Bazilis – nepaprastai talentingas išradėjas. Grįžęs į gimtąjį Mon Pibiu miestą jis nusprendžia atidaryti neįprastą krautuvėlę ir pardavinėti provokuojamus daiktus, žadinančius emocijas, pojūčius, kūrybiškumą ir skatinančius mąstyti drąsiau.
Talentinga parfumerė Džulija jaučiasi nusivylusi, kad yra priversta švaistyti savo gabumus kūno priežiūros priemonėms. Ji labai norėtų kurti kažką daugiau nei tiesiog „skaniai kvepiančius“ produktus ir į kūrinius įdėti dalelę savo širdies.
Jos sūnus Artūras, mokyklos nekenčiantis maištingas paauglys, išlieja jausmus kurdamas po atviru dangumi. Gatvės menas – tai jo būdas išsakyti savo nuomonę, koks gi galėtų būti jo kelias šiame pasaulyje.
Tai romanas, kuriame autorė kalba apie žmones, netelpančius į visuomenės jiems pasiūlytus saugius rėmus, drąsą ir užsispyrimą siekti svajonės, apie kiekvieno mūsų išskirtinumą, žmonių tarpusavio ryšius, kūrybiškumo svarbą. Knyga įkvepia norą gyventi visavertiškiau ir pradėti taikyti atkaklianarsę – svarbiausią „Taškuoto zebro krautuvėlės“ filosofinį principą.
Raphaëlle Giordano jau spėjo išgarsėti knygomis „Tavo gyvenimas prasideda supratus, kad gyveni tik kartą“, „Diena, kai liūtai ims ėsti salotas“ ir „Kupidonas kartoniniais sparnais“. Naujausias jos romanas tęsia geriausias tokių knygų kaip „Dievas visada keliauja incognito“ (aut. Laurent Gounelle) tradicijas ir skiriamas visiems, kurie ieško įkvepiančios, kasdienes problemas spręsti padedančios literatūros.
BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Čia sujungiama autentiškai pavaizduota XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenė bei universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.
Pirmoje knygoje – HERCOGAS IR AŠ – pasakojama apie Dafnę Bridžerton, vyriausiąją iš Bridžertonų seserų.
Dafnė, naujojo sezono debiutantė, sumani ir sąmojinga mergina, be vargo mezga draugystes su geidžiamiausiais Londono viengungiais, kurie, deja, jos nemato kaip būsimos žmonos, nes sąžiningoji Dafnė atsisako žaisti viliokiškus žaidimus, privalomus pagal nerašytas to meto Londono aukštuomenės taisykles.
Kitaip nei Dafnė, Heistingso hercogas Saimonas Basetas – geidžiamiausias jaunikis Londone – draugiškumu visai netrykšta. Jis tvirtai apsisprendęs vengti ir santuokos, ir visuomenės vakarėlių – lygiai taip pat kaip visą vaikystę jo vengė atsainus, jį niekinęs tėvas. Netikėtai sutikęs geriausio draugo seserį Dafnę, Saimonas sugalvoja planą: Dafnei sutikus su netikromis piršlybomis, jis atsikratytų įkyrių, savo dukteris jam peršančių mamyčių, o tuo tarpu smarkiai pagerėjus Dafnės reputacijai ji, tikėtina, sulauktų dėmesio vertų santuokos pasiūlymų.
Iš pradžių planas veikia nepriekaištingai, tačiau negailestingame, paviršinio žvilgesio ir apkalbų kupiname Londono elito pasaulyje tikram galima būti tik dėl vieno – meilė nepaiso jokių taisyklių.
Ši kupina šmaikštaus humoro, ryškių charakterių ir aistrų kronika, kurioje atsiskleidžia istorinis Romantizmo epochos paveikslas, jau tapo pasauliniu bestseleriu.
„Sumaniai ir žaismingai parašyta.“
Time magazine
„Galų gale sulaukėme: didis europietiškas romanas! Seniai laukėme tokios knygos kaip ši. Tai graži meilės istorija ir kartu labai įžvalgus Europos tapatybės paveikslas, kuriame laiko dvasia atspindima tiksliu, įspūdingu, ambicingu ir išmintingu būdu. Parašytas proza, kurios žodžiai šoka puslapiuose, protingais sakiniais, kupinais energijos, šviežių apmąstymų ir įžvalgų.“
Lene Sandvold, Gyldendal (Norvegija)
„Iljos Leonardo Pfeijfferio „Grand Hotel Europą“ galima pelnytai sugretinti su tokių europinio masto rašytojų kaip Thomas Mannas ir Harry Mulischas kūryba. Retai pasitaiko proga perskaityti tokį romaną, kuriame tragiška, bet graži meilės istorija būtų susipynusi su rimtais, tačiau nenuobodžiais ir itin šmaikščiais apmąstymais apie Europą kaip reiškinį. (...) „Grand Hotel Europa“ yra meilės laiškas senam, numylėtam, mirtinai išvargusiam, bet nuostabaus grožio žemynui.“
De Limburger (Nyderlandai)
Tai daugiasluoksnis romanas, kuriame didinga ir išprususia maniera supinama daugybė pasakojimų. Nors „Grand Hotel Europoje“ aprašomas žlugimas, čia daug vilties, o daugiausiai – tikėjimo meile.“
Nederlands Dagblad (Nyderlandai)
„Pfeijfferis parašė metų romaną. Tai didžioji satyra apie viską: pradedant destrukciniu masinio turizmo poveikiu, baigiant Europos kultūros išpardavimu.“
NRC Handelsblad (Nyderlandai)
„Grand Hotel Europa“ suteikia ne tik pribloškiančią skaitymo patirtį, bet ir begalę peno apmąstymams.“
De Morgen (Belgija)
Tol, kol Europa išaugina tokių menininkų kaip Ilja Leonardas Pfeijfferis, mes nesame tik praeitis – mes jaučiamės galį kurti ateitį.“
Femke Halsema, Amsterdamo meras
„Grand Hotel Europa“ yra nepaprastos jėgos romanas apie visas meilės apraiškas, apie Europą ir masinį turizmą.“
Ardnas (Nyderlandai)
„Grand Hotel Europa“ yra nuostabi knyga: stilistiškai meistriška, kompoziciškai geniali, taikliai kritikuojanti ir labai dažnai sąmojinga.“
MappaLibri (Italija)
Gali išgelbėti šimtus gyvybių. Arba tą, kuri tau yra pati svarbiausia.
Skrydžių palydovė Mina ruošiasi pirmajam tiesioginiam skrydžiui iš Londono į Sidnėjų. Istorinis įvykis sulaukė išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, lėktuve pilna įžymybių bei žurnalistų. Mina stengiasi susitelkti į jos laukiantį darbą, pamiršti gyvenimą nuodijančias šeimines problemas ir rūpesčius dėl penkiametės dukrelės Sofijos psichologinių bėdų.
Tačiau lėktuvui pakilus Mina gauna keistą žinutę. Kažkas nori, kad ji padėtų užgrobti lėktuvą ir neleistų jam pasiekti Sidnėjaus. Tai skamba kaip nevykęs pokštas, tačiau skrydžio metu mirusio keleivio piniginėje aptikta Sofijos nuotrauka įtikina ją, kad padėtis rimta. Jos šeimai gresia mirtinas pavojus. Bet jei ji įvykdys teroristų reikalavimus, žus dar daugiau žmonių.
Skrydis iš Londono į Sidnėjų truks 20 valandų. Per tą laiką Mina privalo pasirinkti: išgelbėti šimtus nepažįstamųjų ar paaukoti visus dėl mylimiausių žmonių saugumo?
Britų autorės Clare Mackintosh knygos išverstos į 35 kalbas ir išleistos daugiau nei dviejų milijonų egzempliorių tiražu. Debiutiniu romanu „Leidau tau išeiti“ išgarsėjusi, o pasaulinę šlovę sutvirtinusi bestseleriais „Matau tave“ ir „Po pabaigos“, rašytoja pristato dar vieną įspūdingą psichologinį trilerį.
„Nuoširdžiai šokiruojantis ir išmoningas psichologinis trileris.“
New York Times Book Review
1957 m. parašyta „Artūro sala“ pelnė prestižiškiausią Italijos literatūros apdovanojimą – Premio Strega. Jos autorė – Elsa Morante (1912–1985), sudėtinga ir uždara asmenybė, anksti paliko namus, kad taptų rašytoja. Jos kūrybai būdingas tiesmukumas ir sudėtingi šeiminiai santykiai, o vertingomis ji laikė tik tas knygas, kurios turi galios keisti pasaulį. Jos kūryba laikoma moderniąja Italijos klasika.
Artūras – laisvas, veik laukinis paauglys. Savo dienas jis leidžia vienas, klajodamas po kaimą ir paplūdimius savo gimtojoje Pročidos saloje, įsispraudusioje Neapolio įlankoje, o namo grįžta tik genamas alkio. Artūro pasaulėžiūrą formuoja godžiai skaitomos knygos, todėl ne tik jo motina, mirusi jį gimdydama, bet ir tėvas, pasirodantis ir vėl iškeliaujantis be jokio įspėjimo, jam – bene mitinės būtybės, neturinčios trūkumų ir besąlygiškai garbinamos. Kai vieną dieną tėvas namo parsiveda nedaug už Artūrą vyresnę nuotaką, tyliai ir idiliškai jo būčiai ateina galas. Staiga susidūręs su realybe Artūras ima jausti pavydą, o galiausiai ir meilę – jausmus, apie kuriuos nieko nesupranta.
Tai daugiasluoksnė, brutaliai realistiška ir kartu pasakiška šeiminė drama, kurios centre – skausminga, bet prisijaukinta vienatvė, sudrumsčiama niekad vietoje nestovinčio gyvenimo.
„Nuostabiai parašytas kūrinys, stulbinantis išgalvoto pasaulio sudėtingumu ir visapusiškai atskleista žmogiškosios būties drama.“
Elena Ferrante
Keturiasdešimtmečio Dominyko gyvenimas byra į šipulius: vėžys pasiglemžė jo motiną, jį paliko žmona, o naujoji draugė kelia vien rūpesčius. Dominykas negali pakęsti vaikystę apnuodijusio patėvio, bet didžiausias jo galvos skausmas yra paranojine šizofrenija sergantis brolis dvynys Tomas.
1990 metų spalio 12 dienos popietę Tomas pašiurpina visus viešosios Tri Riverso miestelio bibliotekos lankytojus. Pareiškęs, kad tai auka Dievui ir bandymas atkreipti dėmesį į karo Irake beprasmybę, jis šaltakraujiškai save sužaloja patėvio peiliu. Priblokštas Dominykas mėgina tesėti mirties patale gulėjusiai mamai duotą pažadą visada rūpintis savo broliu ir stengiasi ištraukti Tomą iš griežto režimo psichiatrinės gydyklos.
Siekdamas susigrąžinti brolį Dominykas yra priverstas stoti į akistatą ne tik su teisine šalies sistema, bet ir su savo vidiniais demonais. Kad suprastų brolį ir jo ligą, jis privalo pažvelgti į savo pykčio bei neapykantos šaltinį. Ši skausminga kelionė gali jį išgelbėti. Arba – galutinai pražudyti.
Amerikiečių rašytojas Wally Lamb sukūrė įspūdingą, širdį veriančią, mistišką ir nuoširdžiai jautrią istoriją apie susvetimėjimą ir žmogišką ryšį, naikinimą ir atsinaujinimą, kaltę ir pasiaukojimą, neapykantą ir atleidimą.
Romanas „Bent tiek aš žinau“ buvo įtrauktas į prestižinio Oprah knygų klubo sąrašus, taip pat sulaukė tarptautinio pripažinimo ir tapo pasauliniu bestseleriu. Jo motyvais 2020 metais buvo sukurtas HBO serialas.
„Šią knygą sunku skaityti, dar sunkiau – nustoti skaičius, o pamiršti perskaičius – tiesiog neįmanoma.“
USA Today
Horoskopas iš esmės yra tarsi schema, iš kurios matyti, kokia žmogaus „vidinė programa“. Kiekvieno mūsų ji – vis kitokia. Ji nėra nei gera, nei bloga – tiesiog tokia, kokia yra. Gimimo horoskopas atskleidžia mūsų vidinę architektūrą – tokią, su kokia atėjome į šį pasaulį, tačiau ką su ja darome, priklauso jau tik nuo mūsų pačių.
Jan Spiller, visame pasaulyje žinoma astrologė, šioje knygoje dalijasi savo keliasdešimties metų patirtimi ir profesinėmis paslaptimis. Remdamasi šiaurinio Mėnulio mazgo padėtimi, autorė vaizdžiai ir išsamiai aptaria dvylika Zodiako ženklų – dvylika asmenybės tipų.
Knygoje rasite daug netikėtų įžvalgų apie tam tikro ženklo žmonių įgimtus gabumus, poreikius, troškimus, tikslus ir galimybes įvairiausiose gyvenimo srityse. Paprastai ir aiškiai išdėstytos autorės mintys pravers ne tik astrologijos naujokams ar žinovams, bet ir tiems, kas nori geriau suprasti save, atrasti vidinę harmoniją ir dvasinę ramybę.
HOROSKOPAS PARODO ASMENYBĖS STRUKTŪRĄ – TAI SCHEMA, UŽ KURIOS SLYPITE TIKRASIS JŪS. GYVENIMO VAIRAS – JŪSŲ RANKOSE.
Du šimtai milijonų parduotų muzikos įrašų
Dvylika „Grammy“ apdovanojimų
Tik viena Tina Turner
Tina Turner – rokenrolo karalienė ir gyvoji legenda – atskleidžia tiesą apie savo svaiginamą karjerą ir sudėtingą asmeninį gyvenimą.
Šioje autobiografinėje knygoje Tina atvirai išdėsto savo asmeninio gyvenimo istoriją – nuo Tenesio valstijos Natbušo miestelyje praleistos vaikystės, pasiektos šlovės dirbant su Ike’u Turneriu ir patirtų tamsių akimirkų gyvenant su juo iki nepaprastos vėliau lydėjusios sėkmės ir laimės asmeniniame gyvenime.
Mano meilės istorija – įspūdinga ir įkvepianti istorija moters, išdrįsusios įveikti visas jos kelyje pasitaikiusias kliūtis.
Ši puikiai parašyta autobiografija, atskleidžianti puokštę visiems žinomų Tinos savybių – stiprybę, energiją, drąsą ir dvasingumą, yra tokia pat pavergianti ir jaudinanti, kaip ir bet kuris iš garsiausių dainininkės hitų.
TINA TURNER (tikrasis vardas Anna Mae Bullock) yra dainininkė ir aktorė, kurios karjera tęsiasi jau daugiau nei šešiasdešimt metų. Muzikinę karjerą ji pradėjo dirbdama su buvusiu vyru Ike’u Turneriu, kaip dueto „Ike and Tina Turner Revue“ narė. Sėkmę lydėjo daugybė hitų, tarp jų „River Deep – Mountain High“ ir „Proud Mary“. Su Ike’u Tina išsiskyrė 1978-aisiais ir nuo tada nuo nulio pradėjo savo solinę karjerą. Ji išleido daug hitų, tarp jų 1984-ųjų solinį albumą „Private Dancer“. Tina Turner, viena populiariausių visų laikų atlikėjų, yra pardavusi 200 milijonų įrašų. Ji yra laimėjusi daug apdovanojimų, tarp jų dvylika „Grammy“ statulėlių, o į jos koncertus parduota daugiau bilietų nei į bet kurio kito solo atlikėjo. Dabar ji su savo vyru Erwinu Bachu gyvena Ciuriche, Šveicarijoje.
„Mano gyvenime buvo daug nutikimų, apie kuriuos jums galbūt norisi paklausti: „Kaip tu iš to išsikapstei?“ Esu dariusi tai, kas pavojinga, kiti irgi yra man padarę pavojingų dalykų, bet pačią paskutinę akimirką tarsi kažkas pasakydavo, kada reikia bėgti, kaip išgyventi. Tai įvykdavo visada, nesvarbu, kokioje situacijoje būdavau atsidūrusi. Nutariau, kad, matyt, man lemta gyventi. Galbūt esu čia dėl konkrečios priežasties, ir ta priežastis – pasidalyti savo istorija su jumis.“
Tina Turner
„Bet ar žinote, ką atsakau tiems, kurie paklausia: „Ką daryti, kai viskas tavo nenaudai?“ Štai koks mano atsakymas: „Turite judėti pirmyn. Nesustoti, kad ir kas būtų. Jei gaunate per vieną žandą, atsukite kitą. O skausmas? Nevalia galvoti, ką jums kas nors daro dabar ar darė praeityje. Tiesiog privalote judėti pirmyn.“
Tina Turner
„Polina, aš noriu skirtis. Aš tavęs nebemyliu.“
Vos keli žodžiai, – bet Polinos Frėmon gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Ilgai negalvojusi, ji susikrauna daiktus ir pasiėmusi ketverių metų sūnų išvyksta pagyventi pas tėvus. Prisiekia sau, kad tikrai neilgam, – tik kol praeis išsiskyrimo skausmas.
Tačiau net po pusės metų Polina nesijaučia „išgijusi“: tą nelemtą dieną ji vis iš naujo išgyvena mintyse, o skausmas žioji lyg atvira žaizda, kuriai niekad nelemta užsitraukti. Polina įsitikinusi, kad vyras ją vis dar myli, tad nutaria griebtis paskutinio šiaudo: kasdien savo brangiam Benui išsiųsti po laišką ir priminti, kokie neapsakomai laimingi jie buvo visą kartu praleistą laiką. Tik geriausius norus ir gražiausias praeities akimirkas dažnai temdo neišsakyti jausmai, paslaptys ir nuoskaudos, kurie verčiau niekada neiškiltų į paviršių.
„Grimaldi švelniai ir jautriai prabyla apie jausmus, kurių taip dažnai nedrįstame ar nenorime parodyti kitiems.“
La Provence
„Dar kartą įsitikinsite, kad meilė ir liūdesys dažnai eina koja kojon.“
Romans francais
Virginie Grimaldi (Viržiny Grimaldi, g. 1977) gimė ir augo Prancūzijoje, netoli Bordo. Kiek save pamena, visada norėjo būti rašytoja. Pirmąjį romaną apie meilę, jūrą ir net per 30 puslapių išsitęsusį saulėlydį parašė matematikos sąsiuvinyje būdama aštuonerių. „Lietui lyjant laimė kvepia stipriau“ – antrasis Prancūzijos bestselerių autorės romanas lietuvių kalba.
Šeši nepažįstamieji ir viena juos vienijanti nepatogi gyvenimo tiesa…
„Visi meluoja apie savo gyvenimą. Kas būtų, jei, užuot melavę, sakytumėt tiesą?“ Ekscentriškas, bet labai vienišas menininkas Džulianas Džesopas šį klausimą užrašo savo žalsvajame sąsiuvinyje, pavadina jį „Nuoširdumo projektu“ ir palieka jaukioje Monikos kavinėje netoli namų. Suradusi Džuliano sąsiuvinį ir jo įkvėpta, Monika atvirai užrašo savo istoriją ir pasiryžta padėti Džulianui. Tik nė vienas nesitiki, kad tokie maži gerumo gestai gali šitaip pakeisti kitų žmonių gyvenimą...
Žalsvasis sąsiuvinis keliauja iš rankų į rankas po Londoną, vienišių miestą, kol galiausiai šeši nuoširdūs, keisti, kartais juokingi, kartais skaudžiai liūdni nepažįstamieji, žalsvajame sąsiuvinyje išguldę slapčiausius savo išgyvenimus, susiburia Monikos kavinėje. Jie visi savaip patirs, ką reiškia būti sąžiningiems: kai kam bus lemta nusivilti, o kai kam – netikėtai atrasti meilę.
„Istorija, kupina vilties, kurios mums visiems šiuo metu taip reikia.“
Woman & Home
„Pakeliantis dvasią ir priverčiantis susimąstyti kūrinys.“
Sophie Kinsella
„Džiaugsmingas skaitinys, kuris sušildo iš vidaus.“
Beth Morrey
„Jeigu Monikos kavinė iš tikrųjų egzistuotų, užsukčiau į ją kasdien.“
Laurie Frankel
„Gražus romanas, perduodantis svarbią žinutę. Nepaprastai tinka šiems laikams.“
Jill Santopolo
Clare Pooley (Klerė Pūlei) – britų rašytoja ir tinklaraštininkė. Ji ilgai dirbo reklamos srityje, kurioje riba tarp nuoširdumo ir fiktyvumo labai trapi, taip pat yra populiaraus tinklaraščio „Mummy was a Secret Drinker“ („Mamytė slapta gėrė“) ir atsiminimų knygos „The Sober Diaries“ („Blaivūs dienoraščiai“) autorė. „Tiesą pasakius“ – debiutinis jos romanas – tapo tarptautiniu bestseleriu, išleistas 30-yje šalių ir skaitytojų rekomenduojamas romano „Eleonorai Olifant viskas gerai“ ir filmo „Love Actually“ („Tegyvuoja meilė“) gerbėjams.
Du šimtmečius apimanti vienos italų giminės istorija G. G. Márquezo ir I. Allende gerbėjams
„Korta patvirtino jos baimes: ištekėdama už jo, ji pradėjo svajotojų, melancholiškų ir pasmerktų kentėti žmonių, koks buvo ir jos vyras, giminės šaką.“
Kazadijų šeima nuo senovės gyveno Po pakrantėje įsikūrusiame Stelatos kaimelyje. XIX a. pradžioje šių darbščių paprastų žmonių ramią būtį sudrumsčia netikėta meilė: Džakomas Kazadijas įsimyli tamsiaakę čigonę Violką Toską ir ją veda.
Nuo tada šeimos palikuonys arba mėlynakiai svajotojai šviesiais plaukais – atsidavę į Džakomą, arba neįprastų galių turintys, tvirtai ant žemės stovintys tamsiaakiai ir tamsiaplaukiai – kaip regėtoja Violka. Vienas jų, Akilas, buvo pasiryžęs apskaičiuoti iškvepiamo oro svorį, jo dukra Edvidžė lošdavo kortomis su proseneliu, mirusiu prieš du šimtmečius, viena jos dukterėčia, Adelė, laimės ieškoti iškeliavo net į Braziliją, o kita, Sniegė, būdama laiminga, skleisdavo maloniai saldų kvapą.
Ištisos Kazadijų šeimos kartos neatsispirdavo nenumaldomam norui mesti iššūkį likimui ir vytis savo svajonę. Ir eidavo jie iki galo – vedami meilės, maišto, teisingumo troškulio, noro pakeisti pasaulį, nepaisydami baisios pranašystės, kurią vieną audringą naktį taro kortose kadaise perskaitė Violka...
Prasidėjusi bauginančia pranašyste, ši saga trunka du šimtmečius, kol galiausiai viena iš šeimos palikuonių nusprendžia nebesigręžioti į praeitį ir tiesiog gyventi. Romane prisiliečiama ir prie istorinių Italijos įvykių, jos iškilių asmenybių. Aistringi personažų gyvenimai neabejotinai įkvėps skaitytoją nepasiduoti, regis, jau nulemtam likimui.
Jolita Herlyn – Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja. Baigusi filosofijos studijas Maskvoje, dėstė Klaipėdos universitete, dirbo vietos spaudoje ir televizijoje. Vėliau persikėlė į Kopenhagą, dirbo banke. Iš čia su šeima persikraustė į gimtąjį vyro miestą – Hamburgą, ten gyvena jau dešimt metų.
Kartą autorė savęs paklausė: kaip galėčiau pamilti šį miestą? Ieškodama atsakymo, atrado įspūdingą Hamburgo istoriją, jo žmones, parkus ir muziejus. Ir Salmę, Afrikos saulę dėl mylimo vyro iškeitusią į šiaurietiškus pavėsius ir tapusią pirmąja arabe, parašiusia savo biografiją. Visa tai įkvėpė autorę sukurti šį, jau dešimtąjį, romaną.
Mieloji mano Monika, dėkoju tau už viską ir prašau tik vieno: nebijok gyventi.
Frederikė
Ant Elbės pakrantės stovi balta vila. Jos sode vaikštinėja povai. Šio namo šeimininkė, aštuoniasdešimtmetį perkopusi Frederikė, kaip didžiausią vertybę ant svetainės sienos pasikabinusi didžiulį Zanzibaro princesės Salmės portretą. Su guvia senole gyvena Monika – lietuvė vertėja, po skyrybų atramą atradusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.
Ramią Monikos gyvenimo tėkmę sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis. O kur dar protu sunkiai suvokiamas Frederikės prašymas? Monikai tenka apsispręsti: peržengti asmenines nuostatas ir pažinti tikrąją meilės prigimtį ar ginti savo įsitikinimus, bet įskaudinti mylimus žmones?
Trys moterys ir trys jų gyvenimai, paženklinti aistros ir sudėtingų pasirinkimų naštos.
Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovo, vėliau ilgamečio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko pokalbis su žurnalistu Valdu Bartasevičiumi apie organizuotą nusikalstamumą, jo priežastis ir šaknis, plėtrą atkūrus mūsų valstybės nepriklausomybę, kriminalistų kovą su nuožmiomis nusikaltėlių gaujomis, jų veiklos metodus, specifinį gyvenimo būdą. Pasakojama ir apie politinių intrigų žalą šalies teisėsaugai, prieštaringą, neretai asmeniniais išskaičiavimais grindžiamą politikos pasaulį.
Knygoje „Iš kriminalisto gyvenimo“ pateikta ir kitų kriminalinės policijos komisarų pasakojimų apie garsių organizuoto nusikalstamumo gaujų likvidavimą, jų vidinius ryšius ir santykius, psichologiją, nesuvokiamą žiaurumą ir nuožmų sąskaitų suvedinėjimą.
Alvydas Sadeckas beveik du dešimtmečius dirbo kriminalistu, vadovavo Vidaus reikalų ministerijos 6-ajam skyriui, sukurtam kovai su organizuotu nusikalstamumu, buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovas, vyriausiasis komisaras, pulkininkas. Vėliau dirbo prezidento Algirdo Brazausko patarėju nacionalinio saugumo klausimais, 2000–2008 m. – Seimo narys, 2000–2006 ir 2008 m. – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Vienas bendrovės „Ekskomisarų biuras“ įkūrėjų ir bendraturtis.
Valdas Bartasevičius ilgametis dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas, politikos apžvalgininkas, prezidento Valdo Adamkaus, užsienio reikalų ministro Antano Valionio ir JAV išeivijos veikėjo, mecenato, verslininko Juozo Kazicko bei jo žmonos Aleksandros prisiminimų knygų literatūrinis bendraautoris. Valdo Barto slapyvardžiu parašė detektyvinius romanus „Vorų šokis“, „Mirtis Nidoje“, „Mirtina meilė“ ir „Spąstuose“.
Prezidentas Josephas R. Bidenas neretai vadinamas ir laimingiausiu, ir nelaimingiausiu žmogumi. Per penkiasdešimt nuoseklios politinės karjeros metų jam pavyko pasiekti aukščiausią tašką – Baltuosius rūmus, tačiau jo gyvenimas paženklintas ir itin skaudžių asmeninių praradimų bei nusivylimų.
Tiesa, kalbant apie J. Bideno gyvenimą, svarbu ne tik kvapą gniaužiančios dramos, tačiau taip pat ir itin retai aukščiausiuose politikų sluoksniuose pasitaikantis ryžtas kovoti su savo trūkumais, klaidomis, sugebėjimas atremti likimo kirčius. Kaip teigia pats Bidenas: „Nesėkmės žmogaus gyvenime neišvengiamos, tačiau pasiduoti – neatleistina.“ Patirti išbandymai išugdė nuoširdžią Bideno empatiją tiems žmonėms, kurie susiduria su sunkumais, – tai labai svarbi savybė, nes jam tenka imtis atsakomybės amerikiečiams itin sudėtingu laikotarpiu.
Knygoje atskleista ilga ir turininga Bideno politinė karjera Senate, laikotarpis, kai jis buvo Obamos viceprezidentas, itin sudėtingas laikotarpis po 2016 m., kai buvo nukonkuruotas Hillary Clinton, taip pat apsisprendimas mesti iššūkį Donaldui Trumpui, senatorės Kamalos Harris, kaip svarbiausios politinės bendražygės, pasirinkimas ir pirmieji iššūkiai aukščiausiose pareigose.
Knyga paremta išsamiais pokalbiais su pačiu Josephu Bidenu, taip pat joje rasite daugiau nei šimto jį pažįstančių žmonių, įskaitant buvusį prezidentą Baracką Obamą, kitų įtakingų JAV politikų, aktyvistų, politinių oponentų ir šeimos narių atsiliepimų.
Nepaprastai talentingo „The New Yorker“ reporterio knygoje meistriškai pristatomas Joe Bidenas, žmogus ir politikas, atsiskleidžia netikėtoje šviesoje.
„The Washington Post“
Jaunimui nuo 16m.
Donaldas F. Delpis. Keturiolikos. Piktas ir sarkastiškas. Apsėstas minčių apie seksą. Tėvams ir mokytojams sunku su juo susikalbėti.
Jam rūpi piratinės plokštelės ir vaizdo žaidimai. Jis piešia komiksus apie nemirtingus superherojus, negailestingus niekšus ir suvedžiotojas.
Komiksuose jam gyventi kur kas geriau nei tikrovėje. Tikrovėje jis serga leukemija ir atsisako kovoti dėl savo gyvybės.
Jis netiki, kad verta stengtis. Jis netiki, kad verta gyventi.
O gal?..
Tikrais įvykiais grįsta „Superherojaus mirtis“ – originalus romano, komiksų ir filmo scenarijaus lydinys. Ši istorija sukrės, nustebins atvirumu ir privers susimąstyti apie gyvenimo prasmę.
Anthony McCarten (1961) – Naujosios Zelandijos rašytojas, poetas, pjesių kūrėjas. Pagal knygą „Superherojaus mirtis“ 2011 m. pastatytas kino filmas, kuriam scenarijų sukūrė pats autorius. Jis taip pat parašė scenarijus tokiems filmams kaip „Visko teorija“ (2014) bei „Bohemijos rapsodija“ (2018).
Donas Hennessy, ilgus metus dirbdamas tiek su smurtautojais, tiek su jų aukomis, perprato ypatingas vyrų smurto prieš partneres taktikas. Jo nuomone, smurto ir žiaurumo varomoji jėga – vyrų privilegijuotumas, skatinantis juos teikti pirmenybę seksualiniams savo poreikiams ir lemiantis taktiką kontroliuoti partnerę ir prieš ją smurtauti. Ši paskata ir skiria vyrų smurtą prieš partneres nuo kitų smurto artimoje aplinkoje, tokių kaip moterų smurtas prieš vyrus ar šiurkštus elgesys su vyresniais žmonėmis, formų.
Autorius išsamiai aprašo pedofilų ir prieš partneres smurtaujančių vyrų taktikų ir tokio elgesio paskatų panašumus. D. Hennessy pastebėjo, kad aiškindamas šias taktikas smurtautojų aukoms padėjo daugeliui jų išsivaduoti nuo psichologinės smurtaujančių partnerių kontrolės.
UŽVALDYTOS MOTERYS – TAI KNYGA, PUSLAPIS PO PUSLAPIO ATSKLEIDŽIANTI SLAPTĄ VYRŲ TAKTIKĄ KONTROLIUOTI SAVO PARTNERĘ.
Sužinosite:
Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.
Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.
Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis.
Nuostabus, įtraukiantis romanas. Kehlmannas perima vokiškųjų pasakų tradicijas, atsigręždamas ne tik į Brolius Grimus, bet ir į tuos, kurie rašė iki jų, ir nepriekaištingai įsikūnija į legendinio pokštininko Tilio Ulenšpygelio personažą.
SALMAN RUSHDIE
TILIS ULENŠPYGELIS – tai viduramžių vokiečių ir olandų legendų personažas, bastūnas, krečiantis pokštus, provokatorius, atskleidžiantis visuomenės ydas.
Tilis – malūnininko sūnus, bet jo tėvas – ne šiaip malūnininkas, o ir pasaulio tyrinėtojas, ir žiniuonis. Malūnininkas patenka inkvizitorių nemalonėn, ir kai tampa aišku, jog budelis netrukus atims jam gyvybę, berniukas Tilis sprunka iš namų kartu su kepėjo dukra Nele. Apmokyti žiauraus fokusininko, vėliau su savo trupe ir neva kalbančiu asilu jie keliauja po kraštą, niokojamą religinių karų, rengdami pasirodymus ir vargšams, ir turtingiesiems, tarp kurių yra ir nelaimėlis karą išprovokavęs Bohemijos karalius, valdęs vos vieną žiemą. Matydamas daugybę karo grimasų, Tilis eina per gyvenimą taip, kaip vaikšto lynu, o kai virš galvos griaudint patrankoms šachtoje žūva išminuotojai, pas kuriuos Tilis pateko pasišaipęs iš miesto komendanto, jis nutaria gyventi amžinai.
Tai romanas apie legendinį personažą Tilį, kurį knygos autorius Danielis Kehlmannas vaizduoja savaip, tai pasakojimas apie meno galią ir karo sukeltą pražūtį, į kurią ritasi pasaulis.
Tai – tarsi epas, kuriame yra ir realių personažų.
Netrukus istoriją apie šios knygos veikėją Tilį Ulenšpygelį galėsime išvysti ir Netflix seriale.
Rašytojos Herbjørg Wassmo romanas „Dinos knyga“ apie sunkia kalte paženklintą, audringą, gaivališkos ir nesutramdomos Dinos gyvenimą, parašytas ryškiu, savitu, šiaurietišku niaurumu persmelktu stiliumi, pakerėjo skaitytojus visame pasaulyje.
Knygoje „Laimės sūnus“ autorė tęsia pažintį su Dinos pasauliu, žvelgdama jos sūnaus Benjamino Grenelvo akimis. Dar būdamas vaikas jis tapo vieno Dinos nusikaltimo liudininku ir ši paslaptis visiems laikams sujungė motiną ir sūnų nenutraukiamais meilės ir neapykantos saitais.
Ūgtelėjęs Benjaminas paliko gimtąjį Reinsnesą, baigė mokslus Trumsėje, studijavo mediciną Kopenhagoje, blaškėsi kruvinuose Danijos ir Prūsijos karų verpetuose. Slegiamas vaikystės prisiminimų jis instinktyviai ieško moterų artumo, mėgaujasi jų šiluma ir meile. Tačiau, visą laiką imdamas ir nemokėdamas duoti, Benjaminas savo kelyje palieka tik skausmą, širdgėlą ir kartėlį. Nes tik tai jis ir paveldėjo iš savo motinos. Iš Dinos.
Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.
Tarptautinio pripažinimo sulaukusiuose norvegės Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Laimės sūnus“ atskleidžiamos skausmingos Grenelvų giminės atstovų – Dinos ir jos sūnaus Benjamino – istorijos. Trečioje šios nepakartojamos sagos knygoje „Karnos kraitis“ visos istorijos susipina ir virsta Karnos, Benjamino dukros ir Dinos anūkės, gyvenimo pasakojimu.
Karna leidžia dienas močiutės ir tėčio gimtinėje – Reinsneso ūkyje. Dinos laikais klestėjęs ūkis dabar merdi vis labiau gožiamas sparčiai augančio Stranstedo miestelio šešėlio. Nors Karna nėra mačiusi Dinos, močiutė ją dažnai aplanko mintyse, o tokie apsilankymai baigiasi nuomario priepuoliu. Tačiau vieną dieną Reinsneso ūkį supurto neįtikėtina žinia – Dina grįžta! Vyresnė ir lieknesnė, bet tokia pat užsispyrusi ir išsaugojusi norą viską valdyti bei kontroliuoti. Močiutės pasirodymas pakeičia ne tik Karnos, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus, tik ne visos permainos atneša laimę.
Herbjørg Wassmo yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija. Jos knygos išverstos į daugelį kalbų, o garsiausi jos kūriniai – trilogija „Dinos knyga“, „Laimės sūnus“, „Karnos kraitis“.
„Ji nesuvokė, kaip ilgai užtrunka tapti kuo nors kitu arba koks vienišas jautiesi gyvendamas ne tau skirtame pasaulyje.“
Vaikystėje neišskiriamos nenuorama Dezirė ir tylenė Stela Vinjė visad liks identiškos dvynės, visad liks seserys. Užaugusios mažame, žemėlapyje nė nepažymėtame Luizianos juodaodžių miestuke, kurio gyventojų oda tokia šviesi, kad nė nesiskiria nuo baltųjų. Šešiolikos pabėgusios į Naująjį Orleaną ieškoti geresnio gyvenimo. Neilgai trukus, Stelai palikus tik atsisveikinimo raštelį, atsiskyrusios ir pasirinkusios gyventi visiškai skirtinguose pasauliuose. Dezirė susituokia su juodaodžiu ir pagimdo tamsios odos mergaitę. Stela nusprendžia tapti baltąja, bet jos baltaodis vyras apie žmonos praeitį nė nenutuokia.
Ar išskirtos daugelio mylių ir dar daugiau melo seserys Vinjė vėl susitiks? Ar jas jungiantys saitai atlaikys likimo skirtus išbandymus? Kokią kainą teks sumokėti už savo pasirinkimus? Kaip klostysis jų dukrų gyvenimai ir ar susikirs keliai?
Nuo Amerikos pietų iki Kalifornijos, nuo XX a. vidurio iki pabaigos šiame romane gija po gijos audžiamas kelių Vinjė šeimos kartų likimų žemėlapis, kuriame talentingai, jautriai ir išmintingai braižoma žmonių meilės ir neapykantos vienų kitiems istorija, nagrinėjamos daugialypės priežastys, kodėl žmonės kartais pasirenka savo gyvenimus nugyventi tapę visai kitais, nei yra iš tiesų, ir kaip tai keičia jų tarpusavio ryšius.
„Prilygsta Toni Morrison kūrybai.“
O, The Oprah Magazine
„Universalus, rafinuotas ir jaudinantis romanas. Giliai po oda prasiskverbiantis, ramiai ir užtikrintai klausiantis, kas mes esame ir kuo norime tapti.“
Entertainment Weekly
„Nepaprastai įtaigus rasės ir tapatybės klausimų apmąstymas.“
New York Times
Brit Bennett (Brita Benet, gim. 1990 Kalifornijoje) – viena perspektyviausių šiuolaikinių amerikiečių rašytojų. „Nykstantys saitai“ – antras jos romanas, nominuotas 2021 m. „The Orwell Prize for Political Fiction“ ir „Women's Prize for Fiction“ literatūros premijoms.
Jaunimui nuo 12 metų
Eragonas su savo drakone Safyra išgelbėjo sukilėlius nuo žiauriojo Imperijos valdovo Galbatorikso armijos, bet dabar jam reikia keliauti į elfų sostinę Elesmerą ir tobulinti Drakonų Raiteliui būtinus įgūdžius. Iš pirmo žvilgsnio kelionė atrodo kupina naujų atradimų ir smagių nuotykių, tačiau Eragonui reikia saugotis, nes kiekviename žingsnyje jo tyko pavojai ir išdavystės. Niekas nevyksta taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ar jis gali kuo nors pasitikėti?
O štai jo pusbrolis Roranas turi stoti į naują kovą – gali būti, kad tai sukels Eragonui dar didesnį pavojų.
Ar pavyks Galbatoriksui užgniaužti priešininkus? Ar Eragonui pavyks išsaugoti savo gyvybę?
2-oji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.
Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.
Jaunimui nuo 12 metų
Eragonas tik prieš kelis mėnesius pirmą kartą ištarė senosios kalbos žodį „brisingr“ – ugnis. Jis ne tik išmoko tarti burtažodžius – visas jo gyvenimas pasikeitė. Per didelį mūšį su Imperijos kariuomene Degančiose Lygumose Eragonas su drakone Safyra vos išnešė sveiką kailį. Bet Raitelio ir jo drakonės laukia dar daugiau nuotykių – pasirodo, Eragonas pridalijęs daugybę pažadų, o visus juos dabar sunku tesėti.
Eragonas turi laikytis pusbroliui Roranui duotos priesaikos: padėti iš Galbatorikso gniaužtų išvaduoti Rorano mylimąją. Bet Eragonas pažadėjęs pagelbėti ir kitiems. Vardenai, elfai ir nykštukai kliaujasi jo gebėjimais ir galia. Tarp sukilėlių prasideda neramumai, o už kiekvieno kampo tyko pavojai. Eragonas turi apsispręsti. Jis blaškysis po visą Imperiją ir net už jos sienų, sprendimai reikalaus milžiniško pasiaukojimo...
Eragonas – didžiausia šalies viltis nuversti žiaurų valdovą. Ar paprastam vaikinukui iš kaimo pavyks suvienyti sukilėlius ir įveikti karalių?
3-ioji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.
Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.
Jaunimui nuo 12 metų
Dar visai neseniai Eragonas buvo vargšo ūkininko sūnus. Dabar jis – Drakono Raitelis, skriejantis ant drakonės Safyros. Jie patyrė daug pavojingų išbandymų, o dabar jų laukia žūtbūtinė kova – jiems teks akis į akį stoti su pačiu tironu Galbatoriksu. Eragonas ir jo drakonė privalės sukaupti visas jėgas – nes jie vieninteliai gali įveikti žiaurųjį valdovą. Šįkart nuo jų narsos ir sumanumo priklausys visos karalystės likimas... Antros galimybės nebus.
Ar Eragonui ir jo drakonei pavyks išvaduoti Elageziją iš blogio gniaužtų ir atstatyti teisingumą? Kokią kainą teks už tai sumokėti?
Kvapą gniaužianti istorijos pabaiga!
4-oji „Paveldėjimo“ ciklo dalis. Ciklas lyginamas su J. R. R. Tolkieno knygomis ir visame pasaulyje mėgstamas ne tik vaikų ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų.
Būdamas penkiolikos amerikietis Christopheris Paolinis baigė mokyklą ir pradėjo rašyti knygą „Eragonas“, kuri ir tapo pirmąja „Paveldėjimo“ dalimi. Devyniolikos jis jau buvo žymus ir pateko į Guinnesso rekordų knygą kaip jauniausias knygų ciklo, tapusio bestseleriu, autorius. Pagal „Eragoną“ pastatytas kino filmas.
„Skaitykime tik tas knygas, kurios kanda ir gelia. Jeigu knyga nesukrečia kaip smūgis per galvą, kam išvis ją skaityti? Knyga turi būti kirvis, galintis prakirsti užšalusį ežerą mūsų viduje.“
Kafka
„Tekstas“ (2017) – pirmas Dmitry’aus Glukhovsky’io knygos „Metro“ autoriaus, realistinis romanas – trilerio ir dramos sankirta, pasakojanti skaudžią „mažojo žmogaus“ istoriją. Iš F. Dostojevskio žinome schemą „nusikaltimas–bausmė“. D. Glukhovsky’is pateikia mums naują: „bausmė–nusikaltimas–bausmė“. Bet ar ji leidžia likti žmogumi?..
2016 metai, Maskva. Ilja Goriunovas po septynerių kalėjime praleistų metų grįžta namo. Tačiau viskas yra ne taip, kaip tikėjosi. Jo motina mirė nuo širdies smūgio likus dienai iki jo grįžimo, mergina jau seniai su kitu. Nusivylęs Ilja malšina savo sielvartą alkoholiu, o vieną dieną nueina atkeršyti tyrėjui, neteisingai jį pasodinusiam už grotų, – užmuša jį ir pasiima jo išmanųjį telefoną.
Technologijos keičia žmonių santykius, o išmanusis telefonas tampa antruoju „aš“. Jame tarsi apsigyvena savininko siela. Turėdamas svetimą telefoną gali gyventi to žmogaus gyvenimą ir net jį režisuoti, nors tas gyvenimas... jau tik telefone.
2019 m. romanas buvo ekranizuotas, scenarijų parašė pats D. Glukhovsky‘is i ir gavo už jį apdovanojimą Prancūzijoje. Filmas pelnė net keturis „Auksinius erelius“ (Rusijos nacionalinė kino premija).
Dmitry Glukhovsky, lnstagram – @glukhovsky
Dmitry Glukhovsky, Twitter – @glukhovsky
Dmitry Glukhovsky, Facebook – @glukhovskybooks