Alma littera

Apie autorių:

Trumpa gyvenimo ir profesinė anamnezė: kilęs iš labai mažo pietryčių Lietuvos miestelio, devyniasdešimtųjų pabaigoje atvyko į sostinę mokytis medicinos. Baigęs universitetą spėjo padirbėti arba bent jau pasipraktikuoti ir „pasimatuoti“ viską: slaugo bachilus, registratoriaus ragelį, neperšlampamą greitosios medicinos pagalbos mediko striukę, gydytojo chalatą, lektoriaus podiumą ir direktoriaus švarką. Dabar, metęs taip medikų mėgstamą daugdarbystę, ramiai dirba tik vienoje privataus sektoriaus darbo vietoje, kartais skaito paskaitas ir rašo tekstus „Delfi“. 

Knygos citatos:

„Jei televizoriaus vaizdas staiga pradėjo mirgėti, o garso kolonėlėje kažkas šnypščia ir traška, kodėl dažnas vietoj remonto tiesiog trinkteli per korpusą kumščiu? Juk niekas to nedarys, jei iš skausmo mirga akyse ir cypia ausyse. Mes linkę nedaryti to, kas mums sukelia nepatogumų ir reikalauja bent šiek tiek pastangų: gerti vaistus, pasidaryti kraujo tyrimus, savanoriškai pasitikrinti prostatą ar gimdos kaklelį, nes tie laimėjimai po tokių procedūrų kažkur toli ir neaiškūs, o nepatogumas – štai jis, akivaizdus.“

„Sveikatą mes suvokiame kaip duotybę, ligą – kaip lemtį, gydymą – kaip vargą, komplikacijas – kaip gydytojo aplaidumą. Ir, aišku, norime gauti garantijos raštą: mano sveikatą kažkas sugadino, aš turėsiu vargti su vaistais ir nežinia, ar padės, gal vargsiu be reikalo ir rezultato nebus. Bet gal tam, kad tikėtumės ilgalaikio patogaus naudojimosi, mes turėtume ir elgtis su savimi kaip su brangiausia mūsų turima preke.“

„Norėdami neprarasti serviso garantinių paslaugų, automobilį tvarkingai nuvairuojame patikrinti kiekvienais metais. O kodėl nieko nedarome, kad išsaugotume sveikatą? Kodėl padangas kas sezoną pasikeičiame, <...> o dantų higienai pinigų gailime?“

Prieš keliolika metų viena mažoji pacientė paklausė mamos: „Ar eisime pas tą daktarą, kuris visada šypsosi?“ 

Gydytojas Valerijus Morozovas ne tik šypsosi, taikliai diagnozuoja ligą ar nustato, kokia tavo sveikata, bet ir stebina vaizduote bei aštria, šmaikščia plunksna. 

Susigalvojęs pašnekovą, statistinį ir menkai sveikatos priežiūros klausimais išprususį pilietį Vaclovą (bet šiaip neblogą vyruką), knygoje gydytojas aptaria nerimą šiam piliečiui keliančius simptomus ir griauna sveikatos mitus. Trumpi vizitai šeimos gydytojo kabinete Vaclovą padaro kantresnį ir rūpestingesnį savo ir savo šeimos sveikatai. Užvertę paskutinį puslapį, įsitikinsite, kokie esate panašūs į gydytojo pašnekovą, tad gal imsite dažniau šypsotis ir rūpintis sveikata.

Knygos temos:

▪ Tyrimai iš kraujo lašo ▪ Vitaminas D – vitaminų ir tyrimų karalius ▪ Maisto (ne)toleravimas ▪ Individualus antibiotikų poveikis ▪ Kepenų valymas ▪ Kas mažina temperatūrą, jeigu jos nemažina vaistai? ▪ Koks cholesterolis yra geras? ▪ Vaistai, kurių nepakanka; vaistai, kurie nebeveikia; vaistai, kurių nereikia ▪ 21 amžiaus maras – rūgštingumas ▪ Ar sloga – liga? ▪ Imuniteto programos ▪ Skiepytis ar persirgti?

P. S.

Apie ką ši knyga? 

Apie mediciną, apie ką daugiau gali parašyti gydytojas.

Apie vartojimo kultūrą ir kartais apie nekultūringą vartojimą medicinoje. 

Apie norą čia ir dabar, pageidautina be pastangų. 

Apie kiekvieną iš mūsų, jei leisime sau pažiūrėti į save iš šono. 

Ir apie šypsenas, kurių tuose puslapiuose daug, tereikia tik imti ir pasijuokti iš savęs. 

Knyga poroms, grįsta tyrimais ir ilgamete porų psichoterapijos praktika.

Vilija Girgždė yra socialinių mokslų daktarė, psichologė ir geštaltinė psichoterapeutė, daug metų konsultuojanti poras ir asmenis.

Knyga „Mes skirtingi. Negi skirtis?“ atveria asmenines ir sugyvenimo dilemas įsipareigojusiame santykyje. Jos puslapiuose nugulusiose tikrose istorijose skaitytojas atpažins ne tik savo svarstymus ir išgyvenimus, bet ir ras būdų, kaip būti savimi poroje ir su kitu, irgi norinčiu būti savimi. Standartiniai problemų sprendimai „kaip reikia“ nuvilia. Kai partneriai atsigręžia į tai, kokie jie yra, o ne kokie turėtų būti, prasideda ryšio kūryba. Knygoje atskleidžiamas požiūris į skirtybes, kaip atspirties tašką, puoselėjant poros santykį.

Poros įžadai: pasižadu pažinti savo ir tavo poreikius ir apie juos kalbėtis.

Skaitant jaučiasi, kad Vilija leido kitų žmonių patirtims ją paliesti. Tekstas – gyvas, nedogmatiškas, jautrus. Argi ne to reikia, kai norisi geriau suprasti savo santykius su artimiausiu žmogumi?

Paulius Skruibis. Psichologas-psichoterapeutas, Vilniaus universiteto profesorius

„Žinau, kad rašau apie sudėtingą dalyką, ir nebandysiu jo supaprastinti“, – pažada autorė knygos įžangoje. Patyrusi porų terapijos specialistė subtiliai ir profesionaliai veda skaitytoją per skirtybių labirintus, pateikdama labai vertingų įžvalgų poroms, kurios rimtai rūpinasi savo santykių darna.

Profesorė Danutė Gailienė

Kad ji nestabdytų savo polėkių ir kūrybiškumo, kai pamato susikrimtusį jo veidą.

Kad jis patikėtų, jog jo pasaulis irgi įdomus, net jei santūriau reiškia jausmus.

Kad ji galėtų rinktis drabužius, kurie jai patinka ir nesijaudinti, ar atitinka vyro pamėgtą įvaizdį.

Kad tiems, kam santykyje nuobodu, pramoktų atpažinti įtampą kaip natūralų skirtybių susidūrimo karštį.

Kad tie, kurie atsidūrė duobėje ir neišlipa kelerius metus, susidomėtų, ką gali patys ir nebelauktų iš kito.

Kad jie neprarastų ryšio kaip pametė save ir į krizę pažiūrėtų kaip į galimybę.

„Mane visiems laikam pakeitė Edith Eger istorija.“ Oprah Winfrey

Kalėjimas yra jūsų galvose. Raktas yra jūsų kišenėje.

Dr. Edita Eger, visame pasaulyje žinoma psichologė, bestseleryje „Pasirinkimas“ pasakoja apie savo išgyvenimus Aušvico koncentracijos stovykloje, išlikimą, sielos gydymą ir kelią į laisvę. Tūkstančiai žmonių parašė laiškus daktarei Eger pasakodami kaip „Pasirinkimas“ įkvėpė juos pažvelgti į savo praeitį ir prašė parašyti kitą įkvepiančią praktinę, knygą kaip pakeisti savo mintis ir elgseną.

Naujoje savo knygoje „Dovana“ E. Eger apibūdina dvylika pagrindinių žmogų įkalinančių įsitikinimų, kaip antai: baimę, sielvartą, pyktį, paslaptis, įtampą, kaltę, gėdą ir vengimą pažvelgti tiesai į akis, bei pataria kaip įveikti šiuos iššūkius.

Ši knyga, kupina atjautos, įžvalgos ir humoro, parodo žmogaus sielos pažeidžiamumą ir supažindina su iššūkiais, su kuriais susiduriame mes visi. „Dovana“ padės išsigydyti sielą, parodys, kaip atsikratyti žalingų įpročių, kaip pakeisti savo mintis, kaip rasti laisvę ir džiaugtis gyvenimu.

„<...> dirbu remdamasi suvokimu, kurį išpažįsta ir mano mylimas mokytojas, draugas ir taip pat išgyvenęs Aušvicą Viktoras Franklis, kad blogiausia patirtis gali būti geriausias mūsų mokytojas, atveriantis nenumatytus atradimus ir naujas galimybes bei perspektyvas. Išgijimas, pilnatvė ir laisvė atsiranda iš mūsų sugebėjimo pasirinkti, kaip atsiliepsime į tai, ką mums duoda gyvenimas, ir remdamiesi savo patirtimi, ir ypač savo kančia, suteiksime tam prasmę bei išsikelsime tikslus.“

„Jau greitai ateis diena, kai mylimieji vėl bus drauge. Mūsų vėliava vėl plevėsuos virš miestų, kurie dabar okupuoti. Mūsų tauta vėl bus kartu ir gyvens taikiai. Pasauliui nebereikės svajoti vien balta ir juoda spalvomis. Svajonė bus mėlyna ir geltona.“

Žmogaus ištarti žodžiai.

Tautos žinia.

Tai knyga oficialiai patvirtinta prezidento Zelenskio. „Žinioje iš Ukrainos“ skelbiamos prezidento asmeniškai atrinktos karo kalbos, kad pasauliui pasakotų ukrainiečių istoriją.

Tai pasakojimas apie tautą, kuri didvyriškai ginasi nuo Rusijos agresijos. Pasakojimas apie žmones, kurie šiandien tapo kovos už demokratiją lyderiais.

Taip pat tai raginimas mums visiems ginti ir kautis už laisvę. Jei ne dabar, tai kada?

 „Anė iš Žaliastogių“ – kanadiečių rašytojos Lucy Maud Montgomery romanas, pirmą kartą išleistas 1908 m., laikomas sėkmingiausiu rašytojos kūriniu – per daugiau nei šimtą metų buvo nupirkta daugiau kaip 50 milijonų kopijų šių knygų. Romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų.

Knygoje pasakojama apie vienuolikmetę mergaitę Anę Šerli, kurią įsivaikina Matijus ir Merilė Katbertai, senyvo amžiaus brolis ir sesuo. Mergaitė pas juos patenka per klaidą, kadangi iš pradžių Katbertai nori įsivaikinti berniuką, galintį pagelbėti ūkio darbuose. Visgi Matijus ir Merilė pagaili našlaitės Anės ir leidžia jai pasilikti Žaliastogiuose (taip vadinama Katbertų sodyba). Mergaitė auklėjama gana griežtai, tačiau nuostabi salos gamta ugdo jos vaizduotę ir meilę gamtai. Romane taip pat aprašomos pažintys su vietiniais gyventojais bei įvairūs komiški nutikimai.

Lucy Maud Montgomery parašė ne vieną knygos tęsinį („Anė iš Evonlio“, „Anė iš salos“ ir t. t.), kuriuose pasakojama apie tolesnį Anės gyvenimą.

Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama. 

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Intriga, kitoks regos kampas, šiek tiek specifinio humoro prieskonių ir šablonus laužanti istorinė tiesa.

Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmo­geliai atlikti nekasdienius žygdarbius – knygoje aptiksite įvairių pavyzdžių.

Tragikomiškų, dramatiškų, juokingų ir žiaurių karo istorijų koliažas, dau­gumos jų nerasite istorijos vadovėliuose ir oficialiuose mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi ištarti: „Negali būti.“ Neįtikėtina karinė sė­kmė, slapti ginklų kūrimo projektai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite šioje knygoje.

• Ar galima kaip ginklus panaudoti šikšnosparnius ir balandžius?

• Kodėl reikia saugotis sprogstančių žiurkių ir kaip išvengti šokinėjančių minų?

• Ką valgė japonų kariai nutrūkus maisto tiekimui Ramiojo vandenyno salynuose?

• Kaip lietuvis sprogdino nacių seifus ir kas iš tiesų buvo Ostapas Benderis?

• Kas yra „kiliminis bombardavimas“, „branduolinis futbolas“, „Bangaloro torpeda“?

R. J. Palacio „Stebuklas“

Abejingų nepaliekanti istorija, tapusi ir jaudinančiu kino filmu

Štai ką aš manau: vienintelė priežastis, dėl kurios nesu normalus, yra tai, kad niekas manęs nelaiko normaliu. Manau, vienintelis žmogus pasaulyje, kuris supranta, kad esu toks kaip visi, – aš pats.

Beje, aš vardu Ogastas. Nepasakosiu, kaip atrodau. Kad ir ką manytumėt, tikriausiai yra daug baisiau.

Dešimtmetis Ogastas Pulmanas niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ir visgi jis yra kitoks negu visi. Todėl Ogastas niekada nelankė mokyklos. Bet į penktąją klasę jis turės eiti tikroje mokykloje. 

Ogastas žino, kad dauguma vaikų jį įskaudina netyčia, todėl galvoja – visiems bus geriau, jei mokykloje jis laikysis atokiau nuo naujųjų bendraklasių ir pasistengs per daug nekristi į akis.

Bet ar tai įmanoma, kai taip nori susirasti draugų ir esi toks draugiškas, drąsus, sumanus, geraširdis ir linksmas kaip Ogastas?

Šią šiltą, išmintingą ir sąmojingą R. J. Palacio knygą skaitytojai dažnai pavadina stebuklu. Rašytojai ir Ogastui pavyko įrodyti – kai labai nori, gali pasiekti didelių pergalių. Net jei esi vaikas su kitokiu nei visų veidu.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius knygą apdovanojo kaip Reikšmingiausią ir meniškiausią 2014 metų vertimą paaugliams.

„Stebuklas“:

• ugdo empatiją ir gerumą;

• moko suprasti sergančius, turinčius negalių, kitaip atrodančius vaikus bei nevertinti žmonių pagal išvaizdą;

• skatina priimti save tokį, koks esi;

• įkvepianti, pakylėjanti istorija;

• meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

R. J. Palacio – amerikiečių rašytoja, kuriai pasaulinę šlovę atnešė skaitytojų ir kritikų pripažintas kūrinys „Stebuklas“. Ši knyga pelnė ne tik daugybę apdovanojimų JAV bei kitose šalyse, bet ir 140 savaičių išsilaikė „New york times“ bestselerių sąraše, o žurnalas „Times“ ją įtraukė į 100 geriausių visų laikų knygų paaugliams sąrašą. Pagal knygą 2017 m. pastatytas Holivudo filmas pavadinimu „Gerumo stebuklas“.

Įtraukta į 9 klasės rekomenduojamos literatūros sąrašą

Andrzejaus Sapkowskio „Raganiaus“ serija puikiai pažįstama tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio skaitytojams – pagal šį romanų ciklą sukurtas populiarus „Netflix“ serialas bei dar populiaresnė kompiuterinių žaidimų serija. Kviečiame susipažinti ir su kitu autoriaus herojumi – Reinmaru, kurio beprotiškos kelionės ir kvapą gniaužiantys nuotykiai tikrų įvykių fone neabejotinai įtrauks ir sužavės tiek fantastikos, tiek istorijos gerbėjus. 

„Kvailių bokšte“ susipažinome su Reinmaru iš Bieliavos, dar žinomu Reinevano vardu. Šis žingeidus ir šviesaus proto jaunuolis – mokytas žolininkas, gydytojas ir beviltiškas romantikas – nuolat įsivelia į pavojingas istorijas. Pirmoje „Husitų trilogijos“ dalyje Reinevanas, atkeliavęs iki legendinio narenturmo – Kvailių bokšto – šiaip taip išlaviravo tarp jį nugalabyti ketinusių kryžiuočių ir husitų. 

Antroje dalyje šį nenuoramą sutinkame Prahoje, kalendoriui skaičiuojant 1427-uosius Viešpaties metus. Nors vieta kita, Reinevano situacija nelabai pasikeitusi: dėl įvairių priežasčių ant vaikino dantį griežia ir jį vaikosi husitų žvalgyba, Vroclavo vyskupo patikėtinis, raubriteriai bei dar vienos suviliotos mergelės tėvas. 

Įtampos netrūksta ir didesniu mastu: Praha tiesiog virpa nuo konfliktų, ginčų ir religinių susidūrimų. Prokopo Nuogojo vadovaujami husitai traukia į Sileziją su keršto žygiu. Bandydamas išlaviruoti tarp visų jam gero nelinkinčių personažų, Reinevanas prisijungia prie Kieliko garbintojų. Kartu su jais mūsų herojus pasiaukojamai kovoja už naują tikėjimą, tačiau mintyse audžia ir smulkesnius asmeninius planus: atkeršyti brolio žudikams bei surasti nuo jo slepiamą gražuolę Nikoletę, padovanojusią Reinevanui sūnų. 

Maginės fantastikos meistras Andrzejus Sapkowskis gimė 1948 m. Lenkijoje. Geriausiai pasaulyje žinomas jo ciklas „Raganius“, kurį sudaro 6 romanai ir 15 apsakymų. 2016 m. A. Sapkowskis gavo Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Romanas „Dievo kariai“ yra antroji autoriaus „Husitų trilogijos“ dalis. 

„A. Sapkowskio energija, humoras ir gana neįprastas istorijos fonas paverčia šį kūrinį labai maloniai skaitoma istorine fantastika.“ – Booklist 

„Puikus desertas visiems A. Sapkowskio gerbėjams.“ – Polskie Radio 

„A. Sapkowskio meilė aprašomam laikotarpiui – akivaizdi. Autorius pasakoja apie Prahos defenestracijas, Johaną Gutenbergą ir jo spaudos presą bei kitus istorinius įvykius. Atsakingai ir kruopščiai nutapyti visuomeniniai bei politiniai peizažai natūraliai persipina su pagrindinio romano herojaus istorija. Būtent taip turi būti parašyta istorinė fantastika.“ – Publishers Weekly 

Su kiekviena nauja knyga į The New York Times bestselerių sąrašą pakliūvanti Sandra Brown šiame romane pasakoja amerikietiškojo futbolo žaidėjo Zako Bridžerio istoriją, kurioje sudėtingas moralinis pasirinkimas pamažu perauga į žūtbūtinę kovą už gyvybę. 

Zakas Bridžeris jau seniai nebegalvoja apie buvusią žmoną. Santuoka su Rebeka nesusiklostė. Garsus amerikietiškojo futbolo žaidėjas ir ūmaus būdo gražuolė – ne pats tinkamiausias receptas ramiai šeimyniškai idilei. Po audringo santuokos etapo jie nusprendžia pasukti savais keliais. 

Todėl žinia apie komos būsenoje atsidūrusią Rebeką gerokai nustebina Zaką. Kai paaiškėja, kad teisiniu požiūriu jis vis dar yra artimiausias asmuo, vyrą ištinka šokas – tai reiškia, kad būtent Zakas turi nuspręsti, ar atjungti buvusią žmoną nuo gyvybės palaikymo sistemos. Sukrėstas Zakas permeta atsakomybę Rebekos tėvams. Šie nusprendžia laukti stebuklo. 

Po poros metų iš kalėjimo paleidžiamas Rebekos skriaudikas. Prokurorė Keitė Lenon įsitikinusi, kad anksčiau laiko išleisto Ebano Klarko tėvas pasinaudojo savo įtaka ir papirko teisėjus. Keitė pasiryžusi vėl įkišti tą akiplėšą už grotų. Tačiau tam, kad tai įvyktų, Rebeka turi mirti. Tada Ebanui būtų galima iškelti naujus – žmogžudystės – kaltinimus. Keitė su Zaku susiduria su sunkia moraline dilema. O kiekvieną jų žingsnį seka Ebanas Klarkas. 

„Sudėtingas moralinis pasirinkimas, įvilktas į trilerio drabužį, sukuria kvapą gniaužiantį ir jaudinantį romano audinį.“

Providence Journal 

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai ragina skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų.