Autorių kolektyvas

Integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ 1 klasei komplektą papildo pratybų sąsiuviniai, skirti kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekviename jų – visuomenininio ugdymo ir gamtos mokslų, lietuvių kalbos bei matematikos užduotys.
Pratybų sąsiuvinis „Vaivorykštė“ 1 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintas pradinio ugdymo bendrąsias programas.

Integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ 1 klasei komplektą papildo pratybų sąsiuviniai, skirti kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekviename jų – visuomenininio ugdymo ir gamtos mokslų, lietuvių kalbos bei matematikos užduotys.
Pratybų sąsiuvinis „Vaivorykštė“ 1 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintas pradinio ugdymo bendrąsias programas.

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis papildo Audronės Correia, Giedrės Šliumpienės ir Sauliaus Žuko lietuvių kalbos vadovėlį 1 klasei. Pratybose vaikai įtvirtina žinias ir pasitikrina, kaip pavyko įsisavinti pamokos medžiagą.

Integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ 1 klasei komplektą papildo pratybų sąsiuviniai, skirti kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekviename jų – visuomenininio ugdymo ir gamtos mokslų, lietuvių kalbos bei matematikos užduotys.
Pratybų sąsiuvinis „Vaivorykštė“ 1 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintas pradinio ugdymo bendrąsias programas.

Integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ 1 klasei komplektą papildo pratybų sąsiuviniai, skirti kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekviename jų – visuomenininio ugdymo ir gamtos mokslų, lietuvių kalbos bei matematikos užduotys.

Pratybų sąsiuvinis „Vaivorykštė“ 1 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintas pradinio ugdymo bendrąsias programas.

Integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ 1 klasei komplektą papildo pratybų sąsiuviniai, skirti kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekviename jų – visuomenininio ugdymo ir gamtos mokslų, lietuvių kalbos bei matematikos užduotys.
Pratybų sąsiuvinis „Vaivorykštė“ 1 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintas pradinio ugdymo bendrąsias programas.

Integruoto vadovėlio „Vaivorykštė“ 1 klasei komplektą papildo pratybų sąsiuviniai, skirti kiekvienam mokslo metų mėnesiui. Kiekviename jų – visuomenininio ugdymo ir gamtos mokslų, lietuvių kalbos bei matematikos užduotys.
Pratybų sąsiuvinis „Vaivorykštė“ 1 klasei parengtas pagal 2022 m. atnaujintas pradinio ugdymo bendrąsias programas.

Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinis papildo Audronės Correia, Giedrės Šliumpienės ir Sauliaus Žuko lietuvių kalbos vadovėlį 1 klasei. Pratybose vaikai įtvirtina žinias ir pasitikrina, kaip pavyko įsisavinti pamokos medžiagą.

Literatūros konspektas abiturientui skirtas 11-12 klasės mokiniams. Jame glaustai pristatomi Lietuvos rašytojai, įtraukti į Vidurinio ugdymo bendrųjų programų literatūrinio (kultūrinio) ugdymo išplėstinio kurso turinį. Konspekto pagrindas – „Baltų lankų“ literatūros vadovėliai ir chrestomatijos 11 ir 12 klasėms, nors jis tinka mokantis ir iš kitų mokymo priemonių.

Aptariami svarbiausi rašytojo kūrybinės aplinkos ir kultūrinio konteksto bruožai, biografijos faktai, būdingiausios kūrybos ypatybės, pateikiama literatūros tekstų su klausimais. Siekiama pabrėžti bendrus skirtingų autorių kūrybos motyvus, problemas ir taip išryškinti literatūros istorijoje pasikartojančias temines gijas, pavyzdžiui: žmogaus ir pasaulio prieštaringumas, įsipareigojimas tėvynei ir visuomenei, tautinės tapatybės kūrimas ir įtvirtinimas, miestas kaip atminties ir vaizduotės šaltinis, gyvybės vertė ir nuvertinimas ir panašiai.

Pateikiama literatūros tekstų su klausimais. Pabrėžiami bendri skirtingų autorių kūrybos motyvai, problemos – teminės gijos, nusidriekiančios per visą literatūros istoriją.

Šio numerio gale spausdinamas Danutės Bacevičiūtės straipsnis „Dvidešimtosios „Baltos lankos“. Čia prisimenama, kad Druskininkų akademinė savaitė jau sulaukė šiokio tokio jubiliejaus, bet dar svarbesnis dalykas yra pamažu atsirandanti diskusinės aplinkos tradicija. Tos tradicijos įkvėptas siūlyčiau atkreipti dėmesį į kelis šiame "Baltų lankų" numeryje užsimezgančius saitus tarp skirtingos tematikos straipsnių. Tikiuosi, kad šios kelios punktyrinės linijos kvies pasvarstyti, ar tai tik atsitiktinės sąsajos, ar gana logiški šių dienų gyvenimo ir galvojimo bendrumai.

Šis numeris ir formaliai artimas diskusinei aplinkai: greta straipsnių čia spausdinami net keli pokalbiai su autoriais, pateikiama susisteminta kelis mėnesius trukusios diskusijos A. J. Greimo centro tarpdisciplininiame seminare medžiaga.

Dešimtas Lietuvos istorijos tomas Nepriklausomybė (1918–1940 m.) – tai originali interpretacija, skirta moderniajai Lietuvos valstybei. Nepriklausomybė ir socialinė pažanga buvo pagrindinė jos idėjinė politinė programa. Tačiau Lietuva gyveno didelio vidinio bei išorinio spaudimo aplinkybėmis, todėl nesusidarė sąlygos susiformuoti demokratijai ir visavertei valstybės nepriklausomybei.

Šioje studijoje į tarpukario Lietuvos valstybę bei visuomenę žvelgiama ne kaip į baigtinę vertybę, o kaip į procesą – nors jis lėmė rimtus vidinius ir išorinius prieštaravimus, vis dėlto neprarado perspektyvos. Studija parengta vadovaujantis dviem hipotezėmis: pirma, nepriklausoma nacionalinė Lietuvos valstybė buvo ne atsitiktinumas, o dėsningas bendrų pasaulinių bei regioninių procesų padarinys; antra, patyrusi daugybę problemų, ji tapo reikšmingu paveldu tiek lietuvių tautai, siekiančiai objektyvių ir subjektyvių politinės egzistencijos prielaidų, tiek ir tarptautinei bendruomenei, priimančiai Lietuvą kaip savo tikrą narę.

Pirmoje tomo dalyje nagrinėjamas modernios Lietuvos valstybės formavimosi procesas nuo Pirmojo pasaulinio karo impulsų tautinei idėjai plėtotis iki faktinių šalies sienų fiksavimo 1923–1924 m., toliau analizuojama politinės sistemos raida 1918–1940 m. – partijų, Seimo veikla, autoritarizmo teisiniai ir politiniai pagrindai, jėgos struktūros.

Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia yra pirmoji knyga iš trijų, skirtų Lietuvos XIX amžiui. Šios knygos, kaip ir kitų dviejų būsimų knygų, autoriai siekia realizuoti bendrą visos sintezės koncepciją – atskleisti Lietuvos, kaip savito sociokultūrinio fenomeno, tapsmą ir raidą, parašyti procesų, o ne įvykių istoriją, pabrėžiant Lietuvos visuomenės gyvenimo formas, jų raišką, kaitą, sąveiką su Europos procesais. Aiškinimo išeities taškas, šerdis, – visus juos nulėmęs procesas, kuris įvardijamas kaip modernėjimas, modernizacija.

Knygoje apibūdinamos XIX a. Lietuvos visuomenės funkcionavimo aplinkos. Charakterizuojamos to meto ypatybės, apibūdinama Lietuvos samprata, aptariamos visuomenės egzistavimo gamtinės ir klimato sąlygos, ištekliai, demografiniai procesai, luominė, konfesinė ir etninė visuomenės sudėtis, gyventojų tankumas, krašto urbanizacija. Išsamiai nagrinėjama Rusijos imperijos valdymo ir teisės sistema, visuomenės struktūra ir institucijos, etninės ir etnokonfesinės bendruomenės. Sekant pasaulinės istoriografijos tendencijomis atsirado netradicinis tokio pobūdžio darbams skyrius, skirtas šeimos ir moterų problemoms. Knygoje pateikiama ne tik Katalikų bažnyčios, bet ir kitų konfesijų – evangelikų, stačiatikių, unitų – Bažnyčių padėtis ir raidos ypatumai.

Darbe remiamasi naujausiais mūsų ir užsienio šalių mokslininkų Lietuvos istorijos tyrimais, naudojami visų kartų mokslininkų įdirbiai, daugelio kitų mokslo šakų tyrinėtojų darbo rezultatai, taip pat skelbti šaltiniai, kurių dalis istoriografijoje visai nenaudota arba naudota retai.

Knygai parengti originalūs informatyvūs žemėlapiai, pateiktos retai arba pirmą kartą publikuojamos iliustracijos, schemos.

„Greimo ieškojimas“ – taip vadinosi tarptautinė konferencija, vykusi 2007 m. lapkričio 9–10 d. Vilniaus universitete. Pažymint 90-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines, į jo gimtąją šalį buvo sukviesti po visą Europą išsibarstę jo mokiniai ar pasekėjai, gerai pažįstantys vienas kitą, bet nebeturintys progų susitikti. Baltų lankų žurnalo Nr. 30 skirtas Algirdui Juliui Greimui. Greta publikuojami konferencijoje skaityti pranešimai ir paties Greimo archyviniai tekstai.