Jean-Christophe Grangé

Olivjė Pasaną ir Patriką Gijarą sieja daug bendro: abu užaugo be tėvų, vaikystę praleido tuose pačiuose globos namuose, o viską, ką turi šiandien, sukūrė savo rankomis. Tik dabar vienas jų – policijos kriminalinės brigados vadas, liguistai besižavintis tradicine Japonijos kultūra ir papročiais, o kitas – įtariamasis žudiko maniako, dar žinomo „Akušerio“ pravarde, byloje. Pasanas įsitikinęs, kad būtent Gijaras vykdo protu nesuvokiamo žiaurumo egzekucijas, tačiau kaltinimams pagrįsti stinga įrodymų.
Kol Olivjė kvėpuoja „Akušeriui“ į nugarą, pats sulaukia smūgio iš artimiausio žmogaus – žmona japonė pateikia skyrybų prašymą, o jo šeimos link artėja žudikas.

„Patiems drąsiausiems, kurie išdrįs praverti pragaro vartus.“
Adéle Ferry

„Prancūziškuoju Stivenu Kingu“ tituluojamas mistinių detektyvų autorius Jeanas Christophe'as Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961), prieš atsidėdamas vien grožinei kūrybai, ilgą laiką dirbo laisvai samdomu žurnalistu, bendradarbiavo su daugeliu garsių periodinių leidinių, o vėliau šią tiriamosios žurnalistikos patirtį sėkmingai pritaikė plėtodamas atskiras tematines linijas savo romanuose. Leidykla „Baltos lankos“ išleido visame pasaulyje išgarsėjusį autoriaus trilerį „Purpurinės upės“, kuris pelnė jam kultinio rašytojo šlovę ir buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt penkias kalbas. Taip pat sėkmės sulaukė ir kiti lietuvių kalba pasirodę J. Ch. Grangé romanai: „Miserere“, „Limbų priesaika“, „Gandrų skrydis“, „Sielų miškas“.

Vieną dieną Nantero aukščiausiojo teismo pareigūnė Žana ima įtarti, kad jos mylimasis Tomas jai neištikimas.Piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, ji įtaiso klausymosi įrangą Tomo psichoanalitiko kabinete – šitaip įgijusi galimybę klausytis jųdviejų pokalbių moteris viliasi sužinoti tiesą... Kiekvieną vakarą gaudama tos dienos įrašus, ji nejučia ima klausytis ir kitų pacientų seansų.Tačiau kartą Žana išgirsta psichoanalitiko ir paslaptingo pagyvenusio lankytojo, kalbančio su ispanišku akcentu, pašnekesį apie šio sūnaus autisto išgyvenamą siaubingą krizę, pasireiškiančią netgi potraukiu žudyti. Moteris kaipmat sumoja, kad vyriškio sūnus ir yra Paryžių šiurpinantis žudikas kanibalas...

„Prancūziškuoju Stivenu Kingu“ kartais tituluojamas mistinių detektyvų autorius Jean'as-Christophe'as Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961), prieš atsidėdamas vien grožinei kūrybai,ilgą laiką dirbo laisvuoju žurnalistu, bendradarbiavo su daugeliu garsių periodinių leidinių, o vėliau šią tiriamosios žurnalistikos patirtį sėkmingai pritaikė plėtodamas atskiras tematines linijas savo romanuose.Visame pasaulyje išgarsėjo jau antruoju savo trileriu „Purpurinės upės“, kuris pelnė jam kultinio rašytojo šlovę ir buvo išverstas į daugiau nei trisdešimt kalbų.

Istorikas Luji Antiochas, persisotinęs mokslų ir pasiilgęs tikro gyvenimo bei aktyvios veiklos, apsiima vykdyti šveicaro ornitologo Makso Bėmo užduotį: keliauti gandrų migracijos keliais ir išsiaiškinti, kodėl praeitą pavasarį negrįžo jo žieduoti gandrai. Lėktuvų bilietai ir viešbučiai jau užsakyti, bet, dar nespėjęs išvykti, Luji randa ornitologą negyvą muziejaus po atviru dangumi gandralizdyje. Skrodimas parodo, kad Maksui Bėmui kadaise mįslingomis aplinkybėmis buvo persodinta širdis. Luji leidžiasi į ilgą pavojingą kelionę per Rytų Europą iki Turkijos, Izraelio, Centrinės Afrikos Respublikos...
Kas gi įvyko gandrų migracijos kelyje? Ar ornitologas taip aistringai domėjosi gandrais tik iš meilės gamtai? Kas persodino Maksui Bėmui širdį? Ką reiškia sudarkytų kūnų nuotraukos, rastos Makso Bėmo namuose? Ir kaip su visu tuo susijęs paties Luji Antiocho likimas?

Kaip ir kituose kūriniuose, šiame detektyve Jean-Christophe Grangé (Žanas Kristofas Granžė, gim. 1961) prikausto skaitytojo dėmesį mįslingomis intrigomis, daugybe išradingai supintų veiksmo linijų, vedančių prie netikėtos, nenuspėjamos atomazgos.