„Jaujininkas“ – tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų: aitvaras tėra įkyrus, nuo šeimininko priklausomas padaras, o klastingą ar ilgadantę šmėklą žmogus pajėgus įveikti išmone bei gudrumu. O kokia istorija be meilės, juolab jei ši be atsako? Apie tai gal reikėtų paklausti paties jaujininko.
Andrus Kivirähk – estų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas. Įvairiažanrė rašytojo kūryba apdovanota daugybe literatūrinių premijų, virtusi spektakliais ir televizijos serialais. Jis itin vertinamas už nutrūktgalvišką vaizduotę, taiklią ironiją ir netikėtas etninės kultūros, folkloro, estų istorijos interpretacijas, atmieštas tamsoku humoru. 2020 m. lietuviškai pasirodęs romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ (Mees, kes teadis ussisönu) žaibiškai pelnė skaitytojų simpatijas. „Jaujininkas“ (Rehepapp ehk November) – ne mažiau kultinis romanas Estijoje, jo motyvais sukurtas filmas „Lapkritis“ (November, rež. R. Sarnet, 2017).
Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas. Savo knygoje „Lietuviški takai“ D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus.
Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.
Amerikiečių rašytojo, žurnalisto ir Pulitzerio premijos laureato Upton Sinclair audioknyga „Džiunglės“ – tai vertinga klasika, pasakojanti apie pirmuosius lietuvius emigrantus JAV.
XX amžiaus pradžios Čikaga. Audioknygos veiksmas prasideda emigravusių lietuvių Jurgio ir Onos vestuvėmis miesto skerdyklų rajone. Tai viena įspūdingiausių amerikietiškos literatūros scenų, padariusi didžiulę įtaką socialinei ir ekonominei JAV raidai. Netrukus po to, kai 1906 m. knyga buvo išleista, priimti maisto higienos įstatymai, o kartu viešai prabilta apie nežmoniškas darbininkų gyvenimo sąlygas.
Autorius beveik du mėnesius pats praleido Čikagos mėsos pakavimo rajonuose ir ten gyvenusių žmonių gyvenimą pamatė iš arti. Tai nepagražintas ir sukrečiantis emigrantų iš Lietuvos ir visos Europos paveikslas – emigrantų, siekusių atrasti savo „Amerikietišką svajonę“, tačiau susidūrusių su nusikalstamo lygio hierarchinėmis sistemomis, klasta ir nepritekliumi. Vieninteliu tikslu čia tapo būtinybė išgyventi.
2023 m. Nobelio premijos laureato knyga.
Knygą sudaro trumpieji prozos tekstai „Vaizdai iš vaikystės“ („Prosa frå ein oppvekst“), „Sesutė“ („Søster“), apsakymas „Taip viskas prasidėjo“ („Det var slik det byrja“) ir apysaka „Rytas ir vakaras“ („Morgon og kveld“).
Autobiografiniuose kūriniuose „Vaizdai iš vaikystės“ ir „Sesutė“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Apsakyme „Taip viskas prasidėjo“ jautriai perteikiama pirmosios meilės tema, bundantys jausmai ir juslės. „Rytas ir vakaras“ – apysaka, parašyta su koncentruota poezijos jėga, kurioje apmąstomas žmogaus gyvenimas nuo pat gimimo iki mirties.
Jon Fosse (g. 1959 m. Haugesunde) – norvegų rašytojas, dramaturgas ir vertėjas. Itin produktyvus ir universalus autorius, parašęs per 50 kūrinių – romanų, poezijos, vaikų literatūros, eseistikos ir dramų. Fosse gausiai apdovanotas už savo kūrybą, ne sykį tituluotas kaip vienas iš ryškiausių šiuolaikinės dramaturgijos kūrėjų. Fosse literatūra gali būti apibūdinama kaip postmodernus minimalizmas.
Išleido „Aukso žuvys“