Audioteka

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o jį kelionėje lydėti pasišovė Žiedo brolija.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ antroje dalyje „Dvi tvirtovės“ pasakojama apie tolesnius Žiedo brolijos nuotykius, jų kovą su blogio pusėn stojusiu Izengardo burtininku Sarumanu ir Žiedo Nešėjo Frodo kelionę į Priešo žemes.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Knygoje pasakojama istorija panardina į svaigią Paryžiaus vasaros atmosferą ir kviečia susimąstyti: kas gali paskatinti mus įveikti savo baimes, susikaustymą bei įpročius ir, kai gyvenimas nebeteikia džiaugsmo, priversti išsukti iš įprasto kelio?

Įsivaizduokite – nepažįstamas žmogus išgelbsti jums gyvybę mainais už pasižadėjimą daryti viską, ko tik jis pareikalaus... jūsų paties labui. Priremtas prie sienos sutinkate ir atsiduriate keistoje padėtyje: regis, viskas ima slysti iš rankų... Jūsų gyvenimas – nebe jūsų valioje, tačiau daugeliu atžvilgių gerokai įdomesnis nei anksčiau! Vis dėlto pamažu apninka abejonės: ko iš tikrųjų siekia tas žmogus, kuris kišasi į jūsų gyvenimą? Kas jis toks? Ir kas tie paslaptingi jo aplinkos žmonės?

„Tikiuosi, kad mano knygos ras savo skaitytoją. Rašydamas siekiau perteikti savo patirtį bei žinias, gautas iš neurologijos specialistų ir išminčių, kuriuos sutikau keliaudamas. Jie man daug davė: negalėjau viso to pasilikti vien sau.

Aš nieko neišgalvojau ir neketinu pateikti naujo, genialaus laimės recepto. Tik noriu padėti skaitytojams suvokti, kokios iš tikrųjų vertingos yra paprastos tiesos, kurias kažkodėl dažniausiai pamirštame. Kviečiu į daug ką pažvelgti kitaip.“ 

Laurent Gounelle

Garsiausias visų laikų romanas apie mafiją.

Krikštatėvis – taip visi vadina Vitą Korleonę, iš Sicilijos į Ameriką atvykusios Korleonių šeimos galvą. Jis – vienas iš penkių įtakingiausių Niujorko mafijos vadų, nepaisantis jokių kliūčių kelyje į valdžią. Iš savo neprieinamos tvirtovės Long Ailande jis valdo milžinišką imperiją, kuri pelnosi iš lošimų, lažybų ir reketo. Tironas, šantažuotojas, žudikas – jo draugystės niekas nedrįsta atstumti, o už neteisybę susimoka. Net nužudymas nėra per didelė „teisingumo“ kaina. Krikštatėvio įtakai paklūsta visi – nuo patruliuojančio policininko iki aukščiausios valdžios. Tačiau lemtingas konfliktas netikėtai viską pakeičia ir Korleonių šeima tampa kitų mafijos šeimų taikiniu.

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

KNYGA, PAKEITUSI MILIJONŲ ŽMONIŲ SANTYKIUS

Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius ar kuo daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo. Tad susipažinkite su penkiomis meilės kalbomis.

Remdamasis ilgamete šeimų konsultavimo patirtimi ir iliustruodamas ją konkrečiais savo klientų pasakojimais, dr. Garis Čapmanas ne tik patars, kaip jaustis mylimiems, bet ir išmokys mylėti.

„Penkios meilės kalbos“ neabejotinai pakeis jūsų santykius su mylimu žmogumi.

Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti kam nors artimam ir mylimam.

Dr. Garis Čapmanas – rašytojas, lektorius, konsultantas, padedantis žmonėms sukurti ilgalaikius santykius. Jis yra populiarios knygų serijos „Penkios meilės kalbos“ autorius, taip pat Santuokos ir šeimos santykių bendrovės direktorius. G. Čapmanas keliauja po pasaulį vesdamas seminarus ir yra parašęs daugiau nei 20 knygų.

Jaunimui nuo 13 m. 

Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių – juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.

Anos Frank dienoraštis – vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių su šeima ir draugais Amsterdame, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m. iki 1944 m. 

Anos dienoraštis – ne vien holokausto liudijimas, bet ir mergaitės brendimo, jos nepalaužiamo optimizmo ir tikėjimo pačiu gyvenimu istorija. Jauna mergina stebėjo skeldėjantį pasaulį, didžiausias žmonijos nuodėmes, bet neprarado tikėjimo žmonių gerumu ir vilties, kad vieną dieną gyvenimas ir vėl sugrįš į įprastą. Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą.

Šis dienoraštis – sukrečiantis argumentas, kur veda prietarai, nepakanta ir akla neapykanta, kai neduodamas atsakas, kai elgiamasi be atodairos.

Ana mirė Bergen-Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 metais nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters norą – paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į 70 kalbų.

Rašyti dienoraštį – keistas užsiėmimas tokiai kaip aš. Ir ne vien todėl, kad anksčiau niekuomet nerašiau. Man atrodo, kad vėliau nei man pačiai, nei kam nors kitam nebus įdomios trylikametės mokinukės išpažintys. Nors iš tikrųjų tai nelabai svarbu, tiesiog aš noriu rašyti, maža to – atvirai pasakoti viską, kas guli ant širdies.

Viena iš labiausiai pripažintų ir skaitomiausių visų laikų saviugdos knygų, padėjusi milijonams žmonių pakeisti gyvenimą.

Jūsų pasąmonės galia – garsiausia Džozefo Merfio knyga – pristato ir aiškina būdus, kaip sutelkti savo mintis ir pašalinti pasąmonėje glūdinčias kliūtis, neleidžiančias mums gyventi sveikai, turtingai ir laimingai.

Praktiška, pilna išbandytų pratimų ir įkvepiančių gyvenimo istorijų knyga išmokys valdyti pasąmonę ir įrodys, kad įprastinis mąstymas ir svajonės kuria jūsų likimą. Nes žmogus yra tai, ką jis mąsto.

• Tobulėkite ir atraskite asmeninę laimę.
• Išsiugdykite gerus įpročius ir atsikratykite blogų.
• Išmokite pasveikti be gydytojų.
• Sutvirtinkite santykius su šeima, draugais ir kolegomis.
• Gaukite trokštamas pareigas, atlyginimą ar pripažinimą.
• „Susidraugaukite“ su pinigais.
• Nugalėkite baimes ir fobijas.
• Sieloje išlikite amžinai jauni.

Pasinaudokite ypatinga savo pasąmonės galia, tada stebuklai neaplenks ir jūsų!

„Šimtas metų vienatvės“ – Pietų Amerikos ir viso pasaulio literatūrą pakeitęs kūrinys. Romano stilius, kupinas detalių, spalvų ir jausmo, ištrynė ribas tarp realybės ir fantazijos, tapo žinomiausiu magiškojo realizmo žanro pavyzdžiu literatūros istorijoje.

Romane pasakojama Buendijų šeimos ir jų įkurto Makondo miesto šimto metų istorija – nuo įkūrimo iki tragiškos pabaigos. Kiekviena iš septynių Buendijų kartų į pasaulį atsineša savo lemtį, patiria savus džiaugsmus, kovoja su savais demonais. Jų visų likimai yra neišvengiamai susiję ir persipynę, formuojantys ne tik žmones, bet ir gimtąjį miestą.  Į Buendijų ir Makondo kasdienybę nuolat įsibrauna legendinės asmenybės, įsipina tikri istoriniai įvykiai ir šio pasaulio dėsniams nepaklūstantys magiški nutikimai.

„Daugiau šviesos, sąmojaus, išminties ir poezijos, nei būtų galima tikėtis iš šimto metų literatūros apskritai, o ne vieno žmogaus.“  Washington Post 

Gabrielis García Márquezas (1927–2014) – žymiausias XX a. Lotynų Amerikos rašytojas, magiškojo realizmo klasikas, Nobelio premijos (1982) laureatas. Jis gimė Arakatakoje (Kolumbija), Karibų jūros pakrantėje. Tėvai Gabrielį, vyriausią iš šešiolikos vaikų, paliko auklėti seneliams – močiutei, aiškiaregei, ir seneliui pulkininkui, Nepriklausomybės karų veteranui. Vaikystės miestelis ir senelių pasakojimai atsispindėjo visoje rašytojo kūryboje. „Jis kuria istorijas nuo vystyklų“, – sakydavo jo senelis.

Michellės Robinson Obamos knyga „Mano istorija" – tai nuoširdžiu atvirumu žavintys ir ryžtu siekti svajonių įkvepiantys JAV pirmosios ponios prisiminimai apie gyvenimą nuo paprastų svajonių kupinos vaikystės ankštame butelyje iki 2006-ųjų, kai jos vyras pradėjo svarstyti galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, pasakojimą baigiant vieno šalto ryto akimirkomis, kai įsėdo į limuziną su Melania Trump ir lydėjo ją į jos sutuoktinio inauguraciją.

Knyga jau pirmosiomis prekybos dienomis sudrebino knygų pasaulį ne tik Amerikoje, bet ir kituose žemynuose. „Mano istorija" iškart pasirodė 24 kalbomis, vos per pirmą prekybos savaitę parduota per 1,4 mln. knygos egzempliorių ir, nors išleista tik lapkričio mėnesį, tapo perkamiausia 2018 m. knyga Amerikoje.

Jausmingoje, asmeninio gyvenimo detalių kupinoje autobiografijoje Michelle Obama pripažįsta: „Ne kartą buvau įskaudinta. Ne kartą išties įniršusi. Tačiau dažniausiai stengdavausi iš viso to pasijuokti." Chronologiškai keliaudama per vaikystės dienas kukliuose namuose, šiltai prisimindama išmintingą tėvų auklėjimą paauglystėje, pasidalindama užplūsdavusiomis mintimis studijuojant tarp studentų, kurių daugumą sudarė baltaodžiai vyrai, Michelle Obama atskleidžia dar nematytą savo asmenybės pusę ir padeda geriau suprasti, kas lėmė reišmingiausius šios išskirtinės moters gyvenimo sprendimus.

Knygoje taip pat daug dėmesio skiriama tarpusavio santykiams, vyro Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiui, sąmoningai prisiimtai jos kaip JAV pirmosios ponios misijai, neišvengiamai iškilusiai dilemai, kai teko pasirinkti tarp karjeros ambicijų ir šeimos. Tai tarsi trūkstama dėlionės dalis, atskleidžianti smalsumą keliančias aukščiausio lygio politiko gyvenimo puses, nenutylinti politinių žaidimų niuansų ir leidžianti suprasti, kokį neįkainojamą indėlį sėkmei turi besąlyginis partnerio palaikymas.

„Mano istorija" – tai knyga, kuri patiks ne tik atvirų, gilių ir analitiškų autobiografijų gerbėjams, bet ir visiems ieškantiems įkvėpimo, paskatinimo nepasiduoti, tikėti savimi ir nepaliauti siekti savo tikslų. Kartu tai stiprios moters žinutė kitoms moterims, svarstančioms, kaip suderinti asmenines ambicijas su šeimos interesais. Drąsi, ambicinga, išmintinga ir nesibaiminanti reikšti savo nuomonės – tai pažintis su unikalia asmenybe, jos triumfo akimirkomis, nusivylimais, įsitikinimais, reikšmingiausiais pasiekimais ir tikslais.

„Rašymo procesas man buvo labai prasmingas. Praleidau daug laiko tiesiog prisimindama ir galvodama. To negalėjau sau leisti bene dešimtmetį. Vos Barackui pradėjus prezidento rinkimų kampaniją, kiekviena diena buvo tarsi sprintas. Buvo labai malonu šiek tiek atsipalaiduoti ir paklausti savęs „Kaip čia patekau? Kada mano istorija pakrypo kita linkme?" Aš atskleidžiau daug mažų akimirkų – akimirkų, apie kurias žmonės gali nežinoti, tačiau jos buvo išties svarbios man tampant ta moterimi, kuria esu dabar." Michelle Robinson Obama

„Originalu ir įtraukia, gausu intymumo ir refleksijų." Evening Standard

„Sulig kiekvienu perskaitytu knygos skyriumi mano žandikaulis iš nuostabos atvipdavo iki krūtinės... Tai nebuvo ta Obama, kurią pažinojau. Ji buvo daugiau." Independent

Michelle Robinson Obama (g. 1964 m.) geriausiai žinoma kaip buvusi Jungtinių Amerikos Valstijų pirmoji ponia, 44-ojo JAV prezidento Baracko Obamos žmona. Prieš tapdama vieno įtakingiausių pasaulio politikų antrąja puse, Michelle Robinson Obama gyveno įprastą gyvenimą. Vaikystę praleido kukliame bute kartu su tėvais ir broliu pietų Čikagoje. Baigė studijas Prinstono universitete ir teisės mokyklą Harvarde, dirbo rinkodaros ir intelektinės nuosavybės klausimų grupėje teisinių paslaugų įmonėje „Sidley & Austin", kur beje ir susipažino su savo būsimu vyru.

Vėliau teko būti Čikagos mero padėjėja ir išsivystymo komisijos nario asistente. Beveik ketverius metus išdirbo Čikagos nekomercinės organizacijos vykdomąja direktore. Paskutinė darbo vieta, kur jai teko dirbti iki susitelkiant į pagalbą vyro rinkimų kampanijai ir šeimai, buvo Čikagos universiteto medicinos centras, kur jai buvo patikėtos bendruomenės užsienio ryšių viceprezidentės pareigos. Šiuo metu, perdavusi pirmosios JAV ponios pareigas Melaniai Trump, Michelė dirba Čikagos Visuomeninių reikalų tarybos direktorių valdyboje. Drauge su Baracku Obama turi dvi dukras – Sashą ir Malią.

Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.