Filtrai
Rodoma

Iš savo mažo miestelio...

...į svaiginantį Niujorko spindesį!

 

Lenė Long investicijų magnatą Niką Korakį sutinka apsivilkusi elfės kostiumą. Nikas praneša stulbinančią žinią: ji gali būti turto paveldėtoja!

Įdukrinta mergaitė iš mažo miestelio nepasirengusi prabangiam Niujorko gyvenimui, tačiau Nikas pasiryžęs atverti jai akis, parodyti galimybes... Bet ar naujame Lenės gyvenime atsiras vietos ir jam?

Ilgas kelias nuo vienos nakties nuotykio iki meilę dovanojančių Kalėdų!

 

Rudenė Džouns negali patikėti, kad ir vėl akis į akį susitiko su verslininku ir įmonės vadovu Džeku Adamsu! Nejaugi teks būti Džeko partnere prašmatniose draugų vestuvėse žiemiškame Niujorke, nors prieš penkerius metus leidosi su juo į vienos nakties nuotykį? Bet vos tik Rudenę ir Džeką įsuka dar ir Kalėdų sūkurys, širdies ledai ima tirpti... 

„Hijeronas“ – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę intelektualinėmis pastangomis paveikti neteisėtą valdovą, tekste netiesiogiai iškyla ir dar vienas, šiandien itin aktualus klausimas: ar tiranas visuomet yra tik tautos priešas, ar kartais tampa ir savotišku jos kūriniu?

„Kratilas“ yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista savo paties pozicija, tiek ilgu ir ironišku žodžių etimologizavimu. Neduodamas aiškaus atsakymo, dialogas priverčia greta kalbos prigimties klausimo iškelti ir dar fundamentalesnį – apie nekalbinio pažinimo būtinumą ir prigimtį.

„Ijonas“ – vienas mįslingiausių Platono dialogų, ne veltui paskutiniu metu itin plačiai tirtas ir komentuotas. Kada jis parašytas? Jaunojo ar jau įsibėgėjusio autoriaus? Kiek jame ironijos ir kiek rimtumo? Ar poezija tėra filosofuoti negebančių žmonių produktas, ar tikras Mūzų sukeltas šėlas? Galiausiai – koks filosofijos ir poezijos santykis?

Manto Adomėno „Ijono“ vertimas, įvadas ir komentarai kviečia permąstyti šiuos ir dabar svarbius klausimus drauge su Platonu.

 

Laiškai – Platono skaitytojui neįprasto žanro, bet nepaprastai intriguojantys tekstai, iš kurių II ir VII visų pirma išsiskiria savo filosofinėmis digresijomis. Nors II laiškas visuotinai laikomas helenistine klastote, o dėl VII laiško autentiškumo mokslininkai iki šiol nesutaria, šie tekstai vertingi net ir kaip skirtingų laikotarpių platoniškos įtakos vaisiai ir istorinių įvykių atgarsiai. Ypač VII laiške su istoriniu pasakojimu persipinantys filosofiniai svarstymai naujai pažvelgia į filosofijos prigimtį ir filosofo vidines dramas. Skaitytojas paliekamas su tiek praktiškai, tiek teoriškai iškeliamais klausimais: ar žodžiai pajėgūs perteikti pažinimą? Koks yra sėkmingo ugdymo pamatas? Ar prasminga siekti skaudžiai tolimo ir nepasiekiamo idealo?

„Faidras“, paženklintas savotiško išminties meilės šėlo ir vaiskios ironijos, tiek Antikoje, tiek vėliau laikytas vienu iš svarbiausių Platono dialogų. Idiliškos gamtos apsuptyje vykstančiame Faidro ir Sokrato pokalbyje telpa svarstymai apie rašytinio bei sakytinio žodžio prigimtį, mitinį pasakojimą pasitelkiantys samprotavimai apie meilę, grožį ir sielą, galiausiai, transcendencijos ir platoniškųjų idėjų temos. Iš pažiūros, „Faidrą“ sudaro kelios, visiškai skirtingos dalys. Tačiau pažvelgus atidžiau, jas vienija bendros tematinės gijos, kurias atrasti patikėta pačiam skaitytojui.

„Charmidas“ – ankstyvojo Platono kūrybos laikotarpiui priklausantis dialogas, tyrinėjantis santūrumo (sōphrosynē) sąvoką. Šis dialogas, kaip ir didžioji dauguma Platono tekstų, yra aporetinis – neduoda aiškaus atsakymo, tad tokiu būdu skaitytojas yra kviečiamas mąstyti, diskutuoti kartu su filosofu Sokratu ir ateityje Trisdešimties tiranų – oligarchinio režimo, valdžiusio Atėnus – nariais tapsiančiais Charmidu ir Kritijumi. Tekste kontempliuojamos įvairios santūrumo sąvokos reikšmės, siekiant nutolti nuo pagrindinės, tradicinės jos sampratos, reiškiančios proto ir poelgių adekvatumą, sveiką nuovoką. Užuot sąvoką apibrėžę šiuo būdu, Sokratas, Charmidas bei Kritijas per visą dialogo eigą išskiria penkis skirtingus santūrumo apibrėžimus. Dialoge „Charmidas“ pasitelkiama „pažink save patį“ idėja, Sokrato „žinau, kad nieko nežinau“ metodas, įvairios ironijos apraiškos, taip pat aptinkamos svarbiausių Platono sampratų (sielos padalytumo, nemirtingumo, dorybių vienovės) užuomazgos.

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo „Apie pranašavimą pirma knyga“ (lot. „De divinatione“, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji „Apie pranašavimą“ knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.

Šis dialogas Antikos laikotarpiu buvo laikomas geriausiu įvadu ne tik į Platono mąstymo sistemą, bet ir į filosofiją apskritai. Dialogas gyvai pristato pagrindinius Platono dialogų veikėjus – Sokratą bei Alkibijadą, atskleidžia Sokrato filosofavimo techniką ir pagrindinius bruožus: dialektiką, elenchą, aporiją. Pasakojimas sukoncentruotas į Alkibijado asmenį – jo politines ambicijas, išvaizdą, gyvenimo būdą, o taip pat atskleidžiama Sokrato santykių su Alkibijadu perspektyva. Pagrindinė dialogo veikėjų tema – filosofija kaip tokia, o pokalbio varomoji jėga – Alkibijado ir Sokrato jausmai vienas kitam.

Živilės Pabijutaitės iš lotynų kalbos verstame Cicerono (106 m. per. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalas „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų: viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui. Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu „De fato“ plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir „De fato“ dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.

„Sokrato apologija“ yra bene geriausias atspirties taškas pradedant filosofinę kelionę. Platono fikcinė, bet su istoriniais įvykiais susieta Sokrato kalba teisme įamžino filosofo idealą – ieškantį tiesos ir šių paieškų neatsisakantį net mirties akivaizdoje. Ironiškai, drąsiai ir trikdančiai kalbantis Sokratas priverčia skaitytoją klausti savęs – ar aš tikrai žinau, ką manausi žinąs? Koks gyvenimas yra vertas gyventi? Kokia yra filosofo vieta politinėje bendruomenėje?

„Timajas“ – šiuolaikiniam skaitytojui itin egzotiškas, tačiau daugeliu atžvilgių svarbiausias Platono tekstas. Jame filosofas pateikia savą, su jo etinėmis, ontologinėmis ir teologinėmis nuostatomis suderintą gamtamokslinį pasakojimą apie pasaulį ir žmogų. Visatos Amatininko veikimo prielaidos ir tikėtinas kūrimo procesas atveria vartus tiek į esmines Platono filosofijos nuostatas, tiek į jų problemiškumą ir tolimesnį vystymąsi jau po Platono.

Haris Bošas ir Los Andželo policijos departamento detektyvė Renė Balard suvienija jėgas, kad išnarpliotų kadaise pabėgusios iš namų merginos nužudymą ir pasirūpintų, kad žudikas už įvykdytą nusikaltimą atsakytų teisme.

 

Detektyvė Renė Balard dirba naktinėje pamainoje, Los Andželo policijos departamente vadinamoje vėlyvuoju šou, ir vieną naktį, paryčiais sugrįžusi į Holivudo nuovadą, užtinka nepažįstamąjį, besirausiantį po senų bylų stalčius. Įsibrovėlis, pasirodo, yra į atsargą išėjęs detektyvas Haris Bošas, tiriantis seną įšaldytą bylą, kuri niekaip neduoda jam ramybės.

 

Balard negali Bošui leisti raustis departamento dokumentuose, bet, jam išėjus, pati pasidomi šia byla ir nejučia įsitraukia — iš gailesčio aukai ir pykčio jos žudikui. Kadangi Balard niekada nebuvo tokia pareigūnė, kuri pamiršta apie darbą vos pasibaigus pamainai, ji imasi bylos tyrimo.

 

Ši neištirta byla — Holivudo gatvėse gyvenusios, iš namų pabėgusios penkiolikmetės Deizės Kleiton nužudymas. Mergina buvo žiauriai nužudyta, o jos kūnas išmestas į konteinerį kaip kokia šiukšlė. Dabar Renė Balard suvienija jėgas su Bošu, kad išsiaiškintų, kas nutiko Deizei, ir galiausiai priverstų jos žudiką už tai atsakyti. Tirdami bylą, detektyvai užmezga trapų ryšį, tačiau šiai naujai partnerystei teks įveikti rimtų išbandymų tyrimui pasisukus netikėtai pavojinga linkme.

 

 

Atsiliepimai

 

„Šie du talentingi detektyvai pirmą kartą susitinka romane „Tamsi šventa naktis“ — jaudinančioje, dinamiškoje istorijoje, kurioje veiksmas vyksta pašėlusiu tempu. Ši knyga dar kartą įrodo, kad Michaelas Connelly'is neabejotinai yra tikras kriminalinės literatūros meistras.“ 

Associated Press

 

 

Michaelas Connelly’is yra populiarus dvidešimt aštuonių romanų ir vieno negrožinės literatūros kūrinio autorius. Visame pasaulyje pardavęs daugiau nei šešiasdešimt milijonų egzempliorių knygų, išverstų į trisdešimt devynias kalbas, šiandien jis yra vienas sėkmingiausiai kuriančių rašytojų. Dirbdamas nusikaltimų reporteriu Los Angeles Times ir Fort Loderdeil „Sun-Sentinel“, 1992 m. Connelly’is yra pelnęs prestižinį Amerikos detektyvų rašytojų apdovanojimą — Edgaro prizą už geriausią romaną. 2002 m. pagal Connelly’io romaną „Blood Work“ (1998). Clintas Eastwoodas režisavo kino filmą, kuriame atliko pagrindinį vaidmenį. 2011 m. kovą pasaulio kino teatruose pradėtas rodyti filmas, adaptuotas pagal jo bestselerį Nr. 1 „Linkolno advokatas“. Jame pagrindinį Mikio Helerio vaidmenį atliko Matthew McConaughey. Tarp pastaruoju metu New York Times pripažintų bestselerių yra jo knygos „Išvirkščia sudie pusė, „Perėja“, „Degantis kambarys“, „Kaltės dievai“, „Juodoji dėžė“ ir „Žymė“. Michaelas yra BOSCH, „Amazon Studios“ originalaus draminio serialo, paremto jo bestselerių personažu Hariu Bošu, kurį vaidina Titus Welliveris, vykdantysis prodiuseris. Jis taip pat yra dokumentinio filmo „SOUND OF REDEMPTION: The Frank Morgan Story“ vykdantysis prodiuseris. Gyvena Kalifornijoje ir Floridoje.

El. knyga Vaiduokliai Dolly Alderton

Pripažinimo sulaukusios bestselerio „Viskas, ką žinau apie meilę“ autorės knyga

 

Trisdešimt dvejų Nina Din — populiari kulinarinių knygų ir straipsnių autorė, turinti būrį ištikimų gerbėjų. Bet jos gyvenimas griūva: žavus vyras, su kuriuo susipažino pirmą kartą parsisiuntusi pažinčių programėlę, pradingsta net neatsisveikinęs, mylimą tėtį pamažu glemžiasi demencija, motina užsispiria paįvairinti savo gyvenimą, o draugai pradeda tolti. Niną vis dažniau lanko mintys apie senėjimą ir dvigubus vyrų bei moterų biologinio laikrodžio standartus.

 

Naujasis Dolly Alderton romanas — šmaikštus, jautrus ir skausmingai žmogiškas pasakojimas, kupinas taiklių pastebėjimų apie santykius ir šiuolaikinį gyvenimą.

 

 

„Išmintingi Alderton žodžiai palies visų kartų moteris. Ji lyg geriausia draugė ir vyresnė sesė viename asmenyje, o jos knygos puslapiai prilygsta šiltam apkabinimui.“

 Evening Standard

 

„Juokinga, kartais stulbinanti, žavingai atvira ir optimistiška istorija... Kerinti, nuostabi.“

Daily Telegraph

 

„Jautrus, įžvalgus ir šmaikštus romanas.“

Observer

 

 

Dolly Alderton — apdovanojimų pelniusi žurnalistė, kurios straipsnius spausdino įvairūs leidiniai, įskaitant The Sunday Times, The Daily Telegraph, GQ, Marie Claire, Red ir Grazia. Nuo 2015 iki 2017 metų ji rašė The Sunday Times Style pažinčių skiltį. Dabar televizijoje kuria scenarijus ir režisuoja laidas, be to, su kolege veda savaitinę „The High Low“ tinklalaidę apie popkultūrą.

Bestselerio „Paukščių čiulbėjimas“ autorius pateikia įsimintiną Paryžiaus paveikslą, kuriame persipina miesto praeitis ir dabartis.

 

Tarp amerikietės akademikės Hanos ir iš namų pabėgusio devyniolikmečio marokiečio Tariko mažai kas bendra, bet juos abu pradeda persekioti Paryžiaus praeities šešėliai.

Hana, klausydamasi išskirtinių liudijimų apie tai, kaip moterys gyveno Paryžiuje vokiečių okupacijos metais, pastebi, kad praeitį, buvusias meilės istorijas čia mena kone kiekviena vieta. Tarikas migrantų priemiesčiuose ieško savo motinos, kurią menkai tepažinojo, pėdsakų.

 

„Paryžiaus aidas“ užduoda svarbų klausimą, ką turime žinoti, kad mūsų gyvenimas įgytų vertę.

 

 

„„Paryžiaus aidas“ kupinas didelės Faulkso meilės Paryžiui. Būdamas prašalaitis, jis domisi įmantriais gatvių pavadinimais ir savitais miesto užkaboriais — taip skaitytojas skatinamas keliauti po Paryžių kartu. Galų gale akivaizdu, jog autorius knygoje siekia parodyti, kad kiekvieną gražų miesto prospektą gaubia tos vietos dvasia, atskleidžianti skirtingus istorijos spektrus.“ 

Guardian

 

„„Paryžiaus aidas“ nenuvilia... Faulksas daro tai, ką moka geriausiai — kruopščius istorijos tyrinėjimus pina su gebėjimu kurti gerus dialogus.“ 

Melissa Katsoulis, The Times

 

„Rinktinė knyga. Jos poveikis — didžiulis.“ 

Daily Mail

 

„Puikus darbas... Knygoje meistriškai supinami dabarties ir Antrojo pasaulinio karo įvykiai, Tanžero ir Paryžiaus paveikslai.“

Observer

Ar moteris gali pažinti save, jei ji nepažįsta savo motinos?

 

Mereditė ir Nina Vitson yra labai skirtingos seserys. Viena liko namuose, buvo puiki mama ir žmona, užaugino vaikus ir visą gyvenimą prižiūrėjo šeimos obelų sodą. Antroji siekė savo svajonės — keliavo po pasaulį ir tapo garsia fotokorespondente. Tačiau mylimo tėvo Evano liga šias dvi nutolusias seseris vėl suvienijo. Skirtingai nei tėvas, jų motina Ania visą gyvenimą dukroms buvo šalta, abejinga ir atitolusi. Vaikystėje vienintelis mergaičių ryšys su mama buvo joms sekama rusų pasaka. 

 

Jau gulėdamas mirties patale, tėvas išgauna iš artimų moterų paskutinį pažadą — kad mama pasaką pasektų dar kartą ir iki galo. Štai tuomet prasideda sunki ir skausminga kelionė į tiesą apie mamos gyvenimą. Seserys sužino niekada anksčiau negirdėtą tragišką meilės ir pasiaukojimo istoriją, kuri prasidėjo karo ir bado niokojamame Leningrade daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų. Mamos pasakojimas suartina tris moteris, o to jos jau niekada nedrįso tikėtis. Išgirsta tiesa tokia šiurpi ir bauginanti, kad ji sukrės šeimos pamatus ir pakeis kiekvienos nuomonę apie save.

 

 

„Dar viena stiprių moterų istorija... Jaudinantis pasakojimas, kuriame pasaka įpinama į tikrovę. O tos pasakos pabaiga visiškai nenuspėjama, bet ne mažiau tikroviška.“

The Herald News

 

„Prikaustanti dėmesį knyga. K. Hannah skaitytojai bus sužavėti, o peno apmąstymams ir pokalbiams išties netrūks.“

Booklist

 

„Ne vieną ašarą išspaudžianti istorija. Ši kelionė per žmogaus gyvenimą yra tokia pat užburianti kaip sniegu užklota žiemos naktis.“

People Magazine

 

„Autorė audžia įtikinamą istorinį romaną ir šiuolaikinę šeimos dramą...“

Library Journal

 

„Skaudus pasakojimas su kvapą gniaužiančia, viltinga pabaiga.“

The Seattle Times

 

 

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, nesutarimus šeimoje.

 

Motinos gyvenime apstu pasirinkimų.

Įsikibti?

Paleisti...

Pamiršti?

Atleisti?

O ką pasirinktumėt jūs?

 

Aštuoniolika metų Džudei Faradėj svarbiausi buvo jos vaikų poreikiai, tad jos dvyniai Mija ir Zakas išaugo linksmais ir laimingais paaugliais. Kai į jų mažą ir glaudžią bendruomenę atsikrausto Leksė Beil, Džudė kuo svetingiausiai ją priima. Ilgai įvairiose globėjų šeimose gyvenusios mergaitės praeitis tamsi, tačiau ji netrunka tapti geriausia Mijos drauge. Galiausiai jaunuolių trijulė tampa neišskiriama. 

 

Džudė iš kailio neriasi, kad vaikai įstotų į tinkamą koledžą ir kad jų kelyje būtų kuo mažiau pavojų. Tai visuomet sekėsi — iki baigiamosios klasės vidurinėje. Staiga viskas pasikeičia. Niekas nebeteikia saugumo; kas kartą vaikams išeinant iš namų, moters neapleidžia nerimas.

 

Vieną vasaros naktį didžiausios baimės išsipildo. Lemtingas sprendimas pakeičia jų gyvenimą. Akimirksniu Faradėjų šeima sudūžta, o Leksė viską praranda. Ateinančiais metais kiekvienam tenka akis į akį susidurti su tos vienintelės nakties pasekmėmis ir sugebėti pamiršti arba rasti drąsos atleisti.

 

Be galo jautrus romanas „Nakties kelias“ kelia svarbius klausimus apie motinystę, tapatybę, meilę ir atleidimą. Čia rasime ir gniuždantį netekties skausmą, ir nepalaužiamą vilties galią.

 

 

„„Nakties kelias“ — ypatinga knyga, galinti paveikti skaitytojų požiūri į esminius įvykius ir taip pakeisti jų gyvenimą. Skaitytojas tampa tiesioginiu tėvystės iššūkių, gyvybės trapumo, širdies skausmo, kaltės, gyvenimiškų pasirinkimų, sielvarto, atleidimo ir dar daug ko liudininku. Trumpai tariant, ši vilties kupina knyga apie nepalaužiamą žmogaus dvasią atveria visą žmogaus jausmų spektrą...“ 
New York Journal of Books

 

„... parašyta jautriai ir inkrustuota graikų tragedijų verta įtampa, tad versite puslapius ir galiausiai niekaip negalėsite liautis raudoti.“  
The Daily Mail

 

„Turininga, daugiasluoksnė skaitymo patirtis.“  
Library Journal

 

„Hannah meistriškai narplioja šeimos gyvenimo peripetijas.“ 
People magazine

 

„Kristin Hannah vėl demonstruoja puikią formą parašiusi „Nakties kelią“... Istorija įtrauks autorės gerbėjus ir nepaleis jų iki pat kulminacijos.“  
The Seattle Times

 

 

Kristin Hannah su vyru ir sūnumi gyvena Vašingtone ir Havajuose. Rašytoja gimė 1960 m. Kalifornijoje, bet dar vaikystėje persikėlė į Vašingtoną. Studijavo teisę, kelerius metus dirbo teisininke, bet galiausiai nusprendė atsidėti rašymui. K. Hannah yra parašiusi jau per dvi dešimtis romanų — istorijas apie moterų bičiulystę, motinystę, santykius šeimoje.

Vestuvių šventė virsta šiurpia puota.

 

Į Airijos pakrantėje stūksančią salą švęsti dviejų jaunų žmonių bendro gyvenimo pradžios renkasi minia svečių. Jaunikis — žavinga kylanti televizijos žvaigždė; nuotaka — ambicinga internetinio žurnalo leidėja. Tuoktuvės kaip tik blizgiųjų žurnalų puslapiams: dizainerio sukurta suknelė, nuošali sala, ypatingas meniu, ekskliuzyvinis viskis. Nors telefono ryšys trūkinėja, o jūra nerimsta, viskas suplanuota iki menkiausios smulkmenos.

 

Bet tobuli tik planai, o žmonės tėra žmonės. Iššovus šampanui ir šventei prasidėjus, su linkėjimais ima smelktis apmaudas, pavydas ir prisiminimai. Pabroliai ima žaisti mokyklos laikų žaidimą. Vienintelė pamergė sugadina suknelę. Seniausias nuotakos draugas perlenkia lazdą sakydamas tostą. Ir kai kas randamas negyvas.

 

 

„Perskaičiau knygą tarsi slaptą Agathos Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir Liane Moriarty „Nekaltas melas“ meilės vaisių. Foley knygoje didžiuliame būryje kviestinių svečių grupelė galanda karo kirvį. Autorė  personažus sutelkė į negyvenamą salą ir leido tamsiai žmogaus prigimčiai eiti mirtinu keliu. Agatha Christie tik pasvajotų apie tokį stiprų romaną.

Vannessa Cronin, Amazon redaktorė

 

„Patiko ši knyga. Užplūdo tos pačios džiaugsmo bangos, kokios apimdavo susirangius su klasikiniu Agathos Christie detektyvu... Pasakojimas skirtingų veikėjų lūpomis verčia spėlioti ir klysti spėliojant.“

Alex Michaelides, #1 New York Times bestselerio „Tylioji pacientė“ autorius

 

„Primena Agathos Christie klasiką... Atkreipkite dėmesį į lyg tarp kitko paminėtas detales apie veikėjų praeitį. Jos daug ką atskleidžia.“

New York Times Book Review

 

„Lucy Foley tobulėja su kiekviena knyga. Veikėjai šoka iš puslapių, siužeto posūkiai vis tamsesni ir netikėtesni, atmosfera kaip iš gotikinio romano... Taip, žmogžudystė įvyksta, bet yra kur kas daugiau. Siužeto posūkiai, turiu pripažinti, labai puikūs.“

Marie Claire

 

„Foley išmoningai nuo aštuonių įtartiniausių vestuvių vakaro dalyvių, slepiančių mirtinas paslaptis, lupa sluoksnį po sluoksnio. Šios vasaros bestseleris, Reese knygų klubo pasirinkta knyga, pakerės iki pat pabaigos.“

AARP Magazine

 

 

 

El. knyga Pameistrys Tess Gerritsen

Žinau, kad nesu vienintelis toks žmogus šioje žemėje. Kažkur yra kitas. Ir jis laukia manęs...

 

Jau metus laiko Chirurgas uždarytas kalėjime, tačiau jo šiurpus šešėlis ir toliau persekioja miestą, o ypač Bostono policijos Žmogžudysčių tyrimo skyriaus detektyvę Džeinę Ricoli: netikėtai atsiranda dar vienas žiaurus nusikaltėlis, kurio žudymo būdas toks panašus į Chirurgo. Nejaugi vienas šaltakraujis žudikas mėgdžioja kitą?

 

Tarsi to būtų negana, iš kalėjimo pabėga Chirurgas, ir, žinoma, du talentingi iškrypėliai žudikai, meistras ir pameistrys, suvieniję jėgas pradeda medžioti sunkiausiai pasiekiamą grobį — moterį, kuri medžioja juos.

 

 

Dr. Tesė Geritsen (gim. 1953) — gydytoja ir tarptautinę šlovę pelniusių mokslinės fantastikos ir įtempto siužeto bestselerių autorė. Studijavo mediciną Stanfordo universitete, įgijo medicinos daktaro laipsnį. Bestselerių autorė savo kūryboje sėkmingai pritaikė asmeninę gydytojos darbo ligoninės priimamajame patirtį.

 

Tačiau jos interesai aprėpia ne vien medicinos sritį. Studijuodama antropologiją Stenfordo universitete, paskutiniame kurse ji katalogavo šimtmečių senumo žmonių palaikus, o dabar nuolat keliauja po pasaulį ir žavisi senosiomis kultūromis.

 

Šiuo metu Tesė Geritsen atsidėjusi vien romanų kūrybai.

 

Ankstyvą žvarbų gruodžio rytą, drengiant tirštai šlapdribai, teismo medicinos ekspertė Mora Ailz vyksta į nusikaltimo vietą moterų vienuolyne. Akivaizdu, kad žmogus, uždaro vienuolyno koplyčioje nužudęs jaunutę vienuolę ir sunkiai sužalojęs pagyvenusią — tikras pamišėlis: kam užkliuvo taikios, nuo pasaulio atsiskyrusios seserys?

 

Bylos tyrimui patekus į aklavietę, detektyvų dėmesys nukrypsta į vyresnę vienuolę, kurios gyvybę stengiasi išgelbėti medikai. Jei pavyktų ją išplėšti iš mirties nagų, ji taptų pagrindine dar vieno, kur kas baisesnio, nusikaltimo liudytoja.

 

 

„Knyga visiškai prikaustanti — negalėsite paleisti iš rankų.“

Mo Hayder

 

„Gerritsen vaizduotė jai leidžia sukurti tokias tamsias ir bauginančias žmogaus elgesio gelmes, jog Edgaras Allanas Poe ir H. P. Lovecraftas atrodo labai atsargūs.“

Chicago Tribune

 

 

Dr. Tesė Geritsen (gim. 1953) — gydytoja ir tarptautinę šlovę pelniusių mokslinės fantastikos ir įtempto siužeto bestselerių autorė. Studijavo mediciną Stanfordo universitete, įgijo medicinos daktaro laipsnį. Bestselerių autorė savo kūryboje sėkmingai pritaikė asmeninę gydytojos darbo ligoninės priimamajame patirtį.

 

Tačiau jos interesai aprėpia ne vien medicinos sritį. Studijuodama antropologiją Stenfordo universitete, paskutiniame kurse ji katalogavo šimtmečių senumo žmonių palaikus, o dabar nuolat keliauja po pasaulį ir žavisi senosiomis kultūromis.

 

Šiuo metu Tesė Geritsen atsidėjusi vien romanų kūrybai.

 

Gerai, kad nejungei šviesos...

Studentė slaugytoja išgyvena baisiausią sukrėtimą gyvenime, kai randa žiauriai nužudytą savo pacientą prokurorą Dereką Nikolsoną. Rodos, kam to reikėjo, juk žmogus sirgo vėžiu, gyventi jam buvo likusios vos kelios savaitės. 

 

Bet detektyvą Robertą Hanterį, dirbantį Los Andželo policijos departamento Apiplėšimų ir žmogžudysčių skyriuje, labiausiai nustebina nusikaltimo vietoje žudiko palikta "vizitinė kortelė".

 

Detektyvas neabejoja, kad žudikas mėgina kažką pranešti policijai, bet jo pasirinktas būdas labai savotiškas. Tad kokia yra toji paslėpta žinutė?

 

Kai Hanteris ir jo partneris Karlosas Garsija patiki supratę užuominą, randamas dar vienas kūnas. Nusikaltimo braižas neabejotinai panašus, bet sunkiausia užduotis nustatyti, kas sieja pirmą ir antrą aukas, ir detektyvai staiga pasijunta atsidūrę aklagatvyje.

 

Priverstas į nusikaltimo tyrimą priimti žmogų iš šalies — drąsią ir iniciatyvią tyrėją Elisę Bjumont, Hanteris leidžiasi į lenktynes su laiku, spręsdamas galvosūkį... kol mirties Skulptorius dar neužbaigė savo šedevro.

 

 

Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.

 

Jos manė, kad yra saugios. Klydo.

 

Vieną šaltą žiemos vakarą rasta nužudyta jauna prostitutė ir paliktas prie nuovados kūdikis tampa nerimą keliančio detektyvės Kimos Stoun tyrimo pradžia. Tyrimo, kurį atliekant teks susidurti su žmogumi iš savo pačios siaubingos vaikystės.

Kai viena po kitos vis žiauriau žūsta dar trys plaštakės, Kima ir jos komanda supranta, kad pirmoji žmogžudystė ― ne atskiras žiaurus užpuolimas, o gudraus serijinio žudiko medžioklės pradžia.

Tuo pat metu Kimos komandai tenka aiškintis, kokia motina paliko naujagimį prie policijos nuovados. Netrukus tyrimas pakrypsta kur kas rimtesne linkme.

Dingsta dar viena jauna mergina ir tyrėjų komanda leidžiasi į šiurpų slaptą pasaulį, kurį atskleidus Kima rizikuoja paviešinti savo pačios paslaptis. Ar kovodama su savo demonais detektyvė sustabdys žudiką, kol nenutrūko dar viena gyvybė?

 

Įtraukiantis naujas bestselerių autorės detektyvas neleis atsikvėpti iki pabaigos, kuri verčia išsižioti.

 

 

„Angela Marsons vėl sukalė ir pateikė išskirtinį penkių žvaigždučių detektyvą... Užkabino ir panardino iki šokiruojamos pabaigos. Autorė išties puikiai išmano, kaip laikyti mane ant pirštų galiukų iki paskutinio smūgio, kai galutinai išmušė iš koto.“ 

Book Reviews

 

„Anglea Marsons ir vėl įtraukia į pasakojimą ir užrakina iki paskutinio žodžio. Nuoširdžiai sakau, kad tai mėgstamiausia mano skaityta britų detektyvų serijos knyga! Jeigu galėčiau duoti šešias žvaigždutes, šis romanas jas gautų.“ 

Goodreads apžvalgininkas

 

„Aktuali, tiesmuka ir emocinga knyga... Dar vienas tobulas Angelos Marsons kūrinys. Mano šventu įsitikinimu, šiame žanre ji yra nepranokstama.“ 

Book Addict Shaun

 

„Kaip sugriebė nuo pradžios, taip ir nepaleido, prarijau per kelias valandas, tiesiog negalėjau paleisti... Tiesiogine žodžio prasme sėdėjau ant kėdės krašto nekantraudama sužinoti, kas bus toliau.“ 

Chelle’s Book Reviews

 

„Marsons man yra šio žanro karalienė. Ji sugeba įlieti žmogiškos šilumos į kiekvieną pasakojimą ir aš ją tiesiog dievinu. Žiauriai nuostabu.“ 

Postcard Reviews

 

„Angela Marsons yra viena iš talentingiausių autorių; ji turi ypatingą gebėjimą sukurti veikėjus ir siužetų voratinklį, kuris neleidžia atsitraukti nuo knygos, kol ji baigiasi. Aš labai rekomenduoju patogiai įsitaisyti, nes nepajudėsite, kol nebaigsite!“ 

Goodreads apžvalgininkas

 

„Puikiai parašytas įtempto veiksmo detektyvas su daugybe siužeto posūkių... Protinga, realistiška istorija, kuri įtraukia nuo pirmų puslapių. Nė kiek nedvejoju rekomenduodama šią seriją... Man patiko!“ 

Goodreads apžvalgininkas

 

 

Angela Marsons įvairiausias istorijas pradėjo rašyti dar mokykloje. Žinoma, visas jas kišo į stalčių, kol galiausiai nusprendė rašymo imtis rimtai. Tačiau kaip neretai tokiais atvejais būna, pasiūlyti leidėjams jos romanai pasirodydavo patrauklūs, tačiau jų atsakymas būdavo: „Deja, kažko trūksta...“

 

Galiausiai A. Marsons nusprendė parašyti istoriją tik sau. Nepataikaudama nei numanomiems skaitytojams, nei leidėjams ar dar kam nors. Tiesiog ėmėsi kurti iš širdies. Ir neprašovė pro šalį — psichologinis detektyvas „Nebylus riksmas“ sulaukė ir leidėjų dėmesio, ir skaitytojų liaupsių. O pagrindinė veikėja savo kartais nuožmiu, kartais nenuspėjamu ir labai labai retai jautriu charakteriu tarsi pati reikalauja nesustoti – kurti ir daugiau šios serijos knygų. Visos jos išlaiko šiam žanrui tiesiog būtiną įtampą, o pati veikėja keliauja iš knygos į knygą, narpliodama vis naujus nusikaltimus. Ir kaipgi kitaip, juk pati A. Marsons sako, kad „pasaulis — pavojinga vieta gyventi. Ir visai ne dėl blogų žmonių, o dėl tų, kurie nieko nesiima“.

 

Visgi išskirtinis A. Marsons kūrybos bruožas — didelis dėmesys psichologijai: jai visada be galo svarbūs nusikaltimo motyvai, nusikaltėlio charakteris ir, žinoma, tyrėjos Kimos Stoun psichologinis portretas. „Sąžinė — ne daugiau, nei baimė būti pričiuptam. Žmogaus protas nenuspėjamas: jis gali rojų paversti pragaru, o pragarą — rojumi“, — įsitikinusi A. Marsons.

 

Šiuo metu Angela Marsons gyvena Rouli Ridže, Didžiojoje Britanijoje, o pagrindinė jos veikla, žinoma, rašymas. Bestselerių autorė mėgsta keliauti, ypač yra pamilusi Italiją. O jos didžiausi mokytojai ir įkvėpėjai, kaip pati prisipažįsta, — T. Gerritsen, L. Gardner, J. Patterson, P. James.

Būkite budrūs, žiūrėkite, ką įsileidžiate į savo namus.

 

Netrukus po dvidešimt penkto gimtadienio Libė Džouns grįžta iš darbo ir randa laišką, kurio laukė visą gyvenimą. Ji atplėšia voką, tikėdamasi galiausiai sužinoti, kas esanti.

 

Jauna moteris sužino, kad yra vienintelė milijonų verto didžiulio namo Londone, ant Temzės kranto, madingojo Čelsio kaimynystėje, paveldėtoja. Libės gyvenime greitai viskas pasikeis, nes šios dienos laukė ir kiti, su kuriais jai teks susitikti.

 

Prieš dvidešimt penkerius metus į vieną prabangų Čeinio alėjos namą buvo iškviesta policija — susirūpinę kaimynai pranešė, kad dieną naktį verkia kūdikis. Atvykę pareigūnai miegamajame rado lovelėje paliktą sveiką gražutį dešimties mėnesių kūdikį. O apačioje, virtuvėje, gulėjo trys lavonai; šalia kūnų — savižudžių raštelis. Kiti keturi vaikai, kurie, kaip skelbta, gyveno šiame Čeinio alėjos name, buvo dingę.

 

„Šeima iš viršaus“ — tai pasakojimas apie tamsiausių paslapčių kupiname name gyvenančias tris šeimas ir susipynusius jų gyvenimus.

 

 

„Sodrus, tamsus, įmantriai supintas trileris gali būti skaitomas ir kaip šeimos saga, ir kaip kriminalinis psichologinis romanas; įspūdis nepakartojamas.“ 

Ruth Ware, rašytoja

 

„Knyga hipnotizuoja... Dar vienas L. Jewell deimančiukas; ši autorė geba meistriškai pasakoti, priblokšdama netikėtumais ir kurdama sodrius charakterius.“ 

Booklist

 

„Neįmanoma atsiplėšti... Įsimintini, puikiai atskleisti veikėjai, sklandžiai išdėstyti jų požiūriai, gyvybe pulsuojantis pasakojimas... Visa pavergianti istorija kupina netikėtumų.“ 

Publishers Weekly

 

„Greitai besirutuliojantis vaizdingas pasakojimas skaitytoją intriguoja iki paskutinių puslapių.“ 

USA Today

 

„Lisos Jewell pasakojimas užburia... neįmanoma atsiplėšti nuo knygos. Kai atsiskleidžia paskutinė paslaptis, mes jau kone dūstame nuo piktavališkų veiksmų gijų, iš kurių išaustas audinys nustebina netikėta pabaiga.“ 

Minneapolis Star Tribune

 

 

Lisa Jewell gimė ir užaugo šiaurinėje Londono dalyje, kur dabar gyvena su vyru ir dviem dukromis. Parašė per penkiolika romanų, įskaitant „Stebiu tave“, „Tada ji dingo“, „Šeima iš viršaus“. Jos knygos nuolat patenka į The New York Times, The Wall Street Journal ir USA Today bestselerių sąrašus.

Peterio Jameso detektyvinis romanas ir vėl nepaliks abejingų. Drama ir lenktynės su laiku iki pat paskutinio puslapio.

 

Sėkmingas verslininkas Kipas Braunas ypač priklausomas nuo lošimo ir dabar išgyvena baisiausią gyvenime pralaimėjimų seriją. Viskas ima slysti iš rankų, gresia bankrotas. Visgi, jis nusprendžia su savo sūnumi Mangu apsilankyti šeštadieninėse namų komandos futbolo varžybose, kad nors kiek praskaidrintų nuotaiką. Tačiau futbolo stadione ir prasideda jo baisiausias košmaras.

 

Vos atvykęs į varžybas, Kipas susitinka klientą. Akimirkai jis pameta Mangą iš akių, ir šis dingsta kaip į vandenį. Tada seka kraupi telefono žinutė — vaiką pagrobė.

 

Verslininkas nepaiso grasinimo ir kreipiasi į policiją, o detektyvas vyresnysis inspektorius Rojus Greisas paskiriamas tirti šio atvejo. Pradžioje viskas atrodo tiesiog kaip pagrobimas, tačiau pradėjęs kapstytis giliau Greisas įžengia į tamsias kriminalines miesto paraštes, kur taisyklės visiškai kitokios, ir viskas yra kitaip, nei atrodo...

 

 

„Peteriui Jamesui, kaip jokiam kitam ligtoliniam Anglijos detektyvų autoriui, pavyko įsigilinti į policijos darbo užkulisus, pajausti pareigūnų mintis bei nuostatas. Jo herojus — Rojus Greisas — gal ir nėra kažkoks įspūdingas faras, ir ne pats labiausiai nusigėręs, nutukęs ar prislėgtas, bet toks, kokį tikėtiniausia būtų sutikti policijoje.“ 

The Times

 

„Skrupulingas pasiruošimas suteikia jo kūriniams nesumeluoto autentiškumo... Jamesas sugeba taip nustebinti ir viską dramatizuoti, jog galiausiai imi palaikyti policiją ir iš tiesų nežinai, ar jiems visgi pavyks prigriebti nusikaltėlius.“

Sunday Express

 

„Jameso kaip detektyvinių romanų autoriaus sėkmė nenuginčijama... Istorijos apie Rojų Greisą kone visados tampa bestseleriais, be kita ko, todėl, kad pasakojimo linija itin įtikima. Prieš rašydamas, Jamesas skrupulingai ištyrinėja policijos veikimo procedūras ir taip gerai viską apie tai išmano, kad kone gali užuosti kvepiant kavą nuovados bufete — kerintis talentas.“

Daily Mail