.

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus. 

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. 

Pirmoji „Silva rerum“ ciklo dalis 2008–aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, „Silva rerum III“, išleista 2014 m. Už šį romaną ir visą „Silva rerum“ ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos. 

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.

Silva rerum

Silva Rerum – lotyniškai „daiktų miškas“ – taip vadinta XVI–XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga“, kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą – su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Užvertę šios knygos paskutinį puslapį jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl visa pikta…

Silva rerum II

„Silva rerum II“ – antrasis šios autorės romanas, tęsiantis Norvaišų šeimos istoriją. Tai pasakojimas apie 1707–1710 metus. Karas, maras, badas, besaikė prabanga ir mirtinas alkis, švedų ir rusų kareiviai, žydai gydytojai, olandai kortuotojai, turkės sugulovės, prancūzės damos, užsispyrę žemaičiai ir ironiški vilniečiai, bevardis vienuolis, palaidojęs daugiau nei dvidešimt tūkstančių maro aukų, ir, žinoma, dar viena bajoriškos Norvaišų giminės karta. Tai – tarsi tikras „atminties detektyvas“, iš kurio bus galima sužinoti, kaip susiklostė ankstesnės kartos narių likimai, nors kai kurie jų yra tokie, kad panorus juos įrašyti į silva rerum – iš kartos į kartą perduodamą bajorų „šeimos knygą“ – ima drebėti ranka... Ar toks buvo visagalio Viešpaties planas? O gal visagalis tėra aklas atsitiktinumas?

Antroji „Silva rerum“ kitokia negu pirmoji – tačiau autorė vėl keri jau pažįstama takaus, įtraukiančio pasakojimo magija, ryškiais herojų paveikslais, sumaniai suaustomis siužeto gijomis ir ta nepakartojama nuodugniai dalyką išmanančio, protingo žmogaus intonacija, kuri suteikia Kristinos Sabaliauskaitės romanams reto žavesio.
Rasa Drazdauskienė

Silva rerum III

„Silva rerum III“ tęsia Norvaišų šeimos sagą – skaitytojas nukeliamas į XVIII amžiaus vidurį, kai vieną turtingiausių laikotarpių išgyvenančią Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę drebino ne epidemijos ar karai, bet kai kas pavojingesnio: intrigos, korupcija ir vidinis irimas. Tai pasakojimas apie dekadentišką rokoko laikotarpį, dažnai vadinamą „sutemomis prieš Apšvietą“, o romano istorinių personažų likimai pranoksta net lakiausią vaizduotę.

Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Kazimiero anūkas ir Jono Izidoriaus sūnus, vadovaujasi vien faktais bei skaičiais, gyvena pritekliuje ir mėgaujasi įtaka, tačiau jam lemta tapti Radvilų šeimos dramos liudininku ir patikėtiniu. Ar gali padėti sveikas protas, kai įvykiai pasisuka nevaldoma linkme, o herojai, pasitelkę Kabalą bei alchemiją, siekia pabėgti nuo tikrovės ir peržengti ribas, už kurių – aistrų tamsa ir metafizinė nežinomybė?

Rašydama trečią Silva rerum dalį Kristina Sabaliauskaitė rėmėsi tikrais įvykiais ir biografijomis – visa tai įpinama į magišką pasakojimą apie šeimos paveldą, Vilnių ir Nesvyžių, tikrovę ir pasąmonę, judaizmą ir libertinus, architektūrą, teatrą ir ugnies stichiją.

„Autorė rašo meistriškai. <…> Tas, kuris žengia į „mišką“ – traukte įtraukiamas apsvaigsta.“
Vidas Dusevičius, Kultūrpolis.lt

„Sabaliauskaitė dabartinėje mūsų literatūroje konkuruoja tik pati su savimi. Ne taip dažnai mūsų autorių knygos skaitomos be jokių gailestingų nuolaidų ir visai ne iš patriotiškumo ir vertinamos ne kaip lietuvių, o kaip tiesiog literatūra.“
Emilija Visockaitė

„...Latvių literatūroje neturime ir nesame turėję nė vieno tokio kūrinio, kuris tiek daug pasakotų apie mūsų istoriją, būtų parašytas tokia nuostabia, išpuoselėta kalba, turėtų tokį aukštą skaitomumo koeficientą ir tuo pat metu verstų susimąstyti apie save, apie savo vietą gyvenime, apie meilę savo artimui <...> Rašymo maniera leidžia šį kūrinį lyginti su tokių pasaulinio lygio meistrų kaip Salmanas Rushdie ir Gabrielis Garcia Marquezas daugiasluoksniais pasakojimais.“
Kristine Sadovska, Diena.lv

Silva rerum IV

„Silva rerum IV“ tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.

Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus.

Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?

Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.

Pirmoji „Silva rerum“ ciklo dalis 2008–aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, „Silva rerum II“, taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis, „Silva rerum III“, išleista 2014 m. Už šį romaną ir visą „Silva rerum“ ciklą 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal „Silva rerum“ ciklą rengiamos literatūrinės ekskursijos.

2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.

„Gyvenimą pagal ryškumą vertint derėtų.

Čia manąjį tu prisiminki.“

1968-ieji, Hemstono kaimas Šiaurės Dorsete, Anglijoje. Betės ir jos švelnaus, mielo vyro Franko dienos teka ramia vaga – galbūt todėl, kad jiedu nekalba apie skaudžią praeitį. Bet kai Betės svainis nušauna šunį, puolusį jų avis, šūvis pakeičia visą jų gyvenimą. Juk tas šuo priklausė Gabrieliui Vulfui – vyrui, sudaužiusiam Betei širdį paauglystėje. Gabrielis sugrįžo į kaimą su savo sūneliu Leo – berniuku, Betei primenančiu jos pačios sūnų, tragiškai žuvusį per nelaimingą atsitikimą.

Kai Betė vėl įtraukiama į Gabrielio gyvenimą, kaime ima augti įtampa, o pavojingos praeities paslaptys ir pavydas iškyla į paviršių grasindami mirtinomis pasekmėmis. Betė priversta rinktis tarp anuometinės ir dabartinės savęs.

„Nepakartojama meilės istorija. Tai ir sudėtinga mįslė, ir nuostabus, gilus žvilgsnis į antrųjų šansų kainą bei sunkias likimo ir atleidimo akimirkas. Įspūdinga.“

Chris Whitaker, rašytojas, bestselerių autorius

„…nepamirštama istorija apie meilę, netektį ir lemtingus mūsų gyvenimo pasirinkimus… Kartu tai ir meistriškai parašyta detektyvinė istorija, priversianti spėlioti iki pat paskutinio puslapio. Ar išties tokia knygos pabaiga?! Visiškai nesitikėjau.“

Reese Witherspoon, Holivudo aktorė ir prodiuserė

Clare Leslie Hall (Kler Lesli Hol) – britų žurnalistė, rašytoja. Ilgus metus gyvenusi ir dirbusi Londone, kartu su vyru ir trimis vaikais persikraustė į seną sodybą Dorsete: ją supantys laukai ir su gamta glaudžiai susiję ūkininkai įkvėpė sukurti išgalvotą Hemstono kaimą, kuriame rutuliojasi romano „Įskilusi žemė“ istorija. Pasirodęs 2025-aisiais, romanas išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu, „Goodreads Choice Awards“ buvo nominuotas geriausios istorinės grožinės knygos kategorijoje. Žymioji Holivudo aktorė Reese Witherspoon romaną įtraukė į savo knygų klubo „Reeseʼs Book Club“ skaitinių sąrašą; visame pasaulyje parduota per milijoną knygos egzempliorių.

„Su ja manęs negąsdino net mintis susižeisti.“

1935-ieji Italijos miestelyje Monzoje. Ant akmenuoto Lambro upės kranto dvi merginos iš skirtingų pasaulių į sraunų upės vandenį spjaudo ką tik pavogtų vyšnių kauliukus.

Madalenai laisvė nuo bet kokių socialinių normų – ne naujiena. Ji nuolat traukia visų žvilgsnius, kad ir kur pasirodytų. „Nelaboji“, – šnabždasi žmonės, o pasakojimai apie nelaimes, ištikusias tuos, kurie ją supykdė, kursto miestelėnų baimę ir panieką.

Frančeska – griežtai auklėjama itin religingoje šeimoje, tačiau trokštanti gyvenimo už provincijos ribų. Susižavėjusi Madalenos maištinga dvasia, ji pameluoja, kad ją išgelbėtų, ir tai merginas negrįžtamai susaisto. Nuo tos akimirkos jos padarys bet ką, kad apsaugotų viena kitą, – net jei tai nuves tamsių poelgių link.

Šiame jaudinančiame romane skvarbiai vaizduojama nesulaužoma, gyvenimą keičianti dviejų merginų draugystė, kuri jas paskatina maištauti prieš seksizmą, išankstinius nusistatymus ir neteisybę, patiriamus XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio fašistinės Mussolini Italijos fone.

„Artima Elenos Ferrante ir Natalios Ginzburg kūrybos dvasiai.“

Financial Times

„Plataus užmojo, jusliškas, vaizdingas romanas, o veikėjos – stiprios ir spalvingos.“

The Times

„Meistriškai suvyta švelnios ir sykiu nepaklūstančios normoms draugystės tironijos nasruose istorija.“

Hester Musson

„Kruvinas ir pašėlęs pasakojimas be jokių atsiprašinėjimų.“

Naomi Krupitsky

Beatrice Salvioni (Beatričė Salvioni, gim. 1995 m. Monzoje) – italų rašytoja. „Nelaboji“ yra jos debiutinis romanas, išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. 

Turiu jums pasiūlymą...

Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą!

Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas. 

Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika.

Tekėk už manęs... ir atgausi laisvę.

Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru, nei reikalavo tėvas ! Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas. 

Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. 

Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę?

Ledi, vengianti viešumos, ir vikontas, turintis paslapčių...

Vitbio pakrantėje Frensė Vebster vėl sutinka atšiaurųjį Artūrą Ambertoną. Bet dabar jis jau ne tas veržlus jaunas džentelmenas, kuriam kadaise ji buvo neabejinga. Bėgant metams pasikeitė ir pati Frensė. 

Po tragiško nutikimo liko ne tik fizinių, bet ir emocinių randų. Frensė gyvena atsiskyrėlės gyvenimą. Tačiau ji jau susitaikė su likimu ir dėl mylimos sesers Lidijos laimės paaukos savąją. Ji brangina naująją draugystę su Artūru ir stengiasi neparodyti jam savo tikrųjų jausmų. Bet vieną dieną Artūras pasiūlo už jo tekėti! 

Nejaugi Artūro ketinimai rimti ir jis iš tiesų ją myli? O gal tik nori atkeršyti jos seseriai? Jei ištars lemtingąjį „taip“, ar Frensės branginama sesuo netaps didžiausiu sutuoktinių priešu?

Pakerėti ją!

Skandalingasis mergišius Redridžo grafas Henris Stiuartas, draugų vadinamas Heilu, neabejoja, kad lažybas laimės. Nebus sunku pakerėti ledi Elizabetą Vilding ir pavogti iš jos bučinį. Deja, mergina vilionėms atspari. Kartą Lizė jau buvo išduota ir išmoko saugoti savo širdį. Taip pat ir skandalingą paslaptį! Tačiau laikui bėgant tampa vis sunkiau išsaugoti ją ir priešintis stiprėjančiam potraukiui šiam vyrui. Lizė susimąsto: gal Heilas yra vienintelis vyras, vertas pasitikėjimo. O gal visgi jis sugebėtų deramai elgtis ne tik su jos širdimi?..

Jai pavyko!

Kukli, santūri Evelina paspruko...

Evelinai Bredšou įkyrėjo būti ujamai piktosios pamotės. Turtų paveldėtoja paprašo vieno aukštuomenės palaidūno už užmokestį apsimesti jos sužadėtiniu. Tik taip pavyks atsikovoti laisvę. Tačiau nepatikimasis sužadėtinis palieka ją savo brolio Fino Metloko namuose ir pradingsta!

Finas gyvena nusišalinęs nuo pasaulio. Mažiausiai jam reikia moters keliamų pagundų – juolab tokios moters kaip Evė. Ji pasižymi erzinančiu polinkiu kelti chaosą ir atsidurti ten, kur jai būti nederėtų... Net ir jo širdyje!

1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia – Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mańkowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše – mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai – politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą
mergaitę.

Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas Vilnietiškas detektyvas – tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Słowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Józefas Mackiewiczius, Stanisławas Mackiewiczius-Catas, Jerzy’is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius.

Galbūt šis literatūrinis žaidimas taps tam tikru žingsniu, mėginant geriau suprasti to meto Vilnių ir jo socialines bei kultūrines realijas. O tai savo ruožtu paskatins pamatyti po barokiniais debesimis slypintį sudėtingą ir kupiną įvairiausių gyvenimo iššūkių rytų Lenkijos provincijos miestą Vilnių.
– istorikas Povilas Andrius Stepavičius

„Su ja manęs negąsdino net mintis susižeisti.“

1935-ieji Italijos miestelyje Monzoje. Ant akmenuoto Lambro upės kranto dvi merginos iš skirtingų pasaulių į sraunų upės vandenį spjaudo ką tik pavogtų vyšnių kauliukus.

Madalenai laisvė nuo bet kokių socialinių normų – ne naujiena. Ji nuolat traukia visų žvilgsnius, kad ir kur pasirodytų. „Nelaboji“, – šnabždasi žmonės, o pasakojimai apie nelaimes, ištikusias tuos, kurie ją supykdė, kursto miestelėnų baimę ir panieką.

Frančeska – griežtai auklėjama itin religingoje šeimoje, tačiau trokštanti gyvenimo už provincijos ribų. Susižavėjusi Madalenos maištinga dvasia, ji pameluoja, kad ją išgelbėtų, ir tai merginas negrįžtamai susaisto. Nuo tos akimirkos jos padarys bet ką, kad apsaugotų viena kitą, – net jei tai nuves tamsių poelgių link.

Šiame jaudinančiame romane skvarbiai vaizduojama nesulaužoma, gyvenimą keičianti dviejų merginų draugystė, kuri jas paskatina maištauti prieš seksizmą, išankstinius nusistatymus ir neteisybę, patiriamus XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio fašistinės Mussolini Italijos fone.

„Artima Elenos Ferrante ir Natalios Ginzburg kūrybos dvasiai.“

Financial Times

„Plataus užmojo, jusliškas, vaizdingas romanas, o veikėjos – stiprios ir spalvingos.“

The Times

„Meistriškai suvyta švelnios ir sykiu nepaklūstančios normoms draugystės tironijos nasruose istorija.“

Hester Musson

„Kruvinas ir pašėlęs pasakojimas be jokių atsiprašinėjimų.“

Naomi Krupitsky

Beatrice Salvioni (Beatričė Salvioni, gim. 1995 m. Monzoje) – italų rašytoja. „Nelaboji“ yra jos debiutinis romanas, išleistas daugiau kaip dvidešimtyje šalių.

Ją vadino Gundytoja. Mūza. Puolusia moterimi.

Tai – jos istorija.

1636-ieji. Alsiu karščiu pulsuojančiame Romos mieste, kur akmenimis grįstos gatvės ūžia nuo paskalų ir kur tarpsta nuodėmės, gyvena Kostanca Pikolomini – jauna garbinga ištekėjusi moteris. Tačiau ji sutinka Lorencą Berninį – garsųjį skulptorių, Romos visuomenės pažibą, kurio anglies juodumo žvilgsnis slepia ne mažiau tamsų būdą. Tarp jų gimsta pražūtinga trauka.

Slapta meilė įsiliepsnoja visa ryjančia aistra. Tačiau kiekvienas pavogtas bučinys ir neleistinas pasimatymas kelia grėsmę Kostancos reputacijai. Berninį apsėda pavojingas troškimas: jis nori padaryti Kostancą nemirtingą – ne tik užvaldyti jos kūną ir sielą, bet ir įamžinti ją marmure.

Berniniui atidengus Kostancos skulptūrą, išaiškėja, kad ji yra jo meilužė. Tai jų romano pabaiga ir didžiulio skandalo Romoje pradžia. Mat Berninis verčiau sunaikins Kostancą, nei leis jai išeiti.

Išduota. Palikta. Ištremta. Tai turėjo būti Kostancos istorijos pabaiga. Tačiau Kostanca nepaprasta moteris. Ji pakils net iš pelenų.

Tikrais faktais pagrįstas romanas „Kostanca“ prikelia ilgą laiką iš istorijos ištrintą feminizmo ikoną. Puikus pasirinkimas „Santuokos portreto“ ir „Miniatiūristo“ gerbėjams.

„Nuostabi knyga… skaitant ji visiškai užvaldė mano gyvenimą. Galinga ir giliai sukrečianti.“

Paterson Joseph

„Emociškai intensyvus.“ Daily Mail

„Stulbinantis.“  Jennie Godfrey

 Tai nepakartojama autorės, pelniusios ROMANCE WRITERS OF AMERICA asociacijos RITA apdovanojimą, meilės istorija

Kas tas kapitonas Haris Fantonas?

Vyras, prisiekęs niekada nevesti.

Džulijana kartu su motina atvyksta į Londoną ir apsistoja prabangiuose mokyklos laikų draugės ir jos vyro namuose. Čia ją pradeda persekioti skandalai ir vis garsiau skambančios kalbos apie jos gėdingą kilmę. Džulijanos mama, atrodo, žino šeimos paslaptį, bet laiko užgniaužusi giliai širdyje.

Lyg bėdų ir paslapčių būtų maža, pasirodo kapitonas Haris Fantonas. „Koks arogantiškas ir nemandagus vyras! – vos išvydusi Harį, nusprendžia Džulijana. – Aš tikrai neįsimylėsiu jo tik dėl žavios šypsenos!“ Ji juk ne kartą įrodė, kokia stipri ir bebaimė gali būti! 

Tačiau kiekvienąsyk, vos žmonės ima kalbėti apie Džulijanos skandalingą šeimą, šis vyras drąsiai gina merginos reputaciją. Galbūt bejausmis moterų gundytojas iš tiesų yra visai kitoks, nei ji manė...

–       Ar matai žvaigždes? Kaip ilgai jos šviečia danguje?

–       Nežinau. 

–       Ir kaip ilgai jos švies ateityje?

–       Nežinau, turbūt labai ilgai. 

–       Mylėsiu tave net ir tada, kai jų ten nebebus. 

Ledi leidžiasi į keršto misiją...

Ledi Hana Stirs turi ne vieną priežastį bjaurėtis Rosu Džeimsonu. Šis skandalingas pasileidėlis užgrobė jos namus ir yra atsakingas už jos brolio mirtį!

Pasiryžusi poną Džeimsoną pričiupti Hana užsimaskuoja ir įsidarbina jo namuose ekonome. Deja, nenaudėlis šeimininkas labai viliojantis. Neilgai trukus Hana nustoja  rinkti įrodymus prieš jį, nes patenka į netikėtą padėtį... Ji iš visos širdies įsimyli!

Istorija prasideda 1701 m. Tekančios Saulės šalyje, kai kilmingas žemių valdytojas ponas Asano išprovokuotas susiremia su korumpuotu šiogūno dvaro pareigūnu. Šiogūno bausmė negailestinga – jam įsakyta atlikti sepuku. Asano žemės konfiskuojamos, šeima ištremiama, o ištikimų samurajų būrys išformuojamas – jie tampa roninais arba šeimininko netekusiais klajojančiais kariais, atstumtaisiais, pasmerktais pražūčiai.

Dėdamiesi tariamai paklusnūs, 47 roninai ne vienus metus slapta rezga keršto planą ir laukia tinkamos akimirkos smogti. Roninų žygiai, kaip ir istorija apie Apvaliojo stalo riterius, tapo nepamirštamu drąsos, sumanumo ir ištikimybės pavyzdžiu, tais laikais, kai samurajai buvo tikri didvyriai, o garbė ir orumas – vertybės, už kurias paaukojama gyvybė.

Tai epinis pasakojimas apie ypatingą samurajų būrį, kuris nepaisė šiogūno, de facto karinio Japonijos valdytojo, valios, prisiekęs atkeršyti už žuvusio šeimininko garbę. Japonijoje ši istorija apie samurajų dvasią, garbę, ištikimybę ir kerštą tapo tikra legenda, ilgus šimtmečius perduodama iš lūpų į lūpas. Šios knygos pagrindu sukurtas Holivudo filmas „47 roninai“ su aktoriumi Keanu Reavesu. Paremtas tikrais įvykiais pasakojimas pavergs kiekvieną, kas žavisi Tekančios saulės šalimi, istorija ir didingais nuotykiais.

Johnas Allynas Stanfordo universitete studijavo japonų kalbą, pirmaisiais JAV okupacijos metais buvo dislokuotas Japonijoje. Grįžęs į JAV, įstojo į Kalifornijos universitetą Los Andžele, kur 1951 m. įgijo Teatro meno magistro laipsnį. Toliau specializavosi japonų teatro srityje ir įgijo Teatro istorijos daktaro laipsnį. Dirbo televizijoje, rašė filmų scenarijus.

Stephenas Turnbullas – daugiau kaip 50 knygų apie Europos ir Tolimųjų Rytų karų istoriją autorius. Lidso universiteto Rytų Azijos studijų katedroje dėstė Japonijos religiją, konsultavo japonų kultūros klausimais. Kuriant filmą „47 roninai“, dirbo „Universal Pictures“ studijoje, patardamas istoriniais klausimais. 

,,Gyventi reiškia pulti arba ginti, naikinti arba rūpintis.“

Marco Balzano

Romane „Vaikas“ (Bambino, 2024) pasakojama apie tuos, kurie stojo į klaidingą istorijos pusę. Pagrindinis veikėjas – žiauriausias Triesto juodmarškinis pravarde Vaikas. Jis gimė 1900-aisiais, tad jo gyvenimo vingiai atliepia paties Triesto – miesto, kuris patyrė ir fašizmą, ir nacizmą, ir Josipo Tito diktatūrą – lemtį.

Taupiu, nugludintu stiliumi parašytame romane Marco Balzano gilinasi į individo ir visuomenės santykius, psichologinius patirtų traumų padarinius, apmąsto asmeninius pasirinkimus istorijos akivaizdoje.

Romanas „Vaikas“ pelnė Giovannio Comisso ir Briancos literatūros premijas; kaip geriausias istorinis romanas apdovanotas Akvi istorijos premija (Premio Acqui Storia) ir tarptautine Alessandro Manzoni literatūros premija.

Marco Balzano (g. 1978 m. Milane) – vienas ryškiausių šiuolaikinės italų literatūros balsų. Rašytojas apdovanotas daugybe prestižinių nacionalinių ir tarptautinių premijų. Jo romanai išleisti įvairiomis kalbomis daugiau nei trisdešimtyje šalių. Jis yra ir dviejų poezijos rinktinių, kelių eseistikos knygų, knygos vaikams autorius; rašo straipsnius svarbiausiems Italijos dienraščiams.

Knygos vertimą parėmė Italijos Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija.

Dramatizmo, aistros, tragiškumo ir grožio kupinas romanas, įtaigiai vaizduojantis legendinės madų dizainerės Coco Chanel gyvenimą.

JI SUKĖLĖ REVOLIUCIJĄ MADŲ PASAULYJE, SUKŪRĖ TARPTAUTINĘ IMPERIJĄ... KAIP IR NORĖJO.

Gimusi skurde, kaime, Gabriellė Chanel su broliais ir seserimis, mirus motinai, atiduodami į vaikų prieglaudą. Vienuolės seserys ugdo Gabriellės ypatingą gebėjimą siūti, padėsiantį šiai užsispyrusiai merginai prasimušti į gyvenimą, nėmaž nepanašų į jos sunkią vaikystę.

Ambicinga smulki juodaplaukė – dieną sunkiai plušanti siuvėja, vakarais naktinio klubo dainininkė – pasivadina Coco ir savo užsidegimu privilioja turtingą vyriškį, kurį pamilsta visam gyvenimui. Ji pasineria į prabangų gyvenimą, atranda laisvę ir leidžia skleistis savo kūrybingumui. Bet tik Paryžiuje, į kurį ją nusiveža mylimasis, atranda savo likimą.

Coco atsisako veržiančio korseto, raukiniais išpuošto drabužio silueto, jos elegantiškas minimalistinis stilius išlaisvina moterų jaunatvišką grakštumą ir pasitikėjimą savimi. Panelės Chanel reputacija auga, mados verslas klesti ir atveria duris į rinktinės visuomenės namus bei bohemos salonus. 

Tačiau, metams bėgant, nei šlovė, nei turtai negelbsti Coco nuo širdies skausmo. Kai Paryžių okupuoja naciai, moteris priversta priimti sprendimus, kurie jai atsilieps visą likusį gyvenimą.

Nuostabus romanas „Panelė Chanel“ apie nepaprastą, itin ambicingą moterį, susikūrusią tokį gyvenimą, kokio norėjo, atskleidžiantis jos vidinį pasaulį – stiprybės, aistros ir tikėjimo savo menine vizija vandenyną.

„Gortnerio romane atgyja moteris, tokia pat kerinti ir gundanti kaip garsieji jos sukurti kvepalai“.

Historical Novels Review

Rozalinda Alen nedalyvauja aukštuomenės gyvenime. Ji jau seniai susitaikė su mintimi, kad niekada neištekės. Gyvenimas ją išmokė, jog santykiai tik skaudina. Kai susitikimas su paslaptingu nepažįstamuoju pažadina viltį, kad viskas gali klostytis kitaip, ji pati jaučiasi priblokšta...

Rozalinda nė nenutuokia, kad paslaptingasis vyras yra Leo Bečampas, Čeritono hercogas. Tikėdamasis išvengti jo besivaikančių damų hercogas keliauja prisidengęs kitu vardu. Kuklioji Rozalinda yra pirmoji Leo pakerėjusi moteris. Bet ar pavyks įtikinti šią Pelenę patikėti jam širdį?

Krištolo gamyklos savininko dukrą Tėją Markam pribloškia brolio Danieliaus dingimas. Netikėtai pasirodęs paslaptingas lordas pradeda klausinėti apie Danielių ir pasisiūlo jį surasti. Nežinodama, ar gali pasitikėti gražuoliu didiku, Tėja persirengia jaunuoliu ir nuseka paskui!

Lordo Vernono Bečampo gyvenimui trūksta prasmės. Susitikęs su Tėja jis atranda tikslą. Tačiau kartu leidusis į skandalingą nuotykį draugiškus jausmus greitai užgožia aistra...

Ledi Sesilijai Bečamp šeima visada buvo svarbiausia. Netikėtai ją sužavi paslaptingasis Zacharijas Grėjus – romų kilmės vyras. Žinodama, kad šeima tokiai santuokai nepritars, Sesilija prisiverčia atlikti savo pareigą ir tekėti už kito. Tačiau kaip sunku atsispirti traukai, kurią ji jaučia Zacharijui... Tarp jų žybtelėjusi kibirkštis pažadina aistrą – jos neįmanoma nepaisyti!

Trys kartos, keturios moterys, žavios meilės ir draugystės istorijos ir daug paslapčių, pašnibždėtų mėnesienoje. 

Lorena manė susikūrusi tobulą gyvenimą Londone, bet jis ėmė ir subyrėjo. Pradėti viską iš pradžių nėra lengva, ypač kai reikia vienai auginti paauglę dukrą, kuri nuolat maištauja.

Džena turi mėgstamą darbą ir mylimą vyrą, tetrūksta kūdikio, bet...  Ir vėl tenka nusivilti. Nejau jos svajonei nelemta išsipildyti? Džena nusiminusi, bet iš visų jėgų stengiasi šypsotis.

Nensė ir pati žino, kad nėra tobula motina. Bet kaip paaiškinti jau suaugusioms dukroms Lorenai ir Dženai, kodėl buvo tokia šalta su jomis? Tiesa gali sužeisti.

Likimas tarsi gaivus vėjo gūsis vėl suburia  šias moteris drauge. Leisdamos vasarą nuostabaus grožio Martos Vynuogyno saloje jos visos: Džena, Nensė, Lorena ir jos dukra Makė, mokosi būti šeima ir ryžtasi didžiausiam gyvenimo iššūkiui – atskleisti ilgai saugotas paslaptis. Ir nuo šiol būti atviros viena kitai, kad ir kas nutiktų...

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

ISTORINIS VEIKSMO ROMANAS SU DETEKTYVO ELEMENTAIS

XVIII a. pirmoji pusė, Abiejų Tautų Respublika nualinta karo su Švedija, maro ir bado. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, iš kadaise galingos valstybės liko tik didikų kovų, bajorų intrigų bei sąmokslų draskomas kraštas. Šių įvykių fone kuriama špagos virtuozo keršytojo Mariaus, paversto žudiku, istorija. Šis jaunas vyras kario talentu sugeba laimėti ir turtingos bajorės širdį, ir dvarus, ir galią.

Pasirinkęs įdomų istorinį siužetą, jį apgyvendinęs itin spalvingais personažais ir autentika, talentingas pasakotojas meistriškai pina intrigą, o herojaus nuotykiai ir jo paslaptimis apraizgyta praeitis prikausto skaitytoją iki paskutinio puslapio.

Šis romanas lietuvių kino kūrėjus įkvėpė sukurti meninį filmą „Marius“ (1990 m.).

Kazys Almenas – žymus branduolinės inžinerijos specialistas, fizikas, knygų leidėjas, rašytojas, išeivių visuomeninės politinės federacijos „Santara-Šviesa“ narys. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. 1957 m. baigė Nebraskos universitetą. Nuo 1969 m. Merilendo universiteto profesorius. Ignalinos AE saugos analizės grupės organizatorius.

„Pjūties metas“ parašytas autoriui tebegyvenant JAV, bet romanas buvo išleistas Lietuvoje 1970 m. ir pavadintas „Šienapjūtė“. Po 38 metų pasirodė antrasis romano leidimas pavadinimu „Pjūties metas“.

„Kadaise prof. Edvardas Gudavičius apie K. Almeno romaną yra pasakęs: Almenas toje knygoje apie XVIII amžiaus Lietuvą parašė daugiau, nei visi lietuvių istorikai kartu sudėjus.“

Prof. Egidijus Aleksandravičius

„Tai vienas iš tų romanų, kuris ne tik mane paskatino rašyti, bet ir pirmiausia pradėti domėtis Lietuvos istorija.“

Kristina Petrauskė , istorikė, romano „Slanimo raganos“ autorė

Trijų knygų serija „Jiems pavydi net žvaigždės“

Garbinga padėtis visuomenėje, titulai ir valdžia juos lydi nuo mažų dienų. Bet kartu likimas jiems užkrovė ir pareigas, kurios niekaip nesusiję su laimingu gyvenimu. Dėl asmeninės laimės teks daug ką paaukoti. Tik ar pavyks pažinti tikrąją meilę, kad jiems pavydėtų ne tik Londono aukštuomenė, bet ir pačios žvaigždės?..

Pokylių sezono sensacija. Pirma knyga

Kas tas žavus džentelmenas?..

Amerikietę Ketriną Vandenberg varžo Londono aukštuomenės etiketo taisyklės. Pabodus pokyliui ji išsprunka pabūti viena. Bet čia Ketrina pastebi gražų nepažįstamąjį, kuris... parodo jai žvaigždes!

Lonsdeilo hercogui Džulianui Karlailui, matyt, bus lemta kankintis vedus iš pareigos. Juk mergina, kuri jam išties patinka, yra nekilminga. Ketrina anaiptol ne tokia nuotaka, kokios jam reikia. Jų romanas neabejotinai sukeltų skandalą. Bet gal vis tik įmanoma, kad ši moteris taptų Džuliano verta hercogiene?