Greitoji paieška

Koala, kuri išdrįso

Įsikibęs tvirtai
Savo medžio šakų,
Jis nenori jokių
Naujų patirčių.

Susipažinkite: Kevis – koala, nemėgstanti nieko keisti.
Bet vieną dieną užgriūna netikėtumai, ir Kevio pasaulis pasikeičia.

Jaunų ir vyresnių skaitytojų pamėgti autoriai Rachel Bright ir Jimas Fieldas šioje istorijoje šmaikščiai ir padrąsinamai kalba apie pokyčius, kurie kartais gąsdina ar kelia nerimą.

Pandos ir jų pažadas

Mira ir Šiva, dvi mažosios pandutės, gyvena aukštai kalnuose.
Savo mylimai mamai jos pasižada būti šalia ir VISUOMET rūpintis viena kita.
Bet Šiva nenustygsta vietoj – nori klajoti.
Ir kai ji leidžiasi į nuotykingą kelionę toli nuo namų, Mira turi priimti svarbų sprendimą...

Rachel Bright ir Jimas Fieldas šioje istorijoje jaunus ir vyresnius skaitytojus kviečia į pamokantį nuotykį apie šeimą, meilę ir ypatingą pažadų svarbą.

Pažado duoto laikytis svarbu,
Nes tada aš pasitikiu jūsų...
...o jūs - manuoju žodžiu.

Paniuręs kupranugaris

Ryto spinduliams nušvietus dykumą, mažas kupranugariukas pabunda ir jaučiasi SUIRZĘS!
Jam per karšta, jis pernelyg pavargęs ir jis JOKIU BŪDU nekeliaus į Oazę, nepaisydamas įkalbinėjimų.
Netrukus jis lieka visiškai VIENAS. Tačiau tuomet sutinka patį laimingiausią ir labiausiai pašėlusį padarėlį, įrodysiantį, kad iki visiškos laimės galbūt trūksta tik šypsenėlės...

Kai viskas atrodo nyku, juokas ir gera nuotaika gali suveikti kaip stebuklingi vaistai.

„Velnio vaikas“ – taip paauglę Unę vadino Palėvenės valstiečiai, negalėdami paaiškinti su ja ir aplink ją vykstančių keistų dalykų. Tačiau atvykusiam Vilniaus Gaivintojų ložės Talentų medžiotojui viskas yra daug aiškiau. 

Tada ir prasideda beprotiškas nuotykis – nuo Bezdonių ir laisvojo Vilniaus iki Sankt Peterburgo tvirtovių, įtraukęs apiplėšimus ir povandeninius konstruktus, profesorius ir revoliucionierius, banditus ir mistikus. 

Jūsų rankose trečioji serijos knyga. Nuo pirmųjų dviejų – „Vilko valandos“ ir „Maro dienos“ – ją skiria nemažas laiko tarpas – beveik 10 metų. Taip nutiko, kad per tuos metus rašiau įvairiausias knygas, nuo paveikslų analizės albumo iki meilės romano, o Akmens ir Garo miestų serija nejudėjo, dėl ko per kiekvieną Vilniaus knygų mugę sulaukdavau pylos nuo skaitytojų. 

„Šmėklų mėnesį“ drąsiai galima skaityti ir neskaičius pirmųjų knygų, visgi rekomenduočiau pradėti nuo anų dviejų. 

Andrius Tapinas

Gydytojas Deividas Bekas patyrė skaudžią netektį, ir jau aštuonerius metus kiekvieną dieną vis prisimena tą išgyventą siaubą: spindintis ežeras, blausi mėnulio šviesa... veriantis riksmas. Tą naktį pagrobė jo žmoną. Tą naktį jis paskutinį kartą matė ją gyvą.
Vieną dieną jo kompiuteryje netikėtai pasirodo žinutė – frazė, kurią suprasti gali tik jiedu su žmona. Beką pribloškia suvokimas – gal jo žmona vis dėlto gyva ir siunčia įspėjimą niekam nesakyti.

Edgar, Shamus ir Anthony premijų laimėtojas Harlanas Cobenas yra dvylikos romanų autorius, įskaitant New York Times bestselerius „Nekaltas“, „Tik vienas žvilgtelėjimas“, „Kitos progos nebus“, „Išėjęs amžinybėn“ ir „Niekam nesakyk“. Jo kūriniai, pelnę ne tik skaitytojų pripažinimą, bet ir kritikų prielankumą, išversti į daugiau nei trisdešimt dvi kalbas ir parduodami visame pasaulyje.

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. 

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“

Rima Urbonaitė, politologė

THE NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Parduota daugiau kaip 4 mln. egzempliorių

Atnaujintas leidimas

Susipažinkite su knyga, nuo kurios prasidėjo „Tylusis judėjimas“ ir kuri žaibiškai tapo New York Times skaitomiausia knyga. Bestselerių sąraše „Tyla“ išsilaikė aštuonerius metus ir buvo išversta į daugiau nei 40 kalbų.

Tai knyga, pakeičianti ne tik pasaulio požiūrį į introvertus, bet ir pačių introvertų žvilgsnį į save.

Mažiausiai trečdalis žmonių, yra introvertai. Jie labiau mėgsta klausytis nei kalbėti; jie inovatyvūs ir kūrybingi, bet vengia savireklamos; jie mieliau dirba vieni nei su komanda. Neretai tokių žmonių net nepastebime, tačiau kaip tik introvertams turėtume būti dėkingi už daugelį nuostabiausių visuomenės laimėjimų.

Remdamasi išsamiais tyrimais ir tikrų žmonių istorijomis, knygoje „Tyla“ Susan Cain supažindina mus su introvertų pasauliu – tyliu, giliu ir dažnai stipriai nuvertinamu, bei parodo, kiek daug dėl to prarandame. Autorė aprašo ekstraverto idealo įsigalėjimą XX amžiuje ir kaip giliai jis įsiskverbė į mūsų kultūrą, gilinasi į psichologinį ir socialinį spaudimą, su kuriuo susiduria introvertai, ir meta iššūkį vyraujančiai nuomonei, kad būti aktyviam ir visuomeniškam yra vienintelis kelias į sėkmę. 

Knygoje atskleidžiamos unikalios introvertų savybės ir pateikiama praktinių patarimų, kaip jie galėtų išnaudoti savo stipriąsias puses. Autorė skatina pokyčius darbe, mokykloje ar auklėjant vaikus, taip pat pataria, kaip bendrauti, dirbti ir palaikyti santykius skirtingų temperamentų žmonėms.

Išrinkta viena geriausių metų knygų, remiantis People, O: The Oprah Magazine, Christian Science Monitor, Inc., Library Journal, Kirkus Reviews.

Susan Cain, „LinkedIn“ pristatoma kaip viena iš dešimties įtakingiausių žmonių pasaulyje, yra garsi pranešėja ir apdovanojimų pelniusių knygų – bestselerių „Tyla. Introvertų galia pasaulyje, kuris nesiliauja kalbėjęs“ ir „Saldus liūdesys: kaip liūdesys ir ilgesys suteikia mums pilnatvę“ – autorė. Pastaruosius dvidešimt metų ji tyrinėja ypatingos prigimties žmones: tylius, jautrius, susimąsčiusius. Jai ir milijonams jos skaitytojų visada atrodė, kad toks žmogaus būdas gali padėti pasiekti didesnę ir tikresnę laimę. Cain knygos išverstos į daugiau nei 40 kalbų, o jos TED įrašai peržiūrėti daugiau nei 50 milijonų kartų. Susan yra „Audible“ serijos „A Quiet Life In Seven Steps“ („Ramus gyvenimas septyniais žingsniais“) vedėja ir internetinės bendruomenės „Quiet Life“ („Ramus gyvenimas“) iniciatorė.

„Aktuali knyga, kuri turėtų padrąsinti kiekvieną, kuriam kada nors buvo pasakyta: „Kalbėk garsiau!““ – People

„Cain pateikia daug naudingų patarimų mokytojams ir introvertų tėvams... „Tyla“ turėtų sudominti visus, kuriems rūpi, kaip žmonės mąsto, dirba ir sugyvena, arba kurie stebisi, kodėl kolega iš gretimo kabineto neįprastai elgiasi. Ši knyga turėtų būti privalomas skaitinys introvertams (arba jų tėvams), kuriems praverstų pakelti savo savivertę.“ – Fortune

„Išsami, išminties kupina ir... pamokanti knyga.“ – The Wall Street Journal

„Žavesys ir charizma gali būti vieni iš trokštamų asmenybės bruožų, tačiau, remdamasi aukšto lygio moksliniais tyrimais ir savo įprasta nuovoka, Cain įtikinamai pagrindžia santūrumo privalumus.“ – Harper’s Bazaar

„Išminties ir veržlumo kupina knyga apie tylos ir vienumos vertę, apie kurią norisi šaukti nuo stogų! „Tyla“ – tai patrauklus ir įžvalgus žvilgsnis į širdis ir protus tų, kurie keičia pasaulį, užuot apie tai rašę tviteryje.“ – Daniel Gilbert, Harvardo universiteto psichologijos profesorius, knygos „Stumbling on Happiness“ autorius

„Man, kaip introvertui, kuriam dažnai tenka elgtis kaip ekstravertui, ši knyga suteikė daugiau aiškumo ir buvo itin naudinga. Remdamasi neuromoksliniais tyrimais ir daugybe atvejų apžvalgų, Susan Cain atskleidžia introvertiškumo ir tylos triukšmingame pasaulyje privalumus ir galimybes.“ – Andrew Weil, knygų „Healthy Aging“ ir „Spontaneous Happiness“ autorius

„Tie, kurie vertina ramų ir apmąstymų kupiną gyvenimą, perskaitę iškalbingą ir išsamiais tyrimais pagrįstą Susan Cain odę introvertiškumui, pajus, kaip nuo jų pečių nusirita našta, ir nebesijaus kalti ar prastesni dėl to, kad pasirinko geriau!“ – Mihaly Csikszentmihalyi, knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ autorius, Claremont Graduate universiteto psichologijos ir vadybos profesorius

„Susan Cain puikiai atliko darbą, persijodama dešimtmečius trukusius sudėtingus tyrimus apie introvertiškumą, ekstravertiškumą ir jautrumą – ši knyga bus naudinga daugeliui labai jautrių žmonių, kurie taip pat yra introvertai.“ – Elaine Aron, knygos „Itin jautrus asmuo“ autorė

„Knygoje „Tyla“ pripažįstama ir net šlovinama „niša“, kurią sudaro pusė pasaulio žmonių.“ – Guy Kawasaki, knygos „Žavesys: menas keisti jausmus, mintis ir veiksmus“ autorius

„Susan Cain apibrėžia naują ir vertingą paradigmą. Jaudinančiai ir originaliai argumentuodama ji įrodo, kad dėl mūsų kultūroje pervertinamo ekstravertiškumo prarandame didžiulius talentų ir vizijų rezervus. Stulbinanti, aktuali ir įtraukianti knyga, priverčianti tylius žmones pamatyti save visiškai naujoje šviesoje.“ – Naomi Wolf, knygos „The Beauty Myth“ autorė

„Tyla“ pokalbį apie introvertus mūsų į išorę atsigręžusiame pasaulyje pakylėja į naujas aukštumas. Manau, kad tai supras ir daugelis introvertų, kurie, nė patys to nežinodami, šios knygos laukė visą gyvenimą.“ – Adam S. McHugh, knygos „Introverts in the Church“ autorius

„Švelnumas yra galingas... Buvimas vienumoje yra socialiai produktyvus... Šios svarbios, intuicijai prieštaraujančios idėjos yra vienos iš daugelio priežasčių, dėl kurių verta pasiimti „Tylą“ į ramų kampelį ir įsigilinti į puikiai atskleistą, susimąstyti verčiančią knygos žinutę.“ – Rosabeth Moss Kanter, Harvardo verslo mokyklos profesorė, knygos „Think Outside the Building“ autorė

„Atmintinė visiems džiaugsmingai rankas spaudžiantiems, nugaras pliaukšintiems ir idėjas generuojantiems visatos meistrams: minutėlei nustokite megzti ryšius ir plepėti – perskaitykite šią knygą. Susan Cain knygoje „Tyla“ iškalbingai ir įtaigiai išaukština klausytojus ir mąstytojus – mąsliuosius introvertus, kurie supranta, kad sudėtingos problemos reikalauja gilesnio apmąstymo, kurie suvokia, kad prieš atveriant burną pravartu gerai apgalvoti, ką nori pasakyti.“ – Barry Schwartz, knygos „The Paradox of Choice“ autorius

1561-ųjų žiema. Lukrecija de Mediči, Feraros kunigaikštienė, savo vyro Alfonso netikėtai atgabenama į nuošalų užkampį. Sėsdamasi už ilgo, nušveisto iki vandens glotnumo pietų stalo, ji supranta, kad Alfonsas ketina ją nužudyti.

Lukrecijai šešiolika, po vestuvių nepraėjo nė metų. Prieš tai ji gyveno visai kitokį gyvenimą: būdama trečioji Kozimo, Toskanos didžiojo kunigaikščio, dukra, galėjo laisvai klaidžioti po didžiuosius Florencijos rūmus ir užsiimti, kuo širdis geidžia. Tačiau savo vestuvių su Feraros kunigaikščiu išvakarėse mirus jos vyresniajai seseriai, Lukrecija visai to nenorėdama atsiduria dėmesio centre. Kunigaikštis Alfonsas netrunka paprašyti Lukrecijos rankos, o jos tėvas netrunka jos vardu sutikti. 

Taip prasideda naujas Lukrecijos gyvenimas naujuose nesvetinguose rūmuose, kuriuose mažiausiai perprantamas jai atrodo pats Alfonsas. Ar jis žaismingas ir sofistikuotas estetas, geriausiai besijaučiantis meno apsuptyje, ar negailestingas politikas, prieš kurį, regis, gūžiasi net jo paties seserys? 

Maggie O’Farrell „Santuokos portrete“ savo žvilgsnį sutelkia į grožio ir žiaurumo kupiną Renesanso laikų Italijos aristokratų šeimos gyvenimą, kuriame ryškiausiai spindi jaunos moters ryžtas kovoti už savo išlikimą.

„O’Farrell rankose istorinės detalės tiesiog atgyja.“

Observer

„Gražiai parodo bedugnes, kurios atsiveria tarp žmonos ir vyro.“

Oprah Daily

Maggie O’Farrell (Megė Ofarel, g. 1972) – viena žinomiausių šiuolaikinių Šiaurės Airijos rašytojų, devynių romanų autorė. Jos romanas „Hamnetas“ („Baltos lankos“, 2021), 2020 m. tapo „Women’s Prize for Fiction“ ir „National Book Critics Circle Award“ laureatu ir „Waterstones“ metų knyga. „Santuokos portretas“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Women’s Prize for Fiction“.

Vos vienas praleistas posūkis, ir linksmas nuotykis tampa nesibaigiančiu aštuonių valandų košmaru.

Šešiems draugams – pavyzdingajai Medei, jos pasipūtėliui broliui Oliveriui ir jo tobulai merginai Reinai, nuolat kvailiojančiam Saimonui, grupės naujokui Arturui ir melagysčių bei paslapčių kankinamai Redai – kelionė kemperiu turėjo būti tik pašėlusiai smagi pavasario atostogų pradžia.

Tačiau vienąsyk neteisingai pasukus dingsta GPS signalas ir grupelė galiausiai atsiduria ne lauktojoje stovyklavietėje, o atokioje laukymėje. Susikivirčiję ir sunerimę, kad niekaip nepavyksta rasti kelio atgal ir dabar teks nakvoti gūdžių miškų apsuptyje nežinia kur, jie staiga susiduria su kur kas šiurpesne problema: neperregimoje tamsoje kiekvieną jų žingsnį ima lydėti raudona virpanti optinio taikiklio švieselė...

Pamažu jie suvokia, kad čia atsidūrė neatsitiktinai: žudikui reikia aukos. Tik kuris taps jo grobiu? Kuriam iš draugų nebus lemta pasitikti auštančios dienos?

„Paslaptys, įtampa ir nenutrūkstantis veiksmas – ši knyga darsyk įrodo, kad Jackson yra jaunimo romanų karalienė.“
Independent

„Iš proto varančius klausimus tik dar labiau kursto gudriai išslapstytos užuominos – laukia nepamirštamas pasivažinėjimas.“
Kirkus Reviews

Holly Jackson (Holė Džekson) – britų rašytoja, „New York Times“ bestselerio „Geros mergaitės nusikaltimų vadovas“, pagal kurį sukurtas „Netflix“ serialas tuo pačiu pavadinimu, autorė, itin populiari „TikTok“ platformoje. Kurti pradėjo dar paauglystėje, o pirmąjį romaną parašė būdama penkiolikos. Ji mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus ir, žiūrėdama kriminalinę dokumentiką, apsimesti detektyve. Autorės paskyras galite rasti socialiniuose tinkluose „X“ ir „Instagram“ (@HoJay92).

„Milžiniškas, stulbinantis, užburiantis pasakojimas...“ – SFX

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

Virš Karaliaus Uosto plevėsuoja Lanisterių vėliava, o naujasis Septynių Karalysčių valdovas Džofris švenčia pergalę ir ruošiasi karališkoms vestuvėms. Vienas iš penkių pretendentų į Geležinį sostą Stanis Barateonas sutriuškintas, jo brolis Renlis – nužudytas, o gimtąjį Vinterfelą praradęs Šiaurės karalius Robas Starkas atsidūrė tarp dviejų priešiškų stovyklų. Tiesa, stiprėja gandai apie tris drakonus auginančią Targarienų palikuonę Daneiris, bet ją nuo Vesteroso skiria plačios jūros ir galingi vergvaldžių miestai.

Nors karalių gretos retėja, bet kalavijai vis dar ištraukti, o tarpusavio kovų nusiaubtą kraštą alina badas ir plėšikai. Tuo metu iš tolimosios Šiaurės veržiasi tyržmonių gentys, stumiamos antgamtinę mirusiųjų armiją sutelkusių Kitų. Šias mitines būtybes nuo Vesteroso skiria tik Sieną sergėjantys Nakties sargybos broliai, tačiau be Septynių Karalysčių pagalbos jie šios kovos nelaimės.

Trečiojoje „Ledo ir ugnies giesmės“ knygoje George’as R. R. Martinas ir toliau stebina skaitytojus neįtikėtinais nuotykiais, meistriškai pinama intriga ir šokiruojančiais siužeto posūkiais. 2000 m. dienos šviesą išvydusi „Kardų audra“ pelnė „Locus“ ir „Geffen“ premijas už geriausią romaną, taip pat buvo nominuota 2001 m. „Nebula“ bei „Hugo“ premijoms.

„Genialus ir nuo pirmo puslapio prikaustantis stulbinančios serijos tęsinys.“ – Patriot News

Ryto spinduliams nušvietus dykumą, mažas kupranugariukas pabunda ir jaučiasi SUIRZĘS!
Jam per karšta, jis pernelyg pavargęs ir jis JOKIU BŪDU nekeliaus į Oazę, nepaisydamas įkalbinėjimų.
Netrukus jis lieka visiškai VIENAS. Tačiau tuomet sutinka patį laimingiausią ir labiausiai pašėlusį padarėlį, įrodysiantį, kad iki visiškos laimės galbūt trūksta tik šypsenėlės...

Kai viskas atrodo nyku, juokas ir gera nuotaika gali suveikti kaip stebuklingi vaistai.

Tikra istorija apie meilę, nusikaltimus ir pavojingą maniją

GERIAUSIA METŲ KNYGA: The Washington Post, The New Yorker, Lit Hub

Vienas įspūdingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasakojimų apie tikrus nusikaltimus – daugiausia meno kūrinių pasaulyje pavogusio Stéphane’o Breitwieserio istorija.

Šimtmečius meno kūriniai buvo vagiami įvairiausiais  būdais, tačiau niekam nepavyko to padaryti taip sėkmingai, kaip vagysčių meistrui Stéphane’ui Breitwieseriui. Per dešimt savo „karjeros“ metų jis įvykdė daugiau nei du šimtus įžūlių vagysčių – dažnai gausiai turistų lankomuose muziejuose ir katedrose vidury baltos dienos. Knygoje „Meno vagis“ Michaelas Finkelis skaitytoją įtraukia į keistą, bet žavų Stéphane’o Breitwieserio pasaulį. Kitaip nei daugumos vagių, Breitwieserio tikslas nebuvo pinigai, nors jo sukauptos kolekcijos vertė siekė maždaug du milijardus dolerių. Jam patiko menas, to dėl visą savo grobį jis laikė viename kambaryje ir juo grožėjosi. Nusikaltimus vykdęs kartu su savo mergina, Breitwieseris jautėsi nepagaunamas, kol vieną dieną sėkmė nuo jo nusisuko.

Tai jaudinanti istorija apie meną, nusikaltimą, meilę ir nepasotinamą alkį bet kokia kaina įsigyti gražių meno kūrinių.

Michael Finkel yra knygų „Meno vagis“, tarptautinių bestselerio „Nepažįstamasis miške“ ir „Tikra istorija“ (pagal kurią 2015 m. buvo sukurtas filmas su Jamesu Franco ir Jonah Hillu) autorius. Jis rengė reportažus iš daugiau nei 50 šalių, rašė žurnalams „National Geographic“, „GQ“, „Rolling Stone“, „Vanity Fair“, „The New York Times Magazine“ ir kt. Jo darbai buvo įtraukti į „The Best American Sportswriting“, „The Best American Science and Nature Writing“, „The Best American Travel Writing“ ir „The Best American Non-Required Reading“ antologijas. Jis su šeima gyvena Šiaurės Jutoje ir Pietų Prancūzijoje.

„Meno vagis“, kaip ir pagrindinis knygos veikėjas, žavi savo veržlumu, istorija ir ryžtingumu.“ – The New Yorker

Santuoka, išgelbėjusi monarchiją

Tai išsamus pasakojimas apie tai, kaip meilės kupina karaliaus Jurgio VI ir karalienės Elžbietos santuoka išgelbėjo monarchiją Antrojo pasaulinio karo metais ir kaip jie užaugino dukrą – karalienę Elžbietą II.

Gavusi ypatingą karalienės Elžbietos II leidimą susipažinti su savo tėvų Jurgio VI ir karalienės Elžbietos laiškais ir dienoraščiais, autorė Sally Bedell Smith atgaivino šios legendinės karališkosios poros meilės istoriją. Ši informatyvi, nuodugniu tiriamuoju darbu grįsta knyga atskleidžia, kaip meile ir atsidavimu alsuojanti santuoka padėjo karaliui ir karalienei įveikti Antrojo pasaulinio karo sunkumus, vadovauti tautai, sutvirtinti visuomenės tikėjimą monarchija ir užauginti dukteris – princeses Elžbietą ir Margaretą.

1936 m. karaliui Eduardui VIII atsisakius sosto ir taip pakirtus karūnos reputaciją, jo jaunesnysis brolis perėmė tėvo vardą ir tapo karaliumi Jurgiu VI. Drovus, jautrus, mikčiojantis Jurgis VI neįsivaizdavo kada nors tapsiantis karaliumi. Graži, savimi pasitikinti, bendrauti mėgstanti jo žmona Elžbieta, vėliau gyvenime praminta „karaliene motina“, teikė jam stiprybės ir buvo jo patarėja. Jurgis VI, mylimas ir palaikomas žmonos, sugebėjo tapti išskirtiniu vadovu: jis vedė savo šalį Antrojo pasaulinio karo metais, palaikė glaudžius santykius su Winstonu Churchilliu, savo drąsa ir atjauta įkvėpė britų tautą per Didžiosios Britanijos bombardavimo „Blitz“ kampaniją. Taip pat Jurgis VI ir Elžbieta nuo mažų dienų rengė savo dukterį princesę Elžbietą monarchės pareigoms, ir ji itin sėkmingai valdė net septyniasdešimt metų.

Sally Bedell Smith suteikia galimybę iš arčiau pažvelgti į karaliaus Jurgio VI ir Elžbietos gyvenimą, kovas, viltis ir pergales lemtingu istorijos laikotarpiu.

Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...

Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas. 

Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. 

Tad, brangus skaitytojau, kviečiu tave į kelionę, kunigo širdies kelionę, sūnaus širdies kelionę, silpno žmogaus širdies kelionę. Kviečiu atrasti save ir pamatyti, kad mūsų gyvenime yra išties nemažai situacijų, galinčių prabilti ir leisti mums augti ir skleistis, jei tik sugebame jas apkabinti ir priimti, atrasti jose gyvenimo grožį ir jį dovanoti kitiems. O to grožio daugiausia ten, kur esame trapiausi ir labiausiai pažeidžiami. 

Benas Lyris

Jaunas Klaipėdos žurnalistas, policijos pagautas su maišeliu žolės, sutinka imtis neaiškios užduoties ir pėsčiomis keliauti į karinio perversmo apimtą Rusijos Kaliningrado sritį. Nors sumanymas net ir prisirūkusiam skamba absurdiškai, tačiau bausmės ir gėdos baimė išgena jį pamario kontrabandininkų keliais į aną Nemuno krantą. Tik prasiblaivęs ima suvokti, jog sutiko leistis į sunkiausią gyvenimo kelionę, iš kurios, jei ir grįš, tai dar vienišesnis.

Romane Pragaro vartai pasakojama apie jauno tėvo pastangą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo ir karu apnuodyto pasaulio. Suvokęs, jog nebetaps žurnalistikos didžiūnu, bijodamas sūnų akyse tapti amžinai suirzusiu skriaudiku, jis palieka šeimą, darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Užsidaręs vaikystės namuose desperatiškai stengiasi peržaisti kadaise patirtą saugumo ir nerūpestingų dienų jausmą, tačiau net ir čia nepavyksta pasislėpti nuo atsakomybių, karo ir mirties.

Pragaro vartai – penktoji Dovydo Pancerovo (g. 1987 m.) knyga. Norėdamas dėmesį sutelkti į šio romano rašymą, 2023 m. autorius paskelbė pasitraukiantis iš aktyvios žurnalistikos. 

Ankstesnės jo knygos Kiborgų žemė, Medžiojant tėvą, kartu su Birute Davidonyte parašytos Kabinetas 339 bei Pranešėjas ir Prezidentas sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimų.

Dovydo Pancerovo knygą „Pragaro vartai“ galima skaityti keliais būdais - paprastai, kaip nuotykių romaną, arba kaip liudijimą apie žmogaus egzistencinę kelionę – per kančią, per apsivalymą į suvokimą ir brandą. Knygoje vizijos persipina su dokumentiškai tikslia tikrove, distopija su realiu gyvenimu. Skaitytojas po viršutiniu knygos pasakojimo sluoksniu ras jautrią istoriją apie atsisveikinimą su vaikiškumu, iniciaciją į suaugusiųjų pasaulį, įvykstančią įprastu žmonių padermei būdu – per netektį. 

Gintaras Grajauskas

Genialus šachmatininkas Aleksandras Lužinas, gyvenantis veikiau abstrakčiame ir nuo kasdienybės nutolusiame savo keisto meno pasaulyje, o ne realiame Berlyne, tariamai ima perprasti lemties jėgas, kurios tvarko žmogaus gyvenimą nepriklausomai nuo jo valios. Nesėkmingai bandydamas tarsi šachmatų lentoje atspėti „lemties ėjimus“ ir susikurti gynybą nuo grėsmingų gyvenimo situacijų atsikartojimo, Lužinas pradeda nebesuprasti, kur baigiasi žaidimas ir prasideda tikrasis gyvenimas. Staigiai artėjančioje daugiareikšmėje romano atomazgoje priešais pamišusį herojų visu savo „lediniu“ siaubu „paslaugiai ir nenumaldomai išsipliekia“ transcendentinė „anapusybė“, gudriai žaidusi su juo visą gyvenimą.

„Lužino gynyba“ – trečiasis Vladimiro Nabokovo (1899–1977) romanas, kurį trisdešimtmetis autorius parašė rusų kalba 1929 m., o 1930 m. V. Sirino slapyvardžiu jį išleido rusų emigrantų leidykla Berlyne. Visuotinai pripažįstama, kad šis romanas – pirmoji didelė jauno rašytojo sėkmė, kai į jo kūrybą atkreipė dėmesį tiek rusų išeivijos profesionalioji kritika, tiek skaitančioji visuomenė.

Vladimiras Nabokovas, vienas iš didžiausių XX a. prozos meistrų, gimė 1899 m. Sankt Peterburge. Kembridže, Trejybės koledže studijavo prancūzų ir rusų literatūrą, vėliau gyveno Berlyne ir Paryžiuje, ten pradėjo ryškią literatūrinę veiklą. 1940 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir išgarsėjo kaip romanų autorius, poetas, kritikas ir vertėjas. Jis dėstė literatūrą Velslio, Stanfordo, Kornelio ir Harvardo universitetų koledžuose. 1961 m. persikėlė į Montrė (Šveicarija), kur 1977 m. mirė.

Kristina Petrauskė – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties?

Šio sodraus istorinio romano siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.

Knygos autorė psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė daugiau nei 20 metų užsiima terapiniu darbu: konsultuoja individualiai, veda grupines terapijas, seminarus ir mokymus, rašo profesinį tinklaraštį www.psichologejurga.lt. 

Gyvenu vienkiemyje prie miško su vyru ir trimis mūsų vaikais, o privačią psichoterapinę praktiką plėtoju Vilniuje. Gyvenimo kontrastai leidžia aiškiau matyti visą spektrą ir išryškina ribas – pradžią ir pabaigą. Dalydamasi gyvenimiška ir terapine patirtimi, kviečiu skaitytojus stabtelėti, įsižiūrėti ir įsiklausyti, atidžiau pastebėti, giliau apmąstyti ir tiksliau nusibrėžti gyvenimą formuojančių įvykių kontūrus. ... kad tai, kas baigėsi, būtų ne tik užbaigta, bet ir išbaigta...

Jurga Dapkevičienė

„Kas būna, jei nejaučiame, neišgyvename pabaigų? Viskas tęsiasi tarsi amžinai, dingsta atskaitos taškai. Gyvenimas, vykstantis be jokių ribų, tampa užsistovėjusia pelke, kur daug visokiausios gyvybės, bet trūksta ribų, judėjimo, atsinaujinimo.“

• Atsikirti ir išsiskirti 

• Išeiti iš darbo 

• Mesti žalingą įprotį 

• Palaidoti  

- tai ne vien išoriniai veiksmai, bet ir svarbūs vidiniai procesai, kuriuos lydi skausmas, tuštuma, nežinomybė, nerimas, baimė, bejėgiškumas, vienatvė, liūdesys ir kiti slegiantys patyrimai. Vengiant sąmoningai priimti ir išgyventi pabaigas, emocinis šleifas niekur nedingsta – jis prasiveržia kūno skausmais, įkyriomis mintimis ir būsenomis.  

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. 

Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai padės giliau pažinti ir aiškiau suvokti save, atrasti stiprybės šaltinius ir kūrybiškus problemų sprendimo būdus.

Tuomet karalius tarė:

– Didis yra Gondolino žlugimas, – ir visi sudrebėjo, nes tai buvo senovės pranašo Amnono žodžiai, bet Tuoras, apimtas meilės ir gailesčio karaliui, sušuko:

– Gondolinas dar laikosi, Ulmas neleis jam pražūti!

Po laimėto Nesuskaitomų Ašarų mūšio Viduržemyje įsigalėjęs Tamsos valdovas Morgotas iš savo tvirtovės Angbando valdo milžiniškas armijas ir kėsinasi užkariauti gyvųjų pasaulį. Jo valiai nepaklūsta tik elfų noldorų įkurtas ir karaliaus Turgono valdomas Gondolino miestas. Nuostabaus grožio Gondolinas paslėptas neįžengiamuose kalnuose, o visi keliai į jį akylai saugomi. 

Vis dėlto net ir kruopščiausiai sergėjama paslaptis kada nors išaiškėja. Suprasdamas, kad užėmęs Gondoliną Morgotas taps viso pasaulio valdovu, Vandenų dievas Ulmas nusprendžia sužlugdyti jo kėslus. Ir nors Gondolinui lemta žlugti, gėrio ir blogio kova dėl Viduržemio tęsis ir pasibaigus Pirmajam amžiui.

J. R. R. Tolkienas vienintelį baigtą pasakojimą apie Tuoro kelionę į Gondoliną, vedybas su Idrile, Earendelio gimimą, Meglino išdavystę, miesto apiplėšimą ir bėglių išsigelbėjimą sukūrė jaunystėje, bet jo taip ir neišleido. Šį darbą po tėvo mirties atliko sūnus Christopheris Tolkienas – ilgai ir kruopščiai tyręs rankraščius sudėliojo sklandų pasakojimą. „Gondolino žlugimas“ tapo paskutine Ch. Tolkieno parengta tėvo knyga. Pats J. R. R. Tolkienas sakė, kad „Gondolino žlugimas“ buvo „pirmoji tikra šio vaizduotės pasaulio istorija“, ją kartu su „Berenu ir Lutijena“ bei „Hurino vaikais“ laikė viena iš trijų svarbiausių Didžiųjų sakmių apie Senąsias dienas.

Anglų mokslininkas, viduramžių folkloro specialistas ir rašytojas Johnas Ronaldas Reuelas Tolkienas (1892–1973) išgarsėjo knygomis „Hobitas, arba Ten ir atgal“ ir „Žiedų Valdovas“. Bet jo literatūrinis palikimas kur kas didesnis. Jis sugalvojo savo pasaulį – Viduržemį, parašė 6000 metų apimančią jo istoriją, sukūrė unikalią mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, goblinais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. 

„Gondolino žlugimas“ dar kartą atskleidžia turtingą Viduržemio kosmologiją ir istoriją... Christopheris Tolkienas tėvo palikimą tvarko nepaprastai sėkmingai.“

Washington Post

Per plauką gatvėje išvengus mirtinos akistatos nejučia įsiliepsnoja dviejų svajotojų širdys. 

Žavingos merginos didžiausia aistra – kelionės, o jis – keliautojas ir, regis, pati lemtis suveda dvi giminingas sielas pačiam nuostabiausiam gyvenimo nuotykiui. Jis iš tiesų galėtų būti įspūdingas, bet... mergina yra nevaikštanti neregė, o greitai paaiškėja, kad ir jos laikas baigiasi. Į kokią kelionę gali pakilti įsimylėjėliai, jei neįmanoma žengi nė vieno žingsnio? Staiga randasi neįtikėtinas planas, tik ar įmanoma nužygiuoti per visą pasaulį, kai tokia kelionė neegzistuoja!? Kaip pasiekti savo tikslą, laimėti bent vieną gyvenimo viršvalandį, jei negali eiti, negali sustosi ir nieku gyvu negali užmigti... Prasideda mėnulio medžioklė. 

Svajinga, graudi ir linksma, kupina gerumo ir ilgesio istorija nuves ten, kur dangaus žydrynėje suspindęs mėnulis atskleis būties priežastį, ir tada nereikės gyventi iš skausmo, nes bus galima mirti iš laimės. 

Skaitytojams nuo 16 m.

Klastingajam karaliui Kardenui lemta sunaikinti karūną ir sužlugdyti sostą...

Valdžią lengviau įgyti, nei išlaikyti. Šią pamoką Džudė išmoko, kai mainais į neišmatuojamą galią, nustojo valdyti nedorėlį karalių Kardeną.

Dabar, būdama ištremta mirtingoji karalienė, bejėgė Džudė neįstengia atsigauti po Kardeno išdavystės. Ji laukia tinkamos progos susigrąžinti viską, ką jis iš jos atėmė. Galimybė atsiveria, kai pagalbos į Džudę kreipiasi jos dvynė sesuo Tarina, kurios gyvybei gresia pavojus.

Norėdama išgelbėti seserį, Džudė turi rizikuoti grįžti į kupiną klastos Fėjų dvarą ir susidurti su Kardenu. Tačiau Fėjų šalis nebėra tokia, kokią ji paliko. Prasideda karas ir Džudė įsitraukia į kruviną konfliktą. O kai išsipildo siaubingas prakeiksmas, visą šalį apima panika, verčianti Džudę rinktis tarp ambicijų ir žmogiškumo...

Perkamiausios fantastikos leidinių vaikams ir jaunimui kūrėjos Holly Black trečioji serijos „Žiaurusis princas“ knyga parengia skaitytojams pribloškiamą epinės istorijos finalą. 

„Holly Black yra tikra fantastikos karalienė.“

Victoria Aveyard

Holly Black yra perkamiausia New York Times fantastikos knygų kūrėja. Ji parašė tokias knygas kaip „Elfheimo romanai“ (Novels of Elfhame), „Šalčiausia mergaitė Šaltajame mieste“ (The Coldest Girl in Coldtown), „Spaidervikų kronikos“, debiutinę „Nakties knygą“ (Book of Night) suaugusiems bei iliustruotą arturiados knygą „Seras Morenas“ (Sir Morien). Holly Black tapo Eisner Award ir Lodestar Award finalininke, pelnė Mythopoeic Award, Nebula, Newbery Honor apdovanojimus. Pirmoji serijos dalis „Žiaurusis princas“ tapo New York Times bestseleriu ir Goodreads Choice Awards geriausios fantastikos jaunimui kategorijos nugalėtoja. Rašytojos knygos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų, pastatytas filmas. Holly Black kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com.

„Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?“

Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai ima atrodyti, kad tam tikru požiūriu apokaliptinės tėvo pranašystės išties ima pildytis, tad kiek beliko ateities?

Kitame pasaulio gale, Singapūro pasauliniame prekybos centre, internete žinoma išgyvenimo ekspertė Lai Žen bėga nuo žudikės. Ji nesupranta, kas vyksta, ir įspeista į kampą nebežino, kaip išsigelbėti. Staiga jos telefone prabyla tobula programa ir nurodo, ką daryti. Makabriškai išnešusi sveiką kailį, genama baimės ir smalsumo, dabar Žen turi išsiaiškinti, koks ypatingas pranašas jai padeda ir kodėl.

Martos ir Žen keliai netrukus ima pintis į neįtikėtinų įvykių grandinę. Savo saugumu pasirūpinusi grupelė milijardierių veda pasaulį į pražūtį. Ar bendraminčių bičiulių planas gali tai pakeisti?

„Žaismingas, ryškus, siaubingai aktualus ir stebėtinai viltingas romanas. Žiupsnelis Atwood, žiupsnelis Gibsono, visa sauja – Alderman, tiesiog puikus.“
Lauren Beukes

„Tik talentingoji Alderman geba į tokį greito tempo romaną įlituoti šitokį sumanų ir provokuojantį mūsų laikų apmąstymą.“
Karen Joy Fowler

„Didelių idėjų romanas, meilės istorija ir prikaustantis pasakojimas apie mūsų civilizacijos pliusus ir minusus.“
Emma Donoghue

Naomi Alderman (Naomė Alderman, gim. 1974 Londone) – britų rašytoja ir kompiuterinių žaidimų kūrėja. Autorės romanas „Galybė“ („Baltos lankos“, 2019), kurį rašydama ji dalijosi idėjomis su savo tuometine mentore rašytoja Margaret Atwood, laimėjo 2017 m. „Baileys Women's Prize for Fiction". „Ateitis“ – naujausias autorės romanas, 2023 m. nominuotas „Goodreads Choice Awards“ mokslinės fantastikos kategorijoje.

Pliusai, minusai ir kita amžėjimo matematika

Lavija Šurnaitė – beveik dvidešimt metų Lietuvoje žinoma žurnalistė, radijo ir TV laidų vedėja, populiarių knygų autorė. 

Knygos „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“, „Optimizmo genas“, „Pakeliui su savimi“ pelnė dešimčių tūkstančių skaitytojų simpatijas, puikavosi šalies knygynų ir bibliotekų skaitomiausių knygų dešimtukuose.

„Iki keturiasdešimties žmogus kylą į savo kalną, o paskui tik leidžiasi žemyn“, – galvoje sukasi girdėta citata.

Eikit sau, visi kaip susitarę! Tarsi pasirašę slaptą sandėrį kiekviename žingsnyje priminti, kad mano laikrodėlis tiksi – tik tak.

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+... Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio, klubo durys plačiai atvertos ir jums. 

Atvirai, nuoširdžiai, bet neprarasdama humoro ir ironijos, autorė leidžiasi tyrinėti naujo pasaulio, kuris ištinka įžengus į brandą. Kaip atrasti, kaip pažinti save iš naujo metų virsmuose ir, svarbiausia, išgyvenus pokyčius ir nepatogias patirtis, švęsti savo esybę!

„Vis smalsiau imame tyrinėti – kas mums nutinka amžėjant? Lavijos Šurnaitės knygoje „Suaugusių moterų klubas“ įvardijami spąstai, į kuriuos pakliūvame amžėdamos, ir apžvelgiami protingi šio uždavinio sprendimo būdai, kuriuos sau pritaikyti galės daugelis moterų. Skaitytojų laukia šmaikšti kelionė ir įdomios mintys.“

GENOVAITĖ PETRONIENĖ, PSICHOLOGĖ IR RAŠYTOJA

„Nuo pirmojo sakinio Lavija traukia tuo, kas nepaleidžia skaitant visą knygą, – humoru ir atvirumu. Lengvai, žaismingai, nuosekliai ir atvirai pasakodama apie savo asmeninę kelionę, Lavija dalijasi atradimais ir „o, taip!“ momentais, pakeitusiais jos nuostatas, suvokimą ir leidusiais prisijaukinti nepatogų pokytį. Skaitydama knygą, atpažinau ir savo mintis bei nuostatas apie amžėjimą.“

KRISTINA SAVICKYTĖ, AKTORĖ

“Po 40-ojo gimtadienio vieną neplanuotą dieną suvoki, kad mirsi ir kad tai nutiks gerokai anksčiau, nei atrodė 20-ies. Ties šia vieta galima pradėti sielvartauti, nerimauti ar bandyti susigrąžinti tai, kas niekada nebegrįš. Bet galima atverti širdį gyvenimui taip plačiai, kaip iki tol nedrįsai, nebetaupyti gražiausių suknelių ar aukštakulnių, ir galų gale iš tiesų pamilti save.”

VIKTORIJA URBONAITĖ, RADIJO IR TV LAIDŲ VEDĖJA

Tačiau išlieka valstybės

Geriausia 2024 metų knyga, pagal „The Economist“

KOVOJE UŽ LAISVĘ TURIME SUPRASTI, KAIP IŠKYLA TIRONAI IR KAIP JIE ŽLUNGA.

Saugiai gyvenant mūsų demokratinėse visuomenėse, lengva laisvę laikyti savaime suprantamu dalyku. O nederėtų. Visame pasaulyje autokratai dairosi teritorijų, kurias galėtų užkariauti, ir žmonių, kuriuos galėtų engti. Kad XXI amžiuje įstengtume pasipriešinti tironijai, turime žinoti, kaip šie diktatoriai ir despotai įgyja valdžią ir, svarbiausia, kaip ją praranda.

Knyga „Kaip žlunga tironai“ atsako į šį itin aktualų klausimą. Politologas Marcelis Dirsusas, remdamasis surinkta unikalia medžiaga ir išsamiais tyrimais, analizuoja tironų valdžią ir jai kylančias problemas. Nesvarbu, ar pavojų kelia prieš juos susimokiusi vidinė aplinka ar didėjantis masių nepasitenkinimas – tironai visada turi daugiau priešų nei draugų. Kai tironai žlunga, jie nepasitraukia tyliai – jų laukia tremtis, kalėjimas arba mirtis. Tai, kaip jie žlunga ir kas vyksta po to, gali pakeisti valstybės likimą.

Knygoje „Kaip žlunga tironai“, kurioje gausu istorijų nuo Napoleono laikų Prancūzijos iki Saddamo Husseino Irako, Marcelis Dirsusas pateikia planą, kaip nuversti tironus, ir suteikia vilties šiais autoritarizmo augimo laikais.

„Puiki, pribloškianti ir žadą atimanti knyga. Dirsusas viską, ką manote žiną apie diktatorius, apverčia aukštyn kojomis, pateikdamas provokuojančių įžvalgų apie iškreiptą despotų mąstymą. Knygoje, kurioje gausu stulbinamų istorijų ir įtikinamos analizės, rasite gairių kaip pasiekti, kad pasaulyje būtų mažiau putinų ir kim jong unų.“

Brian Klaas, knygos „Corruptible“ autorius

 „Knygoje „Kaip žlunga tironai“ Marcelis Dirsusas perteikia pavojingą tikrovę, slypinčią už absoliučios diktatoriaus valdžios fasado. Įžvalgiai ir įtaigiai pasakodamas Dirsusas atskleidžia, kaip strategijos, kurių tironai griebiasi, kad išlaikytų kontrolę, pasėja jų galutinio žlugimo sėklą. Tai reikšmingas ir patrauklus žvilgsnis į autoritarinio valdymo pavojus bei įstabūs būdai, kaip galima nuversti net pačius negailestingiausius despotus.“

Bradley Hope, bestselerio “Billion Dollar Whale“ bendraautoris

„Dėmesio vertas skaitinys, kupinas originalių ir įtaigių įžvalgų. Tai tikrai išsamus vadovas apie tironų pažeidžiamumą ir svarbus indėlis į mūsų politinį diskursą tokiu metu, kai demokratija vėl kovoja su autokratijos vilionėmis.“

 Katja Hoyer, bestselerio “Beyond the Wall“ autorė

„Nuostabi, kupina įstabių įžvalgų ir labai įdomi kelionė.“ 

Peter Geoghegan, bestselerio “Democracy for Sale“ autorius

„Įtikinamas ir sudėtingas portretas, atspindintis diktatorių iškilimą ir jų žlugimą. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir spalvinga realia patirtimi, knygoje atskleidžiamos pagrindinės šiuolaikinių tironų valdymą lemiančios įtampos... Knygoje „Kaip žlunga tironai“ meistriškai perteikiama komplikuota diktatoriško valdymo prigimtis.“

Profesorė Erica Frantz, Mičigano valstybinis universitetas

„Išmintingas ir įdomus priminimas apie tironiškų režimų trapumą. Tai taip pat šaltinis apie politiką, galinčią susilpninti šias represines valdžias ir užkirsti kelią chaosui po jų. Mes Vakaruose praradome pasitikėjimą savo politinių vertybių universitetu; ši puiki knyga turėtų sugrąžinti mūsų įsipareigojimą puoselėti šias vertybes.“

Kori Schake, Amerikos verslo instituto užsienio ir gynybos politikos direktorė

„Aktualus ir įtraukiantis pasivaikščiojimas po diktatorių pasaulį, tyrinėjant, kaip jie išgyvena, kaip žlunga ir kas būna po to. Malonu skaityti!“

 Joseph Wright, Pensilvanijos valstijos universiteto politikos mokslų profesorius

„...kaip ir su žaizda savame kūne, intymus pažinimas gali išsivystyti ir labiausiai trikdančių dalykų atžvilgiu.“

Japonė Ecuko gyvena viena savo namuose Anglijoje ir nesiliauja galvojusi apie nusižudžiusią dukrą. Mintims vis dažniau nuklystant į praeitį, prieš akis jai iškyla viena karšta pokario vasara Nagasakyje. Tos dienos, kai ji, jos artimieji ir draugai kaip įmanydami stengėsi susigrąžinti gyvenimo kasdienybę. Galvodama apie tuos laikus, Ecuko prisimena ir keistąją, ilgai pamirštą Sačiko bei tąsyk užsimezgusią jųdviejų draugystę. Ecuko prisiminimai pasisuka trikdančia linkme.

„Makabriška ir be priekaištų sukurta enigma.“

Sunday Times

„Nepaprastai savita.“

New York Times 

„Kazuo Ishiguro savo didelės emocinės galios romanuose atskleidė prarają, glūdinčią už mūsų iliuzinio ryšio su pasauliu.“
Švedijos akademija

Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, gim. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. 1989 m. už romaną „Dienos likučiai“ („Baltos lankos“, 2017) jis apdovanotas „Booker“ premija. 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 50 kalbų. „Tolumoje blyškios kalvos“ – debiutinis autoriaus romanas, pirmąkart pasirodęs 1982 m.

„NEW YORK TIMES“ ir „THE SUNDAY TIMES“ bestseleris

Kartais suaugti – tai susidurti su savo demonais.

Džeimis Konklinas, vienišos motinos sūnus, tenori paprastos vaikystės, nors pats nėra paprastas. Berniukas gali regėti tai, ko niekas kitas nemato, ir atskleisti tai, ko niekas kitas neįstengtų sužinoti. Jis gali bendrauti su mirusiaisiais... ir priversti juos sakyti tiesą. Mama apie šį antgamtinį gebėjimą sūnui liepia neprasitarti jokiam gyvam padarui. O gal labiau reikėtų saugotis ne gyvųjų, o mirusiųjų?

Kai mamos draugė Niujorko policijos detektyvė Džeimį įtraukia į žudiko, kuris net ir po savo mirties baudžiasi surengti kruviną išpuolį, gaudynes, vaikinukas supranta, kad jo talentas turi kainą. Nors jam pavyko atskleisti numirėlio paslaptį, kova su mirties demonu dar nebaigta. Ir didysis tos kovos prizas – paties Džeimio gyvybė. O gal net ir kai kas daugiau!

Naujausias Stepheno Kingo romanas „Vėliau“ – aukščiausios kokybės siaubo literatūros karaliaus darbas, šiurpi, jaudinanti istorija apie vaiko pažintį su gyvenimu, jo pastangas atskirti blogį nuo gėrio. Knygoje skamba kultinio siaubo romano „Tas“ atgarsiai, Kingas įspūdingai ir nepamirštamai nagrinėja, ko reikia, kad pasiryžtume susigrumti su blogio įsikūnijimu ir visomis jo atmainomis.

„Iš dalies detektyvas, iš dalies – trileris... bauginančiai jautrus ir nuoširdus.“

The New York Times

Viena mėgstamiausių 2024 metais BARACKO OBAMOS knygų!

Paskelbta geriausia metų knyga „The New York Times“, „The Washington Post“, „TIME“, „Financial Times“, „Vogue“, „The Times“ (JK) ir „Publishers Weekly“.

Regis, Peterį ir Ivaną Koubekus sieja tik tai, kad jie broliai. 

Trisdešimt dvejų dublinietis Peteris – sėkmingas teisininkas, kurio niekas negalėtų išmušti iš vėžių. Tačiau po tėvo mirties jis griebiasi raminamųjų, jam sunkiai sekasi susivokti santykiuose su dviem itin skirtingomis moterimis: sena meile Silvija ir studente Naome, kuriai gyvenimas tėra didelis pokštas. 

Dvidešimt dvejų Ivanas – šachmatininkas. Save laiko iškalbingo vyresnėlio brolio priešybe ir itin kritiškai vertina savo socialinius gebėjimus, bet, regis, puikiai geba perprasti žmones, įžvelgti jų jausmus ir motyvus. Pirmosiomis gedulo savaitėmis Ivanas susipažįsta su Margareta, vyresne moterimi, bandančia išsivaduoti iš slogios praeities. Jų gyvenimai staiga glaudžiai susipina.

Ši istorija – tai dviejų gedinčių brolių ir jų mylimųjų interliudas: geismų, nevilties ir galimybių laikotarpis, padėsiantis sužinoti, kiek daug gyvenimas gali aprėpti ir vis tiek nesugriūti.

„Normalių žmonių“ autorė ketvirtajame romane visapusiškai atskleidžia savo talentą, sukurdama šmaikštų, jautrų ir nenuginčijamai tobulą pasakojimą apie du gedinčius brolius ir jų sudėtingus meilės ryšius.

Alexandra Harris, „The Guardian“