Akcijos ir pasiūlymai

Kai karas suniokoja kraštą ir žūsta sūnus su marčia, ponas Linis iškeliauja į tolimą nepažįstamą šalį ir kartu išsiveža savo dukraitę – mažąją Sang diû. Perpildytame pabėgėlių centre jis jaučiasi svetimas, o ir aplinkiniai į senį su kūdikiu rankose žiūri įtariai. Vieną dieną su dukraite jis išsiruošia pasivaikščioti po svetimą miestą ir prisėdęs ant suolo sutinka poną Barką. Liūdno ir nuoširdaus veido apvalainas nepažįstamasis, ką tik netekęs žmonos, nori išsikalbėti, o ponas Linis moka klausytis. Nors kalbasi skirtingomis kalbomis ir žodžių reikšmių nežino, jie vienas kitą supranta. Galbūt dėl to, kad abu jaučiasi tokie patys sutrikę ir vieniši, besiilgintys to, kas nebesugrįš. 

„Pono Linio dukraitė“ – subtilus, jaudinantis ir skaidrus pasakojimas apie trapius likimo nuskriaustų žmonių gyvenimus. Apie draugystę, kupiną atjautos ir gerumo, jungiančią skirtingas kultūras ir patirtis.

„Kaip ir visi geri pasakojimai, perteikia po paviršiumi glūdinčią gilesnę prasmę.“

Daniel Hahn

„Jautriai pavaizduotos trauminės patirtys ir jaudinamai perteiktas kaltės jausmas.“

Maya Jaggi

Philippe Claudel (Filipas Klodelis, gim. 1962) – vienas reikšmingiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, dramaturgas, kino režisierius. Licėjaus mokinių Goncourt’ų ir „Independent“ (dabar – „International Booker Prize“) literatūros premijų laureatas. „Pono Linio dukraitė“ – ketvirtoji Ph. Claudelio knyga lietuviškai.

„Primirštas auklėjimo menas“ – vertingos vaikų auklėjimo pamokos, papildytos šiuolaikinių psichologų, neuromokslininkų, antropologų ir sociologų komentarais, kurios patars, kaip užtikrinti psichinę vaikų sveikatą ir harmoningą vystymąsi; paskatins permąstyti, kaip bendraujame su savo vaikais.

Tapusi mama ir norėdama apie efektyvius tėvystės metodus sužinoti daugiau, Michaeleen Doucleff  apsilankė majų kaimelyje Jukatano pusiausalyje. Gavusi progą stebėti mamas ir tėčius, kurie vaikus auklėja visiškai kitaip nei mes ir užaugina nepaprastai geros širdies, dosnius ir paslaugius vaikus, M. Doucleff susimąstė: ko apie auklėjimo meną nežino vakariečiai tėvai?

Knygos „Primirštas auklėjimo menas“ autorė su savo trejų metų dukrele išsiruošia į kelionę pasisemti vaikų auklėjimo meno patirties trijose itin pažeidžiamose pasaulio bendruomenėse – aplanko majų šeimas Meksikoje, inuitų šeimas už poliarinio rato ir hadzų šeimas Tanzanijoje. Sekdama įkvepiančiu senųjų civilizacijų palikuonių pavyzdžiu – kurti santykius su vaikais bendradarbiaujant, o ne kontroliuojant, pasitikint, o ne gąsdinant – tokius pat tėvystės metodus ji pradeda taikyti savo vaikui ir netrunka pastebėti stulbinamų rezultatų.

Seniausios pasaulio kultūros įvaldė auklėjimo meną auginti laimingus, paslaugius vaikus. 

Ko galime iš jų pasimokyti?

Laimė slidi kaip ungurys. Šveicarai įsitempę, bet laimingi. Tailandiečiai atsipūtę, bet laimingi. Islandams džiaugsmo teikia nusigėrimas iki žemės graibymo. Moldavams viskas – vien kančia. Gal indų protas ir gali suvirškinti tokias prieštaras, bet manasis – ne. Skambinu vienam iš žymiausių laimės tyrinėtojų Johnui Helliwellui. „Viskas labai paprasta, – sako jis. – Į laimę veda daug kelių.“ Žinoma. Ir kaip galėjau apie tai nepagalvoti? Tolstojus veikiausiai apsivertė kape. Visos nelaimingos šalys panašios, o tos, kurios laimingos – laimingos kiekviena savaip. 

,,Laimės geografija‘‘ – kelionių eseistikos, psichologijos, mokslinių studijų ir humoreskos dėlionė – skraidina skaitytoją nuo Amerikos iki Islandijos, nuo Šveicarijos iki Indijos, nes knygos autoriui – bambekliui iš prigimties – maga suprasti, kas ir kodėl reiškia laimę skirtingose pasaulio šalyse. Ar šveicarai laimingesni, nes gyvena demokratiškiausioje pasaulio šalyje? Ar Kataro piliečius džiugina maudynės naftos piniguose? Ar Butano karalius – tikras vizionierius, pasiūlęs verčiau skaičiuoti bendrą nacionalinę laimę, o ne bendrą nacionalinį produktą? 

Prityręs JAV radijo ir spaudos žurnalistikos vilkas Ericas Weineris, negailėdamas sąmojo ir intelektualių įžvalgų, atsako į šiuos bei kitus klausimus; atveria įdomesnių kelionių krypčių ir saulėtesnio požiūrio horizontus. 

Ryškusis prancūzų postimpresionistas Paulis Gauguinas gimė 1848-ųjų revoliucijos Prancūzijoje metais ir nerami to laiko dvasia nepaliko kūrėjo visą gyvenimą. Mylėtas arba nekęstas, savitą požiūrį į pasaulį ir tapybą reiškęs menininkas išgarsėjo pirmykštės idilės paieškomis, gyva vaizduote ir ryškia palete. Ne mažiau žymus anglų rašytojas ir dramaturgas Williamas Somersetas Maughamas (1874–1965) pasiskolino jos spalvų. Taip, remiantis Paulio Gauguino gyvenimo ir kūrybos faktais, gimė vienas ryškiausių rašytojo romanų „Mėnulis ir skatikas“. 

Jaudinančios istorijos apie genialumą, menininko sielą ir likimus, kuriuos ji paliečia, centre – dramatiška Čarlio Striklendo gyvenimo ir kūrybos istorija. Visą gyvenimą dirbęs Londono biržoje, sulaukęs brandaus amžiaus jis vieną dieną paliko žmoną ir vaikus, metė turtus ir prestižinį darbą bei atsidavė nenumaldomai aistrai tapyti. Paskui savo meninę viziją išvyko į bohemiškąjį Paryžių, vėliau įsikūrė Taityje, kur apsigyveno su čiabuve moterimi, ir, nepaisant skurdo bei ligos, sukūrė nuostabiausius ir mistiškiausius savo paveikslus.

Kai laikrodis skaičiuoja jau ne pirmą dešimtį metų, gali atrodyti, jog pasiekėte gyvenimo kryžkelę: vertinate save kaip „nebe jauną“, dažnai žvelgiate į praeitį galvodami „Kaip aš čia atsidūriau?“, o mąstydami apie ateitį klausiate savęs – „Ką man toliau daryti?“. Suvokimas, jog nei laikas, nei jūsų pasirinkimai nėra beribiai, baugina ir jaudina.  

„Tas nepakartojamas ir brangus gyvenimas“ – tai akis atveriantis, išminties ir ramybės kupinas pasakojimas apie išsilaisvinimą. Psichologė Maureen Gaffney, naudodama naujausius tyrimus, pristato įkvepiantį ir praktišką vadovą, padedantį susitvarkyti su tiksinčiu laiku. Apžvelgdama pagrindinius gyvenimo etapus – nuo kūdikystės iki senatvės – ji aiškina, ko išmokstame kiekviename iš jų. Autorė pabrėžia, kad svarbiausia, nepaisant praeities nutikimų ir kokio amžiaus esate dabar, yra nenustoti ieškoti naujų požiūrio taškų, gilintis į save, keisti savo santykį su laiku ir į ateitį žvelgti kuo pozityviau. Juk kiekvieni metai gali būti geriausi jūsų metai!

Maureen Gaffney – airių klinikinė psichologė, rašytoja, apžvalgininkė. Taip pat dirba lyderystės ir organizacinių pokyčių konsultante – bendradarbiauja su garsiausiomis pasaulio įmonėmis, kaip „Intel“, „Microsoft“, „Google“ ir kt.

Šiuolaikinė tėvystė pasižymi beprecedente kontrole ir globa: vienas telefono skambutis ir tėvai lekia į mokyklą, kad pristatytų vaikų pamirštas atsinešti užduotis; kamantinėja mokytojus dėl kiekvieno nepasitenkinimą keliančio pažymio; reguliuoja ir išskaičiuoja vaikų draugystes; veržiasi dalyvauti visose jų veiklose. Mokytoja, rašytoja ir mama Jessica Lahey aiškina, kad nors tokie tėvai laiko save itin atsakingais už vaikų gerovę, jie nesuteikia vaikams progų patirti nesėkmę ir išmokti spręsti savo problemas. 

Šiltai ir išmintingai parašyta knyga „Nesėkmės dovana“ – itin reikalingas skaitinys tėvams, mokytojams ir psichologams. Ji įkvėps permąstyti vaikų auklėjimo ir ugdymo metodus; patars, kaip atsikratyti hiperglobos: išmokti leisti vaikams patirti nusivylimą ir nusiminti, susidūrus su neišvengiamomis gyvenimo problemomis, kad jie užaugtų atspariais, savarankiškais ir savimi pasitikinčiais žmonėmis.

„Šiandien, nors knygų apie tėvystę – gausu, esame bene labiausiai istorijoje pasimetę tėvai, paniškai bijantys būti blogais tėvais. Pradedame galvoti, kad taisyklės ir ribos traumuoja vaikus, jie patys nuolat turi būti užimti, gauti vien pagyras, apdovanojimus, baiminamės, kad, neduokdie, kas nors, kaip nors juos įskaudins. Tokie vaikai negeba savęs vertinti realistiškai – kad ir kaip būtų netikėta – yra nelaimingesni ir dažnai žemesnės savivertės. Tad ką gi daryti? 

Knygos „Nesėkmės dovana“ autorė – per savo motinystės patirtis ir dalindamasi savo pedagoginėmis žiniomis – pataria, kaip paleisti vaikus, iš dalies patikint vaiko auklėjimą gyvenimui ir natūralioms jo pasekmėms. Ji žaismingai keliauja per rimtas temas ir rimtas problemas ne tik jas įvardydama, bet ir pasiūlydama konkrečius sprendimus. Rekomenduoju visiems tėvams, kurie šiandien yra pasimetę knygų bei patarimų gausoje.“

Edukologė, Karalienės Mortos mokyklos ir darželių „Vaikystės sodas“ įkūrėja

dr. Austėja Landsbergienė 

Naujausia pasaulyje pripažinto italų kilmės aktoriaus ir maisto fanatiko Stanley’io Tucci knyga „Skonis“ – intymūs, sąmojingi ir žavingi gyvenimo, kuris sukasi apie virtuvę ir maistą, memuarai. 

„Skonis“ pasakoja apie italų maisto kultūrą, vaikystę, praleistą Vestčesteryje, aktorystę, Niujorką, filmų kūrimą, meilę, užgimusią per vakarienę, komandinį darbą su žmona, meistraujant valgius krūvai vaikų. Kiekvienas šios gastronominės kelionės – per laimingus ir sunkius laikus, per aukščiausios klasės patiekalus ir klaikiai sudegintus eksperimentus – kąsnis yra vienodai širdingas ir gardus. Firminio Stranley’io Tucci humoro kupina knyga patiks garsių šefų, maisto kritikų ir rašytojų knygų mėgėjams – visiems, kas žino, kokią galią turi namuose gamintas maistas. 

,,Per maistą ir šeimos gyvenimo scenas Tucci atskleidžia asmeninę gyvenimo istoriją ir šlovina visa, ką ragaujame. Pasakojimais apie žemės riešutų sviesto sumuštinius vaikystėje, Maino omarus, tobulus kokteilius Negroni, žmonos keptų bulvių ir daugybės kitų patiekalų receptus jis buria mus prie savo stalo. Ateikite alkani ir ištroškę. Maisto, kokteilių, paskalų ir linksmų istorijų.‘‘ 

YOTAM OTTOLENGHI

„Kas siekia pažinti išorinį pasaulį, tas galės džiaugtis, žiūrėdamas į vandenį. Kas rūpinasi doroviniu tobulumu, tas pasirinks kalnus. Vienas – nuolatos judantis, kitas sklidinas vidinės ramybės. Vienas džiugina įvairove, kitas pastovumu.“ 

Konfucijus

Konfucijus (tikrasis vardas 孔丘, Kong Qiu) – kinų filosofas, politikas, mokytojas ir konfucianizmo pradininkas, gyvenęs 551-479 m. pr. Kr., kurio mokymai darė didelę įtaką Azijos tautų civilizacijoms, kultūroms, filosofijai, visuomenėms. Konfucijaus filosofijoje pabrėžiama individo ir valdžios moralė, teisingumas, mokymosi ir tobulėjimo svarba. 

Konfucijui būdingi giliareikšmiai posakiai, kurie neretai turi ne vieną prasmę, todėl reikalauja išsilavinimo. Visgi paviršinę mintį suprasti įmanoma ir kiekvienas ją gali interpretuoti pagal savo vertybių sistemą ir pasaulėžiūrą. Manoma, kad tai – viena iš priežasčių, kodėl būtent konfucianizmas suklestėjo Šimtų filosofinių mokyklų laikotarpiu bei, taip ilgai išsilaikęs, tapo neatsiejama Kinijos kultūros dalimi.

KIEKVIENAIS METAIS MUMS SKIRIAMAS FIKSUOTAS DIENŲ SKAIČIUS. KAI KURIOS DIENOS PRALEKIA NEPALIKDAMOS PĖDSAKŲ, KAI KURIAS – ĮSIMENAME VISIEMS LAIKAMS.

Ar prisimenate pirmąjį savo bučinį? Gardžiausią ragautą patiekalą? O šviežiai nupjautos žolės kvapą nuostabią vasaros dieną?

Sužadindami pojūčius, pasitelkdami pirmųjų kartų galią, pažindami savo jausmus ir emocijas, galime išsaugoti laimingus prisiminimus. Meiko Wikingo knygoje „Menas kurti prisiminimus“ surinkti mokslinių tyrimų duomenys, privatūs dienoraščiai, interviu, pasaulinės apklausos ir bihevioristikos mokslo ekesperimentai atskleidžia, kaip gimsta akimirkos, kurios įsirėžia atmintin. Akimirkos, kurios sukuria mus tokius, kokie esame.

Meikas Wikingas – Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius, vienas garsiausių pasaulio ekspertų, tyrinėjančių laimę. Tarptautinių bestselerių „Mažoji laimės knyga. Hygge“ ir „Mažoji laimės knyga. Lykke“ autorius.

FRANZAS KAFKA (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų.

ŠĮ RINKINĮ SUDARO:
romanas „Procesas“ (1914),
novelės „Nuosprendis“ (1913),
„Metamorfozė“ (1915),
„Pataisos darbų kolonijoje“ (1919),
„Kaimo gydytojas“ (1919),
„Pranešimas akademijai“ (1919),
„Bado meistras“ (1924) ir kt.

Kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmogus dantų valymą pavertė kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu?
Kaip kariuomenės generolas įstengė nuraminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riaušių ir greitojo maisto?
Kaip plaukikas Michaelis Phelpsas pasiekė pasaulio rekordą, nieko nematydamas pro vandens prisisunkusius akinius?
Kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios klientės laukiasi, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos?

Atsakymas yra įpročiai.

„Dauguma mūsų kasdienių pasirinkimų gali atrodyti kaip gerai apgalvoti sprendimai, bet tokie nėra. Jie tėra įpročiai. Ir nors kiekvienas įprotis pats savaime reiškia labai mažai, ilgainiui valgiai, kuriuos užsisakome, žodžiai, kuriuos kasnakt pasakome vaikams prieš miegą, tai, ar taupome, ar leidžiame pinigus, ar dažnai sportuojame, minčių ir darbotvarkės susidėliojimas turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai, darbo našumui, finansiniam saugumui ir laimei.
<...>
Daugelį šimtmečių žmonės stengėsi perprasti, kodėl egzistuoja įpročiai. Bet tik per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros specialistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia - ir dar svarbiau: kaip jie keičiasi.
Šioje knygoje New York Times žurnalistas Charlesas Duhiggas priveda mus prie šiurpinančio mokslinių atradimų bedugnės krašto. Šie atradimai paaiškina, kodėl egzistuoja įpročiai ir kaip galima juos pakeisti - kad pasikeistų verslo įmonių, bendruomenių ir mūsų pačių gyvenimai.“

„Čia dera naujausi moksliniai tyrimai ir įdomios istorijos. Perskaitęs šią knygą, į pasaulį jau žiūrėsi kitaip.“
Daniel H. Pink, geriausias ir populiariausias New York Times autorius

„Įtraukianti... pateikia daugybę būdų, kaip mūsų įpročiai apibrėžia mūsų gyvenimą. Perskaitykite šią knygą.“ Jonah Lehrer

Helen nuo pat mažumės svajojo tapti sakalininke. Ji ilgai mokėsi šios senos ir paslaptingos profesijos, treniravo daugybę paukščių. Po daugelio metų, staiga mirus tėvui, ją pasiglemžia sielvartas ir apsėda anksčiau nelankiusi mintis treniruoti vištvanagį – bene laukiniškiausią iš paukščių. Škotijoje ji įsigyja Meibelę, parsiveža ją į savo namus Kembridže ir leidžiasi į ilgą vanago, kurio kiekviena kūno dalelė sukurta medžioti bei žudyti, jaukinimosi kelionę.

„V kaip vanagas“ – giliamintiškas, poetiškas ir lyg atviras nervas skaudus pasakojimas apie netektį ir sielvartą, nemirštantį tėvo ir dukters ryšį, nuostabią, bet sudėtingą žmogaus ir paukščio draugystę, trunkančią per amžius iki šių dienų. Apie universalius gyvenimo prasmės ir susitaikymo su savo mirtingumu klausimus.

„Nuostabiausias kada nors mano skaitytas kūrinys.“
Olivia Laing

„Ši knyga gieda kaip paukštis. Negalėjau atsitraukti.“
Mark Haddon

„Šis pasakojimas, sukurtas iš širdies, pasiekia širdį. Bet kuris žmogus, bent sykį pakėlęs akis į sklendžiantį plėšrųjį paukštį, perskaitęs šią knygą negalės nepajusti, kad pasikeitė.“
Tim Dee

Helen Macdonald (Helen Makdonald, gim. 1970) – anglų rašytoja, poetė, gamtininkė, Kembridžo universiteto dėstytoja ir mokslininkė. Didžiausios tarptautinės sėkmės sulaukė jos atsiminimai „V kaip vanagas“, 2014 m. apdovanoti „Costa Book Awards“ ir „Samuel Johnson Prize“ literatūros premijomis.

APIE AFRIKOS ŽMONES IR ŽVĖRIS. Visi atsakymai į klausimą, kodėl verta aplankyti ir pažinti Afriką

„Afrika – tai jausmas. Afrika – tai emocija. Afrika – tai vaikystėje skaitytų nuotykių knygų įsikūnijimas. Siurprizas, kuris laukia už posūkio. Netikėtumas".

Gabrielė Štaraitė – egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet’’ bendraturtė ir vadovė, knygos „Į Aziją su meile" autorė – kviečia į pažintinę kelionę po lietuvių pamažu atrandamą Afriką.

„Į Afriką – tą, kuri yra už Sacharos ir kurią taip pat dar galima vadinti juodąja Afrika, – pirmą kartą nuvykau kone atsitiktinai – ne dėl to, kad būčiau labai norėjusi. Važiavau be didelių lūkesčių ir nesitikėjau, kad kelionė labai skirsis nuo kelionių po Aziją ar Lotynų Ameriką. Bet skyrėsi. Nors mano pirmoji pamatyta šalis – Etiopija – yra daugiausia kultūrinė ir istorinė kryptis, tačiau jau pirmosios kad ir negausiai sutiktos antilopės, taip pat zebrai, krokodilai ir beždžionės pažadino didelį norą pamatyti kuo daugiau laukinių gyvūnų. Tada jau viena Afrikos šalis keitė kitą: Botsvana ir Namibija, Madagaskaras ir Uganda, Svazilandas (Esvatinis) ir Pietų Afrikos Respublika, Tanzanija ir Kenija – visos jos gali pasirodyti panašios, nes kas gi gali skirtis safariuose ar pravažiuojamų kaimų lūšnelėse? Bet skiriasi. Afrikoje kasdien junti nuotykio skonį: vis nauji susitikimai ir dar nematyti gyvūnai. Skiriasi net brūzgynai ir žemės spalva. Skiriasi namų formos ir genčių charakteriai. Tik šypsenos tokios panašios. Ir panašus džiaugsmas pažįstant skirtingą Afriką.

Šią knygą rašiau todėl, kad man nepatinka, kaip Afrikos žemynas yra nuvertinamas. Kad nurašomas ten net neapsilankius, nepasidomėjus. Tad skaitykite ir važiuokite. Pažinkite ir tik tada pasakykite, ką galvojate".

„Pradėjęs skaityti „Apie Afrikos žmones ir žvėris" užsisvajojau – prisiminiau visoje Afrikoje tvyrantį medžio anglių dūmų kvapą, mėlynus palisandramedžių žiedus ir žirafos siluetą besileidžiančios saulės šešėlyje. Jau metus nebuvau, pagalvojau. Man vėl laikas į Afriką.

Išsamesnės knygos lietuviškai apie Afriką tiesiog nėra ir mažai lietuvių pažįsta šį žemyną geriau už Gabrielę. Nuo istorijos ir politikos iki genčių, regionų ir gyvūnų – knyga kupina įdomiausių istorijų, tikslių įžvalgų ir puikių praktinių patarimų. Tai nėra nei standartinis kelionių vadovas, nei nuobodi monografija – tai nuostabus pasakojimas, surašytas Afriką labai gerai pažįstančio ir labai mylinčio žmogaus".

Liudvikas Andriulis, telekomunikacijų verslo ekspertas ir influenceris

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS NR. 1

Klinikinė psichologė dr. Nicole LePera savo praktikoje neretai susidurdavo su nemalonia tiesa: tradicinė psichoterapija ne visuomet pajėgia išspręsti visas psichologines problemas. Norėdama geriau padėti pacientams – ir sau pačiai – ji ėmė plėtoti gyvenimo filosofiją, sujungiančią psichinę, fizinę ir dvasinę žmogaus gerovę. Kai pajuto, kaip smarkiai žmogų keičia šis naujas požiūris, ėmė dalintis savo patirtimi „Instagram“ platformoje, pasivadinusi holistine psichologe (angl. „holistic psychologist“). Netrukus dr. N. LePeros paskyra tapo „Instagram“ sensacija, dabar ją seka beveik 7 milijonai žmonių.

Anot dr. N. LePeros, holistinė psichologija leidžia suprasti, kad „fiziniai ir psichologiniai simptomai – tai žinutės, o ne diagnozės visam gyvenimui“. Remdamasi naujausiais įvairių mokslinių sričių tyrimais, dr. N. LePera rodo, kad neigiamos patirtys ir vaikystės traumos sukelia fizinius sutrikimus, skatina žalingas reakcijas į stresą. Dėl jų mes įstringame kopriklausomybės, emocinės nebrandos ir traumos pančiuose, jaučiamės nelaimingi, nepatenkinti – net ligoti.

Knygoje pateikiami itin praktiški holistiniai metodai, padedantys išsilaisvinti iš destruktyvaus elgesio ciklo ir susikurti sąmoningumu bei rūpinimusi savimi grįstą gyvenimą. Dr. N. LePeros aprašomi fiziniai ir psichologiniai pratimai pakeis ne tik jūsų požiūrį į psichikos sveikatą, bet ir tai, kaip galite patys sau padėti.

„Pasauliui reikia šios knygos! <...> Ne visuomet galime kontroliuoti, kas mums nutinka, bet Nicole davė mums žemėlapį, kuriuo galime vadovautis ir reaguoti į viską pirmiausia galvodami apie savo gerovę ir vidinę ramybę.“
Lewis Howes

Nicole LePera (Nikolė Lepera) – įgijo klinikinės psichologės išsilavinimą prestižiniame Kornelio universitete, JAV. Ji taip pat studijavo Naujojoje socialinių tyrimų mokykloje (Niujorke) ir Filadelfijos psichoanalizės institute. Dr. LePera įkūrė virtualią sveikatingumo platformą „SelfHealers Circle“ ir tarptautinę bendruomenę „SelfHealers“, kurios nariai vadovaujasi steigėjos išpopuliarintais holistinės psichologijos principais. „Padėk sau“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu ir jau pasirodė daugiau nei 30 pasaulio šalių.

Hunter Clarke-Fields knygoje ,,Užauginti gerą žmogų‘‘ apstu praktinių sąmoningumo patarimų, kurie padės jums išlikti kantriems ir neprarasti savitvardos, paskatins konstruktyviai ir atjaučiančiai kurti meile bei abipuse pagarba grįstus santykius su savo vaikais. 

„Knyga „Užauginti gerą žmogų“ siūlo išmintingą ir naują požiūrį į sąmoningą tėvystę. Remdamasi savo pačios patirtais tėvystės iššūkiais, Hunter Clarke-Fields išskiria pagrindinius įgūdžius, kurių reikia, norint atsikratyti minčių, kad esate nepakankamai geri tėvai, ir sukurti nuoširdesnius, harmoningesnius ir bendradarbiavimu paremtus šeimos santykius.“

Dr. Tara Brach, knygos Radical Acceptance autorė

Augindami vaikus siekiate spinduliuoti švelnumą, atjautą ir kantrybę. Tačiau, žinia, tobulų tėvų nebūna, todėl kartais sunkiais ar įtemptais momentais kyla emocijos ir reakcijos, kurios toli gražu neatitinka idealių tėvystės modelių. Taip nutinka ne jums vieniems. Dažniausiai mūsų reakcijos būna giliai įsišaknijusios ir, veikiausiai, išmoktos iš savų tėvų. Kaip ištrūkti iš uždaro rato ir tapti tokiais tėvais, kokiais norėtumėte būti? 

Hunter Clarke-Fields yra sąmoningumo moderatorė, trenerė, Sąmoninga mama (Mindful Mama) tinklalaidės vedėja bei Sąmoninga tėvystė (Mindful Parenting) kurso internetu kūrėja, mokanti žmones sąmoningumo kasdieniniame gyvenime. Autorė daugiau kaip dvidešimt metų praktikuoja meditaciją ir jogą.

Romano ,,Po saule‘‘ centre – Miša (Michalas) ir Milka, jų nuostabiai gražūs santykiai, gyvenimas kartu ir nelengvi pasirinkimai. Knygos herojų prisiminimai veda mus laiku, nuo prieškario ir tragiškų karo metų, ir erdve – nuo Balstogės krašto iki Varšuvos ir Sarajevo, ir net už Uralo. 

Iš atminties slėpinių išnyra praeities ir dabarties asmenybės, jų istorijos: esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, Mišos ir Milkos tėvai, užmiršti karo pabėgėliai, ekscentriškas mokytojas Pranciškus, velnio meiluže vadinta aistringoji Mariana ir Viltis, kuri matė tai, kas slypi viduje, žmonėse ir gyvūnuose, net po žeme.

,,Po saule‘‘ – poetinis, ritmingais sakiniais ir pastraipomis užburiantis pasakojimas, kuriame gimsta, gyvuoja ir miršta ne tik žmonės, bet ir paukščiai, upės, medžiai, gėlės.

,,Atmintis tokia keista. Perrenka įvykius kaip panorėjusi, perkrato mintis ir ištraukia, kas jai patinka, o visa kita užkloja užmaršties smėliu.‘‘

Julia Fiedorczuk

Julia Fiedorczuk yra poetė, vertėja, rašytoja ir literatūros kritikė, išpopuliarinusi ekopoetikos idėją. Gimė 1975 metais Varšuvoje. Humanitarinių mokslų daktarė, dėsto Amerikos literatūrą, literatūros teoriją ir anglų kalbą Varšuvos universitete.

Einat Nathan ,,Visas mano gyvenimas‘‘ – šilta ir jautri knyga, patarianti tėvams ir ypač mamoms, kaip būti kantrioms auginant vaikus, išlikti ramioms nuolatinio baimės kurstymo amžiuje, mokytis vertinti ir priimti kiekvieną vaiką kaip atskirą individą su visomis jų keistenybėmis, talentais ir trūkumais.

Autorė rašo: „Tėvystė – tai šuolis prisirišus lynu. Kartu ir baisu, ir smagu, skrendate ir krintate žemyn“. Ši knyga ne tik vaikų auklėjimo vadovas, apimantis kompleksišką tėvystės kelionę, bet ir puikus priminimas, jog tėvystei reikia drąsos, energijos ir žinojimo, kad tobulų tėvų nebūna. 

Einat Nathan – penkių vaikų mama, tėvystės ekspertė bei konsultantė. Jos pirmoji knyga Haimsheli, pasirodžiusi 2018 metais, tapo Izraelio metų bestseleriu ir pavertė autorę žvaigžde jos gimtojoje šalyje. 

Naudodamiesi Marie Kondo (KonMari) metodu, aprašomu knygoje, susikurkite jaukius namus kartą ir visiems laikams! 

Fengšui filosofija moko, kaip gyventi darnoje su savo prigimtimi. Savo tvarkymo metodu siekiu to paties. Mano įsitikinimu, tikrasis tvarkymo tikslas yra gyventi kuo įmanoma natūraliau. <...> Manau, kad turėti tik tai, kas mums patinka ir ko tikrai reikia, yra pati natūraliausia žmogaus būklė.

Svarbiausia išrūšiuoti ir atrinkti daiktus, kurie jums teikia džiaugsmą, o kurie tik užima vietą namuose. Susitvarkę namų erdvę pagal KonMari patarimus, pajusite, kaip jūsų gyvenime atsirado daugiau erdvės asmeniniam tobulėjimui, pomėgiams, kad jaučiatės laimingesni ir lengvesni. Namų erdvės tvarka, pasirodo, susijusi ir su santykiais su artimaisiais, praeitimi, o labiausiai, žinoma, su pačiu savimi. 

Japonų tvarkymosi konsultantės, knygų autorės ir TV laidų vedėjos Marie Kondo namų tvarkymo ir organizavimo metodai jau ne vienerius metus padeda žmonėms perpildytus namus paversti grožio, ramybės, įkvėpimo sklidinomis erdvėmis. Jos knygos išverstos į 40 kalbų, pasaulyje parduota virš 11 milijonų egzempliorių.

Mimi visą vasarą gyveno obels drevėje, bet triukšmingi kaimynai Mitas ir Termitas tiek ūžė, kad galutinai išūžė jai galvą, ir dabar voriukei tenka ieškotis naujų namų. 

Tik ši užduotis - ne iš lengvųjų... Mažajai Mimi teks susidurti su daugybe iššūkių, kol ras savo išsvajotą vietą po saule, o gal... kartu ir puikią naują draugystę? 

Istorija „Voriukė Mimi ieško namų“ moko vaikus empatijos, smalsiai tyrinėti vabalų pasaulį ir drąsiai priimti iššūkius.

Taip pat knygos gale rasite rišlios kalbos lavinimo užduotį, kuri parengta kartu su logopede Violeta Katiniene.

Autorių duetas Dominykas Norkūnas ir Greta Ambrazaitė yra pripažinti jaunosios kartos poetai. Gimus dukrelei, kūrėjai pajuto didelį norą parašyti vaikišką knygą, kuri sužadintų smalsumą stebėti ir tyrinėti draugišką vabalų pasaulį, ir parodyti vaikams, kad vabalai tikrai įdomūs ir nėra jų ko bijoti. 

Iliustratorius Gordy Wright užaugo prie Šiaurės Jorkšyro pelkių, o paskui persikėlė į Bristolį studijuoti grafinio dizaino Vakarų Anglijos universitete. Šiuo metu jis gyvena Škotijoje ir bendradarbiauja su įvairiomis pasaulio leidyklomis. Norėdmas perteikti daugiasluoksnio natūralumo įspūdį, Gordy savo piešiniams naudoja guašą ir akrilinius dažus. 

Turbūt sutiksite, kad nemalonu bendrauti su pasipūtusiu žmogumi. O jeigu pūstis ima skrybėlė, kuri manosi esanti per daug nuostabi puošti be galo mielos ir rūpestingos senelės Leokadijos galvą? Vėjo pagauta pasipūtėlė ima skrieti per pasaulį it kokia žvaigždė, tačiau jos kelionė pilna ne visai malonių ir netgi pavojingų nuotykių. Kas laukia skrybėlės bruzdančiame dideliame mieste ir ar pavyks senelei ją pasivyti laiku?

Renata Šerelytė – lietuvių poetė, prozininkė, eseistė, dramaturgė, literatūros kritikė.Jos kūriniai ne kartą nominuoti Metų knygos apdovanojimams (suaugusiųjų ir paauglių kategorijose). Yra Antano Vaičiulaičio, Jurgos Ivanauskaitės, „Austria Bank Literaris“ premijų laureatė, įtraukta į IBBY Garbės sąrašą.

Juliana Oakley – latvių iliustratorė, šiuo metu gyvenanti Bahreine, įsimylėjusi spalvas! Šią meilę ji sudeda į savo iliustracijas – jose, kupinose humoro bei mistikos, šiuolaikiškas autorės stilius persipina su nostalgiškais vaikystės atspalviais.

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

Prisiminkime, kas įvyko pirmoje dalyje:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių: sutinka paukščių, žvėrelių ir jiems padeda, randa raganos namelį, išvaduoja antele pasivertusią princesę. O už gerus darbus sulaukia atlygio – stebuklingojo pultelio, galinčio išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. 

Nenuoramos broliai Tedas ir Vincas šįkart kviečia skaitytojus ir skaitytojas kartu leistis į kelionę jūromis mariomis. Pučiant vėjams, supant laivui mus lydės drąsusis kapitonas Kukas. Sutiksime delfinų, nersime po vandeniu stebėti koralų, išgirdę SOS signalą pagelbėsime į bėdą patekusiai Mortai, kartu išsilaipinsime vėžlių saloje, kurią reikia saugoti nuo atplaukiančių šiukšlių.

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;

· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;

· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

„Du broliai. Kelionė jūra“ – antroji serijos dalis.

Vaikams nuo 4–5 metų. Su pirmaisiais skaitymo pratimais!

Prisiminkime, kas įvyko ankstesnėse dalyse:

Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, išpildantį norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda pirmoji jų kelionė kapitono Kuko laivu per jūras marias.

Šįkart broliai Tedas ir Vincas kviečia pasižvalgyti po senovinį princesės Antelės miestą. Čia jie apsilankys spalvingame riterių turnyre, sužinos, ką reiškia būti pažu, valgys smuklėje ir netgi išjos į medžioklę, o joje teks akis į akį susidurti su tikru pavojumi.

„Du broliai“ – knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padėti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;

· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;

· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;

· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

„Du broliai. Senoviniame mieste“ – trečioji serijos dalis.

Dažnai renkamės sprendimus, kurių nenorėtume rinktis. Užmiršome apie vidines sienas, kurias statėme siekdami įtikti visuomenei ir parodyti, kad esame normalūs, kaip visi. Ir jau seniai pamiršome, kaip už tų sienų verkia mūsų širdis, kiekvieną dieną laukianti, kada gi galės pasidžiaugti savo laisvu pasirinkimu.

Kada imsite rinktis gyvenimą, o ne pataikavimą? Kada pradėsite gyventi sau, o ne dėl naudos? Kviečiu jus į kasdieninę dvasios kelionę vidinės laisvės ir tiesos link. Keliausime pakylėtomis mintimis, kiekvienam nešime šviesą, kiekviename sutiktame žmoguje matysime tik gėrį, kiekvienoje akimirkoje įžvelgsime didžiausią pasaulio stebuklą, džiaugsimės šia diena, džiaugsimės savimi, saule ir vandeniu, paukščiuku ir vabalėliu, rasos lašeliu ir vandenynu.

Te šioje kelionėje į vidinių lobių karalystę jūsų vedlys bus širdis.

Ar tu esi laisvės, ramybės, palaimos ieškotojas? Ieškai tikrumo?

Gal išbandei daug praktikų ir ieškai toliau? O gal tau pažįstamas jausmas, kada pats sau tyliai kuždi, kad niekur ir nenukeliavai, kad širdies kelias ne tau? O nuėjai taip toli...

Gal visgi verta palikti viską taip, kaip suradai čia atvykęs, taip, kaip buvo? O gal palik pasaulį pačiam pasauliui?

Jei taip, tada šią akimirką kviečiu tave būti atvirą sau ir tapti laisvą tiesiog dabar. Laisvą nuo visų pasaulio nuomonių ir koncepcijų, nuo lūkesčių ir išvadų, nuo gailesčio ir nerimo, laisvą nuo pačios laisvės. Kas, jei aš tau pasakysiu, kad "laisvė" taip pat yra koncepcija, kuri tave vėl supančios naujomis "laisvės" tiesomis? Kur eisi tada? Nenusimink, viskas jau yra gerai, kviečiu tave niekur daugiau neiti, nieko neieškoti, kviečiu grįžti namo. Grįžkime kartu.

,,Nerimas nevaikšto vienas. Jis mėgsta draugų kompaniją.
Nerimas neatsiranda tiesiog iš niekur. Jis gimsta.‘‘

Judsonas Breweris

Gyvename itin neramiais laikais. Kaip visuomenė susidūrėme su pandemija, kaip privatūs asmenys išgyvename problemas darbe, namuose, augindami vaikus; stengiamės atsispirti norui kas vakarą nusiraminimui atsikimšti vyno butelį, jaučiame, kad visko – tiesiog per daug, prarandame kontrolę.

Nerimas dažnai suvokiamas kaip būsena tarp lengvo nuogąstavimo ir visiškai užvaldžiusios panikos. Tačiau jis taip pat yra priklausomybių ir blogų įpročių variklis – viena iš emocinio valgymo, atidėliojimo, blogų naujienų naršymo internete, įnikimo į socialinius tinklus priežasčių. Be to, nerimas kyla kaip tik toje smegenų dalyje, kuri priešinasi racionaliam mąstymui. Įstringame uždarame nerimo ir jo varomų įpročių rate, nežinodami, kaip iš jo ištrūkti ir iš kur gauti valios jį įveikti.

Knygoje ,,Laisvi nuo nerimo‘‘ amerikiečių psichiatras, neuromokslų specialistas Judsonas Breweris, pasitelkdamas naujausius neurologijos laboratorijose ir klinikinėje praktikoje įrodytus metodus, išradingai atskleidžia, kodėl taip sunku ištrūkti iš nerimo pinklių, pataria, kaip laviruoti norint atsikratyti senų, nerimą kurstančių įpročių ir, pasinaudojant dėmesingo įsisąmoninimo metodais, išsilaisvinti iš įsišaknijusių minčių sekos.