Baimindamasi dėl savo saugumo, Tilė pasiprašo globos. Sukrečianti tikra istorija.
Keturiolikmetė Tilė įpykusi ant savo tėvų. Jos patėvis Deivas smurtauja prieš motiną, bet moteris nenori jo palikti. Nebegalėdama pakęsti nuolatinių barnių ir baimindamasi dėl savo pačios saugumo, Tilė apsigyvena pas globėją, tai yra pas mane. Jai atvykus pastebėjau, kad mergaitės skruostas sumuštas, matyt, konflikto metu.
Ne tik prižiūrėjau Tilę ir stengiausi, kad ji jaustųsi saugi, bet ir nerimavau dėl savo dukters Liusės, kuriai reikėjo priimti labai sunkų sprendimą. Vyliausi, kad ji apsispręs teisingai, nes šis sprendimas nulems visą likusį jos gyvenimą.
Tilės patėvis Deivas vis labiau visus kontroliavo ir darėsi kerštingesnis, bet mane ištiko šokas sužinojus, kiek toli jis pasišovęs eiti. Šitai jau nebuvo normalu; įtariau, kad vyksta dar kažkas, ko niekas nežino. Buvau teisi, nors norėjosi tikėti, kad klystu. Kol Tilė atsigaus, prireiks labai daug laiko.
„Vos paėmusi į rankas Cathy Glass knygą, turėjau ją perskaityti visą iškart... Cathy — ne tik rašytoja, bet ir nuostabi, rūpestinga moteris...“
Waterstones
„Cathy rašo iš širdies, pajunti kone materialias emocijas...“
Amazon
„Dar viena Cathy Glass knyga, kurios negalėjau paleisti iš rankų, kol nebaigiau skaityti...“
Amazon
„Nuostabiai parašyta... Ne tik puiki rašytoja, bet tikrai itin rūpestingas žmogus. Ir aš mąstau apie tai, kad norėčiau būti globėja. Cathy nepučia miglos, aiškiai parodo, koks sunkus ir varginantis šis darbas...“
Amazon
„Ji tikrai rašo iš širdies, neįmanoma neužmegzti emocinio ryšio. Jau užsisakiau kitą jos knygą...“
Amazon
„Puikiai parašyta istorija; Cathy pasakojimas įtraukia nuo pat pradžių. Jaudinančioje mergaitės (Tilės) istorijoje netrūksta netikėtų vingių...“
Goodreads
„Patiko! Perskaičiau vos porą kartų prisėdusi, tikrai sunku atsitraukti. Sveikinu, Cathy...“
Goodreads
Viena nuostabi moteris ir daugiau nei 150 jos globojamų vaikų.
Cathy Glass dirba globėja dvidešimt penkerius metus; per tiek laiko ji pasirūpino daugiau nei 150 vaikų ir užaugino tris savus. Būdama jau brandaus amžiaus, įgijo švietimo ir psichologijos studijų diplomą, rašo prisidengdama pseudonimu. Norėdami daugiau sužinoti apie Cathy Glass ir jos gyvenimą, apsilankykite www.cathyglass.co.uk.
Kai svarbus korumpuotos Niujorko advokatų kontoros klientas suimamamas dėl nužudymo, FTB paprašo buvusio sukčiaus, o dabar advokato Edžio Flino įtikinti jį liudyti prieš įmonę.
Edį nelengva prispausti, bet kai FTB atskleidžia turinti inkriminuojamos medžiagos apie jo žmoną, supranta, kad kitos išeities nėra.
Tačiau Edis įsitikina, kad kaltinamasis nekaltas, nors daugybė įrodymų liudija priešingai. FTB spaudžiamas išpešti sandorį, Edis turi rasti būdą įrodyti, kad jo klientas nekaltas.
Ant kortos pastatyta daug — pavojuje jo žmona. Ir ne tik dėl FTB…
„Viena iš labiausiai įtraukiančių knygų, kurias perskaitysite šiais metais.“
John Connolly
„Greitas, įtempto veiksmo, teisinis Cavanagh trileris tikrai užvaldys Johno Grishamo ir Michaelio Connelly gerbėjus netikėtais siužeto posūkiais.“
Library Journal
„Užburiantis trileris. Painus, kruvinas ir įtikinamas.“
Ian Rankin
„Gyvybinga, sumanu, malonu skaityti.“
The Times
Naujajame populiariausios The New York Times rašytojos, knygų „Aš prieš tave“ ir „Išdalintos žvaigždės“ autorės Jojo Moyes romane pristatoma painiavos, nesusipratimų ir antrų progų kupina istorija.
Kuo pavirsti, kai esi priverstas avėti svetimus batus?
Niša Kantor mėgaujasi kelionių po pasaulį kupinu turtuolės gyvenimu, kol vieną dieną jos vyras praneša apie skyrybas ir viską iš moters atima. Tačiau ji nenusiteikusi lengvai atsisakyti prabangos, prie kurios yra pripratusi. Vis dėlto, kolei kas Nišai tenka suktis iš paskutiniųjų — ji nebeturi nė batų, kuriuos prieš akimirką dėvėjo.
Taip nutiko, nes Sem Kemp, atsidūrusi juodžiausiame savo gyvenimo etape, netyčia paėmė Nišos sportinį krepšį. Tik ji vargiai turi kada jaudintis dėl įvykusio nesusipratimo, nes lieja prakaitą, kad nepalūžtų ir išlaikytų savo šeimą. Apsiavus Nišos raudonus krokodilo odos Kristiano Lubuteno batelius šešių colių aukščio kulnais Sem užlieja pasitikėjimas savimi. Moteris suvokia, jog kažkas privalo keistis, o tas kažkas — ji pati.
Išskirtinis Jojo Moyes humoras, nuostabus pasakojimas ir šiluma — romanas „Svetimi batai“ pasakoja apie tai, kaip viena smulkmena staiga gali pakeisti viską....
„Pašėlusiai džiugu. Moyes rašo šiltai ir su nuostabiai nuodėmingu humoro jausmu.“
The Times („Svetimi batai“ tapo šio leidinio mėnesio knyga)
„Pribloškiama. Niekas nekuria moterų portretų taip, kaip Moyes — tikroviškai, įtaigiai, linksmai ir su visomis jų silpnybėmis.“
Jodi Picoult
„Tik nedaugeliui autorių pavyksta priversti juoktis viename puslapyje ir ašaroti kitame. Moyes — viena iš jų.“
New York Times
„Labai smagi istorija apie gražią moterų draugystę.“
Marian Keyes
„Tokios knygos reikia kiekvienai iš mūsų. Neįtikėtinas ir nuotaikingas pasakojimas.“
Woman & Home
„Naujas užburiantis kūrinys. Vos pasinėrus į Sem ir Nišos gyvenimą, telieka greitai versti puslapius. Įdomus, įsimenantis, įtraukiantis pasakojimas.“
Daily Express
„Himnas moterų solidarumui, įpakuotas į be galo nuotaikingą keršo akciją.“
The Times
„Šiltas, gyvybingas ir viltingas romanas... Koks malonumas leisti laiką su Jojo Moyes netobulais, bet simpatiškais veikėjais. Dar vienas nuostabios autorės triumfas.“
Sunday Express
Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Po tavęs“, „Vis dar aš", „Išdalintos žvaigždės“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Nuotakų laivas.
Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų.
Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis su bene iškiliausiu K. Hamsuno kūrybos pavyzdžiu iš antros jo gyvenimo pusės (už jį rašytojui ir buvo skirta Nobelio premija), kai „hamsunišką“ impresionistinę stilistiką jau ėmė keisti realistinis vaizdavimo būdas, epinė raiška, nors ir nepraradusi savo ankstesnės emocinės ekspresijos.
Kūrinio centre — ryški paprasto, primityvaus žemdirbio Izaoko figūra, pakylėta iki apibendrinimo — sakmiško, simboliško, sakralaus. Įsikūręs plynoje, pelkėtoje, lig tol žmonių negyventoje žemėje, savo titaniškomis pastangomis ir ištverme Izaokas ją verčia klestinčiu ūkiu. Izaokas — branduolys, aplink kurį įsisuka kone tuzinas ryškių, spalvingų, įsimintinų personažų ir ima rastis daugiau naujakurių ūkių. Žmogaus darnus ryšys su gamta ir žeme čia lemia ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir išganymą nuo modernios civilizacijos grėsmių.
Tebeaidint Pirmojo pasaulinio karo sprogimams rašytame romane autorius įtaigiai ragina gelbėtis ir kliautis per amžius žmonijos fizinį ir dvasinį tvirtumą maitinusiais žemės syvais.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
„Triumfo arka“ — viena gražiausių XX a. knygų. Romanas pasakoja apie meilę ir mirtį Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Chirurgas Ravikas, iš Vokietijos pabėgęs emigrantas, apsigyvena pigiame Paryžiaus viešbutyje. Iš atminties dar neišblėsę Pirmojo pasaulinio karo košmarai, o ant slenksčio — naujojo grėsmė. Surusenusi meilė leidžia bent kiek pamiršti nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir į viską pažvelgti su remarkišku humoru bei ironija.
Antrasis Richardo Osmano romanas iš visus rekordus viršijusio, milijonais egzempliorių parduoto „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ serijos.
Kitas ketvirtadienis...
Elizabetė gauna laišką iš seno kolegos, su kuriuo ją sieja ilga istorija. Vyras padarė didžiulę klaidą ir dabar jam reikia pagalbos. Jis papasakoja apie pavogtus deimantus, nuožmų gangsterį ir iškilusį labai realų pavojų savo gyvybei.
Lavonų krūvai augant, Elizabetė į negailestingo žudiko medžioklę įtraukia Džoisę, Ibrahimą ir Roną. O jei jie ras ir deimantus, ką gi, tai būtų nebloga premija.
Tačiau šįkart jie susiduria su priešu, kuris nė nemirktelėjęs nugalabytų keturis senukus. Ar Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas ras žudiką (ir deimantus) anksčiau, nei žudikas ras juos?
„Ričardo natūralus humoro jausmas puikiai perkeltas ir į personažus, ir į dialogus. Vienas malonumas skaityti.“
Kate Atkinson
„Man nepaprastai patiko. Osmanui pavyko ir šį kartą, netgi geriau!“
Phillipa Perry
„Mums visiems reikalinga tokia atgaiva. Osmanas vis geresnis ir geresnis.“
Shari Lapena
„Šis sklandus ir lengvas pasakojimas nepalieka abejingų.“
The Times
„Jei jums patiko „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, jūsų laukia tikras malonumas, nes ši antroji knyga netgi geresnė.“
Good Housekeeping
„Kupina gero humoro ir širdingumo. Osmanas pateikė dar vieną privalomą skaitinį. Man nepaprastai patiko.“
Harlan Coben
„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.
Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją.
Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus.
Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis.
„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“
Washington Post
Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų.
2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).
NEW YORK TIMES BESTSELERIS
Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.
Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.
Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...
Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.
„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.
„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.
The Washington Post
JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.
JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja.
Vienas garsiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų Antonio Muñoz Molina – Ispanijos Nacionalinės literatūros premijos laimėtojas, Ispanijos Karališkosios akademijos narys, 2018 m. nominuotas prestižinei tarptautinei Bookerio premijai.
Jo kūrinys „Vienas minioje“ 2020-aisiais buvo įvertintas prestižine Prancūzijos „Prix Médicis“ premija už geriausią užsienio literatūros romaną.
Daugybė žymių rašytojų peno savo kūrybai sėmėsi vaikščiodami miestų gatvėmis ir stebėdami jose kunkuliuojantį gyvenimą. Iš apšnerkštų užkaborių ir spindinčių aikščių surinkę savo epochos nuolaužas, jie sukurdavo kažką naujo, šokiruojančio ir gražaus.
Knygoje „Vienas minioje“ Antonio Muñoz Molina žengia De Quinceyʼio, Baudelaireʼ, Poe, Joyceʼo, Benjamino, Melvilleʼio, Lorcos, Whitmano ir kitų plunksnos virtuozų pramintu taku, nežinomo klajūno rašytojo akimis stebėdamas Paryžiaus, Madrido ir Niujorko megapolių kasdienybę atšiauraus kapitalizmo epochoje.
Šis eksperimentinis romanas – savotiškas koliažas. Vaikščiodamas po miestą rašytojas fiksuoja savo įspūdžius, rikiuoja nugirstų pokalbių nuotrupas, laikraščių antraštes, pardavėjų riksmus, dainelių fragmentus, pastebėtas knygų citatas, taip pat – galingu srautu iš milžiniškų ekranų srūvančias reklamas, kurios iliustruoja visuomenės gyvenimo būdą, įsigalėjusią vartotojišką psichologiją, žmogaus akistatą su nemalonia tikrove. Tuo pat metu autorius meistriškai įpina pasakojimus apie tuose miestuose gyvenusius ir kūrusius rašytojus bei menininkus, atskleidžia menkai žinomas jų gyvenimo detales, paveikusias jų kūrybą ir padėtį visuomenėje.
Visą šią margą literatūrinę mozaiką Antonio Muñoz Molina meistriškai pagardina sodriu humoru, satyra ir sarkazmu. Nors skvarbus autoriaus žvilgsnis aprėpia opiausias šiuolaikinės visuomenės problemas, jo pasakojimas gyvas ir patrauklus, įtraukiantis ir masinantis skaityti be sustojimo – nuo pirmo iki pat paskutinio puslapio.
„Eklektiškas ir išskirtinis romanas, natūraliai balansuojantis tarp grožinės literatūros, asmeninio pasakojimo ir literatūrinės esė žanrų.“
„El Correo Gallego“
„Nacių konspiracija“ – tai bestselerių autorių Brado Meltzerio ir Josho Menscho meistriškai papasakota mažai žinoma istorija apie nacių sąmokslą Antrojo pasaulinio karo įkarštyje nužudyti Frankliną Rooseveltą, Josifą Staliną ir Winstoną Churchillį.
1943 m., siautėjant karui su nacistine Vokietija, prezidentas Franklinas Rooseveltas siekė svarbaus tikslo – akis į akį suorganizuoti pirmąjį istorijoje susitikimą su savo sąjungininkais Josifu Stalinu ir Winstonu Churchilliu. Šis Didžiojo trejeto susirinkimas Teherane (Iranas) turėjo nulemti kai kurias svarbiausias strategines karo detales. Tačiau apie tai sužinoję naciai pradėjo rengti slaptą planą – sąmokslą, kuris turėjo pakeitęs istoriją.
„Nacių konspiracija“ – tai drąsių operacijų, diplomatinių gudrybių ir politinių intrigų kupina tikra istorija apie lemiamą susitikimą Teherane ir nacių sąmokslą prieš tris didžiųjų sąjungininkų valstybių vadovus. Knygoje pasakojama apie didžiuosius XX a. politinius protus, o lemtingi karo metai aprašomi nevengiant sukrečiančių detalių. Didžiojo trejeto susitikimas pakeitė Antrojo pasaulinio karo eigą. Tačiau nedaug trūko, kad pasaulio istorija būtų pasisukusi visai kitaip.
BRADAS MELTZERIS yra dešimties bestselerių autorius, vienas iš nedaugelio, kurio knygos pateko į bestselerių sąrašą grožinės ir negrožinės literatūros, patarimų, knygų vaikams ir net komiksų kategorijose. Jo knygos yra išverstos į daugiau nei 25 kalbas. Jis taip pat yra History Channel televizijos laidų vedėjas.
JOSHAS MENSCHAS yra New York Times bestselerių autorius ir dokumentinių televizijos laidų prodiuseris, daugiausia dėmesio skiriantis Amerikos istorijai ir kultūrai. Joshas – apdovanojimus pelniusių History Channel, PBS, National Geographic, Discovery laidų vedėjas, scenaristas ir režisierius.
„Begalinė sėkmė! Apie Antrąjį pasaulinį karą jau niekada nebegalvosite taip pat.“
Bradas Thoras, bestselerių autorius
„Meltzeris ir Menschas yra tikri meistrai.“
Jonas Meachamas, „The Soul of America“ autorius
„Tikra istorija, skaitoma kaip trileris.“
Alexanderis S. Vindmanas, buvęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas
„Išskirtinė ir įsimintina skaitymo patirtis... Įtraukianti nuo pradžios iki galo.“ Bookreporter.com
Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus - WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).
Trečiasis „Toros“ trilogijos romanas „Beodis dangus“ – paskutinis pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią merginą. Persikėlusi į Breilaną Tora vylėsi, kad visi ją kamavę demonai liko praeityje, tačiau jos ramaus gyvenimo iliuzija dūžta į šipulius. Miręs kūdikis paliko Torai ne tik fizines, bet ir negyjančias dvasines žaizdas.
Balansuodama tarp gyvenimo ir mirties, jauna mergina vis giliau grimzta į kančios ir beprotybės liūną, o vienintele Toros atrama tampa netikėtai pasirodžiusi teta Rakelė. Sužinojusi siaubingą merginos paslaptį Rakelė, nepaisydama sunkumų, pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų Torą ir suteiktų jai šansą gyventi savo gyvenimą. Tačiau kas pasirūpins Tora, kai tetos Rakelės nebebus?
„Beodis dangus“ – tai trečias pasakojimas apie Norvegijos šiaurėje gyvenančią Torą, „vokiečio pavainikę“, ir jai tekusius rūsčius išmėginimus. Romanų trilogija, parašyta poetine, šiaurietiško niūrumo bei jaudinančios rimties nestokojančia kalba, vaizduoja ryškų ir sukrečiantį nepaprastos mergaitės paveikslą.
Dažnai renkamės sprendimus, kurių nenorėtume rinktis. Užmiršome apie vidines sienas, kurias statėme siekdami įtikti visuomenei ir parodyti, kad esame normalūs, kaip visi. Ir jau seniai pamiršome, kaip už tų sienų verkia mūsų širdis, kiekvieną dieną laukianti, kada gi galės pasidžiaugti savo laisvu pasirinkimu.
Kada imsite rinktis gyvenimą, o ne pataikavimą? Kada pradėsite gyventi sau, o ne dėl naudos? Kviečiu jus į kasdieninę dvasios kelionę vidinės laisvės ir tiesos link. Keliausime pakylėtomis mintimis, kiekvienam nešime šviesą, kiekviename sutiktame žmoguje matysime tik gėrį, kiekvienoje akimirkoje įžvelgsime didžiausią pasaulio stebuklą, džiaugsimės šia diena, džiaugsimės savimi, saule ir vandeniu, paukščiuku ir vabalėliu, rasos lašeliu ir vandenynu.
Te šioje kelionėje į vidinių lobių karalystę jūsų vedlys bus širdis.
Ar tu esi laisvės, ramybės, palaimos ieškotojas? Ieškai tikrumo?
Gal išbandei daug praktikų ir ieškai toliau? O gal tau pažįstamas jausmas, kada pats sau tyliai kuždi, kad niekur ir nenukeliavai, kad širdies kelias ne tau? O nuėjai taip toli...
Gal visgi verta palikti viską taip, kaip suradai čia atvykęs, taip, kaip buvo? O gal palik pasaulį pačiam pasauliui?
Jei taip, tada šią akimirką kviečiu tave būti atvirą sau ir tapti laisvą tiesiog dabar. Laisvą nuo visų pasaulio nuomonių ir koncepcijų, nuo lūkesčių ir išvadų, nuo gailesčio ir nerimo, laisvą nuo pačios laisvės. Kas, jei aš tau pasakysiu, kad "laisvė" taip pat yra koncepcija, kuri tave vėl supančios naujomis "laisvės" tiesomis? Kur eisi tada? Nenusimink, viskas jau yra gerai, kviečiu tave niekur daugiau neiti, nieko neieškoti, kviečiu grįžti namo. Grįžkime kartu.
NAMAI TURĖTŲ BŪTI VIETA, KUR GALI BENDRAUTI IR JUOKTIS. KUR JAUTIESI SAUGUS, PALAIKOMAS IR SUPRASTAS. KUR GALI BŪTI SAVIMI.
Šioje nuostabioje naujoje knygoje Meikas Wikingas aiškina, kokį poveikį namų dizainas daro mūsų gerovei ir kaip, pasitelkę daniškojo hygge principus, galime paversti juos vieta, kurioje ne tik gyvensime, bet ir klestėsime.
Kopenhagoje veikiančio Laimės tyrimų instituto duomenimis paremtoje knygoje pasakojama, kokią didelę reikšmę gali turėti maži pokyčiai, aiškinama, ko imtis, kad bet kuris kambarys atrodytų erdvesnis, kodėl apvalus valgomojo stalas teikia daugiau džiaugsmo ir koks svarbus yra tinkamas apšvietimas.
Nesvarbu, kiek erdvės turite ar koks yra jūsų biudžetas, Meikas parodys, kaip susikurti hygge namus ir tapti pačiais laimingiausiais žmonėmis.
Meikas Wikingas 2013 m. Kopenhagoje, Danijoje, įkūrė pirmąjį pasaulyje Laimės tyrimų institutą. Jis yra trijų pasauliniais bestseleriais tapusių knygų „Mažoji laimės knyga. Hygge“, „Mažoji laimės knyga. Lykke“ ir „Menas kurti prisiminimus“ autorius. Visame pasaulyje jų buvo parduota daugiau nei 2 milijonai egzempliorių.
Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.
Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.
Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.
„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier
Persižegnok ir melskis, kad mirtum... greitai.
Apleistame name Los Andžele randama išniekinta ir žiauriai nužudyta jauna moteris. Ant sprando jai išraižytas keistas dvigubas kryžius — tai psichopato, žinomo kaip Krucifiksas, ženklas.
Bet ar taip galėtų būti, nes prieš dvejus metus Krucifiksas buvo sugautas, nuteistas ir jam įvykdyta mirties bausmė. O gal jį kas nors mėgdžioja? Nejaugi Žmogžudysčių skyriaus detektyvui teks pripažinti tai, apie ką nenori nė pagalvoti? Galbūt tikrasis Krucifiksas vis dar laisvėje ir erzina Robertą Hanterį, kuriam niekaip nepavyksta jo atskleisti ir sučiupti?
Hanterio ir jo naujojo partnerio laukia nesuvokiamas košmaras...
„Intriguojantis... ne jautruoliams.“
Heat
Italų kilmės rašytojas Chrisas Carteris gimė Brazilijoje, o Mičigano universitete studijavo psichologiją ir nusikalstamą elgseną. Kaip Mičigano valstijos apygardos prokuroro kriminalinės psichologijos komandos narys, jis apklausė ir tyrė daugybę nusikaltėlių, įskaitant ir serijinius žudikus.
New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.
Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.
Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta...
„Didinga... Tobulas magijos, nuotykių, romantikos ir plieninio ryžto kovoje tarp gėrio ir blogio lydinys, vis primenantis mums, kad nors kova gali išgelbėti, tvirtybės semiamės iš namų, židinio ir bendruomenės. Nuostabi ir įkvepianti knyga.“
Kirkus
„Mitriai ausdama išskirtinę literatūrinę magiją, N. Roberts ir vėl sulieja kerinčius veikėjus, išmoningą siužetą bei jaudulį keliančią įtampą savo finalinėje „Išrinktosios sagos“ trilogijos dalyje.“
Booklist
„Paskutinė „Išrinktosios sagos“ dalis yra nenuginčijamo N. Roberts gebėjimo pasakoti įrodymas, pilna fantazijos postapokaliptinė istorija. Veikėjai čia apsuka visą ratą, nepalikdami šios įtemptos, energingos istorijos palaidų galų.“
Library Journal
,,Nerimas nevaikšto vienas. Jis mėgsta draugų kompaniją.
Nerimas neatsiranda tiesiog iš niekur. Jis gimsta.‘‘
Judsonas Breweris
Gyvename itin neramiais laikais. Kaip visuomenė susidūrėme su pandemija, kaip privatūs asmenys išgyvename problemas darbe, namuose, augindami vaikus; stengiamės atsispirti norui kas vakarą nusiraminimui atsikimšti vyno butelį, jaučiame, kad visko – tiesiog per daug, prarandame kontrolę.
Nerimas dažnai suvokiamas kaip būsena tarp lengvo nuogąstavimo ir visiškai užvaldžiusios panikos. Tačiau jis taip pat yra priklausomybių ir blogų įpročių variklis – viena iš emocinio valgymo, atidėliojimo, blogų naujienų naršymo internete, įnikimo į socialinius tinklus priežasčių. Be to, nerimas kyla kaip tik toje smegenų dalyje, kuri priešinasi racionaliam mąstymui. Įstringame uždarame nerimo ir jo varomų įpročių rate, nežinodami, kaip iš jo ištrūkti ir iš kur gauti valios jį įveikti.
Knygoje ,,Laisvi nuo nerimo‘‘ amerikiečių psichiatras, neuromokslų specialistas Judsonas Breweris, pasitelkdamas naujausius neurologijos laboratorijose ir klinikinėje praktikoje įrodytus metodus, išradingai atskleidžia, kodėl taip sunku ištrūkti iš nerimo pinklių, pataria, kaip laviruoti norint atsikratyti senų, nerimą kurstančių įpročių ir, pasinaudojant dėmesingo įsisąmoninimo metodais, išsilaisvinti iš įsišaknijusių minčių sekos.
SODE RASTI KŪNAI
Kuomet besilaukianti Sefrona Katler su draugu Tomu įsikelia į Skelton Pleiso 9-ąjį namą ir pradeda jį renovuoti, jie tikrai nesitiki sode rasti lavoną. Tiesą sakant, du.
POLICIJOS TYRIMAS
Teismo medicinos ekspertizė parodo, kad kūnai buvo palaidoti maždaug prieš trisdešimt metų, todėl policija apklausia buvusią sodybos šeimininkę – Sefės močiutę Rozą.
APKLAUSIAMA ŠEIMININKĖ
Roza serga Alcheimeriu, todėl jos atmintis stipriai šlubuoja. Ji negali padėti policijai, bet akivaizdu, kad ji kažką prisimena.
ŽUDIKAS LAISVĖJE?
Po truputį sugrįžtant Rozos atminties nuotrupoms, o policijai tęsiant tyrimą, Sefė baiminasi, kad ją ir sodybą kažkas stebi...
Kas nutiko prieš trisdešimt metų?
Ką bendro su tuo turi jos močiutė?
Ar Sefei gresia pavojus?
Britų autorė Claire Douglas yra parašiusi septynis trilerius, tarp jų ir „Pora iš 9-ojo namo“, kuris sulaukė stulbinamo populiarumo ir yra The Sunday Times bestselerių sąrašuose. Autorės knygos yra išverstos į dvidešimt kalbų.
Galbūt jūsų tėvai buvo sunkiai sukalbami, nebrandūs arba emociškai nepasiekiami?
Jeigu užaugote su emociškai nebrandžiu, neprieinamu ar savanaudžiu tėvu, motina ar kitu globėju, veikiausiai jus tebekamuoja pykčio, vienišumo, išdavystės ir apleidimo jausmai. Galbūt vaikystę atsimenate kaip metą, kai į jūsų emocinius poreikius nebūdavo atsiliepiama, kai jūsų jausmai nelaikyti svarbiais, kai bandydami atsverti tėvų elgesį prisiėmėte suaugusiesiems skirtų atsakomybių ir rūpesčių. Šitokios vaikystės žaizdos gali būti užgydytos, ir jūs tikrai galite pajudėti pirmyn gyvenimo keliu.
Perversmą sukėlusioje knygoje „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai“ klinikinės psichologijos mokslų daktarė Lindsay C. Gibson atskleidžia emociškai nebrandžių ar nepasiekiamų tėvų auklėjimo žalą ir įvardija jų tipus:
EMOCIONALŪS TĖVAI
Vaikui suteikia nerimą ir nesaugumą
RYŽTINGI TĖVAI
Nuolat užsiėmę visko ir visų tobulinimu
PASYVŪS TĖVAI
Vengia susidurti su nemaloniais dalykais
ATSTUMIANTYS TĖVAI
Atstumia, ignoruoja ir įžeidinėja aplinkinius
Ji taip pat pateikia įvairių būdų, kaip pagyti nuo vaikystėje užgimusių skausmo ir sumaišties, išsilaisvinti nuo emocinio tėvų nebrandumo, sugebėti valdyti reakcijas į tėvus, išvengti naujų nusivylimų, kaip ilgainiui išmokti užmegzti sveikus ir prasmingus santykius bei susikurti geresnį gyvenimą.
„Vienas svarbiausių psichiatrijos veikalų nuo Sigmundo Freudo laikų.“
The New York Times Book Review
Dr. Judith Lewis Herman – viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų, Harvardo universiteto psichiatrijos profesorė ir Kembridžo ligoninės smurto aukų programos vadovė, daugelį apdovanojimų pelniusių knygų autorė.
Knygoje „Trauma ir išgijimas“ analizuojamas ryšio atkūrimas tarp viešojo ir asmeninio pasaulio, tarp individo ir bendruomenės, tarp vyrų ir moterų. Tai knyga apie bendrumą, kuris sieja prievartos aukas ir karo veteranus, smurtą patiriančias moteris ir politinius kalinius, žmones, kurie išliko po tautas valdžiusių diktatorių sumanytose koncentracijos stovyklose patirto siaubo, ir tų, kurie ištvėrė privačias, slaptas „koncentracijos stovyklas“, įkurtas namuose viešpataujančių tironų.
„Pačios sunkiausios traumos – ne tos, kurias patiria žmonės, užklupti gamtos katastrofų ar techninių avarijų, – tokių įvykių tyčia niekas nesukelia, juose nėra piktos intencijos, jie išgyvenami kaip nelaimingi atsitikimai. Baisiausios mums – kitų žmonių sukeltos kančios. Jos palieka skaudžiausius pėdsakus, nes tuomet susiduriame su kitų žmonių pikta valia ir brutalia jėga, kurią jie naudoja prieš mus. Ši knyga – apie ištvėrusius tokias kančias. Apie sunkius ir ilgalaikius smurto padarinius. Apie daug kantrybės ir profesionalumo reikalaujantį traumų aukų gydymą.“
Prof. Danutė Gailienė
Williamo B. Irvine‘o knygoje „Geras gyvenimas pagal senovės stoikus“, pasitelkus senovės stoikų įžvalgas ir psichologijos mokslo žinias, brėžiamos gairės visiems, kas nori išvengti nuolatinio nepasitenkinimo jausmo, pasiekti taip trokštamą ramybę ir sumažinti nerimą. Autorius pataria nesigręžioti į praeitį, o verčiau tapti dėmesingais savo pačių gyvenimo stebėtojais ir, žinoma, veikėjais. Aprašo, kaip reaguoti į nemalonias patirtis, identifikuoti nesėkmių ištakas, išgyventi sielvartą, susitaikyti su neišvengiama senatve, kaip atsispirti garbės ir kuo didesnio turto pagundoms.
Williamas B. Irvine‘as – filosofijos profesorius, dėsto valstybiniame Wrighto universitete Ohajaus valstijoje, JAV. Septynių knygų autorius, taip pat rengiantis straipsnius tokioms žiniasklaidos gigantėms kaip Time, BBC, Huffington Post.
Labiausiai norėčiau, kad knygoje išsakytos mintys pasiektų žmones, susimąstančius apie tai, ar tinkamai jie gyvena. Supratusius, kad jiems stinga aiškios gyvenimo filosofijos, ir besiblaškančius savo kasdienėse veiklose, kai vienos dienos darbais paneigiami kitos dienos pasiekimai. [...] Rašiau galvodamas apie tai, ką pasakytų senovės stoikai, jei jiems patiems tektų sudaryti patarimų XXI a. žmogui, kaip tinkamai nugyventi savo gyvenimą, sąvadą, – kokia būtų ta jų patarimų knyga?
Amerikiečių autorė Toni Morrison (1931–2019) – daugybės prestižinių apdovanojimų laimėtoja: Pulitzerio premijos laureatė, JAV Nacionalinės knygų kritikos prizo nugalėtoja, 1993 metais už romaną ,,Mylima‘‘ pelniusi Nobelio literatūros premiją.
,,Mylima‘‘ vadinama vienu ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas. Romane pasakojama sukrečianti istorija apie Ameriką po Pilietinio karo ir dramatišką moters kovą su vergovės fantomais.
Sitė gimė verge ir pabėgo į Ohajo valstiją, tačiau, nors nuo to laiko praėjo aštuoniolika metų, vis dar nesijaučia laisva. Ją persekioja kraupūs prisiminimai iš senųjų, kadaise širdžiai mielų namų, kuriuose, norėdama apsaugoti mylimą dukterį nuo persekiotojų, buvo priversta ryžtis baisiam nusikaltimui. Kad ir kaip stengtųsi atsikratyti praeities šleifo, tai nėra paprasta – pamiršti neleidžia vaiduokliška dukters dvasia, o netikėtai gyvenime pasirodžiusi paauglė, kuri vadina save Mylima, dienos švieson vėl iškelia siaubingą Sitės paslaptį.
Nors moterys vis dažniau renkasi darbo sritis, kuriose tradiciškai dominavo vyrai, o išsilavinimu ir profesine kompetencija juos dažnai lenkia, dešimtmečius vykstanti moterų kova už lygybę vis dar neketina rimti. Nuo 2000 metų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka pastovus ir siekia apie 20 %, įmonių vadovių moterų skaičius mažėja, net tokie pasaulyje garsiai nuskambėję judėjimai kaip #MeToo ir #TimesUp aiškaus proveržio pasiekti nepadeda.
Stacey Vanek Smith savo knygoje „Machiavellis moterims“ siūlo pasitelkti garsiojo XVI amžiaus filosofo Niccolò Machiavellio aprašytus vadovavimo principus ir Renesanso politikos subtilybes, kurios gali padėti moterims perimti kontrolę į savo rankas bei išlaikyti valdžią karjeroje.
Stacey Vanek Smith – ilgametė JAV visuomeninio radijo NPR reporterė, savo laidose aptarianti verslo ir ekonomikos temas. Kilusi iš Aidaho valstijos, baigusi Prinstono universitetą, kur gavo lyginamosios literatūros ir kūrybinio rašymo bakalauro diplomą, S. V. Smith tęsė mokslus ir po kelių metų įgijo žurnalistikos magistro laipsnį prestižiniame Kolumbijos universitete.
Gwen Strauss knyga ,,Devynios‘‘ atkuria tikrą autorės močiutės sesers Hélène Podliasky istoriją ir pasakoja apie jos suburtą jaunų moterų devynetuką, kuris pabėgo iš nacių stovyklos ir leidosi į dešimties dienų išlikimo žygį per Antrojo pasaulinio karo fronto linijas: iš Vokietijos atgal į Paryžių.
Prie pasipriešinimo nacių okupacijai judėjimo prisijungusioms moterims tuomet dar nebuvo nė trisdešimties. Jos kontrabanda per visą Europą gabeno ginklus, talkino agentams parašiutininkams, koordinavo komunikaciją tarp regioninių sektorių, padėjo kurti išsigelbėjimo kelių tinklą į Ispaniją, slėpė žydų vaikus. Suimtos Prancūzijos policijos, tardytos ir kankintos gestapo, jos keliavo iš vieno kalėjimo į kitą, kol galiausiai buvo deportuotos į Vokietiją. Jų grupė kūrėsi palaipsniui, vis suvedant aplinkybėms: susikirtus keliams, patekus į tuos pačius kalėjimus, atsidūrus Ravensbriuko koncentracijos stovykloje. Kai galiausiai moteris įkalino Leipcigo darbo stovykloje, jas jau siejo neišardoma ir brangi draugystė. Paskutinėmis karo dienomis Devynios buvo priverstos stoti į mirtininkų eiseną, tačiau nutaikė akimirką, sukaupė drąsą ir pabėgo...
Gausia archyvine medžiaga ir liudininkų atsiminimais paremtas, širdį veriantis Gwen Strauss pasakojimas – tai jaudinantis žmogiškumo, dvasios stiprybės, tikėjimo ir bendrystės, kurie nemiršta net baisiausiais žmonijos istorijos tarpsniais, liudijimas.
,,Įtraukianti, kinematografiška, tikrais faktais paremta istorija apie stiprybę atsilaikyti, drąsą, draugystę ir išlikimą pačiais tamsiausiais laikais.‘‘
The Guardian