Formatas

Kai policijos tyrėja Sofija Kovič atskleidžia šokiruojantį ryšį tarp keleto Osle įvykdytų žmogžudysčių, ji pirmiausia bando susisiekti su savo viršininku Aleksandru Bliksu. Tačiau Bliksas nespėja jai perskambinti – Kovič nušaunama savo namuose. O jos bute apsistojusi Blikso dukra Iselina tik per plauką netampa kita žudiko auka.

Po keturių dienų Bliksas ir kriminalinių naujienų tinklaraštininkė Ema Ram atsiduria tardymo kameroje, čia juos apklausia kriminalinių tyrimų tarnybos pareigūnai. Bliksas nušovė įtariamąjį, o Ram buvo vienintelė įvykio liudininkė. Tuo tarpu Iselinos gyvybė pakimba ant plauko ir kritikos akiratyje atsidūręs Bliksas nebežino, kuo gali pasitikėti. Jis net nėra tikras, ar nužudė tą žmogų, kurį reikėjo...

„Skęstantis laivas“ – trečioji Blikso ir Ram serijos knyga, detektyvinių romanų „Atskaitos taškas“ („Baltos lankos“, 2023 m.) ir „Dūmų uždanga“ („Baltos lankos“, 2025 m.) tęsinys. 

„Norvegiškas „noir“ išrankiausiam skaitytojui.“

Smålandsposten

„Tamsi, rafinuota ir nepaprastai įtraukianti. Vienas geriausių šiuolaikinės skandinaviškos prozos pavyzdžių.“

Will Dean, rašytojas, bestselerių autorius

„...sumani siužeto struktūra – sudėtinga, susidedanti iš daugybės dėlionės dalių, kurių, atrodytų, nepavyks sujungti į aiškią visumą, kol galiausiai įvyksta būtent tai, kas atrodo neįmanoma – finalas, vertas kino ekranų.“

Kapprakt

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) ir Thomas Enger (Tomas Engeris, gim. 1973) – vieni populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų kūrėjų. J. Horstas Lietuvos skaitytojams puikiai pažįstamas kaip Viljamo Vistingo serijos knygų autorius, daugybę metų dirbęs vyriausiuoju policijos inspektoriumi. T. Engeris tarptautinę šlovę pelnė detektyvinės serijos „Henning Juul“ knygomis. Ankstesnę autoriaus karjerą žymi ne tik žurnalisto, bet ir kompozitoriaus patirtis.

„Mano vardas – Natali Heler Mils, ir aš gyvenau tobulai.“

Natali gyvena tradicinį gyvenimą. Jos žavingas namas didžiuliame ūkyje dvelkia kaimišku jaukumu, vyras Keilebas – išvaizdus kaubojus, o kiekvienas iš šešių jos vaikų žavesnis už kitą. Na ir kas, kad užkulisiuose darbuojasi auklės ir prodiuseriai, jos virtuvėje slepiasi dideli šaldytuvai ir orkaitės, o vyras yra įtakingos amerikiečių dinastijos paveldėtojas. Ko nežino Natali sekėjai – visi penki milijonai, – tai jiems ir nepakenks. O tos Piktosios Moterys? Privilegijuotos, prestižinius universitetus baigusios elito atstovės, kurios jos nekenčia ir vadina tradicine namų šeimininke? Jos tiesiog miršta iš pavydo. Juk Natali ne šiaip gyvena gerai – ji gyvena idealų gyvenimą. Ir lyg tarp kitko juo remdamasi kuria tikrą imperiją.

Tačiau vieną rytą ji pabunda realybėje, kuri jai nepriklauso. Namai, vyras, vaikai – viskas tarsi pažįstama, tačiau kažkas ne taip. Virtuvę šildo ne elektra, o spragsinti ugnis, jos vaikai purvini ir keisti, o švelnių, prie darbo nepratusių rankų vyras staiga tampa sumaniu ūkininku. Dar vakar Natali savo instagramo paskyrai kruopščiai kūrė naminio džemo nuotraukas, o šiandien iš jos tikimasi, kad ji tampys malkas ir rankomis skalbs drabužius, kol pirštai pradės kraujuoti. 

Gal ji pati to nežinodama tapo negailestingo realybės šou žvaigžde? O gal tai kelionė laiku? Gal ją išbando Dievas? O gal šėtonas? Miške patyrusi sunkią traumą, Natali suvokia du dalykus: tai – ne jos gražusis gyvenimas, ir ji bet kokiomis priemonėmis privalo iš šios siaubingos situacijos ištrūkti.

„Caro romanas sugriebė mane už gerklės ir nepaleido.“

Anne Hathaway

„Arčiausia, kiek galėsime pabūti vadinamosios tradicinės žmonos galvoje.“

The Cut

„Varantis iš proto, užburiantis ir pašėlusiai išradingas romanas.“

The New York Times

Caro Claire Burke (Karo Kler Biurk) įgijo menų magistro laipsnį Beningtono koledže. Ji yra politikos ir kultūros tinklalaidės „Žiaurus melas“ (orig. „Diabolical Lies“) bendraautorė. „Vakardiena“ – jos pirmas romanas, išsyk tapęs „The New York Times“ ir „The Sunday Times“ bestseleriu nr. 1. Romano jau parduota daugiau kaip milijonas egzempliorių.

„Nelengva gyventi kiekvieną akimirką suvokiant mirtį. Tarsi bandytum žiūrėti tiesiai į saulę: ilgai negali ištverti. Kadangi negalime gyventi sustingę iš baimės, susikuriame būdų, kaip susilpninti mirties siaubą.“

Kaip atpažinti užslėptą mirties baimę?

Ką daryti, kad ji mūsų neparalyžiuotų?

Kaip elgtis, kad susitikimas su mirties baime nesunaikintų gyvenimo tikslo, o pabudintų visaverčiam gyvenimui?

Knygoje „Žiūrėti į saulę“ egzistenciniai klausimai nagrinėjami pasitelkiant tiek antikos filosofus, tiek garsius šiuolaikinės psichologijos atstovus, tačiau pabrėžiant svarbią tiesą – gydo ne teorija ar idėjos, o žmonių tarpusavio santykiai.

Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai išsiskiria moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis, įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. „Žiūrėti į saulę“ – devintoji autoriaus knyga, išleista lietuvių kalba.

Harvardo profesorius Arthur C. Brooks ir legendinė JAV televizijos laidų vedėja Oprah Winfrey kviečia kartu leistis į laimės paieškas knygoje „Kurk gyvenimą, kokio trokšti“ (Built the Life You Want, 2023). Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir ilgamete patirtimi, jie pataria, kaip susikurti keturis asmeninės laimės ramsčius: šeimą, draugystę, darbą ir tikėjimą; dalijasi ilgai kaupta asmenine išmintimi, taip pat kitų žmonių, kurie džiaugiasi gyvenimu nepaisant visų nesėkmių ir sunkumų, liudijimais; atskleidžia, kokie svarbūs yra emocijų valdymo įrankiai.

Bestseleriu tapusi knyga – išties veiksmingas planas, siekiant laimingesnio gyvenimo. Ją perskaitę, sužinosite:

    kaip valdyti savo emocijas, kad jos nenulemtų jūsų požiūrio ir elgesio;

    kaip stiprinti šeimos ryšius, valdyti lūkesčius ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą;

    kaip kurti ir išsaugoti draugystes bet kuriame amžiuje;

    kaip susikurti jūsų gyvenimo būdą atitinkantį požiūrį į darbą;

    kaip atrasti vidinę ramybę, naudojant dvasines praktikas.

Oprah Winfrey, JAV televizijos žvaigždė  

Sėkmę gyvenime lemia ne tai, kiek žinai teisingų atsakymų, o kiek užduodi gerų klausimų: ką reiškia gerai gyventi – man, o ne pagal kieno nors kito modelį – ir kaip tai padaryti? Ko iš tiesų verta siekti? Ką galiu pasiūlyti ir kaip galiu pagelbėti kitiems? Kokių pamokų galiu išmokti iš savo patirčių, ypač pačių sunkiausių? Kaip geriausiai išnaudoti savo ribotą laiką šioje žemėje?

„a) negalvojant

galvoti

ko nereikia

galvoti

b) nematant

matyti

ko nereikia

matyti“

Šie žodžiai iš Marcelijaus Martinaičio eilėraščio „Instrukcija Kukučiui, paleistam iš daboklės“ bene geriausia atspindį įvairialypį literatūrinį Kukučio personažą. Jis – įvairus, visur suspėjantis, parašantis apie savo gimimą ir savo mirtį, pardavinėjantis Raseinių turgaus aikštėj, kai kur vaizduojamas kaip vienaakis, vienakojis ir pusiau apakęs, spalvingas, galintis sau leisti kalbėti temomis, kurios viešojoje erdvėje buvo laikomos tabu.

„Kukučio baladės“ gimė sovietmečiu, kuris, perfrazuojant Marcelijų Martinaitį, buvo persmelktas visuotinės, totalios cenzūros. Kukučio personažas leido laisviau kalbėti Ezopo kalba, atvirai paliesti temas, kurios sovietinės valdžios buvo cenzūruojamos, draudžiamos. 

Greičiausiai ne vieno galvoje skamba maestro Vytauto Kernagio balsu įdainuoti „Kukučio baladžių“ fragmentai. Audioknygoje Kukutis prabyla aktoriaus Jokūbo Bareikio balsu.

„...Kas tas Kukutis, ar aš įsivaizduoju jo veidą, akis, eiseną? Ne, kai tik mėginu tai padaryti – jis jau ne Kukutis. Jis man pačiam gyvas dėl to, kad jo nėra, kad jo mirtis niekuo nesiskiria nuo gyvenimo, o bet kurioj situacijoj, pačioj pavojingiausioj, jis gali tiesiog pajuokauti. Jam nutinka keisčiausių dalykų: jis veikia čia gyvas, čia miręs, įsitraukia į šio pasaulio amžiaus pasaulinius įvykius ar svarsto Žuveliškių kaimo reikalus. Jis yra menamas, jau praeities personažas, todėl jo santykis su naujesniais reiškiniais labai savotiškas.

Mane domino ne tiek šio personažo konkretūs bruožai, kiek tam tikra paradoksali liaudiška galvosena, kurios tiek daug yra žemaičių sakmėse bei melo pasakose. Niekas pasauly nėra praėjęs pro įdėmias mūsų liaudies žmogaus akis, daug kur jis pats yra dalyvavęs kaip ir Kukutis. Noriu papasakoti ir savo „atsiminimus“ apie karą, vokiečių okupaciją, apie įvairias socialines permainas, kurias kažkada pajutau per sakmes, liaudies žmonių galvoseną.“

1977 m. Marcelijaus Martinaičio tekstas pirmajam „Kukučio baladžių“ leidimui.

Pakeisti orų neįmanoma, tačiau dr. Kari Leibowitz knyga „Kaip prisijaukinti žiemą“ padės iš esmės pakeisti žiemos patirtį. Remdamasi savo išsamiais doktorantūros tyrimais, patirtimi Trumsėje ir įžvalgomis iš viso pasaulio kultūrų, autorė siūlo praktinių, suprantamų ir lengvai įgyvendinamų patarimų, kaip žiemą paversti laukiamu, džiaugsmingu ir maloniu metų laiku, užuot nekantriai laukus, kol ji pasibaigs.

Įkvėpimo, kaip jaukiai ir turiningai praleisti žiemą, verta pasisemti iš Trumsės gyventojų, kurie gyvena vienovėje su gamta, prisitaiko prie kelis mėnesius trunkančios poliarinės nakties ir sulėtinę tempą daugiau ilsisi; iš japonų, mėgstančių mirkti garuojančiose onseno voniose, kurios gerina miegą ir mažina širdies smūgio riziką; iš Luiso salos gyventojų, puoselėjančių bendruomenės ryšį susibūrimais prie tamsoje liepsnojančių laužų.

Veiksmingos strategijos, kaip ugdyti palankią žiemos mąstyseną, padės ne tik drąsiai pasitikti pilkus, šaltus metų mėnesius, bet ir tamsesnius bei sunkesnius gyvenimo laikotarpius.

***

Dr. Kari Leibowitz yra tarptautiniu mastu pripažinta sveikatos psichologė, rašytoja ir pranešėja, psichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijusi Stanfordo universitete. Kaip JAV ir Norvegijos Fulbraito stipendininkė ji gyveno į šiaurę nuo poliarinio rato – Trumsėje (Norvegija), – kur žiemą saulė nepakyla du mėnesius, ir stebėjo, kaip vietiniai žmonės geba ne tik priimti šį tamsų metą, bet ir juo mėgautis. Kari veda seminarus visame pasaulyje apie mąstysenos galią, jos rašiniai buvo publikuoti „The New York Times“, „The Atlantic“ ir „The Washington Post“, o jos darbus aprašė „The Guardian“, CNN, „National Geographic“, „Forbes“, BBC ir „New Scientist“.

Irvin D. Yalom - amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu - savybėmis,   įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Rašytojas yra sukūręs keletą grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“.

Psichoterapeutas Julius sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju.

Intriguojančio siužeto romane įtaigiai atkuriama psichoterapijos grupės erdvė, gilinamasi į egzistencines mirties, vienatvės, laisvės, prasmės temas, atskleidžiama psichoterapijos ir filosofijos sąveika.

Knyga patiks visiems, besidomintiems psichologija, o ypač psichoterapija.

***

„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“.

Geštalto psichoterapija – tai ne technikų ar instrumentų rinkinys. Tai gyvenimo būdas, gyvenimą keičianti filosofija ir praktika. Pagrindinis šios psichoterapijos tikslas – padėti žmogui atrasti kontaktą su savimi, kitu žmogumi ir pasauliu.

Brigita Kaleckaitė, geštalto psichoterapeutė, supervizorė, Vilniaus geštalto instituto įkūrėja  

Tūkstančiai psichoterapeutų sėkmingai susipažino su svarbiausiais geštalto praktikai reikalingais įgūdžiais perskaitę Phillo Joyceʼo ir Charlotteʼės Sills knygą „Geštalto praktika: konsultavimas ir psichoterapija“ (2018). Tai viena svarbiausių ir aiškiausiai parašytų knygų apie geštalto terapiją, suprantamų tiek studentui, tiek patyrusiam specialistui. Pirmą kartą ji išleista 2001 m. Nuo tada leidinys kas kelerius metus papildomas ir atnaujinamas.

Jūsų rankose jau ketvirtasis papildytas leidimas, kuriame autoriai pateikia naudingų patarimų visam terapijos procesui, aprašo, kaip organizuoti terapijos sesiją, sukurti darbinį aljansą, įvertinti pacientą ir parinkti terapijos kryptį, valdyti riziką ir sudėtingus atvejus, dirbti per superviziją bei taikyti mokslinių tyrimų metodus.

„Didžiausias mūsų troškimas – praverti kiautą, kuriame taip rūpestingai užsidaro berniukai, ir leisti pažvelgti į tai, kas vyksta jų širdyse ir galvose. Jei mums pavyks, tikimės, kad geriau suvoksite, kaip mūsų kultūrinė aplinka stengiasi apriboti ir sugniuždyti jų emocinį gyvenimą. <…> Savo profesinėje praktikoje mums buvo gera dirbti su pačiais įvairiausiais berniukais. Kartais būdavome priblokšti jų energijos, stebėdavomės jų nemokėjimu reikšti minčių, gailėdavomės matydami juos tokius sutrikusius, o kartais tiesiog negalėdavome atsipeikėti, pamatę, kaip puikiai jie sugeba laužyti visus įsigalėjusius lyčių stereotipus ir papasakoti, ką reiškia būti žmogumi… ir berniuku.“

D. Kindlonas, M. Thompsonas. Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas – garsūs JAV vaikų psichologai.

Knygoje „Augant Kainui. Kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ autoriai susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams.  Remdamiesi patirtimi, sukaupta per keturis darbo dešimtmečius, autoriai nagrinėja, kaip kultūra, brukdama sustabarėjusius, kartais net karikatūriškus, vyriškumo idealus, skurdina berniukų jausmų pasaulį, ir pataria, ko reikia, kad šie užaugtų emociškai stabiliais, empatiškais, gebančiais mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrais.

Autoriai remiasi ir realiomis berniukų istorijomis, padedančiomis kur kas aiškiau atskleisti jų emocijas, vidinį pasaulį, slegiančius sunkumus ir drauge parodyti, kaip svarbu laiku juos pastebėti. Knygoje paliečiamas platus temų spektras, pavyzdžiui: saugios aplinkos kūrimas, empatijos ugdymas, berniukų mokymasis įvardyti jausmus, gebėjimas atsispirti spaudimui atitikti tam tikrus nusistovėjusius stereotipus. Kūrinys turi didelę vertę ne tik tėvams, bet ir pedagogams, kitiems specialistams, prisidedantiems prie berniukų ugdymo.Ši patarimų knyga ypač tėvams auginantiems berniukus leis suprasti ir patarti, kaip užauginti dorą, emociškai stabilų, gyvenimą mylinti žmogų. Ilga autorių patirtis leis surasti naudingų patarimų, kurie tikrai pravers.

„Tai vienas autentiškiausių magiškosios Prahos įkūnijimų, neįtikėtinas stačiokiško humoro ir vaizduotės derinys.“

Milanas Kundera

Paklausykit, ką dabar jums papasakosiu… – taip prasideda vienas žymiausių čekų literatūros kūrinių, tapusių XX a. čekų ir pasaulinės literatūros klasika, nepaliaujamai vaidinamas teatro scenose, rodomas kino ekranuose. Tai Bohumilo Hrabalo romanas Aš patarnavau Anglijos karaliui (ček. Obsluhoval jsem anglického krále). 1971 m. jis buvo nelegaliai atspausdintas mašinraščiu, ir tik atslūgus cenzūrai 1989 m. pasirodė knygos pavidalu.

Komiškas pasakojimas vaizduoja jauną restorano padavėją Janą Ditę XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Prahoje. Apsukrusis Janas viską mato ir viską girdi bei moka tuo pasinaudoti. Jis svajoja tapti milijonieriumi ir atidaryti savo restoraną. Kai naciai okupuoja Prahą, įsimyli žavią vokietę Lizą, kuri iš fronto parveža jam unikalią pašto ženklų kolekciją. Ją pardavęs Janas iš tiesų tampa milijonieriumi, tačiau gyvenimo posūkiai nenuspėjami.

Filosofinis pasakojimas apie mažą žmogų, pakliuvusį į istorijos verpetus, priverstą grumtis už save, kilti ir patirti pralaimėjimų, nejučia virsta nenuspėjama kelione po XX a. Čekoslovakiją, kurioje atsispindi čekų tautos mentalitetas, jį formavusios moralinės dilemos ir įvykiai. Knyga kupina neįtikėtinų ir tuo pat metu visiškai įtikėtinų istorijų, paradoksų bei nepranokstamo čekiško humoro.

Bohumilas Hrabalas (Bohumil Hrabal, 1914–1997) gimė Brno, Čekoslovakijoje. Prahoje įgijo teisininko išsilavinimą. Išbandė raštininko, telegrafisto, komivojažieriaus, daugelį kitų profesijų. 1963 m. išleido debiutinį apsakymų rinkinį Perliukai glūdi dugne, tačiau iškart po Prahos pavasario jo kūryba buvo uždrausta. Lietuvių kalba išleistas romanas Aš aptarnavau Anglijos karalių (1993) bei apysakų rinkinys Pernelyg triukšminga vienatvė (2003).

Meškis Zujus kasdien išbando vis ką nors nauja. Šiandien jo laukia įspūdinga diena zoologijos sode.
Drąsiai stumdyk paveikslėlius ir sužinok, ką veikia zoologijos sodo gyventojai.

- Slankiojančios ir besisukančios detalės lavina smulkiąją motoriką.
- Spalvingos iliustracijos skatina smalsumą ir norą paveikslėliuose surasti vis ką nors nauja.
- Žaismingas formatas padeda prisijaukinti knygelių skaitymą nuo pat mažų dienų.

Mažieji skaitytojai nepaleis šios knygelės iš rankų!

Kitos meškio Zujaus serijos knygos:
- „Meškis Zujus, lėktuvo pilotas“
- „Meškis Zujus povandeniniame laive“
- „Meškis Zujus dinozaurų parke“

Vaikams nuo 4 iki 7 metų

PRISIMINKIME, KAS ĮVYKO ANKSTESNĖSE DALYSE:
Tedas ir Vincas, su tėvais keletui dienų išvykę į kaimo sodybą, dviese atsiduria tankiame miške. Čia jie patiria nuotykių ir gauna dovanų – stebuklingą pultelį, galintį išpildyti norą keliauti. Paspaudęs žalią mygtuką, atsiduri ten, kur sugalvojai, paspaudęs raudoną – grįžti atgal. Taip prasideda jų įspūdingos kelionės!

Šįkart broliai atsiduria kuo tikriausiame kosminiame laive ir nukeliauja tiesiai į Marsą! Tačiau išlipę nepažįstamoje planetoje iškart supranta, kad čia viskas kitaip: nėra augalų, nėra gyvūnų – nėra gyvybės. Ar broliai sutiks marsiečius? Ar nepasiklys kosmose? O kaip sugrįžti namo?

„Du broliai“ – tai knygelių serija, skatinanti ne tik pažinti aplinkinį gyvenimą, pasinerti į pasakų ir gamtos pasaulį, nuklysti į praeitį ir ateitį, bet ir padedanti vaikams mokytis skaityti ir suprasti tekstą:

· kiekviename puslapyje rasite skaitymo pratimų su skiemenuotais žodžiais ir frazėmis;
· knygelės pabaigoje jūsų lauks istorijos atpasakojimo pratimas bei klausimai, ugdantys gebėjimą samprotauti ir nuosekliai dėstyti mintis;
· tekstas lengvai skaitomas, parašytas trumpais sakiniais, dialogai nesudėtingi;
· knygelėse kalbama apie santykius, svajones, neapleidžiantį norą sužinoti vis ką nors nauja ir pasimokyti.

Tikimės, kad Tedo ir Vinco nuotykiai įtrauks jaunuosius skaitytojus bei skaitytojas ir kvies versti vis kitą puslapį!

Šiąnakt – Kalėdos, bet Pelytė vis dar nežino, ką padovanoti savo miško draugams. O jeigu ji slapta įsmuktų į Voverės namus pasižvalgyti, kokios dovanos reikia draugei?

Šioje staigmenų kupinoje istorijoje keturi draugai supras, kad pati gražiausia Kalėdų dovana – tai draugystė!

Šalies pakraštyje, kalno snieguota viršūne papėdėje, stūkso paslaptingas Akmenėlių miestas, kurio gatvėmis slankioja vilkai ir snieginiai leopardai, kur pastatai, tik pasirodę, gali išnykti, o gyventojus nuolat ištinka keisčiausi potyriai. Bėgdami nuo troškaus gyvenimo didmiestyje, čia apsigyvena ir Liudzin tėvai. Jie greitai supranta, kad atvyko į neįprastą teritoriją, kur nematerialusis pasaulis savaip susiraizgęs su materialiuoju. Hu Šanas ir Nian Si, įsidarbinę mistiškame Architektūros institute, kur niekada niekas nedirba, ir susilaukę vis verkiančios dukters, kurią kartais prižiūri vėjo voniose mėgstantis maudytis instituto valytojas, ieško paslaptingo sodo, tai pasirodančio, tai pradingstančio. Vėliau netikėtumų kupiną Akmenėlių miestą tyrinėti imasi pati Liudzin. Pakeliui ji sutinka daugybę nušvitusių, mįslingų, savitai aplinką jaučiančių personažų ir patiria miesto siurrealistiškumą. 

„Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios. Čia kinų literatūros avangardo meistrė Can Xue itin savitai nagrinėja sudėtingą atvykėlio dalią, pasirinkimą ir lemtį, gamtą ir stebuklingus jos ženklus, paribio erdvę ir jos ypatingumą. Tai kūrinys, kuris nustebins ir neabejotinai privers ieškoti naujų skaitymo kodų, prisitaikyti prie džiazinės, išskydusios Can Xue pasaulio tvermės.

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/sertifikuoti-leidiniai/pakrastys/ 

Nusivylęs gyvenimu Niujorke, jaunas muzikas viską palieka ir leidžiasi į ekspediciją po Pietų Amerikos džiungles. Universiteto užsakymu atokiausiose vietovėse jis ieško senųjų muzikos instrumentų. Herojus keliauja ne tik erdvėje, bet ir laiku – nuo dabarties prieina iki pat istorijos gelmių. Gyvenimas gamtos ritmu džiunglių bendruomenėje atgaivina vaikystės prisiminimus, norą grįžti prie savo šaknų, išlaisvina kūrybiškumą. Jis atranda ne tik nematytų muzikos instrumentų, bet ir save patį. Pamilęs vietinę moterį, nusigręžęs nuo šiuolaikinio pasaulio ir priartėjęs prie pačios žmogiškumo esmės, vėliau herojus supranta, kad jis, civilizacijos paženklintas žmogus, nėra ir niekada nebus savas šiame krašte.

Alejo Carpentier (1904–1980) – iš Europos kilęs Kubos rašytojas, padaręs didžiulę įtaką Lotynų Amerikos literatūrai, magiškojo realizmo, arba „stebuklinės tikrovės“ (isp. lo real maravilloso), pradininkas, apdovanotas prestižine ispanakalbės literatūros Cervanteso premija. 1953 m. pasirodęs romanas „Prarasti pėdsakai“ neilgai trukus pelnė geriausios užsienio knygos premiją Prancūzijoje ir atvėrė autoriui duris į pasaulinį pripažinimą. Kūrinys, laikomas moderniosios literatūros klasika, išverstas į daugiau nei 30 kalbų, pirmą kartą išleidžiamas lietuviškai. Anksčiau lietuvių kalba yra pasirodęs autoriaus romanas „Šios žemės karalystė“. 

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Vieną rugpjūčio dieną dingo žmogus – mokytojas ir aistringas vabzdžių kolekcionierius Džiumpei Niki. Ieškodamas retų vabzdžių jis iškeliavo prie jūros, į smėlynus. Priėmęs kaimiečių pasiūlymą apsinakvoti vienišos moters namuose, jis nė neįtaria, kaip nuo šiol pakryps jo gyvenimas. Kas vakarą jie su moterimi be perstojo kasa smėlį. Nors ir nepraranda vilties ištrūkti iš tos dusinančios smėlio duobės, jis vis dažniau susimąsto, ar dar bus įmanoma sugrįžti į ankstesnį gyvenimą? Ar toji trokštama laisvė tokia vertinga?

„Moteris smėlynuose“ – kafkiška istorija apie žmogų, kuris galiausiai pasiduoda betiksliam darbui ir tampa šiuolaikiniu Sizifu. Pasakojime meistriškai susipina europietiško egzistencializmo ir japonų budizmo idėjos, nagrinėjamos žmogaus prisitaikymo prie aplinkos temos.

Kobo Abė (1924–1993) – vienas iš Japonijos pokario modernizmo ir avangardizmo lyderių. Pradėjęs nuo eilėraščių ir siurrealistinių apsakymų, išgarsėjo 1962 m. pasirodžius romanui „Moteris smėlynuose“. 1964 m. pagal autoriaus scenarijų režisieriaus Hiroshio Teshigaharos sukurta romano ekranizacija Kanų kino festivalyje pelnė specialųjį prizą. Šiandien romanas išverstas į daugiau nei 20 kalbų, tapęs moderniąja literatūros klasika. 

Pirmą kartą „Moteris smėlynuose“ lietuvių kalba pasirodė 1968 m., bet buvo išversta iš rusų kalbos. Tas pats kupiūruotas leidimas pakartotas 1987 m., o po nepriklausomybės, 2005 m., knyga išversta iš anglų. Leidykla „Kitos knygos“ pagaliau pristato vertimą iš japonų kalbos.

Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

„Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas.<…> Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo.“

Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti.

Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga. Tačiau detektyvo Fabiano Risko laukia košmaras. Žudikas, užpuolantis iš niekur. Jokio akivaizdaus motyvo. Jokio nuoseklaus metodo. Aukos kankinamos, dusinamos, deginamos, išpjaustomos – kiekviena šiurpi žmogžudystė įvykdoma žiauriai tiksliai, tarsi pagal pragaro žaidimo taisykles.

Pajūrio miestelyje Helsingborge įsivyrauja baimė ir chaosas. Kol Fabianas Riskas medžioja žudiką, jo gyvenimas griūva: sūnus bėga nuo įstatymo, dukra sunkiai sužeista, kolega slepia itin tamsias paslaptis. Tačiau kelio atgal nebėra. Mirties žaidimas tęsiasi, ir jis privalo žaisti, kad laimėtų.

„S. Ahnhemas tęsia seriją ta pačia kokybiška nata. Sparčiai besivystantis trileris, ypač išsiskiriantis ir tarptautiniame kontekste.“

BTJ

„Neperšaunamas siužetas ir nepaliaujamai kylanti įtampa.“

Litteratursiden

Stefan Ahnhem (Stefanas Anhemas, gim. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblandos ir šiurpą keliančių akimirkų. „X būdų mirti“ – penktoji Fabiano Risko tyrimų serijos knyga, įtraukta į „Mofibo“ ir „Storytel“ apdovanojimų trumpuosius sąrašus. Anksčiau Lietuvoje išleistos dalys „Beveidės aukos“ („Baltos lankos“, 2018), „9 kapas“ („Baltos lankos“, 2019), „18 laipsnių šalčio“ („Baltos lankos“, 2021) ir „Motyvas X“ („Baltos lankos“, 2024) jau spėjo suburti ištikimų gerbėjų ratą.

Tikrais įvykiais paremta išgalvota istorija vaikams 10+ ir visai šeimai.

„Kartais reikia pamiršti visas taisykles, pamiršti viską, ką žinai, ir tiesiog PATIRTI.“

Nuotykių audioknyga „Laimės vaikai“ paremta legendinio latvių keliautojo ir tyrinėtojo Aleksandro Laimės (1911–1994) biografijos faktais.

Trisdešimt metų gyvendamas kaip atsiskyrėlis Venesueloje, Orchidėjų saloje prie Velnio kalno, Laimė prisidėjo prie mokslinių ekspedicijų ir daugybėje interviu žurnalistams papasakojo apie savo patirtis bei atradimus sunkiai pasiekiamuose kalnuose, saugančiuose kone mistines būtybes ir lobius. Apie Laimės gyvenimą išliko nedaug patikimų žinių. Niekas tiksliai negalėtų pasakyti, kur baigiasi tikrovė ir kur prasideda egzotiškojo latvio fantazijos.

Ši Luīzės Pastorės audioknyga – tarsi laisvas skrydis virš Laimės gyvenimo ir Venesuelos džiunglių. Čia svarbiausia ne faktai, o idėjos apie žmogaus gebėjimą sugyventi su džiunglėmis, pražūtingus godumo padarinius ir tikėjimą tuo, kas neįtikima.

Luīze Pastore (gim. 1986) – viena ryškiausių šiuolaikinės Latvijos vaikų literatūros kūrėjų, vertinama už vaizduotę žadinančias istorijas. Pelnė visus svarbiausius Latvijos literatūros apdovanojimus, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Daugiau nei dešimt metų rašytoja veda literatūrines dirbtuves vaikams Latvijos bibliotekose ir mokyklose, taip pat užsienyje. Gyvena Rygoje su dviem vaikais ir šunimi.

Laura Laurušaitė (gim. 1981) – vertėja, literatūrologė, kritikė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Vilniaus universitete baigė lietuvių ir latvių filologiją. Įgijo daktaro laipsnį komparatyvistinės literatūros srityje. Tyrinėja šiuolaikinę lietuvių ir latvių literatūrą, vertimo teoriją. Iš latvių kalbos vertė tokių autorių, kaip Nora Ikstena, Māris Bērzinis, Laima Kota, kūrybos.

„Kasdien vis labiau“ – debiutinis Kamilės Birgės, knygų „Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų“ ir „Meilė be recepto“ autorės, romanas. 2020 metais jis tapo viena skaitomiausių knygų Lietuvos bibliotekose. 

Trisdešimt šešerių Ema bijo skristi, bet vieno skrydžio metu jos gyvenimas pasikeičia. Grįždama iš komandiruotės Kelne, lėktuve netikėtai susiduria su pilotu Povilu. Ji įsitikinusi, kad tai pirmas ir paskutinis jų susitikimas, tačiau iš tikrųjų jų istorija tik prasideda.

Kai Povilas priverčia Emą suabejoti tuo, ką ji manė žinanti apie meilę ir savo gyvenimą, jos geriausia draugė Siga užmezga romaną su Emos vadovu Simu. Netrukus ima keistis ir ilgametė Emos bei Sigos draugystė.

Tai istorija apie meilę, užklumpančią tada, kai jos jau nebesitiki. Apie draugystę, kurią išbando gyvenimo pasirinkimai, ir drąsą sekti paskui širdį, net jei ji gali klysti. Galiausiai – apie meilę, kurią sutikus galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“

Pasaulinio bestselerio „Išdrįsk būti nemėgstamas“ autorių knyga. Pasaulyje parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių.

„Mes, žmonės, nesame tokie trapūs, neturime gyventi vien iš praeities traumų malonės. Adlerio idėjas lėmė jo stiprus tikėjimas žmogiškuoju orumu ir potencialu – tuo, kad žmonės bet kada gali nuspręsti, kaip jiems gyventi.“

Prabėgus trejiems metams po pirmojo pokalbio jaunuolis dar vienam vakarui grįžta į filosofo studiją. Nusivylęs tuščiu Adlerio idealizmu, jaučiąs negalintis jį sužavėjusių idėjų pritaikyti realybėje, jaunuolis ryžtasi atsisakyti visko, kuo buvo įtikėjęs. Tačiau priešiškai prasidėjusi diskusija po truputį įsibėgėja ir ima vertis naujos plotmės, nauji būdai ir galimybės Adlerio idėjoms rasti vietą chaotiškoje XXI amžiaus kasdienybėje.

Knyga gali būti skaitoma kaip lydinčioji „Išdrįsk būti nemėgstamas“ dalis arba kaip savarankiškas filosofinis savigalbos kūrinys, joje perteikiami vieno iš svarbiausių XIX amžiaus psichologų Alfredo Adlerio mokymai. „Išdrįsk būti laimingas“ skatina atsisakyti praeities traumų, atsiverti meilei, išmokti gerbti kitus bei patikėti savimi, o visa apimantį laisvės jausmą nukreipti tikrosios laimės paieškoms. Laimės, kurią, nepaisant aplinkybių, kiekvienas gali atrasti ir susikurti pats.

„Visa keičianti knyga.“ 
Marie Claire

Ichiro Kishimi (gim. 1956) augo Kiote, Japonijoje. Filosofu norėjo būti dar mokykloje. Nuo 1989 metų, studijuodamas klasikinę Vakarų filosofiją ir specializuodamasis Platono filosofijos srityje, ėmė tyrinėti Adlerio psichologiją. Šia tema jis rašo, skaito paskaitas ir, būdamas Japonijos Adlerio psichologijos draugijos pripažintas konsultantas, padeda jaunuoliams psichiatrijos klinikose.

Fumitake Koga (gim. 1973) – ne vieną apdovanojimą pelnęs knygų autorius. Išleido nemažai bestselerių apie verslą. Su Adlerio psichologija susidūrė artėjant trisdešimtmečiui ir buvo labai paveiktas tradicinį mąstymą laužančių idėjų. Vėliau Koga daugybę kartų Kiote aplankė Ichiro Kishimi, iš jo daug sužinojo apie Adlerio psichologiją ir savo mintis išdėstė klasikiniu graikų filosofijos dialogo metodu, pasitelktu ir šioje knygoje.

Sveiki atvykę į mielą ir jaukų kapibaros pasaulį!

Čiupkite savo mėgstamiausius flomasterius ar pieštukus ir palengva įsiliekite į smagių ir užburiančių akimirkų kupiną numylėtosios kapibaros kasdienybę. Kartu apsipirkite, paplaukiokite skaidriame tvenkinyje ar niekur neskubėdami užkąskite ant laiptų. Džiaugsmas su kiekvienu potėpiu!

„Cozy Capybara” – tavo miela ir jauki spalvinimo knyga.

Po Černobylio katastrofos praėjus kuriam laikui, baba Dunja sugrįžta į savo namus radioaktyviosios spinduliuotės užterštame Černovo kaime. Kartu su kitais keistuoliais ji nusprendžia gyventi „mirties zonoje“ – ten, kur paukščiai čiulba garsiau, o laikas tarsi sustojęs. Tame kaime mirtina liga sergantis Petrovas studijuoja meilės eilėraščius, buvusi melžėja Marja planuoja vestuves su šimtamečiu Sidorovu, Gavrilovai puoselėja konkursų vertą rožyną, o baba Dunja vis rašo laiškus į Vokietiją savo dukrai. Vieną dieną į kaimą atvyksta nepažįstami žmonės – šis įvykis tampa išbandymu savitai bendruomenei ir galiausiai priverčia ją susivienyti.

Tai romanas apie homo sovieticus, tapusį tremtinio savo šalyje metafora.

Leonardas Gražys – pripažintas architektas, Nacionalinės premijos laureatas, sėkmingas verslininkas. Dukros netektis apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis, o po kurio laiko jis sulaukia neįprasto prašymo – suprojektuoti koplyčią žuvusiam užsakovų sūnui atminti. Užsitęsęs gedulas, piktnaudžiavimas svaigalais, kūrybinės kančios, negebėjimas susitaikyti ir atleisti virsta dvasinės ramybės paieškomis bei vidinės koplyčios statybomis. Net komplikuotas santykis su tikėjimu architektui nesutrukdo pasukti dievoieškos ir išganymo keliu – svarbu atkurti santykį su dukra, savimi ir Dievu.

Autofikciniame romane gausu detalių, pokalbių ir personažų, kurie kūrinį priartina prie realybės, tačiau galiausiai skaitytojui paliekama spėlioti, kas yra tiesa, o kas ne.

Perspėju skaitytoją: prireiks kantrybės. O dar labiau prireiks noro klausinėti savęs, o kokio galo, tiesą sakant, aš apskritai egzistuoju? Ir susitaikyti su tuo, kad atsakymai gali kisti. Kadangi, kaip pastebi romano herojus, o dar anksčiau už jį vienas kvantinės mechanikos tėvų Heisenbergas, kuo daugiau žinai apie greitį, kuriuo judi, tuo mažiau apie vietą, kurioje esi. Ir atvirkščiai.

– Aidas Puklevičius, rašytojas

Atvira ir skausminga amžėjančio vyro gyvenimo preparacija: romano herojus ieško atsakymų dėl dukters mirties, klaidžioja tikėjimo ir prasmės paieškose, pagaliau pripažįsta savo žmogiškuosius apribojimus. Architekto ir muziko Algirdo Kaušpėdo talentų rinkinys pasipildė dar ir plunksnos meistriškumu.

– Daiva Lialytė, „Integrity PR“ vadovė

Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ parašytas jautriai, įtaigai ir nuoširdžiai. Romanas sudėliotas iš asmeninių išgyvenimų, dokumentinių faktų ir autoriaus vaizduotės. Knyga įtraukia skaitytoją it verpetas, į kurį įsisukus nepalieka klausimas: o kas toliau?.. Didžiuojuosi, kad teko būti šios knygos kūrimo liudininku. Esu įsitikinęs, kad Algirdo Kaušpėdo romanas „Koplyčia“ suras daugybę skaitytojų ir gerbėjų, kurie gyvenime stato savo koplyčias.  

– Herkus Kunčius, rašytojas

Algirdas Kaušpėdas – architektas, muzikantas, aktyvus visuomenės veikėjas. Suprojektavęs visuomeninių pastatų ir individualių gyvenamųjų namų Lietuvoje ir užsienyje. Buvęs roko grupės „Antis“ lyderis, dabar – „KAnDIs“ narys. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, drauge su kitais organizavo Roko maršus per Lietuvą. 

Mariaus Buroko „seismografas“ – taupus lyg išgyvenimo krepšys, kuriame yra viskas, ką norėtum pasiimti grėsmės minutę, jei tik spėtum. Pustoniais liejami metų laikai, nušiuręs Vilnius, geležinkelio stotis, Naujininkai. Jūrą atkartojantis dukters vardas, skaidri meilės lyrika cikle „Visatai, radusiai vietą“. Akloji dėmė, pretenzijos viską suprasti atsisakymo metafora. Literatūros bejėgystė (džiovintos eilučių mandragoros), kai žūsta žmonės; nuojauta, kad istorijos ciklas linkęs kartotis (visus kitus jau išvežėm). Eilutės stalius ir verlibro puodžius pastebi, kad kone amžinai kas nors spardo kamuolį, kas benutiktų. Atjauta Ukrainai nėra vien tušti žodžiai – Marius yra aktyvus fronto stebėtojas ir netiesioginis dalyvis.

- Giedrė Kazlauskaitė

Riba, mąstyme kraštovaizdžio brėžiama linija, horizonto siūlas, pakraštys, kuriame gamta susitinka (o gal išsiskiria) su kultūra ir civilizacija – visa tai stengiuosi nusakyti žodžiais ir eilutėmis. Nuo vešlios žalumos iki karo išdegintų griuvėsių, nuo meilės iki neapykantos – tokia mano seismografo žymima amplitudė, tokie asmeniniai ir globalūs žemės virpesiai, tokia žingsniais matuojama poetinė geografija.

- Marius Burokas

Marius Burokas (g. 1977) – rašytojas, vertėjas, literatūros apžvalgininkas. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1999. Šiuo metu jis yra keturių poezijos knygų autorius, pelnęs Jaunojo Jotvingio, Antano Miškinio ir Maironio, Poezijos pavasario premijas. Jo eilėraščių rinktinę anglų kalba „Now I Understand“ 2018 m. išleido Jungtinės Karalystės leidykla „Parthian Books“. Eilėraščių knyga ukrainiečių kalba „Найменші речі“ taip pat buvo išleista 2018 m. 2021 m. pasirodė autoriaus poezijos rinktinė lenkų kalba „Tu mieszkał Jonasz“. Autoriaus poezija versta į lenkų, latvių, estų, suomių, slovėnų, anglų, vokiečių, prancūzų, gruzinų, švedų, ispanų, ukrainiečių  ir kt. kalbas. Marius Burokas taip pat yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungų narys.

Kas yra antropologija ir kodėl verta mąstyti antropologiškai? Trumpame kultūrinės ir socialinės antropologijos įvade pristatomos ir kartu permąstomos devynios svarbiausios šio mokslo sąvokos: kultūra, civilizacija, vertybės ir vertė, kraujas, tapatybė, valdžia, protas, gamta. Kodėl Bolivijos eseechų tauta nesidžiaugia įmušusi įvartį futbolo rungtynėse, o Viduržemio jūros regione gėda siejama su avių auginimu? Remdamasis įvairiais pavyzdžiais, asmeninėmis patirtimis ir prieštaringa antropologijos istorija, Matthew Engelke siūlo suabejoti tuo, ką laikome duotybėmis, ir pažvelgti į pasaulį antropologiškai, kad geriau pažintume ne tik kitą, bet ir save.

Puikus įvadas į vos 150 metų egzistuojančią akademinę discipliną. 

– New York Times Book Review

Intriguojanti, žaisminga, įžvalgi pažintis su antropologijos mokslu. Mąstant antropologiškai viskas, kas anksčiau atrodė savaime suprantama – tėvų ir vaikų santykiai, finansų rinka ar organų donorystė – atsiskleidžia kaip kultūriškai sąlygota ir dėl to tik dar labiau reikšminga. „Kaip mąstyti antropologiškai“ perstato mąstymo pamatus. 

– Antropologė, Brauno universiteto profesorė Ieva Jusionytė

Matthew Engelke (g. 1972) – antropologijos profesorius Kolumbijos universitete. Engelkės tyrimų lauką sudaro krikščionybė, sekuliarusis humanizmas, medijų teorijos, materializmas ir semiotika. Jis – apdovanotas autorius ir dėstytojas, taip pat buvęs Karališkojo antropologijos instituto žurnalo redaktorius, o jo tekstus publikavo „The Guardian“, „The Times“ ir „Public Books“.