Alma littera

PASAULINIS BESTSELERIS

Tai yra vienas iš tų nepamirštamų pasakojimų, kurie neišblėsta metų metus. Šis ypatingas romanas paliečia visas didžiąsias literatūros ir gyvenimo temas: meilę, garbę, kaltę, baimę, atpirkimą.

Isabel Allende

Stulbinantis K. Hoseinio romanas prasideda išraiškinga afgano, tapusio amerikiečiu, istorija. Amiras, pasiturinčio Kabulo prekybininko sūnus, persikelia į Kaliforniją ir sėkmingai pradeda rašytojo karjerą. Tačiau jo sąžinę nuolat persekioja vienas vaikystės epizodas: Amiras išduoda savo geriausią draugą Hasaną, ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Nūnai Amerikoje gyvenantis Amiras, sužinojęs, kad talibai nužudė Hasaną ir jo žmoną, susirūpina dėl jų vergaujančio sūnaus likimo. Kaina, kurią Amiras turi sumokėti, kad išpirktų berniuką, yra vienas iš keleto įspūdingų siužeto posūkių, dėl kurių šis romanas tampa įsimintinas ir kaip politinis metraštis, ir kaip jausmingas asmeninis pasakojimas.

Khaledas Hosseinis gimė 1965 m. Kabule, Afganistane. Jis – vyriausias iš penkių vaikų šeimoje. K. Hosseinio motina buvo mokytoja: dėstė farsi kalbą ir istoriją Kabulo mergaičių vidurinėje mokykloje. 1976 m. šeima persikėlė į Paryžių, nes būsimojo rašytojo tėvas buvo paskirtas dirbti diplomatinėje tarnyboje Afganistano ambasadoje. 1980 m. šeima grįžo į Afganistaną, tačiau ten jau buvo įvykęs kruvinas komunistų perversmas, o šalis užimta sovietų. K. Hosseinio tėvai pasiprašę gavo politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1980 m. jie apsigyveno San Chosė, Kalifornijoje.

K. Hosseinis  1996 m. baigė  vidaus ligų rezidentūrą ir medicinos praktika vertėsi daugiau nei dešimt metų. Po romano „Bėgantis paskui aitvarą“ sėkmės gydytojo darbą jis metė. Šiuo metu yra JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro geros valios pasiuntinys ir per savo vardo labdaros fondą teikia humanitarinę pagalbą Afganistane.

 „Bėgantis paskui aitvarą“ yra pirmasis K. Hosseinio romanas. Pagal knygą 2007 m. sukurtas to paties pavadinimo filmas.

K. Hosseinis tarsi pasiekia tai, kas retai pavyksta šiuolaikiniam rašytojui. Jis iš šalies vertina Afganistano politinius neramumus, tačiau tas vertinimas įgauna pamokomąjį pobūdį. Drauge jis nuosekliai rutulioja siužetinę veikėjų gyvenimo liniją. Širdį geliantys vargai, jaudinančios pergalės neapleidžia skaitytojo iki paskutinio knygos puslapio. Hosseinis atvirai parodo nuostabų  krašto vaizdą. Turbūt vienintelis šio išskirtinio romano trūkumas yra tas, kad jis per greitai baigiasi.

Gisele Toueg

Išbaigtas literatūros kūrinys, aprašantis anksčiau tik apytikriai pažintos tautos kultūrą. Retai pasitaiko, kad knyga būtų tokia aktuali ir kartu tokios aukštos literatūrinės vertės. Romanas skvarbus... ryškus... jaudinantis.

Entertainment Weekly

8–12 m. vaikams

Mergaitė su žiurke ant peties, ant galvos gobtuvą vis užsimetęs keistuolis ir istorijos mokytojas – kas juos gali sieti?

Tai A KOMANDA, kurios kiekvieną savaitgalį laukia vis naujas nuotykis!

Miesto stadione vyksta kasmetinė šunų paroda, kurioje visi tikisi savo akimis pamatyti ir patį brangiausią pasaulyje lojantį keturkojį – raudonąjį Tibeto mastifą. Bet ypatingojo šuns šeimininkas atsitempia tik pavadėlį, o milijono vertės augintinis kažkur prapuolė vidury dienos! 

Vienas mylimiausių vaikų rašytojų Tomas Dirgėla pradeda naują detektyvinę nuotykių seriją!

Knygą iliustravo dailininkė Kornelija Žalpytė, taip pat nupiešusi iliustracijas Tomo Dirgėlos knygai „Lukas ir Lėja. Istorija apie draugystę“.

„Nieko negalėjau padaryti. Stengiausi tai atitaisyti, tik pavėlavau.“

Kold Mauntino sunkiųjų darbų kalėjimo E korpuso prižiūrėtojas Polas Edžkombas per daugelį tarnybos metų regėjo įvairiausių keistuolių, bet dar nebuvo matęs tokio kaip Džonas Kofis – milžino vaiko protu, pasmerkto mirti dėl šiurpinamai smurtingo nusikaltimo. 

E korpuse žudikai laukė eilės eiti Žaliąja mylia, koridoriumi, išklotu žaliųjų citrinų spalvos linoleumu, į paskutinį savo gyvenime susitikimą – į pasimatymą su Senąja Žiežirba, elektros kėde. Polas per savo gyvenimą Žaliąja mylia lydėjo 78 kalinius, jis nuoširdžiai stengėsi, kad kiekvienas mirtininkas ramiai praleistų paskutines dienas ir bausmę pasitiktų išsaugojęs žmogiškumo likučius. 

Bet Džonas Kofis anaiptol ne įprastas E korpuso įnamis. Gal jis velnias žmogaus pavidalu? Kofiui laukiant lemtingo atpildo, Polas atskleis ir kraupią, ir įstabią tiesą apie kalinį. Tiesą, kuri pakeis Polo įsitikinimus...

Įtampos ir siaubo literatūros karaliumi tituluojamas amerikietis Stephenas Kingas 1996 metais naujausią savo romaną „Žalioji mylia“ išleido šešių plonų knygelių serija. Visos jos atsidūrė „New York Times“ bestselerių sąraše, sulaukė tarptautinio pripažinimo ir 1997 m. buvo išspausdintos jau kaip viena knyga. 1999 m. pagal šį romaną režisierius Frankas Darabontas sukūrė filmą (Polas – akt. Thomas Hanksas). 

„Šiurpus kalėjimo romanas, įtaigus, jaudinantis ir neleidžiantis atsitraukti.“

Entertainment Weekly

Vaikams nuo 7 metų.

„Kai turi tokią kaimynę ir geriausią draugę kaip Lena, iš tiesų paprastų dienų nebūna.“

Vietoje nenustygstančiai smarkuolei Lenai ir jos kiek ramesniam draugui Trilei kiekviena diena yra naujas nuotykis. Ko tik jie neprisigalvoja – tarp savo namų nutiesia laipiojimo virvę, žaidžia karą ir Nojaus laivą, surengia gatvės muzikantų pasirodymą. Ir dažniausiai prisidaro didelių bėdų... O retomis ramybės akimirkomis abu šveičia pačius skaniausius tetulės-bobulės vaflius.

Kad ir koks smagus jų gyvenimas, jame netrūksta skaudulių. Trilė liūdi netekęs savo tetulės-bobulės ir jaudinasi, kad Lena jo nelaiko geriausiu draugu. O Lena taip trokšta turėti tėtį, kad net ima jo ieškoti prikabinusi skelbimą ant lentos!

Vieną dieną Lena tampa itin tyli ir paslaptinga, o Trilė ima nerimauti dėl geriausios draugės. Negi jų draugystei iškilo pavojus?

„Vaflinės širdelės“ – nutrūktgalviškų nuotykių kupina knyga, kurioje jautriai kalbama apie draugystę, šeimos svarbą ir rimtus skaudulius, kuriuos kartais išgyvena vaikai. Tai viena tų knygų, kurios priverčia kvatotis ir kartu sušildo širdį.

„Vaflinės širdelės“

• Pabrėžiama rūpestingos šeimos svarba vaikams, gražūs tarpusavio santykiai.

• Atkreipiamas dėmesys, kaip svarbu pasakyti tai, ką jauti savo artimiesiems ir draugams.

• Skatinamas gerumas, atidumas kitam ir dalijimasis. 

• Meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį. 

Maria Parr (g. 1981) – norvegų vaikų rašytoja. Ji studijavo skandinavų literatūrą, dabar mokytojauja ir rašo nepaprastai smagias knygas, kuriose dažniausiai pasakoja apie kaimo vaikų nuotykius. Rašytojos kūryba dėl humoro ir šilumos neretai lyginama su Astridos Lindgren. Už savo knygas ji pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą. Ieškokite ir kitų į lietuvių kalbą išverstų Marios Parr knygų: „Mažasis griaustinis“, „Vartininkas ir jūra“ bei „Mudu su Oskaru“.

New York Times bestselerio Misteris tęsinys, aistringa ir jaudinanti E L James, išskirtinės Penkiasdešimt pilkų atspalvių trilogijos autorės, meilės istorija.

KAS NUTINKA, KAI KRIŠTOLINĖ KURPAITĖ TINKA..?

Ne savo noru Trevetikų grafu tapęs Maksimas Trevelianas nusekė paskui mylimąją į Albanijos užkampį. Dėl jos kovojo, galiausiai ją užkariavo, o dabar teks ją vesti. Kitaip gali sulaukti kulkos į kaktą. 

Bet ar įmanoma, kad buvęs Kazanova taptų geru sutuoktiniu? O gal jo praeities šešėliai ir skandalingos aristokratiškos šeimos paslaptys sugriaus ką tik rastą laimę?

Alesija Demači paspruko iš sekso vergijos gniaužtų ir galiausiai pavergė mylimojo širdį. Bet ar jų santuoka bus sėkminga? Šleikštulį kelianti Maksimo praeitis, priešiškai nusiteikusi jo šeima, smalsūs Londono aukštuomenės narių žvilgsniai ir šnabždesiai... Ar į ją kada žiūrės kaip į Maksimo grafienę? Ar ji taip ir liks buvusia jo tvarkytoja?

Atsidurkite didinguose Albanijos kalnuose, pasinerkite į nepakartojamą Anglijos kaimo idilę, akies krašteliu pagaukite nuodėmingą šiuolaikinio Londono aukštuomenės spindesį.

Romanas Ledi yra užburianti meilės, ilgesio, supratimo bei išganymo istorija.

Mums negresia pavojus. Vėjas žino ir mano vardą, ir tavo.

Naujausiame daugelio pasaulinių bestselerių autorės Isabel Allende kūrinyje jautriai ir įtaigiai atskleidžiama dviejų gimtus namus palikusių ir artimųjų netekusių vaikų istorija, prasidėjusi 1938 metais nacių okupuotoje Austrijoje ir pasibaigusi 2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.

Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.

Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti.

Praeitį ir dabartį susiejančiame Isabel Allende (g. 1942 m.) romane „Vėjas žino mano vardą“ atskleidžiami karo ir imigracijos padariniai, pasakojama nepamirštama istorija apie šeimą, namus ir tėvų pasiaukojimą. Kartu tai jaudinantis priminimas apie vaikus, kurie išgyvena nesuvokiamus pavojus ir niekada nenustoja svajoti. Lietuvių skaitytojų karštai mylimos autorės kūryba išversta į daugiau nei 40 kalbų, o iš viso pasaulyje parduota daugiau kaip 77 milijonai I. Allende knygų.

„Isabel Allende – neprilygstama pasakotoja.“ – Khaled Hosseini

2022-aisiais romanu „Naktinėtoja“ debiutavusi Leila Mottley pateko į Bookerio premijos kandidatų sąrašą – ji yra jauniausia istorijoje šios premijos nominantė, o išskirtinio dėmesio sulaukusi knyga iškart tapo New York Times bestseleriu.

Juodaodė septyniolikmetė Kiara nežino, ką reiškia gyventi normalų paauglės gyvenimą. Jos mama kali pataisos namuose, tad merginai tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir broliu Marku, o taip pat – kaimynystėje gyvenančiu devynmečiu Trevoru, kurio motina vis pradingsta kelioms dienoms. Vargingame Rytų Ouklande nerasdama darbo ir nesulaukdama pagalbos, Kiara atsiduria naktinio miesto gatvėse. 

Nepaisydama žeminančių ir skausmingų patirčių, mergina yra pasiryžusi išgyventi šiame pasaulyje, kur niekas jos nesaugo. Tačiau vieną dieną ji atsiduria skandalingo policijos tyrimo epicentre ir viskas negrįžtamai pasikeičia.

Realiais faktais grįstas romanas „Naktinėtoja“ – neužmirštamas pasakojimas apie jaunus žmones, nustumtus į ypač niūrias suaugusiųjų pasaulio kertes. 

Tai ir įtaigus ir jaudinantis pasakojimas apie pastangas išgyventi. Rūstu, bet įtrauku. Turininga ir išmoninga. – Economist

Leila Mottley švelniu poetės prisilietimu atskleidžia žiaurias, širdį veriančias tiesas. Išties sukrečiantis debiutas. – Dave Eggers

„Aš daugybę kartų klausiau politikų, kaip jie reaguotų, jei Europoje lytiniai organai būtų sužaloti bent vienai baltaodei mergaitei. Politikai ir žiniasklaida pasiustų iš pasipiktinimo.“

Trečioji tarptautiniais bestseleriais tapusių knygų „Dykumų gėlė“ ir „Dykumų aušra“ autorės Waris Dirie istorijos dalis – pasakojimas apie mergaičių lytinių organų žalojimo (MLOŽ) paplitimą Europos šalyse.

Somalyje gimusi Waris Dirie – pasaulinio garso modelis, odos priežiūros kosmetikos „Revlon“ veidas. 1997 m. ji tapo specialiąja Jungtinių Tautų moterų teisių ambasadore Afrikai ir ėmėsi kovoti su moterų lytinių organų žalojimu. Pirmoje knygoje „Dykumų gėlė“  Waris atskleidė autentišką savo istoriją – jautrią, galingą ir sukrečiančią kaip ir jos gyvenimas, o knygoje „Dykumų aušra“ papasakojo apie savo kelionę namo po du dešimtmečius trukusio atsiskyrimo. 

Knygoje „Dykumų vaikai“ Waris suteikė galimybę savo istorijas pasakoti moterims, kurios kiekviena savaip išgyveno traumuojančią lytinių organų žalojimo procedūrą. Waris Dirie padrąsintos jos pirmą kartą viešai prabilo apie milijonus mažų mergaičių kurioms gresia MLOŽ ne tik Afrikoje ar Azijoje, bet ir civilizuotoje Europoje. Ši knyga ne tik šokiravo skaitytojus, bet ir išjudino politikus bei privertė Europos šalių vadovus imtis realių priemonių stabdant šią barbarišką praktiką. 

Šokiruojanti žinutė apie siaubingą mergaičių žalojimo praktiką.

  Kirkus Reviews

Lesė buvo visų mylima ir miestelio gyvenime turėjo privilegijuotą padėtį. Beveik visi ją pažinojo – išdidų ir puikų šunį. Grinel Bridžo gyventojai didžiavosi ja, nors negalėjo paaiškinti kodėl. Buvo ir kita priežastis, dėl kurios Lesė taip garsėjo miestelyje. Moterys sakydavo: „Pagal Lesę galima nusistatyti laikrodį“, kai ši bėgdavo pasitikti iš mokyklos grįžtančio berniuko Džo. Bet vieną dieną berniukas nerado Lesės prie mokyklos vartelių... Kas nutiko puikiajai škotų aviganei?

Anglų rašytojo Eriko Naito (1897–1943) apysaka jau yra tapusi klasika. Knyga pasakoja apie berniuko ir šuns draugystę, apie prisirišimą, ištikimybę ir įveiktas negandas. Siužetas kupinas nuolatinės įtampos.

Tikra istorija apie meilę, nusikaltimus ir pavojingą maniją

GERIAUSIA METŲ KNYGA: The Washington Post, The New Yorker, Lit Hub

Vienas įspūdingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasakojimų apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusio Stéphane’o Breitwieserio istorija.

Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami įvairiausiais  būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip vagysčių meistrui Stéphane’ui Breitwieseriui. Per dešimt savo „karjeros“ metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury baltos dienos. Knygoje „Meno vagis“ Michaelas Finkelis skaitytoją įtraukia į keistą, bet žavų Stéphane’o Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, to dėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi. Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.

Tai jaudinanti istorija apie meną, nusikaltimą, meilę ir nepasotinamą alkį bet kokia kaina įsigyti gražių meno kūrinių.

Michael Finkel yra knygų „Meno vagis“, tarptautinių bestselerio „Nepažįstamasis miške“ ir „Tikra istorija“ (pagal kurią 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) autorius. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė žurnalams „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“ ir kt. Jo darbai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas. Jis su šeima gyvena Šiaurės Jutoje ir Pietų Prancūzijoje.

„Meno vagis“, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, žavi savo veržlumu, istorija ir ryžtingumu.“ – The New Yorker