Alma littera

„Kvapą gniaužiantis pasakojimas apie nepaprastai drąsią paauglę, kuri metė iššūkį Saudo Arabijoje klestinčiai senovinei vyrų globos sistemai ir ją įveikė! Įkvepiantis skaitinys, priversiantis iš pradžių kunkuliuoti pykčiu, o paskui džiaugtis ir jausti solidarumą.“

Sophie McNeill, Australijos žurnalistė, žmogaus teisių gynėja

2019-ųjų pradžioje, trejus metus planavusi, Rahaf Mohammed pabėgo nuo Saudo Arabijoje gyvenančios  smurtaujančios savo šeimos, bet nusigavus iki Bankoko iš jos buvo atimtas pasas. Rahaf žinojo – jei bus sugrąžinta į tėvynę, jos lauks mirtis. Vyrams atkakliai beldžiantis į užbarikaduotas jos viešbučio kambario duris, Rahaf atsidarė savo tviterio paskyrą. Ji kreipėsi į pasaulį, ir pasaulis ją išgirdo: per vieną dieną Rahaf sulaukė 45 000 sekėjų, kurie jai padėjo ieškoti prieglobsčio Vakarų šalyse.

Knygoje „Maištingoji“ Rahaf pasakoja apie gyvenimą Saudo Arabijoje didelėje pasiturinčioje šeimoje, kur kiekvieną jos žingsnį kontroliavo tėvas ir broliai, atskleidžia, kaip ji ištvėrė sunkią vaikystę, kurioje smurtas, žeminimas ir apgavystės buvo įprasti dalykai.

„Daugiau nei pusė iš 34 milijonų Saudo Arabijos gyventojų jaunesni nei dvidešimt penkerių, todėl nuojauta man kuždėjo, kad tai – geras, permainoms palankus ženklas. Bet nors karalystės valdovai, kurie tvirtina veikiantys Dievo vardu, paskelbė šiek tiek keičiantys griežtus islamiškus Saudo Arabijos įstatymus, pagal kuriuos gyvename, ir visus paragino būti tolerantiškais ir nuosaikiais, jie vis dar baudžia, kirsdina ir kankina visus, nepritariančius šalies vyriausybei.“

„Maištingoji“ – kvapą gniaužianti, tikra istorija!

Šiaurės Karolinos kalnų miestelis Klieris – ramybės oazė. Policijai paprastai čia nėra ką veikti, nebent dalyti baudas už netinkamai pastatytą automobilį. Tačiau pastaruoju metu miestelio gyventojai labai įsibaiminę: per dvejus metus dingo keturios moterys. Kiekvienos jų dingimo vietoje randamas mėlynas kaspinas. Policijai nepavyksta rasti moterų palaikų, jokie įkalčiai negelbėja ieškant grobiko. Staiga be žinios dingsta dar viena moteris. 

Lilė Martin grįžta į Klierį parduoti savo kalnų namelio ir galutinai atsisveikinti su praėjusiu gyvenimo etapu: pasibaigė aštuonerius metus trukusi audringa santuoka su Klierio policijos vadu Daču Bertonu. Važiuodama per pūgą Lilė slidžiame kelyje nesuvaldo automobilio ir partrenkia netikėtai iš miško išnirusį vyrą. Tai Benas Tirnis, su juo moteris pirmąsyk susidūrė dar praeitą vasarą. Jiedu nusprendžia pralaukti pūgą kalnų namelyje. Tačiau Lilei ima rodytis, kad didesnę grėsmę jai kelia ne pūga, o vyriškis, su kuriuo yra įkalinta.

Ar Benas Tirnis – moterų grobikas? O gal priešingai – geras žmogus, išgelbėsiantis Lilę nuo ją persekiojančios tragedijos?

„Virtuoziški siužeto vingiai... Brown trileris užgniauš jums kvapą.“ 

Kirkus Reviews

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, yra parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai verčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Iš tiesų ne taip jau ir svarbu, kad žmonija žlugs. Žvelgiant per kosmoso ar evoliucijos prizmę, anokia čia problema, planeta egzistuos toliau, gyvybė tikrai neišnyks dar milijonus metų, čia tik mes neturime ateities.

40-metis rinkodaros konsultantas Didrikas su šeima atostogauja namelyje prie ežero, bet prasidėjus miškų gaisrams yra priverstas viską mesti ir bėgti.  Jis siekia įrodyti žmonai ir vaikams, kad yra tikras didvyris, bet apgailėtinos vyro pastangos stumia šeimą į vis didesnį pavojų. 

Ilgą laiką klimato kaitą atkakliai neigusi socialinių tinklų influencerė Melisa yra priversta stoti į akistatą su realybe – katastrofiškais gamtos kataklizmais, žmonių susvetimėjimu, susipriešinimu ir kova dėl išlikimo. Šioje terpėje puikiai jaučiasi Andrė, nevykėlis 19-metis sporto žvaigždės sūnus, bandantis pasinaudoti sąmyšiu ir atkeršyti jį apleidusiam tėvui. 

Ir tik Didriko 14-metė dukra Vilja netikėtai imasi iniciatyvos, kad padarytų tai, ko nesugeba suaugusieji, ir išgelbėtų su mirtinu pavojumi susidūrusius žmones.

Rašytojas Jensas Liljestrandas (g. 1974) debiutiniame romane „Net jei viskas baigsis“ keturių tarpusavyje susijusių veikėjų akimis žvelgia į baugų pasaulį, kuriame klimato kaita yra ne miglota perspektyva, o reali žmonių kasdienybė. Sodriais juodojo humoro potėpiais pagardintas, kvapą gniaužiančia energija pulsuojantis ir kiek groteskiškas pasakojimas atskleidžia su mirtinai pavojingais gamtos kataklizmais susidūrusios žmonių visuomenės trapumą, pasimetimą ir susvetimėjimą.

„Protinga ir įtraukianti knyga. Jensui Liljestrandui pavyko sukurti ne tik aktualų, bet ir šmaikštų romaną.“

 Fredrikas Backmanas, „Gyveno kartą Uvė“ autorius

Bestselerio „Sodininkas iš Prancūzijos“ autorė

Užburianti istorija apie paslaptis ir naują pradžią.

Šiaurės Italija, 1934 m.

Evelina su seserimi Benedeta užaugo šešiolikto amžiaus viloje, nors gerokai nugyventoje, bet vis dar alsuojančioje didybe. Sulaukusi pilnametystės Benedeta išteka už pasiturinčio bankininko, jai į vyrus parinkto tėvų. Evelinos tokia ateitis visai nevilioja, tad ji duoda sau žodį niekada netekėti iš pareigos. 

Vieną dieną  miestelio audinių parduotuvėje ji susipažįsta su žydo prekybininko sūnumi Ezra. Jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą, bet neskuba kitiems atskleisti šios paslapties. Jie džiaugiasi kiekviena nuvogta akimirka, ir Evelina trokšta, kad šios nerūpestingos, palaimingos dienos tęstųsi amžinai. 

Tačiau Europoje vis labiau įsisiautėja karas, masiškai suiminėjami žydai. Deja, tamsūs debesys atplūsta ir į Italiją. Evelinos ir Ezros šeimas užgriūva negandos, pakeisiančios jų likimą. Netikėtai išgirdusi, kad Ezra žuvo, Evelina išvyksta į Niujorką. Prisiglaudusi pas ten seniai emigravusią tetą, mėgina vėl kabintis į gyvenimą. Bet ją atsiveja praeitis...

„Tai nuostabus pasakojimas apie prarastą ir vėl atrastą meilę, aprėpiantis ne vieną dešimtmetį ir du žemynus. Romanas persmelktas šiaurės Italijos spalvų, šilumos, šeimos skausmo ir gebėjimo nepalūžti, o drąsa ir ryžtas paskatina pradėti naują gyvenimą anapus vandenyno. Talentingoji Santa Montefiore meistriškai supina ilgesį, likimą ir viltį.“

Kristin Harmel

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Tolimi krantai“ ir kt.

„Kaip gimsta herojės“ –  prancūzų redaktorės ir scenarijų autorės Claire Vigarello romanas. Maloniam laisvalaikiui puikiai tinkanti, subtilaus humoro ir atpažįstamų gyvenimiškų smulkmenų prisodrinta knyga. 

Kaip gyventi, jei esi iki skausmo drovi, o gyvenimą temdo tie nereikalingi dešimt kilogramų, bėdos darbe ir bedarbis vyras. Išbandžiusi visas įmanomas priemones – nuo nesėkmingų bandymų užmegzti draugystę su bendradarbiais iki viešojo kalbėjimo mokymų, per kuriuos vos nesprogo širdis, – Silvija nusprendžia išsilieti rašydama. 

Nuobodžiaudama darbe ir bėgdama nuo realybės Silvija popieriuje sukūrė visiškos savo priešingybės portretą – Šarlotė aukšta, liekna, pasitikinti savimi ir subtiliai bei rafinuotai keršijanti visiems savo priešams.

Žinoma, Silvija rašė tik sau ir niekam kitam. Tad galite įsivaizduoti jos nuostabą, kai važiuodama autobusu pamato merginą, rankose laikančią knygą, kurios herojė – jos Šarlotė. Kaip tai galėjo nutikti?! Kas ir kada sugebėjo pavogti Silvijos slapčiausias mintis ir nusiųsti leidyklai?! Klausimų daugybė, baimės – dar daugiau, bet aišku viena: nuo šiol Silvijos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo. 

Šis linksmas, džiugus, žmogiškumo kupinas Claire Vigarello romanas – tai viliojantis kvietimas pažadinti savyje heroję.

„Juokinga ir švelnumo kupina knyga apie paprastą moterį, tampančią tikra erotinės kūrybos meistre.“– Biblioteca  

Claire Vigarello gimė 1975 m. Paryžiuje. Vienintelis nuolat užsiėmusių tėvų vaikas anksti atrado knygas, ypač pamilo britų autoriaus Roaldo Dahlo kūrybą. Pamažu ėmė rašyti ir pati. Baigusi mokyklą, C. Vigarello įsidarbino leidykloje redaktore ir maždaug 2010-aisiais ji ėmė kurti kino scenarijus. „Kur gimsta herojės“ yra pirmasis C. Vigarello romanas. Su vyru ir trimis vaikais moteris gyvena Paryžiuje. 

„Jis: Keisčiausia, kad kai netenki vieno artimo žmogaus, supranti, jog ilgainiui neteksi visų.

Aš: Tikra tiesa. Ir kai tai supranti, nebegali pamiršti.“

Šešiolikmetė Aza niekada nemanė sieksianti atskleisti mįslingai dingusio milijardieriaus Raselo Piketo paslaptį. Bet šimto tūkstančių dolerių atlygis ir nuotykių trokštanti geriausia draugė Deizė įtraukia ją į paslaptingas paieškas. Viską dar labiau sujaukia netikėta pirmoji meilė – Aza įsimyli Piketo sūnų Deivisą. 

Aza stengiasi būti gera dukra, gera draugė, gera mokinė, net gera detektyvė. Kartu ji beviltiškai įstrigusi savo minčių spiralėje. Jos kasdienė kova su nevaldomomis mintimis iškreipia realybę ir griauna svajones. 

„Vėžliai iki begalybės“ – atviras sukrečiantis pasakojimas apie sudėtingą psichologinę ligą, meilę, atkaklumą ir visą gyvenimą trunkančią draugystę.

„Tai mano pirmasis bandymas atvirai parašyti apie sutrikimą, su kuriuo kovojau nuo pat ankstyvos vaikystės. Istorija išgalvota, bet kartu ji ir apie mane asmeniškai.“– John Green

Skaitytojams nuo 11 metų

Nepaprastas pasakojimas apie laiko vagis ir mergaitę, kuri žmonėms grąžino iš jų pavogtą laiką

Ši knyga įtraukta į 5–6 klasės privalomos literatūros sąrašą.

„Niekas nemokėjo taip vertinti gyvenimo valandos, minutės, netgi vienintelės sekundės, kaip pilkieji ponai. Žinoma, į tai jie žiūrėjo savaip, kaip siurbėlės kad žiūri į kraują, ir atitinkamai elgėsi.“

Miesto pakraštyje, senoviniuose griuvėsiuose apsigyvena našlaitė Momo. Ji turi vieną ypatingą talentą, dėl kurio ji tuojau tampa visų numylėtine. Tačiau vieną dieną į miestą užsuka pilkieji ponai, kurie įtikina gyventojus taupyti savo laiką. Netrukus pilkųjų ponų pažadų suvilioti nelaimėliai atbunka, o jų širdys suledėja. Vienintelė Momo nesusigundo pažadais. Padedama magistro Horos ir keistosios vėžlienės Kasiopėjos, ji leisis į magišką kelionę, kad išsiaiškintų visas grėsmingas pilkųjų ponų paslaptis.

Nė vienas perskaitęs šią modernią pasaką nelieka abejingas – tai tikras vaikų literatūros deimančiukas.

„Momo“:

• Knygos herojus – stipri ir ryžtinga mergaitė, kuri nesitaiksto su neteisybe ir kovoja dėl gėrio;

• Moko, viena svarbiausių žmonių savybių ne tik gebėti gerai komunikuoti, bet visų pirma – gebėti klausytis kitų;

• Knyga skatina susimąstyti apie laiką ir tai, kam jį panaudojame: ar tam, kad prikauptume materialinių gėrybių, ar tam, kad pasaulį darytume gražesnį;

• Meniškai vertinga vaikų literatūros klasika lavina literatūrinį suvokimą, fantaziją ir skatina pamąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia.

Michael Ende (1929–1995) – vokiečių rašytojas, ypatingai nusipelnęs kaip vaikų literatūros kūrėjas. Jo istorijos kupinos fantazijos ir išmonės, personažai nepaprastai spalvingi ir įdomūs, o siužetas kupinas netikėtų nuotykių. Vaikams jis sukūrė tokias pasaulyje plačiai žinomas knygas, kaip „Momo“, „Begalinė istorija“, seriją „Džimas Saga“. 1973 m. „Momo“ pelnė iki šiol reikšmingą Vokietijos jaunimo literatūros premiją.

NEW ADULT knygų serija apie jaunuolius, baigusius mokyklą ir pradedančius naują gyvenimo tarpsnį. Tai istorijos apie daugybę „pirmųjų kartų“ – savarankiško gyvenimo pradžią, studijas, seksualines patirtis, santykius su naujais draugais.

Jie prarado tikėjimą savo laime, bet vėl susitikę mokosi svajoti.

Džudė Livingston visiškai sugniuždyta – jos didžioji svajonė tapti garsia aktore Los Andžele žlugo. Neturint nei darbo, nei pinigų, jai liko vienintelė išeitis – važiuoti pas brolį į Vudshilą ir prisiglausti namuose, kuriuose gyvena ir jos buvęs draugas Bleikas Endriu. Džudė greitai supranta, kad tas linksmas vaikinas tapo palaužtu žmogumi, taip ir neatleidusiu jai už išsiskyrimą. Bet juos siejanti traukos jėga stipresnė nei anksčiau. Netrukus Džudei ir Bleikui teks apsispręsti, ar jie vėl pasiryžę rizikuoti savo širdimis...

Mona Kasten yra ryškiausia NEW ADULT žanro žvaigždė Vokietijoje, knygų serija „Again“ sužavėjusi skaitytojus. Ji net keletą kartų apdovanota LovelyBooks Reader’s premija. Serijos „Again“ knygų visame pasaulyje parduota daugiau nei 3 mln. egzempliorių, „Spiegel“ bestselerių sąraše jos laikėsi net 27 savaites.

„Juokas, ašaros ir meilė. Mona Kasten parašė romaną, nuo kurio negali atsitraukti.“

Anna Todd, „After“ serijos knygų autorė apie romaną „Pradėti“

Rašytoja gimė 1992 m. Šiaurės Vokietijoje, ten ir gyvena. Visur, išskyrus paskaitas universitete, – nors kartais ir per jas, – kuria istorijas apie jaunus žmones ir dideles bei mažas jų sprendžiamas problemas. Rašytoja gyvena drauge su vyru, katėmis ir galybe knygų. Dievina įvairiausių rūšių kavą, ilgus pasivaikščiojimus miške ir dienas, kai gali atsidėti vien kūrybai. Mielai bendrauja su savo skaitytojais per tviterį (@MonaKasten). 

Daugiau informacijos interneto svetainėje adresu www.monakasten.de.

„Jau greitai ateis diena, kai mylimieji vėl bus drauge. Mūsų vėliava vėl plevėsuos virš miestų, kurie dabar okupuoti. Mūsų tauta vėl bus kartu ir gyvens taikiai. Pasauliui nebereikės svajoti vien balta ir juoda spalvomis. Svajonė bus mėlyna ir geltona.“

Žmogaus ištarti žodžiai.

Tautos žinia.

Tai knyga oficialiai patvirtinta prezidento Zelenskio. „Žinioje iš Ukrainos“ skelbiamos prezidento asmeniškai atrinktos karo kalbos, kad pasauliui pasakotų ukrainiečių istoriją.

Tai pasakojimas apie tautą, kuri didvyriškai ginasi nuo Rusijos agresijos. Pasakojimas apie žmones, kurie šiandien tapo kovos už demokratiją lyderiais.

Taip pat tai raginimas mums visiems ginti ir kautis už laisvę. Jei ne dabar, tai kada?

Tai kvietimas kiekvienam iš mūsų patirti gyvenimą visais savo pojūčiais ir pastebėti aplink esantį grožį.

Dauguma mūsų jaučiasi įtraukti į nuolatinių pokyčių ratą: į socialinius tinklus persikėlęs gyvenimas, nesibaigiantis naujienų srautas, į priešiškas stovyklas pasidalijusios šeimos. Esame išsigandę ir pavargę, atitolę nuo savo kūno, išsekę ir nebemokantys atsipalaiduoti žmonės. 

Šis nuolatinis nuovargis ir nerimas Katherine’ą May privertė susimąstyti, ką reikia keisti savo gyvenime, kad kūnas ir siela sutvirtėtų. Pasitelkusi humorą, apipindama pasakojimą empatija ir šiluma, ji dalijasi istorijomis apie sunkumus darbe, iššūkius, kurie kyla šeimyniniame gyvenime, ir pandemijos padarinius, ypač jausmus, kurie apėmė pasauliui skubant iš naujo atsiverti. Trokšdama kitokio gyvenimo būdo, Katherine May pradeda tyrinėti atkuriamąsias gamtos galias, analizuodama žemės, vandens, ugnies ir oro elementus bei atpažindama tylius pasaulio magijos pėdsakus, aptinkamus tik tada, kai akylai jų ieškome.

Ar galima pasaulyje, kuriame nuolat vyksta didžiuliai sukrėtimai, jaustis pailsėjusiems ir ramiems? 

Kaip išlikti jautriems aplinkai ir pajusti subtilią, aplink mus besiskleidžiančią magiją?

The New York Times bestselerio „Žiemojimas“ autorė Katherine May knygoje „Gamtos kerai“ kviečia skaitytoją leistis į kelionę, kuri padės pažinti savo baimes ir atrasti gamtos teikiamą paguodą.

„Jeigu egzistuotų šio amžiaus dvasia, ji būtų labai panaši į baimę. Jau daugelį metų mes bėgame kaip triušiai. <..> Tai grandininė reakcija, siaubo upė, nesuvokiamai besiveržianti pirmyn, pagriebdama kitus išsigandusius, įsitempusius kūnus, kurie savo ruožtu signalizuoja apie savo pavojų. Nėra vieno plėšrūno, nuo kurio reikėtų pabėgti; jų daug. Dabar mes užsiėmę bėgimu. Viskas yra labai skubu. Kasmet atrodo, kad turime bėgti dar greičiau. Kito sprendimo nėra. Galime tik bėgti, panikuoti ir ištransliuoti savo baimes kitiems, o šie kaip veidrodžiai atspindės jas mums patiems.“ 

„Kerai yra nedidelė nuostaba, kurią sustiprina prasmė, susižavėjimas, įstrigęs pasakos ir atminties voratinklyje. Jis palaikomas nedidelėmis, beveik homeopatinėmis pagarbios baimės dozėmis – tais paslėptais magijos pėdsakais, kuriuos aptinkame tik tada, kai jų ieškome. Tai jausmas, kad esame sujungti į vieną egzistencijos giją kartu su elementais, sudarančiais šią žemę, ir kad šiame tarpusavio ryšyje yra įkalinta jėga, mūsų suvokimo paribyje esantis virpulys. Tai užmiršti mūsų geologiniai tarpsluoksniai, nepagaunama dalelė, surišanti nepatvarią mūsų materiją: gebėjimas jausti kasdienybėje magiją, perduoti ją savo protais ir kūnais ir būti jos palaikomiems.“