Literatūros ir šaltinių sąrašas, pastabos
Knygoje „Kaip skaityti meną“ menotyros mokslų daktarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kviečia jaunus žmones, šeimas ir visus, kurie domisi ar nori pradėti domėtis menu, kartu pasimokyti KAIP SKAITYTI MENĄ. Nes tik mokant perskaityti jo kalbą galima labiau gėrėtis, labiau MATYTI MENĄ.
Meno kūriniai, kurie aprašomi šioje knygoje, yra iš įvairių šalių ir laikotarpių, įvairuojantys nuo priešistorinių iki mūsų laikų, tačiau jie visi yra Lietuvoje: muziejuose ir bažnyčiose, viešose vietose, miestuose ir miesteliuose. Jie šioje knygoje išrikiuoti chronologine seka – nuo seniausio iki naujausio, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip vystėsi menas laikui bėgant.
Tačiau tai nėra išsami pasaulio ar Lietuvos dailės istorija. Autorė rinkosi jai įdomius kūrinius, kuriuos aptardama galėjo daugiau papasakoti ir apie techniką, ir apie stilių, ir apie kūrinį lydėjusius kitus meno reiškinius ar kontekstą – aplinkybes, kuriomis kūrinys atsirado.
Tad ši knyga – tai raktų ryšulėlis, kurį turint rankose ir būnant akistatoje su meno kūriniu galima bandyti atrakinti jame glūdinčias ikonografijos prasmes ir įdomybes, suprasti meno kūrinį jo žanro ir laikmečio kontekste. O svarbiausia – mokytis žvelgti įdėmiai ir nebijant klausti.
Kristina Sabaliauskaitė 1993–1999 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros mokslų daktarės laipsnį, o 2019 m. jai buvo suteiktas Garbės daktarės vardas. Ji studijavo Londono Warburgo institute, stažavo Europos nacionaliniuose muziejuose, „Sotheby’s“ aukcione Londone.
Kristinos Sabaliauskaitės prozos kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016) ir dilogija „Petro imperatorė“ (2019–2021) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų, apdovanojimų ir kritikų pripažinimo. Prancūzijos leidykla „Gallimard“ 2024 m. Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“ išleido prestižinėje nedidelio formato literatūros klasikos serijoje „Folio“ – romanas tapo pirmąja lietuvių kalba parašyta šios serijos knyga.
Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą.
2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.
Kristina Sabaliauskaitė taip pat yra Abiejų Tautų premijos laureatė (2021) ir Vilniaus garbės pilietė (2023).
„...kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos – buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.
Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Kohút, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.
„L. Adlington atskleidė ne vieną, bet kelias ilgai slėptas istorijas: pasakojimą apie užuojautos kupinas ir drąsias žydes, siuvusias, kad išgyventų, drabužių istoriją per Holokaustą ir mados pramonės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Autorė meistriškai supynė šias gijas į nepaprastai įtraukiantį, svarbų ir unikalų istorinį skaitinį.“
Judy Batalion
Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.
TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.
Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.
Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.
„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“
Sunday Times
„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“
Daily Express
„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“
Wall Street Journal
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.
„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“
Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną.
Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?
Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?
„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“
Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė
„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.
„Gyvenimas pasikeičia greitai.
Gyvenimas pasikeičia per akimirką.
Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“
2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne’u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio.
„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.
„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“
Time
Joan Didion (Džoun Didijon, 1934–2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, žurnalistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“
Beveik keturiasdešimt metų bandau nupiešti savo paveikslą, bet man nepavyksta. Tačiau šiandien galiu sujungti visus taškus, todėl tarp puslapyje išsibarsčiusių žvaigždyno fragmentų atsiranda siluetas, kuriame pagaliau atpažįstu save: esu išgyvenusiųjų dukra ir anūkė.
2003-iųjų sausis, Prancūzija. Kartu su įprastais šventiniais laiškais į Berestų šeimos namus atkeliauja anoniminis atvirukas su Paryžiaus „Opéra Garnier“ teatro vaizdu. Kitoje atviruko pusėje – Anne Berest prosenelių iš motinos pusės Ephraïmo ir Emmos Rabinovitchių bei jų vaikų Noémie ir Jacques’o vardai. Visi jie buvo nužudyti Aušvice.
Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, Anne mėgina išsiaiškinti, kas ir kodėl atsiuntė atviruką. Padedama motinos, draugų, privataus detektyvo, grafologo ir daugybės kitų žmonių, ji mėgina atsekti Rabinovitchių šeimos likimą nuo pabėgimo iš carinės Rusijos, kelionės į Latviją, Palestiną ir Paryžių iki pat Antrojo pasaulinio karo ir tragiškų jo padarinių. Atskleistos paslaptys privers Anne permąstyti savo santykį su šeima, šalimi ir savimi pačia.
„Atvirukas“ – jaudinantis, tikrais įvykiais pagrįstas romanas apie XX a. Paryžiaus intelektualų bei menininkų gyvenimą. Jo centre – Holokausto sunaikinta žydų šeima, iš dalies atkurta meilės ir pasakojimo galios.
A. Berest atliko literatūrinės magijos triuką: sudėtingą ir skaudžią savo šeimos istoriją, užtemdytą Holokausto, pavertė romanu, meistriškai derinančiu dramą, paslaptį ir filosofiją. Tai veržlus, bet ir gilus, intymus netekties apmąstymas, o jį vainikuoja meilė.
People
Anne Berest (Ana Berest) – prancūzų rašytoja, scenaristė ir aktorė. 2021 m. išleistas jos romanas „Atvirukas“ Prancūzijoje išsyk tapo nacionaliniu bestseleriu, o 2023 m. anglų kalba pasirodžiusią knygą į metų knygų sąrašus įtraukė tokie prestižiniai žiniasklaidos šaltiniai kaip „Library Journal“, NPR ir „Time“. 2021 m. „Atvirukas“ pelnė „Prix Renaudot des lycéens“ premiją, taip pat buvo nominuotas Goncourt’ų premijai. 2022 m. romanas pelnė „Choix Goncourt US 2022“ literatūros premiją, o 2023 m. buvo įtrauktas į „National Jewish Book Award“ premijos finalininkų sąrašą.
„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną. Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…“ O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.“
Aistė Simėnaitė
Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti“ kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.
„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys“ mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.“
Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė
„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.“
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja
Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli“, „Nebloga mama“, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.
„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“
Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.
Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.
Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.
„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.
„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“
Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?
Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.
Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?
„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“
Lauren Beukes
„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“
Karen Joy Fowler
„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“
Emma Donoghue
Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women’s Prize for Fiction“. „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.
„Sveiki, mano vardas Matthew, nors daugelis mane turbūt pažįstate kitu vardu. Draugai mane vadina Matty. Turėčiau būti jau miręs.“
Taip prasideda jaudinanti aktoriaus Matthew Perry gyvenimo istorija, paženklinta šlovės, vienatvės, priklausomybės ir stebuklui prilygstančio išsigelbėjimo nuo mirties. Gerokai prieš nesuskaičiuojamus apsilankymus ligoninėse ir nesėkmingus bandymus išgyti reabilitacijos centruose Matthew tebuvo penkiametis berniukas, gyvenantis pas išsiskyrusius tėvus pakaitomis Monrealyje ir Los Andžele, keturiolikmetis paauglys, Kanadoje pripažintas itin perspektyviu tenisininku, dvidešimt ketverių vaikinas, kuriam pasisekė gauti aktorių itin geidžiamą vaidmenį bandomajame televizijos serialo epizode – tuomet serialas dar vadinosi „Draugai, tokie kaip mes“...
Šią istoriją taip nuoširdžiai, šiltai, su jam vienam būdingu humoru papasakoti galėjo tik pats M. Perry. Jis be užuolankų dalinasi apie jo vaikystėje iširusią tėvų santuoką ir dėl jų aplaidumo išgyventą vienatvę, norą būti pripažintam, paskatinusį ieškoti šlovės, ilgai kamavusią vidinę tuštumą, kurios užpildyti negalėjo net didžiausių svajonių įgyvendinimas, ir viso gyvenimo kovą su priklausomybėmis. Bet greta pasakoja apie ramybę, atėjusią kartu su blaivybe, dalijasi mintimis apie serialo „Draugai“ populiarumą ir prisiminimais apie kolegas aktorius, kitas kino industrijos žvaigždes.
Ši atsiminimų knyga – jauki ir kartu atverianti akis; kaip draugo ranka, ištiesta bet kuriai ar bet kuriam, ieškančiam pagalbos.
„Jautri, negailestingai atvira atsiminimų knyga, kuriai parašyti reikėjo daug drąsos. Pasirodo, M. Perry turi jos su kaupu. Jis atskleidžia mums savo priklausomybės, įvairių ligų ir gniuždančios vienatvės patirtis... Vis dėlto ši knyga kupina vilties. Jei nori sužinoti, kas toks iš tiesų yra M. Perry, laikykis atokiau nuo bulvarinės spaudos ir kliaukis jo paties žodžiais.“
Marta Kauffman, NBC televizijos serialo „Draugai“ bendraautorė
Matthew Perry (Metju Peris, 1969–2023) – kanadiečių-amerikiečių aktorius, prodiuseris, dramaturgas.
1506-aisiais jauną, bet jau didžiai pagarsėjusį skulptorių Mikelandželą sultonas Bajazitas II pakviečia į Konstantinopolį suprojektuoti tiltą per Aukso Ragą. Prieš tai atmetęs Leonardo da Vinčio piešinį, sultonas per savo pasiuntinius Mikelandželui pažada ne tik didžiulius turtus, bet ir nemirtingą šlovę: „Jūs pranoksite jį šlove, jeigu sutiksite, nes jums pavyks ten, kur nepavyko jam, ir jūs padovanosite pasauliui neprilygstamą paminklą, tokį kaip jūsų „Dovydas“.
Šiek tiek padvejojęs, Mikelandželas palieka Romą ir nebaigtą taip netikusiai su juo besielgiančio karingojo popiežiaus Julijaus II antkapį. Atvykęs, jis ima tyrinėti tolimą ir nuostabą keliantį Osmanų pasaulį, kiauras dienas piešia, apžiūrinėja miestą, jo architektūrą. Ir, besikamuodamas prie tilto eskizų, nejučia pasineria į draugystės, aistros, intrigų kupiną rūmų gyvenimą.
Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ iš atskirų detalių į vieną mozaiką sudeda fikcinę kuriančio menininko kelionę į Konstantinopolį ir ieško atsakymų į amžinus klausimus: kas yra kūryba, kodėl pasakojamos istorijos ir kodėl nepailstamai statomi tiltai tarp krantų, miestų ir civilizacijų.
„Borgesiškas minties eksperimentas, pasakojantis apie didžiulį įspūdį Mikelandželui galėjusį palikti įvykį, kuris niekada neįvyko.“
London Review of Books
„Tarytum elegantiškas ir aistringas meilės laiškas.“
Spectator
„Išradingumo pliūpsnis, kokio nesitikėtum iš daugelio kitų šiuolaikinių rašytojų.“
New York Times
Mathias Enard (Matijasas Enaras, gim. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose ir Barselonoje. Anksčiau lietuviškai pasirodė šie jo romanai: „Kompasas“ („Baltos lankos“, 2019), apdovanotas Goncourtʼų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017), ir „Vagių gatvė“ („Baltos lankos“, 2020). Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ 2010 m. apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt’ų literatūros premija.
Mira ir Šiva, dvi mažosios pandutės, gyvena aukštai kalnuose.
Savo mylimai mamai jos pasižada būti šalia ir VISUOMET rūpintis viena kita.
Bet Šiva nenustygsta vietoj – nori klajoti.
Ir kai ji leidžiasi į nuotykingą kelionę toli nuo namų, Mira turi priimti svarbų sprendimą...
Rachel Bright ir Jimas Fieldas šioje istorijoje jaunus ir vyresnius skaitytojus kviečia į pamokantį nuotykį apie šeimą, meilę ir ypatingą pažadų svarbą.
Pažado duoto laikytis svarbu,
Nes tada aš pasitikiu jūsų...
...o jūs - manuoju žodžiu.
„Gyvenimas pasikeičia greitai.
Gyvenimas pasikeičia per akimirką.
Sėdiesi vakarienės, ir gyvenimas, kokį tu jį pažįsti, pasibaigia.“
2003-iaisiais, per Kalėdas, Joan Didion su vyru Johnu Gregory Dunne’u sužino, kad jų vienturtę dukrą Quintaną po plaučių uždegimo ištiko sepsinis šokas ir dabar ji prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Po kelių dienų – Naujųjų Metų išvakarėse – Johnas staiga miršta nuo širdies smūgio.
„Maginio mąstymo metai“ – tai J. Didion bandymas suvokti pirmuosius metus po staigios netekties, „savaites, paskui mėnesius, sugriovusius bet kokius išankstinius įsitikinimus apie mirtį, ligą, tikimybę ir sėkmę, apie laimę ir nelaimę, santuoką, vaikus ir atmintį, apie sielvartą ir tai, kaip žmonės susitaiko arba nesusitaiko su tuo, jog gyvenimas baigiasi...“ Atsiminimai stulbina nuoširdumu, atskleidžia asmenišką, tačiau sykiu universalią bendro gyvenimo ir netekties patirtį.
„Nepaprastos literatūrinės drąsos kūrinys – minties aiškumu garsėjanti rašytoja leidžia mums stebėti, kaip sielvartas aptemdo protą… Ji grįžta į praeitį, kad atskleistų savo unikalios santuokos portretą… J. Didion rodo mums, ko neteko.“
Time
Joan Didion (Džoun Didijon, 1934–2021) – viena garsiausių amerikiečių rašytojų, memuaristė, eseistė, žurnalistė, romanistė. 2005 m. pasirodžiusi knyga „Maginio mąstymo metai“, laikoma jos magnum opus, pelnė prestižinį „National Book Award“. 2013 m. JAV prezidentas Barackas Obama apdovanojo ją Nacionaliniu meno ir humanitarikos medaliu už viso gyvenimo pasiekimus ir išskirtinį indėlį į amerikiečių literatūrą. J. Didion apie savo kūrybą yra sakiusi: „Rašau tik tam, kad sužinočiau, ką galvoju, į ką žiūriu, ką matau ir ką visa tai reiškia.“
Beveik keturiasdešimt metų bandau nupiešti savo paveikslą, bet man nepavyksta. Tačiau šiandien galiu sujungti visus taškus, todėl tarp puslapyje išsibarsčiusių žvaigždyno fragmentų atsiranda siluetas, kuriame pagaliau atpažįstu save: esu išgyvenusiųjų dukra ir anūkė.
2003-iųjų sausis, Prancūzija. Kartu su įprastais šventiniais laiškais į Berestų šeimos namus atkeliauja anoniminis atvirukas su Paryžiaus „Opéra Garnier“ teatro vaizdu. Kitoje atviruko pusėje – Anne Berest prosenelių iš motinos pusės Ephraïmo ir Emmos Rabinovitchių bei jų vaikų Noémie ir Jacques’o vardai. Visi jie buvo nužudyti Aušvice.
Praėjus daugiau nei dešimčiai metų, Anne mėgina išsiaiškinti, kas ir kodėl atsiuntė atviruką. Padedama motinos, draugų, privataus detektyvo, grafologo ir daugybės kitų žmonių, ji mėgina atsekti Rabinovitchių šeimos likimą nuo pabėgimo iš carinės Rusijos, kelionės į Latviją, Palestiną ir Paryžių iki pat Antrojo pasaulinio karo ir tragiškų jo padarinių. Atskleistos paslaptys privers Anne permąstyti savo santykį su šeima, šalimi ir savimi pačia.
„Atvirukas“ – jaudinantis, tikrais įvykiais pagrįstas romanas apie XX a. Paryžiaus intelektualų bei menininkų gyvenimą. Jo centre – Holokausto sunaikinta žydų šeima, iš dalies atkurta meilės ir pasakojimo galios.
A. Berest atliko literatūrinės magijos triuką: sudėtingą ir skaudžią savo šeimos istoriją, užtemdytą Holokausto, pavertė romanu, meistriškai derinančiu dramą, paslaptį ir filosofiją. Tai veržlus, bet ir gilus, intymus netekties apmąstymas, o jį vainikuoja meilė.
People
Anne Berest (Ana Berest) – prancūzų rašytoja, scenaristė ir aktorė. 2021 m. išleistas jos romanas „Atvirukas“ Prancūzijoje išsyk tapo nacionaliniu bestseleriu, o 2023 m. anglų kalba pasirodžiusią knygą į metų knygų sąrašus įtraukė tokie prestižiniai žiniasklaidos šaltiniai kaip „Library Journal“, NPR ir „Time“. 2021 m. „Atvirukas“ pelnė „Prix Renaudot des lycéens“ premiją, taip pat buvo nominuotas Goncourt’ų premijai. 2022 m. romanas pelnė „Choix Goncourt US 2022“ literatūros premiją, o 2023 m. buvo įtrauktas į „National Jewish Book Award“ premijos finalininkų sąrašą.
„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“
Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.
Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.
Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.
„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.
Įsikibęs tvirtai
Savo medžio šakų,
Jis nenori jokių
Naujų patirčių.
Susipažinkite: Kevis – koala, nemėgstanti nieko keisti.
Bet vieną dieną užgriūna netikėtumai, ir Kevio pasaulis pasikeičia.
Jaunų ir vyresnių skaitytojų pamėgti autoriai Rachel Bright ir Jimas Fieldas šioje istorijoje šmaikščiai ir padrąsinamai kalba apie pokyčius, kurie kartais gąsdina ar kelia nerimą.
Mira ir Šiva, dvi mažosios pandutės, gyvena aukštai kalnuose.
Savo mylimai mamai jos pasižada būti šalia ir VISUOMET rūpintis viena kita.
Bet Šiva nenustygsta vietoj – nori klajoti.
Ir kai ji leidžiasi į nuotykingą kelionę toli nuo namų, Mira turi priimti svarbų sprendimą...
Rachel Bright ir Jimas Fieldas šioje istorijoje jaunus ir vyresnius skaitytojus kviečia į pamokantį nuotykį apie šeimą, meilę ir ypatingą pažadų svarbą.
Pažado duoto laikytis svarbu,
Nes tada aš pasitikiu jūsų...
...o jūs - manuoju žodžiu.
1506-aisiais jauną, bet jau didžiai pagarsėjusį skulptorių Mikelandželą sultonas Bajazitas II pakviečia į Konstantinopolį suprojektuoti tiltą per Aukso Ragą. Prieš tai atmetęs Leonardo da Vinčio piešinį, sultonas per savo pasiuntinius Mikelandželui pažada ne tik didžiulius turtus, bet ir nemirtingą šlovę: „Jūs pranoksite jį šlove, jeigu sutiksite, nes jums pavyks ten, kur nepavyko jam, ir jūs padovanosite pasauliui neprilygstamą paminklą, tokį kaip jūsų „Dovydas“.
Šiek tiek padvejojęs, Mikelandželas palieka Romą ir nebaigtą taip netikusiai su juo besielgiančio karingojo popiežiaus Julijaus II antkapį. Atvykęs, jis ima tyrinėti tolimą ir nuostabą keliantį Osmanų pasaulį, kiauras dienas piešia, apžiūrinėja miestą, jo architektūrą. Ir, besikamuodamas prie tilto eskizų, nejučia pasineria į draugystės, aistros, intrigų kupiną rūmų gyvenimą.
Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ iš atskirų detalių į vieną mozaiką sudeda fikcinę kuriančio menininko kelionę į Konstantinopolį ir ieško atsakymų į amžinus klausimus: kas yra kūryba, kodėl pasakojamos istorijos ir kodėl nepailstamai statomi tiltai tarp krantų, miestų ir civilizacijų.
„Borgesiškas minties eksperimentas, pasakojantis apie didžiulį įspūdį Mikelandželui galėjusį palikti įvykį, kuris niekada neįvyko.“
London Review of Books
„Tarytum elegantiškas ir aistringas meilės laiškas.“
Spectator
„Išradingumo pliūpsnis, kokio nesitikėtum iš daugelio kitų šiuolaikinių rašytojų.“
New York Times
Mathias Enard (Matijasas Enaras, gim. 1972) – vienas garsiausių šių laikų prancūzų rašytojų. Studijavo persų ir arabų kalbas, ilgai gyveno Artimuosiuose Rytuose ir Barselonoje. Anksčiau lietuviškai pasirodė šie jo romanai: „Kompasas“ („Baltos lankos“, 2019), apdovanotas Goncourtʼų premija (2015) ir nominuotas „Man Booker International“ premijai (2017), ir „Vagių gatvė“ („Baltos lankos“, 2020). Romanas „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“ 2010 m. apdovanotas licėjaus mokinių Goncourt’ų literatūros premija.
Šioje knygoje susipažįstame su kitokia, dar nematyta Kristina Sabaliauskaite. Dabartinio gyvenimo realijos, kasdienio stiliaus dialogai, šiuolaikinis slengas kūrinyje pinasi su preciziškais nesenos praeities gyvenimo epizodais. Karo metu bręstanti moksleivė, šešėlio veikėjas, aprūpinantis kvaišalais užsienio aktorius, anglofilė pensininkė, lankanti emigrantę dukrą Londone, nuobodžiaujanti turtingo vyro žmona, praeities persekiojama prašmatnaus viešbučio kambarinė, senas žydas milijardierius, grįžtantis į vaikystės miestą, kagėbistas, daugiau nei pusę šimtmečio besigalynėjantis su Vilniumi, ir, žinoma, „titulinis“ personažas, sėkmės viršūnę pasiekęs, bet niekaip dvasios ramybės nerandantis rašytojas Danielius Dalba – kiekvienas herojus gyvena įdomų, bet tarsi visiškai kasdienį gyvenimą šalia mūsų. Tačiau kasdieniškumas – tik apgaulė. Iš tiesų visos istorijos yra vienaip ar kitaip tarpusavyje susijusios, o po juoduoju humoru dvelkiančiu pasakojimų paviršiumi slypi žmogaus ydų, sudužusių iliuzijų, meninės kūrybos principų ir ironiškos istorinės patirties apmąstymai.
Atpažinusieji paslėptas užuominas tikrai neliks abejingi.
Trečioje Kristinos Sabaliauskaitė knygoje nei stilius – dialogų prisodrinta dabarties kalba, nei pasakojimo vieta – Vilniaus senamiestis, pasaulio didmiesčiai, nei laikas – dabartis ar iš atminties dar neišdilusi praeitis – niekas neprimena barokiškosios Silva rerum romanų tikrovės. Tai visiškai kitoks, daug kam būsiantis netikėtas kūrinys.
„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“
Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.
Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.
Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.
„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“
BTJ
„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“
Litteratursiden
Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.
„...kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.“
Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos – buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo ateljė, vadinamą Obere Nähstube, įkūrė stovyklos komendanto žmona Hedwig Höss, salono darbus prižiūrėjo SS sargybinių ir karininkų žmonos.
Remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais, įskaitant interviu su paskutine išgyvenusia Obere Nähstube siuvėja Bracha Berkovič Kohút, knygoje „Aušvico siuvėjos“ sekama šių moterų likimais. Šeimos ir draugystės ryšiai padėjo joms ne tik ištverti nežmonišką smurtą, bet ir prisidėti prie pasipriešinimo stovykloje. Istorikė Lucy Adlington, nepaprastus siuvėjų išgyvenimus siedama su nacių plėšikavimo ir išnaudojimo politika, kalba apie Trečiojo reicho godumą, žiaurumą ir veidmainiškumą, siūlo naujai pažvelgti į mažai žinomą Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto istorijos skyrių.
„L. Adlington atskleidė ne vieną, bet kelias ilgai slėptas istorijas: pasakojimą apie užuojautos kupinas ir drąsias žydes, siuvusias, kad išgyventų, drabužių istoriją per Holokaustą ir mados pramonės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Autorė meistriškai supynė šias gijas į nepaprastai įtraukiantį, svarbų ir unikalų istorinį skaitinį.“
Judy Batalion
Lucy Adlington (Liusi Adlington) – britų visuomenės ir tekstilės istorikė, senovinių drabužių kolekcininkė, istorinių romanų jaunimui autorė. Negrožinė jos knyga „Aušvico siuvėjos“, pirmą sykį pasirodžiusi 2021 m., iškart tapo „New York Times“ bestseleriu ir buvo išversta į daugiau nei 20 kalbų.
Garsinė knygelė su medžiagėlėmis – brauk per jas ir klausykis gyvūnų balsų.
Ei, nekutenk meškos! Bet kaipgi nepakutensi, jei gyvūnėliai tokie mieli, o rankelės nenustygsta vietoje?
Tikroviškų garsų ir švelnių medžiagėlių knyga skirta patiems mažiausiems skaitytojams, kurių paskutiniame puslapyje laukia pašėlęs siurprizas!
„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną. Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…“ O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.“
Aistė Simėnaitė
Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti“ kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.
„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys“ mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.“
Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė
„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.“
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja
Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli“, „Nebloga mama“, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.
Kalėdų laukimo kupina knygelė su garsais, kalėdine melodija ir švieselėmis padės šventiškai nusiteikti ir pasiruošti didžiosioms žiemos šventėms.
Versdami knygelės puslapius tyrinėkite ir klausykite:
- kaip mieste žmonės laukia Kalėdų;
- kaip miške šventėms puošiasi žvėreliai;
- kaip stebuklų nakčiai ruošiasi Kalėdų Senelis su savo pagalbininkais.
Atlenkite specialius atvartus (dureles) puslapyje, paremkite puslapį iš abiejų pusių, ir knygelė virs tikra skambančia, švytinčia kalėdine pasaka.
Literatūros ir šaltinių sąrašas, pastabos
Knygoje „Kaip skaityti meną“ menotyros mokslų daktarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė kviečia jaunus žmones, šeimas ir visus, kurie domisi ar nori pradėti domėtis menu, kartu pasimokyti KAIP SKAITYTI MENĄ. Nes tik mokant perskaityti jo kalbą galima labiau gėrėtis, labiau MATYTI MENĄ.
Meno kūriniai, kurie aprašomi šioje knygoje, yra iš įvairių šalių ir laikotarpių, įvairuojantys nuo priešistorinių iki mūsų laikų, tačiau jie visi yra Lietuvoje: muziejuose ir bažnyčiose, viešose vietose, miestuose ir miesteliuose. Jie šioje knygoje išrikiuoti chronologine seka – nuo seniausio iki naujausio, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip vystėsi menas laikui bėgant.
Tačiau tai nėra išsami pasaulio ar Lietuvos dailės istorija. Autorė rinkosi jai įdomius kūrinius, kuriuos aptardama galėjo daugiau papasakoti ir apie techniką, ir apie stilių, ir apie kūrinį lydėjusius kitus meno reiškinius ar kontekstą – aplinkybes, kuriomis kūrinys atsirado.
Tad ši knyga – tai raktų ryšulėlis, kurį turint rankose ir būnant akistatoje su meno kūriniu galima bandyti atrakinti jame glūdinčias ikonografijos prasmes ir įdomybes, suprasti meno kūrinį jo žanro ir laikmečio kontekste. O svarbiausia – mokytis žvelgti įdėmiai ir nebijant klausti.
Kristina Sabaliauskaitė 1993–1999 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo menotyros mokslų daktarės laipsnį, o 2019 m. jai buvo suteiktas Garbės daktarės vardas. Ji studijavo Londono Warburgo institute, stažavo Europos nacionaliniuose muziejuose, „Sotheby’s“ aukcione Londone.
Kristinos Sabaliauskaitės prozos kūriniai – tetralogija „Silva rerum“ (2008–2016) ir dilogija „Petro imperatorė“ (2019–2021) – sulaukė didelio užsienio skaitytojų dėmesio, pakartotinių leidimų, apdovanojimų ir kritikų pripažinimo. Prancūzijos leidykla „Gallimard“ 2024 m. Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorę“ išleido prestižinėje nedidelio formato literatūros klasikos serijoje „Folio“ – romanas tapo pirmąja lietuvių kalba parašyta šios serijos knyga.
Lietuvoje „Silva rerum“ ciklo romanai pelnė tokius literatūros įvertinimus kaip Jurgos Ivanauskaitės premija (2008), Metų knyga (2009, 2011), Liudo Dovydėno premija (2015). Autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Lietuvos skaitytojai, 2018 m. rinkdami 100 šimtmečio knygų, tetralogijai skyrė trečią vietą.
2012 m. taip pat pasirodė Kristinos Sabaliauskaitės apsakymų rinkinys – bestseleris „Danielius Dalba & kitos istorijos“. 2015 m. trys šio rinkinio apsakymai buvo išleisti angliškai knyga „Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories“.
Kristina Sabaliauskaitė taip pat yra Abiejų Tautų premijos laureatė (2021) ir Vilniaus garbės pilietė (2023).
„Jei tu žmogui tikrai rūpi, jam daug svarbiau, kaip jautiesi tu, o ne kaip jaučiasi jis pats.“
Obern Ryd pasiryžusi pradėti gyventi iš naujo – ji negali sau leisti padaryti nė vienos klaidos. Ieškodama darbo atsiduria ypatingoje Dalaso dailės studijoje ir ten sutinka paslaptingą dailininką Oveną Gentrį. Obern surizikuoja paklausyti širdies.
Deja, netrukus paaiškėja, kad Ovenas nešiojasi didžiulę paslaptį. Į dienos šviesą iškilusi jo praeitis galbūt sunaikins viską, ką Obern šiame pasaulyje myli labiausiai. Vienintelis būdas jai grįžti į teisingą kelią – nutraukti bet kokius ryšius su Ovenu.
Jei Ovenas nori išsaugoti jųdviejų santykius, jam tereikia prisipažinti. Tačiau išpažinti klaidą gali būti daug pražūtingiau, nei ją padaryti...
„Dedu prie kitų C. Hoover romanų mano visų laikų mėgstamiausiųjų sąraše. Pagalvojus apie šią knygą, man akys vis dar apsipila ašaromis, suvirpa širdis. Perskaitykite ją ir pamilkite.“
Knygų tinklaraštis „Nestled in a Book“
„New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“, „Jei ne tu“ ir „Lapkričio 9“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. JAV pasirodęs 2015 m., romanas „Išpažintys“ pelnė „Goodreads Choice“ apdovanojimą „Reader’s Favorite Romance“ kategorijoje.
PRADEDU SKAITYTI KOMIKSUS – tai knygų serija 4–7 metų vaikams, padedanti mažiesiems imti skaityti patiems ir greičiau patirti skaitymo džiaugsmą. Visas tekstas knygoje pateikiamas didžiosiomis raidėmis, o nedidelė jo apimtis ir iliustracijų gausa drąsina leistis į nuotykius savarankiškai.
Tai istorija apie labai mažo sniego žmogaus labai didelį norą. Veiksmas, jausmai ir emocijos šioje knygoje ritasi lyg sniego gniūžtės: ilgesys, užsispyrimas, pyktis, nevaldomas įniršis, džiugesys, gėda, drąsa, prisipažinimas, atleidimas, draugystė.
Šiame komikse:
- Tekstas DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS.
- JUOKELIAI kiekviename puslapyje.
- NAUJI ŽODŽIAI IR POSAKIAI – pavyzdžiui, PO SNIEGŪNAIS!
- IDĖJOS, ką veikti prisnigus – pavyzdžiui, DAŽYTI BESMEGENIUS, TRYPTI SNIEGO ORNAMENTUS...
- VIETA APMĄSTYMAMS NUPIEŠTI.
- GERA NUOTAIKA!
„Gali būti, kad mažieji skaitytojai ir jų tėvai irgi yra patyrę panašių, o gal visai tokių pačių jausmų pūgų. Žinote ką? Jos visuomet praeina. O po pūgos nuščiuvusioje ramumoje suspindi gražiausi dalykai.“
Šios istorijos autorė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė
Eglė Gelažiūtė–Pranevičienė kuria muziką suaugusiesiems ir vaikams, yra išleidusi keturis solinius albumus, koncertuoja. Baigusi filologijos ir muzikologijos studijas, šiuo metu studijuoja etnologijos krypties doktorantūroje ir tyrinėja lietuvių muzikinį folklorą. „Labai mažas sniego žmogus“ – antroji autorės knyga vaikams. Pirmąją („Pagalvinis paršiukas“) 2023 m. išleido „Baltos lankos“.
Dovydas Čiuplys – talentingas dailininkas, ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius džiuginantis iliustracijomis knygose „Džyru džyru muzikėlė“, „Mažųjų lopšinės“, „Tautiška giesmė“ (išleido "Baltos lankos“).
„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“
Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?
Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.
Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?
„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“
Lauren Beukes
„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“
Karen Joy Fowler
„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“
Emma Donoghue
Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women’s Prize for Fiction“. „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.
TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.
Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.
Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.
„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“
Sunday Times
„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“
Daily Express
„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“
Wall Street Journal
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.
„Kaupiantieji auksą yra turtingi tą akimirką. Kaupiantieji žinias ir įgūdžius turtingi visą gyvenimą.“
Šioje knygoje nepasakojama apie verslo strategiją. Strategijos keičiasi kaip metų laikai. „CEO dienoraštyje“ pasakojama apie kai ką nepalyginti pastovesnio.
Knygos autorius Stevenas Bartlettas – verslininkas, itin populiarios tinklalaidės „CEO dienoraštis“ (angl. The Diary of a CEO) vedėjas. Visų sėkmių ir nesėkmių, su kuriomis jam teko susidurti einant verslumo keliu, pagrindas – meistriškumo dėsniai. Jie ir lėmė nepaprastai sėkmingą S. Bartletto karjerą. Jie paskatins ir Jūsų sėkmę – sukurti ką nors didinga, užkopti į aukštumas.
Šie dėsniai pagrįsti psichologijos ir elgsenos mokslais bei S. Bartletto ir sėkmingiausių pasaulio verslininkų, pramogų pasaulio atstovų, menininkų, rašytojų ir sportininkų, dalyvavusių tinklalaidėje, patirtimi. Jie neabejotinai atlaikys laiko išbandymą ir padės kiekvienam suimti į rankas savo gyvenimą, atskleisti potencialą.
„S. Bartlettas supina naujausius mokslinius tyrimus, savo paties patirtį ir įtaigias istorijas. Taip jis padeda iš naujo apibrėžti sėkmę ir išnaudoti savo galimybes. Šią knygą būtina perskaityti visiems, svajojantiems padaryti ką nors drąsaus.“
Jay Shetty, tinklalaidės „On Purpose“ vedėjas ir knygos „Mąstyk kaip vienuolis“ autorius
Steven Bartlett (Styvenas Bartletas) – britų verslininkas ir pranešėjas, išgarsėjęs tinklalaide „CEO dienoraštis“. Autorius taip pat yra patyręs sveikatos ir sveikatingumo srities, blokų grandinės technologijų, biotechnologijų, kosmoso tyrinėjimų investuotojas. Knyga „CEO dienoraštis“, išleista 2023 m., tapo „Sunday Times“ bestseleriu nr. 1.
Iš įvairiausių meistriškai sukurtų perspektyvų Albertʼo Camus apsakymų rinktinėje „Tremtis ir karalystė“ vaizduojami žmonės, skausmingai susiduriantys su juos supančiu pasauliu. Žmona, dykumos naktyje išduodanti savo vyrą. Menininkas, paminantis savo troškimus ir visuomenės jam keliamus lūkesčius. Misionierius, brutaliai priverstas tikėti tuo, kas jam svetima.
Nuo Prancūzijos, Šiaurės Afrikos iki Brazilijos šiuose pasakojimuose parodomi skirtingi dvasinės tremties veidai ir amžinos žmogaus paieškos vidinės karalystės, kurioje įmanoma atgimti.
1957-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato prancūzų rašytojo Albertʼo Camus (1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas užmezgė ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. Tai pirmoji apsakymų rinktinės „Tremtis ir karalystė“ (1957) laida Lietuvoje.
Knyga „Tai bent kelionė“ – tai jau penkis sezonus LRT televizijoje gyvuojančio šventinio serialo šeimai „Tai bent Kalėdos“ mažiausios veikėjos pelės Nelės pasakojimas apie savęs paiešką dideliame žmogaus ir dar didesniame pelytės pasaulyje.
Šiemet Kalėdų miške viskas kitaip! Miško temperatūra nestebuklingai aukšta, visi ženklai rodo: reikia mauti iš čia! Kur, kaip, su kuo iškeliavo pelytė Nelė? Su kokia grėsme ir iššūkiais susidūrė? Laimei, kelionės nuotykiai baigėsi laimingai, o kažko pabaiga juk visuomet yra ir kažko pradžia, tad kelionė niekada nesibaigia! Pirmyn! Aukštyn!
„Tokios knygos laukėme šimtą šešiasdešimt aštuonerius metus. Lygiai prieš tiek laiko atkeliavome į Senelio Kalėdų namelį ir nuo tada niekad niekur neiškeliavome. O pele Nelė išdrįso, susiruošė, nukeliavo ir parkeliavo! O dabar turime kai ką labai labai vertinga – knygą, kurioje atskleista visa tiesa apie mūsų ir jūsų pasaulį!“
Elfė Citrininė Ledinukė Dainelė Dzan! Elfas Avietinis Ledinukas Nepokšas Dzin!
„Nėra reikalo daugiažodžiauti. Tiesiog labai įdomi, pamokanti ir naudinga „Tai bent kelionė“ – tai bent knyga!“
Kalėdų Senelis
„...tiksli metafora tyrimui apibūdinti buvo dėlionė. Tik kartkartėmis pasitaiko per daug detalių iš kitų dėlionių.”
Kai parlamento narys Bernardas Klausenas staiga miršta ištiktas širdies smūgio, Viljamas Vistingas skubiai iškviečiamas pas generalinį prokurorą. Policija Klauseno vasarnamyje aptiko kai ką, kas neatitinka jo, kaip patikimo ir veržlaus politiko, įvaizdžio.
Vistingas, keli išrinktieji iš policijos pajėgų ir Vistingo duktė Lina įtraukiami į slaptą tyrėjų padalinį. Netrukus jie sužino, kad Klauseno paslaptys turi mažai ką bendro su politika, daug daugiau – su neišaiškintais nusikaltimais. Tarp jų – ir dingusio be žinios jaunuolio, kuris 2003 m. išvyko žvejoti Jeršio ežere, byla.
Jeršio byla dabar atsidūrė ant tyrėjo Adriano Stilerio darbo stalo. Vistingas nenoromis pripažįsta: jam prireiks Stilerio, Neišaiškintų bylų grupės vadovo, pagalbos, kad išspręstų galvosūkį, vedantį į tamsų nusikalstamą pasaulį, pažymėtą Klauseno interesų ir ydų pėdsakais.
„Meistriškas, atmosferiškas, įtaigiais veikėjais pagrįstas trileris – negalėjau nustoti skaityti!”
Alex Dahl
„J. L. Horstas – vienas puikiausių šiuolaikinių kriminalinių romanų rašytojų.”
Sunday Times
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams ir skaitytojoms puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. 2020 m. pasirodęs jo romanas „Galinis kambarys“ buvo įtrauktas į trumpąjį britų įsteigtos premijos „Petrona Award“ už geriausią skandinavišką detektyvą sąrašą ir ilgąjį prestižinių „CWA International Dagger“ apdovanojimų sąrašą.
Tarptautinio bestselerio „Kol dar neatšalo kava“ autoriaus romanas.
Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?
Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.
Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:
Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.
Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.
Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.
Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...
Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.
Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.
Tėčio Marselio diena pilna kasdienių rūpesčių, per kuriuos jis vis negali paskaityti mėgstamo žurnalo!
Tik jam niekaip neateina į galvą, kad apie savo norus galima papasakoti mylimai šeimai...
Kaip manote, kas nugalės – žurnalas ar rūpesčiai? O gal už abu svarbiau laikas, praleistas su artimaisiais?
Ši istorija tiek vaikams, tiek suaugusiems primins, kaip svarbu dalintis jausmais ir kaip būna gera, kai tave išgirsta ir supranta.
Paulius Norvila – žinomas lietuvių poetas, vertėjas, įvairių literatūrinių konkursų laureatas. Jo eilėraščiai ir proza publikuojami kultūrinėje spaudoje, spausdinami almanachuose, verčiami į užsienio kalbas. „Tėčio Marselio liežuvis“ – knyga, atsiradusi iš gyvenimo sėkmių ir nesėkmių, bet labiausiai – iš patirties, atpažįstamos daugeliui tėvų, auginančių vaikus ir kartu su jais augančių.
Patricija Bliuj-Stodulska – knygų autorė ir iliustruotoja. Ilgai studijavo ir gyveno Varšuvoje, dabar dirba Vilniuje. Patricija, keturių vaikų mama, kurdama iliustracijas šiai knygai visiškai susitapatino su tėčio Marselio personažu!
„Greičiausias būdas išsiaiškinti, kokioje šeimoje, vargingoje ar turtingoje, užaugo pašnekovas, – paklausti jo ar jos, kiek langų buvo namie. Tai nepalyginamai veiksmingiau nei klausinėti, ką vaikystėje valgydavo ar kokius drabužius vilkėjo. <…> Kuo mažiau namie buvo langų (o gal išvis nebuvo?), tuo vargingiau gyveno pašnekovas.“
Karštą vasaros dieną Tokijo Centrinėje stotyje susitinka trys moterys: netekėjusi ir neturinti vaikų trisdešimtmetė Nacuko, jos vyresnė sesuo Makiko ir šios paauglė dukra Midoriko. Trisdešimt devynerių Makiko vis dar dirba Osakos bare konsumatore ir atrodo ne pagal amžių pasenusi. Į Tokiją ji atvyko pasididinti krūtų. Ją atlydėjusi dukra jau pusę metų su ja nesikalba ir pati sunkiai taikosi su besikeičiančiu savo kūnu. Ankštą Nacuko butą užvaldo Midoriko tyla, kurios fone trys moterys susiduria su savo baimėmis, lūkesčiais, nusivylimais ir įtemptais tarpusavio santykiais.
Praėjus aštuoneriems metams vėl sutinkame Nacuko, dabar jau rašytoją, kamuojamą noro vienai susilaukti kūdikio ir iš to kylančių moralinių dilemų. Ieškodama atsakymų, ji išsiruošia į gimtąjį miestą, kuriame glūdi ją formavusi skurdi praeitis.
Romane „Krūtys ir kiaušinėliai“ aštriom linijom braižomas šiuolaikinio Japonijos moterų gyvenimo ir visuomenės normų, su kuriomis jos susiduria, žemėlapis. Kviečiama kartu leistis į jų intymią kelionę savo laisvų pasirinkimų link.
„Niekada neužmiršiu gryno nuostabos jausmo, aplankiusio perskaičius šią knygą. Tiesiog likau be žado. Mieko Kawakami nuolat auga ir tobulėja.“
Haruki Murakami
„Kawakami apie kūną rašo su trikdančiu tikslumu... ir ypač talentingai fiksuoja jo troškimus.“
Katie Kitamura
„Pasakojimas apie moteris, siekiančias suprasti, kaip jos nori gyventi būdamos moterimis.“
Kirkus Reviews
„Romanas plyšta nuo provokuojančių įžvalgų apie bėgantį laiką, draugystę, pinigus, gyvenimo savam kūne malonumus ir skaudulius.“
Laura van den Berg
Mieko Kawakami (Mieko Kavakami, gim. 1976) – viena žinomiausių šiuolaikinių Japonijos rašytojų, apdovanota „Akutagawa“, „Tanizaki“, „Murasaki Shikibu“ literatūros premijomis. „Krūtys ir kiaušinėliai“ laikomas bene svarbiausiu jos romanu, 2020 m. jis tapo „New York Times“ metų knyga. Autorės knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų.
„Tokią knygą būčiau norėjusi perskaityti prieš penkerius, dešimt, net prieš penkiolika metų. Būčiau norėjusi žinoti, kad ne aš viena verkiu žiūrėdama į save veidrodyje ir svarstau, kas būtų, jei imčiau ir virtuviniu peiliu nupjaučiau tai, kas man trukdo gyventi. Būčiau norėjusi tokią knygą duoti paskaityti savo tėvams, seneliams, mokytojams ir draugams. O labiausiai – sau. Mergaitei, kuri buvo įsitikinusi, kad privalo pakeisti savo kūną. Pasaulį apėmusi svoriomanija. Savo vertę skaičiuojame kilogramais ar drabužių dydžiais. Milijonai žmonių išgyvena tikrą pragarą, norėdami atitikti primestus grožio standartus. Mano gyvenime vieną dietą keitė kita, krentantys kilogramai grįždavo su kompanija, galvoje nesustodamas zyzė svoriomanijos radijas: „centimetrai, gramai, kilogramai, kalorijos, riebalai, baltymai, angliavandeniai…” O kokią didelę kainą sumokėjau, kad vieną dieną tas radijas imtų ir tiesiog užsičiauptų.”
Aistė Simėnaitė
Ši knyga – sukrečianti jaunos moters kovos su svoriu ir maistu istorija. Nuo pirmojo suvokimo, kad atrodo kitaip nei mokyklos gražuolės, iki vienas po kito užklumpančių valgymo sutrikimų, chirurginio nutukimo gydymo ir sudėtingų emocinių išgyvenimų. Tai itin atviras pasakojimas, kokiais klystkeliais gali nuvesti noras „sutaisyti” kūną.
Apie santykį su maistu, kūnu, jo (ne)priėmimą knygoje taip pat kalba Asta Meschino, Dovilė Filmanavičiūtė, Emilis Remeikis, Liucina Rimgailė, Valerija Iljinaitė.
„Knygoje atvirai kalbama apie skirtingus valgymo sutrikimo ligos pasireiškimus, sveikimą ir apie tai, koks vis tik nenormalus visuomenės požiūris į kūną, kaip stipriai paveikia pastabos apie jį. Man buvo labai sunku skaityti, kaip Aistės „vidinės akys” mato savo kūną: nesvarbu, koks būtų svoris, jausmas, kad vis vien yra blogai, lydėjo nuolat. Labai tikiuosi, kad nevadovėliškai aprašyti valgymo sutrikimų požymiai ir patirtys padės greičiau atpažinti savo ar artimųjų ligą ir kreiptis pagalbos.”
Aušra Jauniškytė–Ingelevičienė – Valgymo sutrikimų centro gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė
„Man atrodo, kad aš tik Aistės dėka pagaliau supratau: tai, kas man atrodo lengvai išsprendžiamas rebusas, daugeliui žmonių – kasdienė kova. Dabar su dar didesne empatija žvelgsiu į tuos, kurie kenčia niekaip nerasdami santykio su lėkšte. Saugokite savo XL dydžio širdis – jos yra pačios svarbiausios.”
Dovilė Filmanavičiūtė – reklamos specialistė, TV laidų vedėja
Aistė Simėnaitė – TV laidų ir tekstų kūrėja, žurnalistė, tinklaraščių „Veidrodėli, veidrodėli”, „Nebloga mama”, komentarų populiariausiuose šalies portaluose ir leidiniuose autorė. SVORIOMANIJA – pirmoji autorės knyga.
Naujoji Paulo Coelho knyga „Lankininkas“ – įkvepianti istorija apie jauną žmogų, siekiantį pasisemti vyresniojo patirties, ir apie ilgaamžes gyvenimo pamokas. Su jam būdinga išmintimi, Paulo Coelho primena, kad žmogaus gyvenimas be tikslo yra bereikšmis, veiksmai ir sielos šauksmas – neatsiejamai susiję, o gyvenimas, kurį kiekviename žingsnyje lydi atstūmimo ar nesėkmės baimė, skurdina.
Lanko kelias – džiaugsmo ir užsidegimo, tobulėjimo ir klaidų, technikos ir įkvėpimo kelias. O visa tai patirsi tik leisdamas savo strėles. O ko gi iš šaudymo iš lanko galime pasimokyti apie dzeną ir gyvenimo meną? Savo poetiškomis dvasios mintimis Paulo pateikia įžvalgų apie keletą pagrindinių Zen pamokų:
Žinokite ir gerbkite savo sąjungininkus rungtyse, mokydamiesi iš jų sėkmių ir nesėkmių.
Lankas yra didžiausias jūsų turtas ir jūsų energijos šaltinis.
Jūsų ketinimas yra strėlė.
Jūsų dėmesio objektas yra taikinys.
Tai, kaip atliekate sėkmingą šūvį – nuo laikysenos, leidimo skristi strėlei iki pataikymo į taikinį – yra tas pats, kas gyvenime reikalingi įgūdžiai.
Autorius teigia, net jei ir niekada netapsiąs dzeno budizmo nuolatiniu studentu, bent jau išmoksiąs perimti svarbiausias gyvenimą praturtinančias pamokas, paversdamas šią knygą savo kasdieniu vadovu.
PAULO COELHO laikomas vienu įtakingiausių mūsų laikų rašytojų, jo knygos išleistos daugiau nei 170 šalių, išverstos į 88 kalbas, jų parduota daugiau nei 320 milijonų egzempliorių. Jis yra daugybės pasaulinių bestselerių, įskaitant vienos įspūdingiausių šiuolaikinės literatūros knygų, – „Alchemiko“ autorius. Nuo 2002 m. Brazilijos literatūros akademijos narys, 2007 m. tapo Jungtinių Tautų Taikos pasiuntiniu. 2009 m. pelnė Gineso pasaulio rekordą kaip į daugiausia užsienio kalbų išverstos knygos („Alchemikas“) autorius.
Žydų kilmės italo Primo Levi (1919–1987) knyga Jei tai žmogus yra unikali išgyvento Holokausto patirties kapsulė, įamžinanti gyvenimo koncentracijos stovykloje groteskišką kasdienybę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Levi buvo chemikas, o naciams kaip tik reikėjo būtent chemijos specialistų; galima teigti, kad profesija tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jam teko išgyventi Holokausto siaubumus. Vienuolika mėnesių Levi praleido įkalintas Monovice, vienoje iš trijų pagrindinių Aušvico koncentracijos stovyklos kompleksų iki 1945 metų sausio 18-osios, kai įvyko stovyklos išvadavimas. Iš 650 Italijos žydų, kurie keliavo kartu su juo mirties vagone, Levi buvo vienas iš dvidešimties, pavykusiems palikti stovyklas gyviems.
Po karo P. Levi ir toliau tęsė mokslinę karjerą, taip pat pradėjo ir rašyti. Rašymas jam tapo tarsi būtinu terapiniu užsiėmimu – ne tik moraline pareiga, bet ir psichologiniu poreikiu. Įdomu, kad P. Levi aprašomi Holokausto siaubai nesuponuoja vertinimo – jis niekada nesako, kaip skaitytojas turėtų jaustis skaitydamas apie nacių žiaurumus. Priešingai, P. Levi žodžiai spinduliuoja humanizmu net tragiškų patirčių akivaizdoje, suteikdami mums vilties, kad žmogaus dvasia gali būti nenugalima net ir susidūrus su neįsivaizduojamu ir beprasmiu blogiu.
Astai – trisdešimt treji. Truputį kankindamasi, ji rašo romaną apie menkai žinomą lenkų skulptorių, vaikšto į nevykusius tinderio pasimatymus, leidžia laiką su savo drauge Mai ir jos sūnumi. Bet viską sujaukia netikėtai atkeliavęs kvietimas į atminimo vakarą Augustui – prieš dešimtį metų mirusiam draugui iš bendrabučio. Praeitis ima veržtis į dabartį, atgyja bendrabutiško šėlsmo laikai ir prikelia buvusius troškimus, pokalbių atsiminimus ir vakarėlių šmėklas. Staiga Asta puola rašyti daug asmeniškesnę knygą. Ji pasakoja apie pirmuosius poetinius žingsnius, draugystes, savo jausmus Mai vaikinui ir siautulingą, tragiškai pasibaigusį tour de chambre (turo po kambarius) vakarėlį.
Gyvas ir šmaikštus šiuolaikinės danų rašytojos Tinės Høeg romanas jaukiai, tačiau skrodžiančiu žvilgsniu tyrinėja kūrybą, geismą, draugystę ir konfliktišką jų santykį. Pasakojimas teka lengvai, lyg nejučia, ir skaitant greitai priprantama prie neįprastos poetinės formos, imituojančios žinutes ar trumpus konspektus. Čia pulsuoja vakarėliai, juokeliai, ambicijos, nuoga aistra ir susižavėjimas menu. O pro eilutes persišviečia tas spalvotas intensyvumas, su kuriuo patiriame pasaulį būdamos ir būdami dvidešimt kelerių.
„Høeg rašo labai šmaikščiai ir gudriai. Aštri, subtiliai sukurta knyga Tour de chambre – tai jautri gyvenimo kartu ir atskirai studija, įtaigus kūrybos, sielvarto ir ilgesio apmąstymas, parašytas stulbinamai tiksliai.“
Sussie Anie, knygos „To Fill a Yellow House“ autorė
„Puiki pažintis... Tinė Høeg yra velniškai ypatinga rašytoja, ir velniškai ypatinga yra tai, kaipšvelniai, šiltai, sklandžiai, su neviltimi ir linksmai ji sugeba rašyti apie konkrečius ir universalius dalykus, apie skirtingus amžius, apie moterišką ir vyrišką patirtis.“
Berlingske
„Turėdama nepaprastą klausą eilučių pertrūkiams ir emociniam pažeidžiamumui, Tinė Høeg piešia švelnų Mai ir Astos draugystės portretą, patvirtindama, kad praeitis, norime to ar ne, įsiskverbia į dabartį.“
Anna Stern, knygos „Visa tai čia ir dabar“ autorė
Tarptautinio bestselerio „Kol dar neatšalo kava“ autoriaus romanas.
Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?
Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.
Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:
Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.
Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.
Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.
Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...
Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.
Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.
Naujas „Svetimkūnių“ autorės romanas.
Kiek tik save prisiminė, Adomas visada linkėjo tėvui mirties.
Adomas ant pečių laiko visą pasaulį. Dirba šefu restorane, rūpinasi atmintį beprarandančiu despotu tėvu, paauglystės dramų draskoma dukra Toma ir net karjeroje panirusia žmona Ilze. Gal iš šio užburto rato padės ištrūkti jaunas teatro režisierius Kasparas? Tačiau šį vis labiau intriguoja ne tik Adomas, bet ir jo tėvo, kadaise garsaus dramaturgo, kūrybinis palikimas.
Naujojo Patricijos Tilvikaitės romano herojai ieško savęs ir meilės, susiduria su siaubingu žiaurumu tų, kurie turėtų būti patys artimiausi. Autorė klausia: ką daryti su monstrais? Svarbiausia – ką daryti su talentingais monstrais? Ypač jei jaučiame, kad patys tokie tampame?
„Puikiai išreikštos skirtingų žmonių likimų sankirtos ar paralelės, o siužeto įtampa išlaikoma iki pat romano galo.“
Artūras Tereškinas, rašytojas, sociologas, kultūros tyrinėtojas
„Psichologiškai sudėtingi, į normatyvinius rėmus netelpantys personažai, skirtingos kartos ir jų (ne)priklausomybės ir gerai sukonstruotas nenuspėjamas siužetas su netikėtu posūkiu, aštriu dūriu pabaigoje. Lietuvių prozoje toks derinys retas.“
Virginija Kulvinskaitė, literatūros kritikė ir rašytoja
„Patricija nuoširdžiai įsigilina į skaudžias temas. Drąsus, apgalvotas, išjaustas ir didžiules visuomenės opas judinantis romanas.“
Nora Žaliūkė (KNYGU_DAMA), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė
Iš įvairiausių meistriškai sukurtų perspektyvų Albert'o Camus apsakymų rinktinėje „Tremtis ir karalystė“ vaizduojami žmonės, skausmingai susiduriantys su juos supančiu pasauliu. Žmona, dykumos naktyje išduodanti savo vyrą. Menininkas, paminantis savo troškimus ir visuomenės jam keliamus lūkesčius. Misionierius, brutaliai priverstas tikėti tuo, kas jam svetima.
Nuo Prancūzijos, Šiaurės Afrikos iki Brazilijos šiuose pasakojimuose parodomi skirtingi dvasinės tremties veidai ir amžinos žmogaus paieškos vidinės karalystės, kurioje įmanoma atgimti.
1957-ųjų Nobelio literatūros premijos laureato prancūzų rašytojo Albert'o Camus (1913-1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. A. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jo jaunatviškas entuziazmas, neabejotinas intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas užmezgė ligi šiol tebesitęsiančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame A. Camus kūrybiniame palikime. Tai pirmoji apsakymų rinktinės „Tremtis ir karalystė“ (1957) laida Lietuvoje.
„Jau du dešimtmečius – nuo tada, kai įžengiau į medicinos fakultetą – kone kasdien susiduriu su degančiais, perdegusiais, rūkstančiais, anglėjančiais medžiais... žmonėmis. Regiu, kaip išsekimas ilgainiui išgraužia jų jausmus, užrakina savastis, neatpažįstamai pakeičia – laužia, gniuždo, atima paskutinę galimybę jaustis laisvu ir stipriu. Vienas tokių – šios knygos herojus Antanas, išsunktas nevilties ir bejėgystės cunamio. Tikrai nežinau geriausio sprendimo, kaip perdegimo išvengti ar iš jo kapanotis – bet nujaučiu, jog iš šios būsenos galimas ne vienas žingsnis. Rašiau šią istoriją galvodama apie pasidavusį, viltį praradusį žmogų – kviesdama drauge tyrinėti galimus gyvenimo scenarijus, semiantis įkvėpimo iš netikėtų medžių.“
Barbora
„Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui. Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems. Iki šiol kaip privalomą „medicinos be grimo“ pradžiamokslį siūliau Axelio Munthe „Knygą apie San Mikelę. Dabar jau turime ir puikų lietuvišką kūrinį. Todėl mano rekomendacija nuo šiol bus dviguba – „Knyga apie San Mikelę“ ir Barboros Jarašūnės „POLIklinika arba NETIKĖTI MEDŽIAI“.“
Dainius Pūras, Vilniaus universiteto profesorius
Autorė Barbora Jarašūnė – gydytoja, aktyvi šiuolaikinės gyvensenos tyrinėtoja bei nenurimstanti savo tikrojo kelio ieškotoja.
Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią antrąją pusę, o visiems kartu galbūt išsiaiškinti kai ką svarbaus savo gyvenime.
Trys amžiaus tarpsniai nuo kūdikystės iki senatvės ir pluoštas moters gyvenimo problemų bei situacijų su siūlomomis išeitimis.
Apie kūdikio atspindį motinos akyse. Apie laimę ir gyvenimo prasmę. Apie savasties paieškas. Apie JO paieškas. Apie kentėjimo „filosofiją“. Apie gimdymą. Apie marčios ir anytos opoziciją. Apie baimės ir nerimo kaukes. Apie tobulumo siekį. Apie karjerą. Apie vaikų auklėjimą. Apie mamos ir tėčio vaidmenį.
Knygoje grakščiai ir išmintingai – apie santykį su savimi, su kitu, su savo tęsiniu.
Eugenijus Laurinaitis – vienas žymiausių, labiausiai tituluotų Lietuvos psichoterapijos specialistų, daugelio mokslinių publikacijų, fundamentalių veikalų autorius ir sudarytojas. Pelnęs skaitytojų pripažinimą dėl gebėjimo suprantamai, šmaikščiai ir įtaigiai perteikti profesionalo požiūrį ir savitą filosofiją. Tai atsiskleidžia ir šioje plačiajai publikai skirtoje knygoje.
„Kad moteris išgyventų, jai reikia dviejų komplimentų per dieną, kad gyventų – reikia penkių, o kad žydėtų – dešimties.“
„Kartkartėm išties reikia mokėti atsisėsti prieš veidrodį ir pažvelgti sau į akis: pažiūrėti, kas jose matyti, ir ar tai, kas matyti, tau tikrai patinka. Ir jeigu patinka, tada pagalvoti, kaip tai padauginti, o jeigu nepatinka – kaip tai pakeisti.“
„Žmonės dažnai skundžiasi, kad jausmams išreikšti trūksta žodžių, nors iš tikrųjų jausmams žodžių netrūksta, nes jausmai yra tik tai, kas žodžiais pavadinta.“
Eugenijus Laurinaitis
Vyrausiojo inspektoriaus Viljamo Vistingo karjera prasidėjo prieš septyniolika metų tiriant sudėtingą dvidešimtmetės Sesilijos Lindės pagrobimo bylą. Pasibaigęs tragiška jaunos merginos mirtimi, tyrimas Norvegijoje sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio.
Šiandien Viljamas Vistingas – itin gerbiamas detektyvas, meistriškai tiriantis komplikuotas bylas. Tačiau, į dienos šviesą iškilus naujai informacijai, Vistingas apkaltinamas suklastojęs svarbiausius Sesilijos bylos įrodymus ir pasodinęs į kalėjimą nekaltą žmogų. Jis nušalinimas nuo pareigų, o žurnalistai it medžiokliniai šunys, užuodę naują grobį, vėl sutelkia dėmesį į skandalingus bylos faktus ir „susitepusį“ detektyvą. Kankinamas abejonių ir vedamas žūtbūtinio noro išsiaiškinti tiesą, Vistingas slapta atverčia seniai užmirštą bylą. Tačiau jo mintis drumsčia nauja dar vienos jaunos merginos pagrobimo byla.
„Unikali ir įtraukianti istorija apie policijos detektyvo kovą už teisybę siaubingos nelaimės akivaizdoje.“
„The Martin Beck“ apdovanojimo komisija
„Nepriekaištingas, daugialypis ir kupinas įtampos pasakojimas.“
„Crime Time“
Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija. Šiuo metu pagal Viljamo Vistingo knygų seriją kuriamas serialas.
„Silva rerum IV“ audioknyga tęsia Norvaišų giminės istoriją ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Tai pasakojimas apie XVIII amžiaus antrąją pusę – politinių, ekonominių ir kultūrinių pervartų laiką, Baroko ir Apšvietos epochų lūžio tašką, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patiria politinį dekadansą ir sykiu progresyvių idėjų proveržį, o jos bajorija pasidalija į dvi nesutaikomas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką, kurią pasiryžta įrodyti luomus griaunančiais gyvenimo pasirinkimais.
Matematikos profesorius jėzuitas Pranciškus Ksaveras iš Milkantų Norvaiša – ne tik LDK, bet ir pasaulio pilietis, masonas ir filosofas. Nancy, Viena, Krokuva, Varšuva, Amsterdamas, Paryžius, Londonas – tai jo kelionių trajektorijos, kuriose jis susipažįsta su pasaulio valdovais, skvarbiausiais mokslo protais ir intelektualiomis moterimis, stebi meno sampratą keičiančius muzikos ir teatro stebuklus, patiria uždraustą meilę, į Vilnių parveža naujausias mokslo žinias ir gaivius Apšvietos vėjus.
Tačiau kas iš tikrųjų jaudina profesoriaus sielą, kokių abejonių graužiamas jis žvelgia į juodą žvaigždėtą Vilniaus dangų, ką prisiminus jo širdis kaskart praleidžia vieną dūžį ir kodėl jam vis rodosi, kad seniai paskelbtas mirusiu Vilniaus baziliskas, mintantis fanatizmu, minčių tamsa bei sąžinės nešvara, atgijo ir prisitaikė prie pasikeitusios laiko dvasios?
Audioknygoje „Silva rerum IV“ skamba kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūriniai „Transitory“ ir „Sanctifaction“, atliekami Roman Patkolo (kontrabosas) ir Gedimino Gelgoto (balsas, fortepijonas). Gedimino Gelgoto kūrinys „Extracadenza“, atliekamas Vilniaus miesto ansamblio „NIKO“ (meno vadovas Gediminas Gelgotas) bei To The Skies, atliekamas Janusz Wawrowski (smuikas) ir Gedimino Gelgoto (fortepijonas).
Kompozitoriaus Mikołaj Zieleński baroko opera „Video caelos apertos (In festo S. Stephani) (Communiones totius anni, Venezia 1611 metai), atlieka Katarzyna Wiwer (sopranas) bei muzikos ansamblis „Ars Antiqua Austria“, meno vadovas Gunar Letzbor, įrašų kompanija PAN classics.
Purcell opera, libretas „Dido and Aeneas“, III veiksmas, kūrinys „Thy hand, Belinda; darkness shades me“. Atlieka orkestras „The Age of Enlightenment“, dirigentai Steven Devine ir Elizabeth Kenny, įrašų kompanija NAXOS.
Kompozitoriaus George'o Friderico Handel opera „Julijus Cezaris Egipte“, III veiksmas, arija „Piangero la sorte mia“, atlieka Magdalena Kožena (mecosopranas).
Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių lietuvių literatūroje – vis daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukia užsienyje. Latvijoje 2014 m. „Silva rerum“ romanai buvo išrinkti į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015 m., vos pasirodęs Lenkijoje, pirmasis „Silva rerum“ romanas tapo bestseleriu, o 2016 m. pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.
Parašyta dar iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, žymaus intelektualo ir istoriko Timothy Snyderio knyga Kelias į nelaisvę analizuoja Putino Rusijos ideologiją bei lengvabūdišką Vakarų požiūrį į Rusijos bandymus paveikti ir susilpninti Vakarų demokratijas. Anot The Guardian, tai bauginanti ir paveiki knyga, The New York Times ją apibūdino kaip kvietimą pabusti, o Yuvalas Noah Hararis teigia, kad tai knyga, kurią „turi perskaityti kiekvienas, norintis suprasti šiuo metu pasaulį apėmusią politinę krizę“. Knyga jau išleista 14 pasaulio kalbų ir buvo nominuota The New York Times bestselerių sąrašui.
„Šioje knygoje tiek išvadose, tiek skyrių pavadinimuose teigiama, kad politika neišvengiamai turi ir etinį dėmenį. Tai mums visiems priminė ukrainiečiai, pasipriešindami totalitarizmui, oligarchijai, melui ir pasiekdami tokių rezultatų, kokių niekas anapus Ukrainos sienų negalėjo įsivaizduoti. Esantiems ne Ukrainoje tokia milžiniška drąsa nebūtina, tačiau šiek tiek jos visgi reikia. Politikoje visada yra alternatyvų, o šiuo metu iškilo keletas išties labai blogų. Todėl reikia padėti įtvirtinti gerąsias – tokias kaip Ukrainos pasipriešinimas. Jei mes nepaisysime etikos dabar, kai iškilo labai aiškios moralinės dilemos, tai pasiduosime tiems, kurie sako, kad nėra jokios tiesos ir dėl to viskas leistina. Tokių idėjų raida turi savo istoriją, ją aš taip pat mėginu papasakoti šioje knygoje. O ar joms pavyks įsitvirtinti ateityje, priklausys nuo mūsų dabartinių sprendimų.“
Timothy Snyder, 2023
Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba
„Niekada nerasi savęs, jei paskęsi kitame žmoguje.“
Likus vos vienai dienai iki išsikraustant iš Los Andželo, Felon susipažįsta su Benu, pradedančiuoju rašytoju. Negalėdami ignoruoti traukos vienas kitam, kartu jie praleidžia paskutinę Felon dieną mieste. Spalvingas Felon gyvenimas įkvepia Beną parašyti romaną.
Laikui bėgant, tarp įvairių santykių ir savo atskirų gyvenimų negandų jie ir toliau susitinka kasmet tą pačią dieną. Bet ilgainiui Felon ima abejoti: ar Benas sako jai tiesą? O gal kuria tobulą tikrovę, ieškodamas kuo įtaigesnio siužeto posūkio?
Ar Beno santykius su Felon – ir jo romaną – galima laikyti meilės istorija, jei jos pabaiga – sudaužytos širdys?
„Dar vienas kvapą gniaužiantis Colleen Hoover romanas, kupinas paraudusių skruostų, trykštančių emocijų ir širdies skausmo. Mėgavausi kiekvienu puslapiu, kvėpavau kiekvienu gražiu žodžiu.“
Anna Todd, „New York Times“ bestselerių serijos „After“ autorė
„New York Times“ bestselerių autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai „Mes dedame tašką“, „Mes pradedame iš naujo“, „Ką praleidau, kol miegojai“, „Veritė“, „Bjauri meilė“, „Viskas primena tave“ ir „Jei ne tu“ subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. Pasirodęs 2015 m., romanas „Lapkričio 9“ – nepamirštama rašytojo ir jo mūzos santykių istorija.
Ar tikrai gyvenimo laimė glūdi ramybėje ir paprastuose, kasdieniuose dalykuose? Tinklaraštininkė ir populiaraus „Youtube“ kanalo „Simple Joys“ turinio kūrėja Helena Woods teigia, kad ramiai gyventi iš tiesų yra įmanoma sulėtinus gyvenimo tempą. Knygoje „Lėtesnis gyvenimas“ autorė atskleidžia lėtesnio gyvenimo išmintį, kurią įgijo persikėlusi iš JAV į Prancūziją. Autorės lengva proza ir originalios, estetiškos nuotraukos suteikia įkvėpimo ir patarimų, kaip susikurti paprastą ir jaukią gyvenimo aplinką, kad ir kur bebūtumėte. Šioje knygoje rasite praktinių patarimų, kaip:
išmokti vertinti ramias gyvenimo akimirkas, kurios suteiks jums džiaugsmo kasdienybėje;
lėtesnio gyvenimo išmintis skleidžiasi taikant „mažiau yra daugiau“ mąstymo modelį;
sukurti veiksmingus kasdienybės ritualus, kurie praturtins jūsų kūną ir protą.
Daugeliui lėtas europietiškas gyvenimo būdas atrodo nepasiekiamas, tačiau vadovaudamiesi šioje knygoje pateikiamomis gairėmis, skaitytojai galės susikurti trokštamą lėtesnį ir paprastesnį gyvenimą bei išmokti įžvelgti džiaugsmą paprastuose, kasdieniuose dalykuose. Moterims skirtose asmeninio tobulėjimo knygose dažnai nuošalyje lieka vyrai ir vaikai, tačiau ši knyga sąmoningai parengta atsižvelgiant į įvairius skaitytojus.
Prasidėjęs meilės viešbutyje prie Vidaus jūros ir atitekėjęs iki upės Tasmanijoje, „7-asis klausimas“ kalba apie tai, ką renkamės dėl meilės ir iš meilės, ir apie mūsų pasirinkimų sukeliamą grandininę reakciją.
Reakcija prasideda mokslinės fantastikos rašytojo H. G. Wellso romanu su Rebecca West, toliau veda per XX a. 4-ojo dešimtmečio branduolinės fizikos atradimus, supurto rašytojo Richardo Flanagano tėvą, kuris vergavo anglių kasykloje netoli Hirosimos, kai ant jos buvo numesta atominė bomba. Įvykių grandinė kulminaciją pasiekia Tasmanijos saloje: jaunas vyras atsiduria laukinės upės spąstuose ir nežino, gyvens jis ar mirs.
R. Flanaganas sukūrė meilės odę savo gimtajai salai, namams, tėvams ir siaubingai šalies praeičiai. Tai hipnotizuojantis naikinimo istorijos, mokslo, atminties ir svajonių lydinys, atskleidžiantis, kaip dažnai mūsų gyvenimai randasi iš kitų žmonių pasakojamų istorijų – taip pat ir iš mūsų pačių susigalvotų pasakojimų apie save.
Richardas Flanaganas (g. 1961) – vienas ryškiausių šiuolaikinių rašytojų, svarbiausias savo kartos atstovas Australijos literatūroje. Jo knygos yra pelniusios daugybę apdovanojimų, išleistos 42 pasaulio šalyse. Už romaną „Siauras kelias į tolimąją šiaurę“ (The Narrow Road to the Deep North, 2013) rašytojas 2014 m. pelnė „Man Booker“ premiją.
Knygos leidybą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daugelio iš mūsų santykiai su savo kūnu yra sudėtingi. Tyrimai rodo, kad didžioji dalis vakariečių – tiek vyrų, tiek moterų – yra nepatenkinti savo kūnu arba jo neapkenčia. Vieni išmoko gėdytis kūno dar vaikystėje, kiti atitolo nuo jo prislėgti lėtinio streso, trauminių patirčių, dar kiti – diskriminuojami dėl negalios, amžiaus, lytinės orientacijos, svorio ir kt.
Kaip tai pažeidė mūsų vientisumą ir lėmė ryšio su savimi praradimą tyrinėja garsi Kanados terapeutė, mokslų daktarė Hillary McBride. Knygoje „Tavo kūno išmintis“ (The Wisdom of Your Body, 2021) ji teigia, kad į bekūnę egzistenciją įžengėme paveikti Vakarų filosofijos ir religijos, kurios atskyrė dvasią ir protą nuo kūno, skatindamos slopinti kūno funkcijas ir jausmus.
Pasak H. McBride, jei norime visaverčio gyvenimo, turime išmokti jausti savo jausmus, juos pripažinti, gydyti ir sveikai išreikšti. Dalydamasi asmenine patirtimi, savo pacientų istorijomis, terapeutė siūlo veiksmingas praktikas, kaip per įsikūnijimą sugrįžti į kūną, išsilaisvinti iš primestų suvaržymų ir atgauti sveiką holistinį požiūrį į kūnišką gyvenimą.
„Ši knyga – kvietimas įsigyventi į save kaip kūną, giliau patirti, kas esame, atsiverti gijimui, buvimo įkūnytu jėgai ir malonumui. Tai išminties, asmeninės patirties, mokslinės informacijos, praktinių patarimų ir didžiulio nuoširdumo pripildyta knyga. Rekomenduočiau ją perskaityti visiems, nes visi esame įkūnytos asmenybės.“
Indrė Šimėnaitė, psichologė, kūno psichoterapeutė kandidatė
Operos pasaulyje Marija Kalas buvo geriausiai žinoma kaip la divina – dieviškoji. Ji kaskart užburdavo auditorijas ne tik įstabiu balsu, bet ir intuityviu dramos pojūčiu, kerėdavo stulbinančiu grožiu. Tačiau dainininkės kelias į šlovę nebuvo rožėmis klotas: vaikystė prabėgo nacių okupuotoje Graikijoje su motina, kuri negailestingai išnaudojo dukros talentą. M. Kalas anksti išmoko apsisaugoti nuo tų, kurie ketina ja pasinaudoti.
Pirmąkart ji patikėjo meile sutikusi graikų laivybos magnatą Aristotelį Onasį. M. Kalas jautė, kad šis vyras joje mato ne tik išskirtinio balso solistę, bet ir moterį. Prasidėjo jaudinantis operos žvaigždės ir vieno turtingiausių pasaulio vyrų romanas. A. Onasis įtraukė M. Kalas į svaiginančios prabangos gyvenimą, supažindino su tokiomis pasaulinėmis garsenybėmis kaip Elizabet Taylor, Ričardas Bertonas, Vindzoro kunigaikštis bei kunigaikštienė. Tačiau šis gvvenimas akimirksniu subliuško žiniasklaidai pranešus apie A. Onasis ir buvusios pirmosios ledi Džekės Kenedi jungtuves.
New York Times bestselerių autorė Daisy Goodwin pasakoja jautrią istoriją apie moterį, kuri netekusi mylimo vyro atrado savo balsą iš naujo. Nepaprastas talentas, nenumaldoma energija ir natūrali elegancija pavertė M. Kalas pasauline legenda.
Praeity dvidešimt metų muzikinės šlovės, dabarty – vienatvė ant sofos iššokusiomis spyruoklėmis. Ar kelionė, prasidėjusi beveik kaip eilinė atostogų išvyka į Peru, gali padėti užmiršti senas nuoskaudas, priversti susitaikyti ir užgniaužti savo ego? Ką turės praeiti ir kokias netikėtas kliūtis įveikti jau kurį laiką aktualumą praradusios grupės muzikantai Guolis su Pigiu, kad galėtų priimti lemiamą sprendimą? Ir ar pavyks jiems šį kartą išsipainioti ir grįžti? Grįžti namo ir grįžti į sceną.
Kastytis Sarnickas lietuviams puikiai pažįstamas kaip Kastetas iš grupės G&G Sindikatas, o jo debiutinis romanas Turnė skaitytojus pavergė savo skaudžiai taikliu humoru. Voyage, Voyage – antrasis jo romanas, kuriame vėl sutinkame Guolį su Pigiu iš neegzistuojančios kultinės roko grupės Alkūninis velenas.
„Te jūsų neapgauna kokaino dešra ir ajavaskos ceremonijos, nes autorius šiuo kūriniu užsimoja spręsti svarbius egzistencinius klausimus. Tai rimta literatūra, įrišta į B klasės filmo rūbą – itin gaivus derinys.“
rašytoja Gabija Grušaitė
„Ši knyga ne tik prajuokins taikliu kastetišku sarkazmu. Ji įpūs ir tikėjimo, kad absurdiška šiandiena tėra kelionė – o kelionėse nutinka visko, reikia tik tai ištverti. Ypač šioje kelionėje.“
žurnalistas Mažvydas Karalius
„Vieną dalyką literatūros rokeris Kastytis pašėlusiai smagiai, o vietomis ir labai jautriai įrodo: kol moki juoktis iš savęs ir kol širdis su kitais organais – savo vietoje, padėtis nėra beviltiška. Kas žino, galbūt šis atseit nerimtas voyage tikrai atves prie tos atseit gyvenimo prasmės?“
„Black Florence“ įkūrėjas, rašytojas Jaunius Petraitis
„Betgi dvi savaitės, o žmonės dėl oro kartais negali nusigauti nuo vienos trobelės iki kitos, riaumojanti audra ištrynė visą kraštovaizdį, visas pasaulio šalis, dangų, horizontą, net ir patį laiką; jau seniai sutaisyta, ką reikėjo sutaisyti, kabliai pririšti, virvių raizgalynės išpainiotos, išpainiotos visos raizgalynės, išskyrus tas, kurios susijusios su širdies dalykais ir lytiniu potraukiu.“
Atokioje Islandijos dalyje žvejų kaimelyje berniukas ir jo geriausias draugas Baurduras kartu su kitais žvejais ruošiasi menkių žūklei. Geria deginančią ir juodą it tamsiausia naktis kavą, nykščiu storai tepa sviesto ir kepenų pašteto ant duonos riekių. Baurduro lūpos kruta skaitant Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Berniukas draugą stebi akies krašteliu ir jį užlieja šiluma.
Netrukus šeši vyrai leisis į Arkties vandenyną, ilgas valandas irkluos lediniame valties karste, ilgiau už patį laiką lauks, kol užkibs žuvys. O Baurduras susikeiks supratęs, jog buvo taip susitelkęs prisiminti eilutes iš „Prarastojo rojaus“, taip susitelkęs, kad pamiršo odinę tuniką, apsaugančią nuo vėjo ir šalčio. Gelbstinčią nuo mirties.
„Dangus ir pragaras“ – laikui nepavaldi, nepaprastai dramatiška ir poetiška, įtraukianti tarsi siaučiančio vandenyno gelmės istorija apie draugystę, žmogaus kovą už būtį, susitaikymą su savo laikinumu stichijos didybės akivaizdoje.
„Tarytum austrė – žėrintis lobis šiurkščiame kiaute.“
Der Spiegel
„It gilus jūros atodūsis.“
Le Monde
„Neįprastai stipri skaitymo patirtis.“
Irish Examiner
Jón Kalman Stefansson (Jounas Kalmanas Stefaunsonas gim. 1963 Reikjavike) – vienas svarbiausių Islandijos rašytojų, dukart apdovanotas Islandijos literatūros premija ir 2017 m. nominuotas „Man Booker International Prize“ literatūros premijai. Parašė per dešimt romanų. „Dangus ir pragaras“ – pirmoji trilogijos knyga.
Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Autorės teigimu, nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą.
Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.
Dalia Leinartė – istorikė, publicistė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė. 2018 m. „Apolitical“ ją išrinko kaip vieną iš 100 įtakingiausių žmonių lyčių politikos srityje visame pasaulyje. Knygų „Prijaukintos kasdienybės. Autobiografiniai moterų interviu, 1945–1970 m.“, „Vedusiųjų visuomenė. Santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje“ autorė.
„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“
Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų.
Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.
„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami - vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“
Time Out
„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“
Daily Telegraph
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.
Tris dešimtmečius Vokietijoje sunkiai dirbęs turkas Huseinas pagaliau įgyvendina savo svajonę – įsigyja erdvų saulėtą butą Stambule, kad galėtų mėgautis pelnytu poilsiu su šeima. Tačiau likimas žiaurus – tik atsikrausčius jį ištinka širdies smūgis.
Huseino žmona ir keturi jų vaikai atvyksta į laidotuves iš Vokietijos. Kiekvienas – su savo emociniu bagažu: Hakaną tebedrasko tėvo lūkesčiai jo atžvilgiu, Peri slegia tapatybės klausimai, Sevdą jaučia pagiežą dėl praleistų galimybių ir patirtų neteisybių, jauniausiąjį Umitą gniuždo draudimas mylėti jo pasirinktą asmenį, motina Eminė negeba išsivaduoti iš praeities traumos. Visi jie turi savo paslapčių, troškimų, žaizdų, tačiau juos vienija dar kai kas – Huseino bute jie jaučiasi stebimi.
Emociškai intensyvus šeimos epas „Džinai“ (Dschinns, 2022) yra antrasis vokiečių rašytojos Fatmos Aydemir romanas, tyrinėjantis turkų imigrantų likimus XX a. pabaigos Vokietijoje. Atverdama užgniaužtus prisiminimus, neišsakytas nuoskaudas, palaidotą praeitį rašytoja atskleidžia įvairialypes imigrantų patirtis bei apverčia su jomis siejamus stereotipus, primena mums, kad visi kovojame su savo demonais ir trokštame būti suprasti.
Fatma Aydemir (g. 1986, Karslrūhe) – ryškus naujosios vokiečių literatūros balsas. 2017 m. pasirodė rašytojos debiutinis romanas „Elbogen“ (2017), įvertintas Franz Hessel ir Klaus Michael Kühne premijomis. Ypač didelio atgarsio sulaukė po jo sekęs romanas „Džinai“. Abiejose knygose nagrinėjami turkų-vokiečių kultūrų aspektai, sudėtingos imigrantų patirtys. F. Aydemir yra kilusi iš turkų-kurdų šeimos. Šiuo metu ji gyvena ir dirba Berlyne.
Knygos leidybą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Knygos vertimą parėmė Goethe’s institutas.
Kažkas nutiko. Laikas išsinėrė. Kasdien ateina ta pati diena. Visai to nenorėdama Tara Selter įstringa lapkričio 18-oje dienoje. Atsidūrusi naujoje realybėje ji negali paaiškinti daugybės „kodėl?“, tačiau išgyvendama sumaištį, nuostabą ir gilią vienatvę ieško išeities. Apie tūrio apskaičiavimą pasižymi kone gravitacine trauka ir veikia lyg stiprūs raminamieji. Tik šie neslopina – priešingai, pagalanda atidumą permainoms, vos regimiems niuansams, sąmojui; atveria naujas laiko ir žmogiškosios egzistencijos plotmes. Solvej Balle tekstuose pinasi fikcija, mokslas ir filosofija, o dėmesys kalbai ir formai kuria hipnotizuojantį pasakojimo ritmą.
„Solvej Balle – išskirtinė rašytoja, pasikartojime įžvelgianti subtiliausius ir įdomiausius pokyčius. Nieko panašaus į Apie tūrio apskaičiavimą nesate skaitę. Šis nepamirštamas romanas – apmąstymai apie kiekvieno mūsų vienišą ir mįslingą būvį laike, apie to laiko patyrimą, apie trapias, tačiau neišdildomas žymes, kurias paliekame pasaulyje. Ir taip kasdien.“
Hernan Diaz
„Pakartojimas“ – unikali ir sunkiai nusakoma danų filosofo ir teologo Søreno Kierkegaard’o knyga. Pasirašyta Konstantino Konstancijaus slapyvardžiu, tai knyga-mintinis eksperimentas apie kartotės įmanomybę. Kad įsitikintų pasikartojimo galimybe, pagrindinis knygos herojus sumano atkartoti savo kelionę į Berlyną, o jame imtis lygiai tų pačių veiksmų, kuriuos atliko pirmojo vizito metu. Kad ir kaip stengtųsi tiksliai atkartoti, ką jau daręs, knygos herojui tenka nusivilti – pasikartojimas atrodo esąs neįmanomas. Nors knygos prielaida gali pasirodyti komiška, jos išvados turi gilių filosofinių pasekmių. Anot Gilles’io Deleuze’o, tik Kierkegaard’as ir Nietzsche pajėgė suformuluoti pilnavertes filosofines kartotės sampratas.
Tarptautinio bestselerio „Kol dar neatšalo kava“ autoriaus romanas.
Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?
Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.
Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:
Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.
Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.
Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.
Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...
Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.
Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.
Jamesui Baldwinui – 100
„Džovanio kambarys“ nukelia mus į XX a. šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių, kupiną pavojingos aistros ir plika akimi ne visada matomo smurto. Šiame mieste amerikietis Deividas, negalėdamas susitaikyti su savo homoseksualumu, blaškosi tarp slopinamo uždrausto geismo ir konvencionalios meilės ilgesio. Paryžiuje Deividas sutinka Helę ir jai pasiperša, bet, jai išvykus, leidžiasi į pražūtingą romaną su italu barmenu Džovaniu.
Aštriu, tiriančiu žvilgsniu ir gyvybingu stiliumi Jamesas Baldwinas šiame queer literatūros klasikos kūrinyje gilinasi į destruktyvios meilės ir aistros subtilumus, seksualinės tapatybės klausimus, emigranto, klausiančio, kas yra namai, dalią ir laisvės siekiančią žmogaus širdį.
„Knyga, priklausanti grožinės literatūros olimpui.“
The Atlantic
„Vienas nedaugelio mūsų laikų tikrųjų rašytojų.“
Norman Mailer
„Visas romanas – tarsi gėdos anatomija. Gėdos ištakų ir mitų, kurie ją įamžina, ir žalos, kurią ji gali daryti.“
Garth Greenwell
James Baldwin (Džeimsas Boldvinas, 1924-1987) – amerikiečių romanistas, dramaturgas, eseistas, poetas, afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo dalyvis, vienas svarbiausių XX a. rašytojų ir aktyvistų. Sukūrė šešis romanus. Antrasis, „Džovanio kambarys“ (JAV pasirodė 1956 m.), 2019-aisiais įtrauktas į „BBC News“ paskelbtą labiausiai įkvepiančių anglų kalba parašytų romanų šimtuką. J. Baldwinas didelę gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, į ją persikraustė norėdamas pabėgti nuo rasizmo ir homofobijos. Ten jam buvo suteiktas aukščiausias Prancūzijos valstybinis apdovanojimas – Garbės legiono ordinas.
XIX a. pabaigoje Uni, Armūdas ir mažasis Rūaras yra priversti palikti Norvegiją ir prieglobsčio ieškoti Švedijoje. Apie Uni gimtosiose vietose imta šnabdžėtis, ji vadinta žudike. Po ilgos kelionės jie galiausiai randa apleistą sodybą – vidury miško laukymės, kur kaupiasi šiluma, auga tuntas baltų beržų, tyvuliuoja ramybė. Ten jie turės apsiprasti ir prisitaikyti prie naujos šalies gamtos ir ne visada geranoriškų gyventojų.
Po daugiau kaip septyniasdešimties metų toje pačioje sodyboje prie seno virtuvės stalo sėdi Kora. Ji kartu su anyta Briken planuoja Rūaro, savo šešuro, laidotuves. Šiame name jis negimė, bet praleido visą savo gyvenimą. Klausydamasi Briken pasakojimų, Kora pastebi vis daugiau įtrūkių šeimos istorijoje. Atsiverianti tiesa Korą nepaprastai skaudina, bet sykiu ir išlaisvina.
„Eisiu paskui tave“ – poetiška tamsa apgaubtas pasakojimas apie kelias vienos šeimos kartas, gyvenančias tame pačiame name, persekiojamas paslapčių, alkio, įtartinų mirčių, meilės ir sielvarto.
„Parašyta taip, kad skaitant oda šiurps iš malonumo.“
2022 m. Švedijos metų knygos rinkimų komisija
„Neįtikėtina istorija su nuostabia pabaiga. Gamtos, šviesos, miškų ir meilės tarp žmonių vaizdavimas tiesiog pakeri. Viena geriausių kada nors skaitytų debiutinių knygų.“
Go'kväll
Lina Nordquist (Lina Nūrdkvist, gim. 1977) – švedų medikė, dėstytoja ir mokslininkė, politikė ir rašytoja. Romanas „Eisiu paskui tave“ – debiutinis autorės kūrinys, 2022 m. pelnęs Švedijos metų knygos titulą.
„Šmėkla gerklėj“ – neįprastas prozos debiutas, autofikcijos ir eseistikos lydinys, jaudinanti literatūrinės manijos istorija, kurioje susitinka dviejų, šimtmečiais atskirtų moterų gyvenimai.
XVIII a. kilminga airių poetė Eibhlín Dubh Ní Chonaill, atradusi savo nužudyto vyro kūną, ima saujomis gerti jo kraują ir vėliau sukuria jį apdainuojančią poemą-raudą. Šis kūrinys, skaitytas kažkada paauglystėje, išnyra pasakotojai iš atminties laukiantis ketvirto vaiko, užsikasus nesibaigiančiuose buities darbuose. Eibhlín Dubh balsas ir istorija pasakotoją tiesiog apsėda: ji imasi versti poemą iš airių kalbos, sykiu tyrinėdama archyvus, keliaudama po vietoves, kur gyveno poetė, gilindamasi į jos sprendimus ir jų pasekmes, laikmečio primestus gyvenimo rėmus.
Vaizdingas Eibhlín Dubh portretas išnyra šalia ne ką mažiau įdomios, jaukiai į savo vaikų ir reikalų kupiną pasaulį įsileidžiančios pasakotojos figūros. Atskleisdama į praeitį nugrimzdusios, iš istorijos ištrintos poetės gyvenimą, atkurdama jos balsą, tuo pačiu ji atranda ir savąjį. „Šmėkla gerklėj“ – tai žymios, daugybę apdovanojimų pelniusios airių poetės Doireann Ní Ghríofa kūrinys, išradingas, aidintis, narpliojantis motinystės ir moteriškumo, geismo, praeities žavesio ir kūrybos temas. Būdamas tiek pat intymus, kiek ir universalus, jis laisvai juda tarp praeities ir dabarties, savęs paieškų ir atsidavimo kitam, poezijos ir ją kūrusių ir kuriančių kūnų.
Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas:
https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/8afa7399-d0c0-4141-95ee-59e73f4a1445.html
TRYLIKTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
Osle dingsta dvi jaunos moterys, pastarąjį kartą matytos įtakingo nekilnojamojo turto magnato vakarėlyje. Radusi vienos jų kūną, policija taip pat aptinka žudiko paliktą užuominą, leidžiančią įtarti: jis smogs ne kartą.
Sučiupti žiaurų nusikaltėlį gali tik nepaprastas tyrėjas. Tačiau legendinis Haris Hūlė, atleistas iš tarnybos, Los Andžele skandina savo negandas alkoholyje. Niekas neprivers jo grįžti į Oslą. Bet mirtinas pavojus iškyla jam labai artimam žmogui.
Nugalėjęs pats save, Hūlė sugrįžta į gimtąjį miestą ir suburia nepritapėlių tyrėjų komandą, kad spėtų sugauti siaučiantį žudiką. Laikrodis tiksi, o Oslą tamsoje palaidoja kruvinasis mėnulis.
„Atima kvapą... Haris Hūlė grįžta su trenksmu.“
Sunday Times
„Vienas tamsiausių serijos kūrinių. Jame serijinio žudiko metodai išradingai makabriški net pagal J. Nesbø standartus.“
Daily Express
„J. Nesbø vienu žodžiu gali sukelti įtampą ir suklaidinti net atidžiausią skaitytoją.“
Wall Street Journal
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Užtemimas“ – naujausia, tryliktoji, Hario Hūlės serijos knyga, pirmą sykį pasirodžiusi 2022 metais. Tokie tarptautiniai leidiniai kaip „Sunday Times“ ir „Times“ 2023 m. ją įtraukė į metų geriausių knygų sąrašus.
Sarah’os Penner bestselerio „Dingusi vaistininkė“ gerbėjams!
Margaritą Harlou, gimusią pasiturinčioje šeimoje, šaukia raizgūs miškai ir laukinės uolos – tobulas prieglobstis jos raganiškoms užmačioms. Ugdydama savo nepaprastą galią, Margarita augo ne tik vis gražesnė, bet ir vis keistesnė. Netrukus žmonės ėmė ją vadinti ragana, o nežemiškas galias suvirpino tamsos jėgos. Tokią moterį, pasidavusią baimę keliančioms aistroms ir giliausiems troškimams, buvo patogu, gal netgi būtina, ištrinti iš istorijos.
Po šimto penkiasdešimties metų Tainmuto miestelyje Augusta Podos imasi darbo prabangiame Harlou name, paverstame nedideliu muziejumi. Kai Augusta aptinka Harlou dukters, beveik išbrauktos iš istorinių šaltinių, pėdsaką, paslaptis tampa pernelyg intriguojanti, kad į ją būtų galima numoti ranka. O ir Margarita Harlou per daug iškentėjo, kad leistųsi būti taip lengvai pamiršta.
Augusta iš amžių glūdumos pažadina kai ką grėsmingo, kai ką tamsaus – jėgą, kuri per giminystės liniją ir laiką susieja dvi moteris. Jei tamsos vilionei atsispirti nepavyks, viskas, kas sava ir brangu, įskaitant gyvybę, gali būti prarasta amžiams.
„Slėpininga ir tamsi istorija apie nemirtingą meilę.“
Knygų „Rožių sodas“ ir „Mariana“ autorė Susanna Kearsley
„Hester Fox tobulai sujungia mistiką ir romantiką – skaitytojams padovanoja tamsų, jausmingą romaną.“
BuzzFeed Books
„Daugiasluoksnė, jaudinamai gąsdinanti istorija, kupina seniai palaidotų paslapčių. Neabejotinai patiks Susannos Kearsley gerbėjams.“
Publishers Weekly
DĖMESIO: knygoje aprašomi valgymo sutrikimai!
Jas skiria šimtmečiai, bet vieną dieną jų gyvenimai susipins.
Pirma taisyklė. Nuodų jokiu būdu nevalia naudoti siekiant pakenkti kitai moteriai.
Antra taisyklė. Žudiko ir aukos vardai privalo būti įrašyti į vaistininko knygą.
1791-ųjų šaltą vasario vakarą nuošalioje Londono gatvelėje įsikūrusioje slaptoje vaistinėje Nela laukia savo naujos klientės. Kadaise buvusi gerbiama gyduolė dabar naudojasi įgytomis žiniomis tamsesniais tikslais. Ji parduoda gerai paslėptus nuodus nevilties apimtoms moterims, kurios pasiruošusios net žudyti, kad išsivaduotų iš jų gyvenimą valdančio vyro jungo. Naujoji klientė pasirodo esanti per anksti subrendusi dvylikametė Eliza Fening. Netikėtai užsimezgusi Elizos ir Nelos draugystė paskatina įvykius, dėl kurių slaptas Nelos pasaulis atsiduria pavojuje, o vaistininkės knygoje įrašytų daugelio moterų vardai netrukus gali būti atskleisti.
Šių dienų Londone amerikietė Karolina Parsivel savo dešimtąjį vedybų jubiliejų leidžia viena, stengdamasi atsigauti nuo žinios apie vyro neištikimybę. Prie Temzės krantų radusi seną vaistininkės buteliuką, moteris neatsispiria norui jį patyrinėti. Netrukus paaiškėja, kad ji rado ryšį su neatskleistomis „vaistininkės žmogžudystėmis“, prieš gerus du amžius nedavusiomis ramybės Londono gyventojams. Paieškai intensyvėjant, Karolinos gyvenimas keistu likimo įnoriu susipina su Nelos ir Elizos gyvenimais.
„Pagrobimas „Kalifornijos kometoje“ – kvapą gniaužianti kelionė traukiniu per Jungtines Amerikos Valstijas. Tik pasimėgauti ja pagrindiniams herojams neteks – jų lauks mįslė, kurią norėsis kuo greičiau įminti.
Dvylikametis detektyvas mėgėjas Halas Bekas po nuotykio „Aukštikalnių sakale“ nekantrauja drauge su dėde žurnalistu leistis į dar vieną kelionę. Šįkart jų laukia istorinis maršrutas „Kalifornijos kometa“ iš Čikagos į San Fransiską.
Kelionėje netikėtai dingus jaunutei milijardieriaus technologijų verslininko dukrai, jis įsitraukia į naują detektyvą. Kartu su naujaisiais draugais – žvitriuoju Meisonu ir jo jaunėle seserimi Hedle – Halas lenktyniaus su laiku. Ar jiems pavyks surasti dingusią mergaitę, kol „Kalifornijos kometa“ pasieks galutinę maršruto stotelę?
Antra nutrūktgalviškos serijos „Kelionių nuotykiai“ dalis.
„Detektyvas traukinyje – ko daugiau norėti? Puslapiai verčiasi patys. Tobulas skaitinys jauniesiems traukinių gerbėjams!“
Rašytojas Ross Montgomery
„Pagrobimas „Kalifornijos kometoje“:
• Skatina smalsumą, pasitikėjimą savimi ir teisingumo jausmą.
• Smagus, gausus nuotykių ir netikėtumų įtemptas pasakojimas paskatins vaikus skaityti.
• Serijos knygas galima skaityti ir ne iš eilės.
• Apdovanota knygų serija.
M. G. Leonard – anglų vaikų rašytoja, garsiosios serijos „Vabalų berniukas“ autorė. Ji kūrė istorijas nuo pat vaikystės, o baigusi pradinio ugdymo ir literatūros studijas ėmė rašyti smagias, nuotykių kupinas knygas vaikams. Už savo kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą ir sulaukė daugybės skaitytojų dėmesio. Teises versti šią knyga jau įsigijo apie 20 šalių!
Sam Sedgman – garsus visame pasaulyje vaidinamų pjesių autorius, nominuotas „Courtyard Theatre“ apdovanojimui. Jis užaugo prie pat geležinkelio linijos ir traukiniais žavisi nuo pat vaikystės.
Elisa Paganelli – italų iliustruotoja, nuo mažų dienų negalėjusi atsispirti popieriaus ir pieštukų kvapui. Baigusi mokslus Turine, Europos dizaino institute, dirbo reklamos srityje, jos dizaino studija pelnė ne vieną apdovanojimą. Dabar kaip laisvai samdoma dizainerė bendradarbiauja su leidėjais ir reklamos agentūromis iš viso pasaulio.
Mes visi norime būti laimingesni, tačiau mūsų smegenys pačios dažnai tam trukdo. Esame linkę permąstyti negatyvias mintis, užsisklęsti nuo bendravimo su žmonėmis, analizuoti ir pernelyg sureikšminti savo trūkumus lygindami save su kitais.
Knygoje „Septynios laimės pamokos“ garsus Bristolio universiteto psichologijos profesorius ir laimės ekspertas Bruce’as Hoodas įrodo, kad raktas į laimę yra ne egocentrizmas, o ryšio kūrimas. Remdamasis savo patirtimi ir žiniomis apie vaiko raidos psichologiją bei jos sąsajas su neuromokslu, jis atveria duris į gerovę ir psichikos stiprybę suaugus, moko, kaip galėtume gyventi laimingesnį gyvenimą.
Profesorius Bruce Hood‘as pateikia septynias paprastas, bet gyvenimą keičiančias pamokas, padėsiančias atsikratyti neigiamų mąstymo modelių ir atkurti ryšį su tuo, kas iš tiesų svarbu.
• Pakeiskite savo ego
• Venkite izoliacijos
• Atmeskite neigiamus palyginimus
• Tapkite optimistiškesnis
• Kontroliuokite savo dėmesį
• Užmegzkite ryšį su kitais
• Koncentruokitės ne vien į save
Kiekvienos pamokos pabaigoje rasite lengvai suprantamų praktikų, kurios pagerins jūsų savijautą.
„Septynios laimės pamokos“ – tai knyga, padėsianti atrasti ilgalaikę laimę ir dar daugiau gyvenimo džiaugsmo.
Bruce’as Hoodas yra Bristolio universiteto raidos psichologijos profesorius, jo dėstomas kursas The science of happiness (Laimės mokslas) yra populiariausias universitete. Prof. B. Hoodas yra parašęs didelio susidomėjimo sulaukusių knygų, jis dažnas pašnekovas televizijos ir radijo laidose, populiariose tinklalaidėse. Septynių laimės pamokų autorius yra Amerikos psichologų draugijos, Didžiosios Britanijos karališkojo instituto ir Britų psichologų draugijos narys.
„Gidas geresniam gyvenimui.“
Mirror
„Aiškios ir vertingos pamokos, kurios padės susikurti svajonių gyvenimą. Rekomenduoju perskaityti!“ – Danielis Gilbertas, New York Times bestselerio Stumbling on Happiness autorius
Skaitytojams nuo 12 metų
Kas, jei pasaka yra ne pasaka, o... įspėjimas?
Kai tarp paauglių ima plisti šiurpūs ir paslaptingi „YouTube“ vaizdo įrašai apie iki šiol tik legenda buvusius skinvokerius – žmones, galinčius keisti savo pavidalą, – dvylika Augustės plaukimo komandos draugų dingsta tarsi į vandenį ir staiga ji... nebegali ištarti nė žodžio!
Kažkas šiurpaus, slypinčio ekrano šešėliuose, yra gerokai arčiau Augustės, nei ji gali įsivaizduoti, o riba tarp realaus ir virtualaus pasaulio vis labiau išsitrina. Ar Augustė galės įminti draugų dingimo mįslę, kai kiekvienas spustelėjimas virtualiame pasaulyje ją pačią priartina prie galbūt net mirtino pavojaus?
Nauja „Šiurpnakčio istorijų“ autorės Aušrinės Tilindės knyga žada ne tik įsimintiną, bet ir labai šiurpų nuotykį! Pasinerk į šiuolaikišką senosios pasakos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ posūkį, kur niekas nėra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, o kiekvienas pasirinkimas gali būti paskutinis. Ar esi pasirengęs atrasti šiurpią tiesą?
Kur pasirinksi gyventi tu – realiame pasaulyje ar už ekrano?
„Dvylika kruvinų plunksnų“:
· siaubo istorija skatina išgyventi sudėtingus jausmus saugiu būdu;
· skatina kritiškai vertinti informaciją, kurią galima rasti internete;
· pagrindinė veikėja – atkakli, sumani mergaitė;
· apdovanotos autorės nauja knyga.
Aušrinė Tilindė – teisininkė ir pradedanti, bet jau pasižymėjusi rašytoja. Jos rankraštis „Šiurpnakčio istorijos“ laimėjo leidyklos „Alma littera“ 2023 m. vaikų ir jaunimo literatūros konkursą, o vos pasirodžiusi knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.
Roberta Railaitė – iliustruotoja, kurianti skaitmenines iliustracijas. Jos nespalvotos, paslaptingos, kiek primenančios komiksų ar animės stilių iliustracijos puikiai papildo šiurpių istorijų pasaulį. Roberta Railaitė iliustravo ir Aušrinės Tilindės knygą „Šiurpnakčio istorijos“.
Daktaro patarimai nuo rytietiškų gydymo būdų iki kovos su amžėjimu metodų.
Liaudies išmintis byloja: jei senelis per aštuoniasdešimtąjį gimtadienį užpūtė visas žvakutes, testamentu domėtis dar per anksti.
Gydytojas neurologas Jokūbas Fišas, bestselerio „Aštrus protas sveikame kūne“ autorius, žaismingai pasakoja apie svarbiausius profilaktikos, sveikatinimo ir gydymo principus, kuriuos kruopščiai rinko per visą savo karjerą.
Kaip išsaugoti sveikatą (ir nugyventi 100 metų) – atsakymas į šį visais laikais svarbiausią klausimą keitėsi su kiekviena karta.
Tai kiaušiniai pats blogiausias mitybos pasirinkimas, tai kiaušiniai sveikiausias maisto produktas. Tai fizinis aktyvumas atima gyvybines jėgas ir išsekina žmogų, tai jis yra sveikatos pagrindas. Buvimas saulėje – prasčiokų problema? Ne, saulės vonios naudingos ir svarbios! O jau ligoniams į pirtį kategoriškai negalima? Daugybė ligų kaip tik bijo pirties lyg šėtonas kryžiaus. Psichologo ar psichoterapeuto konsultacija – silpnumo ir ištižimo ženklas? O kristi kaip lapui perdegus – tai jau jėga?!
TURTINGOJE IR PRAKTIŠKAI IŠBANDYTOJE DAKTARO GYDYMO BŪDŲ KOLEKCIJOJE VERTINGOS ŽINIOS IR P ATARIMAI APIE:
• mikrobiotos puoselėjimą,
• ląstelių baterijų įkrovimą,
• uždegimo mažinimą,
• miegą ir sapnus,
• karališkąją antioksidantų gvardiją,
• senus, bet labai novatoriškus gydymo būdus,
• hormonų balanso palaikymą,
• internetą ir demenciją,
• pirties karštį ir ledinio vandens šaltį,
• psichinės būsenos stabilumą,
• ląstelių valymą
• ir kitas sveiko bei džiaugsmingo gyvenimo taisykles.
Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George`as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių „Ledo ir ugnies giesmė“ knygų serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.
„Žiema artėja...“
Prieš tris šimtus metų krauju ir ugnimi drakonų karaliaus Eigono Užkariautojo suvienytos Septynios Karalystės išgyvena ramybės ir klestėjimo laikus. Drakonai išmirė, o Geležiniame soste įsitaisė ilgamečių karalių Targarienų giminę mūšio lauke sutriuškinęs Robertas Barateonas. Tačiau ramybė apgaulinga. Vesteroso vasara baigiasi. Artėja žiema. Ir ji gali trukti amžinybę.
Vinterfelo lordas ir Šiaurės sergėtojas Edardas Starkas nujaučia, kad karaliaus Roberto apsilankymas nesuteiks jam laimės. Tačiau sulaukęs savo vaikystės draugo ir kovų bendražygio prašymo tapti karaliaus patarėju, jis negali atsisakyti. Karaliaus dvare klesti intrigos, tarpsta melas, apgaulės ir išdavystės, ir net karaliaus patarėjas nėra apsaugotas nuo priešo kirčio. Tuo metu Pietų laisvuosiuose miestuose užauga nuversto Drakonų karaliaus įpėdinis, o iš Šiaurės atslenka mirtina neapykanta viskam, kas gyva, alsuojantis blogis.
„Šios knygos išgelbėjo mano gyvybę.“
Stephen King
„Šis pasakojimas toks išraiškingas, kad pakanka kelių puslapių, jog nebegalėtum nuo jo atsiplėšti.“
The TIMES
KAIP SUSIDRAUGAUTI SU LIGA, PASVEIKTI AR NET UŽBĖGTI JAI UŽ AKIŲ
AUTENTIŠKA PACIENTO PATIRTIS IR SPECIALISTŲ PATARIMAI
„Tai, kas nutiko man, iš tiesų yra geriausia, ką galėjau patirti per visą savo gyvenimą. Galbūt tik sukrėstas žmogus gali labiau save pažinti.“
Virginijus Šaulys
Prieš 11 metų Virginijui buvo diagnozuotas ketvirtos stadijos neuroendokrininis kasos navikas, išplitęs į kepenis. Praėjus pirmajam emociniam šokui, jis nusprendė išgyventi dėl artimųjų.
Jokių stebuklų neįvyko, Virginijaus neišgelbėjo nei burtininkai, nei painios interneto platybės. Jam padėjo pasitikėjimas medicina, šeimos ir artimųjų palaikymas, tikėjimas, stipri valia ir tikslo siekimas. Pasiekęs mažuosius tikslus, jis išsikėlė didesnius, kol galiausiai užsibrėžė nepalikti šio nuostabaus pasaulio dėl šios ligos.
„Vėžys – ne nuosprendis, labiau visuomenės stigma, kurią privalu laužyti ir suteikti viltį kiekvienam, kad iš tiesų šią ligą galima įveikti. Knygą skiriu vėžiu sergantiems ir jų artimiesiems – tiems, kurie pasiryžę ieškoti ir atrasti“, – sako Virginijus.
Reikia drąsos vartant knygą tokiu pavadinimu! Turite? Tuomet perskaitę sužinosite, kaip elgtis išgirdus onkologinės ligos diagnozę. Ką daryti, kad kuo greičiau suvaldytumėte ligą, o vėliau ir pasiektumėte ilgalaikę remisiją. Virginijus Šaulys pasakoja savo sveikimo istoriją, atskleidžia, kas svarbiausia kovojant su šia klastinga liga, kaip padėti gydytojui gydyti. O įvairių sričių sveikatos specialistai atsako į onkologiniams pacientams kylančius klausimus.
• Ką valgyti susirgus onkologine liga?
• Kodėl toks svarbus fizinis aktyvumas? Kaip ir kiek reikia judėti?
• Koks yra fitoterapijos, žolinių preparatų, jų veikliųjų medžiagų poveikis ir sąveika su vaistais?
• Kaip išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir atrasti save iš naujo?
• Kaip gydyti limfedemą ir jos sukeliamas komplikacijas?
• Opiausi slaugos higienos ir savireabilitacijos klausimai.
„Savo diagnozę išgirdau 2013 metais. Pamenu stresą, pasimetimą ir jovalą, kuris tada dėjosi mano galvoje. Kiek aprimęs suvokiau, kad viskas, nuo šios akimirkos gyvenimas yra nebe mano. Privalau gyventi dėl žmonių, kuriuos myliu, ir pirmiausia pasveikti savo mintyse. Kai realiai pradedi vertinti situaciją, kai išdrįsti ieškoti informacijos apie savo ligą, požiūris pasikeičia. Šiandien galiu pasakyti, kad gyvenimas prieš diagnozę ir po jos, yra du visiškai skirtingi dalykai. Įvertinęs nueitus kelius, sukauptą patirtį ir žinias, nusprendžiau, kad privalau tuo dalintis. Dabar man atrodo, jog tai yra prasmingiausia, ką galiu nuveikti gyvenime, kuris man liko.“
Virginijus Šaulys
„Dauguma gali tik įsivaizduoti, kas yra ne kartą išgirsta vėžio diagnozė, operacijos, chemoterapija, skausmas, vilties praradimas, baimė prieiti prie tyrimų kabinetų, galiausiai – labai stiprus troškimas gyventi. Virginijus Šaulys kalba ne apie įsivaizdavimus, gyvenimą filosofuojant, o apie patirtį ir dalykus, su kuriais pats išmoko gyventi ir kurių galia gali padėti patikėti kitiems einantiems panašų kelią. Rekomenduoju šią knygą kaip praktinio gyvenimo vadovą, aplankius būtent tokioms patirtims.“
Nuoširdžiai kunigas Benas Lyris
„Valgyti... Gyventi... Viešpatie!“
Mačuchai, Ukraina, 1933 m. Sovietinė valdžia prievarta suvarė valstiečius į kolūkius ir paliko juos be maisto, tad kaime siaučia badas, žiauriose kančiose miršta ne tik seni, bet ir jauni. Dėl duonos trupinio žmonės pasiruošę atiduoti viską – brangiausias šeimos relikvijas, paskutinius marškinius, savo kūną, orumą ir garbę.
Šioje žiaurioje realybėje gyvena viena kitos nepažįstančios moterys – Javdocha ir Solomija. Viena kiekvieną rytą pabunda kamuojama žvėriško alkio, badas sunaikina viską, ką ji myli, kita karštligiškai maistu slopina skaudžią netektį ir vyro abejingumą, taip keldama grėsmę savo gyvybei, ir tik badas gali ją išgelbėti. Skirtingos istorijos ir skirtingi likimai, negalintys egzistuoti toje pat tikrovėje. Tačiau iš tiesų juos sieja nematoma likimo gija. Jie pamažu artėja vienas prie kito. Artėja tam, kad pagaliau apsikabintų ir nutiestų trapų tiltą per nepasotinamą raudonųjų kankintojų skruzdėlyną.
2022-aisiais pasirodęs ukrainietės Tanios Pjankovos psichologinis romanas pasakoja apie vieną sudėtingiausių Ukrainos istorijos puslapių – 1932–1933 metų holodomorą. Autorė poetinio užkalbėjimo žanro stiliumi subtiliai atskleidžia žmonių išgyvenimus protu nesuvokiamo siaubo pasaulyje, sykiu primindama, kad raudonos skruzdės neišnyko, kad jos tik pakeitė savo išvaizdą.
„Pjankova padarė milžinišką darbą – literatūrine kalba papasakojo paprastais žodžiais nenusakomus dalykus.“
Mareike Ilsemann, WDR 5
„Tanios Pjankovos romanas – ne tik nužmogėjimo, bet ir žmogiškumo liudijimas tamsiausiais laikais.“
Fridtjof Küchemann, FAZ
Skaitytojų atsiliepimai:
Nerekomenduočiau šio romano skaityti pernelyg jautriems žmonėms, nes jis jus pražudys! Visais kitais atvejais šį romaną turėtų perskaityti visi!
Skaitykite šią knygą, skaitykite ar klausykite jos taip, tarsi nuo to priklausytų jūsų gyvybė, nes galiausiai nuo užmiršimo padeda tik vienas dalykas - prisiminimas.
Tania Pjankova gimė 1985 m. Vyhodoje, miesto tipo gyvenvietėje Dolynos rajone, Ivano Frankivsko srityje. Baigė V. Stefanyko vardo Priekarpatės nacionalinio universiteto Filologijos fakultetą (studijavo ukrainiečių kalbą ir literatūrą). T. Pjankova – viena iš literatūrinės agentūros „Zillia“ įkūrėjų ir kūrybos vadovė; organizuoja festivalius, kūrybinius literatūrinius ir meninius renginius, spektaklius, teatralizuotus literatūrinius skaitymus. Ukrainos nacionalinės rašytojų sąjungos narė.
Amžinos pamokos apie riziką, galimybes ir gerą gyvenimą.
AR DAŽNAI SUSIMĄSTOTE, KAD ISTORIJA IR ŽMONIŲ GYVENIMAI YRA LINKĘ KARTOTIS? Mus visus kamuoja panašios problemos: laimės ir finansų trūkumas, sunkumai siekiant savirealizacijos, baimė rizikuoti. Su tuo susiduria šiuolaikiniai žmonės, daugybė tokių gyveno praeityje ir dar daugiau gyvens ateityje.
TARPTAUTINIO BESTSELERIO „PINIGŲ PSICHOLOGIJA“ AUTORIUS MORGANAS HOUSELIS PRISTATO NAUJĄ AKIS ATVERSIANČIĄ KNYGĄ.
Bet koks mūsų ateities gerovę užtikrinti turintis planas yra ne daugiau nei spekuliacija apie tai, kas galėtų nutikti ateityje. Kadangi ateities numatyti neįmanoma, daugeliui tokių planų lemta žlugti. Morganas Houselis siūlo į šią situaciją pažvelgti iš kitos pusės: nesistengti nuspėti, kas laukia ateityje, o įsigilinti į tai, kas niekada nesikeičia, kad galėtume gyventi turtingesnį ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.
Pasakodamas 23 istorijas, autorius įžvalgiai ir šmaikščiai pademonstruoja, kad tam tikri dėsniai, reiškiniai ir žmogiškosios prigimties savybės visada išlieka tokios pačios. To žinojimas yra naudingesnis ir svarbesnis nei nenuspėjamos ateities prognozės.
Praeitis kupina laikui nepavaldžios išminties, kuri gali padėti susiorientuoti pasaulio neapibrėžtume. „Apie tai, kas nesikeičia“ suteiks jums galingą naują gebėjimą galvoti apie riziką ir galimybes, taip pat susivokti ateities netikrumo sąlygomis.
Abi autoriaus knygos – „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ – tapo New York Times bestseleriais, jos išverstos į daugiau nei 50 kalbų, o jų bendras tiražas pasaulyje jau viršijo 6 mln. kopijų.
Morganas Houselis yra 2010 m. įkurto populiaraus internetinio tinklaraščio „The Collaborative Fund“ partneris ir vienas iš autorių. Abi jo knygos – „Pinigų psichologija“ ir „Apie tai, kas nesikeičia“ – tapo „New York Times“ bestseleriais, išverstais į daugiau nei 50 kalbų, o jų bendras tiražas pasaulyje jau viršijo 6 mln. kopijų.
M. Houselis priklauso milijardines pajamas kasmet uždirbančios kompanijos – finansų ir draudimo milžinės „Markel“ – direktorių tarybai, yra du kartus laimėjęs Amerikos verslo redaktorių ir žurnalistų draugijos („Society of American Business Editors and Writers“) apdovanojimą „Best in Business“, o prestižinė finansinės informacijos ir verslo naujienų kompanija „MarketWatch“ jį yra įtraukusi tarp 50-ies įtakingiausių žmonių pasaulio finansų rinkose.
„Naujoje šmaikštumo ir išminties kupinoje knygoje M. Houselis su sau būdingu išradingumu pasakoja nepamirštamas istorijas, atskleidžiančias laikui nepavaldžias tiesas apie pinigus, gyvenimą, ambicijas ir pasitenkinimą. Šioje nedidelėje knygoje – tiek išminties, kiek visoje bibliotekoje.“
The Atlantic
„Norite suprasti besikeičiantį pasaulį? Pradėkite nuo to, kas nesikeičia. Būtent tokia yra nuostabi šios kerinčios, naudingos ir įtraukiančios M. Houselio knygos išvada.“
Arthur C. Brooks (rašytojas, Harvardo verslo mokyklos profesorius)
„Ši knyga – labai svarbi, be galo įžvalgi ir jos beveik neįmanoma padėti į šalį. Iš vienos pusės M. Houselis papasakoja, kiek daug dalykų, veikiančių mūsų likimą, yra visiškai atsitiktiniai; iš kitos – kad egzistuoja universalios tiesos, nesikeičiančios šimtmečiais. Ir tada parodo, kaip jas atrasti.“
Bethany McLean (rašytoja, knygų „The Smartest Guys in the Room“ ir „All the Devils are Here“ bendraautorė)
„Gyvenimą keičiančios įžvalgos iš fantastiško istorijų pasakotojo.“
Ryan Holiday (rašytojas, knygų „Ego yra tavo priešas“, „Kliūtis paversk galimybėmis“, „Vidinė tyla yra raktas“ autorius)
„Privaloma perskaityti visiems, norintiems istorinę retrospektyvą paversti įžvalgumu.“
Shane Parrish (populiaraus tinklaraščio ir tinklalaidžių serijos „Farnam Street“ įkūrėjas, knygos „Clear Thinking“ autorius)
„Kuo greičiau suvoksite ir įsisąmoninsite šioje knygoje išdėstytas idėjas bei koncepcijas, tuo greičiau pradėsite gyventi turtingesnį ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.“
Scott Galloway (Niujorko universiteto Leonardo Sterno vardo verslo mokyklos marketingo profesorius, knygų „Ketvertas: neregimoji“, „Adrift“, „Algebra of Wealth“ autorius)
Mano 804 dienos Irano kalėjime
„Dangus mums virš galvų buvo be grotų ir, kitaip nei mes, laisvas.“
2018 m. rugsėjo 12 d. Teherano oro uoste Didžiosios Britanijos ir Australijos mokslininkę Kylie Moore-Gilbert sulaikė visuotinį siaubą kelianti Irano islamo revoliucijos gvardija. Šališkame teismo posėdyje, kuriam pirmininkavo kone liūdniausiai pagarsėjęs šalies teisėjas, dr. Moore-Gilbert buvo nuteista už šnipinėjimą ir sulaukė nuosprendžio – dešimties metų laisvės atėmimo bausmės.
Teherano Evino ir Karčako kalėjimuose ji praleido 804 dienas. Šioje knygoje išsamiai ir įtaigiai aprašoma ši šiurpi patirtis. Per kelis nešvarioje vienutėje praleistus mėnesius, kone nuolat negailestingai kvočiama, fiziškai ir psichologiškai išsekusi, Kylie pasiekė savo ištvermės ribas. Vienintelis jos gelbėjimosi ratas buvo neafišuojamos draugystės su kitomis griežtojo režimo korpuse bausmę atliekančiomis kalinėmis, rizikingas bendravimas per ventiliacijos angas ir laiškai, slapta paliekami pasivaikščiojimams skirtame kieme.
Atskirta nuo išorinio pasaulio, Kylie suprato tik pati galinti pakeisti savo kasdienybę kalinimo įstaigoje. Kad išgyventų, ji išmoko gintis. Daugybę kartų skelbė bado streiką, nutekino informaciją žiniasklaidai, tarėsi dėl bendrų protestų su kitomis kalinėmis, o po mėginimo pabėgti buvo perkelta į dykumoje įkurtą kalėjimą ir leido dienas su kriminalinėmis nusikaltėlėmis.
2020 m. lapkričio 25 d. įvykus trišaliams kalinių mainams, atskleidusiems sudėtingą pasaulio politikos žaidimą, kuriame ji buvo tapusi vertinga pėstininke, Kylie pagaliau atgavo laisvę.
„Dangus be grotų“ – išskirtinai įtaigi ir kupina įžvalgų knyga, pasakojanti nepaprastą istoriją apie Kylie Moore-Gilbert drąsą, ištvermę, negęstančią viltį, apie jos solidarumo ir laisvės siekį.
Atskleiskime naujos neuroįvairovės veidus.
Gili Autizmo spektro ir užmaskuoto autizmo reiškinio analizė, suteikianti įrankius saugiai atskleisti savo tikrąjį „aš“, plečiant siaurą visuomenės supratimą apie neurologinę įvairovę.
Pasaulinė statistika rodo, kad autistiškų žmonių yra 1–2 proc. populiacijos. Dalis atvejų nediagnozuoti arba slepiasi po kitomis diagnozėmis, daugelis autistiškų žmonių šią informaciją apie savo asmenybę linkę slėpti ir maskuoti.
Knygos autorius psichologas Devonas Price’as aiškina, kad maskavimas yra bet koks bandymas „paslėpti savo negalią“ ir autizmo spektro sutrikimui priskiriamus bruožus, siekiant prisitaikyti prie visuomenės normų. Toks elgesys kenkia psichikos sveikatai ir neleidžia tobulinti savo asmenybės.
Norėdamas papasakoti apie neuroįvairovę iš pirmų lūpų, knygoje „Autizmas be kaukių“ autorius dalijasi savo asmenine patirtimi, pateikia socialinių mokslų tyrimų ir autistiškų žmonių, nepaisančių populiarių stereotipų, istorijų. Daktarui Price’ui ir daugeliui kitų žmonių autizmas yra unikalumo ir grožio šaltinis, deja, gyvenimas neurotipiniame pasaulyje reiškia, kad autizmas taip pat gali būti susvetimėjimo ir atstūmimo priežastis.
Knygos autorius padeda sužinoti, kokiais skirtingais būdais gali pasireikšti užmaskuotas Autizmas, ir paaiškina, kodėl daugelis iš mūsų iki tam tikro amžiaus nė nenutuokiame, kad turime šį sutrikimą. Knygoje patariama, kaip autistiškam asmeniui liautis slėpti savo neuroįvairovę, ir parodoma, koks būtų pasaulis, jei ji būtų priimta.
Tikiuosi, kad vieną dieną mes visi galėsime priimti savo tikrąją, ypatingą, standartus laužančią asmenybę ir gyventi be kaukių. – Devon Price
„Nuostabi knyga, verta būti judėjimo už neuroįvairovę priešakyje.“ Barry M. Prizant, PhD, CCC-SLP, knygos „Uniquely Human: A Different Way of Seeing Autism“ autorius.
Psichologas Devonas Price’as siekia, kad Autistiški žmonės be baimės kalbėtų apie savo patirtis, nebijotų atskleisti savo tapatybės, ir siūlo pratimų, skatinančių saviraišką:
• Pakeisti požiūrį į Autizmą
• Susikurti Autistišką gyvenimo būdą
• Ugdyti Autistiškus santykius
• Kurti neuroskirtingą pasaulį
Jaunimui nuo 14 m.
Sveiki atvykę į laivą „Karalienė Marija“... Ar išdrįsite į jį įlipti?
Pastaruosius mėnesius Meivę kankina tamsūs ir grėsmingi vaikystės prisiminimai. Jie susiję su viena paslaptingiausių vietų Žemėje – viešbučiu laive „Karalienė Marija“. Kadaise Meivė ten patyrė didžiulę traumą, kurios pasekmes jaučia iki šiol. Kartu su geriausia drauge Seme ir jos vaikinu Minhu mergina pasiryžta nuvykti ten dar kartą ir išsiaiškinti, kas nutiko laive per pirmąją jos viešnagę.
Atvykusią trijulę ima kankinti ir persekioti nematomos jėgos, gebančios pasinaudoti jų didžiausiomis baimėmis. Meivė privalo kuo greičiau rasti atsakymus, dėl kurių grįžo į viešbutį, ir įminti seną bauginančią paslaptį.
„Paklydusios sielos“ – pirmasis Tamaros Arts paranormalus trileris, nukelsiantis į vieną garsiausių vaiduoklių laivų pasaulyje!
Tamara Arts (g. 2000) – jauna olandų rašytoja, žengusi naują žingsnį savo karjeroje ir išleidusi mistinį, paranormalų trilerį jaunimui anglų kalba „Paklydusios sielos“. Tamara negali įsivaizduoti pasaulio, kuriame ji negalėtų rašyti. Įkvėpimo ji randa visur, neretai pasitelkia ir savo patirtis, pavyzdžiui, knygoje „Paklydusios sielos“ ji aprašė savo didžiausias baimes. Ji taip pat yra aistringa plaukikė, mėgsta skaityti knygas ir daug laiko praleidžia su draugais, šeima ir šunimi Anou.
The New York Times bestseleris
2023 m. nominuota geriausios jaunimo maginės fantastikos ir mokslinės fantastikos kategorijoje
„Emocingas, švelnus ir kartu nuožmus. „Paskendusi praeitis“ – tai meistriškai supinta istorija, kupina paslapties, lyriškumo ir įtikinamų veikėjų, pavergsiančių jūsų širdį. Tai knyga, kurią užvertę dar ilgai apmąstysite.“
Rebecca Ross, bestselerio „Dieviškieji varžovai“ autorė
Efė visada tikėjo pasakomis. Nuo vaikystės persekiojama paslaptingų vizijų, ji neturėjo kito pasirinkimo. Mergina nuolat su savimi nešiojasi ir vis skaito suplyšusią knygą – Emrio Mirdino epą apie mirtingąją merginą, kuri įsimyli Fėjų karalių, o paskui jį sunaikina. Ši knyga vienintelė padeda jai kabintis į gyvenimą. Kai Mirdino šeima paskelbia konkursą perprojektuoti velionio namą, Efė jaučia, kad tai jos proga prisiliesti prie savo dievinamo autoriaus gyvenimo.
Tačiau pelėsiais apaugęs, apgriuvęs Hiraito dvaras – sunkiai įveikiama užduotis, o jo gyventojai toli gražu nėra svetingi. Tarp jų – ir Prestonas Helauris, užsispyręs jaunas literatūros tyrinėtojas, pasiryžęs atskleisti, kad Mirdinas buvo sukčius ir ne pats rašė savo knygas. Kol abu varžovai renka detales apie slaptą Mirdino gyvenimą, tamsios jėgos, tiek mirtingosios, tiek mistinės, rengia sąmokslą ir gali juos abu sužlugdyti.
Istorinė fantastika, romanas apie įsimylėjėlius, gotikos stiliaus paslaptys, šiek tiek gąsdinanti ir į sapnų pasaulį panaši atmosfera – tai įsimintinas Avos Reid debiutas jaunimo literatūroje.
„Tamsus ir jaudinantis feministinis pasakojimas.“
Kirkus Reviews
„Ava Reid pasitelkia lyriką, tamsią nuotaiką ir pasakų elementus, kad pasakojimas įgautų originalumo ir gilumo. Jame gvildenamos temos, susijusios su sielvartu, lytimi ir folkloro verte.“
Publishers Weekly
„Kaip visada Avos Reid sukurti pasauliai atrodo gyvi ir gilūs. Šiame romane taip pat gausu mitų ir prietarų, stiprių liūčių, krintančių ant senų griūvančių namų. Tai vertingas, romantiškas kūrinys, kurį perskaičius bus ką apgalvoti.“
Kendare Blake, The New York Times bestselerio „Trys tamsios karūnos“ autorė.
Ava Reid gimė Manhatane, užaugo kitapus Hadsono upės, Hobokene, o šiuo metu gyvena Palo Alte (JAV). Ji baigė politikos mokslus Barnardo koledže, studijuodama daugiausia gilinosi į religiją ir etnonacionalizmą.
Žingsnis ramybės ir galios link
Ar visuomenėje susiformavęs neigiamas požiūris į perfekcionistus iš tiesų yra teisingas? Psichoterapeutė Katherine Morgan Schafler pateikia naują, netikėtą ir išteisinantį požiūrį į savybę, kurią daug kas nepelnytai laiko yda, – perfekcionizmą.
Daugybę metų psichoterapeutė Katherine Morgan Schafler dirbo su moterimis, save laikančiomis perfekcionistėmis. Visos jos buvo protingos, ambicingos, sunkiai dirbančios ir... jaučiančios, kad su jomis kažkas negerai. Pradėjusi gilintis į savo klienčių patirtis, autorė priėjo stebėtiną išvadą: perfekcionizmas nėra psichikos sutrikimas! Šios savybės laikymas nepataisoma yda daugybę žmonių verčia be reikalo kentėti.
Šioje knygoje K. M. Schafler neigiamą perfekcionisto etiketę siekia paversti džiaugsmą teikiančiu garbingu epitetu. Knygoje gausu tikrų istorijų ir pavyzdžių, pagal kuriuos perfekcionizmas skirstomas į penkis tipus ir paaiškinama, kas būdinga kiekvienam iš jų. Suprantamai, empatiškai ir su humoru parašyta knyga yra tarsi laimės receptas, pateikiamas vienos geriausių šių laikų psichoterapeučių.
• Kaip padaryti perfekcionizmą savo sąjungininku, o ne priešu?
• Kaip priimti savo perfekcionizmą ir įžvelgti jo privalumus?
• Kaip siekti didelių tikslų nedvejojant, nesikankinant ir nebaudžiant savęs?
• Kaip nutildyti vidinį kritiką ir pripažinti savo tikruosius talentus.
„Lengvai suprantamas ir veikti skatinantis vadovas, kaip siekti didelių tikslų nedvejojant, nesikankinant ir nebaudžiant savęs. Privaloma knyga visiems išsišokėliams su didelėmis ambicijomis, kuriems, beje, nepakenktų ir šiek tiek daugiau užuojautos sau.“
Liz Fosslien, knygų „Septynios didžiosios emocijos“, „Emocijos: kaip jos lemia mūsų sėkmes ir nesėkmes“ autorė
KATHERINE MORGAN SCHAFLER – psichoterapeutė, rašytoja ir lektorė, mokslinius laipsnius ir išsilavinimą įgijusi Kalifornijos universitete Berklyje ir Kolumbijos universitete, taip pat kėlusi kvalifikaciją Niujorko Dvasingumo ir psichoterapijos asociacijos kursuose. Be susitikimų su savo knygos skaitytojais, autorė nuolat skaito paskaitas ir dalyvauja profesinėse diskusijose universitetuose, verslo įmonėse, konferencijose ir savęs pažinimo bei sąmoningumo stovyklose.
Ieškote ramybės, paguodos, meilės, išmintingo požiūrio? Nežinote, kaip įgyti pasitikėjimo? Tikitės rasti būdų darniau sutarti su artimaisiais? O gal patarimų, kaip išsaugoti sveikatą ar prisišaukti sėkmę?
Yra knyga, kurioje rasite atsakymus į visus šiuos ir dar daugybę kitų klausimų. Tai Biblija. Joje glūdi nepakartojama jau tūkstančius metų skaičiuojanti ir šiomis dienomis vis dar aktuali išmintis. Iris Seidenstricker iš didžiausio visų laikų bestselerio išrinko daugybę įkvepiančių citatų svarbiausiomis gyvenimo temomis, kurios privers susimąstyti, o gal padės ieškant atsakymo į neatsakytus klausimus. Kiekvienas, kuris leisis į šių išminties klodų gelmes, atras, kad Biblija gali būti puikiu vedliu ir patarėju visose gyvenimo situacijose.
Knygos sudarytoja Iris Seidenstricker gimė 1968 m., studijavo germanistiką, filosofiją ir pedagogiką, dirba populiarių leidinių leidykloje spaudos ir licencijų referente.
Andrzejaus Sapkowskio „Raganiaus“ serija puikiai pažįstama tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio skaitytojams – pagal šį romanų ciklą sukurtas populiarus „Netflix“ serialas bei dar populiaresnė kompiuterinių žaidimų serija. Dar vienas charizmatiškas A. Sapkowskio herojus, kurį Lietuvos skaitytojai taip pat jau spėjo pamilti, – Reinevanas, kurio beprotiškos kelionės ir kvapą gniaužiantys nuotykiai tikrų istorinių įvykių fone įtraukia ir žavi tiek fantastikos, tiek istorijos gerbėjus.
Reinmaras iš Bieliavos, dar žinomas Reinevano vardu, – žingeidus ir šviesaus proto jaunuolis, mokytas žolininkas, gydytojas ir beviltiškas romantikas. Pirmose dviejose „Husitų trilogijos“ knygose – „Kvailių bokštas“ ir „Dievo kariai“ – vaikinas bastosi po Europą, nuolat įsiveldamas į pačias keisčiausias, netikėčiausias ir pavojingiausias istorijas.
Paskutinėje trilogijos dalyje jo situacija nė kiek nepagerėja. Reinevano mirties trokštančiųjų skaičius, regis, auga ne dienomis, o valandomis: jam ant kulnų nuolat lipa burtininko Birkarto Grelenorto pakalikai, o Katalikų Bažnyčia už piktžodžiavimą, šventvagystę ir burtus vaikiną nuteisia mirties bausme. Lyg to būtų maža, dvasininkai pagrobia ir nežinomoje vietoje įkalina jo mylimąją Jutą de Apoldą.
Pasiryžęs bet kokia kaina ją surasti ir išlaisvinti, Reinevanas su ištikimais bičiuliais Šarlėjumi bei Samsonu Medučiu leidžiasi į kvapą gniaužiančią kelionę per Bohemiją, Sileziją ir Lenkiją, aplink siaučiant husitų karui ir pavojams tykant už kiekvieno kampo.
Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Romanas „Lux Perpetua“ yra trečioji, paskutinė autoriaus „Husitų trilogijos“ dalis.
„Tai – ne tik humoro kupina fantastinė knyga, bet ir itin tikslus istorinis romanas bei kvapą gniaužiantis pasakojimas apie politikos ir galios veikimo principus.“
granice.pl
Anglų mokslininko ir rašytojo Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno (1892–1973) vaizduotėje užgimęs fantastinis pasaulis Viduržemis užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis, o jo žymiausi kūriniai – „Hobitas, ten ir atgal“ bei „Žiedų valdovo“ knygos – pasklido milijoniniais tiražais.
J. R. R. Tolkieno plunksnai priklauso ir daugybė mažesnės apimties kūrinių. Keturios jo pasakos („Makaliukas Klajūnas“, „Hamo ūkininkas Gilis“, „Didžiojo Vutono kalvis“, „Knibliaus pieštas lapas“) ir 16 eilėraščių rinkinys apie „Žiedų Valdove“ šmėkštelėjusį paslaptingąjį Tomą Bombadilą buvo išspausdinti skirtinguose leidiniuose, bet dabar publikuojami vienoje knygoje – „Nepaprastosios Karalystės pasakose“.
Ši knyga Viduržemio gerbėjams suteikia unikalią galimybę susipažinti su fantastišku kūrybingumu spinduliuojančiais, kiek menkiau žinomais Tolkieno pasakojimais, kuriuose gyvena drakonai ir smėlio burtininkai, jūrų pabaisos ir hobitai, riteriai ir nykštukai bei įvairios kitokios pasakiškos būtybės. Išskirtinio žavesio jų istorijoms suteikia ir rašytojo esė „Apie pasakas“ bei originalios „Oskaro“ laureato Alano Lee iliustracijos.
The Booker Prize 2024
Nominantė
„Užburiantis ir šokiruojančiai geras... Mane visiškai pakerėjo.“
Miranda Cowley Heller, The New York Times bestselerio Popieriniai rūmai autorė
Po Antrojo pasaulinio karo praėjo penkiolika metų, ir Izabelė savo velionės motinos užmiesčio name susikūrė vienišą ir drausmingą kasdienybę – kiekvienas šaukštelis savo vietoje ir kiekvienas žodis pasvertas. Tačiau viskas pasikeičia, kai ant Izabelės slenksčio išdygsta jos brolis Luisas su naująja mergina Eva ir palieka ją čia visai vasarai.
Eva – Izabelės priešingybė: ilgai miega, garsiai vaikšto ir čiupinėja daiktus, kurių nedera liesti. Augantis Izabelės įniršis virsta manija, o kai namuose pradeda dingti daiktai, Izabelė nebeišlaiko.
Tačiau vasarai įsibėgėjant Izabelės paranoja užleidžia vietą susižavėjimui, vedančiam prie atradimo, kuris sukrečia viską, kuo ji iki šiol tikėjo. Galbūt karas dar nesibaigė ir nei Eva, nei namas, kuriame jos gyvena, nėra tokie, kaip atrodo.
„Yael van der Wouden sukūrė įstabiai galingą ir puikiai suvaldytą pasakojimą apie traumas ir represijas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti.“
Justine Jordan, 2024 m. Booker Prize komisijos narė