Leidykla VAGA

Slaptus norus ir troškimus dažnai slepiame „skrynioje po devyniais užraktais“. Kas nutinka, kai kilstelime jos dangtį?

Psichoterapeutės Charlotte Fox Weber klientų gyvenimai ir problemos – skirtingos, tačiau kiekvienas jų kelia vieną ir tą patį klausimą: ko AŠ iš tikrųjų noriu? 

Įžvalgų ir empatijos kupina autorės knyga Ko mes norime kviečia į kelionę per dvylika giliausių norų ir troškimų – meilę, galią, laisvę, bendrystę ir daugelį kitų – taip atverdama mums tai, kas vyksta už uždarų privačios praktikos durų. Ko mes norime drąsina tiesų ir atvirą žvilgsnį į norus, kurie sieja mus visus; parodo, kaip svarbu gebėti suprasti ir išreikšti savo troškimus; pasiūlo praktinių patarimų, kaip kokybiškai ir visapusiškai gyventi.

Charlotte Fox Weber augo Konektikute ir Paryžiuje, baigė anglų kalbos ir filosofijos studijas Bristolio universitete. Yra Didžiosios Britanijos psichoterapijos tarybos ir Britų psichologijos bei psichoterapijos asociacijos narė. 2015 metais įkūrė gyvenimo psichoterapijos mokyklą, o pastaraisiais metais užsiima privačia psichoterapijos praktika. Ko mes norime yra pirmoji autorės knyga.

Kai Monisha Rajesh su kuo nors pasidalyvavo savo planais – kelione aplink pasaulį 80-čia traukinių – dažniausiai ją pasitikdavo iš nuostabos išplėstos akys. Netrukus ji suplanavo maršrutą, kuris siekė 24 000 kilometrų įspūdingiausiais pasaulio geležinkeliais: nuo debesis siekiančio Činghajaus – Tibeto geležinkelio bėgių iki šilko prabanga žaižaruojančio Venecijos Simplono, Rytų ekspreso.

Susikrovusi kuprinę, į kompaniją pakvietusi savo sužadėtinį Džemį, Monisha leidžiasi į nepamirštamą nuotykį iš Londono Šv. Pankracijaus geležinkelio stoties į Rusiją, Mongoliją, Šiaurės Korėją, Kanadą, Kazachstaną ir kitus pasaulio kampelius. Nuolatinio judėjimo, veiksmo ir chaoso kupinoje kelionėje jiedu užmezga draugystes, keičiasi istorijomis su linksmais, įkyriais, bet nepaisant visko, žaviais pakeleiviais, nepamiršdami mėgautis kvapą gniaužiančiais vaizdais pro traukinio langą.

M. Rajesh „Aplink pasaulį 80-čia traukinių“ – ryškūs kelionių memuarai, pasakojantys apie skirtingus gyvenimus, kultūras ir istoriją. Tai knyga, kuri privers ir garsiai juoktis, ir apmąstyti, ką reiškia būti pasaulio piliečiu.

„Bangos“ (The Waves, 1931) laikomas eksperimentiniu ir sudėtingiausiu V. Woolf kūriniu. Jos žodžiais tariant, tai „romano ir pjesės“ hibridas, arba „pirmoji knyga, parašyta mano pačios stiliumi“. Drąsiai laužydama žanro taisykles, autorė atsisako aiškios siužeto linijos ir leidžiasi į išplėstinį monologą – pjesę šešiems balsams su mįslingais beasmenio pasakojimo interliudais.

Šešios „savastys“, šešios išpažintys, susipinančios, užliejančios, genančios viena kitą tarytum jūros bangos – lingvistiniai mūsų vidinio gyvenimo potvyniai ir atoslūgiai. Kalbėdami už save, veikėjai kalba ir už kitus penkis – ir tą septintąjį, kuriam balsas nesuteiktas, tačiau kuriam visi šeši jaučia ypatingus jausmus. Leisdamiesi į tapatybės archeologiją, jie fantazuoja, filosofuoja, šmaikštauja ir atvirai išpažįsta asmeninius triumfus bei nesėkmes – arba tai, ką autorė vadina „būties akimirkomis“. Laikas, patirtis ir branda verčia juos pripažinti, kad jų tapatybės, nuo vaikystės iki senatvės formavusios viena kitą, išliko unikalios – ir iš esmės viena kitai nepažįstamos, nepažinios.

Nors yra praėjusios epochos atspindys, kūrinys šiandien stebina, juokina, žavi savo išradingumu, intymumu, virtuoziškais žodžių žaidimais lygiai taip pat, kaip prieš šimtą metų. Alegoriškos ir slėpiningos, „Bangos“ plukdo savo lobius vis naujai skaitytojų kartai.

Joanna Faber, įkvėpta mamos Adele Faber patirties ir jos bestseleriu tapusios knygos „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“ sėkmės, kartu su kolege Julie King pristato knygą „Kaip kalbėti, kai vaikai neklauso“.

Pirmoje knygos dalyje vaikų auklėjimo ekspertės supažindina skaitytojus su „įrankių dėže“, atveriančia pagrindinius bendravimo įgūdžius, kurių reikia norint keisti santykius su vaikais. Antroje dalyje autorės pristato pagrindines bendravimo su vaikais metu kylančias problemas – pykčio priepuolius, priklausomybę nuo technologijų, nenorą klausyti – ir pasiūlo konkrečių praktinių būdų joms spręsti.

„Kaip kalbėti, kai vaikai neklauso“ – tikrų istorijų, šmaikščių iliustracijų ir veiksmingų pratimų derinys, kuris tiesia pagalbos ranką tėvams, seneliams, mokytojams – visiems, kas susiduria su vaikystės ir bendravimo su vaikais iššūkiais.

Joanna Faber ir Julie King yra keleto knygų, kurių populiariausios išverstos į daugiau nei 22 kalbas, autorės. Abi užsiima tėvų ir globėjų konsultacijomis, visame pasaulyje veda paskaitas ir seminarus tėvų bendruomenėms, verslo atstovams, ugdymo įstaigoms.

Yeonmi Park, bėgdama iš gimtosios Šiaurės Korėjos, apie laisvę nesvajojo. O ir nežinojo, koks yra laisvės skonis. Bėgo, kad išgyventų – kartu su šeima išvengtų mirties nuo bado, ligų arba užsakytos egzekucijos.

Prisiminimų knygoje „Išgyventi“ aprašomas sunkus gyvenimas bene tamsiausioje ir represyviausioje valstybėje visoje Žemėje; šiurpus jaunos merginos ištrūkimas iš Kinijos kontrabandininkų ir prekybos žmonėmis rankų; kelionė iš Kinijos per Gobio dykumą, kur kelią rodė tik žvaigždės danguje, į Mongoliją, o iš ten į Pietų Korėją – į laisvę. Nors autorės liudijimas veria širdį ir yra sunkiai įsivaizduojamas, jis byloja apie nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę, spinduliuoja tikėjimą ir šviesą.

Yeonmi Park (박연미) – pabėgėlė iš Šiaurės Korėjos, žmogaus teisių gynimo aktyvistė. Išgarsėjo visame pasaulyje, kai pasakė kalbą „The One Young World 2014“ viršūnių susitikime Dubline, Airijoje. Jos kalba apie ištrūkimą iš Šiaurės Korėjos vos per dvi dienas sulaukė 50 milijonų peržiūrų YouTube ir kitose socialinių tinklų platformose.

Garsiausioje savo knygoje „Vidinis traumos pasaulis: archetipinė žmogaus dvasios gynyba“ Donaldas Kalschedas neria į vidinio traumos pasaulio, koks jis skleidžiasi per sapnus, fantazijas ir psichoanalizės vyksme dalyvaujančių pacientų pastangas, gelmes; siekia parodyti, kaip žmogaus psichika atsiliepia į žalojančius gyvenimo įvykius: kas vyksta vidiniame pasaulyje, kai išoriniame gyventi tampa nepakeliama, ką apie vidinius psichikos objektų vaizdinius mums sako sapnai, ir, galiausiai, ką tie vidiniai vaizdiniai ir fantazijos kūriniai byloja apie stebuklingą gyvenimą gelbstinčią gynybą, leidžiančią išgyventi žmogaus dvasiai, kai grėsmę jai ima kelti griaunamoji traumos galia. Ieškant įžvalgų knygoje dažnai gręžiamasi į C. G. Jungo teoriją ir praktiką.

Dr. Donaldas Kalschedas (g. 1943) – klinikinis psichologas ir C. G. Jungo analitinės krypties psichoterapeutas, dėstantis JAV universitetuose, skaitantis paskaitas užsienio šalyse, užsiiminėjantis privačia praktika Albukerkėje, Naujosios Meksikos valstijoje. Jo mokslinių tyrinėjimų laukas – ankstyvosios traumų patirtys, vidinė savisaugos sistema ir archetipiniai gynybos mechanizmai, padedantys išvengti trauminio nerimo.

Novelių rinkinys „Nepažįstamosios laiškas“ stebina atviru intensyvumu ir pasakojimo polėkiu, kiekviena papasakotų istorijų – nepamirštama bei unikali. S. Zweigo veikėjai – laisvi, saviti, aistringi žmonės – ilgai slepia savo jausmus, kol, neištvėrę vienatvės, atsiveria net ir nepažįstamam klausytojui. Autorius atskleidžia, kokios paslaptys, psichologinės mįslės ar demonai gali glūdėti žmogaus širdyje ir kokios tragiškos kartais būna tų apraiškų pasekmės.

Stefanas Zweigas (1881–1942) – austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas, vienas raiškiausių XX a. austrų literatūros klasikų. Savo karjeros viršūnėje buvo vienas labiausiai verčiamų ir populiariausių autorių pasaulyje. Rašytojas išgarsėjo subtiliomis psichologinėmis novelėmis, jo kūryboje jaučiama Sigmundo Freudo psichoanalizės įtaka.

Edgar Allan Poe (1809–1849) – Amerikos gotikinių siaubo istorijų meistras, laikomas detektyvo ir mokslinės fantastikos žanrų pradininku. Puikiai įgudęs pasiekti ribinį psichologinį poveikį, rašytojas sukūrė ne vieną pasakojimą apie blogį, mirtį, terorą ir šiurpius košmarus, persmelktus paslaptingų jėgų, groteskiškų būtybių bei sunkiai įsivaizduojamų haliucinacijų.

„Auksinis vabalas“ – populiariausių autoriaus novelių rinkinys, kuriam pavadinimą suteikė dar autoriaus laikais skaitomiausiu jo kūriniu tapusi novelė.

„Manęs negąsdina pavojus, o tik neišvengiamas jo rezultatas – siaubas. Ir apimtas tokios nevilties – toksai bejėgis – aš jaučiu, kad anksčiau ar vėliau ateis valanda, kada prarasiu protą ir gyvybę kovoje su šiurpia šmėkla – BAIME.“

Françoise Sagan (tikrasis rašytojos vardas Françoise Quirez) – prancūzų romanistė, pjesių ir scenarijų autorė, sulaukusi pripažinimo visame pasaulyje ir užėmusi deramą vietą XX a. prancūzų literatūroje. F. Sagan rašymo stilius klasikinis, vientisas, išlaikytas, griežtas, tęsiantis prancūzų psichologinio nouveau roman tradicijas.

Françoise Sagan romanas „Truputis saulės šaltam vandeny“ pasirodė 1969 metais. Pagrindinis knygos veikėjas žurnalistas Žilis Lantjė, iš pažiūros, turi viską, ką gali pasiūlyti gyvenimas, tačiau staiga praranda susidomėjimą darbu ir pomėgiais, o mylima moteris jam tampa našta. Išgyvendamas dėl nuobodulio ir paisydamas gydytojo rekomendacijos pakeisti aplinką, jis bėga ieškoti atgaivos į savo sesers namus provincijoje.

Čia jis sutinka Natali ir įsimyli, tačiau jiedviem grįžus į Paryžių, įgimtas mylimosios gerumas vis dažniau kertasi su Žilio lengvabūdiškumu. Netrukus ima atrodyti, kad šie santykiai pasmerkti, tarsi jų laimė būtų tiesiog saulės blyksnis šaltam vandeny...

Mažos žuvelės plaukioja paviršiuje, o didelės – gerokai giliau. Jei žvejosi dar gilesniuose vandenynuose – savo sąmonėje – pagausi didesnę žuvį.

Taip, tai to paties kino mistiko, „Tvin Pykso“ ir kitų aksominių sapnų bei sąmonės labirintų režisieriaus, tapytojo, spektaklių ir muzikos kūrėjo Davido Lyncho autobiografinė knyga. Joje apmąstomas kūrybinis jo gyvenimo nuotykis, jo ištakos bei įkvėpimo šaltinis – meditacija. Aptardamas kone visus savo filmus ir apskritai kūrybos principus autorius detaliai ir įtaigiai pasakoja apie tai, kaip transcendentinė meditacija (TM) išvedė jį į kūrybinę ir asmeninę tiesiąją – grynosios sąmonės – savęs – linkui.