Vasara ritasi į pabaigą, o kartu su ja tėvus po truputį ima graužti nerimas: „Vaikas visą vasarą knygos į rankas neėmė – ar tikrai viskas gerai?“ Kyla nenumaldomas noras įkalbinėti grįžti prie skaitymo, palengva įsivažiuoti į naują režimą, kol dar neprasidėjo rugsėjis. Ar tai tikrai būtina ir ką apie tai sako tyrimai bei psichologai?
Šiais klausimais leidykla „Baltos lankos“ kalbino knygų autorę, mokymų trenerę Rasą Borodiną, kad išsiaiškintų, ką iš tiesų daryti, jei vaikas per vasarą taip ir neprisėdo prie knygos.
„Vaiko neskaitymas nereiškia, kad darote kažką blogai“, – sako mokymų trenerė Rasa Borodina. Pasak jos, vasara ir turi būti skirta kitkam: „Esu už pusiausvyrą – vasara yra skirta pailsėti, bėgioti basomis ir patirti nuotykius. Jei nutiko taip, kad vaikas kelis mėnesius nepaėmė knygos į rankas, tikrai nereikia panikuoti ar graužti savęs.“
Tai iš dalies patvirtina ir tyrimų duomenys. JAV mokinių pažangos duomenis analizuojanti organizacija NWEA, palyginusi 2023 m. pavasario ir rudens vertinimų rezultatus, nustatė, kad matematikos įgūdžiai per vasarą krenta gerokai labiau nei skaitymo – vidutiniai skaitymo rezultatai tarp mokslo metų pabaigos ir naujų metų pradžios beveik nesikeičia. Vienas iš galimų paaiškinimų: vaikai savarankiškai skaityti linkę dažniau nei savarankiškai spręsti matematikos uždavinius, o matematikos įgūdžiai iš atminties blėsta greičiau.
Kitaip tariant – jei vaikas vasarą praleido be knygų, jo skaitymo įgūdžiai per tris mėnesius tikrai neišnyko.
Vis dėlto R. Borodina perspėja neversti šios ramybės kraštutinumu: „Iš patirties ir psichologijos žinau: visiškai nustojus skaityti, rugsėjį grįžti būna sunkiau. Tai atsitinka ne tik dėl pablogėjusių įgūdžių, bet ir dėl emocinio streso. Kai rugsėjį knyga tampa prievole, o smegenys atpratusios susikaupti, gali kilti pasipriešinimas.“
Jos patarimas – išlaikyti bent minimalų, bet malonų ryšį su knyga: kad ir 10 minučių per dieną, be jokio spaudimo.
Šią mintį netiesiogiai pagrindžia ir 2023 m. Kembridžo universiteto (prof. Barbara Sahakian) bei Fudan universiteto (Kinija) mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Psychological Medicine. Jame analizuoti duomenys apie daugiau nei 10 000 JAV paauglių, kurie skaityti savo malonumui pradėjo dar būdami 2–9 metų. Palyginus su tais, kurie skaityti pradėjo vėliau arba iš viso neskaitė, nuosekliai skaitantys vaikai paauglystėje rodė geresnius kognityvinius rezultatus, jautėsi geriau emociškai, rečiau patyrė stresą, mažiau laiko leido prie ekranų ir ilgiau miegojo. Smegenų skenavimo duomenys taip pat parodė didesnį atitinkamų sričių tūrį. Įdomu, kad optimaliu tyrėjai laiko apie 12 valandų skaitymo per savaitę – viršijus šią ribą, papildomos naudos pažinimui nepastebėta.
Tyrimas nekalba apie greitą efektą per kelias minutes ar konkrečiai apie popierinę knygą – jo išvados apie metų metais susiformavusio įpročio skaityti ilgalaikę naudą. Tad realistiškiausia žinutė tėvams būtų ne „reikia paskaityti prieš egzaminą“, o „verta, kad skaitymas būtų nuolatinė kasdienybės dalis, kad ir nedidelė“.
Jei bandymai sugrąžinti prie knygos sukelia stiprų pasipriešinimą, R. Borodina siūlo:
„Atsiminkite – santykis su vaiku ir ramybė namuose yra daug svarbiau už perskaitytų puslapių skaičių. Knyga ateis tada, kai jai bus tinkamas laikas“, – primena knygų autorė ir mokymų trenerė.
Skaitymas – tik dalis platesnio klausimo, kaip vaikui padėti be streso grįžti prie mokyklinio ritmo. R. Borodina pataria:
Jei norite šį rugsėjį pradėti nuo naujų, dar neišbandytų knygų, verta žinoti, kad šiuo metu leidykla „Baltos lankos“ tęsia vaikų ir jaunimo literatūros išpardavimą. Tai proga rasti knygų, kurios sudomins net ir ne taip noriai skaitantį vaiką.
Parengė Milda Gaulienė, „Baltos lankos“
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37376848/;
https://www.nwea.org/research/publication/summer-learning-loss-what-we-know-and-what-were-learning/
Amerikietė rašytoja Taylor Jenkins Reid, anksčiau rašiusi apie pramogų industriją, pristato naują knygą „Atmosfera“ („Baltos lankos“, 2026), kurioje veiksmas vyksta devintojo dešimtmečio kosmoso tyrinėjimų fone. Tai jau devintoji autorės knyga, iš karto tapusi „The New York Times“ bestseleriu, o 2025 m. „Goodreads Choice Awards“ apdovanojimuose išrinkta geriausiu istoriniu romanu. Kūrėja teigia tikslingai ieškojusi naujos, tradiciškai vyrų sritimi laikomos aplinkos, kurioje galėtų patyrinėti moterų patirtis, ir tam pasirinko kosmoso tematiką.
Prieš pradėdama šį projektą, rašytoja apie erdvėlaivius ir astronautiką nieko neišmanė. Visgi T. J. Reid tvirtina, kad jai patinka intensyvūs tyrimai ir informacijos paieška, todėl ji sąmoningai mėgsta nerti į sudėtingas ir nepažįstamas temas. Ruošdamasi rašyti, autorė apsilankė Johnsono kosmoso centre Hjustone, apžiūrėjo „Apollo“ misijų valdymo centrą ir naršė senus, dar aštuntajame dešimtmetyje rašytus NASA dokumentus apie erdvėlaivio krovinių skyriaus durų mechaniką.
Siekdama autentiškumo ir faktinio tikslumo, autorė pagalbos kreipėsi į nepažįstamus šios srities profesionalus. Labiausiai rašant knygą jai pagelbėjo Paulas Dye, ilgiausiai NASA istorijoje dirbęs pilotuojamų skrydžių vadovas. Jis skyrė rašytojai daugybę valandų, aiškindamas erdvėlaivių mechaniką, misijų valdymo centro specifiką ir padėdamas techniškai logiškai sudėlioti knygoje aprašomos avarijos kosmose scenarijų.
„Atmosferos“ centre atsiduria Džoun Gudvin, Raiso universiteto fizikos ir astronomijos profesorė, 1980-aisiais nusprendusi prisijungti prie NASA erdvėlaivių programos, tuo metu pirmą kartą atvėrusios duris ir moterims. Siužetas rutuliojamas dviem laiko linijomis: ankstyvuoju astronautų pasirengimo etapu ir 1984 metais, kai viena iš misijų patiria avariją. Be tiesioginio NASA konteksto, knygoje taip pat pasakojama to meto homofobiškoje profesinėje aplinkoje draudžiama romantinė istorija tarp Džoun ir kitos programos dalyvės Vanesos Ford.
Knyga jau sudomino ir kino industriją. Patvirtinta, kad romaną ekranizuos kino kūrėjų duetas Anna Boden ir Ryanas Fleckas, geriausiai žinomi kaip filmo „Kapitonė Marvel" (angl. „Captain Marvel“) režisieriai.
Parengė Milda Gaulienė, „Baltos lankos“
Pagal šaltinius: Time, People, Entertainment Weekly, NRP
