Alma littera

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai svetimam žmogui atsiverti paprasčiau negu draugui... 

Skirmantė po skausmingai pasibaigusio tarnybinio romano prarado viltį, kad jai vėl kada nors bus lemta patirti pirmosios meilės virpulį, o Gelmina baigia atsigauti po šoko, paaiškėjus, kad žmogus, su kuriuo praleido trylika metų, pasirodė ne toks, kokiu jį laikė. Nors likimo seserų istorijos skirtingos, abi jau du kartus manė atradusios didžiąją meilę, kuri, deja, atnešė vien nusivylimą. 

Gyvenimas retai kada suteikia antrą progą ištaisyti praeities klaidas ar bent jas išsiaiškinti. Ar šįkart likimas bus dosnus? Ar trečias kartas nemeluos?

Irena Buivydaitė – anglų kalbos dėstytoja, vertėja, tokių skaitytojų pamiltų knygų, kaip „Tikros ir netikros seserys“, „Kitapus veidrodžio“, „Rožių dvaras“ ir „Mėnesiena ir tu“, autorė. „Trečias kartas nemeluoja“ – jau septynioliktoji lietuviškų melodramų karaliene tituluojamos rašytojos knyga. Asociacijos LATGA duomenimis, prie jos knygų bibliotekose rikiuojasi ilgiausios eilės.

Mokslu pagrįstos technikos, kaip pertvarkyti smegenis ir kūną, kad patirtumėte mažiau streso ir būtumėte atsparesni.

Dr. Aditi Nerurkar, Harvardo universiteto profesorė, lektorė, pranešėja ir ekspertė, siūlo naują požiūrį į stresą. Daktarė rekomenduoja permąstyti savo santykį su šia apsaugine organizmo reakcija ir su nesveiku stresu bei perdegimu kovoti pasitelkus penkis paprastus, bet galingus būdus. 

Medicinos mokslų daktarė Aditi Nerurkar nepritaria visuomenėje vyraujančiam požiūriui stresą sieti vien tik su blogiu. Pasak jos, stresas yra natūrali, sveika ir reikalinga organizmo reakcija, padedanti mums susidoroti su gyvenimo iššūkiais. Problemos prasideda tada, kai stresas tampa nevaldomas ir perauga į perdegimą, nuovargį ar miego sutrikimus. Šioje knygoje daktarė siūlo penkis paprastus, mokslu pagrįstus būdus, padėsiančius suvaldyti stresą ir susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą. 

Remdamasi keliolikos metų patirtimi, A. Nerurkar atskleidžia, kodėl mūsų nuolatinis siekis būti „nenugalimiems“ didiną stresą ir kenkia tiek smegenims, tiek visam kūnui. Daktarė pateikia ne tik penkis jau minėtus streso valdymo būdus, bet ir efektyvias, praktikoje patvirtintas technikas, kurios padės pakeisti santykį su stresu, susigrąžinti dvasinę ir biologinę pusiausvyrą ir pajusti vidinę ramybę. 

„5 būdai įveikti stresą“ – įtraukianti knyga nuo pradžios iki pabaigos. Joje ne tik atsakome į klausimus apie stresą ir perdegimą, bet ir pateikiama efektyvių strategijų, kaip su tuo kovoti.“ 

Eve Rodsky, knygų „Fair Play“, „Find Your Unicorn Space“ autorė

„Grėsme alsuojantis detektyvas, puikiai tinkantis Jo Nesbø ir Stiego Larssono trilerių gerbėjams.“

Erik Axl Sund, tarptautinio bestselerio „Varnų mergaitė“ autorius

„Anderso de la Motte’s romanas – elegantiškai parašyta žudiko maniako drama.“

„Dagens Nyheter“

Aštrialiežuvė užsispyrėlė inspektorė Leo Asker turėtų tapti Malmės policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadove. Tereikia rasti netikėtai dingusią turtingos šeimos dukrą Smilą Holst. Tačiau Asker karjeros sėkmė kolegoms vyrams policijoje kelia pavydą ir inspektorė, vos pradėjusi tirti naująją bylą, perkeliama į prarastų sielų skyrių. Čia, policijos nuovados rūsyje, atsiduria pamirštos, niekam nereikalingos bylos ir... atstumti ar prasikaltę darbuotojai. 

Nušalinta nuo dingusios merginos bylos, Asker neria į mįslingą bylą naujame skyriuje. Kažkas geležinkelio klubo makete jau keletą metų palieka figūrėles, kurios, išsiaiškina Asker, primena įvairiausius be žinios dingusius asmenis. Viena figūrėlių nepaprastai panaši ir į Smilą Holst. 

Dėl dviejų iš pradžių lyg ir nesusijusių bylų Asker leidžiasi į paslaptingą kelionę po tamsias, blogiu alsuojančias Švedijos kalnų gelmes.

„Kalnų karalius“ seka geriausių Švedijos detektyvų autorių pėdomis. Andersas de la Motte rašo taip pat intriguojančiai, kaip „Merginos su drakono tatuiruote“ autorius Stiegas Larsonas.  Ir „Kalnų karalių“ perskaitysite vienu prisėdimu.

„La Vanguardia“

Andersas de la Motte (g. 1971 m.), buvęs policijos pareigūnas, kaip rašytojas debiutavo 2010 metais pristatydamas trilerį „Žaidimas“ ir tapo vienu populiariausių Švedijos kriminalinių romanų autorių. De la Motte yra parašęs net kelias populiarias detektyvų serijas, „Kalnų karalius“ – naujausios rašytojo serijos „Inspektorė Asker“ pirma dalis.

Jolita Herlyn, Hamburge gyvenanti lietuvių rašytoja, viena skaitomiausių grožinės literatūros autorių Lietuvos bibliotekose, pristato jau keturioliktą savo romaną, kupiną paslapčių, nuotykių, mistikos, gyvenimo geismo ir brandžios išminties.  Į jį autorė įtraukė ir netikėčiausias asmenines patirtis. 

„Nepažįstamosios“ veikėjams amžius – ne kliūtis švęsti gyvenimą kaip spalvingą nuotykį, kupiną lemtingų sutapimų ir susitikimų. Šie likimo bendrakeleiviai įvaldę vienatvės meną, bet juos sieja ir nuoširdžios žmogiškos bendrystės ilgesys.

Išėjusio į pensiją žymaus Hamburgo plaštakų chirurgo dienos vienodos ir nuobodžios. Martinas gyvena prisiminimais apie žmoną, geriausios jo draugės – paties mintys. 

Kartą paplūdimyje prie Elbės vyras pamato moterį, kurią, jo manymu, jau buvo sutikęs. Tačiau nepažįstamoji kategoriškai tai neigia. Ar ji sako tiesą? O gal tos dvi moterys tik panašios kaip du vandens lašai?

Nepažįstamosios paslaptis Martiną taip apsėda, kad jis žūtbūt pasiryžęs ją atskleisti.

Gyvenimas įgyja ne tik tikslą ir prasmę, bet ir netikėtą pagreitį. Įvykiai vyte vejasi vienas kitą...

„Tai geriausias J. Herlyn romanas, primenantis mano mėgstamiausių impresionistų paveikslus, kuriuose ir ryškios spalvos, ir kone perregimas vaiskumas, ir viską gaubiantis mistikos rūkas. Ypatinga paslaptingumo nuotaika, kurią autorei puikiai pavyko pagauti, įtraukia ir skaitytoją...“

I. Buivydaitė

PO JULIJAUS CEZARIO PASAULIS JAU NIEKADA NEBEBUVO TOKS PAT.

Jei koks nors žmogus gimė pakeisti istoriją, tai buvo Julijus Cezaris. Jo legenda ir po dviejų tūkstantmečių tebėra tokia pat gyva, kaip ir anksčiau.

Roma, 77 m. pr. Kr. Žiaurus korumpuotas senatorius Dolabela bus teisiamas už padarytus nusikaltimus. Šis niekšas, naudojantis smurtą prieš visus, kurie jam priešinasi, pasisamdė geriausius gynėjus ir papirko prisiekusiuosius. 

Nė vienas teisininkas visoje Romoje nedrįsta jam iškelti kaltinimų. Tik jaunas nepatyręs dvidešimt trejų metų patricijus imasi bylos ir gina miesto žmones nuo valdančiojo elito galios. Jaunuolio vardas – Julijus Cezaris.

Taip prasideda pripažintas Santiago Posteguillo istorinės grožinės literatūros šedevras, epinis pasakojimas apie narsaus žmogaus Cezario pirmąsias kovas. Meistriškai derindamas išsamius istorinius faktus su nepaprastai turiningu pasakojimu, Posteguillo įtraukia skaitytoją  į mūšių įkarštį, vedžioja pavojingiausiomis gatvėmis, kur už kiekvieno kampo tyko senatorių samdomi žudikai, ir panardina į didžiąją Julijaus Cezario ir jo pirmosios žmonos Kornelijos meilės istoriją.

„Aš esu Roma“ puikiai atskleidžia įvykius, nulėmusius šio nepaprasto jaunuolio likimą ir pakeitusius pačios istorijos eigą.

„Aš esu Roma“ 2022 m. buvo perkamiausia knyga Ispanijoje.

„Didingas skaitinys, neleidžiantis atsikvėpti nuo adrenalino kupino veiksmo.“

La Vanguardia

Vaikams nuo 9 metų

Jei tu nemiršti, kol tave kažkas myli, kaip sakė senelis, o mirusio žmogaus nesimato, vadinasi, jis pavirsta į kažką kita – į tą, kas jam labai patiko gyvenime.

Tonino seneliai – kažkas nepaprasto! Staigaus būdo senelė Teodolinda su atsidavimu augina savo vištas ir inteligentišką žąsį Alfonsiną. O senelis Otavianas daug ramesnis, tačiau linksmo būdo, mėgsta karstytis po medžius ir be galo rūpinasi vyšnaite, kurią pasodino Tonino mamos gimimo proga ir pavadino Feliče. Berniukas negali susilaikyti nepapasakojęs visko, ką patyrė ir išmoko būdamas su jais.

Valdžiai nusprendus nutiesti greitkelį per senelių sodybą ir išrauti brangiąją senelio vyšnaitę, Toninas ryšis bet kam, kad tik sutrukdytų šiuos planus. 

Tai jautri ir šviesi knyga apie anūko ir senelio ryšį, šeimos svarbą, drąsą kovoti už tai, kuo tiki, gyvenimą ir mirtį, kuri niekada nėra pabaiga.

Knyga įtraukta į vaikų literatūros eksperto Kęstučio Urbos 5 kl. mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą. 

„Mano senelis buvo vyšnia“:

• jautrus pasakojimas, skatinantis branginti artimiausius žmones, rūpintis šeima ir puoselėti ryšį su ja;

• skatinama meilė gamtai, gamtos pajautimas, mokoma ją vertinti ir puoselėti;

• pasakojime svarbi mirties tema, kuri suvokiama kaip natūrali gyvenimo dalis, bet kartu pabrėžiama, kokia svarbi yra tarpusavio meilė, ryšiai. Būtent jie artimajam išėjus lieka su mumis, šildo mūsų gyvenimą ir leidžia pajusti, kad išėjęs žmogus vis vien yra su mumis;

• gausiai apdovanota knyga, palankiai įvertinta ir vaikų literatūros specialistų, ir jaunųjų skaitytojų.

Angela Nanetti (g. 1942) – garsi italų rašytoja, pelniusi daug apdovanojimų už savo kūrybą vaikams. Viena svarbiausių rašytojos temų – vaikų ir suaugusiųjų santykiai. „Mano senelis buvo vyšnia“, pirmą kartą išleista 1998 m., yra vienas svarbiausių ir brandžiausių rašytojos darbų, autorei pelnęs tarptautinę šlovę.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.

Bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės knyga.

Pasaulinio bestselerio „Ketvirtasis sparnas“ autorės Rebeccos Yarros romanas „Labai tikėtina“ – širdį virpinanti istorija apie du žmones, kurių keliai susikerta netikėčiausiomis aplinkybėmis. 

Sėsdami į lėktuvą, du nepažįstamieji Izė ir Natas nesitikėjo, kad vos pažvelgus vienam į kitą įsižiebs susižavėjimo kibirkštis. Tačiau nespėjus jiedviem artimiau susipažinti, lėktuvas rėžiasi tiesiai į Misūrio upę. Po katastrofos jųdviejų keliai ilgam išsiskiria. 

Gyvenimas bėga, laikai keičiasi. Pasikeičia ir Izė su Natu. Natas kopia karininko karjeros laiptais, Izė sėkmingai įsilieja į politikų gretas. Tačiau jie niekaip negali pamiršti vienas kito. 

Po dešimties metų Izei tenka sudėtinga užduotis keliauti į Afganistaną. Karo zonoje Izę paskirtas saugoti ne kas kitas, o Natas. Tačiau Izei ant piršto žiba sužadėtuvių žiedas, o aplinkui liepsnoja neramumų ugnis. Natas padarys viską, kad tik apsaugotų savo išsvajotą mylimąją. Ir atsikovotų jos širdį. 

Romane Yarros aprašo siaubingą karo aplinką ir traumų pasekmes. Knygos veikėjai – stipriadvasiai ir nuoširdūs, o skaitytojams iki paskutinio puslapio neduos ramybės klausimas: ar visgi lemta jiems likti kartu? 

Publishers Weekly 

Gyvenimą keičiantis menas problemas paversti galimybėmis.

Daugiau kaip 1 mln. parduotų egzempliorių pasaulyje.

Nustokite sakyti gyvenimui „taip, bet...“ ir pradėkite sakyti „taip ir“

Įsivaizduokite, kad turite puikią idėją, tačiau girdite tik „taip, bet...“: 

„Taip, bet tai jau buvo bandyta anksčiau ir nepasiteisino.“

„Taip, bet ar nereikėtų kurį laiką palaukti?“

„Taip, bet jei iš to nieko neišeis...“

Šioje praktiškoje ir įkvepiančioje knygoje parodoma, kaip omdenken – olandų rašytojo galvoje gimęs ir ištobulintas apversto mąstymo menas, gali pakeisti jūsų mąstyseną ir gyvenimą. Tai kūrybinio mąstymo technika, kuri moko, kaip problemą paversti galimybe, kaip pesimistinį „taip, bet...“ pakeisti į pasirinkimų kupiną „taip ir“.

Milijoniniais tiražais parduodamų bestselerių autorius Bertholdas Gunsteris pristato penkiolika apversto mąstymo strategijų. Gunsterio strategijos ir istorijos padės jums visiškai naujai pažvelgti į sudėtingiausias darbe ir namuose iškylančias problemas, parodys, kaip panaudoti jų energiją, kad sukurtumėte kažką naujo. Perversti, sugalvoti idėjų, o ypač sužadinti savo kūrybinius gebėjimus. Ieškoti, mąstyti ir, svarbiausia, kurti.

„Apversk savo mąstymą“ puikiai parodo, kaip žmogus, kuris sugeba neigiamus dalykus paversti į teigiamus, niekada negali būti nugalėtas. – Gregas McKeownas, tinklalaidžių kūrėjas ir bestselerių „Esencializmas“ ir „Be pastangų“ autorius.

Omdenken – olandų kalbos žodis, reiškiantis apverstą mąstymą. Tai kūrybinio mąstymo technika, kuri moko, kaip problemą paversti galimybe. Šis mąstymo būdas padeda pažvelgti į tikrovę tokią, kokia ji yra, ir sutelkti dėmesį į tai, ką galite su ja padaryti. Problemos energiją panaudojate tam, kad sukurtumėte kažką naujo.

Šioje praktinėje knygoje parodoma, kas yra omdenken ir kaip išmokti „mąstyti apverstai“. Perversti, sugalvoti idėjų, o ypač sužadinti savo kūrybinius gebėjimus. Trumpai tariant, ieškoti, mąstyti ir – ypač – kurti.

Toks mąstymo būdas sukurtas olando, bet kiekvienam žmogui visame pasaulyje galėtų praversti šiek tiek omdenken. Imkitės savo problemos ir paverskite ją nauja galimybe ar proga. 

Bertholdas Gunsteris sukūrė apversto mąstymo (omdenken) filosofiją. Po studijų Utrechto teatro akademijoje jis ilgus metus dirbo režisieriumi ir dramaturgu. Nuo 2001 m. knygos autorius drauge su komanda rengia omdenken mokymus, seminarus ir pasirodymus įmonėms bei pavieniams asmenims.

Bertholdas Gunsteris yra parašęs 13 bestselerių apie apversto mąstymo (omdenken) teoriją. Nyderlanduose jų buvo parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių. Jo knygos išverstos į 24 kalbas.

Ši knyga daugiau nei 250 savaičių buvo bestselerių topų 60-uke, ir yra vienintelė knyga, kuriai kada nors tai pavyko. Jokia kita knyga topuose tiek ilgai neišbuvo.

2021 m. gruodžio mėn. bestselerių 60-uko viršūnėje vienu metu pasirodė net keturios Bertholdo Gunsterio knygos. 

Neįtikėtina tikra laivo sudužimo, išgyvenimo ir meilės istorija.

 „Vienas labiausiai įtraukiančių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių.“

Oliveris Burkemanas

„Nuostabus santuokos, kuri išsilaikė virš vandens nepaisant aplinkybių, portretas.“

Financial Times

Guardian, Observer ir Waterstones metų negrožinės literatūros knyga.

Ekscentriška anglų poros meilės istorija, virtusi vienu dramatiškiausių kada nors užrašytų nuotykių – 118 dienų dreifavimo atvirame vandenyne.

Morisas ir Meralina buvo labai skirtingi. Jis – atsargus ir nerangus, ji – charizmatiška ir ryžtinga. Atrodo, neįtikėtina pora, bet jiedu susituokė. Ėmė gyventi įprastą priemiesčio gyvenimą septintojo dešimtmečio Anglijoje, bet nusivylę juo nusprendė išsilaisvinti iš socialinių lūkesčių, parduoti visą savo turtą, pasistatyti burlaivį ir juo apkeliauti pasaulį – nuo Pietų Anglijos iki Naujosios Zelandijos. Išplaukė 1972 m. vasaros pradžioje ir greitai pamėgo savo atsiskyrėlišką gyvenimą. Tačiau 1973 m. kovo 4 d., įpusėjus kelionei, vidury Ramiojo vandenyno, pakeliui į Galapagų salas, banginiui atsitrenkus į jų laivą, šis nepataisomai sudužo. Su maisto atsargomis, kurių, jų skaičiavimais, vandenyne turėjo užtekti 20 dienų, jie prisiglaudė savo pripučiamoje gelbėjimosi valtyje. Vis dėlto, kol pora bus išgelbėta, praeis 118 dienų. Tai keturi mėnesiai, per kuriuos jie patyrė alkį, troškulį, karštį, šaltį, ligas ir audras, tačiau kartu išgyveno ir tobulos laimės akimirkas harmonijoje su gamta. 

Britų žurnalistė Sophie Elmhirst iš naujo atrado seniai pamirštus poros nuotykius ir parašė nesenstančią istoriją apie laisvę ir individualumą, meilę ir priklausomybę, neviltį ir norą išgyventi.

„Morisas ir Meralina“ – tai pavojų, dvasios stiprybės ir švelnumo kupina knyga apie žmogiškąjį ryšį ir žmogaus būtį grėsmės akivaizdoje, apie tai, kaip išgyventi ne tik jūroje, bet ir gyvenime.

Nero Book Awards 2024 metų negrožinės literatūros kategorijos nugalėtoja

Apdovanojimų komisijos nuomone tai „įspūdingas ir kūrybiškai parašytas negrožinės literatūros perlas. Pasakojimas prikausto dėmesį ne tik dėl neįtikėtinos žmonių išgyvenimo istorijos, bet ir dėl mitinio pasakojimo apie neaprėpiamus vandenyno tolius ir dalykus, kurie padeda išlikti krizės metu.“

Sophie Elmhirst yra Guardian Long Read ir The Economist žurnalų 1843 premijos laureatė, taip pat Gentlewoman ir Harper’s Bazaar redaktorė. 2020 m. ji pelnė Britų spaudos apdovanojimą už geriausią metų publicistiką; taip pat pelniusi Užsienio spaudos apdovanojimą ir yra įtraukta į ilgąjį G. Orwello premijos sąrašą. Pirmą kartą su Moriso ir Meralinos Beilių istorija ji susidūrė tyrinėdama straipsnį apie poros troškimą pabėgti. Tai pirmoji jos knyga. Autorė gyvena Londone.

„Viena iš tų ypatingų knygų, kurios verčia atidėti viską, kad galėtum prie jos grįžti. Man šioje įkvepiančioje, juokingoje, skausmingoje ir jaudinančioje šventėje apie paprastą porą, patekusią į dramatiškiausias įmanomas aplinkybes, patiko viskas. Jausmingas priminimas, kad susidūrę su katastrofa dažnai sužinome, kas iš tiesų esame.“

Rachelė Joyce, knygos The Unlikely Pilgrimage of Harold Fry autorė

„Tai vienas iš patraukliausių kada nors skaitytų negrožinės literatūros kūrinių, kuriame kartu pasakojama apie išgyvenimą jūroje ir apie troškimą pabėgti nuo kasdienybės, santuokos paslaptis ir trumpalaikę šlovę. Nuo tada, kai baigiau skaityti, ši knyga neišeina man iš galvos.“

Oliveris Burkemanas, knygos „Keturi tūkstančiai savaičių“ autorius

„Morisas ir Meralina“ yra graži, jaudinanti knyga – tai miniatiūrinis jūrininkystės ir išgyvenimo epas, kurio centre – nepalaužiama, neįprasta meilės istorija. S. Elmhirst nubloškia jus šimtus mylių į Ramųjį vandenyną ant keturių pėdų gelbėjimosi plausto, kur jūsų laukia tik vėžliai, banginiai ir amžini klausimai: kas mus myli? Kodėl mes juos mylime? Ar galime išgyventi?“

Samas Knightas, knygos The Premonitions Bureau autorius