Elektroninės knygos

Karštą ir ilgą 1939-ųjų vasarą Didžioji Britanija ruošiasi karui. Bet Safolko apylinkėse, Saton Hu dvare palei upę, tvyro visai kitokios nuotaikos: dvaro savininkės ponios Priti nuojauta neapgavo – viename iš jos žemėse stūksančių pilkapių savamokslis archeologas Bezilas Braunas atranda lobį. Šalyje augant nerimui, o kasinėjimams tęsiantis, paaiškėja, kad tai – ne eilinis radinys, bet tikrų tikriausias viduramžių laivas–kapas. Neilgai trukus šis atradimas ima kelti visokiausias aistras, intrigas ir pavydą.

Romane „Lobis“ nepaprastai įtaigiai ir su humoru pasakojama apie Saton Hu kasinėjimus – bene svarbiausią archeologinį anglosaksiškojo laikotarpio atradimą Britanijoje, – tris mėnesius trukusį aistringą nuotykį, kai įkvėpti atradimų dvasios vietiniai kovojo su prašalaičiais, mėgėjai nesutarė su profesionalais, meilė ir konkurencija vešėjo lygia greta.


„Rafinuotai originalus.“
Ian McEwan

„Žavinti meilės ir praradimų istorija.“
Robert Harris

„Geriausias J. Prestono kūrinys.“
Independent

„Subtilus pranykusios eros atgaivinimas.“
Sunday Times

„Iš paprasto pasakojimo apie purvą J. Prestonas išgavo aukščiausios prabos auksą.“
Observer


John Preston (Džonas Prestonas, gim. 1953) – anglų žurnalistas ir rašytojas. Parašė septynias knygas, keturios iš jų – romanai. „Lobis“ laikomas svarbiausiu jo grožinės literatūros kūriniu. Pagal šį romaną 2021 m. pasirodė „Netflix“ filmas „The Dig“ (rež. Simon Stone), nominuotas BAFTA apdovanojimams.

„Kad liautumės kartoję praeities klaidas, turime suprasti, kodėl apskritai išsiugdėme tokių įpročių ir kas mums iš jų. <...> Tik tada pajėgsime tokią pačią naudą pasiekti kitaip. Būtent tam ir skirta ši knyga.“

Ne vienas iš mūsų norėtų pasikeisti – mažiau nerimauti, galbūt numesti svorio, būti atviresni megzdami asmeninius santykius ar ryžtingesni darbe. Tačiau bet kuris svarbus pokytis neretai būna sudėtingas, reikalauja daug fizinių ir psichologinių pastangų. 

Anot dr. Gabijos Toleikytės, „dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla tada, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o ne kokie iš tiesų esame“. Tad, norint pasikeisti, pirmiausia būtina pažinti ir perprasti save. Remdamasi naujausiais neuromokslų tyrimais, dr. G. Toleikytė šioje knygoje pasakoja, kaip veikia mūsų smegenys ir kokią įtaką jos daro mūsų kasdienei elgsenai: įpročiams, emocijoms, asmenybei, santykiams ir bendravimui.

Pasitelkdama aibę realių, praktinių pavyzdžių, dr. G. Toleikytė parodo:

– ko reikia smegenims, kad galėtume prisijaukinti naujus įpročius;

– kaip sustiprinti savo motyvaciją, turinčią kone stebuklingos galios;

– kaip išlaikyti tvirtus, visaverčius santykius;

– aštuonis emocijų tipus ir kaip juos valdyti;

– nesunkių būdų pagerinti produktyvumą.

Šis įkvepiantis ir pamokomas savigalbos vadovas atvers akis ir taps nepamainomu pagalbininku žengiant saviugdos keliu.

Dr. Gabija Toleikytė – neuromokslininkė, dėstytoja. Daktaro disertaciją ji apsigynė Londono universiteto koledže, Jungtinėje Karalystėje, taip pat yra įgijusi verslo lavybininkės (angl. coaching) kvalifikaciją. Autorės kalbos buvo transliuojamos interneto platformose „TEDx Talks“ ir „Talks at Google“, o straipsniai publikuoti ne tik akademiniuose žurnaluose, bet ir tokiuose populiariuose leidiniuose kaip „Guardian“, „Telegraph“ ir „Men’s Health“. Šiuo metu dr. G. Toleikytė dėsto psichologiją Šefildo Halamo universitete, Jungtinėje Karalystėje, o nuosavoje konsultavimo įmonėje veda lavybos seminarus ir verslui („Google“, „Financial Times“, „Lloyds Bank“), ir pelno nesiekiančioms organizacijoms.

„Kvapą gniaužiantis pasakojimas apie nepaprastai drąsią paauglę, kuri metė iššūkį Saudo Arabijoje klestinčiai senovinei vyrų globos sistemai ir ją įveikė! Įkvepiantis skaitinys, priversiantis iš pradžių kunkuliuoti pykčiu, o paskui džiaugtis ir jausti solidarumą.“

Sophie McNeill, Australijos žurnalistė, žmogaus teisių gynėja

2019-ųjų pradžioje, trejus metus planavusi, Rahaf Mohammed pabėgo nuo Saudo Arabijoje gyvenančios  smurtaujančios savo šeimos, bet nusigavus iki Bankoko iš jos buvo atimtas pasas. Rahaf žinojo – jei bus sugrąžinta į tėvynę, jos lauks mirtis. Vyrams atkakliai beldžiantis į užbarikaduotas jos viešbučio kambario duris, Rahaf atsidarė savo tviterio paskyrą. Ji kreipėsi į pasaulį, ir pasaulis ją išgirdo: per vieną dieną Rahaf sulaukė 45 000 sekėjų, kurie jai padėjo ieškoti prieglobsčio Vakarų šalyse.

Knygoje „Maištingoji“ Rahaf pasakoja apie gyvenimą Saudo Arabijoje didelėje pasiturinčioje šeimoje, kur kiekvieną jos žingsnį kontroliavo tėvas ir broliai, atskleidžia, kaip ji ištvėrė sunkią vaikystę, kurioje smurtas, žeminimas ir apgavystės buvo įprasti dalykai.

„Daugiau nei pusė iš 34 milijonų Saudo Arabijos gyventojų jaunesni nei dvidešimt penkerių, todėl nuojauta man kuždėjo, kad tai – geras, permainoms palankus ženklas. Bet nors karalystės valdovai, kurie tvirtina veikiantys Dievo vardu, paskelbė šiek tiek keičiantys griežtus islamiškus Saudo Arabijos įstatymus, pagal kuriuos gyvename, ir visus paragino būti tolerantiškais ir nuosaikiais, jie vis dar baudžia, kirsdina ir kankina visus, nepritariančius šalies vyriausybei.“

„Maištingoji“ – kvapą gniaužianti, tikra istorija!

Šiaurės Karolinos kalnų miestelis Klieris – ramybės oazė. Policijai paprastai čia nėra ką veikti, nebent dalyti baudas už netinkamai pastatytą automobilį. Tačiau pastaruoju metu miestelio gyventojai labai įsibaiminę: per dvejus metus dingo keturios moterys. Kiekvienos jų dingimo vietoje randamas mėlynas kaspinas. Policijai nepavyksta rasti moterų palaikų, jokie įkalčiai negelbėja ieškant grobiko. Staiga be žinios dingsta dar viena moteris. 

Lilė Martin grįžta į Klierį parduoti savo kalnų namelio ir galutinai atsisveikinti su praėjusiu gyvenimo etapu: pasibaigė aštuonerius metus trukusi audringa santuoka su Klierio policijos vadu Daču Bertonu. Važiuodama per pūgą Lilė slidžiame kelyje nesuvaldo automobilio ir partrenkia netikėtai iš miško išnirusį vyrą. Tai Benas Tirnis, su juo moteris pirmąsyk susidūrė dar praeitą vasarą. Jiedu nusprendžia pralaukti pūgą kalnų namelyje. Tačiau Lilei ima rodytis, kad didesnę grėsmę jai kelia ne pūga, o vyriškis, su kuriuo yra įkalinta.

Ar Benas Tirnis – moterų grobikas? O gal priešingai – geras žmogus, išgelbėsiantis Lilę nuo ją persekiojančios tragedijos?

„Virtuoziški siužeto vingiai... Brown trileris užgniauš jums kvapą.“ 

Kirkus Reviews

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, yra parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown pradėjo rašytojos karjerą 1981 metais ir iki šių dienų pardavė daugiau kaip 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis Sandros Brown romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai verčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Iš tiesų ne taip jau ir svarbu, kad žmonija žlugs. Žvelgiant per kosmoso ar evoliucijos prizmę, anokia čia problema, planeta egzistuos toliau, gyvybė tikrai neišnyks dar milijonus metų, čia tik mes neturime ateities.

40-metis rinkodaros konsultantas Didrikas su šeima atostogauja namelyje prie ežero, bet prasidėjus miškų gaisrams yra priverstas viską mesti ir bėgti.  Jis siekia įrodyti žmonai ir vaikams, kad yra tikras didvyris, bet apgailėtinos vyro pastangos stumia šeimą į vis didesnį pavojų. 

Ilgą laiką klimato kaitą atkakliai neigusi socialinių tinklų influencerė Melisa yra priversta stoti į akistatą su realybe – katastrofiškais gamtos kataklizmais, žmonių susvetimėjimu, susipriešinimu ir kova dėl išlikimo. Šioje terpėje puikiai jaučiasi Andrė, nevykėlis 19-metis sporto žvaigždės sūnus, bandantis pasinaudoti sąmyšiu ir atkeršyti jį apleidusiam tėvui. 

Ir tik Didriko 14-metė dukra Vilja netikėtai imasi iniciatyvos, kad padarytų tai, ko nesugeba suaugusieji, ir išgelbėtų su mirtinu pavojumi susidūrusius žmones.

Rašytojas Jensas Liljestrandas (g. 1974) debiutiniame romane „Net jei viskas baigsis“ keturių tarpusavyje susijusių veikėjų akimis žvelgia į baugų pasaulį, kuriame klimato kaita yra ne miglota perspektyva, o reali žmonių kasdienybė. Sodriais juodojo humoro potėpiais pagardintas, kvapą gniaužiančia energija pulsuojantis ir kiek groteskiškas pasakojimas atskleidžia su mirtinai pavojingais gamtos kataklizmais susidūrusios žmonių visuomenės trapumą, pasimetimą ir susvetimėjimą.

„Protinga ir įtraukianti knyga. Jensui Liljestrandui pavyko sukurti ne tik aktualų, bet ir šmaikštų romaną.“

 Fredrikas Backmanas, „Gyveno kartą Uvė“ autorius

Bestselerio „Sodininkas iš Prancūzijos“ autorė

Užburianti istorija apie paslaptis ir naują pradžią.

Šiaurės Italija, 1934 m.

Evelina su seserimi Benedeta užaugo šešiolikto amžiaus viloje, nors gerokai nugyventoje, bet vis dar alsuojančioje didybe. Sulaukusi pilnametystės Benedeta išteka už pasiturinčio bankininko, jai į vyrus parinkto tėvų. Evelinos tokia ateitis visai nevilioja, tad ji duoda sau žodį niekada netekėti iš pareigos. 

Vieną dieną  miestelio audinių parduotuvėje ji susipažįsta su žydo prekybininko sūnumi Ezra. Jaunuoliai karštai pamilsta vienas kitą, bet neskuba kitiems atskleisti šios paslapties. Jie džiaugiasi kiekviena nuvogta akimirka, ir Evelina trokšta, kad šios nerūpestingos, palaimingos dienos tęstųsi amžinai. 

Tačiau Europoje vis labiau įsisiautėja karas, masiškai suiminėjami žydai. Deja, tamsūs debesys atplūsta ir į Italiją. Evelinos ir Ezros šeimas užgriūva negandos, pakeisiančios jų likimą. Netikėtai išgirdusi, kad Ezra žuvo, Evelina išvyksta į Niujorką. Prisiglaudusi pas ten seniai emigravusią tetą, mėgina vėl kabintis į gyvenimą. Bet ją atsiveja praeitis...

„Tai nuostabus pasakojimas apie prarastą ir vėl atrastą meilę, aprėpiantis ne vieną dešimtmetį ir du žemynus. Romanas persmelktas šiaurės Italijos spalvų, šilumos, šeimos skausmo ir gebėjimo nepalūžti, o drąsa ir ryžtas paskatina pradėti naują gyvenimą anapus vandenyno. Talentingoji Santa Montefiore meistriškai supina ilgesį, likimą ir viltį.“

Kristin Harmel

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“,  „Čia ir dabar“,  „Slaptos valandos“, „Tolimi krantai“ ir kt.

„Kaip gimsta herojės“ –  prancūzų redaktorės ir scenarijų autorės Claire Vigarello romanas. Maloniam laisvalaikiui puikiai tinkanti, subtilaus humoro ir atpažįstamų gyvenimiškų smulkmenų prisodrinta knyga. 

Kaip gyventi, jei esi iki skausmo drovi, o gyvenimą temdo tie nereikalingi dešimt kilogramų, bėdos darbe ir bedarbis vyras. Išbandžiusi visas įmanomas priemones – nuo nesėkmingų bandymų užmegzti draugystę su bendradarbiais iki viešojo kalbėjimo mokymų, per kuriuos vos nesprogo širdis, – Silvija nusprendžia išsilieti rašydama. 

Nuobodžiaudama darbe ir bėgdama nuo realybės Silvija popieriuje sukūrė visiškos savo priešingybės portretą – Šarlotė aukšta, liekna, pasitikinti savimi ir subtiliai bei rafinuotai keršijanti visiems savo priešams.

Žinoma, Silvija rašė tik sau ir niekam kitam. Tad galite įsivaizduoti jos nuostabą, kai važiuodama autobusu pamato merginą, rankose laikančią knygą, kurios herojė – jos Šarlotė. Kaip tai galėjo nutikti?! Kas ir kada sugebėjo pavogti Silvijos slapčiausias mintis ir nusiųsti leidyklai?! Klausimų daugybė, baimės – dar daugiau, bet aišku viena: nuo šiol Silvijos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo. 

Šis linksmas, džiugus, žmogiškumo kupinas Claire Vigarello romanas – tai viliojantis kvietimas pažadinti savyje heroję.

„Juokinga ir švelnumo kupina knyga apie paprastą moterį, tampančią tikra erotinės kūrybos meistre.“– Biblioteca  

Claire Vigarello gimė 1975 m. Paryžiuje. Vienintelis nuolat užsiėmusių tėvų vaikas anksti atrado knygas, ypač pamilo britų autoriaus Roaldo Dahlo kūrybą. Pamažu ėmė rašyti ir pati. Baigusi mokyklą, C. Vigarello įsidarbino leidykloje redaktore ir maždaug 2010-aisiais ji ėmė kurti kino scenarijus. „Kur gimsta herojės“ yra pirmasis C. Vigarello romanas. Su vyru ir trimis vaikais moteris gyvena Paryžiuje. 

Kvapą gniaužianti istorija apie dviejų kultūrų susidūrimą mirties akivaizdoje.

Žinia apie amišų fermoje rastą negyvą kūdikį sukrečia Lankasterio apygardos gyventojus. Tačiau policijos tyrimo rezultatai pribloškia dar labiau: rasti įkalčiai verčia įtarti, kad vaikui gyvybę atėmė aštuoniolikmetė Keitė Fišer, netekėjusi amišų bendruomenei priklausanti mergina – kaip manoma, nužudyto naujagimio motina.

Ginti Keitę imasi advokatė Elė Hatavei. 

Susitikus dviem moterims, susitinka dvi skirtingos kultūros. Idealais nusivylusi didmiesčio advokatė pirmą kartą iš arti pamato uždarą amišų bendruomenę, kur žmonės gyvena atsiskyrę nuo išorinio pasaulio, nesinaudodami jokiomis šiuolaikinėmis technologijomis ir laikydamiesi griežtų religijos bei moralės normų. 

Elei teks ieškoti būdų pritapti ir perprasti jų gyvenimo taisykles, nes tik taip jiedvi su Keite galės suprasti viena kitą. Narpliodama painias žmogžudystės aplinkybes, Elė bus priversta atvirai pažvelgti ir į savo baimes bei troškimus, savo praeitį ir suvokti, kad teisingumo kriterijai kartais gali būti visai kiti nei tie, kuriais ji buvo įpratusi vadovautis.

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena iš populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų. Prinstono universitete įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį. 2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą

„J. Picoult taikliai atskleidžia skausmą, kurį patiria šeimos nariai, susidūrę su sukrečiančiais išgyvenimais.“ 

Daily Express

„Skaitytojai išgyvens ir psichologinę dramą, ir netikėtumų kupiną procesą teismo salėje. Dviejų skirtingų kultūrų susidūrimas teikia pasakojimui įtampos ir daugybę įžvalgų apie gyvenimą, tikėjimą, pareigą, teisingumą.“

School Library Journal

„Pagavus ir intriguojantis pasakojimas, kuriame dera žmogžudystės paslaptingumas ir teismo proceso dramatizmas... Rimta, keliais sluoksniais plėtojama istorija, intriguojantis įvykių fonas... Amišų bendruomenę ir jų gyvenimo būdą Jodi Picoult vaizduoja tikroviškai ir su didele šiluma.“

The Witness 

„Jodi Picoult neįtikėtinai taikliai atskleidžia skausmą, kurį patiria šeimos nariai, susidūrę su gilius jausmus sukeliančiais, sudėtingais išgyvenimais.“

Daily Express

„Jis: Keisčiausia, kad kai netenki vieno artimo žmogaus, supranti, jog ilgainiui neteksi visų.

Aš: Tikra tiesa. Ir kai tai supranti, nebegali pamiršti.“

Šešiolikmetė Aza niekada nemanė sieksianti atskleisti mįslingai dingusio milijardieriaus Raselo Piketo paslaptį. Bet šimto tūkstančių dolerių atlygis ir nuotykių trokštanti geriausia draugė Deizė įtraukia ją į paslaptingas paieškas. Viską dar labiau sujaukia netikėta pirmoji meilė – Aza įsimyli Piketo sūnų Deivisą. 

Aza stengiasi būti gera dukra, gera draugė, gera mokinė, net gera detektyvė. Kartu ji beviltiškai įstrigusi savo minčių spiralėje. Jos kasdienė kova su nevaldomomis mintimis iškreipia realybę ir griauna svajones. 

„Vėžliai iki begalybės“ – atviras sukrečiantis pasakojimas apie sudėtingą psichologinę ligą, meilę, atkaklumą ir visą gyvenimą trunkančią draugystę.

„Tai mano pirmasis bandymas atvirai parašyti apie sutrikimą, su kuriuo kovojau nuo pat ankstyvos vaikystės. Istorija išgalvota, bet kartu ji ir apie mane asmeniškai.“– John Green

Skaitytojams nuo 11 metų

Nepaprastas pasakojimas apie laiko vagis ir mergaitę, kuri žmonėms grąžino iš jų pavogtą laiką

Ši knyga įtraukta į 5–6 klasės privalomos literatūros sąrašą.

„Niekas nemokėjo taip vertinti gyvenimo valandos, minutės, netgi vienintelės sekundės, kaip pilkieji ponai. Žinoma, į tai jie žiūrėjo savaip, kaip siurbėlės kad žiūri į kraują, ir atitinkamai elgėsi.“

Miesto pakraštyje, senoviniuose griuvėsiuose apsigyvena našlaitė Momo. Ji turi vieną ypatingą talentą, dėl kurio ji tuojau tampa visų numylėtine. Tačiau vieną dieną į miestą užsuka pilkieji ponai, kurie įtikina gyventojus taupyti savo laiką. Netrukus pilkųjų ponų pažadų suvilioti nelaimėliai atbunka, o jų širdys suledėja. Vienintelė Momo nesusigundo pažadais. Padedama magistro Horos ir keistosios vėžlienės Kasiopėjos, ji leisis į magišką kelionę, kad išsiaiškintų visas grėsmingas pilkųjų ponų paslaptis.

Nė vienas perskaitęs šią modernią pasaką nelieka abejingas – tai tikras vaikų literatūros deimančiukas.

„Momo“:

• Knygos herojus – stipri ir ryžtinga mergaitė, kuri nesitaiksto su neteisybe ir kovoja dėl gėrio;

• Moko, viena svarbiausių žmonių savybių ne tik gebėti gerai komunikuoti, bet visų pirma – gebėti klausytis kitų;

• Knyga skatina susimąstyti apie laiką ir tai, kam jį panaudojame: ar tam, kad prikauptume materialinių gėrybių, ar tam, kad pasaulį darytume gražesnį;

• Meniškai vertinga vaikų literatūros klasika lavina literatūrinį suvokimą, fantaziją ir skatina pamąstyti apie tai, kas gyvenime svarbiausia.

Michael Ende (1929–1995) – vokiečių rašytojas, ypatingai nusipelnęs kaip vaikų literatūros kūrėjas. Jo istorijos kupinos fantazijos ir išmonės, personažai nepaprastai spalvingi ir įdomūs, o siužetas kupinas netikėtų nuotykių. Vaikams jis sukūrė tokias pasaulyje plačiai žinomas knygas, kaip „Momo“, „Begalinė istorija“, seriją „Džimas Saga“. 1973 m. „Momo“ pelnė iki šiol reikšmingą Vokietijos jaunimo literatūros premiją.

Paremta tikra seserų Cibės, Magdos ir Livijos vilties bei išlikimo istorija

Tarptautinio bestselerio nr. 1 „Aušvico tatuiruotojas“ autorės naujas romanas


Jų istorija suspaus jums širdį.
Jų kelionė suteiks jums vilties.
Niekada neužmiršite jų vardų.

Būdamos dar mažytės Cibė, Magda ir Livija pažada savo tėvui: kad ir kas nutiktų, jos liks kartu. Po daugelio metų, vos šešiolikos, Livė ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Prisimindama duotą pažadą, devyniolikmetė Cibė seka paskui, pasiryžusi apsaugoti seserį arba mirti kartu. Aštuoniolikmetė Magda lieka su motina ir seneliu slapstydamasi. Bet galiausiai ir ji atsiduria ten pat. Trys seserys, vėl susitikusios Aušvice-Birkenau, prisimena tėvą ir šįkart viena kitai pažada: jos išgyvens ir taip nugalės blogį.

„Trys seserys“ – skausmo, drąsos ir meilės sunkiausiais laikais kupinas pasakojimas, paremtas tikra trijų seserų istorija apie pažadą, jas išgelbėjusį nuo mirties.

„H. Morris romane dokumentuoja seserų Meller gyvenimus nuo pat vaikystės iki senatvės, meistriškai supindama fikciją su tikrais faktais ir seserų pasakojimais.“
Publishers Weekly

Heather Morris (Hetera Moris, gim. Naujojoje Zelandijoje) – tarptautinių bestselerių autorė, su begaline aistra pasakojanti istorijas apie tvirtybę, išgyvenimą ir viltį. Jos debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“ tapo vienu populiariausių XXI amžiaus romanų – knygos parduota jau dvylika milijonų egzempliorių visame pasaulyje. O kartu su vėlesnėmis H. Morris knygomis „Cilkos kelias“, „Vilties istorijos“ ir naujausiu romanu „Trys seserys“ – per penkiolika milijonų egzempliorių.

Jie tebuvo svetimi bėgantys vaikai.
Bet atsirado pasiryžusių jiems padėti.
Tai – šviesi istorija Holokausto tamsybėje.


„...pats brangiausias laikas yra tas, kurį nugvelbi iš mirties ir skausmo. Toks bus mano kerštas. Mano pergalė bus tai, kokiu būdu diena iš dienos trinsiu šį niekam nereikalingą skausmą.“


1942-ųjų vasarą Italijos Nonantolos miestelio traukinių stotyje išlipa keturiasdešimt žydų paauglių ir vaikų. Padedami gerų žmonių, jie per visą Europą bėgo iš nacistinės Vokietijos ir kitų šalių ir stengiasi pasiekti Izraelio Žemę.

Jų vedlys Joskas vaikams padeda įsikurti už miestelio plytinčioje apleistoje viloje „Emma“. Tarp jų yra vienuolikmetis Natanas. Jam tebediegia širdį prisiminus apie nacių iš namų ištemptą tėvą, atsisveikinimą su motina. Tarp jų - ir tylioji Sonja, kuri prarado viską. Bet viloje „Emma“ nėra geltonų žvaigždžių, nėra nei getų, nei naktinių reidų. Tai – visiškai naujas pasaulis, kur žemdirbiai atneša maisto, o miestelio meras suorganizuoja pianiną vaikų ūpui pakelti. Ir jie šioje užuovėjoje pasijunta beveik laimingi. Tačiau 1943-iųjų rudenį Nonantoloje ima kurtis naciai ir vila „Emma“ pabėgėliams tampa nebesaugi. Tik šįkart, surėmę pečius, jų pusėn stoja visi miestelio gyventojai ir sukurpia išmoningą planą, kaip juos išgabenti iš Italijos...

„40 paltų ir viena saga“ – tikrais faktais paremta šviesi istorija, optimizmo properša Holokausto siaube. Romane pasakojama apie išgelbėtuosius ir juos gelbėjusius – kad jie niekada nebūtų užmiršti. Ir šiandien jų didvyriškumas, gerumas, dosnumas jaudina, ragina nepasiduoti baimėms ir abejingumui, kasdien ieškoti šviesos.


„Kai pirmą kartą susipažinau su įvykiais viloje „Emma“, pagalvojau, kad kiekvienas berniukas, kiekviena mergaitė nusipelno tokio miestelio kaip Nonantola, tokio vedlio kaip Joskas.“
Ivan Sciapeconi


Ivan Sciapeconi (Ivanas Šiapekonis, gim. 1969) – italų rašytojas. Dirba pradinės mokyklos mokytoju Modenoje, taip pat yra fondo „Villa Emma“ komiteto narys. Jis yra išleidęs knygų vaikams ir mokyklinių vadovėlių. „40 paltų ir viena saga“ – jo pirmas romanas.

NEW ADULT knygų serija apie jaunuolius, baigusius mokyklą ir pradedančius naują gyvenimo tarpsnį. Tai istorijos apie daugybę „pirmųjų kartų“ – savarankiško gyvenimo pradžią, studijas, seksualines patirtis, santykius su naujais draugais.

Jie prarado tikėjimą savo laime, bet vėl susitikę mokosi svajoti.

Džudė Livingston visiškai sugniuždyta – jos didžioji svajonė tapti garsia aktore Los Andžele žlugo. Neturint nei darbo, nei pinigų, jai liko vienintelė išeitis – važiuoti pas brolį į Vudshilą ir prisiglausti namuose, kuriuose gyvena ir jos buvęs draugas Bleikas Endriu. Džudė greitai supranta, kad tas linksmas vaikinas tapo palaužtu žmogumi, taip ir neatleidusiu jai už išsiskyrimą. Bet juos siejanti traukos jėga stipresnė nei anksčiau. Netrukus Džudei ir Bleikui teks apsispręsti, ar jie vėl pasiryžę rizikuoti savo širdimis...

Mona Kasten yra ryškiausia NEW ADULT žanro žvaigždė Vokietijoje, knygų serija „Again“ sužavėjusi skaitytojus. Ji net keletą kartų apdovanota LovelyBooks Reader’s premija. Serijos „Again“ knygų visame pasaulyje parduota daugiau nei 3 mln. egzempliorių, „Spiegel“ bestselerių sąraše jos laikėsi net 27 savaites.

„Juokas, ašaros ir meilė. Mona Kasten parašė romaną, nuo kurio negali atsitraukti.“

Anna Todd, „After“ serijos knygų autorė apie romaną „Pradėti“

Rašytoja gimė 1992 m. Šiaurės Vokietijoje, ten ir gyvena. Visur, išskyrus paskaitas universitete, – nors kartais ir per jas, – kuria istorijas apie jaunus žmones ir dideles bei mažas jų sprendžiamas problemas. Rašytoja gyvena drauge su vyru, katėmis ir galybe knygų. Dievina įvairiausių rūšių kavą, ilgus pasivaikščiojimus miške ir dienas, kai gali atsidėti vien kūrybai. Mielai bendrauja su savo skaitytojais per tviterį (@MonaKasten). 

Daugiau informacijos interneto svetainėje adresu www.monakasten.de.

„Naktį gulėdama lovoje greta vyro, už kurio ištekėjau, savo minčių balsu nereiškiu. Tyloje išvešėjo liūdesys, savotiškas pripažinimas. Mudu su Luku stovime kryžkelėje. Ir visai netrukus vienam iš mūsų teks žengti pirmyn.“

Vieną dieną Rouzės Napolitano santuoka baigiasi.
Jos vyras nori vaiko, bet motinystės Rouzė niekada neplanavo.

Vieną dieną Rouzė Napolitano išsaugo santuoką.
Rouzė myli savo vyrą. Ji ryžtasi tapti mama.

Viena diena. Vienas pasirinkimas. Devyni gyvenimo keliai. Kiekvienu atveju Rouzė turi priimti nelengvą sprendimą, nulemiantį devynias skirtingas jos gyvenimo versijas. Rouzės džiaugsmai ir klaidos sukelia drugelio efektą: net menkiausias pokytis vis kitaip pasuka jos gyvenimą ir skirtingai atsako į lemtingąjį klausimą „o kas, jei?“ Tai jautri istorija apie moters sprendimus, santykius, jų trapumą ir lūkesčius sau bei kitiems.

„Ambicinga, prikaustanti dėmesį ir provokuojanti... Romanas narsto meilės ir motinystės temas, kartodamas žingsnius to sudėtingo šokio, kurį vadiname moters patirtimi.“
Claire Lombardo, romano „Mūsų smagiausios dienos“ autorė

„Kartais reikiama knyga randa tave tinkamu laiku... Romane genialiai parodoma, ką reiškia būti moterimi: mes esame ne tik savo gyvenimo džiaugsmų ir skausmų visuma, bet ir visų kelių, kurių nusprendėme nepasirinkti, atspindys.“
Lauren Mechling


Donna Freitas (Dona Freitas, gim. 1972) – amerikiečių rašytoja, negrožinės literatūros ir įvairių knygų vaikams bei paaugliams autorė, taip pat akademikė, tyrinėjanti seksualinės prievartos JAV universitetuose problemą. D. Freitas straipsnius šia tema publikavo „New York Times“, „Washington Post“, „Wall Street Journal“. „Devyni Rouzės Napolitano gyvenimai“ – pirmasis autorės romanas suaugusiesiems.

„Jau greitai ateis diena, kai mylimieji vėl bus drauge. Mūsų vėliava vėl plevėsuos virš miestų, kurie dabar okupuoti. Mūsų tauta vėl bus kartu ir gyvens taikiai. Pasauliui nebereikės svajoti vien balta ir juoda spalvomis. Svajonė bus mėlyna ir geltona.“

Žmogaus ištarti žodžiai.

Tautos žinia.

Tai knyga oficialiai patvirtinta prezidento Zelenskio. „Žinioje iš Ukrainos“ skelbiamos prezidento asmeniškai atrinktos karo kalbos, kad pasauliui pasakotų ukrainiečių istoriją.

Tai pasakojimas apie tautą, kuri didvyriškai ginasi nuo Rusijos agresijos. Pasakojimas apie žmones, kurie šiandien tapo kovos už demokratiją lyderiais.

Taip pat tai raginimas mums visiems ginti ir kautis už laisvę. Jei ne dabar, tai kada?

Tai kvietimas kiekvienam iš mūsų patirti gyvenimą visais savo pojūčiais ir pastebėti aplink esantį grožį.

Dauguma mūsų jaučiasi įtraukti į nuolatinių pokyčių ratą: į socialinius tinklus persikėlęs gyvenimas, nesibaigiantis naujienų srautas, į priešiškas stovyklas pasidalijusios šeimos. Esame išsigandę ir pavargę, atitolę nuo savo kūno, išsekę ir nebemokantys atsipalaiduoti žmonės. 

Šis nuolatinis nuovargis ir nerimas Katherine’ą May privertė susimąstyti, ką reikia keisti savo gyvenime, kad kūnas ir siela sutvirtėtų. Pasitelkusi humorą, apipindama pasakojimą empatija ir šiluma, ji dalijasi istorijomis apie sunkumus darbe, iššūkius, kurie kyla šeimyniniame gyvenime, ir pandemijos padarinius, ypač jausmus, kurie apėmė pasauliui skubant iš naujo atsiverti. Trokšdama kitokio gyvenimo būdo, Katherine May pradeda tyrinėti atkuriamąsias gamtos galias, analizuodama žemės, vandens, ugnies ir oro elementus bei atpažindama tylius pasaulio magijos pėdsakus, aptinkamus tik tada, kai akylai jų ieškome.

Ar galima pasaulyje, kuriame nuolat vyksta didžiuliai sukrėtimai, jaustis pailsėjusiems ir ramiems? 

Kaip išlikti jautriems aplinkai ir pajusti subtilią, aplink mus besiskleidžiančią magiją?

The New York Times bestselerio „Žiemojimas“ autorė Katherine May knygoje „Gamtos kerai“ kviečia skaitytoją leistis į kelionę, kuri padės pažinti savo baimes ir atrasti gamtos teikiamą paguodą.

„Jeigu egzistuotų šio amžiaus dvasia, ji būtų labai panaši į baimę. Jau daugelį metų mes bėgame kaip triušiai. <..> Tai grandininė reakcija, siaubo upė, nesuvokiamai besiveržianti pirmyn, pagriebdama kitus išsigandusius, įsitempusius kūnus, kurie savo ruožtu signalizuoja apie savo pavojų. Nėra vieno plėšrūno, nuo kurio reikėtų pabėgti; jų daug. Dabar mes užsiėmę bėgimu. Viskas yra labai skubu. Kasmet atrodo, kad turime bėgti dar greičiau. Kito sprendimo nėra. Galime tik bėgti, panikuoti ir ištransliuoti savo baimes kitiems, o šie kaip veidrodžiai atspindės jas mums patiems.“ 

„Kerai yra nedidelė nuostaba, kurią sustiprina prasmė, susižavėjimas, įstrigęs pasakos ir atminties voratinklyje. Jis palaikomas nedidelėmis, beveik homeopatinėmis pagarbios baimės dozėmis – tais paslėptais magijos pėdsakais, kuriuos aptinkame tik tada, kai jų ieškome. Tai jausmas, kad esame sujungti į vieną egzistencijos giją kartu su elementais, sudarančiais šią žemę, ir kad šiame tarpusavio ryšyje yra įkalinta jėga, mūsų suvokimo paribyje esantis virpulys. Tai užmiršti mūsų geologiniai tarpsluoksniai, nepagaunama dalelė, surišanti nepatvarią mūsų materiją: gebėjimas jausti kasdienybėje magiją, perduoti ją savo protais ir kūnais ir būti jos palaikomiems.“

„Vieną tokią dieną kaip ši, truputį anksčiau, truputį vėliau, suvoki, kad kažkas negerai, kad, grubiai tariant, nemoki ir niekada neišmoksi gyventi."

Viskas prasidėjo (o gal baigėsi?) nenuėjus į egzaminą. Tada buvo apleisti draugai, pamiršti įsipareigojimai, išbraukti planai. Dienomis beliko slėptis nuo viso pasaulio, o nakties tamsoje vaiduokliškai klaidžioti miesto gatvėmis: tapti žmogumi, kuris miega.

Garsus prancūzų postmodernistas Georges Perec (1936–1982) antruoju asmeniu parašytame romane tarytum paralyžiuoja laiką ir įtraukia į svaiginantį sapną, kuriame pinasi vidinės baimės, apatija ir prasmės paieškos.

„Skaitant šią knygą tereikia leisti sau užmigti kartu su žmogumi, kuris miega. O tada – rinktis, nubusti ar sapnuoti toliau."

Knygos vertėja Aušra Pokvietytė

„Akis žiūri į tave ir tame žvilgsnyje įkalina. Niekada nenustosi savęs matyti. Tu nieko negali padaryti, negali iš savęs ištrūkti, negali pabėgti nuo savo žvilgsnio ir niekada negalėsi: net jei sugebėtum taip giliai užmigti, kad joks supurtymas, šūktelėjimas, nudeginimas tavęs neišbudintų, vis tiek liktų toji niekada neužsimerkianti, niekada neužmieganti akis, tavo akis."

Georges Perec (1936–1982) — postmodernizmo rašytojas, pelnęs pasaulinį pripažinimą dėl novatoriškų žaidimų su kalba ir romano forma. Perecas priklausė eksperimentinei grupei Oulipo (Ouvroir de littérature potentielle – Potencialios literatūros dirbtuvė), kurios tikslas buvo modernizuoti literatūrinę kalbą, atsisakant įprastų kūrinio konstravimo paradigmų ir pritaikant jai žaidimo taisykles. Žymiausi autoriaus kūriniai: „La Vie mode d’emploi" (1978), „Les Choses" (1965), „La Disparition" (1969). Už kūrybinius nuopelnus jis buvo apdovanotas Renaudot (1965), Jeano Vigo (1974) ir Médicis (1978) premijomis. 

Oksfordo literatūros profesorius Humbertas Botkinas savo gyvenimą paskyrė postmodernisto Ezros Slefo kūrybai. Botkinas ryžtasi rašyti Slefo biografiją (žinoma, nepraleisdamas pratarmės, išnašų ir glosarijaus), bet knyga apie literatūros meistrą netrunka tapti pasakojimu apie patį autorių: jo įtartinai prasidėjusią akademinę karjerą, nerealizuotas rašytojo ambicijas ir kelti antakį priverčiančius asmeninio gyvenimo pasirinkimus.

Šis šmaikštus, netikėtas formas įgaunantis pasakojimas – tai ir literatūrinis žaidimas. Knygoje netrūksta nuorodų į skirtingų autorių kūrybą, netikėtų žanrinių jungčių, postmodernistinio pastišo ir sveikai ironiško žvilgsnio į literatūros pasaulio gyventojus.

„Ši knyga yra postmodernistinio romano pastišas, parodijuojantis žanrą ir atiduodantis duoklę autoriaus pamėgtiems rašytojams. Į savo postmodernistinį šiupinį autorius įmaišo intertekstų, aliuzijų, nuorodų į šiuolaikinių rašytojų bei klasikų kūrinius. Knygoje pasišaipoma ir iš literatūros kritikos, žiniasklaidos, knygų fanų kultūros, apskritai iš pretenzingumo."

Knygos vertėja Daina Valentinavičienė

Andrew Komarnyckyj (1956), gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, rašytoju tapo per laimingą atsitiktinumą. Anksčiau jis yra dirbęs teisininku, viešųjų ryšių konsultantu, indų plovėju, slaugytojų padėjėju ligoninėje – atrodytų, klasikinė rašytojo biografija. Komarnyckyj, prisidengiantis skirtingais pseudonimais, žaidžia įvairiais literatūros žanrais. Tarp jo knygų: „Blacktelligence Rules" (2022), „The Revenge of Joe Wild" (2022), „Probate Made Simple" (2010). „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas" („Ezra Slef: The Next Nobel Laureate in Literature", 2021) – pirmoji rašytojo knyga lietuvių kalba.

Puikiai papasakota istorija su pribloškiama atomazga. Tikras skaitymo malonumas.“ 

Historical Novel Society

Devyniolikto amžiaus pradžia. Kento grafystėje, jūros pakrantėje, gyvena Lovelių šeima. Duktė Venecija – svajingos ir meniškos prigimties mergina – tiesiog dievina savo tėvą Teodorą. Pastarasis šeimą išlaiko dekoruodamas turtuolių namus. Dailininko gyslelę turinti Venecija irgi prisideda prie tėvo veiklos, piešdama eskizus.

Idiliškas Venecijos gyvenimas sugriūva, apsilankius netikėtam svečiui. Tėvo patikėtinis majoras Džekas Čemberleinas atneša siaubingą žinią – Teodoras Lovelis mirė. 

Netekus maitintojo, Loveliams tenka palikti jaukią provinciją ir keltis į sostinę, į Čemberleinų namą Kvil Korte. Ten Venecija nusprendžia tęsti tėvo verslą. Nors pradžia sunki, nuovoki ir entuziastinga mergina pamažu perpranta verslo subtilybes ir jaučiasi vis tvirčiau, tik visa sugriauti grasina reketininkas Karalius Midas, prieš kurį bejėgė net policija. Nejučia ima keistis ir Venecijos jausmai majorui Čemberleinui – iš pradžių atgrasus jaunas vyras rodosi vis artimesnis. Ar gali būti, kad kartu su nauju gyvenimu Veneciją aplankys ir nauja meilė? 

Skvarbus autorės žvilgsnis atveria skaitytojui istorines detales, o itin vaizdingas pasakojimo stilius puikiai perteikia tuometinio gyvenimo realijas, vaizdus ir netgi kvapus. Istoriniame fone meistriškai konstruojama įtampa ir intriga bei atskleidžiami stiprūs veikėjų, ypač moterų, charakteriai. Lietuvių skaitytojams jau žinomos autorės knygos „Vaistininko duktė“, „Dailininko mokinė“,  „Prieskonių pirklio žmona“,„Pamirštų svajonių rūmai“, „Pilis prie ežero“ ir kt. 

Jaunimui nuo 14 metų

Be galo neįprastoje ir vaizduotę kurstančioje Džeikobo Portmano istorijoje laukia jaudinantys lemtingi posūkiai. Siekdamas išgelbėti savo ypatinguosius draugus, įkalintus stipriai saugomoje tvirtovėje, Džeikobas turės nukakti į patį vargingiausią ir bjauriausią Viktorijos laikų Anglijos lūšnyną. Kelionėje jam padės atrasta nauja didžiulė galia ir bendražygiai: Ema Blum, mergina, mokanti savo rankose įžiebti ugnį, ir Edisonas Makhenris, šuo, galintis užuosti pradingusius vaikus. Dabar ypatingųjų ateitis priklauso nuo jų.

Ransom Riggs – amerikiečių rašytojas, kuriam pasaulinį žinomumą atnešė knygų serija „Ypatingų vaikų namai“. Vaikystėje buvo reguliariai maitinamas vaiduoklių istorijomis ir britų komedijomis, o tai turbūt paaiškina, kodėl jo knygos būtent tokios, kokios yra. Yra netgi tokia tikimybė, kad jis kaip tik dabar tavo namuose ir iš palovio stebi tave. (Gali patikrinti. Mes palauksim. Jei ne, bet kada gali rasti jį tviteryje: @ransomriggs.) Sukurti knygų apie ypatingus vaikus seriją rašytoją įkvėpė ir keistos, mįslingos senovinės fotografijos, kurias jis kolekcionuoja. Dalį nuotraukų, darniai įsiliejančių į kūrinio pasaulį ir jį praturtinančių, matome ir serijos knygose. 

„Įtempta, jaudinanti ir stebuklingai keista... Nuotraukos ir tekstas nuostabiai vienas kitą papildo ir kartu sukuria nepamirštamą pasakojimą.“

Johnas Greenas, knygos „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ autorius

Architektei Keilai Karter gyvenime, atrodė, nieko netrūksta: augina ketverių metukų dukrelę, kartu su mylimu vyru susiprojektavo svajonių namus Raund Hile ir ketino netrukus tenai įsikelti. Tačiau dėl nelaimingo atsitikimo Keilos vyras žūsta, gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, ir moteris ima dvejoti, ar jai nebus graudu gyventi tame svajonių name. 

Vieną dieną Keilą darbe aplanko keista moteris. Atrodo, kad ji žino apie Keilą kone viską, be to, bando atkalbėti nuo kraustymosi į Šedou Ridžo gyvenvietę. Neva tenai plytintis ežeras saugo baisias paslaptis, o miškai pilni vaiduoklių. 

Keila perspėjimų neklauso, įsikrausto į namą. Čia vienintelė jos kaimynė – senyva moteris Elė Hokli. Būdama studentė ji, numojusi ranka į tėvų viltis, savanoriavo juodaodžių paramos programoje. Elės gyvenimas irgi kupinas paslapčių ir kažkaip susijęs su vietove, kur stovi Keilos namas. 

Dvi istorijos, kurias skiria 45 metai, susipina į vieną. Dianos Chamberlain romanas – tai netikėti istorijos posūkiai ir paslaptys, kurios daugybę metų buvo palaidotos.   

„Neabejotinai patiks įtempto siužeto mėgėjams ir socialinių temų gerbėjams.“ 

Booklist

„Diane Chamberlain pristato dar vieną prikaustantį dramatišką kūrinį, kuris neabejotinai taps bestseleriu.“ 

Woman's World

Tarp Financial Times 2021 metų geriausiųjų knygų

Sunday Times bestseleris

LAIKAS yra didžiausias mūsų rūpestis – niekas nedrįsta sakyti, kad jo turime į valias. Ar žinote, kad jei sulauksite aštuoniasdešimties, būsite nugyvenęs kiek daugiau nei 4000 savaičių?

Mūsų darbų sąrašas vis nesibaigia, elektroninės pašto dėžutės sausakimšos, esame praradę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei įsivėlę į nuolatinę kovą su išsiblaškymu. Iš visų pusių girdime rekomendacijų, kaip tapti produktyvesniems ir efektyvesniems, mums siūlomi gyvenimą keičiantys patarimai. Tačiau tokie metodai dažnai tik dar labiau mums viską sujaukia. Nerimastingas jausmas, kad skubame, stiprėja, klaidžiojame tarp patarimų, kaip dar geriau ir prasmingiau susiplanuoti laiką, ir sukame galvas, kaip kuo geriau išnaudoti 4000 MUMS SKIRTŲ SAVAIČIŲ.

Oliveris Burkemanas kviečia į laiką pažvelgti kitaip – atmetant paviršutiniškus patarimus, kaip „suspėti viską padaryti laiku“, ir susitelkiant į žmogaus gyvenimo baigtinumą, kuriuo turime išmokti džiaugtis.

• Iš anksto numatykite laiko kasdieniams darbams ribas, o svarbiausia – jų laikykitės!

• Ar žinote, kad gebėjimas nieko neveikti yra neįkainojamas? 

• Nugalėkite nerimą, atidėkite viską į šalį ir dirbkite tik su vienu projektu.

• Sužinokite, kodėl svarbu susitelkti į tai, ką jau atlikote, o ne į tai, ką dar liko atlikti.

• Nuspręskite, kam skirsite savo energiją ir jėgas, nes visko padaryti – tiesiog neįmanoma.

Romanų serija apie moteris, kurių asmenybės amžiams įkvėps ateinančias kartas. Šios moterys – aistringos ir maištingos menininkės, talentingos verslininkės, genialių vyrų mūzos, o jų istorijos – tai pasakojimai apie meilę, ambicijas, svajones, tragedijas ir tikrą gyvenimą, kuris užburia labiau nei išgalvoti siužetai.

Dora Maar ir Pablas Pikasas – didžioji meilė, nepakartojama kaip ir jų menas.

Paryžius, 1936-ieji. Populiarioji fotografė Dora Maar yra Polio Eliuaro ir Man Rėjaus įkurto siurrealistų sambūrio žvaigždė. Jauna moteris netrukus susipažįsta su tapytoju Pablu Pikasu, tuo metu išgyvenančiu gilią kūrybinę krizę, ir jį įsimyli. Tamsioji Doros prigimties pusė įkvepia Pikasą, jis vėl ima tapyti. Doros paskatintas sukuria keletą šedevrų, iš jų garsiausias – triptikas „Gernika“. Tačiau pačios menininkės profesinis augimas sustoja. Tarp įsimylėjėlių veriasi vis gilėjanti praraja.

Užburiantis romanas apie Pablo Pikaso mylimąją, talentingą fotografę, tapytoją ir lygiavertę partnerę.

Amerikiečių rašytojas Stephenas Kingas skaitytojams geriausiai žinomas kaip nepakartojamų siaubo romanų, tokių kaip „Švytėjimas“, „Kerė“, „Daktaras Miegas“, „Ponas Mersedesas“, „Radybos“, „Budėjimas baigtas“, „Tas“ ir kitų tarptautinių bestselerių, autorius.

1999 metais Kingas užsimojo parašyti knygą apie savo profesiją ir atskleisti kai kuriuos savo gyvenimo užkulisius. Tais metais jis pateko į pavojų gyvybei sukėlusią avariją, tad dėl daugybės operacijų ir ilgos reabilitacijos rašymo ir gyvenimo saitai knygoje įgavo netikėtą svarbą.

Tai ne vien sausas pamokymų ir patarimų rinkinys. Knygoje apstu asmeninės patirties: linksmų ir liūdnų pasakojimų apie vaikystę, paauglystę, pirmuosius literatūrinius bandymus, studijas universitete ir nepriteklių kupinus mokytojavimo metus. Kingas atvirai prisipažįsta, kad alkoholis ir narkotikai buvo neatsiejami jo ankstyvojo kūrybinio kelio palydovai, kad tik artimųjų parama ir begalinis noras kurti jam padėjo ištrūkti iš priklausomybių pinklių.

Knygoje Kingas aptaria ir svarbiausią rašytojo amato įrankį – kalbą, supažindina su kasdiene savo darbo rutina ir darbo įpročiais, netgi dalijasi su skaitytojais iš redakcijų ir leidyklų gautais neigiamais atsakymais. O šių jo kūrybinio kelio pradžioje, pasirodo, būta ne tiek ir mažai. Jo patarimai, kaip plėtoti siužetą ir perteikti veikėjų raidą, praktiški, šmaikštūs ir įkvepiantys. 

Veikalas „Apie rašymą. Memuarai apie amatą“, Jungtinėse Amerikos Valstijose įvardytas kaip „geriausia visų laikų knyga apie rašymą“, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.

Skaitytojams nuo 14 metų

Nuotykių, įtampos, paslapčių ir netikėtumų kupinas vesternas, tapęs literatūros klasika.

XIX a. antros pusės Teksasas neramus: karas su Meksika baigėsi vos prieš kelerius metus, baimę nuolatos kelia plėšikai, be to, ne vieną žmogų prerijose užvaldo aistros ir godumas, nuvedantys prie žiaurių nusikaltimų.

Į šias pavojų ir galimybių kupinas žemes su šeima atvyksta naujakurė Luiza Poindekster. Netrukus gražuolė patenka į meilės trikampį: jos širdies geidžia pasipūtęs ir kerštingas pusbrolis Kasijus Kolhaunas bei atkaklus, bet neturtingas mustangų gaudytojas Morisas Džeraldas. 

Kolhaunas sukurpia niekšingą planą, kaip atsikratyti savo varžovo, bet nutinka didžiulė tragedija – žūsta Luizos brolis Henris. Visi įkalčiai rodo į Džeraldą. Tuo pačiu metu netoli Poindeksterių plantacijos pasirodo paslaptingas raitelis be galvos... Kas jis? Vaiduoklis? Nelabasis? Ir ko jis nori?

Laukia dar daug mįslingų ir šiurpą keliančių nutikimų, kol paaiškės raitelio be galvos mįslė ir bus išaiškintas tikrasis Henrio žudikas.

Thomas Mayne Reid (1818–1883) – airių kilmės amerikiečių rašytojas, kūryboje daugiausia kalbėjęs apie savo gyvenamojo laiko Ameriką, žemyno čiabuvių indėnų ir kolonizatorių gyvenimą, vergiją. Jo knygose daug spalvingų personažų, kvapą gniaužiančių nuotykių, intrigų, nusikaltimų ir netikėtumų. Rašytojo kūriniai sulaukė didelio populiarumo ir Amerikoje, ir Europoje, yra skaitomi iki šių dienų. Į lietuvių kalbą išversta nemažai autoriaus knygų: „Raitelis be galvos“, „Kvarteronė“, „Baltoji pirštinė“ ir kt.