„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“
Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.
Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D'Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...
Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?
„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post
„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian
„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus
Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.
Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?
Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.
Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje.
Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.
Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.
Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.
O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.
Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.
Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.
Iš jų atėmė viską.
Privertė kautis iki mirties.
Bet nėra nieko stipriau už norą gyventi.
Tuziną Panemo apygardų, įsikūrusių vietoje, kadaise žinotoje Šiaurės Amerikos vardu, geležine ranka valdo šalies centre klestinti Sostinė. Kiekvienais metais, norėdama priminti savo neaprėpiamą galią, Sostinė rengia kraupų realybės šou: uždaroje arenoje verčia kautis 12 berniukų ir 12 mergaičių. Mirties žaidynes stebi visa šalis, o iš dvidešimt keturių dalyvių išlikti gali tik vienas, nes taisyklės čia paprastos: žudyk arba nužudys tave.
Ketnei Everdin šešiolika ir ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik užimti jaunesnės sesutės vietą Mirties žaidynėse ir tapti šių metų paaukotąja. Nors mergina, kitaip nei turtingesnių apygardų dalyviai, tam nesiruošė visą gyvenimą, kasdieniai iššūkiai mėginant išgyventi ją ne kartą privertė žvelgti mirčiai į akis. Tad, kad ir ką galvotų Žaidynių rengėjai, lengvuoju Ketnė nepasiduos – ji ras būdą kuo ilgiau išlikti Mirties žaidynėse. Reikės tik pamiršti, kad šįsyk medžioja ne žvėris.
Laimingų Mirties žaidynių! Tegul persvara visada būna jūsų pusėje!
Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – amerikiečių rašytoja, laidų vaikams scenarijų autorė. Pirmoji jos sukurta serija paaugliams „Bado žaidynės“ netruko užkariauti visą pasaulį ir sužavėjo net tokius rašytojus kaip Stephenas Kingas ir Johnas Greenas. Trilogijos knygos ilgiau nei šešerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, o 2012-aisiais perkeltos į didžiuosius ekranus. Šiuo metu autorės kūriniai išversti net į 53 pasaulio kalbas, jau parduota daugiau nei 100 milijonų knygų egzempliorių.
„Bado žaidynės“ – pirmoji trilogijos knyga.
„Bet vos tik audra nurims, neprisiminsi, kaip ją ištvėrei, kaip sugebėjai išgyventi. Tiesą sakant, net nebūsi tikras, ar ji išties baigėsi. Tik dėl vieno dalyko gali neabejoti. Nugalėjęs audrą, nebebūsi toks pat, koks į ją pakliuvai. Štai kokia audros esmė.“
Kafka Tamura gyvena Tokijo priemiestyje su savo tėvu skulptoriumi. Prieš savo penkioliktąjį gimtadienį Kafka pabėga iš namų, įšoka į autobusą ir važiuoja į atsitiktinai pasirinktą Takamacu miestą. Taip prasideda Kafkos klajonės – prarastos motinos, sesers ir savęs paties paieškos.
Tuo pat metu garbaus amžiaus Tokijo gyventojas Nakata sudrumsčia savo ramią gyvenimo tėkmę – nužudo nepažįstamąjį. Keistuolis Nakata gali kalbėtis su katėmis, bet nemoka nei rašyti, nei skaityti, juolab paaiškinti jėgos, vedančios jį į Takamacu, kur apsistojęs klajojantis Kafka.
Paralelinės odisėjos, į kurias leidžiasi šie du veikėjai, realybėje prasilenkia, tačiau siurrealiame pasaulyje įgauna modernią graikų tragedijos formą.
„Man visad buvo įdomūs žmonės, „iškritę“ iš visuomenės, nuo jos atitolę. Dauguma šio romano veikėjų, viena ar kita prasme, ir yra autsaideriai. [...] Kodėl aš kuriu tokius personažus? Tikriausiai dėl to, kad man jie patinka. Šis romanas ilgas, ir autorius privalo turėti bent vieną personažą, kurį mėgsta besąlygiškai.“
Haruki Murakami
Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abes, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. 2006 m. romanas „Kafka pakrantėje“ įvertintas „World Fantasy“ ir Franzo Kafkos vardo apdovanojimais.
„Jei esi bent kiek ryškesnė asmenybė, būtinai atsiras kas nors, kas panorės tave nužudyti.“
Stivas Vileris mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis retkarčiais ištiria vieną kitą nusikaltimą, bet jam labiau patinka paprasta rutina: viktorinos vietiniame bare, mėgstamas suoliukas parke, namie laukiantis katinas. Stivo nuotykių dienos baigėsi – dabar adrenalinas yra jo marčios Eimės reikalas.
Eimė Viler mano, kad adrenalinas yra naudingas sielai: dirbdama privačioje saugos tarnyboje ji kasdien susiduria su pavojumi. Saugodama garsią rašytoją Rouzę D’Antonio, Eimė netikėtai aptinka lavoną ir maišą pinigų. Ji paprašo pagalbos vienintelio žmogaus, kuriuo pasitikti...
Ramus Stivo gyvenimas baigiasi – prasideda žaibiškas katės ir pelės žaidimas, blaškantis jį su marčia aplink pasaulį. Bet ar Eimė ir Stivas sugebės vienu žingsniu aplenkti į juos nusitaikiusį žudiką?
„R. Osmanas pristato naujus personažus, kuriuos tikrai pamėgsite... Velniška mįslė ir linksmas nuotykis, persmelktas šiluma ir humoru.“
The Washington Post
„R. Osmano kūryba išsiskiria tuo, kad jis labai mėgsta žmones ir džiaugiasi visais jų trūkumais ir keistenybėmis. Taip jis sukuria išskirtinį skaitymo malonumą ir dar vieną šiltą akimirką.“
The Guardian
„R. Osmanas pristato mielą netikėtų tyrėjų komandą... Kaip ir kitose autoriaus knygose, veikėjai čia susiduria su įvairiais žmonėmis – narkotikus platinančiais politikais, muitinės pareigūnais ir socialinių tinklų influenceriais, nebūtinai linkusiais jiems padėti. Stebėti, kaip ši šauni komanda žavi vienas kitą ir (beveik) visus, kuriuos sutinka, yra tikras malonumas...“
Kirkus
Richard Osman (Ričardas Osmanas) – britų rašytojas, prodiuseris ir televizijos laidų vedėjas. Jo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos romanai tapo rekordiškai populiarūs, visame pasaulyje jų parduota milijonai egzempliorių, o „Amblin Entertainment“ prodiusuotas filmas, paremtas pirmąja serijos dalimi, yra prieinamas „Netflix“ platformoje. R. Osmano nauja serija „Mes tiriame žmogžudystes“, kurioje pasirodo visiškai naujas detektyvų trio, išsyk tapo „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1 ir subūrė ištikimų gerbėjų ratą visame pasaulyje.
Autorius gyvena Londone su žmona Ingrid ir katėmis Liesl ir Lottie.
„Logika sakė nesivelti su Izabele į kalbas daugiau, nei būtina. <...> Tačiau, užuot paklusęs sveikam protui ir išėjęs, tik žengiau artyn ir pirštais perbraukiau baltus fortepijono klavišus. Vis dar šiltus nuo jos prisilietimo.“
Izabelei dvidešimt aštuoneri, bet, vyresniojo brolio teigimu, ji vis dar nerado savo kelio ir tik švaisto gyvenimą visokiems niekams. Visgi darbas prestižinio klubo bare „Valhalla“ Izabelei neatrodo beprasmis – juk būtent ši veikla finansuoja jos siekį tapti rašytoja. Be to, čia nuolat sukiojasi jos kūrybai netikėtų idėjų pakišantys žmonės. Tarp jų ir bendras jos bei geriausios draugės Vivianos pažįstamas – gerokai išvaizdesnis, nei derėtų, – milijardierius Kajus Jangas.
Kajus Jangas dar nuo ankstyvos jaunystės jautėsi visur turįs būti geriausias: su pagyrimu baigti Kembridžo ir Oksfordo universitetai, tobulai įvaldytos septynios kalbos, preciziškai atliekami Beethoveno kūriniai ir ranka pasiekiamas jauniausio generalinio direktoriaus postas. Regis, gyvenime jam mažai ko trūksta. Ir visgi, už baro besisukiojanti laisve alsuojanti Izabelė Valensija jo žvilgsnį traukia lyg magnetas...
Tačiau Izabelė ir Kajus suvokia, kad vis stiprėjantis smalsumas ir nenumaldomas potraukis nėra verti nei sunkiai išsikovotų pozicijų, nei kruopščiai susikurto įvaizdžio. Nes juk tai tik laikinas proto aptemimas, greit išblėsianti kibirkštėlė, tiesa?
Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja, pasauliniais bestseleriais tapusios „Twisted“ serijos autorė. Jos knygos garsėja prabangos kupinais pasauliais, stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. Anos Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Autorės knygos nuolat patenka į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašus. „Puikybės karalius“ – antroji serijos „Kings of Sin“ knyga.
SEPTINTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
Iškritęs pirmasis sniegas prabangių namų rajoną apgaubė ramybe. Jo gyventojus Bekerius kiek suerzina kieme mįslingai atsiradęs sniego senis. Vėliau naktį Joną pažadina neaiškus garsas, jis eina ieškoti mamos, bet... namie jos nėra. Nedrąsiai pravėręs lauko duris berniukas žvilgsniu matuoja atstumą iki artimiausių kaimynų, kol jo akys užkliūva už priešais namą stovinčio sniego senio – šis ryši rožinį motinos šaliką.
Detektyvas Haris Hūlė užčiuopia ryšį tarp savo pašto dėžutėje rasto laiško ir dingusios moters. Paaiškėja, kad per pastarąjį dešimtmetį be žinios dingo jau vienuolika moterų ir kaskart tuo pat metu – vos tik pasirodo pirmasis sniegas... Žudikas diktuoja žaidimo taisykles ir, rodos, iš arti stebi kiekvieną Hario Hūlės žingsnį...
„Sniego senis“ – kriminalinis romanas su rafinuotais siaubo trilerio elementais. Tai viena šiurpiausių Jo Nesbø knygų.
„Neišmatuojamo gylio kaip sniegas, švytintis ir abstraktus kaip Beethoveno „Vėlyvasis kvartetas“, tiesiog unikali literatūrinė patirtis. Romanas pulsuoja energija, pagardintas ironija, kuri formuoja literatūrą, taip pat ir mano.“
James Ellroy, detektyvų rašytojas
Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Gelbėtojas“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.
Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.
Audiopaskaita „Vaikai ir ekranai“ – nors trumpas, bet vis labiau aktualus priminimas tėvams apie tai, kaip ankstyvoje vaikystėje formuojasi vaikų santykis su ekranais. Šiandien, kai technologijos tapo kasdienybės dalimi, vis dažniau ieškome ne draudimų, o balanso – kaip atsakingiau naudotis technologijomis ir to mokyti savo vaikus.
Paskaitą įrašė Edita Pocinaitė-Janickė – skaitmeninio elgesio ir kibernetinės psichologijos analitikė, projekto „Skaitmeninis dėmesingumas“ autorė. Savo veikloje ji dalijasi įžvalgomis apie technologijų poveikį mūsų emocijoms, įpročiams ir santykiams, o sudėtingas temas geba perteikti paprastai ir praktiškai.
Paskaitoje Edita pasakoja, kaip ekranai veikia 0-7 metų vaikų smegenų raidą, emocinį reguliavimą, kalbos vystymąsi bei kasdienius šeimos įpročius. Ji kviečia ne kaltinti save ar bijoti technologijų, o ramiai pažvelgti į savo šeimos įpročius ir atrasti mažus, realiai pritaikomus pokyčius – daugiau sąmoningumo, aiškesnes ribas ir daugiau gyvo ryšio su vaiku.
Prie paskaitos rasite pridėtas skaidres, kuriose šiek tiek išsamiau nagrinėjama svarbiausia informacija apie ekranų poveikį vaikams, dėmesio ugdymą, saugumą internete bei konkrečius principus, kuriuos galima pritaikyti šeimos kasdienybėje jau dabar.
Editą rasite čia:
instagram.com/skaitmeninis_demesingumas/
skaitmeninisdemesingumas.substack.com
„...svarbu ne tai, mylėjo jis ją ar ne. Svarbu... ar jis ją nužudė.“
Sara Morgan – viena geriausių baudžiamųjų bylų advokačių Vašingtone, turinti nepriekaištingą reputaciją. Jos gyvenimas klostosi lygiai taip, kaip ji ir planavo. To paties negalima pasakyti apie Saros vyrą Adamą – nesėkmingą rašytoją, negalintį pakęsti savo žmonos sėkmės. Negana to, beveik dvejus metus Adamas nuo Saros slepia romaną su kavinės darbuotoja Kele Samers.
Tačiau viskas pasikeičia, kai sutuoktinių užmiesčio namuose randamas Kelės kūnas, o pagrindiniu žmogžudystės įtariamuoju tampa Adamas. Sara susiduria su sudėtingiausia byla savo karjeroje: ji pasiryžusi ginti Adamą, kuriam už savo meilužės nužudymą gresia mirties bausmė.
Nors Adamas neabejotinai kaltas dėl nesantuokinių santykių su Kele, lieka klausimas: ar jis kaltas ir dėl jos nužudymo?
„Romano autorė – netikėtų siužeto posūkių karalienė.“
Colleen Hoover
„Puikus trileris: meistriškai supintas siužetas, ryškūs personažai – ir visi jie įtariamieji. Privalomas skaitinys trilerių mėgėjams ir mėgėjoms.“
Samantha M. Bailey, rašytoja, bestselerių autorė
„Įtraukianti, kupina netikėtų posūkių knyga, kurią skaitysite visą naktį! Dinamiškas, sklandus rašymo stilius ir intriguojantis siužetas. Jeneva Rose – autorė, kurią verta stebėti.“
Samantha Downing, bestselerio „Mano mieloji žmona" autorė
Jeneva Rose (Dženiva Rouz) – „The New York Times“ bestselerių autorė, tarp kurių ir 2020 m. pasirodęs trileris „Tobula santuoka“, kurio visame pasaulyje parduota per 2 milijonus egzempliorių. J. Rose kūriniai išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų, o jų ekranizacijos teisės parduotos kino ir televizijos studijoms. Rašytoja gyvena Viskonsine su vyru Drew ir dviem užsispyrusiais anglų buldogais Winstonu ir Phyllis.
Visi pažįstame žmonių, gebančių užmegzti tarpusavio ryšį beveik su bet kuo: su jais malonu bendrauti, į juos kreipiamės patarimo, jie išklauso ir leidžia mums jaustis suprastiems. Pulicerio premijos laureatas žurnalistas Charlesas Duhiggas tokius bendravimo meistrus vadina superkomunikatoriais ir teigia, kad jie supranta, jog daugelis diskusijų iš tiesų yra trys skirtingo tipo pokalbiai: praktiniai, emociniai ir socialiniai. Jei nežinome, kokio tipo pokalbyje dalyvaujame, itin sunku tinkamai išgirsti kitą ir būti išgirstam.
Superkomunikatoriai žino, kaip svarbu atpažinti kiekvieno pokalbio tipą ir tinkamai prie jo prisitaikyti, taip pat suprasti sudėtingas emocijas ir slaptus įsitikinimus, darančius didžiulę įtaką tam, ką sakome ir kaip klausomės. Mūsų patirtys, vertybės, emocinis gyvenimas ir tai, kaip matome save ir kitus, formuoja kiekvieną pokalbį – nuo to, kas paims vaikus iš mokyklos, iki to, kaip norime, kad su mumis elgtųsi darbe.
Įtaigiai pasakodamas apie tikras „Netflix“ vadovų, televizijos serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ (angl. „The Big Bang Theory“) kūrėjų, CŽV šnipų, chirurgų ir NASA psichologų patirtis bandant sėkmingai susikalbėti sudėtingose situacijose, Ch. Duhiggas atskleidžia, kaip atpažinti esminius pokalbių tipus, ir pataria, kokių įgūdžių reikia jiems sėkmingai rutulioti. Galiausiai jis parodo, kad bendravimas – tai supergalia, o ja naudotis gali išmokti kiekvienas.
„Turint omenyje, kiek daug mes visi kalbame, stebina tai, kaip prastai vienas kitą suprantame. Labai reikalinga knyga apie tai, kaip užmegzti tarpusavio ryšį šiais susiskaldymo laikais.“
Amanda Ripley, žurnalistė, „The New York Times“ bestselerių autorė
„Ne tik įtraukianti knyga apie tai, kaip geriau suprasti kitus, bet ir gilus žvilgsnis, atskleidžiantis, kaip būti suprastam. Ch. Duhiggas pateikia puikų tikrų istorijų, tyrimų ir patarimų derinį, galintį padėti net prasčiausiai bendraujantiems tapti geriausiais pašnekovais.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius
Charles Duhigg (Čarlzas Duhigas, gim. 1974) – Pulicerio premija apdovanotas ilgametis „The New York Times“ ir „The New Yorker“ žurnalistas, pasaulinių bestselerių „Įpročio galia“ („Baltos lankos“, 2014 m.) ir „Geriau, greičiau, efektyviau“ („Baltos lankos“, 2017 m.) autorius. JAV pasirodžiusi 2024 m., trečioji jo knyga „Superkomunikatoriai“ išsyk tapo „The New York Times“ bestseleriu ir buvo nominuota „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose negrožinės literatūros kategorijoje. Ch. Duhiggas baigė Harvardo verslo mokyklą ir Jeilio koledžą. Rašytojas gyvena Kalifornijoje su žmona ir dviem vaikais.
„...skausmas susigadinus reikalus yra mažesnis, nei džiaugsmas į pražūtį nusitempti kitus.“
Broliai Opgardai visuomet buvo artimi: autoavarijoje tragiškai žuvus tėvams, dar būdamas paauglys, tylenis Rojus prisiėmė atsakomybę už jautrų, bet impulsyvų jaunėlį Karlą. Stipraus ryšio nesugriovė ir Karlo pasiryžimas išvykti ieškoti laimės į JAV ir palikti Rojų vieną gimtajame miestelyje Norvegijos kalnuose.
Tačiau Karlui netikėtai sugrįžus Rojų apninka abejonės. Kartu su architekte Šenon, savo charizmatiškąja žmona, Karlas rengiasi pakeisti ne tik brolio, bet ir miestelio gyvenimą – jų šeimos žemėje pastatyti milžinišką SPA viešbutį, niekuo nenusileidžiantį amerikietiškiems poilsio kompleksams. Rami Rojaus kasdienybė griūva jo akyse...
Negana to, šią radikalią ateities viziją temdo neišaiškintos mirtys, viena po kitos iš naujo tiriamos vietos lensmano Kurto Olseno. Tarp jo bylų – ir brolių tėvų mirtis. Kalnų miestelį supanti praraja ima gausti nuo įtampos: ar nelaimingos praeities žūtys tikrai tebuvo atsitiktinumai? Kaip su šiomis mirtimis susiję Opgardų broliai ir skaudi jų šeimos istorija?
„Didinga broliškos meilės oratorija, nukelsianti skaitytojus į tokius serpantinų posūkius, kokiuose sugenda stabdžiai, o tuomet – į prarajos vandenis, tik ir laukiančius palaidoti aukas gelmėse. Nesbø balsas galingas; jo suręstas kelias į atpirkimą primena kvapą gniaužiančius amerikietiškuosius kalnelius. „Karalystė“ viršijo visus mano lūkesčius.“
Sofi Oksanen
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – vienas įtakingiausių detektyvų ir trilerių autorių ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir visame pasaulyje: jo knygos išverstos į 50 kalbų, jų parduota daugiau nei 50 mln. egzempliorių. Didžiausią sėkmę ir gausybę apdovanojimų J. Nesbø atnešė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje. „Karalystė“ – naujausias autoriaus romanas, kuriame šaltakraujiškai narstomos didelės mažo miestelio paslaptys, šeimos ir ištikimybės jai temos.
„Aš bijau aukščio. Bijau tamsos. Bijau vandens. Bijau ugnies. Ir telefonų bijau. Bet visų pirma bijau bijoti. <...> bijau patekti į baimės gniaužtus ir niekada iš jų nebeištrūkti.“
Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis... Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Ten jis pamato šiurpų veidą lange, o į ausį ima kuždėti balsai...
Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. Kita vertus, jis – ne pats patikimiausias pasakotojas...
„Nakties namai“ – pirmasis Jo Nesbø siaubo romanas, atiduodantis duoklę Stephenui Kingui ir sykiu sumaniai griaunantis žanro tradicijas. Tokie leidiniai kaip „Sunday Express“ ir „Library Journal“ išskyrė knygą kaip vieną geriausių 2023 m. siaubo romanų, o „Chicago Tribune“ ir „New York Post“ ją įtraukė į geriausių tų pačių metų knygų sąrašus.
„Šiurpi pramoga.“
Kirkus Reviews
„Kaip viskas susidėlioja šioje knygoje, šiukštu neturėtų būti atskleista, bet pakaks pasakyti, kad „Nakties namai“ tikrai ne klasikinis siaubo romanas, o istorija apie psichologiškai traumuoto jaunuolio prasmės paieškas po asmeninės tragedijos.“
Associated Press
Jo Nesbø (Ju Nesbio, gim. 1960) – norvegų rašytojas ir vienas įtakingiausių šių laikų kriminalinių romanų autorių pasaulyje. Pasaulinę šlovę bei gausybę apdovanojimų jam pelnė kultinė detektyvo Hario Hūlės knygų serija, subūrusi didelį ištikimų skaitytojų ratą ir Lietuvoje.
„…meilė vis dar mane lydi. Ji nemirė. Aš nemiriau. Aš vis dar tikiu žmonėmis. Anksčiau tai buvo didžiausia mano silpnybė, o šiandien – tai mano stiprybė.“
Vieną lapkričio dieną prancūzė Gisele Pelicot iškviečiama į policijos nuovadą ir tądien jos įprastas gyvenimas baigiasi. Jos vyrą, su kuriuo kartu praleido penkiasdešimt metų, prekybos centro apsaugininkas užtiko slapčia filmuojantį po moterų sijonais. Vyro kompiuteryje rasti šokiruojantys įkalčiai: beveik dešimtmetį jis slapta Gisele svaigino, prievartavo ir kvietė į namus dešimtis nepažįstamųjų ją išnaudoti.
Po ketverių metų jis ir dar penkiasdešimt vyrų buvo teisiami, o Gisele drąsa atsisakyti teisės į anonimiškumą pateko į pasaulines antraštes. Šis jos sprendimas buvo Prancūzijos visuomenės požiūrio į seksualinį smurtą lūžio taškas, o drąsiai išsakyta mintis, kad gėdą turėtų jausti smurtautojai, o ne jų aukos, milijonams suteikė stiprybės ir vilties.
Knygoje „Odė gyvenimui“ Gisele pirmą kartą pasakoja savo istoriją: ne kaip auka, o kaip liudininkė. Atvirai ir jautriai ji aprašo savo gyvenimą, kupiną ryžtingų laimės paieškų tiek prieš baisiausią sukrėtimą, tiek po jo. Knyga spinduliuoja stiprybės idėją: smurto aukoms nėra ko gėdytis; net ir neįsivaizduojamai išduotas žmogus gali gyventi toliau, o jo gyvenimas gali vėl tapti spalvingas.
„Vienintelė knyga, kurią turėtumėte perskaityti apie Gisele istoriją, yra jos pačios. <...> Šie atsiminimai sujaudins iki ašarų, bet kartu paskatins gyventi prasmingiau.“
Gina Martin, moterų teisių ir lyčių lygybės aktyvistė, rašytoja
Gisele Pelicot (Žizel Peliko, gim. 1952), aplenkusi pasaulio lyderius, Prancūzijoje atliktoje apklausoje buvo išrinkta svarbiausiu 2024 m. žmogumi, o žurnalas „Time" ją išrinko viena svarbiausių metų moterų. Minint Tarptautinę moters dieną, „The Independent" ją išrinko įtakingiausia 2025 m. moterimi. Jos byla prisidėjo prie nacionalinių diskusijų apie seksualinį smurtą Prancūzijoje, ir po jų buvo pakeistas teisinis išžaginimo apibrėžimas. Gisele Pelicot buvo įteiktas Garbės legiono ordinas – aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.
„Nesvarbu, kur kasi. Kai tik pasieksi pakankamą gylį, galiausiai ims dvokti.“
Fabianas Riskas ligoninėje neatsitraukia nuo pašautos, komos ištiktos dukters Matildos. Tačiau kai mieste itin žiauriai nužudomas pabėgėlis berniukas iš Sirijos ir įvykdomos dar kelios, rodos, nesusijusios žmogžudystės, Fabiano kolegoms ir viršininkei Astridai Tuveson prireikia jo pagalbos. Kriminalinė Helsinborgo policija įsitraukia į naują sudėtingą tyrimą.
Išnarplioti kraupių nusikaltimų nepadeda ir tai, kad Fabianas jaučia pareigą slapta tęsti velionio kolegos Hugo Elvino tyrimą apie galbūt korumpuotą policijos tyrėją. O Astrida, priversta anksčiau laiko palikti anoniminių alkoholikų programą, vis sunkiau kovoja su priklausomybe.
Ar Helsinborgo kriminalinei policijai pavyks sučiupti mieste siautėjantį žudiką, kai, regis, byra jos tyrėjų komandos pagrindas?
„Tikras skaitymo saldainis. <...> Maža pasakyti, kad knyga kupina įtampos. Autorius pasitelkia virtinę paralelių siužetinių linijų ir jos visos vienodai intriguoja. Juda visu greičiu pirmyn.“
DAST Magazine
Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „Motyvas X“ – ketvirtoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga. Anksčiau Lietuvoje išleistos „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019) ir „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.
ŠEŠTASIS DETEKTYVO HARIO HŪLĖS SERIJOS ROMANAS
Osle sninga. Miesto aikštėje vyksta kalėdinis koncertas, šalia sriubą varguoliams dalija Gelbėjimo armija. Ūmai pokšteli šūvis, ir Gelbėjimo armijos savanoris, regis, neturintis jokių priešų, Robertas Karlsenas krinta negyvas.
O sninga vis labiau, dėl pūgos nekyla lėktuvai, taigi žudikas negali laiku išvykti iš miesto. Tik todėl jis sužino nušovęs ne tą žmogų. Ir tučtuojau nusprendžia klaidą ištaisyti – juk tai turėtų būti jo paskutinė užduotis…
Prasideda dviguba medžioklė: žudikas atkakliai persekioja kitą auką, o jam ant kulnų lipa policija.
Policijos inspektorius Haris Hūlė, tiriantis šią bylą, priverstas gilintis į Gelbėjimo armijos paslaptis. Pasirodo, čia sukasi dideli pinigai, mezgamos mįslingos intrigos... Kaip sako Haris Hūlė, „dauguma mūsų turime ir tamsiąją pusę“.
Romane susipina margaspalvė Europos šalių istorija, religija, neįtikėtini žmonių likimai. Autorius – ne tik kvapą gniaužiančių istorijų meistras, bet ir puikus psichologas bei istorikas.
Policijos inspektorius Haris Hūlė skaitytojams jau pažįstamas iš šių leidyklos „Baltos lankos“ išleistų kriminalinių romanų: „Šikšnosparnis“, „Tarakonai“, „Raudongurklė“, „Nemezidė“, „Pentagrama“, „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Vaiduoklis“, „Policija“, „Troškulys“, „Peilis“.
„Nesbø pasakotojo talentas – neprilygstamas.“
USA Today
„Gelbėtojas „veža“! Jo Nesbø – mano naujas mėgstamiausias trilerių rašytojas, o Haris Hūlė – mano naujasis herojus. Pulsas daužėsi kaip pašėlęs nuo knygos pradžios iki galo.“
Michael Connelly
Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tarp jų „Stikliniu raktu“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo premija, „Bookseller“ prizu, Danijos detektyvų rašytojų akademijos premija, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos premija. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių. O pagal romaną „Galvų medžiotojai“ 2011 m. sukurtas to paties pavadinimo kino filmas buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, tarp jų Norvegijos nacionaliniam kino apdovanojimui „Amanda“ ir Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimui.
„Kai prieš tris dešimtmečius pradėjau ieškoti psichologinio atsparumo požymių, siekiau tik užfiksuoti jo egzistavimą. <...> Tačiau netrukus aš ir mano kolegos gavome daugybę įrodymų, kad atsparumas nėra neįprastas. Atsparumas yra norma.“
Po tragiškų Rugsėjo 11-osios įvykių psichikos sveikatos specialistai Niujorke prognozavo visuomenės sveikatos krizę – potrauminio streso sutrikimo protrūkį. Keista, bet jo jie nesulaukė. Klinikinės psichologijos mokslų daktaras, profesorius George'as A. Bonanno teigia, jog taip įvyko dėl to, kad labai ilgai neteisingai supratome, kas yra trauma.
Pirmiausia, trauma nėra tokia dažna, kaip manome. Tai, ką dažnai laikome potrauminio streso sutrikimu, yra natūralaus proceso, kurio metu mokomės susidoroti su konkrečia situacija, požymiai. Susitelkdami į jų reikšmę, ne visada užtektinai dėmesio skiriame mūsų gebėjimui išgyventi įvairias negandas – atsparumą.
Remdamasis kelių dešimtmečių tyrimais, G. A. Bonanno paaiškina, kas mus daro psichologiškai atsparius, kodėl kartais tokie nesame ir kaip galime geriau susidoroti su potrauminiu stresu. „Atsparumo galia“ keičia suvokimą daugelio dalykų, kuriuos manėme žiną apie psichologines reakcijas į sunkumus.
Knygą rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.
„Remdamasis gausiais mokslinių tyrimų rezultatais bei žmonių istorijomis, G. A. Bonanno atskleidžia šiuolaikinę psichologinės traumos, potrauminio streso ir psichologinio atsparumo sampratą. Knyga vertinga tiek specialistams, tiek plačiajai auditorijai.“
Dr. Paulina Želvienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, psichotraumatologė
„Pakeis supratimą apie sunkiausius gyvenimo laikotarpius.“
Dacher Keltner, psichologas, Berklio universiteto profesorius
„George'as A. Bonanno atliko išties novatoriškus tyrimus apie atsparumo psichologiją. Šioje knygoje jis atskleidžia, kaip žmonės gali išsilaisvinti iš trauminių įvykių padarinių. Negaliu įsivaizduoti geresnio laiko jo įžvalgoms.“
Adam Grant, psichologas, knygų „Pagalvokite dar kartą“ ir „Paslėptas potencialas“ autorius
George A. Bonanno (Džordžas A. Bonanas) – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab“) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.
„Gyvenime gali būti tikras tik dėl trijų dalykų: kad neišvengsi mirties bei mokesčių ir kad mudu su Džošu Čenu niekada netapsime draugais.“
Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje. Reikia tik plačiai nusišypsoti, drąsiai atsikirsti, ir viskas bus gerai, tiesa?
Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis...
Ir koks likimo pokštas: keliems draugams atsisakius vykti slidinėti į Vermontą, Eva į kelionę pasikviečia savo du mylimiausius žmones – Džošą ir Džulsę. Žiežirbų kupinas savaitgalis garantuotas! Tik ar tos žiežirbos tikrai vien iš neapykantos?..
Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygose – stiprios pagrindinės veikėjos ir itin karštos meilės scenos. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wallstreet Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. 2025-aisiais „Netflix“ paskelbė įsigijusi teises perkelti „Twisted“ seriją į kino pasaulį. „Suktas pyktis“ – trečioji „Twisted“ serijos knyga.
„Mirksinčios patrulinio automobilio šviesos vis dar trukdo įžiūrėti jo bruožus – veidą vis iškreipia čia raudonis, čia mėlis, čia šešėliai. Mano akys vis dar apsunkusios nuo miego, ir visa situacija atrodo siurreali, lyg būčiau įstrigusi tarp sapno ir tikrovės.“
Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos, ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio.
Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. Taip nedrąsiais žingsneliais Petra ima bandyti jųdviejų ribas: klausimai vis įžūlesni, atstumas tarp jos ir Seinto vis mažesnis, o sąžinės balsas vis tylesnis...
Realybė tampa nebeatsiejama nuo rašomos istorijos, o pernelyg įsijautęs Seintas, regis, nė neketina sustoti. Petra ima baimintis, kad šis nuotykis gali kainuoti kur kas daugiau nei tik bandyta išgelbėti reputacija. Jei laiku viskam nebus padėtas taškas.
„Hoover išlaiko pulsuojančią seksualinę ir psichologinę įtampą iki pat stulbinančios pabaigos. Šios knygos laukia garantuota sėkmė.“
Publishers Weekly
„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Sužeista moteris“ – kvapą gniaužiantis romantinis trileris, neriantis ne tik į rašytojų gyvenimo užkulisius, bet ir žaidžiantis su pavojingais, nuolat vaizduotę gundančiais scenarijais.
„Įgijau privilegiją nuo pat pradžių, visąlaik, visiškai sąmoningai patirti tai, ką galiausiai visada suvokiame su nuostaba ir sąmyšiu: vyras, kurį tu myli, – svetimas žmogus.“
Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.
„Paminklas aistrai, kuri nepaklūsta supaprastinimams.“
The New York Times
„Šią knygą norėsite rekomenduoti kitiems. A. Ernaux daug ką literatūroje daro gerai, bet yra nepralenkiama rašydama apie aistrą ir meilę: ir pilnatvišką džiaugsmą, ir brutalų nuopuolį.“
The Guardian
„Kas taip pagavu ir šiame, ir kituose A. Ernaux kūriniuose – tai sąveika tarp medžiagos intensyvumo ir jos dokumentiško, nešališko pateikimo.“
New Statesman
Annie Ernaux (Ani Ernò, gim. 1940) – prancūzų rašytoja, autofikcinės, autobiografinės ir feministinės literatūros vėliavnešė. Studijavo Ruano, Bordo universitetuose. 1971 m. baigė šiuolaikinės literatūros pedagogiką ir iki 2000-ųjų dirbo mokytoja. Parašė per 20 kūrinių. „Metai“ („Baltos lankos“, 2024) įtraukti į 2019 m. „Man Booker International“ trumpąjį sąrašą. Pagal „Įvykį“ („Baltos lankos“, 2023) ir „Paprastą aistrą“ („Baltos lankos“, 2026) pastatyti kino filmai. 2022-aisiais A. Ernaux apdovanota Nobelio literatūros premija.
„...Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę.“
„Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį.
„Detektyvų Lietuvoje labai mažai. Man jau seniai norėjosi parašyti ką nors, kas savo provincine aplinka primintų Agathos Christie mis Marpl kūrinius, bet būtų savita ir lietuviška.“
Kostas Strielkūnas, autorius
„Kas galėjo pamanyti, kad supynus į vieną pasakojimą senovinius pagoniškus prietarus, dabarties Lietuvos provincijos gyvenimo vaizdus, pokariu miško bunkeryje rašytą partizano dienoraštį ir trumpam į kaimą atvykusio modernaus vilniečio asmenines problemas išeis tikras, kiek reikia painus, kiek reikia įtemptas ir labai įdomus „kaimiškas“ detektyvas? Seklio vaidmenį nenorom prisiėmęs Rokas Kėsus neturi tyrimų partnerio, bet jį (stebėtinai vykusiai) atstoja įsivaizduojami gyvūnai, padedantys susigaudyti sunkiai paaiškinamuose įvykiuose. Detektyvo personažai beveik kaip giminės, pažįstami ir simpatiški, nors nebūtinai tobuli, dialogai gyvi ir sąmojingi, veiksmas ritmingas, atomazga netikėta ir paradoksaliai logiška. Tikras džiaugsmas.“
Rasa Drazdauskienė, LRT laidos „Nenušaunami siužetai“ bendraautorė, vertėja
Kostas Strielkūnas (gim. 1998 Vilniuje) – rašytojas, projektų vadovas, futbolo komentatorius. Yra laimėjęs intelektinį žaidimą „Kas ir kodėl?“, dabar nesėkmingai bando laimėti „Auksinį protą“.
„Per pastaruosius 150 metų maistas tapo... nebe maistas.“
Įžengėme į naują mitybos erą – daugumą suvartojamų kalorijų gauname iš visiškai naujų medžiagų, vadinamų itin perdirbto maisto (angl. „ultra-processed food“, UPF) produktais, sukurtais taip, kad keltų priklausomybę ir skatintų perteklinį vartojimą. Ši sąvoka turi ilgą mokslinę apibrėžtį, bet jei bent vienos maisto produktą sudarančios sudėtinės dalies nerastume savo virtuvėje, veikiausiai tai – itin perdirbtas maistas.
Norėdamas ištirti itin perdirbto maisto kilmę ir poveikį mūsų kūnams ir planetai, mokslininkas ir gydytojas Chrisas van Tullekenas mėnesį laikėsi specialios itin perdirbto maisto dietos ir konsultavosi su pasaulio akademinės bendruomenės, žemės ūkio ir pačios maisto pramonės ekspertais. Jo tyrimo išvados šokiruoja: itin perdirbto maisto produktų vartojimas siejamas su įvairiomis ligomis ir net ankstyva mirtimi, o vien fizinis aktyvumas ir valia negali išgelbėti nuo kenksmingų tokio maisto vartojimo pasekmių.
Kita vertus, Ch. van Tullekenas siūlo realius sprendimus gydytojams, politikams ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Ši knyga ne tik padės pakeisti jūsų pirkimo ir mitybos įpročius, bet ir paskatins plačiau pažvelgti į mūsų visų sveikatą ir aplinkos gerovę.
„Jei perskaitysite tik vieną knygą apie mitybą ir dietas, tegul tai būna ši.“
Bee Wilson, rašytoja, maisto žurnalistė
„Amžiams pakeitė mano požiūrį į tai, ką ir kodėl valgau.“
Hannah Fry, matematikė, dėstytoja, rašytoja
„Būtent tokios knygos keičia pasaulį.“
Steven Bartlett, tinklalaidės ir knygos „CEO dienoraštis“ autorius
„Nepaprastai įdomus tyrimas apie itin perdirbtą maistą – valgomas medžiagas, turinčias keistai skambančių ingredientų, gaminamas turtingiausių pasaulio kompanijų ir, deja, sudarančias vis didesnę mūsų mitybos dalį. Ch. van Tullekenas atskleidžia: tokio maisto produktai ne tik sukurti taip, kad juos valgytume nuolat ir nesusimąstydami, bet ir atimtų mūsų gebėjimą reguliuoti, ką valgome, tiesiogiai veikdami mūsų smegenis. <...> Perskaitę šią knygą, pradėsite kelti svarbius klausimus: ką iš tiesų valgote ir kaip tai buvo pagaminta.“
Dr. Michael Mosley, BBC televizijos laidų vedėjas ir bestselerių apie mitybą autorius
Chris van Tulleken (Krisas van Tulekenas) – infekcinių ligų gydytojas ir molekulinės virusologijos mokslų daktaras, studijavęs Oksforde ir apgynęs daktaro laipsnį Londono universiteto koledže, kur dirba docentu. Jo tyrimai sutelkti į korporacijų įtaką žmonių sveikatai, ypač vaikų mitybos srityje, kur jis bendradarbiauja su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija. 2023 metais pasirodžiusi knyga „Ultraperdirbti žmonės“ išsyk tapo „The Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestseleriu, buvo įtraukta į prestižinio negrožinės literatūros apdovanojimo „Baillie Gifford Prize“ ilgąjį sąrašą.
„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti,
ir viskas pasikeitė.“
Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.
Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.
„Mažas stebuklas.“
The New York Times
„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“
New York Review of Books
„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“
The Times
„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“
Booklist
„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“
Megan Hunter
Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.
„Prieš ropšdamasi į lovą, ištraukiu Motiną Teresę iš kelioninio plastikinio maišelio ir pastatau ant komodos. <...> Reikia, kad namų dalelė primintų, jog šis kambarys, šie namai ir šis miestas – ne mano gyvenimas.“
Nuo pat mažų dienų Bėja mokėsi išgyventi net atšiauriausiomis sąlygomis. Priklausomybių kankinama motina, vos kartą per metus matomas tėvas, nuolatinis maisto ir rūpesčio stygius išmokė nepasitikėti niekuo – tik pačia savimi. Tačiau kai iki kruvinu prakaitu pelnytos išsvajotos laisvės lieka vos žingsnis, namuose įvyksta tragedija. Bėjai nelieka nieko kito – tik kreiptis pagalbos į tėvą.
Tėvo namai – nepažintas pasaulis: čia niekada netrūksta maisto, pro miegamojo langą atsiveria beribis vandenynas ir pasakiški saulėtekiai, o netikra sesuo Sara, atrodo, visą laiką mėgaujasi nerūpestingomis dienomis pajūryje su draugais. Bėja nedrąsiai įsitraukia į lengvabūdišką vasaros ritmą, o jos atlėgstanti širdis ima linkti prie dailaus kaimyno Samsono. Tačiau tai tik trumpas, neįpareigojantis vasaros romanas – atėjus rudeniui viskas vėl stos į savas vėžes. Bent jau taip atrodo Bėjai.
„The New York Times“ bestselerių nr. 1 autorė Colleen Hoover (Kolyn Hūver, gim. 1979) iš pradžių dirbo socialine darbuotoja, vėliau pasuko rašytojos keliu ir sulaukė didelės sėkmės visame pasaulyje. Autorės romanai jau subūrė milžinišką gerbėjų ratą ir Lietuvoje. „Širdies kauleliai“ – jautri meilės ir savęs paieškų istorija.
„Persimetėm vos keliais žodžiais, bet aš jau kuo aiškiausiai žinojau du dalykus.
Pirma, Dantė bus mano sužadėtinis.
Antra, gali būti, kad dar neatkeliavę prie altoriaus mudu vienas kitą pasmaugsim.“
Prabangius renginius Niujorke organizuojanti dvidešimt aštuonerių Viviana Lau vis dar emociškai priklausoma nuo savo tėvų. Tad išgirdusi, kad šiandien įvyks jos sužadėtuvės, mergina nė neišdrįsta paprieštarauti – šeimos galvos Fransio Lau sprendimai yra galutiniai ir neginčijami. Visgi yra ir blogesnė žinia nei netrukus įvyksiančios vestuvės... Būsimasis Vivianos vyras – šaltas ir arogantiškas, ne itin mandagiu elgesiu pagarsėjęs milijardierius Dantė Rusas. Gal ir tituluojamas kaip geidžiamiausias Niujorko jaunikis, bet tik ne jai: ši santuoka – grynų gryniausias sandoris, ir savo susitarimo dalies būsima nuotaka planuoja stropiai laikytis.
Visas milijardieriaus Dantės Ruso gyvenimas sustyguotas lyg tobulai veikiantis mechanizmas: jokių netikėtumų, jokių palaidų galų, viskas yra tik dar vienas verslo sandoris. Tad kai juvelyrikos magnatas Fransis Lau šantažu priverčia jį susižadėti su savo dukra Viviana, prasimuša karštas itališkas Dantės kraujas – jis nesileis vadovaujamas kažkokio visuomenės laipteliais kopti siekiančio verslininkėlio. Vestuvės negali įvykti, o priešams turi būti tinkamai atlyginta. Tik viena bėda: iš niekur atsiradusi sužadėtinė, regis, yra tai, ko Dantė nė neįsivaizdavo taip ilgai troškęs...
Ana Huang (Ana Hvong) – populiari amerikiečių rašytoja. Jos knygos garsėja stipriomis pagrindinėmis veikėjomis ir itin karštomis meilės scenomis. A. Huang romanai išversti į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. 2021 m. pasirodžiusi „Sukta meilė“ (pirmoji serijos „Twisted“ knyga) ne tik tapo „TikTok“ sensacija, bet ir išsyk šoko į „The New York Times“, „The USA Today“, „The Sunday Times“ ir „The Wall Street Journal“ bestselerių sąrašų viršūnes. „Rūstybės karalius“ – pirmoji serijos „Kings of Sin“ knyga.
„Man svarbu, kad aplinkiniai žmonės, kolegos, matytų mane, o ne mano negalią.“
Beveik kas dešimtas žmogus Lietuvoje turi negalią, dar daugiau jų yra neuroskirtingi. Dažnai net neįsivaizduojame, kokių kliūčių žmonėms su negalia tenka įveikti, kad pavyktų ne tik pasinaudoti kasdienėmis – pavyzdžiui, banko ar poliklinikos – paslaugomis, bet ir tapti mūsų kolegomis. Ne visada susimąstome, kad negalią turintis žmogus gali ir nori dirbti, kad kiekvieną dieną matomas bendradarbis ar bendradarbė gali turėti nematomą negalią, apie kurią nedrįsta prabilti.
Šioje knygoje susipažinsite su dvidešimčia žmonių, kurie turi skirtingų tipų negalią. Jie drąsiai, atvirai dalijasi patirtimi ir patarimais, kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege. Jų istorijas lydi organizacijos „SOPA“, jau dvidešimt metų padedančios žmonėms su negalia įsidarbinti, komandos įžvalgos, mokančios atliepti individualius žmonių su negalia poreikius profesinėje aplinkoje.
Knygoje taip pat pateikiami prasmingi pokalbiai apie negalios sampratą visuomenėje bei žmonių su negalia patirtį darbo rinkoje: su Jurgita Kupryte – „SOPA“ vadove, Vaida Kaikariene – „Rimi Baltic Group“ Lietuvos skyriaus personalo vadove, Simona Aginskaite – Lietuvos negalios organizacijų forumo Advokacijos ir komunikacijos projektų vadove, Karile Levickaite – organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktore.
Į negalią Lietuvoje dažnai dar žvelgiama per morališkai pasenusį, apdulkėjusį atskirties filtrą: „mes“ ir „jie“, „sveiki“ ir „nesveiki“. Knygos autorė Barbora Suisse nori parodyti skaitytojams ir skaitytojoms, kad „visi turime daugiau panašumų nei skirtumų. Juk, nepaisant mūsų negalių, visi esame tiesiog kolegos.“
Barbora Suisse – organizacijos „Draugiški autizmui“ įkūrėja, knygos „Autizmas – dalis manęs“ („Baltos lankos“, 2024) bendraautorė, Lietuvos įvairovės chartijos valdybos narė. Veda mokymus organizacijoms, padeda joms tapti draugiškoms autizmui ir negaliai.