Baltos lankos

Tikslūs judesiai surepetuoti sekundžių tikslumu. Nebus nė vieno liudytojo. Policija tikrai neatseks pėdsakų. O kai didžiulis auksinės žuvelės akvariumas bus kupinas pinigų, užplūs svaigulys ir beprotiškas laisvės pojūtis.
Prieš daugelį metų griūvant šeimai trys broliai tapo neišskiriami. Tėvas juos išmokė visada smogti atgal, o motina įskiepijo troškimą išsilaisvinti... Perskaitę šią knygą niekada nepamiršite Leo, Felikso ir Vincento.
Tai pasakojimas apie negailestingiausią ir išradingiausią kada nors Švedijoje veikusią nusikaltėlių grupuotę. Jų nusikaltimai tokie neįtikėtini, kad atrodo sukurti lakiausios vaizduotės, bet įdomiausia, kad viskas įvyko realiame gyvenime.

„Lokio šokį" įkvėpė istorija apie tris brolius, kurie įkaite laikė visą Švediją, per dvejus metus įvykdę dešimt įžūlių, puikiai suplanuotų bankų apiplėšimų. Nė vienas iš jų prieš tai nebuvo įvykdęs jokio nusikaltimo. Visiems jiems dar nebuvo nė 24-erių. Apie tai pasakoja ketvirtasis brolis, nedalyvavęs nusikaltimuose.


Antono Svenssono pseudonimu pasirašo du Švedijos rašytojai - Stefanas Thunbergas ir Andersas Roslundas.
Stefanas Thunbergas - vienas žymiausių skandinavų scenaristų, daugelio kriminalinių TV serialų autorius.
Andersas Roslundas - ketvirtasis brolis - yra garsus tiriamosios žurnalistikos atstovas. Labiausiai išgarsėjo kurdamas kartu su Börge Hellströmu. Šis rašytojų duetas apdovanotas daugybe prestižinių literatūros premijų.

Prieš keliolika metų efektyviai dirbantis vadovas turėjo gebėti valdyti procesus ir juos atliekančius žmones. Šiandienos vadovo samprata ir užduotis ženkliai kinta. Geru vadovu laikomas tas, kuris geba suprasti žmones, juos išgirsti, ugdyti ir skatinti. Prioritetinė vadovo pareiga tampa pagalba darbuotojui noriai įsitraukti į įmonės veiklą. Noriai!
Mūsų dienų rinkoje būtent vadovo elgesys su darbuotojais yra lemiamas veiksnys, kuris užtikrina našią, produktyvią veiklą ir sėkmę įmonės konkurencinėje kovoje.
Lektorius ir verslo valdymo konsultantas Saulius Jovaišas siekia paskatinti būsimus ir esamus vadovus susimąstyti apie savo efektyvumą dabartinėje rinkoje – kaip turi elgtis ir ką turi daryti vadovas, kad jo vadovaujamos organizacijos darbuotojai kurtų maksimalią pridėtinę vertę.

Saulius Jovaišas – lektorius, verslo valdymo konsultantas, ugdančiojo vadovavimo ir karjeros patarėjas, personalo parinkimo ekspertas, straipsnių, publikacijų ir interneto seminarų autorius, projekto „Boso valanda“sumanytojas. Jis turi daugiametės sėkmingo vadovavimo patirties įvairiose įmonėse (M–1, „CV-Online“, „Kas yra kas Lietuvoje“, „SJ Solutions“, „Veiklos valdymo sprendimai“ ir kt.). „Boso valanda. Kasdienė šiuolaikinio vadovo knyga: kaip vadovauti žmonėms?“ – tai antroji autoriaus knyga. Pirmoji, parašyta kartu su bendraautore Girėne Ščiukaite, „Ieškai darbo“ pasirodė 2011 m.

„Apie ką ši knyga? Peteris Druckeris kitados yra taikliai pasakęs: „Jei vadovai suprastų, kad jų darbas ir yra darbas su žmonėmis, jie būtų kur kas efektyvesni vadovai…“ (Ar kažkaip panašiai.) Ką tai reiškia? Šiandien vadovai – ne tie žmonės, kurie valdo kitus, kad jie atliktų užduotis ar funkcijas, o tie, kurie ugdo žmones, kad būtų pasiekti tikslai.“ (p. 9)
Saulius Jovaišas

„ vadovas yra žmogus, kuris prisiima esminę atsakomybę. Tai išskiria jį iš kitų. Kas nutinka, kai prisiimi tokią atsakomybę? Nebėra ko kaltinti. Kas tas mano likimas? Aš pati.“ (p. 16)
Solveiga Kurgonaitė

„Dažnas mano, kad darbuotojų atranka – tai personalo skyriaus darbas, tačiau iš tiesų tai viena svarbiausių vadovo užduočių. Per darbuotojų atranką vadovas nebūtinai griežia pirmuoju smuiku, tačiau beveik visada būtent nuo jo priklauso lemiamas šio proceso akordas.“ (p. 67)
Valerija Buzėnienė


„ Pasitaiko atvejų, kai vadovai darbuotojams užduoda nukreipiančius klausimus tam, kad paskatintų atsakyti taip, kaip nori vadovai. Tačiau toks būdas yra ne koučingas, bet manipuliacija, kuria siekiama primesti savo nuomonę." (93 p.)
Tomas Misiukonis

„<…> vadovas gali pasinerti į komandą, susilieti su ja; kita vertus, jis gali būti pasiruošęs atsitraukti ir palikti ją veikti savarankiškai. Norint sėkmingai vadovauti komandai vadovui verta išmokti ją suprasti .“ (p. 125)

Dvidešimt penkerių Žanas dirba taksistu Paryžiuje. Jei būtų turėjęs galimybę siekti mokslo, būtų nemažai nuveikęs, deja, nebuvo sąlygų. Tačiau Žanas pasižymi atvira siela ir gera širdimi. Vieną dieną į jo automobilį įlipa aštuoniasdešimtmetis Saliamonas Rubinšteinas - nemenkus turtus susikrovęs buvęs siuvėjas, „kelnių karalius". Nors juodu skiria didelis amžiaus skirtumas, Žanas ir Saliamonas susidraugauja. Holokaustą išgyvenęs Saliamonas stengiasi padėti apleistiems, vienišiems, bejėgiams žmonėms. Jis yra įkūręs psichologinės pagalbos centrą ir pasiūlo Žanui tapti savotišku „SOS savanoriu" - siunčia jį į misijas pas nevilties apimtus žmones. Vieną rytą Saliamonas paprašo Žano nuvažiuoti pas Korą Lamener, visų užmirštą buvusią šansono žvaigždę. Tai moteris, kurią Saliamonas kadaise mylėjo. Kora vėl atranda jėgų svajoti ir siekia iš Žano padaryti kino žvaigždę.
Literatūros kritikai Saliamoną tapatina su pačiu Gary - juos sieja baimė pasenti ir tapti niekam nereikalingiems.
Tai vienas paskutinių Romaino Gary romanų, išleistas 1979 metais Émilio Ajaro slapyvardžiu.

Naujas Haruki Murakami apsakymų rinkinys po devynerių metų. Pasakojimai dar gilesni, dar aštresni, pranokstantys pranašystes.

Šią knygą sudaro šešios tarpusavy susipynusios istorijos:

„Drive my Car". Teatro aktorius Kafuku pasisamdo asmeninę vairuotoją Misaki. Pamažu jis pradeda kalbėtis su ja ramybės neduodančiu klausimu - kodėl jo mirusiai žmonai reikėjo kitų vyrų.

„Yesterday". Tokijuje gimęs ir užaugęs Kitaru kalba tobulu Kansajo dialektu. Savo bendraamžiui jis pasiūlo keistus „kultūros mainus". Praeina 16 metų...

„Nepriklausomas organas". Individualistas medicinos daktaras Tokajus paaukodamas savo gyvybę įgyja tai, ko anksčiau niekada neturėjo.

„Šecherezada". Tarsi negyvenamoje saloje "name" įkalintas Habara mėgaujasi užburiančiomis istorijomis, kurias kaskart po sekso jam pasakoja „ryšininkė".

„Kino". Žmonos išduotas Kino meta darbą ir atidaro barą. Vieną dieną jis pradeda gauti keistus ženklus.

"Vyrai be moterų". Vidurnaktį suskamba telefonas - buvusios mylimosios vyras praneša liūdną žinią.

Nepamirštama istorija apie motinas, dukras ir atstumą, skiriantį tris vienos šeimos kartas.

Į praeities didybę menančius, o dabar apmirusius senstančios Irisės Blek namus Kaire nelauktai atvyksta jos maištajaunti anūkė Rubė. Ji pabėgo iš Anglijos dėl įtemptų santykių su motina ir ieško paguodos pas močiutę, kurios nematė daugelį metų. Pamažu skirtingų kartų giminaitės atsiveria viena kitai ir tarp jų užsimezga ypatingas ryšys. Rubė padeda Irisei atkurti blankstančius praeities atsiminimus. Kaip gyvas iškyla spindintis, kosmopolitiškas Antrojo pasaulinio karo Kairas, triukšmingos gatvelės, šurmuliuojantys turgūs, didingos piramidės, o visa tai supa didžiulė, nelaimę pranašaujanti dykyma. Tai buvo metas, kai Irisė atidavė savo širdį vienintelei savo gyvenimo meilei, kapitonui Ksanui Molino. Deja, jį amžiams pasiglemžė karo sukūriai... O šioji netektis lėmė pražūtingą Irisės santuoką, iš kurios gimė Rubės motina.
Irisė nori atgaivinti tolstančią praeitį, o Rubė – suvokti save dabarty. Mėgindamos perprasti žmogaus tapatybės, netekties ir atleidimo paslaptis dvi moterys atsiduria baisiame pavojuje Egipto dykumoje.


Rosie Thomas – daugelio puikiai skaitytojų įvertintų romanų autorė, du kartus apdovanota Metų romantinio romano premija. Gimė nedideliame Šiaurės Velso kaimely. Rašytoja – aistringa keliautoja ir alpinistė, yra įkopusi į ne vieną Alpių ir Himalajų kalną, varžėsi automobilių ralyje Pekinas-Paryžius, gyveno nedidelėje bulgarų tyrinėjimo stotyje Antarktidoje. Šiai knygai rašytoja įkvėpimo sėmėsi iš kelionės po Egiptą.

„Šiame atvirame ir užburiančiame pasakojime Rosie Thomas karčiai ir viltingai teigia, jog žmogaus širdis yra nepaprastai sudėtinga, nepaklūstanti jokioms taisyklėms.“
Mail on Sunday

„Svaiginama ir veržli savęs pažinimo kelionė.“
Eithne Farry, Daily Mail

„Puiki knyga, gražiai parašyta... joje keliami žmogaus tapatybės, priklausomybės, neištikimybės, mirties ir atleidimo klausimai... itin jaudinantis žmogaus širdies tyrimas.“
Australian Women's Weekly

Trumpas, taiklus ir žaibiškas trileris.

Ulavo meilė gali būti tokia pat stipri, kaip ir gebėjimas žudyti. Vis dėlto jis visada vienišas, nes jo profesija – baudėjas. Kai gyvenimui užsidirbi bausdamas, sunku su kuo nors užmegzti artimą ryšį. Tačiau, regis, pagaliau jis sutiko savo svajonių moterį. Tik yra dvi problemos: ji – jo boso žmona, o Ulavą ką tik nusamdė ją nužudyti.

Naujausias pasauliniu mastu pripažinto Hario Hūlės knygų ciklo autoriaus Jo Nesbø darbas – greito veiksmo, glaustas ir lyriškai tamsus trileris, kurio centre – rankas susitepęs, bet nuoširdus antiherojus, samdomas žudikas, ramiai besileidžiantis į meditacinius apmąstymus apie meilę ir mirtį.


„Neginčijamai skandinaviško trilerio karalius... Mums jau tapo įprasta, kad Nesbø trileriai didelės apimties, juose daug staigių siužeto vingių, žiaurios prievartos, o štai minimalistinis ir trumpas tarsi poezija Kraujas ant sniego – visiška priešingybė ankstesniems autoriaus romanams.<...>“
The Times


„Puikus romanas... Kraujas ant sniego turi vyriško romantizmo, kurį randame, pavyzdžiui, filmuose apie mafiją... Tai vienas iš „tų“ elementų, kurie šį romaną paverčia tikrai gera literatūra.“
Dagbladet (Norway)


„Kraujas ant sniego – asmeninis Nesbø „bulvarinis skaitalas“ dviem prasmėmis. Tai ir duoklė kietai sukaltam aštuntojo dešimtmečio pasakojimo stiliui, ir kartu paralelės su Quentino Tarantino filmais.<...>“
Dagsavisen (Norway)


„Gryna, kruvina, šalta, mistinė ir žavinti tamsuma.“
CrimeFictionLover

Jo Nesbø (Ju Nesbio, g. 1960) – vienas geriausių šių laikų kriminalinių romanų rašytojų pasaulyje. Milžinišką sėkmę ne tik gimtojoje Norvegijoje, bet ir daugelyje užsienio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jam pelnė kultinis knygų ciklas apie Harį Hūlę. Autorius apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Stiklinio rakto“, „Riverton“, Norvegijos knygų klubo, Danijos detektyvų rašytojų akademijos, Suomijos detektyvų rašytojų akademijos, „Bookseller“ prizu. Šiuo metu pasaulyje parduota daugiau kaip 50 milijonų Jo Nesbø knygų egzempliorių.

Ką reiškia turėti spalvą arba būti bespalviam? Ar Cukuru Tadzakis įgis spalvą, o gal kaip tik išmoks priimti žmones be jų spalvų?

Cukuru Tadzakiui – trisdešimt šešeri. Mokyklos laikais jis ir dar keturi jaunuoliai buvo susibūrę į harmoningą, jaukią draugiją. Tačiau kad galėtų studijuoti geležinkelio stočių architektūrą, Cukuru išvyksta į Tokiją. Vieną vasaros dieną nepaaiškinę priežasčių keturi mokyklos laikų draugai staiga nutraukia su juo ryšius, ir Cukuru, patyręs šoką, iki pat kitų metų klaidžioja savižudybės paribiuose. Vaikinas įtiki esąs bespalvė, nevisavertė asmenybė. Jis nesąmoningai pradeda tolti net ir nuo pačių artimiausių žmonių. Po šešiolikos metų mylimai moteriai užsiminus apie mįslingą atstumą tarp jųdviejų ir paraginus pažvelgti praeičiai į akis, jis nusprendžia aplankyti buvusius draugus ir išsiaiškinti, kas gi vis dėlto anuomet įvyko. Taip prasideda didžiosios Cukuru klajonės, nusidriekusios net iki Suomijos.

Šis Haruki Murakami romanas – tarsi daugiasluoksnis pyragas. Pagal tai, kuris sluoksnis skanaujamas, pasakojimas palieka vis kitokį įspūdį. Atsiras tokių skaitytojų, kurie sapnų ir mistiškų istorijų intarpuose įžvelgs žmogaus sielos tamsybę. Bus ir tokių, kurie kaip karoliukus ant vieno siūlo suvers visus iš romano veikėjų lūpų nuskambėjusius filosofinius apmąstymus bei aforizmus.


„Vieną dieną staiga šovė mintis, atsisėdau prie stalo ir parašiau pirmąsias šio romano eilutes, nežinodamas, nei kaip veiksmas rutuliosis toliau, nei kokie veikėjai pasirodys, nei kokio ilgumo šis tekstas bus, ir taip nieko nežinodamas vis rašiau ir rašiau daugiau nei pusę metų. Iš pat pradžių regėjau tik jaunuolio, vardu Cukuru Tadzakis, akyse atsispindinčio riboto pasaulio vaizdą. Tačiau matyti, kaip tas vaizdas su kiekviena diena pamažu keičiasi ir kaip tampa vis gilesnis bei platesnis, man buvo be galo įdomu, tam tikra prasme netgi jaudrino sielą.“

Haruki Murakami

Nepamirštamas pasakojimas apie didelę paslaptį, pakeitusią dviejų šeimų gyvenimą...

Mariana Koldvel, trisdešimt šešerių metų televizijos prodiuserė, gyvena svajonių gyvenimą Niujorke. Mėgstamas darbas ir stulbinanti karjera, pasakiški santykiai – Mariana priverčia visus, net ir save, įtikėti, kad jos gyvenimas klojasi taip, kaip ji trokšta. Tačiau vieną vakarą ji išgirsta durų skambutį, o jas atidariusi išvysta... Kerbę Rouz, aštuoniolikmetę merginą su raktu į praeitį, kurią Mariana manė visiems laikams užrakinusi.
Tą akimirką, kai Kerbė išdygsta prie Marianos namų slenksčio, visas jos skrupulingai kurtas pasaulis sukrečiamas iki pamatų. Jos abi leidžiasi ieškoti to, ko dar trūksta jų gyvenime, ir kiekviena supranta, kad dažnai mūsų vieta – ten, kur mažiausiai tikimės. O tai, ką stengiamės užmiršti, širdis prisimena amžinai.


Humoras, atvirumas, originalumas ir Jane Austin kūrybą primenantys kandūs socialiniai komentarai. Šis romanas puikiai tinka ir ant naktinio stalelio prie lovos, ir paplūdimio krepšy. Net pati Austen neatidėtų jo į šalį neperskaičiusi.
Chicago Sun-Times

Emily Giffin baigė Virdžinijos universiteto Teisės fakultetą. Kelerius metus padirbusi teisininke advokatų kontoroje Manhatane, persikėlė gyventi į Londoną ir atsidėjo tik rašymui. Išleido šešis romanus, tapusius „New York Times“ bestseleriais.

„Mūsų liks tik tiek, kiek telpa banjano šešėly“ – šių pranašiškų Karalienės Močiutės žodžių, ištartų vieną kvapnią saulėtą popietę, mažoji princesė Raamė dar nesuprato. O pirmąkart išvydusi raudonąjį – kodėl gi jis raudonasis? – khmerą, visą apsitaisiusį juodai, su sandalais iš padangos, ji tarė sau reginti tevodą, angelą, Pajuodėlį. Deja, tai buvo ne angelas, o vienos šiurpiausių pasauly revoliucijų kareivis, atėjęs išvaryti taikios, išmintingos karališkosios šeimos į baisią kelionę po pragaru virstančią šalį. Tądien nuostabus Raamės vaikystės pasaulis ėmė byrėti į šipulius...

Romanas Banjano šešėly pasakoja apie visagalę tėvo ir dukters meilę katastrofos akivaizdoje, liudija realius įvykius XX a. 8-ojo dešimtmečio Kambodžoje, atskleidžia tai, kad ir negailestingame pasauly esama grožio, tik reikia gebėti jį įžvelgti.

Šis daugybe literatūrinių premijų apdovanotas kūrinys grįstas asmenine rašytojos patirtimi. Kaip ir pagrindinė romano herojė Raamė, Vaddey Ratner, Kambodžos karališkosios šeimos narė, patyrė Raudonųjų khmerų terorą, per kurį žuvo daugiau kaip du milijonai žmonių. Lemtingaisiais 1975-aisiais autorei tebuvo penkeri. Po ketverių metų, išgyvenusi prievartą, badą ir artimųjų žūtį, ji pabėgo iš gimtosios šalies. 1981 m. Ratner atvyko į JAV beveik nemokėdama anglų kalbos. Po keliolikos metų ji su pagyrimu baigė Kornelio universitetą ir neilgai trukus išgarsėjo visame pasauly kaip rašytoja, pateikusi skaitytojams šį sukrečiantį liudijimą.


„Subtilus pasakojimas... gausus istorinių faktų, sodrių emocijų, reiškiamų vaizdinga kalba. Romanas, kuris neabejotinai bus skaitomas ir vertinamas ateities kartų.“
PEN/Hemingway Award Finalist citata

„Tokios istorijos kaip ši sujaudina iki širdies gelmių ir, drįstu pasakyti, pakeičia gyvenimą.“
Bookreporter.com

„Grožio ir netgi džiaugsmo kupinas pasakojimas. Neįtikėtina ir kilnu tai, kad apie įvykius kalbama be pykčio ir su begaline empatija.“
Ligaya Mishan, New York Times Book Review

1962-aisiais Italijos pajūry, nuošaliame miestely tarp uolų, mažo viešbutuko savininkas Paskualė Tursis svajodamas privilioti turistų nusprendžia įrengti teniso aikštelę. Vieną dieną jūroje lyg per sapną jis išvysta motorinę valtį. Paaiškėja, kad ja atplaukia – sunku patikėti – gražuolė amerikiečių aktorė, besifilmuojanti filme „Kleopatra“ su žvaigždėmis Ričardu Bertonu ir Elizabete Teilor. Deja, aktorė turi skaudžią paslaptį...
Mūsų laikais, po pusės amžiaus, Holivudo kino studijoje garsaus prodiuserio Maiklo Dino asistentė Klerė klausosi literatūrines ambicijas puoselėjančio Šeino Vilerio scenarijaus pristatymo. Netikėtai pasirodo žilas vyriškis, ieškantis paslaptingos moters, su kuria kadaise bendravo vos tris dienas.
Kas nutiko per pusę šimtmečio? Kokią paslaptį slėpė dailioji aktorė? Ši istorija pasakoja apie žmones, siekiančius neįtikėtinų svajonių, apie nusivylimą ir viltį, apie nuopuolį ir prisikėlimą. Romano puslapiuose veriasi Ligūrijos pajūrio žavesys, šalto lietaus apnikto Edinburgo gatvės, svajonių fabriko Holivudo intrigos. Tai meilės istorija, sako knygos herojus Maiklas Dinas.

Jessas Walteris, šešių romanų autorius, buvo nominuotas „National Book Award“ premijai, apdovanotas Edgaro Allano Poe premija. Palaiminti griuvėsiai 2012 m. tapo „New York Times“ bestseleriu.

„Įsimintiniausia metų knyga.“
New York Times Book Review

„Viena iš geriausių metų knygų.“
Washington Post, Salon, Entertainment Weekly, San Francisco Chronicle, Seattle Times

„Walteris tvirtai įsitvirtino pirmosiose šiuolaikinių Amerikos rašytojų gretose. Jis meistriškai sukūrė romaną, kupiną tragizmo ir kandaus sąmojo, o svarbiausia tai, kad šiai knygai būdinga kilni literatūros klasikos dvasia.“
Steve Almond, Boston Globe

„Tiesiog puiku, meistriškas kūrinys, peržengiantis dešimtmečius, žemynus ir žanrus. Štai jums spektaklio šviesos, štai jums kamera, štai jums veiksmas. Jei norite iš romano ko nors daugiau, nei „Palaiminti griuvėsiai“ jums davė, jus dera, taip sakant, išmesti iš teatro.“
Daniel Handler

„Įspūdinga istorija apie meilę, nusivylimą, savanaudiškas paskatas ir žmogaus širdies kantrybę.“
The Stranger