Ar žinote tą jausmą, kai diena jau eina į pabaigą, jūs skubate, vaikas nenori rengtis, nenori praustis... nenori nieko. Ir nebežinote, ar dar kartą sakyti „prašau“, pagrasinti neduoti savaitę saldumynų, ar tiesiog pačiai atsigulti ant grindų ir apsimesti, kad čia labai ilgas sapnas.
Man atrodo, visi tėvai bent kartą yra patyrę tokį rytą ar vakarą, o gal net visą dieną.
Becky Kennedy, klinikinė psichologė, instagrame dar žinoma kaip Dr. Becky savo knygoje „Vidinis gerumas. Praktinis vadovas, kaip sukurti tvirtą ryšį su vaiku“ siūlo į vaikų auginimą pažvelgti ne keliant klausimą, „kaip priversti vaiką elgtis gerai?“, o per bandymą suprasti: „Ko mano vaikas šiuo metu dar nemoka?“
Mintis girdėta ne kartą, tačiau praktikoje tikrai ne visada pavyksta pritaikyti (ypač kai tądien vaikas penktą kartą patiria stiprias emocijas). Ir štai Becky Kennedy gan suprantamai ir paprastai mums paaiškina, kodėl taip nutinka, ką daryti ir kaip tėvams išgyventi šias krizes.
Keli Becky Kennedy principai, kuriuos norisi prisiklijuoti ant šaldytuvo
1. Elgesys nėra vaiko tapatybė.
Vaikas gali pasielgti blogai, bet tai nereiškia, kad jis yra blogas. „Tu pasielgei netinkamai“ yra visai kas kita nei „tu esi blogas“.
Skirtumas atrodo nedidelis, bet jis leidžia vaikui suprasti: aš galiu suklysti ir vis tiek likti geras žmogus.
2. Galioja du dalykai vienu metu.
Vaikas gali būti labai geras ir elgtis siaubingai. Aš galiu labai mylėti savo vaiką ir labai pykti ant jo. Galiu suprasti, kodėl jis trenkė broliui, ir vis tiek pasakyti, kad mušti negalima.
3. Pirmiausia ryšys, tada koregavimas.
Kai vaikas patiria stiprias emocijas, pamokslai apie elgesį dažniausiai nelabai suveikia. Dr. Becky siūlo pirmiausia padėti vaikui nusiraminti ir būti išgirstam, o ribą vis tiek išlaikyti. Nesakyti „Nustok pykti“, bet: „Matau, kad tau labai pikta. Pykti galima. Mušti negalima.“
4. Ieškokime, kas slypi po elgesiu.
Kai vaikas rėkia, kad „nenori eiti į darželį“, mums labai lengva išgirsti tik nepaklusnumą. Bet verta stabtelėti ir pagalvoti: gal jis pavargęs, gal nerimauja, gal sunku atsiskirti.
Tai nereiškia, kad kiekvieną elgesį turime pateisinti. Tai reiškia, kad pirmiausia pabandykime suprasti, kodėl tai vyksta.
5. Tėvams nereikia būti tobuliems.
Man ši dalis turbūt pati mieliausia.
Knygoje daug kalbama ne tik apie vaikus, bet ir apie mus. Apie tai, kad tėvystė nėra egzaminas, kurį galime vieną kartą išlaikyti ir tada jau gauti diplomą „Geras tėtis / gera mama“. Kartais pakelsime balsą. Kartais sureaguosime ne taip, kaip norėjome.
Ir tada galime grįžti. Atsiprašyti. Pasakyti: „Aš supykau ir pasielgiau netinkamai. Kitą kartą pabandysiu kitaip.“ Santykio taisymas taip pat yra labai svarbi auklėjimo dalis.