Knygos

Namo Grožis begalinis, jo Gerumas beribis.

Magiška istorija, kurios veiksmas vyksta į sapną panašioje alternatyvioje tikrovėje, nominuota World Fantasy Awards premijai ir įvertinta prestižine Women's Prize for Fiction premija už grožinę literatūrą. 

Piranezis gyvena labai neįprastame name – neišmatuojamo dydžio statinyje su galybe kambarių, koridorių ir pasieniuose stūksančiomis statulomis. Salių labirintuose nestinga gyvybės. Vandens srautų apsemtose žemutinėse salėse neršia žuvys, vėžiagyviai ir tarpsta jūrų augmenija, viršutinės salės skendi debesyse, o vidurinėse skrajoja paukščiai. Namo laiptatakiais neretai atplūsta bangos, bet Piranezis nebijo griausmingų potvynių ir atoslūgių – jis puikiai orientuojasi salių ir koridorių labirintuose. Jis yra mokslininkas ir gyvena tam, kad žvalgytų namą.

Du sykius per savaitę Piranezį aplanko vyras, pramintas Kitu. Kartais jis prašo padėti ieškoti informacijos apie name slypinčias Didžias ir Slaptas Žinias, kartais atgabena nesuprantamų, bet labai vertingų daiktų. Kitas – vienintelis Piraneziui žinomas gyvas žmogus, iki šiol name jam pavyko rasti tik keliolikos mirusių žmonių kaulus. 

Užsiimdamas įprastais tyrimais Piranezis aptiko dar vieno asmens pėdsakus ir leidosi į paieškas, galinčias atvesti į pasaulį, egzistuojantį anapus to, kurį jis visada pažinojo. Ar bent jau tarėsi pažįstąs.

„Knyga, kurios neįmanoma išleisti iš rankų. Kupina vaizdingų aprašymų, žavi, verianti širdį ir prisotinta magijos.“

Bookpage

Ši knyga pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą.

Knygoje „Kas tau nutiko?“ legendinė TV laidų vedėja, prodiuserė, filantropė Oprah Winfrey ir medicinos daktaras, vaikų psichiatras ir neuromokslininkas dr. Bruce’as Perry’is kalba apie traumų ir nepalankių gyvenimo aplinkybių poveikį. Daugelis prisiminimų ir vaikystės potyrių turi ilgalaikį poveikį mūsų, jau suaugusių žmonių, fizinei ir emocinei sveikatai. Tai, kas mums nutiko vaikystėje, leidžia gana taikliai nuspėti, su kokiais pavojais fizinei ir psichinei sveikatai galime susidurti vėliau.

Asmeniškai, atvirai ir šiltai kalbėdamiesi knygos autoriai tyrinėja, kaip tai, kas mums nutinka vaikystėje, veikia mums suaugus. Winfrey ir Perry’is skatina mus, užuot susitelkus į klausimą „Kas tau negerai?“ ar „Kodėl taip elgiesi?“, domėtis „Kas tau nutiko?“.

Abu autoriai gilinasi ne tik į naują žmonių elgesio supratimą, bet taip pat ir į trauminių išgyvenimų poveikį mūsų gyvenimui. Tai padeda kiekvienam suprasti savo praeitį ir rasti kelią į ateitį – atverti duris atsparumui ir gijimui.

Oprah Winfrey dalijasi pasakojimais iš savo praeities ir savo supratimu apie pažeidžiamumą, kylantį dėl trauminių išgyvenimų ankstyvame amžiuje. Kad geriau suprastume ir įveiktume patirtų traumų padarinius, kartu su dr. Perry’iu Winfrey meistriškai sujungia pasakojimo galią su mokslu ir klinikine patirtimi.

„Kiekvieną naktį čia girdžiu balsą. Kaip jis šaukia mane ir mano vaiką. Kodėl? Turiu eiti į jūrą. Atsakymas ten, galbūt giliai dugne.“

Martiną visuomet traukė jūra, tad iš tėvų paveldėjęs namą Oruste, nedidelėje saloje Švedijoje, jis daug nesvarstydamas persikelia ten su žmona Aleksandra ir dviem vaikais – trimečiu Adamu ir vos kelių mėnesių Nele. Tačiau vieną sausio dieną, šeimai iškylaujant pajūryje, Adamas nepastebimai dingsta – bangose tėvai tepamato raudoną jo kibirėlį... Vietos tyrėjai taip ir neranda berniuko kūno, o tai pastumia Martiną gilyn į kalte ir abejonėmis grįstą sielvartą.

Kaip tik tuo metu į salą gyventi atvyksta fotografė Maja. Sužinojusi apie Martino ir Aleksandros nelaimę, ji prisimena savo darbą policijoje ir imasi padėti porai aiškintis berniuko dingimo aplinkybes. Po kiek laiko juos pasiekia makabriška žinia: Adamas nebuvo pirmasis vaikas dingęs saloje – toje pačioje vietoje, tą pačią sausio dieną čia jau keletą dešimtmečių dingsta vaikai...

Kokias paslaptis slepia Orusto salos bendruomenė? Koks siaubas iš tikrųjų slypi jūros bangų ošime?

„Įspūdinga, stiprius jausmus sukelianti kaltės išpirkimo istorija. Joje susipina psichologinė įtampa ir nerimastinga antgamtinė atmosfera, nužymėta žmogiškųjų manijų ir vaiduokliškų grėsmių.“
Booklist (US)

Susanne Jansson (Siusan Janson, 1972-2019) – švedų žurnalistė, fotografė ir rašytoja. Debiutinis autorės romanas „Aukojimo pelkė“ („Baltos lankos“, 2018) buvo išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir išliaupsintas ne tik kritikų, bet ir populiariosios britų rašytojos Paulos Hawkins. Antras, paskutinis, autorės romanas „Žiemos vanduo“ išleidžiamas 22 šalyse.

Tai jaudinantis pasakojimas apie apgaulę ir kankinančią nežinomybę. Kvapą gniaužiančių įvykių ir netikėtumų kupiname romane pramanai susipina su gyvenimo tikrove.

Staiga dingsta Nikolas Spenseris, charizmatiškas medicinos tyrimų bendrovės „Stela“, kuriančios skiepą nuo vėžio, vadovas. Privatus jo lėktuvas sudūžta skrisdamas į Puerto Riką, bet jo kūnas nerandamas. 

Pirmieji skiepo bandymų rezultatai atrodė daug žadantys. Tačiau dingus Spenseriui pranešama, kad kuriamas skiepas nebus patvirtintas. Netrukus paaiškėja, kad iš „Stelos“ dingo didžiulės pinigų sumos, tarp jų – kiekvienu savo centu rizikavusių žmonių gyvenimo santaupos. Vagyste įtariamas pats Nikas.

Marša Dekarlo, visų vadinama Karle, trisdešimt dvejų metų žurnalo reporterė, gauna užduotį parašyti išsamų straipsnį apie šią istoriją. Kai ji imasi savo tyrimo, iškyla klausimų, į kuriuos iš pradžių neįmanoma atsakyti: Nikolas Spenseris negyvas ar slapstosi? Ar jis kaltas, ar buvo pakištas? Kodėl staiga pakito medikų požiūris į skiepą? 

Mary Higgins Clark (Merė Higins Klark, 1927–2020)

JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, visame pasaulyje vertinami skaitytojų ir kritikų, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota daugiau kaip 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama Mary Higgins Clark buvo daugelio prestižinių premijų laureatė, jos vardu pavadintas vienas iš svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro autoriams.

Pirmieji bandymai skristi, nerti nuo uolos, pabėgti nuo plėšrūnų ar panirti į jūros gelmes... Kaip ir žmonių vaikai, gyvūnų mažyliai turi ugdyti gebėjimus, padėsiančius išgyventi. 

Ką mažieji gyvūnų mylėtojai ir jų tėvai ras šioje knygoje?

─ Gausybę įdomių faktų apie pačius įvairius gyvūnų karalystės mažylius: nuo žinduolių ir paukščių iki roplių ir žuvų.

─ Dideles, per du puslapius išsidėsčiusias mieliausių mažylių nuotraukas, kurios kaskart privers nusišypsoti.

─ Trumpus, bet informatyvius aprašymus apie gyvūnų elgesį ir jiems nepaprastai svarbų tarpusavio bendravimą.

─ Plačiai aptartus gyvūnų mažylių raidos etapus: pirmuosius žingsnius, medžioklės ir mitybos pamokas, ankstyvuosius žaidimus.

„Dirbdami po kelis darbus vienu metu, negebame išnaudoti viso savo potencialo. Knyga siūlo praktinius žingsnius šiai situacijai ištaisyti.“

Med. dr. Frankas Lipmanas

„Internetas ir įtaisai į mūsų gyvenimus atėjo dar ne per seniausiai, bet žmonėms jau nuo seno nelengva nustygti vietoje - čia ir dabar. Įvairios filosofijos kryptys ir religijos jau daug šimtmečių mus bando grąžinti į dabartį per maldą ar meditaciją, ir ne šiaip sau. Dabarties akimirką juk viskas ir vyksta, ir tik dabartyje mes išties turime ryšį su savimi, kitais, su visa Visata. Tačiau žmogiškoji prigimtis nuolat verčia galvoti apie praeitį ir ateitį – bandome suvokti, kas jau įvyko, svarstome, kas dar nutiks.“

Mūsų gyvenime tapo įprasta pilni sąrašai darbų, dėmesį kaustančios technologijos. O jei imtume ir sutelktume savo dėmesį vienu metu tik į vieną dalyką? 

Thatcheris Wine‘as, remdamasis psichologijos ir neuromokslų tyrimais, sąmoningumo meditacijomis ir savo asmenine patirtimi, knygoje „Monotaskingo metodas“ skatina valdyti savo dėmesį ir nukreipti jį tinkama linkme.

• Išmokite atsispirti vidiniams ar aplinkos trikdžiams.

• Sutelkite dėmesį skaitydami, vaikščiodami, klausydami muzikos, būdami su draugais, šeima ar darbo susirinkimuose. Darykite tai, ką ir taip jau darote – valgykite, žaiskite ir kurkite, tik nuo šiol kur kas dėmesingiau.

• Dirbkite vienu metu tik po vieną darbą – darbas bus produktyvesnis, ne taip stresuosite, jausitės laimingesni ir gyventi bus smagiau! 

Pusryčiai su Seneka. Gyvenimo meno vadovas

David Fideler

Dabar, kai tik turiu galimybę, mano tobulas rytas – tai pusryčiai lauke, kartu su Senekos išmintimi. Iš čia ir kilo šios mano knygos pavadinimas.

Knygoje „Pusryčiai su Seneka“ filosofijos daktaras, rašytojas Davidas Fideleris paaiškina svarbiausias Senekos, įtakingiausio stoikų mąstytojo, idėjas ir kviečia suprasti, ką reiškia prasmingas ir laisvas gyvenimas.  Svarbiausiame savo darbe – „Laiškai Lucilijui“ – Seneka bičiuliui pataria, kaip susidoroti su negandomis, įveikti sielvartą, nerimą ir pyktį ir kaip atpažinti tikrąją draugystės prigimtį.

D. Fideleris kviečia mėgautis Senekos išmintimi kaip kasdieniu ritualu, tarsi energijos teikiančiu kavos puodeliu. 

Seneka stoikų tradicijoje buvo unikalus tuo, kad giliai psichologiškai įžvelgė žmogaus būseną, ambicijas ir baimes. Jis buvo pirmasis žmogus Vakarų pasaulyje, tyrinėjęs vartotojiškumo psichologiją. Taip pat daug prisidėjo prie emocijų ir pykčio supratimo, kuris tebėra aktualus ir šiandien. Trumpai tariant, Seneka buvo ne akademinis teoretikas, o žmogus, kuris „viską matė“ realiame gyvenime: ir geriausias, ir blogiausias žmogaus prigimties puses. Jis iš pirmų lūpų patyrė tai, apie ką rašė, ir turėjo unikalų gebėjimą suprasti vidinius kitų žmonių motyvus. Būtent dėl to Seneka net ir po dviejų tūkstančių metų yra toks puikus vadovas šiuolaikiniams skaitytojams.

Senekos laikai yra mūsų laikai. Jis – mūsų amžininkas, ir mes su juo dalijamės tais pačiais rūpesčiais. 

Romanų serija apie moteris, kurių asmenybės amžiams įkvėps ateinančias kartas. Šios moterys – aistringos ir maištingos menininkės, talentingos verslininkės, genialių vyrų mūzos, o jų istorijos – tai pasakojimai apie meilę, ambicijas, svajones, tragedijas ir tikrą gyvenimą, kuris užburia labiau nei knygos.

„Tai romanas, be jokios abejonės nudžiuginsiantis Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ gerbėjus ir visus tuos, kurie domisi mūsų istorijoje žymę palikusiomis stipriomis moterimis.“

BZ Berner Zeitung

1930 metai, Buenos Airės. Vakarėlyje sutikęs jauną menininkę Konsuelą, Antuanas de Sent Egziuperi ją iškart įsimyli. Temperamentinga pietų amerikietė irgi visa širdimi pamilsta paslaptingąjį lakūną ir tampa jo mūza. Ji paskatina pagaliau gyventi taip, kaip jis visada troško: rašant ir piešiant. Iš Antuano jausmų Konsuelai gimsta „Mažasis princas“. Ji – ta mylima rožė, kurią princas nori uždengti po stikliniu gaubtu ir apie kurią nuolat galvoja, kad ir kokioje svetimoje planetoje būtų atsidūręs.

Tačiau gyvendama su Antuanu Konsuela patiria, kad, nepaisant vyrą lydinčios pasaulinės šlovės, dienos su juo ne visada svajingos ir žavingos. Neretai jai tenka susidurti su neištikimybe ir atsisakyti savų kūrybinių ambicijų. Ir visa tai dėl to, kad pamilo genialų „berniuką“, kuris nenori užaugti.

„Nuostabios scenos centre sėdėjo vieniša figūra, pasipuošusi suknia, kuri tviskėjo ir žėrėjo auksu, krištolu, deimantais...

Šventu aliejumi buvo pateptos jos plaštakos, kakta ir krūtinė...

Ji buvo vainikuota Šv. Eduardo karūna, o tada nuaidėjo griausmingas šūkis: „Dieve, sergėk karalienę!“

Milijonai žmonių Didžiojoje Britanijoje ir visame pasaulyje Elžbietą II laiko asmenybe, įkūnijančia monarchiją. Jos ilgas gyvenimas apima beveik šimtmetį nacionalinės ir pasaulio istorijos – nuo laikų prieš Didžiąją depresiją iki COVID-19 pandemijos.

Elžbietai II tarnavo penkiolika Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų – nuo Churchillio iki Johnsono, ji matė keturiolikos JAV prezidentų – nuo Trumano iki Bideno – vadovavimą. Diduma britų neatmena pasaulio be Elžbietos II – valstybės ir Tautų Sandraugos vadovės.

Biografijoje „Karalienė“ apžvelgiami karališkojo gyvenimo džiaugsmai ir pergalės, nusivylimai ir netikėti likimo vingiai, įvertinami pasiekimai moters, kuri didžiosios tautos dalies laikoma puoselėjamų britiškų vertybių: tarnystės, pareigos, pastovumo, dosnumo ir stoicizmo, – gynėja.

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

„Romanas su ponaičiu Bridžertonu“ – jau ketvirtoji šios serijos knyga, kurioje turime progą iš arčiau susipažinti su dar vienu Bridžertonu – Kolinu. Nors patrauklumu jis toli gražu nenusileidžia kitiems broliams, o savo įgimtu žavesiu pakeri kiekvieno širdį, priešingai nei vyresnėliai, vis dar ieško to, kas gyvenimui suteiktų pilnatvės.

„Neabejotina pramoga.“

Daily Mail

Niekam ne naujiena, kad Kolinas Bridžertonas – vienas žaviausių vyrų Londone. Penelopė Fiderington savo geriausios draugės brolį slapta dievino, regis, mažiausiai visą amžinybę. Ji stebėjo jį iš tolo pusę savo gyvenimo ir manė apie jį žinanti viską. Tad kai vieną niekuo neišsiskiriančią dieną visai atsitiktinai sužino giliausiai slėptą Kolino Bridžertono paslaptį, ji supranta, kad galbūt šį jaunuolį pažįsta ne taip gerai, kaip manė.

Kolinui Bridžertonui nusibodo būti laikomam tik žavingu plevėsa. Jis pavargo nuo garsiosios ledi Visldaun, kuri, regis, negali išleisti nė vieno savo laikraščio numerio neskyrusi jam pirmosios pastraipos. Gelbėdamasis nuo šios monotoniškos kasdienybės Kolinas vis pasprunka į svečias šalis. Grįžęs iš vienos tokių kelionių vaikinas negali suprasti, ar pasikeitė jis, ar Londono aukštuomenė, bet dabar jam daug kas atrodo kitaip, o labiausiai jį nustebina Penelopė Fiderington.

Vaikams nuo 9 metų

Tai ir yra drąsa – negalvoti apie pavojų. Galvoji tik apie tai, ką turi padaryti.

1943-ieji, Danija. Dešimtmetės Anemarijos ir jos geriausios draugės žydaitės Elenos dienos nerūpestingai bėga namie ir mokykloje. Kad vyksta karas, mergaitėms primena tik maisto stygius ir rūstūs vokiečių kareiviai gatvėse. Vieną dieną pasklinda žinia, kad jie ketina suimti ir įkalinti visus Kopenhagos žydus. Anemarijos šeima priglaudžia Eleną, o Anemarijai teks nuveikti šį tą daugiau, kad išgelbėtų Eleną ir jos šeimą...

Tikros istorijos įkvėpta knyga „Suskaičiuotos žvaigždės“ buvo apdovanota Niuberio medaliu kaip geriausia metų knyga vaikams. Tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos ir žmoniškumo pamoka.

Šis kūrinys įeina į leidyklos „Alma littera“ leidžiamą Vertingiausių klasikos kūrinių kolekciją. Ją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

„Suskaičiuotos žvaigždės“:

• Įkvepianti istorija, pagrįsta istoriniais faktais apie žydų gelbėjimą Danijoje per Antrąjį pasaulinį karą.

• Suteikia daug gyvenimiškų pamokų apie drąsą ir pasipriešinimą blogiui, neteisybei.

• Įtraukta į 6 klasės mokiniams rekomenduojamų knygų sąrašą.

• Meniškai vertinga knyga, pelniusi reikšmingus apdovanojimus, ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

  Amerikiečių rašytoja Lois Lowry (g. 1937 m.) parašė per trisdešimt knygų vaikams ir jaunimui. Ji du kartus įvertinta prestižiniu JAV vaikų literatūros apdovanojimu – Niuberio medaliu: už istorinę apysaką „Suskaičiuotos žvaigždės“ ir distopiją „Siuntėjas“. Į lietuvių kalbą išversta ne tik knyga „Suskaičiuotos žvaigždės“, bet ir keturių dalių „Siuntėjo“ serija.

Silva Rerum – lotyniškai „daiktų miškas" – taip vadinta XVI-XVIII a. populiari, iš kartos į kartą perduodama Lietuvos bajorų „šeimos knyga", kur, be tokių reikšmingų gyvenimo įvykių kaip gimimo, vestuvių ir mirties datos, būdavo įrašomos ir įvairiausios sentencijos, eilėraščiai, patarlės, per iškilmes sakyti tostai, sveikinimo kalbos ir panegirikos. Tad ko baiminasi Jonas Motiejus Norvaiša kiekvieną kartą, kai atsiverčia šeimos silvą ir ima plunksną į rankas? Kristina Sabaliauskaitė, atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, skaitytoją talentingai perkelia tiesiai į LDK XVII a. vidurio bajorišką atmosferą - su autentiškomis audinių faktūromis, spalvomis, brangakmenių žėrėjimu, patiekalų skoniais ir kvapais – ir dovanoja tikrą kelionę laike.

Net ir abejingi istorijai neturėtų likti abejingi šiai knygai. Ji – kiekvienam, kuris kada nors buvo įsivėlęs į gatvės muštynes, norėjo pasiųsti viską ir visus po velnių ar tiesiog bijojo būti prarytas kasdienybės liūno; kiekvienam, kuris kada nors bandė žvelgti baimei tiesiai į akis, buvo išgąsdintas netikėtai išsipildžiusios slapčiausios svajonės ar abejojo savimi.

Nuskambėjus paskutiniam audioknygos skyriui jūs visiškai kitomis akimis žvelgsite į Žemaitijos girias, Vilniaus gatves ir nekaltai čirškiančius žvirblius. O galbūt net pradėsite kišenėje prietaringai nešiotis mažytį veidrodėlį – dėl viso pikto...

Audioknygoje „Silva rerum" skambėjo kompozitoriaus Gedimino Gelgoto kūriniai „Transitory" ir „Sanctifaction", atliekami Roman Patkolo (kontrabosas) ir Gedimino Gelgoto (balsas, fortepijonas).

Taip pat XVI ir XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika iš leidyklos „Semplice" išleistų albumų „Musica terrae vilnensis" ir „Cantate Domino":
Marco Scacchi madrigalas „Donna voi vi credete", atliekamas kamerinio choro „Aidija Chamber", Romos Jaraminaitės (violončelė) ir Daivos Povilaitienės (spinetas);

Valentino Bakfarko „Fantazija liutnei", atliekama Sergejaus Sjominso;

Kūrinys „Domine Deus meus" iš Sapiegų albumo, atliekamas Vilmos Pigagaitės (sopranas) ir Giedrės Lukšaitės-Mrazkovos (klavesinas).

^{Jovita Jankelaitytė, nuotr. Bartosz Fratczak}

„Prieš daugel amžių kažkada drakonų buvo mokykla,
Kur nuo pačių pirmų dienų drakonai mokės paslapčių...
išskirtinai drakoniškų.“

Zogis nori būti tikras drakonas, bet, kad toks taptų, jam reikia daug visko išmokti: riaumoti, skraidyti, leist liepsnas ir net grobti princeses! Ar pavyks Zogiui įvykdyti užduotis ir gauti geriausią drakonų įvertinimą – žvaigždės medalį?
Mažieji skaitytojai tai sužinos žaismingai eiliuotoje ir iliustruotoje Julia'os Donaldson ir Axelio Schefflerio knygoje „Zogis“.

„Julia'os Donaldson ir Axelio Schefflerio duetas tiesiog tobulas, nėra nieko geriau!“
Independent on Sunday

Julia Donaldson ir Axel Scheffler – visame pasaulyje gerai žinomi vaikiškų knygelių kūrėjai, pelnę gausybę svarbių apdovanojimų. Lietuvos skaitytojai jau turėjo progą susipažinti su pamokančiomis ir spalvingomis jų sukurtomis istorijomis „Grufas“ („Alma Littera“, 2013, 2022) ir „Kam sugalvota skraidanti šluota“ („Baltos lankos“, 2012).

„Šis iš popieriaus pastatytas namelis <...> vis stovi, kasmet laukia mūsų sugrįžtančių. Šis namelis žino visas mano paslaptis.“

Tobulą rugpjūčio rytą penkiasdešimtmetė, laimingai ištekėjusi trijų vaikų mama Elė Bišop nubunda Popieriniuose rūmuose – prieš daugelį metų ant ežero kranto jos senelio įkurtoje poilsiavietėje. Nuo pat mažų dienų Elė kartu su visa šeima čia leisdavo vasaras. Tačiau šis rytas kitoks. Vakar naktį, visiems garsiai kalbantis ir terasoje gurkšnojant gėrimus, Elė ir jos didžioji paauglystės meilė Džonas išsliūkino laukan ir, apgaubti pasalūniškos tamsos, pirmąsyk mylėjosi.

Dabar, per kitas dvidešimt keturias valandas, Elė turi apsispręsti: likti su mylinčiu, rūpestingu vyru Piteriu ar pagaliau patirti tą išsiilgtos pirmosios meilės išsipildymą, kuriam prieš daugelį metų kelią pastojo viską pakeitusi, Elę su Džonu skirtingais keliais nubloškusi tragedija.

„Popieriniai rūmai“ – vienos paros, sykiu daugiau nei penkiasdešimties metų istorija, žingsnis po žingsnio vedanti Elės sprendimo link.

„Čia jautriai veriasi pasirinkti keliai ir klystkeliai, ir skaudžios pasekmės, kurias jie lėmė.“
Claire Fuller

„Sodrūs gamtos aprašymai ir jų sužadintos juslės susipina su giliu veikėjų vidaus pasauliu.“
New York Times

Miranda Cowley Heller (Miranda Kauli Heler, gim. 1962), prieš pradėdama rašytojos karjerą, ilgus metus dirbo HBO kanale vyresniąja viceprezidente ir draminių serialų vadove, prisidėjo prie tokių serialų kaip „Sopranai“, „Šešios pėdos po žeme“ ar „Blakė“ kūrimo. Debiutinis autorės romanas „Popieriniai rūmai“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu, „Barnes & Noble“ ir Reese Witherspoon knygų klubai jį išsirinko mėnesio knyga, 2021-aisiais jis pretendavo tapti geriausiu „Goodreads“ romanu, o 2022-aisiais pateko į „Women"s Prize for Fiction“ nominantų sąrašą.

„Mes išgyvensim – mūsų dainos, mūsų pasakos. Jie niekada nepajėgs mūsų pamiršti. Daug dešimtmečių po to, kai mirs paskutinis prie Trojos kovojęs vyras, jų sūnūs prisimins dainas, kurias jiems dainavo trojėnės motinos. Liksime jų sapnuose – ir jų baisiausiuose košmaruose.“

Kai per legendinį Trojos karą karalienės Briseidės miestą užkariauja graikai, jos gyvenimas dūžta į šipulius. Miesto karalienė tampa belaisve, laisva moteris – verge, kuri atitenka karžygiui Achilui kaip karo grobis. Ir ji toli gražu ne vienintelė. Per ilgus žiauraus karo metus galybė moterų išvaromos iš savo namų ir paimamos priešų nelaisvėn.

„Mergelių tyla“ – Homero „Iliados“ įkvėptas romanas, suteikiantis balsą Trojos karo moterims. Per Briseidės pasakojimą veriasi universalus karo skriaudas patyrusios moters likimo žemėlapis – nutildytos, prievartautos, bet siekiančios laisvės ir teisės būti išgirstai.

„Iki šiol svarbiausias šiame amžiuje parašytas romanas, paremtas „Iliada“.“
Prof. Edith Hall

„Retai kada kūrinyje, kurio veiksmas vyksta prieš tūkstančius metų, taip skambiai atliepiami šių dienų įvykiai, bet puikiojoje knygoje „Mergelių tyla“ būtent tai ir padaroma.“
Bookseller

„Man labai patiko šis kūrinys – dėl savo meistriškumo ir to, kaip nuostabiai jame atgyja antikinis pasaulis.“
Diana Gabaldon

„Jautri Trojos karo interpretacija iš moterų perspektyvos.“
Kate Atkinson

Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika kūrinių. „Mergelių tyla“ – vienas naujausių jos romanų, įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women's Prize for Fiction“ trumpuosius sąrašus. Tai pirmas rašytojos kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą.

„Mes išgyvensim – mūsų dainos, mūsų pasakos. Jie niekada nepajėgs mūsų pamiršti. Daug dešimtmečių po to, kai mirs paskutinis prie Trojos kovojęs vyras, jų sūnūs prisimins dainas, kurias jiems dainavo trojėnės motinos. Liksime jų sapnuose – ir jų baisiausiuose košmaruose.“

Kai per legendinį Trojos karą karalienės Briseidės miestą užkariauja graikai, jos gyvenimas dūžta į šipulius. Miesto karalienė tampa belaisve, laisva moteris – verge, kuri atitenka karžygiui Achilui kaip karo grobis. Ir ji toli gražu ne vienintelė. Per ilgus žiauraus karo metus galybė moterų išvaromos iš savo namų ir paimamos priešų nelaisvėn.

„Mergelių tyla“ – Homero „Iliados“ įkvėptas romanas, suteikiantis balsą Trojos karo moterims. Per Briseidės pasakojimą veriasi universalus karo skriaudas patyrusios moters likimo žemėlapis – nutildytos, prievartautos, bet siekiančios laisvės ir teisės būti išgirstai.

„Iki šiol svarbiausias šiame amžiuje parašytas romanas, paremtas „Iliada“.“

Prof. Edith Hall

„Retai kada kūrinyje, kurio veiksmas vyksta prieš tūkstančius metų, taip skambiai atliepiami šių dienų įvykiai, bet puikiojoje knygoje „Mergelių tyla“ būtent tai ir padaroma.“

Bookseller

„Man labai patiko šis kūrinys – dėl savo meistriškumo ir to, kaip nuostabiai jame atgyja antikinis pasaulis.“

Diana Gabaldon

„Jautri Trojos karo interpretacija iš moterų perspektyvos.“

Kate Atkinson

Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika kūrinių. „Mergelių tyla“ – vienas naujausių jos romanų, įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Womenʼs Prize for Fiction“ trumpuosius sąrašus. Tai pirmas rašytojos kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą.

„Šis iš popieriaus pastatytas namelis <...> vis stovi, kasmet laukia mūsų sugrįžtančių. Šis namelis žino visas mano paslaptis.“

Tobulą rugpjūčio rytą penkiasdešimtmetė, laimingai ištekėjusi trijų vaikų mama Elė Bišop nubunda Popieriniuose rūmuose – prieš daugelį metų ant ežero kranto jos senelio įkurtoje poilsiavietėje. Nuo pat mažų dienų Elė kartu su visa šeima čia leisdavo vasaras. Tačiau šis rytas kitoks. Vakar naktį, visiems garsiai kalbantis ir terasoje gurkšnojant gėrimus, Elė ir jos didžioji paauglystės meilė Džonas išsliūkino laukan ir, apgaubti pasalūniškos tamsos, pirmąsyk mylėjosi.

Dabar, per kitas dvidešimt keturias valandas, Elė turi apsispręsti: likti su mylinčiu, rūpestingu vyru Piteriu ar pagaliau patirti tą išsiilgtos pirmosios meilės išsipildymą, kuriam prieš daugelį metų kelią pastojo viską pakeitusi, Elę su Džonu skirtingais keliais nubloškusi tragedija.

„Popieriniai rūmai“ – vienos paros, sykiu daugiau nei penkiasdešimties metų istorija, žingsnis po žingsnio vedanti Elės sprendimo link.

„Čia jautriai veriasi pasirinkti keliai ir klystkeliai, ir skaudžios pasekmės, kurias jie lėmė.“
Claire Fuller

„Sodrūs gamtos aprašymai ir jų sužadintos juslės susipina su giliu veikėjų vidaus pasauliu.“
New York Times

Miranda Cowley Heller (Miranda Kauli Heler, gim. 1962), prieš pradėdama rašytojos karjerą, ilgus metus dirbo HBO kanale vyresniąja viceprezidente ir draminių serialų vadove, prisidėjo prie tokių serialų kaip „Sopranai“, „Šešios pėdos po žeme“ ar „Blakė“ kūrimo. Debiutinis autorės romanas „Popieriniai rūmai“ išsyk tapo „New York Times“ bestseleriu, „Barnes & Noble“ ir Reese Witherspoon knygų klubai jį išsirinko mėnesio knyga, 2021-aisiais jis pretendavo tapti geriausiu „Goodreads“ romanu, o 2022-aisiais pateko į „Womenʼs Prize for Fiction“ nominantų sąrašą.

Puikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ir „Šamanas“ autorius Noah Gordonas romane „Rabis“ pasakoja talentingo religinio lyderio, susiduriančio su visiems žmonėms įprastais sunkumais, istoriją.

Jaunas, ambicingas ir talentingas rabinas Maiklas Kaindas, XX a. trečiajame dešimtmetyje augęs Niujorko žydų kvartale, pamilsta protestantų pastoriaus dukterį. Papročių skirtumai pastoja kelią meilei ir tik abiejų mylimųjų dvasinė stiprybė padeda likti ištikimiems, išsaugoti savo jausmus. Tai ieškojimų, klaidų ir laimėjimų istorija pasirinkus tarnystės žmonėms kelią, nevergaujant savo religijai, bet ir jos neišduodant.

1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys“ (liet. 2016). Autorius yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų. Romanas „Rabis“ (1965) – pirmoji Gordono kūrybinės biografijos knyga.

Noah Gordono knyga prisodrinta spalvų, nuotaikų kaitos, konfliktų, nuopuolių ir sėkmės, ašarų, juoko, skausmo ir paguodos, – viso to, ko pilna visų gyvenime, tiek žydų, tiek ne žydų, ir kas paverčia gyvenimą jaudinančiu nuotykiu ir iššūkiu.

The New York Times

„Jis sakydavo, kad paklydę vaikai šaukia garsiausiai. Jų mamos visą likusį gyvenimą girdėdavo juos šaukiant vėjyje. <...> Jeigu tai būtų tiesa, oras tyruose kauktų taip garsiai, kad dulkės niekada nenusėstų.“

Po negailestinga Australijos lygumų saule susitinka du broliai. Jų susitikimo vieta – paslaptimis apipintas nežinomo piemens kapas. Tačiau Neitanas ir Babas čia ne dėl vietinės legendos: prie šimtamečio antkapio rastas trečio brolio lavonas.

Policijai nerandant atsakymų į klausimus dėl Kamerono mirties, jų ieškoti imasi vyriausiasis – Neitanas. Kas pražudė Braitų šeimos atžalą? Mirtinai pavojinga gamta? Ar dar pavojingesnė jos nulemta vienatvė? Skaudžią šeimos dramą paženklina sunkumai, smurtas ir spengianti tyrų tyla.

„Knygos atmosfera tokia tiršta, kad tiesiog junti raudonojo molio dulkes, o paslaptingo piemens legenda šiai tamsiai ir įtaigiai istorijai prideda aštrumo.“
Booklist

„Klausiu nuoširdžiai: kaip, po galais, jai šitaip pavyksta? „Paklydėlis“ – trečia ir nuostabiausia Jane Harper knyga, joje brolis priverstas kovoti su broliu, žmogus su gamta, o skaitytojai – su laiku. Harper kuria stebuklus. Mums sekasi, kad galime juos matyti.“
A. J. Finn

„Meistriškas Harper kūrinys skaitytoją nukelia į vietą, savo atšiaurumu ir svetimumu primenančią Mėnulio paviršių, kur ilgalaikės atskirties padariniai visuomet kelia nerimą.“
Kirkus

Jane Harper (Džein Harper, gim. 1980) kilusi iš Mančesterio Anglijoje, bet dar vaikystėje su šeima ji persikėlė į Australiją, ten gyvena ir dabar. Jos romanai „Sausra“ („Baltos lankos“, 2018) ir „Gamtos galia“ („Baltos lankos“, 2020) pelnė daug apdovanojimų ir premijų ir užtikrino vienos geriausių šiuolaikinių detektyvinių romanų autorės – ne tik Australijoje, bet ir visame pasaulyje – vardą. Ne išimtis ir „Paklydėlis“: knyga 2019–aisiais pelnė „International Thriller Writers“ apdovanojimą, „Ned Kelly Awards“ buvo pripažinta metų grožinės literatūros knyga. 2020-aisiais romanas įtrauktas į „Theakston Old Peculier“ ir „LA Times Book Prize“ trumpuosius sąrašus.

Lietuvoje Rumi vardą girdėję tie, kurie domisi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Mirė 1273 metais Konijoje, ten ir palaidotas šalia tėvo. Didžiajam sufijų poetui atminti Konijoje buvo pastatytas mauzoliejus ir pavadintas Mevlanos vardu. Jame glaudžiasi mečetė, dervišų gyvenamieji pastatai ir šokių salė. Šventa vieta yra gausiai lankoma gerbėjų iš viso pasaulio. 

Dauguma jo tekstų parašyti nuo trisdešimt septynerių iki šešiasdešimt septynerių metų; jis sukūrė tris tūkstančius meilės eilėraščių, skirtų Šamsui, pranašui Mahometui ir Dievui, apie du tūkstančius rubajatų, šešių tomų dvasinį epą „Masnavi“, kurį sudaro apie dvidešimt šešis tūkstančius dvieilių. Šis kūrinys laikomas bene įtakingiausiu veikalu islamiškajame pasaulyje po Korano. Osmanų imperijos laikais net buvo steigiamos specialios institucijos, nagrinėjančios Rumi palikimą.

Rumi savo kūriniais siekia pamokyti skaitytoją, parodyti jam kelią anapus ego, bet tai ne moralizavimas – tai mokytojo žodis. Mokytojo, kuris pasiryžęs kiekvieną akimirką tapti mokiniu. Pasakojama, kad į poeto laidotuves susirinko ir musulmonai, ir žydai, ir krikščionys. Jo poezija ir jo mokymas buvo aukščiau konfesijų ir religinių dogmų. Todėl nenuostabu, kad ir mūsų dienomis Rumi sulaukia vis daugiau skaitytojų.

Praėjus šimtmečiams, poeto kūriniai deklamuojami, dainuojami, jiems kuriama muzika, jie įkvepia kurti romanus ir filmus.

Parengta pagal vertėjo Eugenijaus Ališankos straipsnį

Sėdėdamas savo gyvenimo narvely,

stebėk dvasios paukštį, kol jis neišskrido.

Viduramžių poetas, sufijų mistikas Rumi (1207–1273) yra vienas populiariausių poetų Vakarų pasaulyje. Į šią knygą sudėti Rumi veikalų vertimai leis prisiliesti prie šio poeto išminties ir meilės, pajusti Rytų kultūros ir poezijos grožį.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įtraukta į vertingiausių 2017 metų verstinių knygų sąrašą.

Šiltas ir jautrus bestselerių romanų autorės Santa Montefiore kūrinys apie garsios aristokratų šeimos biografę, kuri netikėtai įsipainioja į šeimos narių gyvenimus. Aistringa meilė, neištikimybė, melas ir intrigos, paslaptys, nuopuoliai ir bandymas atleisti – viskas susipina į nuostabią istoriją, kurią meistriškai pasakoja bestselerių autorė. 

Margo Hart atvyksta į Airiją ketindama parašyti knygą apie garsią Deverilų šeimą. Ji apsigyvena viešbutyje, kuris įrengtas kadaise Deverilams priklausiusioje pilyje. Rašytoja žino, kad praeities paslaptis geriausiai atskleistų pokalbiai su lordu Džei Pi Deverilu. Gyvenimo negandų prislėgtas lordas gyvena it atsiskyrėlis, tačiau Margo sugeba jį prakalbinti. Nauja draugystė pamažu įtraukia rašytoją į Deverilų šeimos gyvenimą. Būdama jautri ir pati turėdama ką slėpti, Margo gerai supranta, koks vienišas ir pažeidžiamas yra lordas Deverilas. Rašytoja nutaria ne tik parašyti knygą, bet ir padedama gražuolio lordo sūnaus Kolmo mėgina grąžinti Džei Pi laimę. 

Ar šeimai pavyks išsigydyti per šimtmečius įgytas žaizdas?

Santa Montefiore, rašytojos karjerą pradėjusi 2001-aisiais, kasmet išleidžia po naują knygą. Jos romanai išversti į 25 pasaulio kalbas, jų parduota daugiau nei 6 mln. egzempliorių. Lietuviškai išleista keliolika rašytojos romanų: „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dvasių medis“, „Greisės gundymas“, „Kregždė ir kolibris“, „Dėžutė su drugeliu“, „Čia ir dabar“ ir kt.

„Niekas nesugeba taip parašyti epinių romantiškų romanų, kaip  Santa Montefiore.“ 

JOJO MOYES

Romanas „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ sukėlė didelį šurmulį literatūros pasaulyje, sulaukė teigiamo kritikų įvertinimo, o skaitytojų visame pasaulyje buvo pramintas literatūros klasikos „Vėjo nublokšti“ gruziniškąja versija. Iš Gruzijos (Sakartvelo) kilusios autorės vokiečių kalba parašytai istorinei šeimos dramai suteiktas ne vienas Vokietijos literatūrinis apdovanojimas, o jos vertimas į anglų kalbą 2020 m. pateko į Tarptautinės Bookerio premijos ilgąjį sąrašą.

XX a. pradžia, Tbilisyje gyvena klestinti šeima. Jai sėkmę atnešė ypatingas karšto šokolado receptas, sukurtas po kelionių Europoje, perduodamas iš kartos į kartą ir saugomas kaip karinė paslaptis. Įspėjimas naudoti jį itin atsargiai – ne šiaip užgaida: tai šokoladas, sukeliantis ekstazę, bet paliekantis labai kartų poskonį...

Stasia, paveldėjusi tėvo receptą, iš saulėtosios Gruzijos keliauja į šiaurę, į Sankt Peterburgą, ieškoti savo vyro Simono, kuris, vos spėjęs ją vesti, pragaišo Rusijos platybėse. Taip epinio pasakojimo gijos ima driektis nuo Tbilisio, Sankt Peterburgo ir Maskvos iki Berlyno, Vienos ir Londono, o Stasios istorija – tik pirmas pasakojimas apie didelę, bet pasmerktą meilę, kuri lyg šokoladas – iš pradžių kvaitulingai saldus, paskui apkarsta.

Viena karta keičia kitą, šeima gyvena neaprėpiamose ilgesio ir netekčių platybėse, persekiojama praeities aidų ir atspindžių. Pasauliui patiriant vieną sukrėtimą po kito, keičiasi ir šios istorijos personažai, pasirodo ir vėl išnyksta, o kartu su jais keliaujantis skaitytojas gali džiaugtis knyga, kuri ir sukrečia, ir moko, ir dar kartą leidžia patirti, koks trapus ir koks didingas gali būti žmogaus gyvenimas.

Nacionalinis bestseleris, patekęs į 2021 metų Booker premijos ilgąjį sąrašą.

Dinamiškas, kupinas atjautos, kartais ironiškas pasakojimas, tyrinėjantis mažo miestelio gyvenimą. – Booker premijos komisija

Mary Lawson – Kanados rašytoja, New York Times bestselerių autorė, pripažinta „žmogaus sielos gelmių“ tyrinėtoja. Jos romanai yra laimėję McKitterick premiją, patekę į Man Booker ilgąjį sąrašą. Knygos yra išleistos 28 šalyse ir išverstos į 24 kalbas.

Prieš pirmą sniegą talentingai parašytas, jaudinantis ir įtaigus romanas, vaizduojantis krizės ištiktą šeimą. Šešiolikmetė nuolat maištaujanti Rouzė susibara su motina, pabėga iš namų ir tiesiog prapuola. Septynmetę Klarą, Rouzės nepaprastai mylimą mažąją sesutę, tėvai visais būdais saugo nuo tiesos. Klara jaučiasi sutrikusi ir labai ilgisi Rouzės. Ją guodžia tik Mozė, kaimynės katinas, šį Klara prižiūri paprašyta jo šeimininkės senutės ponios Orčard, kuri prieš kelias savaites atsigulė į ligoninę ir vis negrįžta.

Lijamas Keinas, įpusėjęs ketvirtą dešimtį, ką tik išsiskyręs ir netekęs darbo, atvyksta į šį mažą Soleso miestelį šiaurėje ir įsikelia į ponios Orčard namus – kur, Klaros galva, jam visiškai nepriklauso būti. Netrukus jį aplanko policininkas. Regis, vyras įtariamas dėl nusikaltimo.

Gyvenimui einant į pabaigą, Elžbietai Orčard ramybės neduoda trisdešimt metų saugoma paslaptis, skaudžiai nutvilkiusi dvi šeimas, o ypač vieną mažą vaiką...

Pasakojama iš trijų skirtingų įtaigių pusių istorija klaidžioja tarp šių nepamirštamų veikėjų, išryškindama juos siejančius sielvarto, sąžinės graužaties ir meilės sluoksnius. Prieš pirmą sniegą – meistriškas, kupinas įtampos ir šviesaus humoro, žmogiškosios būties gelmes atskleidžiantis romanas, parašytas vienos iš didžiųjų šių laikų romanisčių.

„Drąsus ir patrauklus žvilgsnis į vieną iš mėgstamiausių mano temų: ką esame skolingi kitiems žmonėms? Kaip ilgai turime saugoti jų paslaptis ir kaip ilgai laukiame mylimųjų?

rašytoja Marina Endicott

STEVEN R. GUNDRY  „ENERGIJOS PARADOKSAI“ 

KĄ DARYTI, KAI APLEIDŽIA JĖGOS    

Dr. Gundryʼio nuomone, su nuolatiniu nuovargiu kovojantys žmonės beveik visada turi kai ką bendra: žarnyne prasidėjusį ir išplitusį uždegimą. Šis uždegimas padidina riziką susirgti autoimuninėmis ligomis, sutrikdo medžiagų apykaitą ir išeikvoja brangias energijos atsargas. Autorius pateikia naujus įrodymus apie mikrobiomo vaidmenį gaminant arba, atvirkščiai, sunaudojant energiją ir siūlo priemones, padedančias užgesinti uždegimą.

Bestselerio „Mitybos paradoksai“ autorius Stevenas R. Gundryʼis naujoje savo knygoje „Energijos paradoksai“ kalba apie energijos spąstus, atimančius iš mūsų gyvybingumą ir verčiančius nuolat jaustis be jėgų. Daugelis žmonių nuovargį, blogą nuotaiką, „smegenų rūką“ arba svorio padidėjimą priima kaip įprasto šiuolaikinio gyvenimo būdo dalį. Nesvarbu, koks jūsų darbo krūvis ar amžius, šie simptomai nėra normali būklė. Tai yra kūno signalai, bylojantys apie organizmo funkcijų sutrikimą. 

• Rasite šešių savaičių programą, kuri padės susigrąžinti sveikatą žingsnis po žingsnio.

• Susipažinsite su nauja dr. Gundryʼio monodieta, kuri paskirsto energiją į reikiamas vietas.

• Sužinosite, kaip aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis tinkamai imuninės sistemos veiklai.

• Atkursite pusiausvyrą žarnyne, pamaitinsite mikrobiomą ir atgausite jėgas.

• Išbandysite skanių ir subalansuotų patiekalų receptus. 

Aš jau seniai gydau energiją! Tiesiog nesupratau to anksčiau, nes rūpėjo kiti, kaip atrodė, reikšmingesni, daugiau laiko pokalbiuose apie sveikatą užimantys dalykai – kardiologija, širdies ir krūtinės chirurgija, autoimuninės ligos, taip pat senėjimo ir ilgaamžiškumo klausimai. Bet visos šios problemos yra glaudžiai susijusios. Pradinis energijos lygis, atsparumas ligoms, gebėjimas gyventi ilgai ir klestėti – vienas nuo kito neatsiejami dalykai.

MEDICINOS DAKTARAS STEVENAS R. GUNDRYʼIS vadovauja Tarptautiniam širdies ir plaučių institutui (International Heart and Lung Institute) Palm Springse Kalifornijoje, taip pat yra Atstatomosios medicinos centro (Center for Restorative Medicine), veikiančio Palm Springse bei Santa Barbaroje, įkūrėjas ir direktorius. 

Po sėkmingos chirurginės karjeros dirbant Loma Lindos universiteto profesoriumi ir Kardiotorakalinės chirurgijos skyriaus vadovu daktaras Gundryʼis susidomėjo šiuolaikinių ligų gydymu taikant mitybos pakeitimus. 

Jis yra The New York Times bestselerių „Mitybos paradoksai“, „Ilgaamžiškumo paradoksai“, „The Plant Paradox Cookbook“ („Valgiai besilaikantiems mitybos plano „Augalų paradoksas“), „The Plant Paradox: Quick and Easy“ („Augalų paradoksas: lengvai ir greitai“), „The Plant Paradox Family Cookbook“ („Augalų paradoksas: šeimos valgiai“) ir „Dr. Gundry’s Diet Evolution“ („Daktaro Gundryʼio mitybos evoliucija“) autorius, taip pat tinklalaidės „Dr. Gundry Podcast“ vedėjas. 

Su kolegomis recenzuojamuose žurnaluose yra paskelbęs daugiau nei tris šimtus straipsnių apie mitybą ir papildų vartojimą gydant diabetą, širdies, autoimunines ir daugelį kitų ligų. 

Daktaras Gundryʼis su žmona Penny ir jų auginamais šunimis gyvena Palm Springse ir Montesite (Kalifornija).

„Svarbus skaitinys žmonėms, kurie jaučiasi persidirbę, išsekę, be jėgų ir nuolat pervargę. Bet kaip įrodo dr. Gundryʼis, nuovargis nėra jūsų likimas!“

– ARIANNA HUFFINGTON, kompanijos Thrive Global įkūrėja ir generalinė direktorė

„Praktiški, lengvai pritaikomi patarimai, kaip nugalėti nuovargį ir maksimaliai padidinti energiją.“ 

– Kirkus Reviews 

Tai – vienas magiškiausių Haruki Murakami romanų, lengvai prieinamas, tačiau nepaprastai sudėtingas, kaip ir visa Murakami kūryba. Hipnotizuojantis pasakojimo ritmas skaitytoją įsuka į, rodos, nereikšmingais buitiniais potėpiais piešiamą niūraus trisdešimtmečio gyvenimą.

„Taigi man dvidešimt devyneri. Dar pusmetis, ir Letoje bus nugrimzdę trys gyvenimo dešimtmečiai. Nieko, absoliučiai nieko nepalikę dešimtmečiai. Visa, ką užgyvenau, neverta nė grašio; visa, ką pasiekiau, neturi jokios prasmės. Suvedus balansą, man tiek ir telieka – tas pats nuobodulys. [...] Juk vis dėlto esu gyvas... Žinoma, geriausias indėnas – miręs indėnas. Tačiau man bet kokia kaina prisireikė gyventi toliau. Kam?“

Staiga veikėjo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojom. Atsiranda draugė, kurios atidengtos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra draugas, kurio nuotrauka išmuša iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Virš viso to sklando maniakiška pasaulio užvaldymo idėja.

„Haruki Murakami „Avies medžioklė“ nepaleido. Įtraukė į savo pasaulį, tas avies paieškas, veik kaip kokie Umberto Eco tekstai. Ir nors pasiusk... [...] Tai prilygo totaliam apsvaigimui, kartais nejučia peraugančiam į kliedesius – ir aš ten buvau, avį medžiojau...“
Gediminas Kajėnas

Murakami kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų alegorijų, antiutopijų. Rašytojo braižas lyginamas su Kobo Abe's, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavičiaus tekstais. Murakami pasakojimai pasižymi muzikalumu, novelės pamėgtos kino kūrėjų, o pats Murakami dar vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. 2006 metais rašytojas buvo pagerbtas Franzo Kafkos apdovanojimu.