Kategorijos

„Mano sesers kapas“ — pirmoji New York Times bestselerių autoriaus Roberto Dugonio knyga apie detektyvę Treisę Krosvait iš serijos, prikausčiusios milijonų skaitytojų visame pasaulyje dėmesį.

Treisė Krosvait dvidešimt metų abejojo teiginiais apie jos sesers Saros dingimą ir teismo proceso rezultatais. Ji atsisako patikėti, kad Edmundas Hauzas — anksčiau nuteistas prievartautojas, asmuo, apkaltintas Saros nužudymu — iš tiesų kaltas. Motyvuojama galimybės atskleisti tiesą ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą teisingumą, Treisė tampa Sietlo policijos departamento žmogžudysčių detektyve ir savo gyvenimą paskiria žudikų paieškai.

Kai Saros palaikai galiausiai atrandami netoli jų gimtojo miestelio Šiaurės Kaskadų kalnuose Vašingtono valstijoje, Treisė tikisi pagaliau gauti atsakymus, kurių taip ilgai troško. Ieškant tikrojo žudiko, atsiskleidžia tamsios, daugelį metų slėptos paslaptys, kurios visam laikui pakeis jos santykį su praeitimi ir kartu sukels mirtiną pavojų.

Robertas Dugonis — kritikų pripažintų New York Times, Wall Street Journal, Washington Post bei Amazon bestselerių serijos apie Sietlo policijos departamento detektyvę Treisę Krosvait autorius; visame pasaulyje parduota per 10 milijonų šios serijos knygų egzempliorių. Roberto Dugonio kūrinių galima įsigyti daugiau kaip trisdešimtyje šalių, jie išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų. „Mano sesers kapas“ išrinkta geriausia Goodreads mėnesio knyga.

Robertas prisipažino: „Manau, skaitytojams bus emociškai pagavu jausti ryšį tarp Treisės ir jos sesers Saros. Esu įsitikinęs, kad žmonės sugebės autentiškai išgyventi tiek šių dviejų personažų bendrystę, tiek skausmą, kurį Treisė patiria dingus seseriai. Manau, jiems patiks skaityti apie tvirtą, valingą ir protingą moterį, siekiančią teisingumo. Galiausiai tikiuosi, kad jie tiesiog mėgausis senamadišku emocijų kupinu trileriu su amą atimančia atomazga.“

„Viena iš geriausių knygų, kurias būsiu perskaičiusi šiais metais.“

Lisa Gardner, bestselerio „Peržengti ribą“ autorė

„Dugoniui puikiai sekasi išdėstyti [siužeto elementus] siekiant maksimalaus efekto, ypač kalbant apie atomazgą.“

Publishers Weekly

„Romane dera teisinio ir kriminalinio trilerių elementai — rezultatas puikus. [...] Dugonis nesiliauja skaitytojų džiuginti emocijų ir siužetinės įtampos kupinomis detektyvinėmis istorijomis, kurios nepaliks abejingo nė vieno šio žanro gerbėjo.“

Viena geriausiai įvertintų apžvalgų Library Journal

Šioje neįprastoje New York Times bestselerių autorės Tessės Gerritsen istorijoje apie šnipus užtarnauto poilsio išėjusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros operatyvininkė mažame Meino valstijos miestelyje susiduria su savo praeities vaiduokliais.

Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meine, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.

Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai — žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius — irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai — užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.

Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.

Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį — nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.

„Tessė Gerritsen rašo sklandžiu, elegantišku stiliumi; skaityti jos kūrinius visada vienas malonumas. „Šnipų pakrantėje“ meistriškai susipina veiksmo kupini puslapiai, netikėti siužeto vingiai ir visas būrys žavingų personažų. Nuoširdžiai tikiuosi Megę Bird bei jos žilaplaukių pagalbininkų komandą išvysti ir kitose šios autorės knygose.“

David Baldacci, #1 New York Times bestselerių autorius

„Meistriška pasakotoja Tessė Gerritsen parašė išradingą, kerinčią istoriją, kurios veiksmo vieta kinta nuo Bankoko iki mažo miestelio Meine, kur saugomos paslaptys ir aukštyn kojomis verčiasi gyvenimai... „Šnipų pakrantė“ skaitytojus pakeri savo sudėtingais personažais, turinčiais kruopščiai slepiamų paslapčių, ir gyvybiškai pavojinga kelione į praeitį ir atgal. Tai puikus romanas.“

Luanne Rice, New York Times bestselerių autorė

„Galinga, gyvybinga, įtraukianti, kupina įtampos bei pavojų... Gerritsen — talentinga pasakotoja, naujojoje knygų serijoje geriau nei kada nors anksčiau atskleidžianti savo talentą. Šiai knygai neįmanoma atsispirti, rekomenduoju!“

Lee Child, New York Times bestselerių autorius

„Jaudinantis pasakojimas su žavingais personažais. Nekantrauju perskaityti ir naujas šios serijos knygas.“

Kathy Reichs, serialo „Kaulai“ apie Temperansę Brenan autorė

„Tessė Gerritsen — nuostabi rašytoja, kurios knygas tiesiog privalu perskaityti, o „Šnipų pakrantė“ — dar vienas jos šedevras. Skaitytojai nekantriai lauks vis naujų Megės Bird ir jos bičiulių nuotykių.“

C. J. Box, knygos „Storm Watch“ autorė, New York Times bestselerių autorė

„Per ilgus dešimtmečius Vidurio pakrantėje esantis Meino valstijos regionas įgijo saugaus prieglobsčio, kuriame gali anonimiškai apsigyventi į užtarnautą poilsį išėję šnipai, reputaciją. Ir dabar bestselerių autorė Tessė Gerritsen, pasinaudojusi šia menama (o gal tikra!) legenda, pavertė ją neįtikėtinu trileriu. Tokios knygos kaip „Šnipų pakrantė“ neleidžia atsiplėšti ir skaitytoją įtraukia savo tikroviškais, nepagražintais personažais bei kruopščiai apgalvotomis detalėmis.“

Paul Doiron, bestselerių apie Maiką Boudičą autorius

Įspūdingame Harper Lee romane siužetas klostosi prabėgus dviem dešimtmečiams nuo įvykių, kurie aprašyti Pulicerio premiją laimėjusiame šedevre „Nežudyk strazdo giesmininko“.

Meikombas, Alabamos valstija. Džina Luiza Finč — Paukštelis — iš Niujorko parvažiuoja namo aplankyti senstančio tėvo Atikaus. Dėl pilietinių teisių kylančios įtampos ir pietines valstijas transformuojančių politinių neramumų fone sugrįžimo kurstomas malonias emocijas papildo kartėlis, nes Džina Luiza atskleidžia gąsdinančias tiesas apie glaudžią savo šeimą, gimtąjį miestą ir artimiausius žmones. „Eik ir pastatyk sargybinį“, vaizduojantis didžiumą visiems pažįstamų veikėjų iš „Nežudyk strazdo giesmininko“, tobulai įamžina jauną moterį ir pasaulį, skausmingai, bet neišvengiamai atsikratančius praeities iliuzijų — išsirengusius į kelionę, kurioje vadovautis tegali savo sąžine.

Dvidešimto amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje sukurtas „Eik ir pastatyk sargybinį“ padeda visapusiškiau suprasti ir įvertinti Harper Lee. Romanas nepamirštamas, sklidinas išminties, humaniškumo, aistros, humoro ir be didelių pastangų įterptų taiklių pastebėjimų — nepaprastai įtaigus meno kūrinys nuostabiai atkuria kitą epochą ir kartu tebėra aktualus mūsų laikams. Ne tik paryškina neblėstantį „Nežudyk strazdo giesmininko“ spindesį, bet ir atlieka svarbaus jo bendražygio funkciją, Amerikos klasikai suteikdamas ryškesnių spalvų, kontekstą ir naujos prasmės..

„Neleiskite romanui „Eik ir pastatyk sargybinį“ pakeisti jūsų nuomonės apie Atikų Finčą... reikia pripažinti nepaneigiamą tiesą, kad tokį žmogų kaip Atikus Finčas, kuris gimė pietiečių diduomenės šeimoje, po rekonstrukcijos praėjus vos dešimtmečiui, su rasiniais dalykais būtų siejusi komplikuota ir vingri istorija.“

Los Angeles Times 

„Be kitų svarbių aspektų, romanas reikšmingas tuo, jog prašo žiūrėti į Atikų ne vien kaip į didvyrį ar dievybę, bet kaip į paprastą žmogų, turintį ydų ir dorovinių trūkumų, leidžiantį mums pamatyti save, kad ir kokios sudėtingos ir prieštaringos būtų mūsų asmenybės.“ 

Washington Post 

„Romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“, ko gero, vertingiausias dėl to, kad įžiebia atviras diskusijas apie nedžiuginančius Amerikos pasiekimus rasinės lygybės srityje.“ 

San Francisco Chronicle 

„... iš „Nežudyk strazdo giesmininko“ puikiai pažįstamas balsas, smagaus, ūmaus, taisykles laužančio žmogaus balsas, girdėti ir romane „Eik ir pastatyk sargybinį“ — jo autorė tokia pat narti ir žavinga, kaip visada.“ 

Chicago Tribune

„Romanas suteikia vertingą progą geriau pažinti didžiadvasišką, sudėtingą vienos iš reikšmingiausių Amerikos autorių protą.“ 

USA Today 

„Sprendžiant iš vienos labai plačios temos, į kurią susitelkė daugybė kritikų, romanas suteikia daug žinių tiek rašytojams, tiek skaitytojams.“ 

Vulture 

„Kaip sakė Faulkneris, vienintelės geros istorijos yra apie žmogaus širdį, kurią drasko prieštaravimai. Ir tai gana neblogai apibendrina „Eik ir pastatyk sargybinį“.“ 

Daily Beast

„Antrasis Harper Lee romanas aiškiau negu jo pirmtakas parodo, koks yra mūsų pasaulis.“ 

Time 

„Ką tik išleistoje naujoje istorijoje apie Finčų šeimą, Lee plačiau atveria langą į baltąsias pietiečių širdis, be to, sako mums, kad pagaliau atėjo metas sunaikinti netikrus praeities dievus ir tapti laisviems.“ 

NPR’s „Code Switch

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Garbingo gyvenimo kukli pamoka — taip keliais žodžiais būtų galima apibūdinti šią knygą. Ir dar — nemanykite, kad tik vaikai turi mokytis iš suaugusiųjų — kai ko ir suaugusieji gali pasimokyti iš vaikų.

Romanas pilnas šviesaus liūdesio ir tylaus džiugesio, kuriuos žmo­gui dovanoja sąžiningumas ir tolerancija, o žiaurumas ir prietarai atima. Nors vaizduo­jami įvykiai yra tarsi toli nuo mūsų, autorės išpažįstamos vertybės ak­tu­al­ios visiems žmonėms, kad ir kokiame pasaulio kampelyje jie gyventų.

„Nežudyk strazdo giesmininko“, išleistas 1960-aisiais, jau po metų gavo prestižinę Pulitzerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Harper Lee gimė 1926 metais pietinėje Amerikos valstijoje Alabamoje, studijavo teisę Alabamos ir Oksfordo universitetuose. Šis pirmasis romanas, išspausdintas 1960 m., jau po metų gavo prestižinę Pulicerio premiją ir paplito po daugelį pasaulio šalių.

Colmo Toibino „Bruklinas“ — meilės ir netekties istorija. Pasakojimas apie moterį, sprendžiančią sudėtingą klausimą: ką rinktis — pareigą ar asmeninę laisvę? Knygos pagrindu sukurtas garsus filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Saoirse Ronan.

XX a. šeštojo dešimtmečio pradžios Airija Eilišei Leisi, kaip daugeliui jos amžiaus airių merginų, nežada didelių ateities perspektyvų. Todėl kai Eilišės sesuo susitaria dėl jos galimybės emigruoti į Niujorką, mergina supranta, kad privalo išvykti, pirmą kartą gyvenime palikti namus ir šeimą.

Atkeliavusi į Brukliną ir apsigyvenusi name, kur, be jos, kambarius nuomoja dar kelios merginos, Eilišė negali pamiršti, ko teko atsižadėti. Atsidūrusią toli nuo namų ją kamuoja tėvynės ilgesys. Tačiau vos užmezgusi pirmą draugystę, galinčią išaugti į didesnį jausmą, Eilišė gauna iš Airijos žinią ir supranta, kad privalo grįžti namo. Parvykus iškyla širdį draskantis pasirinkimas tarp pareigos ir didelės meilės.

„Šis žmogiškas, širdį sušildantis Colmo Tóibíno romanas yra tikras meistro kūrinys.“

Sunday Times

„Nepamirštama.“

Spectator

Colmas Toibinas parašė dešimt romanų, tarp jų: „Magas“, apdovanotas „Rathbones Folio“ premija; „Meistras“ (The Master), apdovanotas „Los Angeles Times Book“ premija; „Bruklinas“ (Brooklyn), apdovanotas „Costa Book“ premija; „Marijos testamentas“ (The Testament of Mary) ir „Nora Webster“, taip pat du apsakymų rinkinius ir kelias literatūros kritikos knygas. Jis yra Kolumbijos universiteto Irene and Sidney B. Silverman Professor of the Humanities; Airijos Menų taryba jį paskelbė 2022—2024 m. airių grožinės literatūros laureatu. Toibinas, kurio knygos tris kartus buvo įtrauktos į „Bookerio“ premijos trumpąjį sąrašą, gyvena Dubline ir Niujorke. 

39-erių Frida Liu išgyvena sunkius laikus. Nors turi puikų išsilavinimą, karjeros ji nesukūrė. Vyras Gastas jai laukiantis įsimylėjo jaunesnę ir išsikraustė. Draugų Frida taip pat neturi. Visi liko Niujorke, o ji dėl vyro darbo turėjo persikraustyti į Filadelfiją. Tiktai dėl Harietos, jųdviejų pusantrų metų dukros, Frida dar jaučia žemę po kojomis. Harieta – visas Fridos pasaulis, ir šis pasaulis Fridai gražus.

Tačiau Fridos gyvenime išaušta viena velniškai bloga diena. Iš nuovargio ji padaro klaidą. Ir akimirksniu atsiduria griežtame vaiko teisių apsaugos akiratyje. Harieta perduodama globoti tėvui, o namuose kiekvieną jos prasižengusios motinos žingsnį ima stebėti kameros. Taip bus nuspręsta, ar siųsti Fridą į motinų perauklėjimo mokyklą, žinančią, kaip išmatuoti motinos atsidavimą ir meilę savo vaikui.

„Tarnaitės pasakojimas“ XXI amžiuje.“

India Knight

„Intensyvus romanas, neįmanoma atsitraukti. Neabejotinai įžiebs diskusijų, kas yra gera ar bloga motina.“

Oprah.com

„Autorė dalijasi plunksna su Margaret Atwood ir Kazuo Ishiguro... bet sykiu tai visiškai savitas, įsidėmėtinas kūrinys. Laikais, kai Valstijos imasi kontroliuoti moters kūną (ir apsisprendimo teisę), šis romanas kelia dar didesnį šiurpą. Siaubingai neįtikėtina ir sykiu klaikiai įžvalgu.“

Vogue

Jessamine Chan (Džesaminė Čan) – JAV rašytoja. Baigė Kolumbijos ir Brauno universitetus. Jos debiutinis romanas „Gerų motinų mokykla“ nominuotas tokioms premijoms kaip „PEN/Hemingway Award“, „Carnegie Medal for Excellence“, o Barackas Obama jį įtraukė į savo mėgstamiausių 2022 m. knygų sąrašą. J. Chan su vyru ir dukra gyvena Čikagoje.

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. 

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn „Bridžertonų kronikų“ aštuntoji knyga. Pagal šią knygų seriją sukurtas Netflix serialas. 

Tai Gregorio Bridžertono istorija.

Ne taip, kaip dauguma pažįstamų, Gregoris Bridžertonas iš visos širdies tiki tikra meile.

Ir turi tam priežastį: visi septyni jo broliai ir seserys laimingai susituokę. Gregoris įsitikinęs, kad jam skirtoji anksčiau ar vėliau pasirodys, o iki tol galima smagiai pagyventi. Išvydęs Hermioną Votson jis kiekviena savo ląstele pajunta, kad jiems lemta būti kartu.

Tačiau iš geriausios, tik ne tokios gražios Hermionos draugės Liusės Abernati Gregoris sužino, kad Hermiona karštai myli kitą vyrą. Deja, kai Gregoris supranta, kad toji mergina vis dėlto nebuvo jam skirtoji, o iš tikrųjų jis myli Liusę, nebelieka laiko ką nors pakeisti. Liusė ruošiasi tekėti už kito!

Taigi vykstant vestuvėms Gregoris turi sugalvoti, kaip jas nutraukti ir įtikinti Liusę, kad ji turi tapti jo žmona...

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Winstonas Leonardas Spenceris Churchillis – viena iškiliausių XX a. istorinių asmenybių ne vien gimtojoje Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje. Buldogu pramintas, cigaro iš rankų nepaleidžiantis politikas Antrojo pasaulinio karo metais įtvirtino savo, kaip drąsaus, bekompromisio ir toliaregiško valstybės veikėjo, statusą. Ši istoriko Geoffrey’io Besto biografija išsamiai apibūdina visą W. Churchillio gyvenimą ir padeda geriau suprasti priežastis, dėl kurių politiko vardas yra amžiams įrašytas į žmonijos istoriją. 

Winstonui Churchilliui likimas lėmė vesti savo šalį per vieną sunkiausių laikotarpių istorijoje. Didžiosios Britanijos ministru pirmininku jis tapo tą pačią dieną, kai Hitleris įsiveržė į Prancūziją (1940 metų gegužės 10 d.). Tuo metu jam buvo 66-eri. Politikas puikiai žinojo, kas yra karas: prie armijos jis prisijungė 1895-aisiais, būdamas 21 metų. Dalyvavęs mahdistų sukilime ir Antrajame anglų–būrų kare, savo patirtį aprašė keliose knygose ir pasuko į politiką: 1900 metais buvo išrinktas į parlamento Bendruomenių Rūmus. 

Politikoje W. Churchillis praleido 55 gyvenimo metus: kaip eilinis parlamentaras, Prekybos tarybos pirmininkas, karo ministras, Jungtinės Karalystės iždo kancleris, pirmasis admiraliteto lordas ir ministras pirmininkas (du kartus). Per savo ilgą, prieštaringą ir spalvingą karjerą W. Churchillis buvo ir liaupsintas, ir keiktas. Kaip ir kiekvienas žmogus, jis neišvengė klaidų, nuopuolių ir kritikos. Aišku viena: uždegančios jo kalbos ir nepajudinamas ryžtas sutelkė britus Antrojo pasaulinio karo metais ir suteikė pradinį impulsą pasipriešinti Europą siaubiančiam Hitlerio karui. Be W. Churchillio drąsos, Europos ir viso pasaulio istorija galėjo pasisukti visiškai kita kryptimi. 

Geoffrey’is Francis Andrew Bestas (1928–2018) – autoritetingas britų istorikas, kurio specializacija yra karo tematika. Studijavęs Kembridže, vėliau pats dėstė istoriją Edinburgo, Sasekso ir Oksfordo universitetuose, 2003 metais tapo Britų akademijos nariu. Iš viso parašė 13 knygų, iš jų dvi – apie Winstoną Churchillį: „Churchill: A Study in Greatness“ (2001) bei „Churchill and War“ (2005). 

(ne)Sergu tai užjaučianti ir įtraukianti knyga, kurią būtina perskaityti Gaudiani praktikuojantiems gydytojams ir sergančiųjų šeimoms. Ši knyga pakeis valgymo sutrikimų gydymo žaidimo taisykles.

Linda Bacon, filos. m. dr., Body Respect ir Health at Every Size knygų autorė

Pacientai, patiriantys valgymo sutrikimų, dažnai jaučiasi, tarsi jie nėra „pakankamai sergantys“ ir nenusipelno gydymo, nepaisant tiek išmatuojamų, tiek neišmatuojamų medicininių problemų. Jie gali sunkiai priimti tai, kad jiems reikia pailsėti, gerai maitintis ir kad yra žmonių komanda, galinti padėti jiems pasveikti. (ne)Sergu moksliškai išsamiu bei įtraukiančiu stiliumi pateikia pacientams, jų šeimoms ir gydytojams visapusišką, lengvai prieinamą medicininių problemų, kylančių dėl valgymo sutrikimų, apžvalgą. Naudodama metaforas ir daug kalbėdama apie pacientus, gyd. Jennifer L. Gaudiani siekia patikslinti medicinines diagnozes ir gydymą, paskatinti atsigauti ir suteikti prasmės visų kūno formų ir dydžių žmonių išgyventoms patirtims, tuo pačiu griežtai atmesdama dietų kultūrą.

Med. dr. Jennifer L. Gaudiani yra licencijuota vidaus ligų gydytoja, žinoma tarptautiniu mastu dėl valgymo sutrikimų sukeliamų komplikacijų gydymo. Jos ambulatorinė medicininė patirtis taikoma Gaudiani klinikoje, kur gydomi įvairių lyčių, skirtingų kūno formų ir apimčių pacientai iš visų Jungtinių Amerikos Valstijų.

Naujo leidimo sulaukusi vaikų ir paauglių psichologės Marios Molickos knyga „Terapinės pasakos“ – vaikams, tėvams, edukologams, psichoterapeutams ir visiems vaikais besirūpinantiems žmonėms skirtas pasakų rinkinys. Pirmąjį kartą lenkų kalba išleistos dar 1999 m., lietuvių kalba – 2007 m., M. Molickos pasakos aktualios iki šiol: ši knyga naudinga sprendžiant emocinius, psichologinius ar socialinius iššūkius ir vaikams, ir tėvams. Kaip mini pati autorė, terapinės pasakos moko be baimės pažvelgti į savo problemas ir padėti sau, kai yra sunku. Publikacija išmokys pažinti ir įveikti dažniausiai kylančias vaikų baimes: baimę likti vienam, baimę eiti į darželį ar mokyklą, patyčių, gulėjimo ligoninėje ir kitas įvairias nerimą keliančias situacijas. 

Skaitytojams nuo 8  metų.

„Aukštikalnių sakalo“ vagišius“ – kvapą gniaužianti kelionė traukiniu, kupina apgavysčių, mįslių, paslaptingų užuominų ir nenuspėjamų siužeto posūkių!

Harisonas Bekas su dėde Neitu mėgaujasi paskutine „Aukštikalnių sakalo“, garsiausio Britanijos garvežio, kelione. Tačiau dingus prabangiam papuošalui, Harisonas ir jo naujoji draugė Lenė įsitraukia į detektyvinį tyrimą. Ar jiems pavyks iki kelionės pabaigos išspręsti bylą ir sugauti nusikaltėlį?

Šioje knygoje klausysiesi šnabždesių restorano vagone, bibliotekoje aptiksi slaptus raštelius, o bagažo kameroje – į traukinį slapta įsigavusius keleivius ir padėsi Harisonui išaiškinti nusikaltimą viename nuostabiausių traukinių pasaulyje. Prisijunk prie nepamirštamo nuotykio!

„Ši knyga – nuostabus, beprotiškas, pašėlęs nuotykis, mėgavausi kiekvienu jos puslapiu! Gyvi veikėjai, greitas tempas, juokas pakaitomis su nervingu nagų kramtymu... Pasaka. Tikras bestseleris“, – rašytoja Liz Hyde.

Apdovanojimai

• „British Book Award“ metų grožinė knyga vaikams 2020

• „Books are My Bag“ skaitytojų apdovanojimas už geriausią metų grožinę knygą vaikams 2020

• „The Federation of children's Book Groups“ geriausia knyga jauniesiems skaitytojams 2022

„Aukštikalnių Sakalo“ vagišius“:

• Skatina smalsumą, pasitikėjimą savimi ir teisingumo jausmą.

• Interaktyvi knyga, leidžianti skaitytojui patirti nuotykius kartu su veikėjais

• Smagus, gausus nuotykių ir netikėtumų įtemptas pasakojimas paskatins vaikus skaityti.

• „Aukštikalnių sakalo“ vagišių“ galima skaityti kaip atskirą knygą arba kaip pirmąją serijos „Kelionių nuotykių“ dalį.

M. G. Leonard – anglų vaikų rašytoja, garsiosios serijos „Vabalų berniukas“ autorė. Ji kūrė istorijas nuo pat vaikystės, o baigusi pradinio ugdymo ir literatūros studijas ėmė rašyti smagias, nuotykių kupinas knygas vaikams. Už savo kūrybą pelnė ne vieną apdovanojimą ir sulaukė daugybės skaitytojų dėmesio. Teises versti šią knyga jau įsigijo apie 20 šalių!

Sam Sedgman – garsus visame pasaulyje vaidinamų pjesių autorius, nominuotas „Courtyard Theatre“ apdovanojimui. Jis užaugo prie pat geležinkelio linijos ir traukiniais žavisi nuo pat vaikystės, tad ir jo pirmos knygos vaikams „Aukštikalnių sakalo“ vagišius“, kurią parašė su M. G. Leonard, veiksmas vyksta būtent traukinyje.

Elisa Paganelli – italų iliustruotoja, nuo mažų dienų negalėjusi atsispirti popieriaus ir pieštukų kvapui. Baigusi mokslus Turine, Europos dizaino institute, dirbo reklamos srityje, jos dizaino studija pelnė ne vieną apdovanojimą. Dabar kaip laisvai samdoma dizainerė bendradarbiauja su leidėjais ir reklamos agentūromis iš viso pasaulio. 

Atokioje vietovėje, slaptame rojuje Jutos dykumoje, poligamas Bleikas Nelsonas įsirengė sodybą ir ten apsigyveno su savo trimis žmonomis. Reičelė, pirmoji žmona, – paklusni, ištikima ir rūpestinga. Tina, žmona maištininkė, – tikra Reičelės priešingybė, į Jutą atkeliavusi tiesiai iš reabilitacijos klinikos. Ir jauniausioji Emilė – naivi, įbauginta, atsiskyrusi nuo savo katalikiškos šeimos.

Visas šias moteris sieja tik Bleikas. Ir visos trys apkaltinamos jo nužudymu.

Įsibėgėjus policijos tyrimui ir į viešumą iškilus kraupiems pasakojimams apie netolimose kalvose įsikūrusią religinio kulto komuną, be to, pasklidus gandams apie ketvirtąją Bleiko žmoną, Reičelė, Tina ir Emilė turės nuspręsti: ar jos gali viena kita pasitikėti?

„Kupina įtampos, prikaustanti dėmesį, puiki.“

Will Dean

„C. Quinn meistriškai piešia kiekvieną našlę vis kitu teptuku, parodo ją kaip unikalią, užburiančią... ir įtartiną.“

Julie Clark

„Nors C. Quinn drąsiai narsto tokias sudėtingas temas kaip smurtas šeimoje, poligamija ir religiniai kultai, aišku, kad pagrindinis ir labiausiai jaudinantis jos tikslas – suprasti moterų draugystės prigimtį.“

New York Times

Cate Quinn (Keit Kvin) – britų rašytoja ir kelionių žurnalistė, jos straipsniai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip „Times“, „Guardian“ ir „Mirror“. Prieš pasirodant romanui „Juodosios našlės“ (2021), ji tyrinėjo istoriją ir gavo prestižinį Didžiosios Britanijos meno tarybos finansavimą. Tikras istorijas ji derina su savo autentiška patirtimi iš atokiausių pasaulio vietų, kad sukurtų kritikų pripažįstamus ir bestseleriais tampančius trilerius.

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums kada yra taip buvę: gavote didelę ir netikėtą dovaną, o ta dovana džiugino jus daug dienų ir atnešė visokių gerų dalykų į jūsų gyvenimą? Taip nutiko ir pasakos „Dūdelė šokdintoja“ veikėjui.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Klarnetu grojo Ignas Daniulis. Jis sukūrė pasakos temą, parinko kūrinius dūdelės šokiams

Girdėjote estų liaudies šokį „Parmupill“, lenkų liaudies „Dieduko polką“, Fritz Kreisler „Valsą rozmariną“ bei Reino gyventojų polką.

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra taip buvę, kad daug sykių reikia ką nors kartoti, kol jus pagaliau išgirsta? Taip nutiko ir vienam iš lietuvių liaudies pasakos „Devyni broliai ir dešimta sesuo“ su dainuojamaisiais intarpais iš Jurgio Dovydaičio rinkinio veikėjų. Jam tik po daugelio pakartojimų pavyko prisibelsti į žmonių širdis ir rasti reikiamą pagalbą. 

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Pasaką muzikos garsais palydėjo muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė. Ji šiandien grojo kanklėmis, kazoo, ksilofonu, kokiriko ir smulkiais perkusiniais instrumentais

Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar susimąstote, kokie svarbūs artimiems žmonėms yra mūsų gražūs ir geri žodžiai, kai pastebime, kad dėl mūsų pasistengė, o gal tiesiog mumis pasirūpino: pagamino valgyti, padėjo susitvarkyti, priglaudė ir paguodė? Dažnai kasdienybėje pamirštame padėkoti ir susitelkiame ne į tai, ką gauname, o į tai, ko dar norėtume ar neturime. Apie gerus žodžius ir tai, kaip jų reikia kiekvienam iš mūsų, išgirsime ir vokiečių pasakos „Nykštuko kepurėlė“ veikėjų istorijoje.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Pasaką muzikos garsais praturtino klarnetininkas Ignas Daniulis ir muzikos terapeutė Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė

Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra tekę ilgam ar trumpam išsiskirti su artimu ir mylimu žmogumi? Taip nutiko šios pasakos veikėjai. O kokių iššūkių jai iškilo kely, sužinosite klausydamasiesi Hanso Kristiano Anderseno istorijos, sueiliuotos Ramutės Skučaitės.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką parinko ir pasekė Kristina Savickytė

Pasakos temą sukūrė ir atliko Ignas Daniulis

Tinklalaidės tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra buvę, kad paprastas pasivaikščiojimas virto dideliu nuotykiu? Taip nutiko ir šios škotų pasakos veikėjai. O kaip nuotykis pakeitė jos gyvenimą, išgirsite klausydamiesi.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo, pasekė ir parinko muziką Kristina Savickytė

Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis

Tinklalaidės pradžioje ir dabar skamba J .S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar jums yra buvę, kad kažkas paėmė jums brangų ir svarbų daiktą ir jums teko gerokai paieškoti, pavargti, kad susigrąžintumėte? Taip nutiko ir šios pasakos veikėjams. O kaip jiems pavyko atgauti prarastus dalykus ir kas tai buvo, sužinosite klausydamiesi.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo, pasekė ir muziką parinko Kristina Savickytė

Pasakos temą sukūrė ir atliko klarnetininkas Ignas Daniulis

Tinklalaidės pradžioje ir dabar skamba J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.

Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.

Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos. 

Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.

Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.

CHRISTIANAS HARDINGHAUSAS gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.

Knygelės piešiniai paskatins vaikus susipažinti su lietuvių kalbos abėcėle, o garsiniai mygtukai leis geriau įsiminti raidžių tarimą. Visus garsus perklausė ir patvirtino logopedai.

Kiekviena raidė šalia turi ir šmaikščią melodiją. Ar žinai, kaip skamba EŠERIAI EKETĖJE ar KIETAS KIAUŠINIS? O gal paklausykime, kaip skaniai parpia UŽSNŪDĘS UGNIKALNIS?

Spalvingos iliustracijos ir dainelės suteiks progą ir skaičiuoti, ir kartu dainuoti, pasikalbėti su vaiku apie įdomius bei rimtus dalykus – sužinoti, kokią sulą geria didžiausias Lietuvos ir Europos vabalas, ar aptarti, kodėl geriau, kai nieko nėra narvuose.

Tyrinėti, sužinoti ir išmokti lengviausia tada, kai smagu ir vaikams, ir suaugėliams!

„Sapnų kambarys“ – unikalus biografinės ir atsiminimų knygos hibridas, pirmas toks žvilgsnis į asmeninį ir kūrybinį vizionieriško režisieriaus Davido Lyncho gyvenimą.

Lyriškos ir intymios paties Lyncho refleksijos susipina su artimos kolegės Kristinės McKennos parašytais biografiniais skyriais, o šiems panaudota medžiaga daugiau nei iš šimto pokalbių su neįtikėtinai atvirais buvusių žmonų pasakojimais, šeimos narių, draugų, kolegų aktorių, agentų, muzikantų ir bendražygių iš įvairiausių sričių prisiminimais.

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar esate girdėję posakį „senas jautis vagos negadina“? Jis reiškia, kad senas dalykas gali būti geresnis už naują. Kartais senas, nugraužtas pieštukas piešia smagiau nei naujutėlis. O gal turite mielus marškinėlius ar suknutę, kurie nublukę, bet vis dar jūsų mėgstamiausi? 

Šios dienos pasakoje „Apie baltąjį vilką“, atrinktoje iš Jono Basanavičiaus pasakų kolekcijos, išgirsite istoriją, kurios pagrindinis veikėjas turėjo nuspręsti, kaip pasirinkti tarp to, kas sena ir kas nauja.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Pasakoje skambėjusias temas sukūrė ir klarnetu grojo Ignas Daniulis

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Vaiko balsas – Dovydas Žilinskas

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Muzika – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Kristina Savickytė tinklalaidėje „Pasaka su uodega“ kviečia ne tik klausytis įvairių šalių pasakų, bet ir gaudyti pasakos uodegą. Kitaip tariant, kalbėtis su vaikais apie skirtingų šalių pasakas, užsiimti pasakos įkvėptais darbeliais ir pasakoje gaudyti retai vartojamus žodžius.

Ar žinote, kuo jūrų vanduo skiriasi nuo upių ir ežerų? Jis pilnas druskos. Gražią legendą apie tai, kodėl jūros vanduo sūrus, pasakoja mūsų kaimynai latviai. Pasakoje „Stebuklingosios girnelės“ išgirsite ne tik šią legendą, bet ir istoriją apie sudėtingus brolių santykius, apie teisingus žodžius ir negerus poelgius.

Tinklalaidę „Pasaka su uodega“ sugalvojo, pasaką adaptavo ir pasekė Kristina Savickytė

Muzikos garsais pasaką palydėjo muzikos terapeutė bei mokytoja Jurgita Žebrauskaitė-Taločkienė

Pasakoje skamba kalimba, skambantys blokeliai, taip pat smulkūs perkusiniai instrumentai – griaustinio, jūros, šulinukas ir kiti

Pasakos temą sukūrė ir klarnetu atliko Ignas Daniulis

Tinklalaidės muzikinė tema – J. S. Bacho „Goldbergo variacija“ nr. 10, atliekama pianisto Kimiko Ishizaka.

Tinklalaidė įrašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studijoje

Garso režisierė – Katažina Bitovt

Viršelio dizainas – Karolis Savickis

Projekto partneris – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Švedijoje egzistuoja keli unikalūs tvarkymosi būdai: döstädning, dö, reiškiantis mirtį, ir städning, įvardijantis valymą. Knyga „Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ yra būtent apie tai – išskirtinį namų priežiūros būdą, įkvepiantį iš anksto tvarkytis taip, lyg galėtum numirti bet kurią minutę. Tokiu būdu išvengiama per visą gyvenimą prikauptų nereikalingų daiktų, su kuriais po mirties tektų vargti artimiesiems. Pasitelkusi skandinavišką humorą ir išmintį menininkė Margareta Magnusson ne tik moko gyventi minimalistiškai, bet ir pataria, kaip pradėti jautrius pokalbius apie mirtį, kurių dažnai stengiamės išvengti. Ši knyga įprastai slegiančius pokalbius gali paversti tarpusavio supratimą ir pakylėjimą teikiančiais šeimos pašnekesiais.

„Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ – naudinga knyga, įkvepianti tinkamai prižiūrėti namus ir  tvarkytis visą gyvenimą, kad po jūsų ar kieno kito mirties likę asmeniniai daiktai netaptų našta artimiesiems. 

„Puiki knyga, padedanti šeimoms aptarti opius klausimus, apie kuriuos kitu atveju būtų sunku kalbėti“

TIMES

Jaudinanti dviejų draugių istorija nacių okupuotoje Prancūzijos sostinėje. Tai knyga apie baimę, kančią ir skaudžius likimo smūgius, kuriuos nugali nepalaužiama vidinė stiprybė, pasiaukojimas ir meilė. 

1939-ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus. 

Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai. 

Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei. 

„Motinos meilės stiprybė ir nesuvokiamai sunkūs karo meto pasirinkimai; šeimos saga, odė menininko sielai ir netgi detektyvo elementai. Skaitydama negalėjau sulaikyti ašarų ir atsitraukti iki pat paskutinio puslapio.“ 

Jill Santopolo, knygos „Šviesa, kurios netekome“ autorė 

„Nuostabus ir širdį veriantis kūrinys.“ 

 Kate Quinn , knygų „Kodas „Rožė“, „Alisos tinklas“ autorė

„Kristin Harmel – tikra pasakojimo meistrė. Puikus istorinis romanas!“

 Sadeqa Johnson, knygų „The House of Eve“, „Yellow Wife“ autorė

Kristin Harmel (g. 1979 m.) yra populiari rašytoja, kurios knygos nuolat tampa „The New York Times“ bestseleriais. Autorė rašymu „susirgo“ būdama šešiolikos. Baigusi Floridos universitetą, ji dirbo žurnalo „People“ reportere, taip pat rašė kitiems žurnalams bei televizijos laidoms. Pirmąją knygą K. Harmel išleido 2006-aisiais, būdama 27-erių. „Paryžiaus dukra“ yra 15-oji autorės knyga. Jos kūryba išversta į daugiau nei 30 kalbų. Lietuvių kalba yra išleisti jos romanai „Dingusių vardų knyga“, „Užmaršties saldumas“ ir „Gęstančių žvaigždžių miškas“.