Arūnas Sverdiolas
Baltos lankos Nr. 27 Arūnas Sverdiolas
„Ką galime pasakyti vienas kitam?“ – klausia Alphonso Lingis. Apie ką ir kaip galime kalbėtis tada, kai mūsų nesieja nei tradicinio, nei racionalaus, nei kasdienio proto, nei ideologinis bendrumas? Ar galime kalbėti už save pačius ir savo pačių vardu, neištirpdami bendrų žodžių bendrybėse?
Stephenas Greenblattas, naujojo istorizmo arba vadinamosios kultūrinės poetikos kūrėjas, atveria kitus raštiško sakymo ir jo supratimo ribinius aspektus. Jis užklausia ir tradicinės literatūros istorijos ideologinius pagrindus, ir dabartinius mėginimus kitaip, alternatyviai grįsti šią discipliną, visų pirma sekdamas nacionalinės literatūros sampratos naujausias peripetijas bei metamorfozes ir tirdamas jos akligatvius. „Kalba yra slidžiausias iš žmogaus kūrinių; kaip ir jos kalbėtojai, ji nesilaiko nustatytų ribų ir, kaip vaizduotės, jos galų gale negalima numatyti ar valdyti“ – baigia jis.
Arūno Sverdiolo etiude taip pat fiksuojamos tam tikros rašytinio pranešimo veiksmingumo ribos: sociokultūrinėje plotmėje aptariamas tekstų funkcionavimas/nefunkcionavimas dabartinėje lietuvių kultūroje ir mėginama siūlyti/nesiūlyti paradoksalią, „kierkegorinę-abraominę“ savitikslės knygų rašymo bei jų leidimo niekam, sakymo sienai programą.
Algis Mickūnas pateikia filosofinį klasikinės rusų literatūros perskaitymą, gretindamas ją su pamatiniu Vakarų modernizacijos, Apšvietos ir jos kritikos kontekstu. Rusų literatūra čia pasirodo kaip „integraliojo aš“ – vertybinio pamato paieška. Kartu pastarasis tekstas pradeda antrąjį, fenomenologinį, žurnalo numerio bloką.
Mintautas Gutauskas nagrinėja akvariumo, kaip žuvies kūno savito stebėjimo lauko, patirtį, gretindamas „klasikinę“ mokslinę ir „dabartinę“ vojeristinę strategijas, jų variantus bei derinius. Kaip seminarinis tekstas spausdinama klasikinio fenomenologijos veikalo – Maurice’o Merleau-Ponty „Suvokimo fenomenologijos“ IV-oji dalis – „Fenomenalinis laukas“ (žurnale jau buvo spausdintos kelios. Žr.: „Baltos lankos“, 2002, Nr. 14; 2006, Nr. 23; 2007, Nr. 24). Pagaliau „Žodyno“ rubrikoje pateikiama Vytauto Kavolio straipsnio apie meno sociologiją, savo laiku parašyto „Britų Enciklopedijai“, pirmoji dalis. Kavolis nebuvo fenomenologas ir tokiu savęs nelaikė, bet jo teorinės įžvalgos į meno ir apskritai kultūros dalykus yra mažų mažiausiai „draugiškos“ fenomenologijai.
Barokas Lietuvoje (italų k.) Arūnas Sverdiolas
Tai išsamus visos Lietuvos barokinių pastatų (bažnyčių, vienuolynų, dvarų...) vadovas. Gausiai iliustruotoje, su dviem žemėlapiais, knygoje pateikiama daug istorinės ir archtektūrinės informacijos ir suteikiama galimybė turistui pakeliauti įdomiu baroko keliu per Lietuvą.
Baltos lankos Nr. 23 Arūnas Sverdiolas
– Kęstutis Nastopka „Skaitymo strategijos“
– Saulius Žukas „Rimvydo Šilbajorio Tarybų Lietuva“
– Žibuntas Mikšys „Mano jaunystė“
– Ericas Landowskis „Po dvidešimties metų“
– Algirdas Julius Greimas „Figūratyvinė semiotika ir plastinė semiotika“
– Maurice Merleau-Ponty „Suvokimo fenomenologija. Pratarmė“
– Jūratė Levina „Sally Poter Orlando: apie tekstinės tapatybės matmenis (ne)literatūriškame kine“
– Danutė Bacevičiūtė „Užrašytas pokalbis“ (seminaras)
– Vygantas Aleksandravičius, Danutė Bacevičiūtė, Eigirdas Gudžinskas, Mintautas Gutauskas, Gintautė Lidžiuvienė, Dalia Pailiukevičiūtė, Nerija Putinaitė, Arūnas Sverdiolas, Marija Vabalaitė „ Mirtis ir laikas: pasyvumo ištakų link“ (seminaras)
– Hans-Georg Gadamer „Hermeneutinė klausimo pirmenybė“ (seminaras)
– Gediminas Rudis „Dinamizmo troškulys“, „Valstybės saugumo policijos valdininko J. Šabano 1934 12 07 raportas“
– Neringa Mikalauskienė „Prarastos savaitės beieškant: 2006 metų „Baltų lankų“ stovyklos atmintis“
– Daiva Laurinėnaitė „2006 metų Santaros-Šviesos konferencijos trupiniai, trupinėliai“
Asmuo ir idėjos II Arūnas Sverdiolas
Knyga skirta visapusiškai pristatyti žymaus semiotiko, mitologo, kalbininko, kultūros ir visuomenės kritiko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992) svariausią ir svarbiausią teorinio palikimo dalį, be kurios jis nebūtų tuo, kad buvo, yra ir liks humanitarinio bei socialinio mąstymo istorijoje, – jo semiotikos mokslinį projektą ir šio projekto plėtinius. Kritiškai persvarstomi semiotikos principai bei jos nagrinėjamos sritys, atveriamas filosofinis ir asmeninis ezgistencinis A. J. Greimo mąstymo matmuo bei prasmė. Artimiausi jo mokiniai ir bendradarbiai, taip pat vėlesni pasekėjai Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje ir kitur apibūdina svarbiausias semiotikos po Greimo atmainas bei atšakas, jų dabartinę būklę ir ateities perspektyvas.
Asmuo ir idėjos I Arūnas Sverdiolas
Lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos ar mokyklos, kuri būtų tokia ženkli ir atpažįstama pasauliniame XX–XXI amžiaus kontekste, kaip Paryžiaus arba tiesiog „greimasienne“, „greimiškoji“ semiotika. Plačiai suvokiama ar bent numanoma, kad ši figūra yra labai stambi; visai neatsitiktinai Greimo vardas yra išraižytas ant „Gyvybės medžio“ paminklo Vingio parke Vilniuje tarp šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių. Tačiau ir išsilavinusiai publikai jo teoriniai kūriniai, semiotiniai tekstai yra sunkiai paskaitomi, atrodo perdėm terminologiški, specialūs, techniški. Matematiniams ar teorinės fizikos tekstams tai būtų laikoma savaime suprantamu dalyku, bet iš humanitarinių mokslų tikimės, kad jie bus lengviau perprantami, tad čia neretai iškyla neaiškumas – ką apie tai galvoti?
Kalbotyrinis Greimo darbas – senosios prancūzų kalbos žodynas, studentų vadinamas tiesiog bendriniu žodžiu – „greimas“ (o tai bene didžiausio pripažinimo ženklas), – apskritai neregimas mūsų kultūriniame akiratyje.
Baltos lankos Nr. 31/32 Arūnas Sverdiolas
Baltos lankos Nr. 17 Arūnas Sverdiolas
– Danutė Bacevičiūtė „Laikas Marcelio Prousto romanuose“
– Hermann Broch „Vergilijaus sugrįžimas“
– Pokalbis su Alphonso Lingiu
– Roland Barthes „Atvaizdo retorika“
– Algirdas Julius Greimas „Apie Nykštuką“
– Nerijus Milerius „Paryžiaus paraštės III“