Formatas

Karščiausiai trokštama Kalėdų dovana?

Tobula šeima!

Šioje istorijoje vestuvių planuotoja Aleksandra išpildo visų nuotakų svajones! O, jei tik jai pavyktų sukurti savąją pasaką... Po tragiškos netekties Aleksandra vengia su kuo nors suartėti. Viskas pasikeičia, kai jos gyvenime pasirodo nuostabaus dvaro Niujorke savininkas Driu ir jo keturmetė dukrelė. Netikėtai jie tampa Aleksandrai ypač brangūs. Ar per šias Kalėdas ji įsileis meilę į savo širdį ir leis svajonei išsipildyti?

Po savaitės intensyvaus darbo Paryžiuje lietuvaitė Elinga nekantrauja greičiau grįžti namo, pas Paulių. Staiga netekęs stabilaus pagrindo po kojomis, paryžietis Alenas kasdien prieš užmigdamas svajoja nebepabusti. O Paryžius, rodos, deda visas pastangas, kad jo ir Elingos keliai vėl ir vėl susikirstų. Kurioziškos aplinkybės priverčia du netikėtai susipažinusius žmones įsitikinti, kad priešingybės – išties traukia. Tik ar meilės miesto pastangos nenueis veltui? Juk Elinga geriau žino, ką myli ir ko nekenčia! Ir Paryžiaus – užvis labiausiai!

Istorija plėtojasi ne tik romantiškame Paryžiuje, bet ir Kaune. Pasirodo, meilės miestas gali būti ten, kur myli. Ir net kai dega Dievo Motinos katedra, dviejų ne kartą įskaudintų, nusivylusių, iš nelaimingų santykių ištrūkusių žmonių troškimas mylėti ir gyventi liepsnoja karščiau.

Romanas linksmas ir dinamiškas, švelnus ir romantiškas, paliečiantis jautrias ir reikalingas temas. Autorė ne tik džiugina gražia meilės istorija, bet ir įrodo, kad kiekvienas savo lagamine (rožiniame, bet nebūtinai!) į santykius atsineša ir per ilgus metus susikaupusių nuoskaudų, kurioms išgydyti reikia meilės.

Aleksandra M. Aistė

Pagal specialybę esu informatikė, mano vyras – menotyrininkas. Draugai sako, kad turėtų būti atvirkščiai. Muziejų ir meno galerijų man reikia kaip oro. Dievinu senus Italijos ir Prancūzijos miestus, žaviuosi jų istorija, architektūra ir žmonėmis. Svajoju kada nors išbandyti gido darbą.

Rašytoja, su kuria norėčiau pasikalbėti prie arbatos, būtų Astrid Lindgren. Prie vyno taurės – Umberto Eco.

Jis prisiekė ją saugoti.

Ji kelia grėsmę kiekvienai jo statomai užtvarai.

Lolai Suares pradeda grasinti persekiotojas, o vienintelis žmogus, kuris jai gali padėti, yra Najalas Pedersenas. Savamokslis apsaugos sistemų įmonės magnatas ir geriausias jos brolio draugas iš karto pasiūlo merginai saugią slėptuvę. Pasirodo, tai jo privati poilsiavietė Australijos glamūrinėje Auksinėje pakrantėje!

Lola – Najalui uždraustas vaisius, bet įsiplieskusi svilinanti aistra sudegina jo pasipriešinimą. Tačiau kai Lola atsidurs su juo lovoje, jis nebegalės nuslėpti tiesos: ji nusipelnė laimingo gyvenimo. Kaip tik to, ko Najalas, paženklintas tragedijos, visada prisiekinėjo negalįs suteikti!

Pribloškiantis naujas New York Times bestselerių autorės Noros Roberts romanas „Pirmieji metai“ — epinis pasakojimas apie viltį ir siaubą, chaosą ir išganymą, apie kelionę, kuri suvienys tragiškoje padėtyje atsidūrusius žmones į kovą dėl savo gyvenimo...

Tai prasidėjo Naujųjų metų išvakarėse.

Virusas puolė staiga ir plito žaibiškai. Baimė sklido dar greičiau. Per porą savaičių nuvylė viskas, į ką žmonės dėjo viltis. Infrastruktūra subyrėjo, valdžia ir įstatymai griuvo, buvo sunaikinta daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų. Kur buvo tvarka, įsiviešpatavo chaosas. Mokslo ir technologijų galiai menkstant, suvešėjo visokie burtai ir apžavai. Tiek geroji magija, kurią praktikuoja Leina Bingam su mylimuoju Maksu, tiek neįsivaizduojamos piktadarystės, tykojančios už bet kurio kampo, siauruose metro tuneliuose ar žmonėse, kuriuos pažįsti ir labiausiai myli.

Sklinda gandas, kad nusiaubtose gatvėse patruliuojanti kariuomenė paima ir tuos, kurie turi imunitetą virusui, ir antgamtiškų galių turinčiuosius, todėl Leinai su Maksu nelieka nieko kita, tik bėgti iš žlugusio Niujorko. Tuo pat metu į Vakarus keliauja ir kita grupė. Čakas, puikus informacinių technologijų specialistas, stengiasi gelbėti be interneto likusį pasaulį. Arlisė, eterio netekusi žurnalistė, pieštuku ant popieriaus aprašinėja įvykius. Freda, jaunoji jos kolegė, amžinai trykštanti optimizmu, išmėgina naujai atrastas neįprastas galias, o išradinga gydytoja Reičelė su paramediku Jonu suvienija jėgas ir išgelbėja jauną motiną su trimis kūdikiais.

Pasaulyje, kur kiekvienas sutiktasis gali tapti išsigelbėjimu arba pražūtimi, nė vienas iš jų nežino, kur ir kodėl keliauja. Tačiau visų laukia tikslas, kuris pakeis jų ir kitų išlikusiųjų gyvenimą.

Pabaiga jau atėjo. Toliau laukia pradžia.

„Jaudinantis ir sukrečiantis... Intensyvus, kerintis ir mąstyti provokuojantis romanas, kuris neabejotinai pagausins Roberts gerbėjų būrį.“
Kirkus

„Nuostabūs veikėjai, gerai sukonstruota distopija ir prikaustantis siužetas patrauks visai naują skaitytojų grupę.“

Library Journal

„Radikaliai nukrypusi nuo įprastų temų Roberts atras naujų gerbėjų tarp apokaliptine moksline fantastika ir spekuliacine fantastika besidominčių skaitytojų.“

Booklist

„Prilygsta tokiai pasaulio pabaigos klasikai kaip Stepheno Kingo „Dvikova“.“

New York Times Book Review

Nora Roberts, New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusios epinės knygos „Pirmieji metai“ autorė, grįžta su nauju pasakojimu apie siaubą ir magiją pasaulyje, išgyvenusiame Pražūtį dėl paplitusios virusinės ligos.

Sviftai gyvena paprastą žemdirbių gyvenimą, tačiau už taikaus ūkio ribų siautėja neįsivaizduojamos tamsos ir šviesos jėgos. Felona Svift baigia tryliktuosius metus ir beveik nėra mačiusi kadaise egzistavusio pasaulio — praslinkus milijardus susargdinusiam ir nužudžiusiam užkratui, miestas, kuriame gyveno jos tėvai, virto griuvėsiais ir sugrįžo gamtai. Keliauti kur nors pavojinga. Šiurpios reiderių gaujos ir religiniai fanatikai, apsiskelbę Tyraisiais Kariais, dairosi naujų aukų. Ypač medžiojami tokie kaip Felona, apdovanotieji neįprastomis galiomis, o laikas, kai tikroji jos, Išrinktosios, prigimtis laikyta paslaptyje, baigiasi.

„N. Roberts kerinčiu tęsiniu toliau pasakoja apokaliptinę kroniką apie Išrinktąją... Pažintis su naująja karta ir pagrindinės veikėjos virsmas pakerėjo.“ 
Kirkus

„Knygą „Iš kraujo ir kaulų“ galima skaityti kaip atskirą romaną, jis patiks mėgstantiems įtempto siužeto distopinius pasakojimus su stipria heroje.“ 
Publishers Weekly

„N. Roberts pasakoja taip aistringai, kad gali įsivaizduoti kiekvieną perskaitytą sakinį. „Iš kraujo ir kaulų“ yra tobulas šios trilogijos tęsinys, leidžiantis nubėgti į ateitį laike ir erdvėje, apdovanotas gausybe paslaptingų veikėjų, kurie gali atstovauti tiek gėriui, tiek blogiui.“  
Shelf Life

Patogūs įžadai...

...dėl jų kūdikio!

Jo užduotis paprasta: patvirtinti, ar modelis Orielė Kiuvjė yra kadaise prarasta Bolivudo legendos dukra. Tačiau kai milijardierius apsaugos specialistas Vidžėjus Sahiras pamato Orielę, visos mintys apie darbą išnyksta... Kelios lemiamos nuvogtos valandos pažeidžia visas taisykles...

Netrukus Orielė sulaukia dviejų gyvenimą keičiančių staigmenų. Pirma, tiesa apie jos biologinę motiną. Antra, ji laukiasi Vidžėjaus vaiko! Jis reikalauja santuokos, bet ar ji tikrai gali pažadėti jį gerbti ir mylėti, kai iki šiol juos siejo tik vienas nepaprastas susitikimas?

Ji visiškai peržengia visas ribas...
Argi ne? 

Dženesas yra profesionalus buriuotojas, garsėjantis plevėsos reputacija. Paskalų žurnalai daug daugiau skilčių skiria romantiškiems vyro nuotykiams nei jo lenktynėms aplink pasaulį. Bet skandalai atbaido rėmėjus, todėl Dženesas pasiūlo abiem naudingą susitarimą įsipareigojimų vengiančiai geriausiai draugei Larai: apsimesti jo mergina tik viešųjų ryšių tikslais... Ir jis padės jai susitvarkyti su jos chaotiška šeimynėle. Viskas tobula... iki tol, kol paparacai nutekina Laros nuotraukas su sužadėtuvių žiedu ant piršto!

Ji rašo širdį virpinančias meilės istorijas. O kas suvirpins vienišą jos širdį?

Iš pažiūros Anai nieko netrūksta: turi darbą, ištikimą draugę, mėgstamą užsiėmimą. Bet jos vis neapleidžia jausmas, kad gyvenimas užstrigo, sustojo taip ir neįsibėgėjęs. Vienumoje minėdama trisdešimtąjį gimtadienį, Ana netikėtai sužino, kad jos pirmoji meilė Benas grįžta į Lietuvą – vienišas ir neįsipareigojęs. Tai puiki proga atkurti santykius ir pagaliau išpildyti jaunystės svajonę ilgai ir laimingai gyventi drauge!

Jei tik jos neišblaškys simpatiškasis kaimynas Aleksas – tobulas kandidatas karštam vasaros romanui.

Ignė Ale nuo mažens rašė apsakymus, eilėraščius, romanų ištraukas. Baigdama vidurinę mokyklą auklėtojos įduotoje anketoje drąsiai pareiškė svajojanti tapti rašytoja ir nuo to laiko… neberašė. Manė, jog aistrą kurti patenkins versdama kitų autorių knygas į lietuvių kalbą, bet galiausiai neištvėrė ir puslapiuose įkurdino ne vienus metus jos galvoje gyvenusius veikėjus. To rezultatas – pirmoji grožinė autorės knyga „Tarp A ir B“.

Ignė su vyru ir šunimi gyvena Klaipėdoje. Laisvalaikiu mėgsta svajoti prie jūros, skaityti ir keliauti.

Ramunė visą gyvenimą buvo tarytum lėlė kitų rankose. Ką veikti, kur eiti, net kaip rengtis – viską sprendė aplinkiniai: močiutė, vyras Dominykas, anyta Sofija.

Dominykas nuo mažens buvo auklėjamas žengti savo tėvo, garsaus prokuroro, pėdomis. Iki smulkmenų suplanuotame jo gyvenime nebuvo vietos netikėtumams, juolab – žmonos maištui.

Tačiau kai Ramunė, pavargusi nuo nelaimingos santuokos ir nykios kasdienybės, pradeda slapta lankyti maisto gaminimo kursus, jų sustyguotas gyvenimas ima byrėti. Ką darys sutuoktiniai, priversti naujai pažvelgti ne tik į vienas kitą, bet ir į save? Ar išdrįs jie perimti likimą į savo rankas?

Tai pasakojimas apie ryžtą keisti ir keistis, apie drąsą ieškoti ir laimę būti savimi.

Ignė Ale – rašytoja ir vertėja, gyvenanti Klaipėdoje. Nors didžioji jos gyvenimo dalis sukasi apie knygas, autorė stengiasi rasti laiko kelionėms, jūrai ir lėtiems pasivaikščiojimams su augintiniu, škotų terjeru Bugiu.

„Geltona suknelė“ – antra Ignės Ale knyga. Debiutinis romanas „Tarp A ir B“ pasirodė 2021 m. vasarą ir sulaukė didelio skaitytojų dėmesio.

Kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmogus dantų valymą pavertė kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu?
Kaip kariuomenės generolas įstengė nuraminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riaušių ir greitojo maisto?
Kaip plaukikas Michaelis Phelpsas pasiekė pasaulio rekordą, nieko nematydamas pro vandens prisisunkusius akinius?
Kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios klientės laukiasi, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos?

Atsakymas yra įpročiai.

„Dauguma mūsų kasdienių pasirinkimų gali atrodyti kaip gerai apgalvoti sprendimai, bet tokie nėra. Jie tėra įpročiai. Ir nors kiekvienas įprotis pats savaime reiškia labai mažai, ilgainiui valgiai, kuriuos užsisakome, žodžiai, kuriuos kasnakt pasakome vaikams prieš miegą, tai, ar taupome, ar leidžiame pinigus, ar dažnai sportuojame, minčių ir darbotvarkės susidėliojimas turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai, darbo našumui, finansiniam saugumui ir laimei.
<...>
Daugelį šimtmečių žmonės stengėsi perprasti, kodėl egzistuoja įpročiai. Bet tik per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros specialistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia - ir dar svarbiau: kaip jie keičiasi.
Šioje knygoje New York Times žurnalistas Charlesas Duhiggas priveda mus prie šiurpinančio mokslinių atradimų bedugnės krašto. Šie atradimai paaiškina, kodėl egzistuoja įpročiai ir kaip galima juos pakeisti - kad pasikeistų verslo įmonių, bendruomenių ir mūsų pačių gyvenimai.“

„Čia dera naujausi moksliniai tyrimai ir įdomios istorijos. Perskaitęs šią knygą, į pasaulį jau žiūrėsi kitaip.“
Daniel H. Pink, geriausias ir populiariausias New York Times autorius

„Įtraukianti... pateikia daugybę būdų, kaip mūsų įpročiai apibrėžia mūsų gyvenimą. Perskaitykite šią knygą.“ Jonah Lehrer

FRANZAS KAFKA (1883–1924) – žymus austrų rašytojas, vienas ryškiausių XX a. moderniosios prozos kūrėjų.

ŠĮ RINKINĮ SUDARO:
romanas „Procesas“ (1914),
novelės „Nuosprendis“ (1913),
„Metamorfozė“ (1915),
„Pataisos darbų kolonijoje“ (1919),
„Kaimo gydytojas“ (1919),
„Pranešimas akademijai“ (1919),
„Bado meistras“ (1924) ir kt.

„Juk tai tu mane palikai, prisimeni?“

Kaip jis galėtų pamiršti?

Garsus verslininkas Makas Holovėjus sugrįžo namo į „Mėnesienos kalnagūbrį“, nes teko pasirūpinti savo globėju ir gelbėti prabangų šeimos kurortą. Tačiau, norėdamas tai padaryti, jis turi susitikti su savo praeitimi – moterimi, kurią paliko netaręs nė žodžio, kurorto vadove Mole Haskel. Jis taip ir neatskleidė, kodėl tąkart išvyko iš namų, ir dabar nėra pasirengęs prisipažinti, net kai kartu dirbant įsiliepsnoja aistros liepsna, grasinanti sudeginti visa kita. Tačiau ir Molė turi paslaptį, kuri gali jiems pakišti koją...

Jai reikia sutuoktinio... kuo skubiau. Gal praeities simpatija geriausiai tinka tokiam vaidmeniui?

Norėdama įgyti teises į palikimą, filantropė Railė Džordž turi kuo greičiau ištekėti! Atsidūrusi beviltiškoje padėtyje ji priversta griebtis kraštutinių priemonių – Railė kreipiasi į buvusį mylimąjį Trevisą Holovėjų, kuris rūpinasi jos pobūviu. Ar Railė gali pateikti pasiūlymą, kurio Trevisas negalės atmesti, ir atsispirti nenuginčijamai traukai?

Jei Trevisas išlaikys dalykišką požiūrį, išgelbės jo šeimai priklausantį kurortą. Deja, juos su Raile visada siejo tik malonumai, o ne verslo reikalai. Vis dėlto raštu įformintas sandoris paskatins juodu pažvelgti į praeitį...

Iš savo mažo miestelio...

...į svaiginantį Niujorko spindesį!

Lenė Long investicijų magnatą Niką Korakį sutinka apsivilkusi elfės kostiumą. Nikas praneša stulbinančią žinią: ji gali būti turto paveldėtoja!

Įdukrinta mergaitė iš mažo miestelio nepasirengusi prabangiam Niujorko gyvenimui, tačiau Nikas pasiryžęs atverti jai akis, parodyti galimybes... Bet ar naujame Lenės gyvenime atsiras vietos ir jam?

Ilgas kelias nuo vienos nakties nuotykio iki meilę dovanojančių Kalėdų!

Rudenė Džouns negali patikėti, kad ir vėl akis į akį susitiko su verslininku ir įmonės vadovu Džeku Adamsu! Nejaugi teks būti Džeko partnere prašmatniose draugų vestuvėse žiemiškame Niujorke, nors prieš penkerius metus leidosi su juo į vienos nakties nuotykį? Bet vos tik Rudenę ir Džeką įsuka dar ir Kalėdų sūkurys, širdies ledai ima tirpti... 

„Hijeronas“ – paveikus ir vienas originaliausių tironiją apmąstančių tekstų, vertintas tokių mąstytojų, kaip Niccolò Machiavellis ir Leo Straussas. Išminčiaus ir valdovo susitikimo tropą bei sokratiško dialogo elementus naudojantis Ksenofontas pateikia tris skirtingus požiūrius į tiraną ir jo valdžią, kartu išskirdamas esminius ir nekintančius tiraniškumo komponentus. Greta svarstymų apie tirano valdžios prigimtį, tirano laimę ir galimybę intelektualinėmis pastangomis paveikti neteisėtą valdovą, tekste netiesiogiai iškyla ir dar vienas, šiandien itin aktualus klausimas: ar tiranas visuomet yra tik tautos priešas, ar kartais tampa ir savotišku jos kūriniu?

„Kratilas“ yra ne tik vienintelis išskirtinai kalbos problematikai skirtas Platono dialogas, bet ir apskritai pirmasis išlikęs kalbos apmąstymui skirtas tekstas. Dialoge keliamas klausimas, kas dalykų įvardijimą padaro teisingą, kitaip tariant, koks yra kalbos ir tikrovės santykio pamatas. Sokratas, kalbėdamasis su skirtingų – arbitralaus susitarimo ir prigimtinio atitikimo – pozicijų atstovais, glumina skaitytoją tiek netikėtai pakeista savo paties pozicija, tiek ilgu ir ironišku žodžių etimologizavimu. Neduodamas aiškaus atsakymo, dialogas priverčia greta kalbos prigimties klausimo iškelti ir dar fundamentalesnį – apie nekalbinio pažinimo būtinumą ir prigimtį.

„Ijonas“ – vienas mįslingiausių Platono dialogų, ne veltui paskutiniu metu itin plačiai tirtas ir komentuotas. Kada jis parašytas? Jaunojo ar jau įsibėgėjusio autoriaus? Kiek jame ironijos ir kiek rimtumo? Ar poezija tėra filosofuoti negebančių žmonių produktas, ar tikras Mūzų sukeltas šėlas? Galiausiai – koks filosofijos ir poezijos santykis?

Manto Adomėno „Ijono“ vertimas, įvadas ir komentarai kviečia permąstyti šiuos ir dabar svarbius klausimus drauge su Platonu.

„Faidras“, paženklintas savotiško išminties meilės šėlo ir vaiskios ironijos, tiek Antikoje, tiek vėliau laikytas vienu iš svarbiausių Platono dialogų. Idiliškos gamtos apsuptyje vykstančiame Faidro ir Sokrato pokalbyje telpa svarstymai apie rašytinio bei sakytinio žodžio prigimtį, mitinį pasakojimą pasitelkiantys samprotavimai apie meilę, grožį ir sielą, galiausiai, transcendencijos ir platoniškųjų idėjų temos. Iš pažiūros, „Faidrą“ sudaro kelios, visiškai skirtingos dalys. Tačiau pažvelgus atidžiau, jas vienija bendros tematinės gijos, kurias atrasti patikėta pačiam skaitytojui.

„Charmidas“ – ankstyvojo Platono kūrybos laikotarpiui priklausantis dialogas, tyrinėjantis santūrumo (sōphrosynē) sąvoką. Šis dialogas, kaip ir didžioji dauguma Platono tekstų, yra aporetinis – neduoda aiškaus atsakymo, tad tokiu būdu skaitytojas yra kviečiamas mąstyti, diskutuoti kartu su filosofu Sokratu ir ateityje Trisdešimties tiranų – oligarchinio režimo, valdžiusio Atėnus – nariais tapsiančiais Charmidu ir Kritijumi. Tekste kontempliuojamos įvairios santūrumo sąvokos reikšmės, siekiant nutolti nuo pagrindinės, tradicinės jos sampratos, reiškiančios proto ir poelgių adekvatumą, sveiką nuovoką. Užuot sąvoką apibrėžę šiuo būdu, Sokratas, Charmidas bei Kritijas per visą dialogo eigą išskiria penkis skirtingus santūrumo apibrėžimus. Dialoge „Charmidas“ pasitelkiama „pažink save patį“ idėja, Sokrato „žinau, kad nieko nežinau“ metodas, įvairios ironijos apraiškos, taip pat aptinkamos svarbiausių Platono sampratų (sielos padalytumo, nemirtingumo, dorybių vienovės) užuomazgos.

Cicerono (106 m. pr. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalo „Apie pranašavimą pirma knyga“ (lot. „De divinatione“, 44 m. pr. Kr.) – tai dviejų brolių, Marko ir Kvinto pokalbis apie pranašavimo kaip galimo mokslo prielaidas, pagrindą, pasekmes ir perspektyvą. Pirmoji „Apie pranašavimą“ knyga skirta parodyti pranašavimo mokslo naudą ir svarbą. Cicerono brolis Kvintas pateikia gausybę pavyzdžių iš senovės Graikijos ir Romos istorijos, savo amžininkų ir pirmtakų filosofų kūrinių bei kasdienių situacijų, turinčių sustiprinti mūsų tikėjimą pranašavimo egzistavimu. Kvintas kalba apie gebėjimą iš anksto numatyti ateityje žmonių laukiančius įvykius bei tikėtinas jų pasekmes, galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamų padarinių ir kaip pranašavimo pagalba galima pasiekti laimę.

Šis dialogas Antikos laikotarpiu buvo laikomas geriausiu įvadu ne tik į Platono mąstymo sistemą, bet ir į filosofiją apskritai. Dialogas gyvai pristato pagrindinius Platono dialogų veikėjus – Sokratą bei Alkibijadą, atskleidžia Sokrato filosofavimo techniką ir pagrindinius bruožus: dialektiką, elenchą, aporiją. Pasakojimas sukoncentruotas į Alkibijado asmenį – jo politines ambicijas, išvaizdą, gyvenimo būdą, o taip pat atskleidžiama Sokrato santykių su Alkibijadu perspektyva. Pagrindinė dialogo veikėjų tema – filosofija kaip tokia, o pokalbio varomoji jėga – Alkibijado ir Sokrato jausmai vienas kitam.

Živilės Pabijutaitės iš lotynų kalbos verstame Cicerono (106 m. per. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikalas „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų: viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui. Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu „De fato“ plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir „De fato“ dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.

Laiškai – Platono skaitytojui neįprasto žanro, bet nepaprastai intriguojantys tekstai, iš kurių II ir VII visų pirma išsiskiria savo filosofinėmis digresijomis. Nors II laiškas visuotinai laikomas helenistine klastote, o dėl VII laiško autentiškumo mokslininkai iki šiol nesutaria, šie tekstai vertingi net ir kaip skirtingų laikotarpių platoniškos įtakos vaisiai ir istorinių įvykių atgarsiai. Ypač VII laiške su istoriniu pasakojimu persipinantys filosofiniai svarstymai naujai pažvelgia į filosofijos prigimtį ir filosofo vidines dramas. Skaitytojas paliekamas su tiek praktiškai, tiek teoriškai iškeliamais klausimais: ar žodžiai pajėgūs perteikti pažinimą? Koks yra sėkmingo ugdymo pamatas? Ar prasminga siekti skaudžiai tolimo ir nepasiekiamo idealo?

„Sokrato apologija“ yra bene geriausias atspirties taškas pradedant filosofinę kelionę. Platono fikcinė, bet su istoriniais įvykiais susieta Sokrato kalba teisme įamžino filosofo idealą – ieškantį tiesos ir šių paieškų neatsisakantį net mirties akivaizdoje. Ironiškai, drąsiai ir trikdančiai kalbantis Sokratas priverčia skaitytoją klausti savęs – ar aš tikrai žinau, ką manausi žinąs? Koks gyvenimas yra vertas gyventi? Kokia yra filosofo vieta politinėje bendruomenėje?