Lojalumo programa

Tikra lietuvės istorija Kaire. Patikėjusi meile, išvykusi į egzotišką šalį, užrakinta ir kankinta, bet – nepasidavusi. 

Sveiku protu sunkiai suvokiama tikra istorija, pranokstanti bet kokią fikciją.  

Tądien, kai dusau užuodusi savo kankintojo kvepalus, skaičiavau jau antrus metus toli nuo jo. Tebejaučiu jo kvapą, tebesapnuoju dusinantį kūną. Žmogų, įkalinusį mane bute su nevedžiojamais šunimis, triušiu, vištomis, ančiukais... Nepakeliama smarvė, iš proto besikraustantys, išvežami papjauti arba nugaištantys gyvūnai ir aš – ištvermingiausia to kalėjimo kalinė. Užrakinta, prievartauta, kankinta, mušta, bet nepasidavusi. Ištrūkusi ir fiziškai jau nepasiekiama. 

Lietuvę Anną draugė supažindina su egiptiečiu. Netrunka įsižiebti šilti jausmai per atstumą ir net stipri emocinė priklausomybė – meilės išsiilgusi širdis pasiduoda visoms vyro manipuliacijoms. 

Šiandien Anna gyvena nedideliame Lietuvos mieste, augina nuostabią dukrą, kurią saugo kaip akies vyzdį, – baimė, kad mergaitę gali pagrobti, vis dar kiūto moters pasąmonėje. Joms abiem reikėjo psichologinės pagalbos, abi lėtai gydosi sielos žaizdas ir kabinasi į naują gyvenimą. Anna įgyvendino svajonę užsiimti menine fotografija, rengia parodas ir turi vis daugiau sekėjų.

Intriga, kitoks regos kampas, šiek tiek specifinio humoro prieskonių ir šablonus laužanti istorinė tiesa.

Karas niveliuoja žmones – ir civilį, ir profesionalų karį gali pakirsti kulka ar sprogusio sviedinio skeveldra. Kita vertus, karas sutirština žmogaus savybes: besišypsantys saldžialiežuviai gali virsti didžiausiais niekšais, o kuklūs žmo­geliai atlikti nekasdienius žygdarbius – knygoje aptiksite įvairių pavyzdžių.

Tragikomiškų, dramatiškų, juokingų ir žiaurių karo istorijų koliažas, dau­gumos jų nerasite istorijos vadovėliuose ir oficialiuose mūšių, kampanijų bei operacijų aprašymuose. Žmogiškumo triumfas, išdavystės kartėlis ir įvykiai, apie kuriuos paskaičius norisi ištarti: „Negali būti.“ Neįtikėtina karinė sė­kmė, slapti ginklų kūrimo projektai ir beprotiškiausios idėjos – visa tai rasite šioje knygoje.

• Ar galima kaip ginklus panaudoti šikšnosparnius ir balandžius?

• Kodėl reikia saugotis sprogstančių žiurkių ir kaip išvengti šokinėjančių minų?

• Ką valgė japonų kariai nutrūkus maisto tiekimui Ramiojo vandenyno salynuose?

• Kaip lietuvis sprogdino nacių seifus ir kas iš tiesų buvo Ostapas Benderis?

• Kas yra „kiliminis bombardavimas“, „branduolinis futbolas“, „Bangaloro torpeda“?

R. J. Palacio „Stebuklas“

Abejingų nepaliekanti istorija, tapusi ir jaudinančiu kino filmu

Štai ką aš manau: vienintelė priežastis, dėl kurios nesu normalus, yra tai, kad niekas manęs nelaiko normaliu. Manau, vienintelis žmogus pasaulyje, kuris supranta, kad esu toks kaip visi, – aš pats.

Beje, aš vardu Ogastas. Nepasakosiu, kaip atrodau. Kad ir ką manytumėt, tikriausiai yra daug baisiau.

Dešimtmetis Ogastas Pulmanas niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Ir visgi jis yra kitoks negu visi. Todėl Ogastas niekada nelankė mokyklos. Bet į penktąją klasę jis turės eiti tikroje mokykloje. 

Ogastas žino, kad dauguma vaikų jį įskaudina netyčia, todėl galvoja – visiems bus geriau, jei mokykloje jis laikysis atokiau nuo naujųjų bendraklasių ir pasistengs per daug nekristi į akis.

Bet ar tai įmanoma, kai taip nori susirasti draugų ir esi toks draugiškas, drąsus, sumanus, geraširdis ir linksmas kaip Ogastas?

Šią šiltą, išmintingą ir sąmojingą R. J. Palacio knygą skaitytojai dažnai pavadina stebuklu. Rašytojai ir Ogastui pavyko įrodyti – kai labai nori, gali pasiekti didelių pergalių. Net jei esi vaikas su kitokiu nei visų veidu.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius knygą apdovanojo kaip Reikšmingiausią ir meniškiausią 2014 metų vertimą paaugliams.

„Stebuklas“:

• ugdo empatiją ir gerumą;

• moko suprasti sergančius, turinčius negalių, kitaip atrodančius vaikus bei nevertinti žmonių pagal išvaizdą;

• skatina priimti save tokį, koks esi;

• įkvepianti, pakylėjanti istorija;

• meniškai vertinga knyga ugdo literatūrinį suvokimą ir skonį.

R. J. Palacio – amerikiečių rašytoja, kuriai pasaulinę šlovę atnešė skaitytojų ir kritikų pripažintas kūrinys „Stebuklas“. Ši knyga pelnė ne tik daugybę apdovanojimų JAV bei kitose šalyse, bet ir 140 savaičių išsilaikė „New york times“ bestselerių sąraše, o žurnalas „Times“ ją įtraukė į 100 geriausių visų laikų knygų paaugliams sąrašą. Pagal knygą 2017 m. pastatytas Holivudo filmas pavadinimu „Gerumo stebuklas“.

Įtraukta į 9 klasės rekomenduojamos literatūros sąrašą

Tokia pat sukrečianti istorija kaip ir Waris Dirie „Dykumų gėlė“

Įsivaizduokite esanti šešerių metų mergaitė, kurią vieną dieną prikėlė vos prašvitus, išmaudė, apvilko skarmalais ir nuvedė į kiemo pakraštyje pastatytą ir grėsmingai atrodančią palapinę. Ten buvote žiauriai sužalota, nes taip pageidavo jūsų motina...

Hibo Wardere gimė Somalyje. Šešerių buvo apipjaustyta ir tik atvykusi į Angliją sužinojo, kad tokios apeigos, ne vienoje Afrikos šalyje rengiamos ne tik daugybei mergaičių, bet ir kūdikių, neįmanomas dalykas Vakaruose. Autorė pasakoja savo istoriją, išgyvenimus per apipjaustymą ir po jo, santykius su motina, išgyvenimus ir patirtis Anglijoje, kultūrų skirtumus ir požiūrį į moteris. Knygoje galbūt pirmą kartą sužinosite, kas yra kintir ir gudnin, MGŽ. Deja, vakariečiams nesuprantamas paprotys dar gyvas ir Anglijoje...

„Sužalota“ –  skaudžiai atviras Hibo Wardere pasakojimas apie mūsų laikais gyvuojančius viduramžių papročius, mergaičių, net kūdikių apipjaustymą, kurį dažnas suprantame kaip kultūros tradiciją, o ne kaip smurtą prieš vaikus.

„Mane visiems laikam pakeitė Edith Eger istorija.“ Oprah Winfrey

Kalėjimas yra jūsų galvose. Raktas yra jūsų kišenėje.

Dr. Edita Eger, visame pasaulyje žinoma psichologė, bestseleryje „Pasirinkimas“ pasakoja apie savo išgyvenimus Aušvico koncentracijos stovykloje, išlikimą, sielos gydymą ir kelią į laisvę. Tūkstančiai žmonių parašė laiškus daktarei Eger pasakodami kaip „Pasirinkimas“ įkvėpė juos pažvelgti į savo praeitį ir prašė parašyti kitą įkvepiančią praktinę, knygą kaip pakeisti savo mintis ir elgseną.

Naujoje savo knygoje „Dovana“ E. Eger apibūdina dvylika pagrindinių žmogų įkalinančių įsitikinimų, kaip antai: baimę, sielvartą, pyktį, paslaptis, įtampą, kaltę, gėdą ir vengimą pažvelgti tiesai į akis, bei pataria kaip įveikti šiuos iššūkius.

Ši knyga, kupina atjautos, įžvalgos ir humoro, parodo žmogaus sielos pažeidžiamumą ir supažindina su iššūkiais, su kuriais susiduriame mes visi. „Dovana“ padės išsigydyti sielą, parodys, kaip atsikratyti žalingų įpročių, kaip pakeisti savo mintis, kaip rasti laisvę ir džiaugtis gyvenimu.

„<...> dirbu remdamasi suvokimu, kurį išpažįsta ir mano mylimas mokytojas, draugas ir taip pat išgyvenęs Aušvicą Viktoras Franklis, kad blogiausia patirtis gali būti geriausias mūsų mokytojas, atveriantis nenumatytus atradimus ir naujas galimybes bei perspektyvas. Išgijimas, pilnatvė ir laisvė atsiranda iš mūsų sugebėjimo pasirinkti, kaip atsiliepsime į tai, ką mums duoda gyvenimas, ir remdamiesi savo patirtimi, ir ypač savo kančia, suteiksime tam prasmę bei išsikelsime tikslus.“

Tikra sukrečianti istorija apie Eunsun Kim vaikystę Šiaurės Korėjoje, apie šalyje siaučiantį badą, nuo jo mirštančius giminaičius ir kaimynus. Jos vienintelis tikslas – išgyventi, tai pasiekti galima tik pabėgant į Kiniją. Eunsun su mama ir seserimi pavyksta tai įgyvendinti, tačiau tuo jų bėdos nesibaigė – visos trys buvo parduotos kaip vergės, slapstėsi nuo Pchenjano ir Pekino policijos, buvo sulaikytos, tardomos ir kankinamos „perauklėjimo“ stovyklose.

Ieškodama išeities vieną dieną Eunsun įkalbino mamą leistis į naują kelionę: kirsti Kinijos-Mongolijos sieną ir Gobio dykumą, kad pagaliau pasiektų išsvajotąją žemę – Pietų Korėją.

Knygoje „Pabėgimas iš Šiaurės Korėjos“ Eunsun Kim atvirai ir nuoširdžiai pasakoja savo ir savo šeimos istoriją, kad pasaulis sužinotų, kaip tūkstančiai vyrų ir moterų kasdien bando kirsti Šiaurės Korėjos sieną bėgdami nuo bado ir totalitarinio režimo.

„Noriu pamatyti, kaip mano žmonės Šiaurės Korėjoje išsilaisvina iš diktatūros, dešimtmečius laikiusius juos pavergtus, skurstančius ir atskirtus nuo pasaulio. Kad ši svajonė taptų realybe, pasaulis turi atverti akis ir pamatyti siaubingą Šiaurės Korėjos gyventojų padėtį. Kimų dinastija taip sėkmingai izoliavo savo karalystę, kad pasaulis tarsi pamiršo priespaudoje gyvenančių tėvynainių likimą. Jei ši istorija prisidės prie bendro šios negandos suvokimo ir atskleis likusiam pasauliui Šiaurės Korėjos režimo neteisybes ir tragišką anachronizmą, ji buvo papasakota neveltui.“

„Helės Amin istorija turėtų skambėti tarsi pavojaus varpas, nes vaikų, neteisėtai išvežamų į islamiškas valstybes, tokias kaip Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, vis daugėja.“ Sunday Times

Helė Amin (Helle Amin) gimė 1964 m. Danijoje. Baigė studijas, dirbo Londone, ten 1990 m. ištekėjo už vyro, kilusio iš Saudo Arabijos, vėliau apsigyveno Balio saloje. Gyvenimas su vyru ir keturiais vaikais atostogų rojumi vadinamoje saloje atrodė tobulas. Tačiau vieną 2002-ųjų dieną idilė suyra ir gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.

Grįžusi iš prekybos centro, ji neranda savo vaikų. Netrukus moteris išsiaiškina, kad sutuoktinis pasiėmė jųdviejų vaikus ir grįžo gyventi į savo tėvynę. Pasitelkusi į pagalbą draugus, Helė leidžiasi į svetimą šalį, siekdama susigrąžinti už tūkstančių kilometrų išvežtus vaikus. Ši Helės Amin kelionė prilygo žygdarbiui – svetimoje, vyrų dominuojamoje visuomenėje ji išdrįso pareikalauti teisingumo ir stoti į kovą už motinos teisę auginti savo vaikus. Moters kova buvo kupina dramatiškų įvykių ir pavojų. Kitos motinos gal būtų pasidavusios, bet tik ne Helė. Jos pačios žodžiais tariant, „dėl savo vaikų būčiau basa perėjusi dykumą“.

„Kad pajudintų dangų ir žemę, Helė Amin pasitelkė išradingumą, įžūlumą ir nepaklusnumą. Saudo Arabijos teismas priėmė, ko gero, precedento neturintį sprendimą.“ Mail on Sunday

Atviras laiškas naujosios kartos terapeutams ir jų pacientams.

Irvinas Yalomas – pripažintas autorius ir garsus psichiatras, daugelį metų buvo vieno prestižiškiausių JAV Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius, praktikuojantis individualiąją ir grupinę psichoterapiją. Jis ne tik psichoterapijos profesionalas, bet ir talentingas rašytojas. Jo knygos populiarios visame pasaulyje.

Trisdešimt penkerius metus kauptą patirtį Irvinas D. Yalomas sudėjo į knygą „Terapijos dovana“. Tai puikus ir rimtas vadovas, kuriame, remiantis tikrais atvejais iliustruojama, kokia naudinga terapija gali būti pacientui ir terapeutui. 

Profesionalai čia ras puikių, kūrybiškų, kartais netikėtų arba diskutuotinų patarimų, kaip elgtis per psichoterapijos seansus, kai situacija gali būti sunkiai nuspėjama. Pacientams – tai itin turiningas vadovas po klaidžius šios srities labirintus.

Šia knyga siekiama palengvinti terapijos procesą naujai pacientų ir konsultantų kartai. Tai įdomus, informatyvus ir įžvalgus skaitinys visiems, besidomintiems asmeniniu tobulėjimu.

Apie autorių:

Trumpa gyvenimo ir profesinė anamnezė: kilęs iš labai mažo pietryčių Lietuvos miestelio, devyniasdešimtųjų pabaigoje atvyko į sostinę mokytis medicinos. Baigęs universitetą spėjo padirbėti arba bent jau pasipraktikuoti ir „pasimatuoti“ viską: slaugo bachilus, registratoriaus ragelį, neperšlampamą greitosios medicinos pagalbos mediko striukę, gydytojo chalatą, lektoriaus podiumą ir direktoriaus švarką. Dabar, metęs taip medikų mėgstamą daugdarbystę, ramiai dirba tik vienoje privataus sektoriaus darbo vietoje, kartais skaito paskaitas ir rašo tekstus „Delfi“. 

Knygos citatos:

„Jei televizoriaus vaizdas staiga pradėjo mirgėti, o garso kolonėlėje kažkas šnypščia ir traška, kodėl dažnas vietoj remonto tiesiog trinkteli per korpusą kumščiu? Juk niekas to nedarys, jei iš skausmo mirga akyse ir cypia ausyse. Mes linkę nedaryti to, kas mums sukelia nepatogumų ir reikalauja bent šiek tiek pastangų: gerti vaistus, pasidaryti kraujo tyrimus, savanoriškai pasitikrinti prostatą ar gimdos kaklelį, nes tie laimėjimai po tokių procedūrų kažkur toli ir neaiškūs, o nepatogumas – štai jis, akivaizdus.“

„Sveikatą mes suvokiame kaip duotybę, ligą – kaip lemtį, gydymą – kaip vargą, komplikacijas – kaip gydytojo aplaidumą. Ir, aišku, norime gauti garantijos raštą: mano sveikatą kažkas sugadino, aš turėsiu vargti su vaistais ir nežinia, ar padės, gal vargsiu be reikalo ir rezultato nebus. Bet gal tam, kad tikėtumės ilgalaikio patogaus naudojimosi, mes turėtume ir elgtis su savimi kaip su brangiausia mūsų turima preke.“

„Norėdami neprarasti serviso garantinių paslaugų, automobilį tvarkingai nuvairuojame patikrinti kiekvienais metais. O kodėl nieko nedarome, kad išsaugotume sveikatą? Kodėl padangas kas sezoną pasikeičiame, <...> o dantų higienai pinigų gailime?“

Prieš keliolika metų viena mažoji pacientė paklausė mamos: „Ar eisime pas tą daktarą, kuris visada šypsosi?“ 

Gydytojas Valerijus Morozovas ne tik šypsosi, taikliai diagnozuoja ligą ar nustato, kokia tavo sveikata, bet ir stebina vaizduote bei aštria, šmaikščia plunksna. 

Susigalvojęs pašnekovą, statistinį ir menkai sveikatos priežiūros klausimais išprususį pilietį Vaclovą (bet šiaip neblogą vyruką), knygoje gydytojas aptaria nerimą šiam piliečiui keliančius simptomus ir griauna sveikatos mitus. Trumpi vizitai šeimos gydytojo kabinete Vaclovą padaro kantresnį ir rūpestingesnį savo ir savo šeimos sveikatai. Užvertę paskutinį puslapį, įsitikinsite, kokie esate panašūs į gydytojo pašnekovą, tad gal imsite dažniau šypsotis ir rūpintis sveikata.

Knygos temos:

▪ Tyrimai iš kraujo lašo ▪ Vitaminas D – vitaminų ir tyrimų karalius ▪ Maisto (ne)toleravimas ▪ Individualus antibiotikų poveikis ▪ Kepenų valymas ▪ Kas mažina temperatūrą, jeigu jos nemažina vaistai? ▪ Koks cholesterolis yra geras? ▪ Vaistai, kurių nepakanka; vaistai, kurie nebeveikia; vaistai, kurių nereikia ▪ 21 amžiaus maras – rūgštingumas ▪ Ar sloga – liga? ▪ Imuniteto programos ▪ Skiepytis ar persirgti?

P. S.

Apie ką ši knyga? 

Apie mediciną, apie ką daugiau gali parašyti gydytojas.

Apie vartojimo kultūrą ir kartais apie nekultūringą vartojimą medicinoje. 

Apie norą čia ir dabar, pageidautina be pastangų. 

Apie kiekvieną iš mūsų, jei leisime sau pažiūrėti į save iš šono. 

Ir apie šypsenas, kurių tuose puslapiuose daug, tereikia tik imti ir pasijuokti iš savęs. 

Knyga poroms, grįsta tyrimais ir ilgamete porų psichoterapijos praktika.

Vilija Girgždė yra socialinių mokslų daktarė, psichologė ir geštaltinė psichoterapeutė, daug metų konsultuojanti poras ir asmenis.

Knyga „Mes skirtingi. Negi skirtis?“ atveria asmenines ir sugyvenimo dilemas įsipareigojusiame santykyje. Jos puslapiuose nugulusiose tikrose istorijose skaitytojas atpažins ne tik savo svarstymus ir išgyvenimus, bet ir ras būdų, kaip būti savimi poroje ir su kitu, irgi norinčiu būti savimi. Standartiniai problemų sprendimai „kaip reikia“ nuvilia. Kai partneriai atsigręžia į tai, kokie jie yra, o ne kokie turėtų būti, prasideda ryšio kūryba. Knygoje atskleidžiamas požiūris į skirtybes, kaip atspirties tašką, puoselėjant poros santykį.

Poros įžadai: pasižadu pažinti savo ir tavo poreikius ir apie juos kalbėtis.

Skaitant jaučiasi, kad Vilija leido kitų žmonių patirtims ją paliesti. Tekstas – gyvas, nedogmatiškas, jautrus. Argi ne to reikia, kai norisi geriau suprasti savo santykius su artimiausiu žmogumi?

Paulius Skruibis. Psichologas-psichoterapeutas, Vilniaus universiteto profesorius

„Žinau, kad rašau apie sudėtingą dalyką, ir nebandysiu jo supaprastinti“, – pažada autorė knygos įžangoje. Patyrusi porų terapijos specialistė subtiliai ir profesionaliai veda skaitytoją per skirtybių labirintus, pateikdama labai vertingų įžvalgų poroms, kurios rimtai rūpinasi savo santykių darna.

Profesorė Danutė Gailienė

Kad ji nestabdytų savo polėkių ir kūrybiškumo, kai pamato susikrimtusį jo veidą.

Kad jis patikėtų, jog jo pasaulis irgi įdomus, net jei santūriau reiškia jausmus.

Kad ji galėtų rinktis drabužius, kurie jai patinka ir nesijaudinti, ar atitinka vyro pamėgtą įvaizdį.

Kad tiems, kam santykyje nuobodu, pramoktų atpažinti įtampą kaip natūralų skirtybių susidūrimo karštį.

Kad tie, kurie atsidūrė duobėje ir neišlipa kelerius metus, susidomėtų, ką gali patys ir nebelauktų iš kito.

Kad jie neprarastų ryšio kaip pametė save ir į krizę pažiūrėtų kaip į galimybę.

Kakė Makė lankėsi daugybėje koncertų ir visuose jai taip patiko, kad pati užsinorėjo tapti MUZIKANTE. Pirmiausia ji išsirinko instrumentą, daug repetavo, o tada ėmė ruoštis savo PIRMAM PASIRODYMUI. 

Kai ateina DIDŽIOJI KONCERTO DIENA, Kakė Makė ir jos naujieji draugai iš muzikos mokyklos ruošiasi lipti ant scenos ir parodyti viską, ką sugeba. BUS NUOSTABU! Bet staiga Kakę Makę apima DIDELĖ BAIMĖ. Ar išdrįs ją įveikti? 

„Kakė Makė ir koncerto diena“:

• rekomenduojama 3–6 metų vaikams;

• turtina žodyną ir ugdo vaizduotę;

• pagrindinė tema – baimė suklysti ir kodėl ją verta įveikti;

• moko, kad klaidas galima ištaisyti, svarbu nenustoti stengtis ir siekti svajonės;

• su Kake Make mažiesiems skaitytojams lengva tapatintis ir iš jos pasimokyti.

Jei jūsų mažiesiems patinka Kakė Makė ir jos draugai, kviečiame pratęsti pažintines keliones vaizdo formatu žiūrint Kakės Makės laideles YOUTUBE kanale:

https://www.youtube.com/channel/UCFWLVZ8cVCyqvKmkEqUdK4w 

Su švelniu humoru parašyta istorija apie mergaitę Polianą, išmokiusią aplinkinius žaisti „džiaugsmo žaidimą“. Likusi našlaite Poliana atsiduria griežtos tetos Polės namuose, kur jos atvirumas ir nuoširdumas susiduria su pareiga ir jausmus varžančiomis taisyklėmis. Vis dėlto mergaitė sugeba užkrėsti optimizmu rūstų, taisyklėmis apraizgytą suaugusiųjų pasaulį.

Aš noriu pasakyti, kai gyveni – tai darai tai, ką nori daryti: žaidi lauke, skaitai (žinoma, pati sau), laipioji po kalvas, kalbiesi su Tomu sode ir su Nense, ir apsižiūri namuose, sužinai ką nors apie žmones [...].

Kai vien kvėpuoji, tai dar negyveni!

Jaunimui nuo 14 m. 

Šešiolikmetis Lainas gyvena gatvėje. Vieną dieną jis pagrobiamas ir įkalinamas požeminiame bunkeryje. Iš pradžių vaikinas pamano, kad buvo pagrobtas dėl išpirkos, – jis turi turtingą ir garsų tėvą. Tačiau ši istorija visai kitokia... Ji šokiruos, sujaudins ir sukrės. Tai žvilgsnis į tamsiausias ir šviesiausias žmonijos puses. Tik stiprių nervų skaitytojams.

2012 m. pasirodęs šiurpus psichologinis trileris sukėlė daugybę diskusijų, jis laužė paauglių literatūros tradicijas ir pelnė Karnegio (Andrew Carnegie) medalį, teikiamą už reikšmingiausią metų kūrinį vaikams arba paaugliams Jungtinėje Karalystėje. 

NEGALIU PATIKĖTI, KAD UŽKIBAU.

Vos pramerkęs akis žinojau, kur aš.

Bunkeryje.

Čia šeši kambariukai, po tris abipus ilgojo koridoriaus.

Jokių langų nėra. Nei durų.

Vienintelis kelias čia patekti ar išeiti – liftas.

Ką jis man darys?

Ką aš darysiu?

Jeigu neklystu, liftas nusileis po penkių minučių.

Ir nusileidžia.

Tik šį kartą jis netuščias...

Kevin Brooks – britų rašytojas, kuriantis provokuojančius ir nepadailintą paauglių realybę atspindinčius romanus, todėl jo knygos yra itin mėgstamos jaunimo. Daugybė jo kūrinių išversta į lietuvių kalbą: „Martynas Pigas“, „Lukas“, „Juodojo triušio vasara“ ir kt. 

„Nuoširdžiai rekomenduočiau šią knygą visiems, kurie turės drąsos ją perskaityti. Neįtikima, kaip Kevinas Brooksas sugeba knygoje sudraskyti tavo mintis, o pabaigoje sudrasko tau ir sielą.“ 

Cora Linn

Knyga apie sklandų bendravimą

Nuo pat gimimo iki paskutinio atodūsio esame tarp žmonių, visą laiką bendraujame. Tas procesas mums toks natūralus, kad jo tiesiog nepastebime. Kaip žuvis nepastebi vandens, kuriame nardo. O vanduo gali būti ne tik skaidrus, bet ir drumstas, o kartais – netgi nuodingas. Tačiau žuviai tai nerūpi, ji nardo negalvodama. Ir mes, susitelkę tik į savo troškimus ir tikslą, kurį norime  pasiekti, apie tai, KAIP vyksta pats bendravimas, nesusimąstome.

Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, lektorius prof. dr. Eugenijus Laurinaitis veda skaitytoją per visus žmogaus gyvenimo etapus ir pateikia išsamią bendravimo abėcėlę, kad nardydami it žuvys būtume sąmoningi ir atidūs, pažintume vandenis, po kuriuos plaukiojame: ar jie skaidrūs, auginantys ir teikiantis laimės? O jei žalingi ar sekinantys, kaip tai pakeisti?

Tai puiki knyga visiems, siekiantiems išmokti:

• pastebėti kūno ženklus;

• konstruktyviai spręsti konfliktus ir taisyti bendravimo klaidas;

• vertinti pašnekovo netyčia išsprūdusius žodžius;

• suprasti savo poreikius ir įsiklausyti į kitų.

Visa tai padės užmegzti tvirtus ir ilgalaikius ryšius, sukurti darnią šeimą bei puoselėti meile, pagarba ir supratimu grįstus santykius su vaikais ir aplinkiniais, o paskutinį gyvenimo etapą padaryti kuo šviesesnį ir prasmingesnį.

Kiekvieną skyrių iliustruoja pavyzdys iš psichoterapeuto praktikos.

Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, mokslinių bei populiarių straipsnių ir knygų autorius ir sudarytojas, psichoterapijos mokslo ir praktikos populiarintojas. Nuo 2023 m. VU partnerystės profesorius, M. Romerio universiteto profesorius, psichoterapijos dėstytojas, lektorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) valdybos narys. 2013–2015 m. – EAP prezidentas, nuo 2015 m. – EAP Generalinio sekretoriaus pavaduotojas. 2017–2023 m. – EAP generalinis sekretorius, o nuo 2023 m. – EAP garbės narys.

Knygos sudarytoja Meilė Jančorienė – žurnalistė, rašytoja. 1992 m. įkūrė žurnalus „Tavo vaikas“, „Vyras ir moteris“. 2009 m. parašė biografinę knygą „Pasivaikščiojimai su Larisa Kalpokaite“, 2016 m. išleido knygas „Nerimo akmuo“ apie depresijos gydymo būdus ir „Raganų klubas“, kurioje pateikia atsakymus į svarbiausius egzistencinius klausimus. 2018 parašė knygą „Ilgaamžiškumo paslaptys“, kurioje nagrinėja sveiko gyvenimo ir senėjimo klausimus su žymiausiais šalies medikais. Taip pat rašo straipsnius kultūros, psichologijos, sveikatos ir grožio temomis.

Knygoje paliečiamos ir gyvenimo saulėlydžio bei mirties temos. Šiame gyvenimo etape bendravimas ne mažiau svarbus nei bet kuriame kitame, juk mirtis yra tarytum lakmuso popierėlis, atspindintis žmonių santykius dar jiems esant gyviems. Svarbu atrasti kelius, kaip šį etapą išgyventi kuo gražiau, lengviau ir prasmingiau.

Po neįtikėtinai sėkmingos knygų sagos „Nuostabioji draugė“ Elena Ferrante talentingai mezga kito pasakojimo giją, gilindamasi į prieštaringus jausmus, saistančius motinas ir vaikus.

Leda – senokai išsiskyrusi dėstytoja, kadaise atsidėjusi vien dukroms, o dabar – darbui. Suaugusioms dukterims išsikrausčius pas tėvą į Kanadą, moteris baiminasi skausmo ir melancholijos sklidinų dienų, bet, savo pačios nuostabai, pasijunta esanti laisva, tarytum nusimetusi gyvenimo naštą.

Vasarą ji nusprendžia vykti viena atostogauti į pietų Italijos pajūrio miestelį. Po pirmųjų ramybės ir susitelkimo dienų moters poilsį sudrumsčia erzinanti neapoliečių šeimyna. Iš pažiūros nereikšminga pažintis įsuka seniai nuslopintų jausmų ir nuoskaudų verpetą.

Šiuo atviru ir jaudinančiu romanu Elena Ferrante pasakoja apie naują moters būtį – rodos, niekuo neišskirtinę, tačiau paliečiančią iki pat gyvasties.

„Įspūdingas literatūros kūrinys.“

Marina Terragni ir Luisa Muraro, Io donna (Corriere della Sera)

„Vienas geriausių visų laikų skandinavų kriminalinių romanų rašytojų.“
Times

Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.
Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus. Padedamas vietinės policijos jis klaidžioja po skurdžiausius Lietuvos sostinės rajonų labirintus, ieškodamas atsakymų apie šiurpios nakties įvykius.

„Audringas siužetas, itin išradingi veikėjų portretai, nepaprastai subtili niūrumos ir prieblandos nuotaika – visa tai Horstas kruopščiai suaudžia į pribloškiantį kriminalinį romaną, nuo kurio tiesiog neįmanoma atsitraukti.“
Edinburgh Book Review, UK

„Aukščiausios prabos kriminalinis romanas!“
Verdens Gang

Jørn Lier Horst (Jornas Lieras Hoštas, gim. 1970) – vienas svarbiausių ir populiariausių šiuolaikinių Norvegijos kriminalinių romanų autorių. Daugybę metų dirbęs vyriausiuoju inspektoriumi, unikalią patirtį pritaiko kurdamas savo romanų siužetus. Norvegijoje itin populiarios detektyvo Viljamo Vistingo serijos knygos ne kartą užkariavo Europos šalių perkamiausių knygų sąrašus. Rašytojas yra apdovanotas gausybe literatūros premijų, tokių kaip „Riverton“, „Stiklinio rakto“ ir prestižine „The Martin Beck“ premija, kurią suteikia Švedų detektyvų rašytojų akademija.

Charlesas Eisensteinas yra oratorius, mokytojas ir rašytojas, daugiausia dėmesio skiriantis civilizacijos, sąmonės, pinigų, aplinkosaugos ir kultūrinės žmonių evoliucijos temoms. Didžiulio populiarumo sulaukę jo straipsniai bei trumpi vaizdo įrašai išgarsino jį kaip originalų, į apibrėžimus netelpantį socialinį filosofą bei kontrkultūros atstovą.

Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Kaip planetos gydymas atrodytų iš bendrasties būvio, trinančio atskiros savasties ribas, perspektyvos? Kodėl daugumą mūsų apėmęs nejautrumas ir kaip tai prisideda prie krizės? Kaip dabartinę aplinkosaugininkų poziciją formuoja karo mentalitetas ir ar gali būti, kad jo aktualumas slopsta? Kaip upių, miškų ir kitų gamtos būtybių matymas kaip šventų galėtų būti pati pragmatiškiausia ir veiksmingiausia strategija?

Šioje knygoje Charlesas Eisensteinas, leisdamasis iki giliausių žmonijos problemų šaknų, pateikia vizionierišką, tiek mokslo, tiek dvasinę plotmę integruojančią perspektyvą. Iš esmės tai stipriai įžeminanti ir įgalinanti knyga, pateikianti nemažai realių, praktiškų ir labai įkvepiančių žemės ir žmonijos gydymo pavyzdžių.

Vaikams nuo 2 metų

Keliauti traukiniu – nuostabu, o keliauti su tėčiu Kakei Makei užvis nuostabiausia.

Kakė Makė labai mėgsta keliauti traukiniu, bet kartais ilgai sėdėti vienoje vietoje pasidaro nuobodu. O nuobodulio ji nemėgsta, todėl tuojau sugalvoja, kaip jį nuvyti šalin. Šįkart Kakė Makė su tėčiu ima kurti pasaką. Tokią nepaprastą, kad pasiklausyti ateina net kiti traukinio keleiviai! 

Ar prie jų prisijungsi ir tu?

„Mane žavi vaikų pastabumas: visada ir visur būti atidiems nuo pakaušio iki pirštų galiukų, vaizduotės dėka sugerti pasaulį ir patirti visas įmanomas jo spalvas. Reikia tik būti atidžiu klausytoju, kartu atverti kūrybines galias ir mėgautis žaidimu.“ Psichologė Asta Blandė

Knygos pabaigoje išgirsite psichologės patarimų tėveliams ir smagių žaidimų.

„Kakė Makė ir magiška kelionė“:

• turtina žodyną;

• lavina emocinį intelektą ir ugdo vaizduotę;

• pateikia pavyzdžių, ką galime veikti užėjus nuoboduliui, ypač keliaujant;

• vaizduoja darnią šeimą ir smagius vaikų bei tėvų žaidimus;

Lina Žutautė – vaikų pamėgta dailininkė ir rašytoja, gimusi ir iki šiol gyvenanti Šiauliuose. Pirmoji autorės knyga „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ pasirodė 2010 m. ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) buvo pripažinta geriausia knyga mažiesiems skaitytojams. 2013 m. Linai Žutautei įteikta vaikų literatūros premija už kūrybą vaikams, už vaizdo ir žodžio dermę. Autorės kūryba išversta į latvių, estų, rusų, danų, italų, korėjiečių ir daug kitų kalbų. Sukūrusi vieną žymiausių lietuviškų literatūrinių personažų – Kakę Makę – autorė nesiliauja mažųjų skaitytojų stebinti vis naujomis istorijomis!

Jei jūsų mažiesiems patinka Kakė Makė ir jos draugai, kviečiame pratęsti pažintines keliones vaizdo formatu žiūrint Kakės Makės laideles YOUTUBE kanale: https://www.youtube.com/channel/UCFWLVZ8cVCyqvKmkEqUdK4w.

The New York Times bestseleris

Tarptautinis bestseleris

Pasaulyje parduota daugiau nei 2 milijonai knygos kopijų!

„Neįtikėtinai juokinga.“

Jerrod Carmichael 

„Kultūrinės svarbos dokumentas.“

Lena Dunham 

„Mano gyvenimo tikslas visada buvo padaryti mamą laimingą, būti tuo, kuo ji nori mane matyti. Taigi kas aš būsiu be mamos?“

Jennette McCurdy

Širdį verianti, bet kartu ir linksma filmų „iCarly“, „Sam & Cat“, serialo „Between“ žvaigždės biografinė knyga pasakoja apie sudėtingą Jennette’ės McCurdy vaikystę ir paauglystės metus: santykį su valdinga motina, gyvenimą patiriant visišką kontrolę, iš to kilusius valgymo sutrikimus, priklausomybę ir kelią nuo šlovės olimpo, kuris atėmė gyvenimo džiaugsmą ir palaužė dvasią.

Jennette’ei McCurdy buvo šešeri, kai ji pirmą kartą dalyvavo jaunųjų aktorių atrankoje. Ar mergaitė to troško, apie tai svajojo? Anaiptol! Tokiu būdu Jennette’ė galėjo įtikti savo mamai, nes tai buvo jos didžiausia svajonė – vienintelė dukra turi tapti žvaigžde. 

Knygoje „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“ autorė savo gyvenimo istorija dalijasi itin atvirai. Šmaikščiu stiliumi parašyta knyga neabejotinai įtrauks kiekvieną ir nejučiom privers prisiminti savo vaikystę – kokią įtaką ji padarė dabartiniam jūsų gyvenimui.

„Užkėliau mamą ant pjedestalo ir žinau, kaip smarkiai šis pjedestalas pakenkė mano gerovei. Jis pavertė mane emociškai sustingusia, priklausoma būtybe, gyvenančia baimėje, kenčiančia nuolatinį emocinį skausmą ir nė nenumanančia, kaip tą skausmą atpažinti. Mano mama nenusipelnė pjedestalo. Ji buvo narcizė. Ji atsisakė pripažinti turinti kokių nors problemų, nepaisydama to, kokį griaunamąjį poveikį jos turėjo visai mūsų šeimai. Iš savo mamos aš patyriau emocinį, psichologinį bei fizinį smurtą, ir tai paliko atspaudą visam gyvenimui.“ 

Jennete McCurdy

„Jennette’ės McCurdy pavyzdys įrodo, kaip iš gyvenimo citrinų išspausti limonadą. Savo skausmingą istoriją ji papasakojo su humoru, apnuogino Amerikos kino žvaigždžių gyvenimo užkulisius. Ši knyga labai asmeniškas kultūrinės svarbos dokumentas.“ 

Lena Dunham

„Kaip knyga gali būti tokia be proto liūdna, bet kartu ir juokinga? Tai menas, kurį Jennette’ė McCurdy puikiai įvaldė. „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“ nepaprastai juokinga, bet kartu labai jautri ir širdį verianti istorija.“ 

Jenny Lawson, „New York Times“ bestselerio autorė

„Jennette’ės McCurdy knyga – jaudinantis jaunos aktorės gyvenimo paveikslas. Jis sukrečiančiai atviras, keliantis itin nemalonias emocijas, veikiantis pačiu giliausiu pasąmonės lygiu. Skaityti šią knygą – įtraukianti, įdomi ir jaudinanti patirtis.“

Hayley Mills, „New York Times“ bestselerio „Forever Young“ autorė

„Jennette’ės gyvenimo istorija dramatiška kaip filmas, čia jai teko nepaprastai sunkus vaidmuo. Ji puiki rašytoja, turinti nuostabų humoro jausmą. Istorija graudinanti, negalėjau atsitraukti nuo šios knygos.“

Laraine Newman, knygos „May You Live in Interesting Times“ autorė, komedijos „Saturday Night Live“ aktorė

Apie autorę:

Jennette’ė McCurdy vaidino populiariuose televizijos kanalo Nickelodeon filmuose („iCarly“, „Sam & Cat“), taip pat Netflix seriale „Between“. 2017 metais ji nutraukė aktorės karjerą, pradėjo rašyti scenarijus ir režisuoti. Jos kurti filmai buvo rodami įvairiuose Amerikos kino festivaliuose, o monospektaklis „Džiaugiuosi, kad mirė mano mama“ surinko didžiules sales žmonių. Buvusi aktorė veda populiarią tinklalaidę „Empty Inside“, su savo svečiais ji kalbasi nepatogiomis temomis. 

Jaunimui nuo 14 metų

Įžvalgi, drąsi ir jaudinanti istorija taiko tiesiai į širdį. Joje dera humoras ir liūdesys, gyvybė ir mirtis, meilė ir pasiaukojimas.

Nors įvyko medicinos stebuklas - auglys sumažėjo ir šešiolikmetė Heizelė laimėjo dar kelerius metus, jos likimas jau seniai nulemtas. Ligos, o gal žvaigždžių... Tačiau susitikimas vėžiu sergančių vaikų paramos grupėje su žaviu septyniolikmečiu Ogastu Heizelės istoriją pasuka netikėta linkme.

Jie neturi daug laiko, bet abu yra pasiryžę likusias gyvenimo dienas praleisti kartu ir padėti vienas kitam ieškant atsakymų į begalę skaudžių klausimų arba tiesiog būti šalia, kai to labiausiai reikia.

Ogastas perskaitęs mėgstamiausią Heizelės knygą, lieka šokiruotas: knyga neturi pabaigos, ji baigiasi vidury sakinio! Nusprendęs, kad tai nesąžininga, jis suorganizuoja kelionę į Amsterdamą, kur gyvena knygos autorius. Kelionė, susitikimas su rašytoju ir kelios dienos, praleistos tik dviese...

Ką supras ir ką patirs du jauni, gyventi ir mylėti trokštantys žmonės? 

Rekomenduojama literatūra 10 klasei

GERIAUSIA „GOODREADS“ METŲ KNYGA

„NEW YORK TIMES“ BESTSELERIS

„Carol Dweck atskleidžia, kaip mūsų įsitikinimai apie savo gebėjimus daro didžiulę įtaką tam, kaip mokomės ir kokius pasirenkame gyvenimo kelius.“

Billas Gatesas

CAROL S. DWECK – Kolumbijos ir Stanfordo universitetų psichologijos profesorė, Amerikos menų ir mokslų akademijos narė, knygų ir straipsnių autorė. Ji dirba socialinės psichologijos ir raidos psichologijos srityse, didelį dėmesį skiria sėkmės aspektų tyrimui. 

Visame pasaulyje žinoma Stanfordo universiteto psichologė Carol S. Dweck, dešimtmečius tyrinėjusi pasiekimus ir sėkmę, atrado išties novatorišką dalyką – mūsų mąstysenos galią.

Autorė paaiškina, kodėl sėkmę lemia ne tik mūsų gebėjimai ir talentas, bet ir tai, ar į juos žiūrime vadovaudamiesi nekintančia, ar augimo mąstysena. Nekintančios mąstysenos žmonės, t. y. tie, kurie mano, kad gebėjimai yra pastovūs, turi mažesnę tikimybę suklestėti nei tie, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, t. y. mano, kad gebėjimus galima lavinti. Pasirinkę tinkamą mąstyseną, galime motyvuoti savo vaikus ir padėti jiems pagerinti pažymius, taip pat pasiekti savo asmeninius ir profesinius tikslus.

„Sėkmės psichologija“ atskleidžia tai, ką jau žino visi nuostabūs tėvai, mokytojai, vadovai ir sportininkai: kaip pakeitus mintis galima išsiugdyti meilę mokymuisi ir padidinti atsparumą, kurie yra puikių pasiekimų visose srityse pagrindas.

2017 metais knyga buvo išleista pavadinimu „Tu gali“.

Kretos princesės, baisiojo karaliaus Minojo dukterys Ariadnė ir Fedra, auga nuostabiuose, didžiojo meistro Dedalo išpuoštuose Knoso rūmuose. Tačiau kad ir kur eitų, jas visur lydi iš požemiuose įrengto Labirinto ataidintis šiurpus riaumojimas ir kanopų dundėjimas. Tai jų brolis Minotauras, kraujo ištroškusi pabaisa, kasmet reikalaujanti naujos aukos.

Kai Atėnų princas Tesėjas atvyksta į Kretą susigrumti su pabaisa, Ariadnė jį įsimyli ir pasiryžta padėti nužudyti Minotaurą. Tačiau dėl to ji turi išduoti savo šeimą bei gimtąją Kretą, o juk pasaulyje, kurį valdo ūmaus būdo graikų dievai dievai ir kuriame moterys tėra lengva ranka aukojami pėstininkai galingų vyrų žaidime, tokie poelgiai gali labai brangiai kainuoti. 

Kokią lemtį likimo deivės nuaus drąsiajai princesei – amžiną meilę ir laimę ar begalinę kančią?

Užburianti, svaiginanti, skaitytoją įtraukianti Jennifer Saint knyga „Ariadnė“ – modernus epas, kuriame užmarštin nustumtos graikų mitų moterys vėl atsiduria istorijos verpete.

 „Lyriškas, įžvalgus mito perpasakojimas.“ 

Daily Mail

„Aktuali ir atradimų kupina knyga.“

 Stylist

„Energinga ir įtaigu.“ 

Times

„Nuostabus turiningas romanas.“ 

Woman&Home

Jennifer Saint visą gyvenimą žavėjosi senovės graikų mitologija, todėl pasirinko klasikinės filologijos studijas Londono karališkajame koledže. Po studijų ji trylika metų dirbo anglų kalbos bei literatūros mokytoja, skiepydama savo mokiniams meilę literatūrai ir ugdydama jų kūrybinio rašymo įgūdžius. Debiutinis Jennifer Saint romanas „Ariadnė“ – tai feministinis senovės graikų mito perpasakojimas.

Vaikams nuo 9 metų

„Nors aš apiplyšusi ir skarmaluota, širdyje galiu būti tikra princesė. Lengva būti princese išsipuošus aukso rūbais, bet kur kas didingiau visą laiką jaustis, kad esi princesė.“

Sara Kriu – vienintelis turtingo britų kapitono vaikas. Su mylimu tėčiu ji laimingai gyvena Indijoje, bet ateina laikas jai išvykti į Angliją ir mokytis mergaičių seminarijoje Londone. Ten ją netikėtai pasiekia žinia, kad tėtis mirė. Ir ji tampa beturte našlaite. 

Nors Saros gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis, jos nepalaužia skaudūs išgyvenimai. Ji išlieka stipri, pasitikinti savimi, dora, kilni ir optimistiška, o svarbiausia – širdyje jaučiasi esanti tikra princesė. Bet likimas mergaitei yra parengęs dar daug išbandymų ir staigmenų...

ŠIĄ KOLEKCIJĄ SUDARO REIKŠMINGIAUSI IR VERTINGIAUSI KŪRINIAI NUO LAIKO IŠBANDYMĄ ĮVEIKUSIOS KLASIKOS IKI ŠIUOLAIKINIŲ KŪRINIŲ, JAU TAPUSIŲ MODERNIĄJA KLASIKA.

„Mažoji princesė“:

• Vaikų literatūros klasika, ugdanti literatūrinį skonį.

• Skatina niekada nepasiduoti ir siekti būti tuo, kuo nori.

• Iškelia tokias dorybes kaip gerumas, nuoširdumas, atjauta kitam. 

Frances Hodgson Burnett (1849–1924) – britų kilmės amerikiečių rašytoja, sukūrusi tokias laikui nepavaldžias istorijas kaip „Paslaptingas sodas“, „Mažasis lordas Fontlerojus“, „Mažoji princesė“, kurios tapo vaikų literatūros klasika. Jos kūryboje vyrauja stiprūs, protingi vaikai, kurie išlieka taurūs ir dori net ir sudėtingiausiose situacijose. 

Vaikams ir jaunimui nuo 8 m.

Autorius už kūrybą vaikams yra pelnęs Hanso Christiano Anderseno premiją.

„Dvynukės“ – smagi, juokų ir žaismingumo nestokojanti, bet kartu ir gana rimta istorija apie šeimos svarbą. Knygą verta perskaityti ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams.

Luiza – tikra pramuštgalvė, nebijanti išsakyti savo nuomonę, Lota, priešingai, – gera drovi mergaitė. Luiza gyvena Austrijoje su tėčiu , o Lota – Vokietijoje su mama. Šios devynmetės panašios kaip du vandens lašai. Atsitiktinai susitikusios vasaros stovykloje tuojau išsiaiškina, kad yra dvynukės! Tačiau kodėl jos auga atskirai ir iki šiol nežino viena apie kitą? Kodėl tėvai išsiskyrė ir išskyrė jas?

Mergaitės sugalvoja pašėlusį planą: Luiza apsimes Lota ir vyks pas mamą, o Lota taps Luiza ir apsigyvens su tėčiu. Kuo baigsis šis nuotykis, ir pačios nenutuokia!

Ėrichas Kestneris (Erich Kästner, 1899–1974) – žymus 19–20 a. vokiečių rašytojas, išgarsėjęs tokiomis knygomis vaikams kaip „Emilis ir sekliai“, „Skrajojanti klasė“, „Gegužės 35-oji“ ir kt. Viena garsiausių jo knygų – „Dvynukės“, pagal kurią pastatytas Holivudo filmas „Spąstai tėvams“. 

Šią kolekciją sudaro reikšmingiausi ir vertingiausi kūriniai – nuo laiko išbandymą įveikusios klasikos iki šiuolaikinių kūrinių, jau tapusių moderniąja klasika.

„Kartais mirtis yra geriau.“

Šiurpiausias Stepheno Kingo parašytas romanas.

Kai daktaras Luisas Kridas gauna naują darbą ir su šeima atsikrausto į Ladlou – provincijos miestelį Meino valstijoje, naujasis gyvenimo etapas jam atrodo neįtikimai nuostabus. Ladlou vyrauja idiliška ramybė, ją trikdo tik greta žavingo seno Kridų namo plentu šniokščiantys sunkvežimiai ir vilkikai. Apie jų keliamą grėsmę byloja ir miško proskynoje vaikų įrengtos suvažinėtų naminių gyvūnėlių kapinės.

Šią vietą Luiso šeimai parodė kaimynas – senyvas vyras Džadas. Draugiškas senukas Luisą nuvedė ir į kitą vietą, į senąsias indėnų kapines, kuriose palaidoti gyvūnai – ir net žmonės – prisikelia ir grįžta pas kenčiančius savo šeimininkus. Tiesa, šiek tiek kitokie nei prieš mirtį. Luisas girdi perspėjimus, – tiek tikrame pasaulyje, tiek nakties košmaruose, – kad nederėtų lankytis šioje indėnų vietoje. Nes čia slypi kraują stingdanti tiesa – šiurpesnė ir galingesnė už pačią mirtį. Netrukus Luisui paaiškės, kad visus, kas drįsta brautis į draudžiamas senąsias indėnų kapines, užklumpa kraupi lemtis. Vis dėlto atsispirti paslaptingos vietos traukai sunkiau nei įveikti stingdantį netekties skausmą.

Rutuliojantis įvykiams, stiprėja ir košmaras, toks negailestingas, kad veikiausiai norėsite užversti knygą, bet nepajėgsite nuo jos atsiplėšti.

Amerikiečių rašytojo Stepheno Kingo (g. 1947 m.) istorijų lobyne kiekvienas gali rasti labiausiai jį bauginantį ir audrinantį pasakojimą, o pats rašytojas tikina, kad jam baisiausios „Givunėliu kapinės“. 1979 metais parašęs pirmąją šios istorijos versiją, Kingas net ketverius metus ją laikė stalčiuje tikėdamas, „kad pagaliau nuėjo per toli“.

Kultiniu tapęs siaubo romanas „Givunėliu kapinės“ 1984 metais nominuotas „Pasaulio fantastikos apdovanojimui“ ir sulaukė dviejų ekranizacijų: 1989 ir 2019 metais.