Tinklaraštis

„Keleivis“ – nesibaigianti kelionė po siaubingą tikrovę. „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“ – ištikimybės kultūrai liudijimas.

Pasakyti, kad Virginie Despentes knyga „Vernonas Subutexas 1“ Prancūzijoje tapo kultinė, kad buvo įtraukta į „Man Booker“ 2018 m. trumpąjį sąrašą, kad pagal romaną sukurtas serialas, o Vernono keliais Paryžiuje vedamos ekskursijos, kad autorė – žymi feministė, 2016–2020 m. – prestižiškiausios Prancūzijoje Goncourt’ų premijos komisijos narė, o anglakalbis pasaulis ką tik sulaukė antros ir trečios knygos dalies vertimų, – tai nepasakyti beveik nieko.

Dėl to, ką padovanoti ir ko palinkėti tėčiui svarbiomis progomis, tenka pasukti galvą bent kelis kartus per metus. Tradicija Tėvo dienos proga dovanoti knygą ne tik išvaduoja nuo rūpesčių, bet ir garantuoja, kad namų biblioteka pasipildys knygų naujienomis. Šį kartą – 12 leidyklos „Baltos lankos“ rekomendacijų, į ką verta atkreipti dėmesį ieškant dovanų tėčiui.

Romane skambiai aidi pasaulinės 2008 m. finansų krizės leitmotyvai, o pati autorė neslepia, kad ją šia tema mąstyti įkvėpė ir realūs, nesuvokiamai gudrias pinigų plovimo schemas konstravę bei juos supę žmonės. Tačiau bene svarbiausias knygos motyvas – skirtingi, kartais keisti ir netikėti keliai, kuriais ieškome gyvenimo prasmės.

Apie knygų (ne)skaitytoją, kuriam skirtas „Oderis“, distopijos žanrą ir kodėl romano pabaiga reikalauja atidumo – pokalbyje su Dainiumi Vanagu.

Žinoma šiuolaikinė airių ir britų rašytoja Maggie OʼFarrell neslepia, kad dar nuo paauglystės buvo ne tik įkvėpta, bet kone apsėsta Shakespeareʼo „Hamleto“. Ji sako visu kūnu jautusi, kad tai, jog „Shakespeareʼas nė vienoje savo pjesėje ir niekur poezijoje neužsimena apie „Juodąją mirtį“, XVI a. pabaigoje siautusią maro epidemiją“, – įdomu ir keista.

„Paskutinė vasara mieste“ šiemet Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos organizuojamame metų verstinės knygos konkurse ekspertų buvo įvertintas kaip vienas geriausių vertimų ir įtrauktas į vertingiausių 2020 m. klasikos vertimų sąrašą.

Ką gali Lietuvos prezidentas? Kodėl politologai Algirdą M. Brazauską vadino pasalūnu? Ar Vytautą Landsbergį visgi galėtume laikyti Lietuvos prezidentu? Kaip prezidento instituciją pakeitė dvi Dalios Grybauskaitės kadencijos? Kaip atrodome pasauliniame kontekste? Ir ko lietuviai nori labiau: vado ar tiesiog demokratinę pusiausvyrą palaikančio arbitro?

Naujausias Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė II“ pagaliau fiziškai pasieks pirmuosius skaitytojus. Bene laukiamiausias lietuviškas romanas – atomazga, pasakojanti paskutines dvylika Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I gyvenimo valandų.

„Šiame kūrinyje netrūksta fjordų, krioklių, kalnų ir jų slėnių. O kur dar tokie meniški žiemos, sniego, ledo, stingdančio šalčio aprašymai. Šaunus sutapimas, kad ir Lietuvoje šis kūrinys pasirodo žiemą– apie T. Vesaaso knygą „Ledo rūmas“ sako J. Nepaitė.“