Jūsų prekių krepšelis tuščias
RSS

Tinklaraščio įrašai iš „2024“ „vasaris“

Antrąją romano dalį pristatantis Mantas Adomėnas: pavyko apčiuopti mūsų regiono Didžiojo Žaidimo ištakas
Antrąją romano dalį pristatantis Mantas Adomėnas: pavyko apčiuopti mūsų regiono Didžiojo Žaidimo ištakas
Apie romano, atkeliaujančio tiesiai į Vilniaus knygų mugę, veiksmo geografiją, didžiąsias paslaptis, herojų likimus ir svarbias geopolitines įžvalgas kalbamės su knygos autoriumi Mantu Adomėnu.
Vilniaus knygų mugėje – rafinuota nekasdienių kūrinių programa
Vilniaus knygų mugėje – rafinuota nekasdienių kūrinių programa
„Šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatysime rafinuotą, net dešimties naujų knygų „Baltų lankų“ programą. Su nepailstančiu autorių, vertėjų, redaktorių būriu paruošėme kūrinių įvairiems literatūriniams skoniams: nuo klasikos, detektyvų ir romantinių istorijų iki šiuolaikinės grožinės ir negrožinės literatūros“, – sako leidyklos „Baltos lankos“ vyr. redaktorė Saulina Kochanskaitė.
„Viena įstabiausių nūdienos istorinio romano kūrėjų“ – Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ sėkmės metai Prancūzijoje
„Viena įstabiausių nūdienos istorinio romano kūrėjų“ – Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ sėkmės metai Prancūzijoje

Prieš metus, vasario mėnesį, Prancūzijoje pasirodė rašytojos Kristinos Sabaliauskaitė romanas „Petro imperatorė“ (iš lietuvių k. vertė Marielle Vitureau), o 2023 m. pabaigoje buvo išleista ir antroji dilogijos dalis. Kūrinys Prancūzijos kritikų įvertintas kaip meistriškas, aktualus ir įvardytas kaip neabejotinas įvykis bei leidybinė sėkmė. Apie tai byloja ir pakartotiniai knygos tiražai – pirmoji romano dalis sulaukė net trijų tiražų per dešimt mėnesių.

 

„Petro imperatorė II“ šventiniu laikotarpiu atsidūrė ir matomiausiose vietose: prestižiniai, rafinuota atranka garsėjantys seniausi Paryžiaus knygynai, tokie kaip nuo 1706 m. veikiantis „Librairie Delamain“, nuo 1801 m. Rivoli gatvėje įsikūręs „Galignani“ ar garsusis „Gallimard“ „Petro imperatorę“ eksponavo ant pagrindinių prekystalių tarp svarbiausių sezono naujienų.

 

Palankūs atsiliepimai ir vertinimai

 

Lietuvišką knygą iš verstinės prozos lentynų į tokį matomumą ištraukė neeiliniai Prancūzijos literatūros kritikų atsiliepimai.

 

Dienraščio „Le Monde“ kritikas Florent’as Georgesco apie antrąją dalį rašė: „Vėl ir vėl Kristina Sabaliauskaitė pasitelkia visus savo pasakotojos paletės niuansus, su užmoju, kuris ją paverčia viena įstabiausių nūdienos istorinio romano kūrėjų. Tačiau tai, visų pirma, jaudinanti knyga, tyrinėjanti ir gyvenimo, ir kontinento metamorfozes žengiant praraja, skiriančia Rusiją nuo Vakarų Europos.“

 

Didžiausias Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ II dalį minėjo net du kartus. Ją įtraukė į „Le Figaro  littéraire“ kalėdinį priedą tarp geriausių, šventinėms dovanoms siūlomų knygų. „Po pirmosios stulbinančios romano dalies Kristina Sabaliauskaitė tęsia istorinę sagą. Reziumė: romanas apie bebaimį ir kvapą gniaužiantį gyvenimą, kuris skaitosi ir kaip intymus, ir kaip istorinis nuotykis“, – rašė literatūros kritikas, rašytojas Thierry Clermont’as.

 

Jam antrino ir savaitraštis „Figaro Magazine“, įtraukęs romaną į naujametį numerį kaip specialią „Figaro Magazine“ rekomendaciją skaitytojams. „Su dideliu istoriniu tikslumu ir nepriekaištingu literatūriniu stiliumi lietuvė Kristina Sabaliauskaitė užbaigia savo sagą, pašvęstą audringam „XVIII a. Pelenės“ (pasak Voltaire’o) likimui. Nuo Sankt Peterburgo įkūrimo iki karūnavimo pirmąja Rusijos imperatore, pragaištingų ekspedicijų į Vakarus ir sėkmingų į Rytus, per rūmų intrigas ji brėžia ne tik monarchų, bet ir visos tautos likimą. Ir nušviečia nūdienos aktualijas...“ – literatūrinį stilių ir aktualumą gyrė apžvalgininkė Marie Rogatien.

 

„Tačiau pirmiausia tai – absoliučiai neįtikėtina rašytoja: romanas gniaužia kvapą, jūs atsiduriate jame, jis pilnas gyvybės, nepraeikite pro šalį, nes, tiesą sakant, tai grynas stebuklas tarp istorinių romanų“, – „Sud Radio“ laidoje žavėjosi įtakingas literatūros kritikas Gerard’as Collard’as, ištikimu knygos gerbėju tapęs jau po pirmosios dalies pasirodymo.

 

Knygininkai pabrėžia, kad romanas tapo tikru leidybiniu įvykiu: „Didžiulis susižavėjimas šiuo lietuvišku istoriniu romanu, tapusiu tikra leidybine sėkme, pasveikinta daugelio kritikų. Tobulai parašytas, jis seka jaunos moters iš niekur, 1724 m. tapusios Rusijos imperatore Jekaterina I, likimą jau po vedybų su caru Petru Didžiuoju. Po pirmosios akinančios dalies tęsinys pateisina visus lūkesčius“, – rašoma knygynų tinklo „La Procure“ platformoje.

 

Autorė atvyksta į Vilniaus knygų mugę

K. Sabaliauskaitė, kaip jau įprasta, atvyks ir į Vilniaus knygų mugę, kur dalyvaus net keliose diskusijose bei susitikimuose.

 

Viena jų vyks penktadienį, vasario 23 d., 16 val. Forumo erdvėje, kur rašytoja su literatūrologu Sauliumi Žuku ir moksleivių rašinio konkurso dalyviais bei laureatais kalbėsis apie literatūros mokymą mokyklose ir kokia gali būti tokia literatūros pamoka, apie kurią svajotų mokiniai.

 

Šeštadienį, vasario 24 d., 16 val. LRT studijos erdvėje K. Sabaliauskaitė dalyvaus laidoje „Tendencingai“, kurioje Deimantė Bulbenkaitė rašytoją kalbins apie rūbo svarbą pasaulinių literatūros klasikų kūriniuose.

Antroji Manto Adomėno romano „Moneta & labirintas“ dalis – jau prekyboje
Antroji Manto Adomėno romano „Moneta & labirintas“ dalis – jau prekyboje
Pirmieji skaitytojai ir skaitytojos knygą pavartyti galės tik Vilniaus knygų mugėje. Ten įvyks ir dilogijos „Moneta & labirintas“ pristatymas.
Knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės: tai galimybė autistiškiems suaugusiesiems būti išgirstiems
Knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės: tai galimybė autistiškiems suaugusiesiems būti išgirstiems
Pagaliau turėsime pirmą Lietuvoje knygą apie autistiškus suaugusiuosius – ne vertimą iš anglų ar kitos kalbos, o lietuvišką knygą su mūsų šalies žmonių istorijomis, mūsų istorija, aktualijomis ir kontekstu. Ne kiekviena šalis gali tuo pasigirti
Nobelio literatūros premijos laureatės Annie Ernaux opus magnum „Metai“ – jau lietuviškai
Nobelio literatūros premijos laureatės Annie Ernaux opus magnum „Metai“ – jau lietuviškai
A. Ernaux kūrinyje „Metai“ iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941–2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus – praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius – autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką