Mindaugas Milinis

Sukurta remiantis tikra specialiojo bolševikų agento žudiko istorija.

 „Perskaitęs Gerhardo Bėgeleino bylą, supratau, kokia ši istorija spalvinga. Tai tikrai ne šviesus kovotojo paveikslas. Matyt, šėtonas jam pažadėjo kažką tokio, už ką jis sutiko parduoti savo sielą“. – M. Milinis

Karjeristas, išdavikas, psichopatas, atstumtasis. Jis vilki Lietuvos partizanų uniformą. Kalba ir elgiasi kaip partizanas. Įsilieja į jų gretas, įgyja pasitikėjimą ir... klastingai juos žudo. Infiltruotų smogikų ranka nesudreba net išvydus maldaujančias vaiko ar moters akis. 

Tikrais įvykiais pagrįstoje knygoje pasakojama vokiečio Gerhardo Bėgeleino, specialiojo agento Klevo, istorija.

Kaip vokietis galėjo tapti smogiku? Juk jaunuolio laukė puiki vermachto karininko karjera. 1941 m. lapkritį jis dalyvavo mūšiuose dėl Maskvos, buvo sužeistas. Pagijęs paskirtas į „Vokiečių Arabijos legioną“ ir su juo išsiųstas į Persiją. Tačiau po katastrofa vokiečiams pasibaigusio Stalingrado mūšio teko grįžti į dabartinės Ukrainos teritoriją. Paskui – tarnyba Kroatijoje, puskarininkių kursai Kiustrine, gautas oberfendricho laipsnis, konfliktas su buvusiais sąjungininkais italais, desantas jūra į Sardiniją ir galiausiai – į Rytų Prūsiją.

Kas lėmė, kad galėjęs tapti karininku jaunuolis virto smogiku? Ir kas atsitiko Mėmelyje, kad belaisviu susidomėjo pats MGB specialiosios paskirties 2N skyrius?

Mindaugas Milinis - klaipėdietis, istorinių knygų apie partizaninį pasipriešinimą ir Afganistano karą autorius, istorinės studijos apie mūšius dėl Klaipėdos (Mėmelio) 1944-1945 m. bendraautoris.

Dokumentiniame publicistiniame kūrinyje pateikiami Lietuvos jaunuolių, tarnavusių  sovietinėje armijoje ir dalyvavusių „internacionalinėje misijoje“ Afganistane, prisiminimai, skausmingi iš to karo negrįžusiųjų  motinų pasakojimai.

Karas Afganistane vyko 1979–1989 metais. Kampanija, kurią Maskva iš pradžių vertino kaip trumpą SSRS kariuomenės įsiveržimą savo šalininkams šioje šalyje paremti, nusinešė per 13 tūkstančių sovietų karių ir šimtus tūkstančių afganistaniečių gyvybių. Sovietų pusėje šiame kare kovojo per 5 tūkstančius jaunų vyrų iš Lietuvos. 96 iš jų namo grįžo cinkuotuose karstuose. Šimtai grįžo suluošinti fiziškai.

Antroji žurnalisto Mindaugo Milinio knyga apie 1979–1989 m. Sovietų Sąjungos karą Afganistane. Autorius tęsia tiriamąjį darbą, pradėtą 2010 m. išleistoje Lietuvos Afganistano karo veteranų prisiminimų knygoje „Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989“, šįkart susitelkdamas į karo priežastis.

Kodėl kilo šis karas? Kam Sovietų Sąjungai reikėjo Afganistano? Kodėl 18–19 metų vaikinai buvo verčiami atlikti kažkokią „internacionalinę pareigą“ ir savo krauju rašyti jiems visiškai svetimo karo istoriją?

Į šiuos klausimus galbūt retorinius klausimus mėgina atsakyti ne tik eiliniai lietuvių kariai – „afganai“, bet ir abiejų kariavusių pusių ekspertai: buvęs sovietų armijos karininkas Aleksėjus Koroliovas ir afganų armijos pulikininkas Ali Achmadas Džalalis, 1980 m. perėjęs į modžohedų pusę. Knygoje remiamasi kadaise visiškai slaptais, dabar jau išslaptintais SSRS vadovų dokumentais, pateikiama detali istorinė medžiaga apie žiaurią ir intriguojančią Afganistano karo pradžią.