Jūsų prekių krepšelis tuščias

Formatas

Filtrai
Rodoma

Ismailas – žmogus, atskirtas nuo savo istorijos. Dėl gimtąją šalį apėmusios audringos revoliucijos junystėje jis buvo priverstas palikti namus, atsisveikinti su mylimais žmonėmis. Po daugelio metų už tūkstančių kilometrų miršta jo tėvas. Tėvo palikimas – keistais rašmenimis primarginta užrašų knygelė. Tyrinėjant šią knygelę – mat ilgainiui ji atsiduria Ismailo rankose – jam pamažu atsivers nepaprasta istorija, atskleisianti ne tik jo paties, bet ir viso Irano praeitį.
Kaderas Abdolah – slapyvardis, skirtas autoriaus bičiuliams atminti: du pseudonimo dėmenys yra rašytojo draugų, kurie žuvo persekiojami dabartinio Irano režimo, vardai. Autorius gimė 1954 m. Irane. Teherane studijuodamas fiziką įstojo į pogrindinės kairiųjų partijos, kovojusios tiek su šacho diktatūra, tiek ir su vėlesniu ajatolų režimu, gretas, rašė straipsnius nelegaliam leidiniui. 1988 m. rašytojas pasitraukė iš tėvynės ir pasiprašė politinio prieglobsčio Nyderlanduose. Abdolah pasirinko rašyti svetima, išmokta olandų kalba, norėdamas Vakaruose įprasminti savo tėvynės dramą, turtingą kultūrą ir istoriją.

€4,63

Knygoje „Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą“ psichologas Simonas Baronas-Cohenas patvirtina tai, ką daugelis iš mūsų įtarė jau seniai: vyriškos ir moteriškos smegenys skiriasi. Novatoriškoje ir tarpais net kontroversiškoje studijoje autorius pateikia mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad moteriškos smegenys labiau skatina atjausti, o vyriškos labiau pritaikytos perprasti ir kurti sistemas - ne tik kompiuterius ir mašinas, bet ir tokias abstrakčias sistemas kaip politika ir muzika. (Tokie skirtumai pastebimi net tarp naujagimių!) Remdamasis vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumų įrodymais, autorius plėtoja teoriją, kad autizmas (ir jo atmaina - Aspergerio sindromas) yra kraštutinių vyriškų smegenų pavyzdys - sergantieji šia liga gali analizuoti sudėtingiausias sistemas, bet neturi sugebėjimo atjausti.

Nesudėtingai parašytoje knygoje rasite ne tik įdomių faktų ir intriguojančių įrodymų apie lyčių skirtumus bei autizmą, bet ir testų, kuriais remdamiesi galėsite išsiaiškinti, kokio tipo yra jūsų smegenys.

Simonas Baronas-Cohenas (Saimonas Beronas-Koenas) Kembridžo universitete dėsto psichologiją ir psichiatriją, vadovauja šio universiteto Autizmo tyrimų centrui (Autism Research Centre). Per savo praktiką jis atliko daugybę tyrimų apie autizmą ir lyčių skirtumus. Taip pat yra knygų „Autism: The Facts“ bei „The Science of Evil: On Empathy and the Origins of Cruelty“ autorius.

€4,63

Ar skaitėte George’o Orwello romaną „1984-ieji“? Ar kada jautėte, kad kažkas jus stebi? Didysis Brolis, o gal Mažieji žmonės?

Haruki Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną „1984-ieji“. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį paslaptingai vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta... „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“

Murakami kuria intriguojančius personažus: tai dvikovos instruktorė, kuri laisvalaikiu pagal užsakymą žudo vyrus, matematikos mokytojas, po darbo rašantis nespausdinamus romanus, paslaptinga septyniolikmetė Fukaeri – jos kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui, ir kiti ne mažiau ypatingi asmenys.

Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai pradėję pintis veikėjų gyvenimai vis labiau raizgosi vienas aplink kitą, mistika tampa vis tikroviškesnė, o naują knygos puslapį verti dar labiau nekantraudamas. Ar oro lėliukė iš tikrųjų egzistuoja? Kas ją sukūrė? Kas toks yra Lyderis ir kokios jo galios? Ar egzistuoja vienareikšmis teisingumas?

Murakami – neabejotinai garsiausias iš gyvų japonų rašytojų. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Marquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.
Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo romanus mėgsta kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.

€9,94

Viskas prasidėjo vieną praėjusių metų [1886] liepos rytą, kai pastebėjome jauną 26 metų vyrą, gulintį ir verkiantį savo lovoje dr. Pitre skyriuje. Jis buvo ką tik grįžęs po ilgos kelionės pėsčiomis ir jautėsi išsekęs, tačiau ne tai buvo jo ašarų priežastis. Jis verkė todėl, kad neįstengia susilaikyti nesileidęs į kelią, kai suima noras. Tam, kad galėtų eiti nosies tiesumu, kiek galėdamas greičiau, ir kartais po 70 km per dieną, kol bus areštuotas už valkatavimą ir įmestas į kalėjimą, jis paliko šeimą, draugus ir kasdienybę.

Vyriškiui pirmajam istorijoje buvo diagnozuotas fugieriaus sindromas – Albert’as Dadas kentėjo nuo neįveikiamo poreikio keliauti.

Nenumaldomas troškimas bėgti, laukinė neviltis, egzistencinis nuobodis, išsekimas, liūdesys, depresija – Karin Johannisson knygoje Melancholijos erdvės: apie baimę, nuobodį ir pažeidžiamumą vakar ir šiandien nagrinėja, kaip žengdama per istoriją melancholija keitė savo pavidalus ir statusą visuomenėje.

Melancholija ir įvairios jos apraiškos nuolat buvo susijusios su kultūriniu ambivalentiškumu: viena vertus, jos buvo siejamos ir su tamsa bei susvetimėjimu, kita vertus, su įžvalgumu bei kultiniu statusu. Antikoje melancholija – tai ligą primenanti būsena tarp genialumo ir beprotybės, viduramžiais – moralinė yda, nuo Renesanso iki Romantizmo – egzistencinė drama, kuri pamažu buvo biologizuota, o po Freudo – psichologizuota. Kai kurios jos ypatybės laikytos dovana (ekstazė ir įžvalga), kitos – nuodėmėmis (nuobodis ir abejingumas), beprotybe ar pesimizmu.

Pasak autorės, melancholija vienaip ar kitaip paveikė daugelį garsių asmenybių – badu save marinusius Franzą Kafką, Ludwigą Wittgensteiną ir Rainerį Marią Rilke, namuose užsibarikadavusius Søreną Kierkegaardą ir Marcelį Proustą, paniškai traumų bijojusius pianistus Vladimirą Horowitzą ir Glenną Gouldą, nemigos išvargintą Maxą Weberį, savidestrukcinius melancholikus Ianą Curtisą ir Kurtą Cobainą...

€8,79

1Q84 (antra knyga). ... Haruki Murakami

Ar skaitėte George’o Orwello romaną „1984-ieji“? Ar kada jautėte, kad kažkas jus stebi? Didysis Brolis, o gal Mažieji žmonės?

Haruki Murakami naują savo romaną, tiksliau, romanų trilogiją, neatsitiktinai pavadino 1Q84. Tai nuoroda į George’o Orwello romaną „1984-ieji“. Šįkart rašytojas permąsto istorijos ir ateities sąvokas, jo personažai ima pasimesti laike, pasirodo ir manipuliacinių teorijų, Orwello Didįjį Brolį keičia Mažieji žmonės, naktį paslaptingai vejantys oro lėliukę. Veiksmas vyksta tarsi 1984-aisiais, tačiau Aomamė pradeda abejoti, ar tai tikrai tie metai, nes realybė skyla, tįsta, nyksta... „Šį naują pasaulį ji nusprendė vadinti 1Q84-aisiais. Q – tai klaustukas – question-mark. Jis reiškia abejonę.“

Murakami kuria intriguojančius personažus: tai dvikovos instruktorė, kuri laisvalaikiu pagal užsakymą žudo vyrus, matematikos mokytojas, po darbo rašantis nespausdinamus romanus, paslaptinga septyniolikmetė Fukaeri – jos kūrinys atsiunčiamas literatūriniam konkursui, ir kiti ne mažiau ypatingi asmenys.

Pirmoje trilogijos dalyje netikėtai pradėję pintis veikėjų gyvenimai vis labiau raizgosi vienas aplink kitą, mistika tampa vis tikroviškesnė, o naują knygos puslapį verti dar labiau nekantraudamas. Ar oro lėliukė iš tikrųjų egzistuoja? Kas ją sukūrė? Kas toks yra Lyderis ir kokios jo galios? Ar egzistuoja vienareikšmis teisingumas?

Murakami – neabejotinai garsiausias iš gyvų japonų rašytojų. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kōbō Abe’s, J. L. Borgeso, G. G. Marquezo, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais.
Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, jo romanus mėgsta kino kūrėjai, o pats rašytojas dar vadinamas japonų literatūros Davidu Lynchu. 2006 metais Murakami buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.

€9,94

Pagrindinė romano herojė – aukštuomenės pasaulį pro rakto skylutes reginti kambarinė Celestina R. Pirmasis tarnaitės šeimininkas jos batus paverčia savo fetišu. Neilgai trukus ji aptinka šį pagyvenusį žmogų mįslingai mirusį, o jo burnoje styro jos batas... Celestina R. keliauja per įvairius namus ir susiduria su gausybe melagių, vienaip ar kitaip iškrypusių, bet iš pažiūros „labai dorybingų“, „aukštus idealus“ puoselėjančių žmonių. Asmeninio dienoraščio forma leidžia autoriui atvirai vaizduoti anuometinėje literatūroje netoleruotas erotines scenas. Tačiau ir pati visuomenės neva nuskriaustoji kambarinė nėra nekalta avelė – cinizmu ir principų neturėjimu ji gali drąsiai varžytis su savo ponais. Galų gale panelė Celestina R. „išeina į žmones“ – ištekėjusi už savo šeimininkus apvogusio tarno tampa turtinga ir „dorybinga“ ponia, engiančia savo tarnus.

Mirbeau teigimu, rašytojo pareiga – priversti praregėti tuos, kurie „savo noru akli“, ir pažvelgti „tiesiai į pačią Medūzą“. „Tinkamai mąstantieji“ ir įvairiaplaukiai šio pasaulio veidmainiai didžiausiu jo nusikaltimu laikė tai, kad jis sugebėjo nuplėšti visuomenei apismetėlės kaukę ir pakišti jai veidrodį.

Viename geriausių savo kūrinių „Kambarinės dienoraštis“ tamsiąją tikrovės pusę autorius pavaizdavo taip, kad ji drauge ir viliojo nepatirtomis nuodėmingo pasaulio paslaptimis bei pikantiškomis detalėmis, ir kėlė pasibjaurėjimą. Kurdamas šį romaną autorius galutinai priėjo prie išvados, kad prievarta, godumas ir melas – vienas pamatinių žmonių bendrijos principų.

„Kamabarinės dienoraštį“ ypač išgarsino dvi puikios talentingų režisierių Jeano Renoiro ir Luiso Bunuelio ekranizacijos. Šis romanas – pirmas stambus ir reikšmingas rašytojo kūrinys lietuviškai.

Goncourt’ų akademijos narys, A. Dreyfuso gynėjas, pasak E. Zola, „teisybės ieškotojas, atidavęs širdį šio pasaulio kenčiantiesiems“, karo su Prūsija dalyvis, anarchistas, ne vieną dešimtmetį ignoruotas ir šmeižtas prieštaringo likimo rašytojas Octave’as Mirbeau (Oktavas Mirbo, 1848–1917) pagaliau užėmė garbingą literatūros klasiko vietą tarp tokių autorių kaip M. Proustas, F. Kafka, F. Dostojevskis...

€3,47

Horizontas Patrick Modiano

„Horizontas“ – naujausias prancūzų literatūros metro Patricko Modiano romanas, persmelktas neišsipildžiusio gyvenimo, išdilusio miesto ir virš jo pakibusių svajonių nuotaikos. Pagrindinis veikėjas Bosmanas, baikštus vyras, persekiojamas motinos šmėklos, gyvena įstrigęs prisiminimuose apie jaunystę ir žmones, kuriuos prarado. Tarp jų – ir mįslingoji Margaretė Le Koz, jauna moteris, su kuria atsitiktinai susipažino 1960 metais. Abu vienišiai kartu praleido kelias savaites klajodami po šiandien jau pamirštą anų laikų Paryžių, slapstydamiesi nuo nepaaiškinamos grėsmės jausmo. Tačiau vieną dieną Margaretė sėda į traukinį ir dingsta it į vandenį ir taip dar labiau apsėda Bosmano mintis. Po keturiasdešimties metų jis jaučiasi jau pasiruošęs ieškoti prarasto laiko, prarasto savęs ir dingusios mylimosios... Horizontu patartina mėgautis iš lėto, skanauti po truputį kaip gerą vyną.

Patrickas Modiano (gim. 1945 m.) – šiuolaikinis prancūzų rašytojas, garsiausių literatūros premijų laureatas: 1972 m. pelnė Didžiąją Prancūzijos akademijos romano premiją (Grand Prix du roman de l’Académie franc,aise), 1978 m. – Goncourt’ų premiją, o 2010 m. už viso gyvenimo nuopelnus Prancūzijos instituto buvo apdovanotas pasauline Cina Del Duca premija. 2010 m. – Nobelio premija.
Modiano kūrybos savitumui didelę įtaką padarė vaikystė: jo motina belgų aktorė nuolatos gastroliuodavo, o žydų kilmės italo tėvo jis niekada nepažino, bet girdėjo galybę istorijų apie jo audringą gyvenimą. Modiano rašo kaip amoralaus tėvo sūnus, kurio gyvenimą kaskart skaudžiai persmelkia staigūs ir netikėti motinos išvykimai, jis kupinas mistinės baimės būti ir peržengti ribas.

€4,46
1945-aisiais Europa skendėjo griuvėsiuose. Žemynas buvo nuniokotas praūžusio chaoso: karo, masinių skerdynių, bombų… Didelė dalis Rytų Europos teritorijos pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną - joje viena despotinė valdžia keitė kitą. Šiandien Sovietų Sąjungos nebėra, griuvo kitos dirbtinai sulipdytos šalys, keitėsi ideologijos, o Europos Sąjungos valstybės siekia pačios Rusijos sienas.
Kaip tai atsitiko? – klausia garsus britų istorikas ir eseistas, Europos istorijos žinovas, New York Review of Books apžvalgininkas Tony Judtas, keturis dešimtmečius tyrinėjęs šiuolaikinę Europą. Šių tyrimų rezultatas apima 34 valstybes (nuo Lisabonos iki Sankt Peterburgo) ir 60 metų laikotarpį iki 2005-ųjų, tai itin išsami netolimos žemyno praeities studija, kurioje į vieną darnią visumą sulydomi tarptautiniai santykiai, valstybių vidaus politika, idėjos bei koncepcijos, socialiniai pokyčiai, šalių ekonominė plėtra ir kultūra.
Pokario pasakojimo laukas – platus: Sovietų Sąjungos žlugimas, Europos Sąjungos atsiradimas ir iškilimas, galutinis Europos imperijų subyrėjimas, besikeičiantis Europos santykis su prisiminimais apie karą ir prieštaringas požiūris į dvi savo įtaka ją apsupusias galybes – Rusiją ir JAV.
Knygos autorius 1968-ųjų įvykius Paryžiuje sieja su tų pačių metų įvykiais Prahoje ir Italijoje, analizuodamas Salazaro diktatūrą Portugalijoje, ją lygina ne tik su Franco valdymu Ispanijoje, bet ir Ceau?escu režimu Rumunijoje. Aiškiai ir nuosekliai perteikdamas žemyne besiklostančius įvykius kaip visumą, tyrinėtojas nepamiršta išryškinti skirtingos Rytų ir Vakarų patirties. Jis įtaigiai analizuoja ne tik gausius Europą drebinusius politinius įvykius ir reiškinius, tokius kaip Graikijos pilietinis karas, skandinaviškoji socialdemokratija, daugiakalbės Belgijos rūpesčiai, Šiaurės Airijos ir baskų kovos, bet ir pateikia originalių įžvalgų apie prancūzų ir čekų kiną, egizstencializmą ir pankroką, „The Beatles“ ir brutalistinę architektūrą, taip pat atskleidžia naujų faktų apie išskirtines žemyno asmenybes: Winstoną Churchillį ir Franzois Mitterand'ą, generolą Franco ir generolą Jeruzelskį, Silvio Berlusconi ir Josifą Staliną.
€13,90

Grašiai, skatikai, grynieji, šlamantieji, skambantieji – vadinkite juos, kaip norite, bet pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dievobaimingiems krikščionims jie – visokio blogio šaltinis. Karvedžiams – karinė galia, o revoliucionieriams – darbo jėgos pančiai. Tačiau knygoje Pinigų triumfas istorikas Niallas Fergusonas teigia, jog finansai yra žmonijos pažangos pagrindas. Jis parodo, kad finansų istorija – visos istorijos pamatas.
Tam, kad civilizacija žengtų į priekį, kredito ir skolinimo raida buvo ne mažiau svarbi nei bet kuri technikos naujovė – nuo senovės Mesopotamijos iki dabartinės Kinijos. Bankų lėšomis buvo finansuojamos italų Renesanso grožybės, įmonių finansų sistema tapo nepakeičiamu Nyderlandų ir britų imperijos pagrindu, o obligacijų rinka lemdavo konfliktų baigtį – pradedant Septynerių metų karu ir baigiant Amerikos pilietiniu karu.

Knygos autorius parodo, kad Prancūzijos revoliucijos ištakos – akcijų rinkos burbulas, kurį sukėlė už žmogžudystę nuteistas škotas. Taip pat atskleidžia, kaip Argentiną, anksčiau šeštą pagal turtingumą pasaulio šalį, finansinės nesėkmės pavertė infliacijos kamuojama atsilikėle, ir atsako į klausimą, kas lėmė, jog neturtinga, bet daugiausia gyventojų pasaulyje turinti šalis per vienos kartos gyvenimo laikotarpį tapo itin galinga valstybe.
Tačiau svarbiausia finansų istorijos pamoka yra ta, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas burbulas sprogsta: atsiranda daugiau pardavėjų „lokių“ nei pirkėjų „bulių“, o godumas virsta baime. Taigi, ar vargstate, kad sudurtumėte galą su galu, ar maudotės turtuose, dar niekada nebuvo tinkamesnės progos susipažinti su pinigų ir finansų istorija.

€9,26

Joshua Slocumas (Džošua Slokamas, 1844-1909) - amerikietis buriuotojas, pirmą kartą istorijoje nedideliu burlaiviu "Purslas" (Spray) vienas pats apiplaukęs aplink pasaulį. Ilgiau nei trejus metus trukusios kelionės įspūdžius ir išgyvenimus jis aprašė knygoje Vienas su burėmis aplink pasaulį. Pirmą kartą išleista 1900 metais, ji tapo puikia patarimų knyga ateities jūrų keliautojams vienutininkams ir tikru atradimu visiems, kas trokšta bent savo vaizduotėje leistis į pavojų ir nuotykių kupiną kelionę jūra.

Tikroviškai perteikti kelionės vaizdai, įtikinamai pasakojami patirti džiaugsmai ir sunkumai, subtilus humoro jausmas neleidžia abejoti, kad autorius buvo talentingas rašytojas, lygiai kaip ir puikus laivų statytojas bei navigatorius. Naudodamasis savo patirtimi, žiniomis ir gerai išmanydamas buriavimo principus, Slocumas naudojo virvę šturvalui pririšti ir burlaivis vairuodavo pats save. Tai davė pradžią įvairiausių tipų autopilotams, be kurių šiais laikais negali apsieiti nė vienas tolimojo plaukiojimo laivas.

Ši naujovė ir knygoje entuziastingai papasakota kelionės istorija įkvėpė daugybę žmonių. Atsirado Slocumo sekėjų buriuotojų, kurie atliko vėlesnius vienutininkų žygius aplink pasaulį. Ir ne tik... Žymus amerikiečių rašytojas Jackas Londonas perskaitęs knygą taip susidomėjo jūros tema, kad net nebūdamas buriuotojas parašė savo garsųjį romaną Jūrų vilkas.

Knygos būna trijų rūšių: įdomios autoriui, įdomios skaitytojui ir keičiančios gyvenimą. Ši knyga yra būtent trečiosios rūšies. Dabar ji jau prieinama ir lietuvių kalba skaitančiai auditorijai. Atidžiai perskaitykite šią knygą ir, kas žino, gal pakeisite savo gyvenimą, ir mes ateityje skaitysime apie jus.

Artūras Dovydėnas

"Horizontų" serijos knygos pasakoja apie žmones, kurie išdrįso mesti iššūkį sau ir visuomenei. Keliautojų, tyrinėtojų, svajotojų ir atradėjų keliai labai skirtingi ir drauge panašūs - jie mus įkvepia ir atverdami plačiausius akiračius kviečia išbandyti žmogaus galimybių ribas.

€8,00

Šilkinės akys Francoise Sagan

Tiesą sakant, visa tai jai patiko, patiko jos gyvenimas: daug draugų, daug meilužių, patrauklus darbas, netgi vaikas ir potraukis prie muzikos, knygų, gėlių ir laužo liepsnos. Bet praskrido tas varnas, lydimas savo patrakusios gaujos, ir kažkas drasko jai širdį, kažkas, ko nesiseka apibūdinti nei niekam paaiškinti, nei (o čia jau rimčiau) paaiškinti pačiai sau.

Fransoise Sagan (Fansuaza Sagan, 1935-2004) - viena populiariausių XX amžiaus prancūzų rašytojų, nugyvenusi audringą gyvenimą, mylėjusi daug ir aistringai - ją supo žvaigždės, alkoholis, prabanga, meilužiai ir meilužės. „Jei negyvenčiau, rašyčiau prastai“, - sakė Sagan. Apsakymų rinkinys „Šilkinės akys“ - tai 19 subtilių ir jausmingų miniatiūrų apie „perviršio“ visuomenę. Sagan meistriškai atskleidžia įvairiausias vyro ir moters santykių gamas: pagyvenusios damos jausmus savo jaunučiam žigolo, moters reakciją, santuokiniame guolyje radus kito vyro laikrodį, kuriozišką situaciją, kai netikėtas užstrigimas traukinio tualete pakeičia gyvenimą, vyro nuostabą po daugybės laimingos santuokos metų pamačius žmonos ranką draugo delne... Visų jų gyvenimai iš pažiūros puikūs - aukštuomenės pokyliai, operos, žirgai, medžioklė. Tačiau kažkas juos temdo...

€5,79

Žaidimas baigtas Julio Cortazar

„Žaidimas baigtas“ („Final de Juego“, 1956) – tipiška Julio Corta'zaro knyga, kaip ir romanas „Žaidžiame „klases“ pagrįsta skaitytojui siūlomu žaidimu. Knyga, kurią sudaro 18 apsakymų, suskirstyta į tris dalis pagal sudėtingumo lygmenį – nuo paties paprasčiausio iki sudėtingiausio, kitaip tariant, pasak autoriaus, kiek pastangų turėtų padėti skaitytojas, stengdamasis suprasti (arba manyti supratęs) kiekvieną apsakymą. Tai vienas reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lotynų Amerikos literatūros apsakymų rinkinių, vienas tų brandžių vaisių, kuriuos sunokino tiek magiškasis realizmas, tiek dar tik besiformuojantis postmodernizmas. Lyg rimtai, lyg žaisdamas, J. Cortazaras siūlo skaitytojui mintį pasvarstyti apie galimą gretutinių pasaulių egzistavimą mūsų visatoje („Nakčia, aukštielninkas“), apie susidvejinimą su gyvūnais („Aksolotlis“), apie fantastikos elementais perpintą tikrovę.

JULIO FLORENCIO CORTAZARAS (1914 08 26 – 1984 02 12) – argentiniečių rašytojas, vienas žymiausių XX amžiaus autorių, lyginamas su Jorge Luisu Borgesu, Čechovu, Edgaru Allanu Poe, naujojo Lotynų Amerikos romano kūrėjas. Gimė Briuselyje, Argentinos konsulo Belgijoje šeimoje. Vaikystę ir jaunystę praleido Buenos Airėse. Nebaigęs sostinės universiteto literatūros fakulteto, septynerius metus mokytojavo provincijoje, vėliau dėstė Mendosos miesto universitete. 1951 m. išvyko tęsti studijų Paryžiuje, liko ten gyventi ir ilgus metus dirbo UNESCO vertėju. 1938 m. debiutavo kaip poetas simbolistas poezijos rinkiniu „Presencia“ („Būvis“), slapyvardžiu Julio Denis. Eilėraščius rašė visą gyvenimą, tačiau pagarsėjo savo neįprasta proza.
Pirmąjį apsakymą „Užgrobtas namas“ išspausdino 1946 m. J. L. Borgeso leidžiamame žurnale. Jau kūrybos pradžioje išryškėjo J. Corta'zaro polinkis laužyti tradicines literatūrines normas, tikrovę derinti su fantastika, primesti savo žaidimo taisykles, stulbinti skaitytoją netikėtais siužeto vingiais.
Pasaulinę šlovę pelnė romanais „Žaidžiame" klases“ („Rayuela“,1963), „Laimėjimai“ („Los premijos“, 1960), „Manuelio knyga“ („Libro de Manuel“, 1973), tačiau mėgstamiausiu žanru laikė apsakymą, sakydamas, jog „romanas laimi taškais, o apsakymas turi laimėti nokautu“. Gaila, bet iš keliolikos jo apsakymų rinkinių – „Žvėrynas“ („Bestiario“, 1951), „Žaidimas baigtas“ („Final de Juego“, 1956), „Slaptas ginklas“ („Las armas sekretas“, 1959), „Kronopų ir famų istorijos“ („Historias de cronopios y de namas“, 1962), „Visos ugnys – ugnis“ („Todos los fuegos el fuego“, 1966), „Toksai Lukas“ („Un tal Lucas“, 1979), „Mes taip mylime Glendą“ („Queremos tanto a Glenda“, 1980) ir kt. – lietuviškai pasirodė tik keletas apsakymų.
Rašytojas mirė Paryžiuje nuo leukemijos, palaidotas Monparnaso kapinėse. 2006 m. Paryžiaus municipalitetas, pagerbdamas rašytojo atminimą, jo vardu pavadino aikštę Šventojo Liudviko saloje, kur vyksta jo apsakymo „Laumės plaukai“ („Las babas del diablo“) veiksmas. Yra tokia tradicija: lankant J. Corta'zaro kapą, palikti taurę vyno ir lapą popieriaus, kuriame nupieštas žaidimas „klasėmis“. J. Cortazaro kūryba tokia populiari, jog, pasak literatūros kritiko Fernando Gasparo, dar pasitaiko žmonių, klausinėjančių, kur yra Cortazaras. Kai kas jį matęs tai Paryžiaus metro keleivių minioje, tai kvailiojantį su sraigėmis bare netoli Liuksemburgo sodo, tai kitame Paryžiuje, jo romanų mieste.

€3,47

LDK samdomoji kariuomenė Gediminas Lesmaitis

XV a. pabaigoje sustiprėjusi Maskvos Didžioji Kunigaikštystė pradėjo karinius žygius į LDK. Naujai iškilusioms grėsmėms atlaikyti prireikė Europoje populiarėjančios naujos kariuomenės rūšies – samdomosios kariuomenės. Gedimino Lesmaičio monografijoje „LDK samdomoji kariuomenė XV a. pabaigoje – XVI a. antrojoje pusėje“ pasakojama, kaip naujas amatas – kariavimas už pinigus, įsivyravo visose LDK gyvenimo srityse ir tapo neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalimi. Autorius išsamiai nagrinėja samdomosios kariuomenės raidą, struktūrą, ginkluotę, kariavimo būdus, finansavimą, pateikia išsamų XV a. pabaigos – XVI a. antros pusės karių gyvenimo vaizdą. Monografiją papildo iliustracijos, faksimilės ir žemėlapiai.
€3,47

Savarankiškumas Madeleine Deny

Šioje knygelėje tėvai ras daugybę išradingų patarimų ir pasiūlymų, kaip užauginti savarankišką, savimi pasitikintį ir atsakingą vaiką.
Knygelėje analizuojamos įvairaus amžiaus vaikams pasitaikančios sudėtingos situacijos, mokoma jų nesureikšminti ir tinkamai į jas reaguoti.

€4,16

Pyktis Madeleine Deny

Kaip reaguoti, jei jūsų vaikas dėl menkiausio prieštaravimo pratrūksta pykčiu?
Perskaitę šią gudrybių ir išradingų patarimų knygelę, tėvai geriau supras, kodėl vaikai pyksta, išmoks padėti jiems nusiraminti, leis išreikšti pyktį ir jam nepasiduoti.

€4,16
Nuo: €0,00 Iki: €70,00
0 70