Vasario 28 dieną Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą viešės vienas žymiausių psichologinės traumos ir atsparumo tyrėjų – klinikinės psichologijos profesorius George’as A. Bonanno. Mugėje jis pristatys pirmąją savo knygą lietuvių kalba „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“ ir kartu su dr. Paulina Želviene, VU Psichotraumatologijos centro docente, diskutuos psichologinės traumos, atsparumo ir gijimo šiuolaikinėje visuomenėje temomis.
Knygą vasario 18 dieną išleidžia leidykla „Baltos lankos“, rekomenduoja Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras.
Trauma nėra nuosprendis
A. Bonanno – Kolumbijos universiteto (Teachers College) klinikinės psichologijos profesorius, vienas pirmųjų mokslininkų, parodžiusių, kad net po sunkių traumų dauguma žmonių gali atsitiesti. Jo tyrimai parodė, kad vyraujantis įsitikinimas, jog trauma neišvengiamai palieka ilgalaikius psichologinius randus, neatitinka mokslo duomenų.
Remdamasis daugiau nei keturių dešimtmečių tarptautiniais tyrimais, savo knygoje „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“ G. A. Bonanno griauna paplitusius mitus apie psichologines traumas. Jis teigia, kad atsparumas nėra išskirtinė savybė ar „stipriųjų privilegija“ – tai dažniausia žmonių reakcija į sunkumus.
„Dažnai manome, kad trauma visam laikui pakeičia mūsų smegenis ir emocijas. Tačiau mokslas rodo, kad žmonės yra gerokai atsparesni, nei patys apie save galvoja“, – sako profesorius G. A. Bonanno.
Knygos autorius pasakoja, kad jo susidomėjimas atsparumu nėra vien akademinis. Jis augo šeimoje, kur smurto patirtys buvo dažnos, ir labai anksti išėjo iš namų, likdamas faktiškai be atramos. Vėliau, dar būdamas jaunas, patyrė ir tiesioginį pavojų gyvybei – naktį kalnų kanjone, staiga pakilus upės vandeniui, jis atsidūrė situacijoje, kurioje galėjo žūti.
Šios patirtys buvo intensyvios ir sukrečiančios, tačiau jos netapo tuo, ką šiandien vadiname potrauminiu stresu. Tik po daugelio metų, jau tyrinėdamas psichologinę traumą ir netektį kaip klinikinės psichologijos mokslininkas, G. A. Bonanno pradėjo suvokti, kad tokia reakcija nėra išimtis. Priešingai – didžioji dalis žmonių, net susidūrę su labai sunkiomis ar gyvybei pavojingomis situacijomis, sugeba atsistatyti ir grįžti prie funkcionuojančio gyvenimo.
Šią įžvalgą ypač sustiprino jo tyrimai po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke. Tuo metu daugelis psichikos sveikatos specialistų prognozavo masinį potrauminio streso protrūkį, tačiau jis taip ir neįvyko. G. A. Bonanno tyrimai parodė, kad nors žmonės patyrė stiprų stresą, baimę ir sukrėtimą, dauguma jų per gana trumpą laiką atgavo psichologiškai stabilią būseną. Tai tapo lūžio tašku jo mokslinėje karjeroje – aiškiu įrodymu, kad vyraujantys įsitikinimai apie traumą ne visada atitinka realius žmonių išgyvenimus.
Panašų reiškinį jis stebėjo ir per COVID-19 pandemiją. Viešojoje erdvėje dominavo pasakojimas apie visuotinį psichologinį trapumą, ilgalaikį emocinį palūžimą ir neišvengiamas pasekmes. Tačiau profesoriaus tyrimai ir stebėjimai rodė kitokį vaizdą: nors pandemija buvo visuotinė, ilga ir kupina netikrumo, dauguma žmonių pademonstravo gebėjimą prisitaikyti. Jis šį reiškinį pavadino „atsparumo akląja dėme“ – mūsų polinkiu nepastebėti to, kas vyksta tyliai ir be dramos: žmonių gebėjimo susitvarkyti.
Būtent šios asmeninės patirtys ir ilgalaikiai empiriniai tyrimai tapo pagrindu knygai „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“, kurioje G. A. Bonanno kviečia peržiūrėti požiūrį į traumą, potrauminį stresą ir gijimą. Jo teigimu, pripažinti skausmą yra svarbu, tačiau lygiai taip pat svarbu nepamiršti žmogaus gebėjimo atsistatyti – gebėjimo, kuris dažniau yra norma, o ne išimtis.
Kodėl ši knyga svarbi Lietuvai
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro atstovai pabrėžia, kad G. A. Bonanno darbai ypač aktualūs Lietuvos kontekste, kur psichologinė trauma ir atsparumas dažnai minimi, bet ne visuomet aiškiai suprantami.
„Psichotraumatologijos srityje dirbu daugiau nei 15 metų, todėl ypač vertinu profesoriaus G. A. Bonanno indėlį, kuris remiasi ne prielaidomis, o moksliniais tyrimais. Jo darbai padeda suprasti, kaip žmonės realiai atsigauna po trauminių patirčių – ne teoriškai, o praktiškai“, – sako dr. Paulina Želvienė, VU Psichotraumatologijos centro docentė.
„Mūsų atlikti Lietuvos paauglių tyrimai atskleidžia, kad patirtas smurtas ir kitos trauminės patirtys siejasi su žemesniu psichologiniu atsparumu. Tai pabrėžia, kaip svarbu ne tik atpažinti traumą, bet ir kryptingai stiprinti atspirties taškus, padedančius jauniems žmonėms atsistatyti – būtent tai akcentuojama profesoriaus G. A. Bonanno moksliniuose darbuose“, – teigia docentė.
Atsparumas – procesas, kurį galime stiprinti
Knygoje „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“ G. A. Bonanno pristato lankstumo mąstyseną – moksliškai pagrįstą požiūrį, padedantį žmonėms įveikti sudėtingas patirtis. Jis aiškina, kad svarbiausia ne „vienas teisingas būdas“ susidoroti su trauma, o gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie situacijos, išbandyti skirtingas strategijas ir mokytis iš patirties. Šis požiūris keičia ne tik individualų, bet ir visuomeninį santykį su trauma – nuo neišvengiamo pažeidžiamumo link aktyvaus, moksliškai pagrįsto gijimo.
A. Bonanno – klinikinės psichologijos profesorius ir Kolumbijos universiteto Gedulo, traumos ir emocijų laboratorijos (angl. „Loss, Trauma, and Emotion Lab“) direktorius. G. A. Bonanno pirmasis pradėjo taikyti atsparumo idėją netekties ir traumos tyrimuose ir sukūrė gedulo teoriją, dabar standartiškai taikomą klinikinių psichologų. Apie jo tyrimus rašė tokie prestižiniai leidiniai kaip „Scientific American“, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir „The New Yorker“.
Vilniaus knygų mugėje vasario 28 d., šeštadienį, 18 valandą, Konferencijų salėje 5.3 vyks profesoriaus G. A. Bonanno knygos pristatymas, kurį moderuos dr. Paulina Želvienė, VU Psichotraumatologijos centro docentė.