Joy Ellis

Kuždesių pelkė saugo ne vieną niūrią paslaptį.

Kai pelkyną apgaubia tirštas rūkas, kelią per bene gražiausią ir neretai pavojingą, paslaptingą ir klampų Anglijos kraštą geba rasti tik vietos gyventojai. Buvęs detektyvas Matas Balardas tapo privačiu sekliu. Pelkyne vyksta įvairūs keisti dalykai, ir darbo jam pakanka. Kažkas užmušė Emilijos Svein katę ir nusiaubė sodą. Senutė niekam nepadarė nieko blogo, tai kodėl kažkas stengiasi ją išvaryti iš namų?

Geriausias Mato draugas Vilas su žmona Keite nusipirko Holandų sodybą, norėdami pamiršti skaudžią netektį. Bet Keitės psichikos būklė vis blogėja, ją domina tik tragiška sodybos istorija, surasta sena skudurinė lėlė ir darbas, nors savo paveikslus ji slepia net nuo vyro.

Ir kodėl Keitė staiga susidraugauja su įtartinu vienišiumi, kuris naktimis bastosi po pelkyną? Negi tik dėl drugių sparnelių, kurių jis parūpina jos paveikslams? Nejau Holandų namas iš tiesų pražudo vaikus, kaip tvirtina Keitė?

Buvę detektyvai Matas ir Liza nori padėti savo draugams ir kaimynams, bet ką daryti, kai pagalba nepriimama? 

„Įtampa prasideda jau nuo pirmo puslapio ir tęsiasi per visus siužeto vingius iki pat netikėtos pabaigos.“

Linda Strong

Naujausia Mato Balardo byla gali būti ta, kuri galiausiai jį sugniuždys.

Į policijos nuovadą užeina moteris vardu Greisė ir Matui pareiškia, kad turi informacijos, galinčios sustabdyti žmogžudystę. Jos sužadėtinis Džeremis Rideris – liūdnai pagarsėjęs serijinis žudikas – jai pasakė, kad turi ištikimų gerbėjų. Vienas iš jų dabar ruošiasi pradėti žudyti, kruopščiai pamėgdžiodamas visas šiurpias Džeremio nusikaltimų smulkmenas.

Džeremis Rideris nužudė penkias moteris ir detektyvo Balardo buvo įkištas už grotų. Dabar jis kalinamas griežto režimo kalėjime, bet tvirtina, kad gailisi ir nori padėti policijai. Bet ar Matas gali tikėti serijiniu žudiku ir jo sužadėtine? Ar meilė tikrai gali pakeisti nusikaltėlį?

Kaip tik dabar policija tiria paslaptingą migranto iš Lietuvos mirtį. Vaikinas rastas visiškai be jokių dokumentų, bet su ypatinga gyvenimo medžio tatuiruote – tokia pat, kokią turėjo dar du kūnai, rasti pastarosiomis savaitėmis. Ar tai kažkoks gaujų karas, ar kas nors grėsmingesnio? Dalindamas savo laiką tarp abiejų bylų, detektyvas pamažu artėja prie šokiruojančios tiesos.

Skaitytojų atsiliepimai:

„Itin kitoniška knyga, jaudinanti, smegenis susukanti ir nervus kutenanti istorija!“ – Smiler

„Be abejonės, geriausia Joy knyga. Jos kūriniai nenustoja gerėti!“ – Carole

„Tiesiog įsimylėjau šią knygą.“ – Viv

„Spėliosit iki pat paskutinio puslapio!“ – Barbara

Viena neištirta byla persekioja detektyvą Matą Balardą visą karjerą. Dabar, po daugelio metų, žudikas grįžta. Ir šįkart jo taikinys – pats Matas.

Detektyvo Mato Balardo karjeros pradžioje atokiame ir niūriame Džibito pelkyne buvo nužudyti trys berniukai. Kai pagrindinis įtariamasis žuvo per keistą avariją, žmogžudystės liovėsi. Bet Matas niekada nebuvo įsitikinęs, kad žuvo tikrasis žudikas.

Praėjus daugiau nei 25 metams, Matas gauna nuotrauką – be jokio laiško, be paaiškinimo. Tai vaizdas iš Džibito pelkyno, padarytas dar prieš įvykdant žmogžudystę.

Detektyvą pasiekia vis daugiau nuotraukų su senų bylų medžiaga ir intymiomis detalėmis iš jo paties privataus gyvenimo.

Žudikas, kuris nesustos, kol nesunaikins detektyvo.

Kai įvykdomas naujas nusikaltimas, atkartojantis senąją bylą, ima aiškėti – žudikas sugrįžo. O gal tai tik pavojingas mėgdžiotojas, pasiryžęs sugriauti Mato gyvenimą?

Įtemptame, kvapą gniaužiančiame finale Matas ir jo komanda priversti lenktyniauti su laiku – sustabdyti negailestingą žudiką, kuris nežino ribų. 

„Saugokis praeities“ – pirmoji knyga apie detektyvą Matą Balardą. Iš viso Joy Ellis knygos yra išverstos į beveik 20 kalbų ir jų parduota daugiau nei 3 milijonai egzemplioriai. 

Skaitytojų atsiliepimai

 „Sparčiai kuriama įtampa,  išlaikanti dėmesį ir įvelianti skaitytoją sekti įvykius prarandant laiko nuovoką.“

„Skaitydama nuo įtampos kartais net užmiršdavau kvėpuoti.“

„Tiek daug pačių įvairiausių siužeto posūkių ir netikėtumų – nė viename puslapyje nežinai, kas nutiks kitame.“