Lars Mytting

„Kas nutiko seserims po mirties, buvo užmiršta, bet neįmanoma bus užmiršti audinio, vaizduojančio Pragaišties naktį, visiems žinomą pasaulio pabaigos dieną.“

Norvegų rašytojo Larso Myttingo romanas „Pragaišties naktis“ yra paskutinė trilogijos „Seserų varpai“ dalis. Ši epinė šeimos drama tapo pasauliniu bestseleriu ir atnešė jos autoriui daugybę apdovanojimų.

Butangenas, keleri metai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Astrida Heknė, iš savo senelės paveldėjusi kovingumą ir nepaprastą jautrumą, nusprendžia žūtbūt pamatyti vieną iš likusių Seserų varpų ir išsiaiškinti legendinio Heknių seserų audinio likimą. Du dešimtmečius audinį saugantis pastorius Kajus Šveigoras svarsto, kaip išsipildys Heknių dvynių į audinį įpinta pranašystė apie paskutinio Butangeno pastoriaus mirtį ir Pragaišties naktį, kai pasaulis sugrius ir žemė bus nugremžta iki plikos uolienos.

Norvegiją okupuoja nacistai, Astrida prisijungia prie norvegų pasipriešinimo, o Kajus išmetamas iš savo bažnyčios. Ar dar gali būti vilties, kad Seserų varpai suskambės kartu, kad nurims piktos žmonių kalbos ir grįš karo metais pražuvęs tarpusavio pasitikėjimas?

Audringais Antrojo pasaulinio karo metais vykstanti Heknių šeimos drama užbaigia įspūdingą norvego rašytojo Larso Myttingo (g. 1968) „Seserų varpų“ trilogiją. Romane kaimo žmonių gyvenimo detalės, norvegų folkloras, mitologija ir įstabios gamtos vaizdai suausti į neprilygstamomis spalvomis žaižaruojantį audinį. Nors šį romaną galima skaityti kaip atskirą kūrinį, meniški saitai su ankstesnėmis trilogijos knygomis skaitytoja atveda į turtingą ir paslapčių kupiną literatūrinį labirintą.

„Iš meilės, tiek prarastos, tiek atrastos, ir iš pokyčių verpete atsidūrusios šalies Mitingas kuria įtraukiančią valstietiško realizmo ir norvegiškų mitų sagą.“

Nick Rennison, Sunday Times

„...jis susimąstė apie savo pažadą Astridai. Jiems pradėjus ardyti bažnyčią, jis pažadėjo surasti Heknių audinį. Buvo sakoma, kad jame pavaizduota pasaulio pabaiga. Pusiau paukščiai, pusiau žmonės spjaudosi ugnimi ir degina viską ant žemės. Esą jis turėtų perspėti apie kaimui gresiančias ligas, potvynius ir purvo nuošliaužas.“

1903-ieji, praėjo dvidešimt dveji metai nuo tada, kai pagimdžiusi mirė Astrida Heknė. Jos sūnus Jehansas gyvena skurdžiame ūkyje kiek atokiau nuo Butangeno. Uždaro būdo jaunuolis dienų dienas bastosi kalnuose, kur džiaugiasi laisve užsiimti tuo, kas jam labiausiai patinka – šiaurinių elnių medžiokle. Vieną dieną persekiojant didžiulį elnią jo paleistą šūvį pasiveja taikli kito medžiotojo – svetimšalio Viktoro – kulka.

Butangeno pastoriaus Kajaus Šveigoro žingsniai nejučiomis vis nuveda prie Astridos Heknės kapo. Jį kankina kaltė dėl senos mirtinos išdavystės, o širdyje sakytum atsivėrė tuštuma, kai jo užmojais buvo atskirti du galingi bažnyčios varpai, XVII a. nulieti dviejų seserų iš Astridos giminės garbei. Genamas kaltės ir pareigos jausmo, Kajus stengiasi globoti Jehansą ir atkakliai ieško paslaptingojo seserų išausto audinio.

Romane pasakojama apie meilę ir pagiežą, sielvartą ir drąsą. Jo puslapiai sklidini istorijos ir mitų, autentiškai atspindėtos žmonių kasdienybės, kuri, vis dar pavaldi negailestingai gamtai, pamažu ima įsileisti pasaulį keičiančias naujoves.

„Heknių audinys“ – tai antroji jaudinančios „Seserų varpų“ trilogijos knyga.

„Sunku prilygti Larso Myttingo įžvalgumui, empatijai ir atsidavimui.“

Jo Nesbø