Menas ir architektūra

Aktoriaus ir bardo Gedimino Storpirščio sudarytoje rinktinėje rasite septynių garsių Lietuvos muzikos kūrėjų dainų žodžius ir natas. Visi septyniasdešimt kūrinių pateikti su autorių patvirtintomis pirštuotėmis ir akordais, pritaikyti muzikuoti ne tik patyrusiems, bet ir pradedantiesiems.

Knygoje – gražiausios Giedriaus Arbačiausko, Sauliaus Bareikio, Andriaus Kaniavos, Alinos Orlovos, Domanto Razausko, Kosto Smorigino ir Gedimino Storpirščio dainos.

Leidykla „Baltos lankos“ ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko Vincento Vasiliausko (1895–1989) kūrybą. Dailininko 125-osioms gimimo metinėms leidžiama knyga „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ (sudarė Vaidotas Žukas). V. Vasiliausko spalvingas gyvenimas ir jo menas yra netikėtas kultūros reiškinys, nes visi paveikslai nutapyti autoriui perkopus 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 kūrinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui. Dar sovietmečiu 40 V. Vasiliausko kūrinių įsigijo M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kita kūrybos dalis priklauso dailininko šeimai, giminei.

Trumpuose knygos esė mintis apie šį žmogų dėsto dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė, dailės kritikė Birutė Pankūnaitė, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė Vilma Kilinskienė, literatūrologas ir leidėjas Saulius Žukas.

Tai išsamus visos Lietuvos barokinių pastatų (bažnyčių, vienuolynų, dvarų...) vadovas. Gausiai iliustruotoje, su dviem žemėlapiais, knygoje pateikiama daug istorinės ir archtektūrinės informacijos ir suteikiama galimybė turistui pakeliauti įdomiu baroko keliu per Lietuvą.

Šiame albume sudėti 20–ties Lietuvos architektų studijų projektai, kuriuose – niekad nerealizuotos ar vos per plauką nuo realizavimo likusios idėjos. Tai projektai, kuriais ju autoriai tebetiki, ju asmeniniai
atradimai, geriausiai atsakantys į esamos situacijos užduodamos klausimus. Sykiu šis albumas yra gyva asmeninės kūrybos erdvė, idėjų ir eskizų užrašinė. Užrašinė, kurioje negresia balto lapo baimė, nes ji jau pradėta – neigyvendintomis idėjomis.

Vilnius – žavingų secesijos architektūros fragmentų vėrinys, trumpas, tačiau ryškus tarpukario modernizmo intarpas, kontroversiška, tačiau įspūdinga sovietinio laikotarpio žymė, Europos kontekste signalizuojanti apie unikalią patirtį. Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, bylojantis apie visos šalies dinamiškus procesus, statybų bumą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas.
Apie visa tai pasakojama jau trečiajame lietuviškame Vilniaus architektūros gido leidime – gausiai papildytame vaizdine ir faktine medžiaga. Kiekvienas Vilniaus architektūros gido leidimas skatina pažinti vis naujus, regis, neišsenkamus miesto istorijos klodus. Kiekvienas leidimas – tai savotiška pastarojo šimtmečio architektūros revizija vis iš kito atskaitos taško ir drauge architektūros pokyčių dokumentacija.
Vilnius 1900 – 2016. Architektūros gidas - tai šimtas šešiolika Vilniaus architektūros metų (1900 – 2016), 238 pastatų istorijos, 333 nuotraukos ir 200 brėžinių.
Amžiaus pradžia 1900 – 1918
Tarpukaris 1918 – 1940
Sovietiniai metai 1940 – 1990
Atkūrus nepriklausomybę 1990 – 2016

-----------

Tekstai Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė, Nijolė Lukšionytė, Karolis Kučiauskas, Diana Kontrimaitė, Algimantas Mačiulis, Vaidas Petrulis, Julija Reklaitė, Jurgita Rimkevičienė, Indrė Ruseckaitė, Jūratė Tutlytė, Aida Štelbienė, Renata Vaičekonytė – Kepežinskienė
Fotografijos Audrius Ambrasas, Raimondas Urbakavičius, Norbert Tukaj ir kiti
Kalbos redaktorė Audra Kairienė
Leidyklos redaktorės Ūla Ambrasaitė, Aistė Galaunytė
Knygos dizainerė Jūratė Šatūnienė

Knygoje nagrinėjama Pirmosios Lietuvos respublikos (1918 – 1940) pramonės architektūra, per kurią atskleidžiami industrializacijos ir modernizacijos aspektai, ryškiai atsispindėję miestų ir kraštovaizdžio kaitoje, naujų pramonės šakų steigimo sunkumai, procesuose dalyvavusios asmenybės ir pramonės architektūros savitumas. Tekstą praturtina ir papildo beveik 300 istorinių iliustracijų.

Apie autorę
Marija Drėmaitė, architektūros istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė. Tyrinėja XX a. architektūrą, modernizmą, domisi architektūros ir pramonės paveldu.


---------------

Recenzentai Dr. Dangiras Mačiulis, doc. dr. Vaidas Petrulis
Kalbos redaktorius Nerijus Šepetys
Vertėjas į anglų k. Jurij Dobriakov
Anglų k. redaktorius Joseph Everatt
Vaizdų redaktorė Jurga Dovydėnaitė
Knygos dizaineris Linas Gliaudelis
Maketuotoja Eglė Jurkūnaitė

Diena senamiestyje, vakaras mikrorajone, tad nuolat susipina tie vaizdai ir pagaminu koliažus iš tų atsiminimų, iš kelionių ir iš kitų miestų. Tai labai panašu į kažkokį sapną, kartais blogą, kartais linksmą.
Liudas Parulskis

Liudo Parulskio knyga - pranašiški nykstančių pastatų ir kultūros objektų scenarijai. Jūs žiūrite į Vilnių, kuris dingsta tiesiog akyse. Kaip tie Žvėryno ir Šnipiškių nameliai, išnykę su dūmais. Liudo Parulskio sutvertus baroko ir betono kentaurus galima priskirti urbanistinės fantazijos žanrui, kuris atrodo kaip dokumentinis filmas. Jei vaizduotė turi stogą, pats laikas jį nukelti.
Laima Kreivytė

Atrodo, kad Liudas Parulskis daro tai, kuo užsiima pamokose nuobodžiaujantys vaikai - iškiliausiems architektūriniams miesto "personažams" pripaišo menamus ūsus. Tik rafinuočiau - jo fotomanipuliacijose naujasis darinys atrodo "kaip tikras" ir žiūrovui gali pasivaidenti, jog tai yra realių, tik ne visai pažįstamų vietų fotografijos.
Agnė Narušytė, 7 meno dienos


----------

Tekstai Nerijus Milerius, Ernestas Parulskis
Kalbos redaktorė Audra Kairienė
Leidyklos redaktorė Ūla Ambrasaitė
Knygos dizaineris Zigmantas Butautis

Menas kuria miestą, o miestas – meną. Gatvės menas yra kryžkelė tarp urbanistinio kraštovaizdžio ir žmonių, kurie jame gyvena, vaikšto bei mezga idėjas. Ši knyga yra kvietimas tapyti Vilnių iš naujo, interpretuoti jo sienas ir atrasti savąjį miestą.

Lietuvos architektūroje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o štai modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio. Itin trumpas pirmosios nepriklausomybės laikotarpis parodė, kad jauna valstybė gali kalbėti unikalia ir laikmetį atspindinčia architektūros kalba. Ji turėjo įtakos visam sovietiniam palikimui, o ir šiandienos architektus skatina kurti originaliai.

243 pastatai – saviti, išskirtiniai, ryškiausi tarpukario, sovietinių metų ir šių laikų ženklai – sugulė pirmąkart išleistame Kauno architektūros gide. Čia pasakojamos jų istorijos, iliustruotos šiandienos ir archyvinėmis nuotraukomis, brėžiniais. Leidinys papildytas Kauno praradimais – istorijomis nykstančių ar jau sunykusių pastatų, be kurių sunku įsivaizduoti šio išskirtinio Lietuvos miesto atmintį. Gidas skirtas architektūros gurmanams ir eiliniams skaitytojams, kurie neabejingi aplinkai, miestui, jo detalėms.

2013 metų vasarą, rengiant Audriaus Ambraso architektų biuro darbų parodą Kauno architektūros festivaliui, buvo surinkta daug eskizų, brėžinių, iliustruojančių įvairius projektus, jų vystymosi istorijas.

Ši knyga – tai siekis rekonstruoti XX a. pradžios Vilniaus dailę, nušviesti jos pobūdį ir funkcionavimą to meto visuomenėje. Vilniaus dailės reiškiniai nagrinėjami to meto Europos meno kontekste, akcentuojami glaudūs ryšiai su Vakarų meno procesais, naujųjų krypčių – modernizmo, estetizmo, simbolizmo pasirodymas, pirmieji avangardinio meno žingsniai. Monografija paremta gausia lig šiol nepublikuota medžiaga, nuotraukomis ir dailės kūrinių reprodukcijomis.