Jūsų prekių krepšelis tuščias

Lingvistika ir literatūros studijos

Filtrai
Rodoma
Ši knyga skirta literatūrinio teksto sandaros, jo ryšių su kontekstu, literatūrinės reikšmės formavimosi aptarimui. Knygos pabaigoje pateikiamos kelių eilėraščių ir dviejų prozos kūrinių analizės ir interpretacijos. Pratęsiant „Literatūros teorijos“ pirmą dalį, kuri aprėpė literarūrą iki XIX amžiaus pabaigos, antroje dalyje kalbama – tiesa, su keliomis išimtimis – apie XX amžiau literatūrą.
€1,16

Baltos lankos Nr. 8 Vytautas Kavolis, Leonidas Donskis

– Arūnas Sverdiolas „Viską atradęs savyje“
– Vytautas Kavolis „Maištininkų mitologijos“
– Algis Mickūnas „Baisioji gražuolė“
– Marija Gimbutienė „Monstriškoji Venera“
– Alphonso Lingis „Ttuantin-suyo“
– Thomas P. Kasulis „Keturios tradicinės japonų kalbos filosofijios“
– Algirdas Julius Greimas „Pro memoria Lietuvos prezidentui“
– Imelda Vedrickaitė „Portreto detalės Antano Škėmos prozoje bei dramose“

€1,16

Baltos lankos Nr. 5 Saulius Žukas

– D. Kuolio knygos „Asmuo, tauta, valstybė“ aptarimas
– Hayden White „Naratyvumo vertė“
– Dainora Pociūtė „Protestantų giesmės“
– V. Sirutavičius „Bausmė XIX a. Lietuvoje“
– Hans Georg Gadamer „Istoriškumas“
– Leonidas Donskis „Miestas Lietuvoje“
– Dalia Satkauskytė „T. Venclovos eilėraštis“
– J. Čartokaitė-Inčiūrienė „Išgyventi per vokiečių okupaciją (atsiminimai)“
€1,16

Baltos lankos Nr. 9 Rūta Goštautienė

Vladimir Karbusicky „Antropologinės ir gamtinės universalijos muzikoje“
– Gražina Daunoravičienė „Muzikos žanro ontologija“
– Eero Tarasti „Naratyvumo problema“
– Inga Jasinskaitė „Naratyvumo konsepcija“
– Vita Guodytė „Muzikinė erdvė“
– Danuta Mirka „Krzysztofo Pendereckio stiliaus problemos“
– Donatas Katkus „Muzikavimo stilius“
– Rūta Goštautienė „Žvilgsnis po trisdešimties metų“
– Leonard B. Meyer „Muzikos reikšmė“
€1,16

Baltos lankos Nr. 13 Laurynas Katkus, Nerijus Milerius

- Gintaras Grajauskas „World in your pocket“
- Nerijus Milerius „Gyvenimo pagreičių ir sulėtėjimų teritorijos“
- Rimas Žilinskas „Kaip mes suvokiame šiuolaikinę savo literatūrą“
- Gintautas Mažeikis „Lietuvos šiuolaikinės dailėtyros strategijos ir poetika“
- Arūnas Gelūnas „Tvarka ir laisvė“
- Jurgis Pakerys „Klaida kalba“
- Laurynas Katkus „Nepilnamečių planeta“
- Paulo Teixeira „Eilėraščiai“
- Umberto Eco „Trys pelėdos ant komodos“

€1,16

Baltos lankos Nr. 12 Kęstutis Nastopka

– Alfonsas Andriuškevičius „Keturios pastraipos apie Jeruzalę“
– Algirdas Julius Greimas „Žinojimas ir tikėjimas“
– Kęstutis Nastopka „Gedimino laiškai“
– Saulius Žukas „Apie pasitikėjimą“
– Algirdas Julius Greimas „Parabolė: gyvenimo forma“
– Heidi Toelle „Sodomos ir Gomoros nubaudimo koraniškoji versija“
– Daiva Vaitkevičienė „Trys ugnies formos“
– Jean Delorme „Susigrąžintas žodis“
– Mindaugas Kvietkauskas „Atminties peizažai“
€1,16

Kūrybos studijos ir ... Marcelijus Martinaitis

Šioje knygoje surinktos literatūros mokslo studijos, kritikos straipsniai, atskirų kūrinių interpetacijos padeda susidaryti išsamesnį poeto Marcelijaus Martinaičio kūrybos vaizdą, interviu su poetu atskleidžia jo gyvenimo ir kūrybos kontekstą. Tai gera paspirtis literatūros mokytojui, studentui, moksleiviui, apsktritai visiems, besidomintiems lietuvių literatūra, jos interpretacijos klausimais.
€0,69

Asmuo ir idėjos II Arūnas Sverdiolas

Knyga skirta visapusiškai pristatyti žymaus semiotiko, mitologo, kalbininko, kultūros ir visuomenės kritiko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo (1917-1992) svariausią ir svarbiausią teorinio palikimo dalį, be kurios jis nebūtų tuo, kad buvo, yra ir liks humanitarinio bei socialinio mąstymo istorijoje, – jo semiotikos mokslinį projektą ir šio projekto plėtinius. Kritiškai persvarstomi semiotikos principai bei jos nagrinėjamos sritys, atveriamas filosofinis ir asmeninis ezgistencinis A. J. Greimo mąstymo matmuo bei prasmė. Artimiausi jo mokiniai ir bendradarbiai, taip pat vėlesni pasekėjai Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje ir kitur apibūdina svarbiausias semiotikos po Greimo atmainas bei atšakas, jų dabartinę būklę ir ateities perspektyvas.

€20,78

Asmuo ir idėjos I Arūnas Sverdiolas

Lietuviškai sąmonei Algirdas Julius Greimas yra mįslinga figūra. Joks kitas lietuvis nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos ar mokyklos, kuri būtų tokia ženkli ir atpažįstama pasauliniame XX–XXI amžiaus kontekste, kaip Paryžiaus arba tiesiog „greimasienne“, „greimiškoji“ semiotika. Plačiai suvokiama ar bent numanoma, kad ši figūra yra labai stambi; visai neatsitiktinai Greimo vardas yra išraižytas ant „Gyvybės medžio“ paminklo Vingio parke Vilniuje tarp šimto iškiliausių Lietuvos tūkstantmečio asmenybių. Tačiau ir išsilavinusiai publikai jo teoriniai kūriniai, semiotiniai tekstai yra sunkiai paskaitomi, atrodo perdėm terminologiški, specialūs, techniški. Matematiniams ar teorinės fizikos tekstams tai būtų laikoma savaime suprantamu dalyku, bet iš humanitarinių mokslų tikimės, kad jie bus lengviau perprantami, tad čia neretai iškyla neaiškumas – ką apie tai galvoti?

Kalbotyrinis Greimo darbas – senosios prancūzų kalbos žodynas, studentų vadinamas tiesiog bendriniu žodžiu – „greimas“ (o tai bene didžiausio pripažinimo ženklas), – apskritai neregimas mūsų kultūriniame akiratyje.

€20,78

Prasmė – pagrindinis semiotikos objektas – nėra kaip tas lobis, kurį Ali Baba atrado keturiasdešimties plėšikų oloje ir kurį galėtume užvaldyti tiesiog ištarę „Sezamai, atsiverk!". Kad būtų prasmės, pirmiausia patys turime ją konstruoti. O kaip tai darysime, kaskart priklausys nuo sąveikų, į kurias kasdien įsitraukiame būdami su kitais žmonėmis, mus supančiu pasauliu ir savimi pačiais.
Štai kodėl sociosemiotikas atmeta semiotikos, kaip gryno „teksto mokslo", įvaizdį ir, panašiai kaip fenomenologas, plėtoja savo apmąstymus remdamasis patirtimi. Taip jis siekia aprašyti kasdienėse situacijose stebimas prasmės praktikas. Pavyzdžiui, kaip mes konstruojame savo pačių tapatybę per konkrečius santykius su kitu, o kartu – kokią reikšmę suteikiame su mumis esančio svetimšalio kitybei? Per kokias komunikacines strategijas (argumentacines ar jausmines) politinis gyvenimas įgauna naują prasmę „reginio visuomenėje"?
Šios įvairių santykių su kitu analizės, kuriose jautimas neatsiejamas nuo supratimo, veda prie „juslinės prasmės", „užkrečiamo buvimo" problematikos – ja siekiama įveikti klasikinę priešpriešą tarp protinio ir juslinio suvokimo. Tolesnis žingsnis – bendras sąveikos modelis, kuriame subjekto intencionalumas jungiasi su jo jautrumu, o elgsenos reguliarumas – su jam priešingu atsitiktinumu.


Knygos autorius – žinomas prancūzų semiotikas, A. J. Greimo mokinys ir bendražygis, Politinių mokslų instituto Paryžiuje mokslininkas, ne vienus metus dėstantis semiotiką Brazilijoje, Italijoje, taip pat Vilniaus universitete.

€12,06

Fenomenologinė filosofija ir Algis Mickūnas, Dalius Jonkus

„Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis – labai kompetentingai ir kūrybiškai parašyta fenomenologinės filosofijos apybraiža, beveik nereikalaujanti iš skaitytojo specialių žinių, o tiktai dėmesio ir susikaupimo. Ji puikiai pritaikyta lietuvių skaitytojams, bus labai naudinga besigilinantiems į dabartinę filosofiją ar tiesiog ja besidomintiems visų humanitarinių mokslų studentams.“
Prof. dr. Arūnas Sverdiolas

„Knyga pateikia fenomenologijos kilmės ir principų išaiškinimą, o kartu papildo naujausia fenomenologine mintimi, – tomis diskusijomis, kurios svarbios šiuolaikinei fenomenologijai. Nors atrodytų, kad pristatomos diskusijos taip pat nėra naujos – pvz., diskusijos su dekonstrukcija, struktūralizmu, postmoderniąja filosofija, – tačiau tai virsta svarbiu įnašu ir parodymu, ne tik kaip fenomenologija yra kritikuojama, bet kaip į kritiką atsakoma kritika, apnuoginančia „priešininkų“ prielaidas ir parodančia fenomenologijos pagrindų tvirtumą. Ši kritika parodo pačios fenomenologijos galimybes ir kaltinimų metafizika silpnumą.“
Doc. dr. Mintautas Gutauskas

Šioje knygoje kalbama ne tik apie fenomenologinę filosofiją, bet ir apie jos šešėlį. Fenomenologijos šešėlio metaforą reiktų suprasti dvejopai. Pirmiausia šešėlio metafora nurodo į pačios fenomenologijos neįsisąmonintus resursus. Ilgą laiką fenomenologija buvo suprantama kaip jau įveiktas etapas, kaip įvairių egzistencializmo, hermeneutikos ir struktūralizmo filosofijų priešistorija. Šiandien padėtis keičiasi ir galima kalbėti ne tik apie fenomenologinio sąjūdžio bendrąsias prielaidas, bet ir apie egzistencializmo, hermeneutikos ir struktūralizmo įsišaknijimą fenomenologijoje. Tačiau pastebima ir kita tendencija, su kuria sietina antroji fenomenologijos šešėlio prasmė. Filosofai, sekdami vėlyvojo Martino Heideggerio ar Emanuelio Levino idėjomis, gręžiasi į tai, kas naikina patį subjektą. Akcentuojama pasąmonė, beasmenė kalba, ideologijos arba galios struktūros, kurios nustelbia subjekto sąmonės sąmoningumą ir paverčia patį subjektą manipuliacijos objektu. Taigi antrąja prasme fenomenologijos šešėlis yra suprantamas kaip bandymas redukuoti pačią fenomenologiją į nesąmoningumą ir į anonimiškumą, t. y. į tokią situaciją, kurioje nebėra subjekto, galinčio įsisąmoninti savo patirtį ir prisiimti atsakomybę.

€8,81

Baltos lankos 38-39 Autorių kolektyvas

€2,32

Baltos lankos 36 Autorių kolektyvas

€2,31

Baltos lankos 35 Autorių kolektyvas

€2,31

Baltos lankos 34 Autorių kolektyvas

€2,31
Nuo: €0,00 Iki: €21,00
0 21