Tinklaraščio įrašai, pažymėti „kristina sabaliauskaitė“

Vilniaus knygų mugės lankytojai turės galimybę sudalyvauti unikaliame pokalbyje – angliškojo Irenos Vaišvilaitės knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ („Walks in Christian Vilnius“) leidimo proga apie kitąmet jubiliejų švęsiančią Lietuvos sostinę bei įvairialypį santykį su ja pasikalbėti susės knygos autorė, kultūros istorikė prof. dr. I. Vaišvilaitė ir menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, o pokalbį moderuos kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.

Baigiasi metai, Lietuvos literatūros pasaulyje paženklinti ir ilgai lauktų kūrinių, ir įsimintinų debiutų, ir tikro literatūrinio šėlo kupinų romanų.

Lapkričio 18 d. paskelbti septintojo rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės vardo trumpojo rašinio konkurso nugalėtojai. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio organizatorius pasiekusiuose rašiniuose 8–12 kl. moksleiviai šiemet svarstė apie muzikos reikšmę savo gyvenime. Įvertinus atsiųstus darbus paaiškėjo, kad šiemet apdovanojimai keliaus į Plungę, Kauną ir Alytų.

Naujausias Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė II“ pagaliau fiziškai pasieks pirmuosius skaitytojus. Bene laukiamiausias lietuviškas romanas – atomazga, pasakojanti paskutines dvylika Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I gyvenimo valandų.

„Turime suvokti, kad ir mūsų šiandienos poelgiai, etiniai apsisprendimai, pergalės ir pralaimėjimai turės įtakos mūsų vaikų ateičiai. Galbūt dėl to mums kaip tautai kol kas labai sunkiai sekasi visos misijos, kuriose reikia įveikti mūsų pačių dabarties godumą, trumparegystę ir mąstyti ilgalaikėmis istorinėmis kategorijomis. Nesavanaudiškai auginti vaisius, kuriuos ragauti teks ne mums, o mūsų vaikams ir anūkams“, – sako menotyrininkė, mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.

Menotyrininkė, mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kalbėdama apie dabartinę pasaulyje susiklosčiusią situaciją, ne tik randa istorinių analogijų, bet ir atkreipia dėmesį į tai, kad šio viruso pasekmės pragaištingos ne vien žmonių sveikatai ir šalių sveikatos sistemoms. Labiausiai virusas, anot jos, pavojingas tuo, kad gali paskatinti žmones išsižadėti demokratinių vertybių, o politikus – įtikėti savo besąlygišku visagališkumu.