Nuo 16 metų
Įvertinta „Goodreads choice“ apdovanojimu
Trečiame „New York Times“ „Dyglių ir rožių dvaro“ serijos bestseleryje artėjantis karas grasina visa kam, kas brangu Feirės širdžiai.
Feirė grįžo į Pavasario Dvarą pasiryžusi išsiaiškinti Tamlino planus ir kuo daugiau sužinoti apie karalių užkariautoją, grasinantį pavergti jos žemes. Todėl ji turi žaisti mirtinai pavojingą apgaulės žaidimą. Vienas slystelėjimas pražudys ne tik Feirę, bet ir visus, kas jai brangūs.
Artėjant karui, Feirė mėgina rasti vietą tarp Didžiųjų Fėjų, įvaldyti savo galias – stebuklingas ir politines – ir suderinti jas su meile savo Dvarui bei šeimai. Negana to, Feirė ir Risandas dar turi nuspręsti, kuriais iš klastingų ir mirtinai pavojingų Didžiųjų Valdovų gali pasitikėti, ir ieškoti sąjungininkų ten, kur mažiausiai tikėtumeisi.
Kraują kaitinančioje trečioje Sarah J. Maas „New York Times“ bestselerių serijoje ant kortos stovi viso Feirės pasaulio likimas, kai kariaunos kovoja dėl galybės, kuri gali jį sunaikinti.
Nuo 16 metų
„– PASAKYK, KĄ MATAI.
– PASAULĮ, PADALYTĄ PUSIAU.“
Feirė nežuvo Amarantos gniaužtuose ir grįžo į Pavasario Dvarą, bet tai jai brangiai kainavo. Nors dabar ji apdovanota Didžiųjų Fėjų galiomis, širdis liko žmogaus, ir ji negali pamiršti siaubingų dalykų, kuriuos padarė, kad išgelbėtų Tamlino tautą.
Feirė nepamiršo ir sandorio su Risandu, šiurpiuoju Nakties Dvaro Didžiuoju Valdovu. Kol ji raizgo politikos, aistrų bei akinamos galios voratinklį, kyla didesnis blogis – ir galbūt tik Feirė gali jį sulaikyti. Bet prieš tai reikia pažaboti alinančias galias, išsigydyti palūžusią sielą ir nuspręsti, kokios ateities trokšta sau ir sudraskytam pasauliui.
Nusikelk į stebuklingą pasaulio pakraštį pribloškiamame „Dyglių ir rožių dvaro“ tęsinyje.
Sarah J. Mass, kurios „Stiklo sosto“ (Throne of Glass) serijos knygų parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių, talentingai tęsia aistringą ir veiksmo kupiną „Dyglių ir rožių dvaro“ seriją.
Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Įkalinta tamsoje“.
Jauna, graži, trokštanti pažinti pasaulį Izabelė Arčer atvyksta iš Amerikos į Europą ir apsigyvena sename giminaičių dvare Anglijoje. Vos pasirodžiusi, Izabelė savo žavesiu pakeri visus, atsiranda ne vienas gerbėjas, norintis ją vesti. Tačiau gyvenimo kelią mergina renkasi pati. Ji trokšta būti savarankiška, keliauti, sužinoti, ką jai žada gyvenimas ir nepažįstamas pasaulis. Izabelė atstumia lordo Vorbertono širdį, nepatiki ir Kasparo Gudvudo ketinimais, o į tylią ir nieko nereikalaujančią pusbrolio Ralfo meilę taip pat neatsako.
Deja, Izabelė tampa savo pačios troškimų ir aistrų įkaite. Madam Merl įtikinta, kad tik senas jos draugas Gilbertas Osmondas užtikrins merginai taip norimą laisvę ir nevaržomą gyvenimą, Izabelė už jo išteka. Jai ši santuoka tampa sunkiu kantrybės ir savigarbos išbandymu, jauna moteris patenka į pinklių ir apgaulės ratą, sumokėdama per didelę kainą už savo troškimą pažinti pasaulį.
„Moters portretas“ sužavės kiekvieną skaitytoją, ypač mėgstantį Jane Austen ir Edith Wharton romanus.
Henris Džeimsas (1843–1916 m.) – garsus amerikiečių kilmės britų autorius, parašęs dvidešimt vieną romaną. Jo kūryba žymi perėjimą nuo literatūrinio realizmo prie modernizmo, o pats autorius laikomas vienu žymiausių angliškai kūrusių rašytojų. Knygose H. Džeimsas vaizduoja ne tikrus savo gyvenimo įvykius, o subtiliai ir rafinuotai išreiškia žmogaus vidinį gyvenimą: mintis, prieštaravimus, jausmus.
Savimi būdamas ilsėkis!
Ši knyga gimė iš švelnumo poreikio. Švelnumo žmogaus istorijai ir visam tam, kas jis yra.
Knygoje dalysiuosi savo gyvenimo fragmentais, situacijomis, kuriose galbūt nebuvau tobulas, kuriose ne visi mane suprato, kurios žeidė mane. Istorija, kurios negaliu pakeisti. Tačiau galiu ją transformuoti ir priimti kaip savo švelnumo istoriją. Istorija, kurią galiu išgydyti ją priėmęs ir suprasdamas, kad pats gražiausias dalykas, kurį turiu, yra mano apkabintas ir pamiltas gyvenimas.
Per Evangeliją, per savo gyvenimo patirtį, per poeziją pasakoju, kad daug ko mes negalime pakeisti: šalia esančių žmonių, situacijų, nesklandumų. Tačiau mes galime jų neįsileisti į save, kad nesusižeistume.
Knygą dedikuoju visam savo gyvenimui, visoms savo patirtims, visoms savo žaizdoms ir visoms savybėms, kuriomis didžiuojuosi ir kurias noriu matyti, kurios mane gydo.
„Puslapis švelnumo“ – ankstesnių knygų „Kiekvienos dienos terapija“ ir „Ramybės teologija“ tąsa, toliau vedanti į nesibaigiančią mūsų gyvenimo kelionę.
Benas Lyris – kūrėjas, kunigas, gyvenimo prasmės terapeutas, ieškantis teigiamų patirčių, kurios padėtų išgyventi negandas ir susitaikyti su aplinkybėmis, kurių negalime pakeisti. Iš visos širdies tikintis, kad kiekvienas, žinodamas KAM, ištvers visus KAIP.
„Daugelyje knygų pateikiama receptų, kaip pasveikti, kaip pagyti, kaip tapti laimingu. Šioje knygoje tėra vienintelis receptas, leisiantis pasveikti, gebėti kuo gražiau nupinti savo paties gyvenimo vainiką. Tai – džiaugtis savo unikalumu, vertinti jį. Neprivalote būti kaip visi. Neprivalote rasti teisingų sprendimų ir įgyvendinti juos dairydamiesi į kitų žmonių gyvenimą. Privalote apkabinti ir susitaikyti su savo gyvenimu. Tada tapsite nenugalimi.“ – Lyris
ne metų laikas
bet kvepiantis gėlėm
pavasaris tai Tu
ne iš Dangaus
bet Dangumi mane
lietus pamilęs
Tavo vėjas
ne saulė
ir ne spinduliai
bet šildantys
medžių šakų šešėliai
Tavo rankos
upeliai
jūros
vandenys ir vandenynai
net ne vanduo
bet Tavo Meilė
nuplaunanti
pagirdanti
ir mylinti
mane visokį
sužeistą
suklydusį
ne visad gerą
Lyris
Išgyvena ne stipriausios ir protingiausios rūšys. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių. – Čarlzas Darvinas
Tai jaudinantis romanas apie dvasios tvirtybę krizės akivaizdoje.
Diana O’Tul – teisingame kelyje. Ji ištekės iki trisdešimties, pagimdys vaikus iki trisdešimt penkerių ir išsikraustys į Niujorko priemiestį, tuo pat metu kopdama karjeros laiptais negailestingame meno kūrinių aukcionų pasaulyje. Ji dar nesusižadėjusi, bet žino, kad jos vaikinas, chirurgas rezidentas Finas, ketina pasipiršti per jųdviejų romantišką kelionę į Galapagus, likus kelioms dienoms iki jos trisdešimtojo gimtadienio.
Bet tada Niujorke prasideda dar neseniai tokia tolima atrodžiusi koronaviruso epidemija. Išvykimo išvakarėse Finas praneša, kad ligoninėje reikalingi visi gydytojai, todėl jis privalo likti, bet Diana vis tiek turėtų važiuoti. Ji nenoromis išvyksta.
Tačiau Dianos svajonių atostogų planas beveik bematant sugriūva. Saloje paskelbiamas karantinas, ir ji užstringa joje, kol sienos vėl atsidarys. Visiškai izoliuota Diana priversta išeiti iš savo komforto zonos. Ji palengva užmezga ryšį su vietos gyventojų šeima, kai jai atsiveria paslaptį sauganti paauglė, nepaisydama tėvo nepasitikėjimo atvykėliais.
Ilgainiui Diana pradeda analizuoti savo santykius, pasirinkimus, save pačią ir svarstyti, ar grįš namo tuo pačiu žmogumi.
„Norėčiau, kad būtum čia“ skatina permąstyti pastarųjų metų įvykius, įsisąmoninti išmoktas pamokas, pagerbti viruso aukas ir apmąstyti jo pasekmes, gyvenimui judant į priekį. Kaip rašo J. Picoult: „Dažniausia emocija, kurią jautėme per šiuos pastaruosius metus, – atskirtis. Keisčiausia, kad patyrėme ją visi, ir vis tiek jautėmės vieniši ir sutrikę. Tai privertė mane susimąstyti, kad izoliacija gali būti pragaištinga, bet... ir skatinanti pokyčius.“
J. Picoult dar sykį įrodo, kad sugeba meistriškai keliauti per tamsą, kad atrastų šviesą. „Norėčiau, kad būtum čia“ – jaudinanti istorija apie žmogaus sielos tvirtybę. Rašytoja Taylor Jenkins Reid
Jodi Picoult (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete ji baigė literatūros tekstų rašymo bakalauro studijas, o Harvardo universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. už kūrybą jai skirtas New England Book Award apdovanojimas.
Namo Grožis begalinis, jo Gerumas beribis.
Magiška istorija, kurios veiksmas vyksta į sapną panašioje alternatyvioje tikrovėje, nominuota World Fantasy Awards premijai ir įvertinta prestižine Women's Prize for Fiction premija už grožinę literatūrą.
Piranezis gyvena labai neįprastame name – neišmatuojamo dydžio statinyje su galybe kambarių, koridorių ir pasieniuose stūksančiomis statulomis. Salių labirintuose nestinga gyvybės. Vandens srautų apsemtose žemutinėse salėse neršia žuvys, vėžiagyviai ir tarpsta jūrų augmenija, viršutinės salės skendi debesyse, o vidurinėse skrajoja paukščiai. Namo laiptatakiais neretai atplūsta bangos, bet Piranezis nebijo griausmingų potvynių ir atoslūgių – jis puikiai orientuojasi salių ir koridorių labirintuose. Jis yra mokslininkas ir gyvena tam, kad žvalgytų namą.
Du sykius per savaitę Piranezį aplanko vyras, pramintas Kitu. Kartais jis prašo padėti ieškoti informacijos apie name slypinčias Didžias ir Slaptas Žinias, kartais atgabena nesuprantamų, bet labai vertingų daiktų. Kitas – vienintelis Piraneziui žinomas gyvas žmogus, iki šiol name jam pavyko rasti tik keliolikos mirusių žmonių kaulus.
Užsiimdamas įprastais tyrimais Piranezis aptiko dar vieno asmens pėdsakus ir leidosi į paieškas, galinčias atvesti į pasaulį, egzistuojantį anapus to, kurį jis visada pažinojo. Ar bent jau tarėsi pažįstąs.
„Knyga, kurios neįmanoma išleisti iš rankų. Kupina vaizdingų aprašymų, žavi, verianti širdį ir prisotinta magijos.“
Bookpage
Ši knyga pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.
Knygoje „Kas tau nutiko?“ legendinė TV laidų vedėja, prodiuserė, filantropė Oprah Winfrey ir medicinos daktaras, vaikų psichiatras ir neuromokslininkas dr. Bruce’as Perry’is kalba apie traumų ir nepalankių gyvenimo aplinkybių poveikį. Daugelis prisiminimų ir vaikystės potyrių turi ilgalaikį poveikį mūsų, jau suaugusių žmonių, fizinei ir emocinei sveikatai. Tai, kas mums nutiko vaikystėje, leidžia gana taikliai nuspėti, su kokiais pavojais fizinei ir psichinei sveikatai galime susidurti vėliau.
Asmeniškai, atvirai ir šiltai kalbėdamiesi knygos autoriai tyrinėja, kaip tai, kas mums nutinka vaikystėje, veikia mums suaugus. Winfrey ir Perry’is skatina mus, užuot susitelkus į klausimą „Kas tau negerai?“ ar „Kodėl taip elgiesi?“, domėtis „Kas tau nutiko?“.
Abu autoriai gilinasi ne tik į naują žmonių elgesio supratimą, bet taip pat ir į trauminių išgyvenimų poveikį mūsų gyvenimui. Tai padeda kiekvienam suprasti savo praeitį ir rasti kelią į ateitį – atverti duris atsparumui ir gijimui.
Oprah Winfrey dalijasi pasakojimais iš savo praeities ir savo supratimu apie pažeidžiamumą, kylantį dėl trauminių išgyvenimų ankstyvame amžiuje. Kad geriau suprastume ir įveiktume patirtų traumų padarinius, kartu su dr. Perry’iu Winfrey meistriškai sujungia pasakojimo galią su mokslu ir klinikine patirtimi.
Tai jaudinantis pasakojimas apie apgaulę ir kankinančią nežinomybę. Kvapą gniaužiančių įvykių ir netikėtumų kupiname romane pramanai susipina su gyvenimo tikrove.
Staiga dingsta Nikolas Spenseris, charizmatiškas medicinos tyrimų bendrovės „Stela“, kuriančios skiepą nuo vėžio, vadovas. Privatus jo lėktuvas sudūžta skrisdamas į Puerto Riką, bet jo kūnas nerandamas.
Pirmieji skiepo bandymų rezultatai atrodė daug žadantys. Tačiau dingus Spenseriui pranešama, kad kuriamas skiepas nebus patvirtintas. Netrukus paaiškėja, kad iš „Stelos“ dingo didžiulės pinigų sumos, tarp jų – kiekvienu savo centu rizikavusių žmonių gyvenimo santaupos. Vagyste įtariamas pats Nikas.
Marša Dekarlo, visų vadinama Karle, trisdešimt dvejų metų žurnalo reporterė, gauna užduotį parašyti išsamų straipsnį apie šią istoriją. Kai ji imasi savo tyrimo, iškyla klausimų, į kuriuos iš pradžių neįmanoma atsakyti: Nikolas Spenseris negyvas ar slapstosi? Ar jis kaltas, ar buvo pakištas? Kodėl staiga pakito medikų požiūris į skiepą?
Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)
JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark buvo daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas iš svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.
„Dirbdami po kelis darbus vienu metu, negebame išnaudoti viso savo potencialo. Knyga siūlo praktinius žingsnius šiai situacijai ištaisyti.“
Med. dr. Frankas Lipmanas
„Internetas ir įtaisai į mūsų gyvenimus atėjo dar ne per seniausiai, bet žmonėms jau nuo seno nelengva nustygti vietoje - čia ir dabar. Įvairios filosofijos kryptys ir religijos jau daug šimtmečių mus bando grąžinti į dabartį per maldą ar meditaciją, ir ne šiaip sau. Dabarties akimirką juk viskas ir vyksta, ir tik dabartyje mes išties turime ryšį su savimi, kitais, su visa Visata. Tačiau žmogiškoji prigimtis nuolat verčia galvoti apie praeitį ir ateitį – bandome suvokti, kas jau įvyko, svarstome, kas dar nutiks.“
Mūsų gyvenime tapo įprasta pilni sąrašai darbų, dėmesį kaustančios technologijos. O jei imtume ir sutelktume savo dėmesį vienu metu tik į vieną dalyką?
Thatcheris Wine‘as, remdamasis psichologijos ir neuromokslų tyrimais, sąmoningumo meditacijomis ir savo asmenine patirtimi, knygoje „Monotaskingo metodas“ skatina valdyti savo dėmesį ir nukreipti jį tinkama linkme.
• Išmokite atsispirti vidiniams ar aplinkos trikdžiams.
• Sutelkite dėmesį skaitydami, vaikščiodami, klausydami muzikos, būdami su draugais, šeima ar darbo susirinkimuose. Darykite tai, ką ir taip jau darote – valgykite, žaiskite ir kurkite, tik nuo šiol kur kas dėmesingiau.
• Dirbkite vienu metu tik po vieną darbą – darbas bus produktyvesnis, ne taip stresuosite, jausitės laimingesni ir gyventi bus smagiau!
Pusryčiai su Seneka. Gyvenimo meno vadovas
David Fideler
Dabar, kai tik turiu galimybę, mano tobulas rytas – tai pusryčiai lauke, kartu su Senekos išmintimi. Iš čia ir kilo šios mano knygos pavadinimas.
Knygoje „Pusryčiai su Seneka“ filosofijos daktaras, rašytojas Davidas Fideleris paaiškina svarbiausias Senekos, įtakingiausio stoikų mąstytojo, idėjas ir kviečia suprasti, ką reiškia prasmingas ir laisvas gyvenimas. Svarbiausiame savo darbe – „Laiškai Lucilijui“ – Seneka bičiuliui pataria, kaip susidoroti su negandomis, įveikti sielvartą, nerimą ir pyktį ir kaip atpažinti tikrąją draugystės prigimtį.
D. Fideleris kviečia mėgautis Senekos išmintimi kaip kasdieniu ritualu, tarsi energijos teikiančiu kavos puodeliu.
Seneka stoikų tradicijoje buvo unikalus tuo, kad giliai psichologiškai įžvelgė žmogaus būseną, ambicijas ir baimes. Jis buvo pirmasis žmogus Vakarų pasaulyje, tyrinėjęs vartotojiškumo psichologiją. Taip pat daug prisidėjo prie emocijų ir pykčio supratimo, kuris tebėra aktualus ir šiandien. Trumpai tariant, Seneka buvo ne akademinis teoretikas, o žmogus, kuris „viską matė“ realiame gyvenime: ir geriausias, ir blogiausias žmogaus prigimties puses. Jis iš pirmų lūpų patyrė tai, apie ką rašė, ir turėjo unikalų gebėjimą suprasti vidinius kitų žmonių motyvus. Būtent dėl to Seneka net ir po dviejų tūkstančių metų yra toks puikus vadovas šiuolaikiniams skaitytojams.
Senekos laikai yra mūsų laikai. Jis – mūsų amžininkas, ir mes su juo dalijamės tais pačiais rūpesčiais.