Romanai

Būkite budrūs, žiūrėkite, ką įsileidžiate į savo namus.

Netrukus po dvidešimt penkto gimtadienio Libė Džouns grįžta iš darbo ir randa laišką, kurio laukė visą gyvenimą. Ji atplėšia voką, tikėdamasi galiausiai sužinoti, kas esanti.

Jauna moteris sužino, kad yra vienintelė milijonų verto didžiulio namo Londone, ant Temzės kranto, madingojo Čelsio kaimynystėje, paveldėtoja. Libės gyvenime greitai viskas pasikeis, nes šios dienos laukė ir kiti, su kuriais jai teks susitikti.

Prieš dvidešimt penkerius metus į vieną prabangų Čeinio alėjos namą buvo iškviesta policija — susirūpinę kaimynai pranešė, kad dieną naktį verkia kūdikis. Atvykę pareigūnai miegamajame rado lovelėje paliktą sveiką gražutį dešimties mėnesių kūdikį. O apačioje, virtuvėje, gulėjo trys lavonai; šalia kūnų — savižudžių raštelis. Kiti keturi vaikai, kurie, kaip skelbta, gyveno šiame Čeinio alėjos name, buvo dingę.

„Šeima iš viršaus“ — tai pasakojimas apie tamsiausių paslapčių kupiname name gyvenančias tris šeimas ir susipynusius jų gyvenimus.

„Sodrus, tamsus, įmantriai supintas trileris gali būti skaitomas ir kaip šeimos saga, ir kaip kriminalinis psichologinis romanas; įspūdis nepakartojamas.“ 

Ruth Ware, rašytoja

„Knyga hipnotizuoja... Dar vienas L. Jewell deimančiukas; ši autorė geba meistriškai pasakoti, priblokšdama netikėtumais ir kurdama sodrius charakterius.“ 

Booklist

„Neįmanoma atsiplėšti... Įsimintini, puikiai atskleisti veikėjai, sklandžiai išdėstyti jų požiūriai, gyvybe pulsuojantis pasakojimas... Visa pavergianti istorija kupina netikėtumų.“ 

Publishers Weekly

„Greitai besirutuliojantis vaizdingas pasakojimas skaitytoją intriguoja iki paskutinių puslapių.“ 

USA Today

„Lisos Jewell pasakojimas užburia... neįmanoma atsiplėšti nuo knygos. Kai atsiskleidžia paskutinė paslaptis, mes jau kone dūstame nuo piktavališkų veiksmų gijų, iš kurių išaustas audinys nustebina netikėta pabaiga.“ 

Minneapolis Star Tribune

Lisa Jewell gimė ir užaugo šiaurinėje Londono dalyje, kur dabar gyvena su vyru ir dviem dukromis. Parašė per penkiolika romanų, įskaitant „Stebiu tave“, „Tada ji dingo“, „Šeima iš viršaus“. Jos knygos nuolat patenka į The New York Times, The Wall Street Journal ir USA Today bestselerių sąrašus.

Jis nėra linkęs pamilti geros merginos.

Atšiaurus barzdotas kirpėjas Noksas linkęs gyventi taip, kaip geria kavą — vienas, neskaitant šuns, baseto Veilono.

Noksas nepakenčia dramų, net jeigu jas kelia beviltiškoje padėtyje atsidūrusi, nuo altoriaus pabėgusi nuotaka.

Naomė ne tik spruko iš savo vestuvių. Ji atvažiavo padėti nutolusiai seseriai dvynei į Nokemautą, atšiaurų Virdžinijos miestelį, kur ginčai sprendžiami senoviniu būdu: kumščiais ir alumi. Taip jau čia įprasta...

Deja, bjaurioji Naomės sesutė Tina visai nepasikeitė. Nugvelbusi Naomės mašiną ir grynuosius, jai dar paliko siurprizą — dukterėčią, apie kurią sesuo net neįtarė. Moteris įstrigo miestelyje be automobilio, be darbo, be pinigų ir namų... Negana to, ji dar turi pasirūpinti vienuolikmete mergaite, kurios patirtis — tarsi trisdešimtmetės. 

Dėl tam tikrų priežasčių Noksas nemėgsta komplikacijų ir reiklių moterų, ypač romantiškuose santykiuose, bet kadangi Naomės gyvenimas sugriuvo jam prieš akis, bent jau padės merginai išjudėti iš vietos. Vos tik Naomė išbris iš vis atsinaujinančių bėdų, jis galės grįžti į savo ramų vienišiaus gyvenimą.

Toks buvo Nokso planas, kol bėdos nevirto rimtu pavojumi.

Lucy Score, The New York Times bestselerių autorė, užaugo literatų šeimoje, kurioje buvo primygtinai reikalaujama, kad stalas po vakarienės būtų skiriamas skaitymui. Vėliau Lucy įgijo žurnalistės profesiją.

Su savo vyru ir bjauraus charakterio kate Kleo ji gyvena Pensilvanijoje ir įprastai visą darbo dieną skiria rašymui. Kai valandų valandomis nekuria pasakojimų apie širdžių ėdikus ir pribloškiamai žavias herojes, ją galima rasti svetainėje ant sofos, virtuvėje arba sporto salėje.

Lucy nepraranda vilties kada nors rašyti burlaivyje, namuose vandenyno pakrantėje arba atogrąžų saloje su patikimu belaidžio interneto ryšiu. 

Bučinys trunka akimirką. 

Bet tūkstantis bučinių gali trukti visą gyvenimą. 

Vaikinas ir mergina. 

Ryšys, užsimezgęs akimoju ir puoselėjamas dešimtį metų. 

Ryšys, kurio nepajėgė nutraukti nei laikas, nei atstumas. 

Ryšys, truksiantis amžinai. 

Bent jau jųdviejų įsitikinimu.

Kai septyniolikmetis Rūnas Kristiansenas iš gimtosios Norvegijos grįžta į ramų Blosom Grovo miestelį JAV, Džordžijoje, kur vaikystėje susidraugavo su Pope Ličfild, jam rūpi tik viena: kodėl mergina, kuri buvo jo sielos dalis, kuri žadėjo ištikimai laukti jo sugrįžtant, ničnieko nepaaiškinusi išbraukė jį iš savo gyvenimo?

Rūnas išgyveno širdgėlą prieš dvejus metus, kai taip ir nesulaukė žinių iš Popės. Sužinojęs tiesą, jis supranta, kad didžiausias širdies sielvartas jo dar laukia...

„Nuo juokingo iki atkaklaus, nuo jausmingo iki nepatogaus — įsitikinome, kad ši autorė gali rašyti apie bet ką. Tai stulbinamai papasakota, gražiausia ir jausmingiausia meilės istorija, kokią tik esame skaitę... Ypatingų ypatingiausia knyga.“

Totally Booked Blog

„Nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą. Pasiruoškite gailiai verkti. Galbūt ne kartą. Beveik garantuoju, kad skaitydami vienu ar kitu metu apsiraudosite. Bet žinokite: knyga verta kiekvienos išlietos ašaros, nes jos pabaiga gražesnė, nei galėjau įsivaizduoti.“

Aestas Book Blog

„Tillie Cole išplėšė man širdį, o tada vėl įsodino ją krūtinėn kartu su tūkstančiu bučinių. Autorė rašo skausmingai gražiai, jos talentui apibūdinti trūksta žodžių. Įspėju: knyga „Tūkstantis vaikino bučinių“ sudaužys jums širdį pačia geriausia prasme.“

Jess Daniels, USA Today bestselerių autorė

Tillie Cole (Tili Koul) — šiaurietė iki kaulų smegenų, kilusi iš vietovės Didžiojoje Britanijoje, pavadinimu Tisaidas, gimusi anglės ir škoto šeimoje. Baigusi Niukaslo universitetą, septynerius metus dėstė socialinius mokslus vidurinėje mokykloje, paskui su vyru persikėlė gyventi į Kanadą. Rašo šiuolaikinius meilės romanus, „tamsiosios“ romantikos žanro knygas bei grožinę literatūrą jaunimui.

Romano ,,Po saule‘‘ centre – Miša (Michalas) ir Milka, jų nuostabiai gražūs santykiai, gyvenimas kartu ir nelengvi pasirinkimai. Knygos herojų prisiminimai veda mus laiku, nuo prieškario ir tragiškų karo metų, ir erdve – nuo Balstogės krašto iki Varšuvos ir Sarajevo, ir net už Uralo. 

Iš atminties slėpinių išnyra praeities ir dabarties asmenybės, jų istorijos: esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, Mišos ir Milkos tėvai, užmiršti karo pabėgėliai, ekscentriškas mokytojas Pranciškus, velnio meiluže vadinta aistringoji Mariana ir Viltis, kuri matė tai, kas slypi viduje, žmonėse ir gyvūnuose, net po žeme.

,,Po saule‘‘ – poetinis, ritmingais sakiniais ir pastraipomis užburiantis pasakojimas, kuriame gimsta, gyvuoja ir miršta ne tik žmonės, bet ir paukščiai, upės, medžiai, gėlės.

,,Atmintis tokia keista. Perrenka įvykius kaip panorėjusi, perkrato mintis ir ištraukia, kas jai patinka, o visa kita užkloja užmaršties smėliu.‘‘

Julia Fiedorczuk

Julia Fiedorczuk yra poetė, vertėja, rašytoja ir literatūros kritikė, išpopuliarinusi ekopoetikos idėją. Gimė 1975 metais Varšuvoje. Humanitarinių mokslų daktarė, dėsto Amerikos literatūrą, literatūros teoriją ir anglų kalbą Varšuvos universitete.

Kai svarbus korumpuotos Niujorko advokatų kontoros klientas suimamamas dėl nužudymo, FTB paprašo buvusio sukčiaus, o dabar advokato Edžio Flino įtikinti jį liudyti prieš įmonę.

Edį nelengva prispausti, bet kai FTB atskleidžia turinti inkriminuojamos medžiagos apie jo žmoną, supranta, kad kitos išeities nėra.

Tačiau Edis įsitikina, kad kaltinamasis nekaltas, nors daugybė įrodymų liudija priešingai. FTB spaudžiamas išpešti sandorį, Edis turi rasti būdą įrodyti, kad jo klientas nekaltas. 

Ant kortos pastatyta daug — pavojuje jo žmona. Ir ne tik dėl FTB…

„Viena iš labiausiai įtraukiančių knygų, kurias perskaitysite šiais metais.“

John Connolly

„Greitas, įtempto veiksmo, teisinis Cavanagh trileris tikrai užvaldys Johno Grishamo ir Michaelio Connelly gerbėjus netikėtais siužeto posūkiais.“

Library Journal

„Užburiantis trileris. Painus, kruvinas ir įtikinamas.“

Ian Rankin

„Gyvybinga, sumanu, malonu skaityti.“

The Times

Naujajame populiariausios The New York Times rašytojos, knygų „Aš prieš tave“ ir „Išdalintos žvaigždės“ autorės Jojo Moyes romane pristatoma painiavos, nesusipratimų ir antrų progų kupina istorija.

Kuo pavirsti, kai esi priverstas avėti svetimus batus?

Niša Kantor mėgaujasi kelionių po pasaulį kupinu turtuolės gyvenimu, kol vieną dieną jos vyras praneša apie skyrybas ir viską iš moters atima. Tačiau ji nenusiteikusi lengvai atsisakyti prabangos, prie kurios yra pripratusi. Vis dėlto, kolei kas Nišai tenka suktis iš paskutiniųjų — ji nebeturi nė batų, kuriuos prieš akimirką dėvėjo.

Taip nutiko, nes Sem Kemp, atsidūrusi juodžiausiame savo gyvenimo etape, netyčia paėmė Nišos sportinį krepšį. Tik ji vargiai turi kada jaudintis dėl įvykusio nesusipratimo, nes lieja prakaitą, kad nepalūžtų ir išlaikytų savo šeimą. Apsiavus Nišos raudonus krokodilo odos Kristiano Lubuteno batelius šešių colių aukščio kulnais Sem užlieja pasitikėjimas savimi. Moteris suvokia, jog kažkas privalo keistis, o tas kažkas — ji pati.

Išskirtinis Jojo Moyes humoras, nuostabus pasakojimas ir šiluma — romanas „Svetimi batai“ pasakoja apie tai, kaip viena smulkmena staiga gali pakeisti viską....

„Pašėlusiai džiugu. Moyes rašo šiltai ir su nuostabiai nuodėmingu humoro jausmu.“ 

The Times („Svetimi batai“ tapo šio leidinio mėnesio knyga)

„Pribloškiama. Niekas nekuria moterų portretų taip, kaip Moyes — tikroviškai, įtaigiai, linksmai ir su visomis jų silpnybėmis.“ 

Jodi Picoult

„Tik nedaugeliui autorių pavyksta priversti juoktis viename puslapyje ir ašaroti kitame. Moyes — viena iš jų.“ 

New York Times

„Labai smagi istorija apie gražią moterų draugystę.“ 

Marian Keyes

„Tokios knygos reikia kiekvienai iš mūsų. Neįtikėtinas ir nuotaikingas pasakojimas.“ 

Woman & Home

„Naujas užburiantis kūrinys. Vos pasinėrus į Sem ir Nišos gyvenimą, telieka greitai versti puslapius. Įdomus, įsimenantis, įtraukiantis pasakojimas.“ 

Daily Express

„Himnas moterų solidarumui, įpakuotas į be galo nuotaikingą keršo akciją.“ 

The Times

„Šiltas, gyvybingas ir viltingas romanas... Koks malonumas leisti laiką su Jojo Moyes netobulais, bet simpatiškais veikėjais. Dar vienas nuostabios autorės triumfas.“ 

Sunday Express

Jojo Moyes (Džodžo Mojes) yra romanistė ir žurnalistė. Prieš tapdama profesionalia rašytoja, ji dešimt metų dirbo Independent redakcijoje. Skaitytojai jau pamėgo lietuvių kalba išleistus romanus „Aš prieš tave“, „Po tavęs“, „Vis dar aš",  „Išdalintos žvaigždės“, „Paskutinis mylimojo laiškas“, „Mergina, kurią palikai“, „Vienas plius vienas“, „Šokanti su žirgais“, „Sidabrinė įlanka“, „Nuotakų laivas. 

Knutas Hamsunas (1859—1952), norvegų ir pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas (1920), ne vieną lietuviškai skaitančiųjų kartą dar nuo tarpukario laikų pirmiausia žavėjo savo ankstyvąja kūryba — XIX a. pabaigoje parašytais impresionistinio skambesio psichologiniais romanais „Badas“, „Panas“, „Viktorija“, „Misterijos“ ir kt., dažniausiai kupinais vitališkos, gaivališkos meilės aistrų.

Romanas „Žemės syvai“ (Markens Grøde, 1917) — pažintis su bene iškiliausiu K. Hamsuno kūrybos pavyzdžiu iš antros jo gyvenimo pusės (už jį rašytojui ir buvo skirta Nobelio premija), kai „hamsunišką“ impresionistinę stilistiką jau ėmė keisti realistinis vaizdavimo būdas, epinė raiška, nors ir nepraradusi savo ankstesnės emocinės ekspresijos.

Kūrinio centre — ryški paprasto, primityvaus žemdirbio Izaoko figūra, pakylėta iki apibendrinimo — sakmiško, simboliško, sakralaus. Įsikūręs plynoje, pelkėtoje, lig tol žmonių negyventoje žemėje, savo titaniškomis pastangomis ir ištverme Izaokas ją verčia klestinčiu ūkiu. Izaokas — branduolys, aplink kurį įsisuka kone tuzinas ryškių, spalvingų, įsimintinų personažų ir ima rastis daugiau naujakurių ūkių. Žmogaus darnus ryšys su gamta ir žeme čia lemia ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir išganymą nuo modernios civilizacijos grėsmių.

Tebeaidint Pirmojo pasaulinio karo sprogimams rašytame romane autorius įtaigiai ragina gelbėtis ir kliautis per amžius žmonijos fizinį ir dvasinį tvirtumą maitinusiais žemės syvais.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Triumfo arka“ — viena gražiausių XX a. knygų. Romanas pasakoja apie meilę ir mirtį Paryžiuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Chirurgas Ravikas, iš Vokietijos pabėgęs emigrantas, apsigyvena pigiame Paryžiaus viešbutyje. Iš atminties dar neišblėsę Pirmojo pasaulinio karo košmarai, o ant slenksčio — naujojo grėsmė. Surusenusi meilė leidžia bent kiek pamiršti nuolatinę įtampą, nerimą ir baimę ir į viską pažvelgti su remarkišku humoru bei ironija.

„Apie šarkų žmogžudystes“ – „New York Times“ bestseleris, dienraščio „The Washington Post“, žurnalo „Esquire“ ir JAV Nacionalinio visuomeninio radijo (NPR) „Metų knygos“ rinkimų nugalėtojas, taip pat detektyvinės literatūros „Macavity“ geriausio metų romano premijos laimėtojas.

Tai dvigubas galvosūkis detektyvų mėgėjams: romanas romane, kur redaktorė, skaitydama naują leidyklai atsiųstą rankraštį, pamažu pati tampa detektyve. Netradicinis stilius, naujai interpretuojantis klasikinį Agathos Christie nusikaltimų žanrą, detektyvu meistriškai paverčia ir kiekvieną skaitytoją. 

Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus. 

Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. 

„Abi siužetinės linijos – vienodai įtraukiančios ir sklandžios, kiekviena – su savo žavesiu, o autoriaus stilius, nenusileidžiantis pačiai A. Christie, yra ypač įspūdingas.“ 

 Washington Post 

Anthony Horowitz (Entonis Horovicas, g. 1955 m.) yra vienas originaliausių ir produktyviausių šiuolaikinių britų detektyvų kūrėjų, profesionaliu rašytoju tapęs vos 20-ies. Iki šiol jo bibliografijoje jau yra daugiau nei pusšimtis knygų vaikams, keliolika romanų suaugusiems, nemažai komiksų, filmų ir TV serialų scenarijų. 

2011-aisiais autorius sulaukė ypatingo pripažinimo: Arthuro Conan Doyle’io fondas A. Horowitzą pasirinko kaip oficialų Šerloko Holmso istorijos tęsėją. Naujai atgimusio bene žymiausio pasaulio seklio nuotykius A. Horowitzas aprašė romanuose „Šilko rūmai“ (2011 m.) ir „Moriartis“ (2014 m.).  

NEW YORK TIMES BESTSELERIS

Olivija Makafi žino, ką reiškia pradėti iš naujo. Tobulas tarsi atvirukas gyvenimas – namas Bostone, santuoka su puikiu kardiochirurgu, nuostabus sūnus Ašeris – baigėsi, kai jos vyras parodė tamsiąją savo pusę. Olivija niekada nesitikėjo, kad grįš į savo mieguistą gimtąjį miestą Naujajame Hampšyre, gyvens namuose, kuriuose užaugo, ir perims tėčio bityną.

Lilė Kampanelo irgi puikiai žino, ką reiškia pokyčiai. Prieš dvyliktą klasę ji su mama persikelia į Adamsą, Naująjį Hampšyrą, ir abi tikisi, kad čia jų laukia nauja pradžia.

Olivijos ir Lilės keliai susikerta, kai Ašeris įsimyli naujokę, o ši irgi neatsispiria jam. Su Ašeriu ji pirmą kartą jaučiasi laiminga, bet ar tikrai gali juo pasitikėti...

Vieną dieną Olivija sulaukia skambučio: Lilė mirusi, Ašerį apklausia policija. Olivija tiki, kad Ašeris nekaltas, bet meluotų sakydama, kad sūnaus charakteryje nemato jo tėvo temperamento blyksnių. Prasidėjus teismo bylai prieš Ašerį ji suvokia, kad toli gražu ne viską žino apie savo sūnų.

„Piktas medus“ – puikus, įtampos kupinas romanas, nepamirštama meilės istorija, jaudinamai ir giliai tyrinėjanti paslaptis, kurias saugome, ir riziką, kurią prisiimame norėdami būti savimi.

„Skaitant tankiau ima plakti širdis ir, rodos, gali sudužti. Šiame bendrame dviejų bestselerių autorių romane nepriekaištingai susipina Olivijos ir Lilės istorijos, taip sukuriamas provokuojantis pasakojamas apie stiprybę, kurios reikia siekiant meilės ir pritarimo“.

The Washington Post

JODI PICOULT (Džoudi Pikou, g. 1966) – viena populiariausių šiuolaikinių JAV rašytojų, parašiusi trisdešimt romanų. Prinstono universitete ji įgijo literatūros tekstų rašymo bakalauro, Harvardo universitete – edukologijos magistro laipsnį.2003 m. jai buvo skirta New England Book Award premija už visą kūrybą.

JENNIFER FINNEY BOYLAN (Dženifer Fini Boilan, g. 1958) yra bestselerių autorė, parašiusi aštuoniolika knygų. Kolumbijos universiteto Barnardo koledže jai pirmai suteiktas Annos Quindlen rašytojos rezidentės titulas. Rašo straipsnius The New York Times, savo šalyje gerai žinoma kaip žmogaus teisių gynėja. 

Betė Velovs bėga, kad liktų gyva...

Jaunoji Betė svajoja gyventi paprastą gyvenimą Holsande su savo vyru žveju. Tačiau Martinas grįžta iš karo suluošintas ir palaužtas, o ją vis labiau engia nuožmaus būdo anyta. 

Kartą, kai audra ir potvynis grasina pasiglemžti viso kaimelio namus, ilgai nemąstydama Betė čiumpa pasitaikiusią progą pabėgti. Ji sprunka į Bristolį, pasivadina Meibele Bruk ir tikisi naujo gyvenimo. Vis dėlto likimo planai kitokie...

Be skatiko kišenėje, visiškai viena Meibelė išgyvena žiaurų užpuolimą, o tada ją išgelbsti mediumė Nora Naitingeil. Meibelė pirmą kartą susiduria su tais, kurie bendrauja su mirusiaisiais, ir netikėtai patiria pati turinti panašių gebėjimų. Vis dėlto jauna moteris ima būgštauti, kad dovana virs baisiu prakeiksmu, nes kaskart vis sunkiau nuslėpti, kas ji buvo kadaise ir nuo kokio siaubingo gyvenimo pabėgo.

Kai jau gyvenimas nurimsta, kai aplanko nauji jausmai, Meibelė sulaukia žinios iš ten, iš kur kadaise paspruko. Taigi, norėdama apsaugoti savo ateitį, Meibelė turi dar kartą stoti akistaton su praeitimi.

Vaikystėje Lesley Pearce buvo barama už tai, kad turi pernelyg lakią vaizduotę. Užaugusi ji išmėgino galybę darbų: auklės, merginos-zuikučio, drabužių dizainerės, mamos visu etatu, o keturiasdešimt devynerių ėmėsi veiklos, kuri leido atsiskleisti visiems jos talentams – tapo rašytoja. Lesley Pearse gyvena Devone, turi tris dukras ir keturis anūkus.

Amelija Vait gyvena nuomojamame kambaryje ir svajoja tapti žurnaliste. Bet kol kas dirba vietiniame laikraštyje — pardavinėja skelbimų plotą.

Vieną lemtingą dieną gyvenimas ėmė ir apsivertė...

Visai netoli savo namų ji rado tarp šiukšlių numestą nužudytos merginos kūną. Policijai ir žurnalistams paviešinus informaciją apie žmogžudystę, Amelija pasipiktina skelbiamomis prielaidomis ir melu apie šią jauną nelaimėlę.

Pasiryžusi apginti auką nuo šmeižto ir padėti sielvartaujančiai šeimai Amelija įtikina laikraščio redaktorių leisti jai parašyti straipsnį ir papasakoti tikrąją istoriją.

Betgi netrukus aptinkamas dar vienas kūnas, o tyrimą atliekanti policija neturi už ko užsikabinti. Ieškodama užuominų, surasdama vis naujų liudininkų ir įtariamųjų Amelija supranta, kad turbūt tik ji viena gali išsiaiškinti tiesą ir sustabdyti žudiką.

Jei tik ji žinotų, kas iš tiesų meluoja...

ĮTRAUKIANTIS IR ATMINTIN ĮSTRINGANTIS TRILERIS. KAIP PAŠĖLĘS PASIVAŽINĖJIMAS AMERIKIETIŠKAISIAIS KALNELIAIS.

Žinau, kad nesi Džeinė Hjus...

Džeinė Hjus turi mylintį draugą, darbą gyvūnų prieglaudoje ir nediduką namelį viename Velso miestelyje. Čia ji jaučiasi laimingesnė nei kada nors anksčiau, nors gyvena pramanytą gyvenimą. Mat Džeinė Hjus iš tikrųjų neegzistuoja.

Prieš penkerius metus geriausių draugių kompanija išvyko į kelionę, tačiau turėjusios būti įsimintiniausios gyvenimo atostogos netruko virsti košmaru.

Džeinė stengiasi atsikratyti praeities šešėlių, bet netikėtai pasirodo žmogus, žinąs, kas anuomet kelionėje įvyko iš tikrųjų. Ir, atrodo, tas žmogus pasiryžęs sunaikinti Džeinę ir viską, kas jai brangu...

„Romano „Juodasis narcizas“ (Black Narcissus) interpretacija feisbuko kartai — tai puiki analizė, atskleidžianti, kaip lėkštas pavydas ir nesusipratimai išardo net ir tvirčiausias draugystes. Klaustrofobiškas, įtampos kupinas, kvapą gniaužiantis ir spėliones kurstantis pasakojimas.“
Elizabeth Haynes

„Šiurpus, bauginantis, nenuspėjamas siužetas. C. L. Taylor kuria nepaprastai geras istorijas; skaitydamas niekada nesi tikras, kuriuo veikėju vertėtų pasikliauti; smalsumą žadinanti, baugi ir pagauli knyga.“
Woman Magazine

„Tikras šedevras — primena „Paplūdimį“ (The Beach), tik daug tamsesnis, jaudulingesnis, įtemptesnis. Dėmesį prikaustantis, atsitraukti neleidžiantis, meistriškai parašytas romanas.“
Louise Douglas

„Intriguojantis, trikdantis psichologinis trileris.“
Clare Mackintosh

„C. L. Taylor pristato naują knygą; stačiai neįstengsite nuo jos atsiplėšti, versite puslapį po puslapio iki gilios nakties. Perspėju — kitądien galite jaustis mieguisti.“
Tamar Cohen 

„Baigiau skaityti besidaužančia širdimi. Tamsi, šiurpi, netikėtų vingių kupina knyga. Man patiko.“
Rowan Coleman

„Atmintin įstringantis, kraują stingdantis ir šiurpulingas, pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais primenantis trileris.“
Sunday Express

„Puikus psichologinis trileris.“
Heat Magazine

„Vingių, posūkių ir meistriškai sukurptos įtampos kupinas trileris, priversiantis širdį plakti smarkiau.“ Claire Frost, Fabulous Magazine

„Greito veiksmo, įtemptas, mistinis kūrinys. Neabejotinas bestseleris.“
Mark Edwards

„Aukščiausias įvertinimas. Skaitant pagaugai per nugarą bėga!“
Woman Magazine

Visiški beraščiai ir mažaraščiai žmonės šių dienų pasaulyje. Skamba neįtikėtinai? Deja, tokia realybė.

Milanas Bergas laukia prie šviesoforo, kai šalia sustoja automobilis. Ant užpakalinės sėdynės sėdi persigandusi, nevilties apimta mergaitė ir spaudžia raštelį prie stiklo. Ar tai pagalbos prašymas? Milanas negali jo perskaityti, nes jis beraštis! Vienas iš daugiau nei šešių milijonų Vokietijoje gyvenančių rašto nepažįstančių žmonių. Vis dėlto vyras įtaria — mergaitei gresia mirtinas pavojus.

Leidęsis į lenktynes su laiku Milanas nė nenutuokia, kad košmariški klaidžiojimai ir paieškos baigsis šiurpiu atradimu: tiesa kartais pernelyg baisi, kad galėtum su ja gyventi, o nežinojimas yra didžiausia pasaulyje dovana.

„S. Fitzek „Dovana“ — tikrų tikriausia dovana psichologinių trilerių gerbėjams. Šiurpą keliantis siužetas, įtampa iki paskutinio puslapio ir nepagražinta, skaudi realybė žmonių, kuriems raidžių pasaulis menkai pažįstamas.“
Berliner Kurier

„Papasakosiu didžią istoriją — gėrio ir blogio, stiprybės ir silpnumo, meilės ir neapykantos, grožio ir bjaurumo. Pabandysiu parodyti, kad šie pradai yra vienas nuo kito neatsiejami, — apie savo svarbiausią kūrinį kalbėjo Nobelio premijos laureatas Johnas Steinbeckas. — Tai knyga, kurios aš visada norėjau, dėl kurios stengiausi, meldžiausi, kad galėčiau ją parašyti.“

„Į rytus nuo Edeno“ laikomas vienu iš klasikinės Amerikos literatūros šedevrų. Pasakojimas vyksta XX a. pradžioje auksiniame Salinaso slėnyje, Kalifornijoje. Romane vaizduojamos dvi dinastijos — Traskai ir Hamiltonai, iš kurių kilęs pats J. Steinbeckas, — ir trys kartos, nuolat atsiduriančios gėrio ir blogio kovos sūkuryje. Adamas Traskas, su žmona atvykęs iš JAV rytų, nusprendžia apsistoti ir įsikurti jam naujoje vietoje, turtingame Salinaso slėnyje, tačiau gimus dvyniams Kalebui ir Aronui, jis lieka vienas ir jam vienam tenka išbandymai užauginti du motinos meilės nepažinusius ir tokius skirtingus sūnus: vienas jų auga gaubiamas visų aplinkinių švelnumo, o kito pasaulyje dominuoja vienatvė ir paslaptinga tamsa. Hamiltonų giminė, priešingai, gausi ir gyva, ji kuria ir atnaujina pasaulį, tačiau ir ją nuolat supurto nerimas: kaip reikės išlikti pasaulyje, kai jame neliks visa jungiančio tėvo, išmintingojo Samuelio?

1952 m. išleistame romane tyrinėjamos temos: tapatybės paieškos, neįmenama meilės paslaptis ir žlugdančios jos stokos pasekmės. Po trejų metų pagal romaną buvo sukurtas kultinis Elia Kazano režisuotas filmas, o knyga iki pat šių dienų išliko gyvybiškai svarbi Amerikos literatūros istorijoje. „Į rytus nuo Edeno“ — galingas ir nepaprastai ambicingas romanas, per šeimos sagą naujai, šiuolaikiškai permąstantis biblinę Kaino ir Abelio istoriją.

„Istorijos ir mito fantazija… keistas, originalus meno kūrinys.“
The New York Times Book Review

„Jaudinantis, graudinantis spektaklis su laukinėmis jėgomis.“
Carlas Sandburgas

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

„Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“ — tai 1962 m. išleista amerikiečių rašytojo Johno Steinbecko kelionių knyga, vienas geriausių šio žanro literatūros kūrinių. Autorius joje aprašo savo kelionę per Ameriką, kurioje jį lydėjo jo pudelis Čarlis. 

Rašytojas, būdamas penkiasdešimt aštuonerių, išsirengė į kelionę, norėdamas išgirsti tikrosios Amerikos kalbą, užuosti žolės ir medžių kvapą, pamatyti spalvas ir atspalvius, kitaip tariant, iš naujo atrasti šalį, apie kurią jis jau tiek daug metų rašė.

Steinbeckas drauge su prancūzišku pudeliu Čarliu keliauja valstijas jungiančiomis automagistralėmis ir užmiesčio keliais, valgo kartu su sunkvežimių vairuotojais, susiduria su Jeloustouno lokiais, lanko senus draugus. Šioje kelionėje jis mąsto apie amerikiečių savybes, rasinį priešiškumą, amerikiečiams savitą, kone visur pastebimą vienišumą ir netikėtą nepažįstamų žmonių gerumą.

„Grynas pasitenkinimas, pikantiška geografinių vietovių ir žmonių pynė, susipinanti su melancholiškomis esė įvairiomis temomis, pradedant emociniais senėjimo sunkumais, baigiant pasvarstymais apie tai, kodėl milžiniškos sekvojos mums sukelia tokią nuostabą.“ 

The New York Times Book Review

„Gili, kupina atjautos, o neretai ir pykčio... nuoširdžiai sukrečianti knyga, kurios autorius — vienas žymiausių mūsų rašytojų.“

The San Francisco Examiner

„Steinbeckas neprilygstamas... Stiprus, emocionalus pasakojimas apie kelionę, kupiną naujų atradimų.“

John Barkham, Saturday Review Sybdicate

„Jausmingas, ilgesingas pasakojimas, kuriame autorius dalijasi savo atradimais ir susitikimų įspūdžiais, vaizdingai perteikia mūsų žmogiškosios prigimties dvidešimtame amžiuje paveikslą, kuriam dar ilgai niekas negalės prilygti.“

Edward Weeks, The Atlantic Monthly

Johnas Steinbeckas, gimęs 1902 m. Kalifornijos valstijos mieste Salinase, augo derlingame slėnyje, kuriame klestėjo žemės ūkis, už maždaug dvidešimt penkių mylių į rytus nuo Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kaip tik šis slėnis kartu su pajūriu vėliau taps kai kurių jo geriausių grožinių kūrinių scena. 1919 m. Steinbeckas įstojo į Stanfordo universitetą ir jame su pertraukomis studijavo literatūrą ir rašymą, tačiau 1925 m. studijas metė. Persikėlęs į Niujorką, penkerius metus vertėsi fiziniu darbu ir žurnalisto veikla, o vėliau dirbo Tahou ežero žuvų ūkio prižiūrėtoju, tuo pat metu rašydamas savo pirmąjį romaną „Cup of Gold“, 1929 m. susituokęs ir persikėlęs į Pasifik Grovą, parašė dvi knygas — „The Pastures of Heaven“ (1932; liet. „Dangaus ganyklos“) ir „To a God Unknown“ (1933), taip pat kūrė apsakymus, kurie vėliau buvo įtraukti į rinkinį „The Long Valey“ (1938). Vis dėlto populiarumas ir finansinė sėkmė atėjo tik išleidus romaną „Tortilla Flat“ (1935; liet. „Tortilijų kvartalas“), pasakojantį apie Monterėjaus paisanus. Steinbeckas nuolat eksperimentavo, todėl vis keitė rašymo manierą. Trijuose stiprų įspūdį paliekančiuose ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sukurtuose romanuose „In Dubious Battle“ (1936), „Of Mice and Men“ (1937; liet. „Apie peles ir žmones“) ir geriausiu jo kūriniu laikomame romane „The Grapes of Wrath“ (1939; liet. „Rūstybės kekės“) svarbiausias dėmesys skiriamas Kalifornijos darbininkų klasės atstovams. Penktojo dešimtmečio pradžioje Steinbeckas sukūrė scenarijų kino filmui „The Forgotten Village“ ir dalyvavo jūrų biologijos tyrinėjimuose, kuriuos aprašė knygoje „Sea of Cortez“. Vėliau, atsidėjęs kūrybai karo tema, parašė „Bombs Away“ (1942) ir kontroversišką pjesę-novelę „The Moon is Down“ (1942). Po jų sekė „Cannery Row“ (1945; liet. „Konservų gatvė“), „The Wayward Bus“ (1947), „The Pearl (1947; liet. „Perlas“), „A Russian Journal (1948), dar viena eksperimentinė drama „Burning Bright“ (1950) ir monumentalusis romanas „East of Eden“ (1952; liet. „Į rytus nuo Edeno“), ambicinga sakmė apie Salinaso slėnį ir jo paties šeimos istorija. Paskutiniuosius gyvenimo dešimtmečius Steinbeckas praleido Niujorke ir Sag Harbore kartu su trečiąja žmona, su kuria nemažai keliavo. Paskutinės jo parašytos knygos: „Sweet Thursday“ (1954), „The Short Reign of Pippin IV: A Fabrication“ (1957), „Once There Was a War“ (1958), The Winter of Our Discontent“ (1961; liet. „Mūsų nerimo žiema“), „Travels with Charley in Search of America“ (1962; liet. „Kelionės su Čarliu ieškant Amerikos“), „America and Americans“ (1966). Po rašytojo mirties buvo išleistos „Journal of a Novel: The East of Eden Letters (1969), „Viva Zapata!“ (1975), „The Acts of King Arthur and His Noble Knights“ (1976) ir Working Days: The Journals of „The Grapes of Wrath“ (1989). 

Johnas Steinbeckas, 1962 m. įvertintas Nobelio literatūros premija, mirė 1968 m.

New York Times Nr. 1 bestselerių autorė baigia savo pribloškiančią trilogiją, lyginamą su postapokaliptinės fantastikos klasika, Stepheno Kingo „Dvikova“.

Kai virusinė liga, pavadinta Pražūtimi, sunaikina civilizaciją, magija tampa įprastu reiškiniu, ir Felona Svift savo jaunystę praleidžia mokydamasi ja naudotis. Mergina nenurims, kol neišlaisvins nelaimėlių, kuriuos medžioja, kalina laboratorijose ir kankina vyriausybės pajėgos ar fanatiški Tyrieji Kariai. Ji netgi pasiryžusi išvaduoti tuos, kurie iš baimės ar silpnumo pakluso blogiui... jeigu tik juos dar įmanoma išgelbėti.

Sustiprinta ryšio su bendražygiu ir mylimuoju Dankanu, Felona jau subūrė po savo vėliava tūkstančius žvėrlakių, elfų bei žmonių. Ji pasitelkia visus savo gebėjimus, kad padėtų jiems išgyti ir vėl atrasti savyje šviesą bei tikėjimą. Nes žino: nors gimė kaip Išrinktoji, ji viena nieko nepasieks. Jai reikės kariaunos, su kuria galės stoti prieš savo seną priešą, sunaikinti jo irštvas ir įvykdyti tai, kas buvo lemta...

„Didinga... Tobulas magijos, nuotykių, romantikos ir plieninio ryžto kovoje tarp gėrio ir blogio lydinys, vis primenantis mums, kad nors kova gali išgelbėti, tvirtybės semiamės iš namų, židinio ir bendruomenės. Nuostabi ir įkvepianti knyga.“
Kirkus

„Mitriai ausdama išskirtinę literatūrinę magiją, N. Roberts ir vėl sulieja kerinčius veikėjus, išmoningą siužetą bei jaudulį keliančią įtampą savo finalinėje „Išrinktosios sagos“ trilogijos dalyje.“
Booklist 

„Paskutinė „Išrinktosios sagos“ dalis yra nenuginčijamo N. Roberts gebėjimo pasakoti įrodymas, pilna fantazijos postapokaliptinė istorija. Veikėjai čia apsuka visą ratą, nepalikdami šios įtemptos, energingos istorijos palaidų galų.“
Library Journal

SODE RASTI KŪNAI
Kuomet besilaukianti Sefrona Katler su draugu Tomu įsikelia į Skelton Pleiso 9-ąjį namą ir pradeda jį renovuoti, jie tikrai nesitiki sode rasti lavoną. Tiesą sakant, du.

POLICIJOS TYRIMAS
Teismo medicinos ekspertizė parodo, kad kūnai buvo palaidoti maždaug prieš trisdešimt metų, todėl policija apklausia buvusią sodybos šeimininkę – Sefės močiutę Rozą.

APKLAUSIAMA ŠEIMININKĖ
Roza serga Alcheimeriu, todėl jos atmintis stipriai šlubuoja. Ji negali padėti policijai, bet akivaizdu, kad ji kažką prisimena.

ŽUDIKAS LAISVĖJE?
Po truputį sugrįžtant Rozos atminties nuotrupoms, o policijai tęsiant tyrimą, Sefė baiminasi, kad ją ir sodybą kažkas stebi...

Kas nutiko prieš trisdešimt metų?
Ką bendro su tuo turi jos močiutė?
Ar Sefei gresia pavojus?

Britų autorė Claire Douglas yra parašiusi septynis trilerius, tarp jų ir „Pora iš 9-ojo namo“, kuris sulaukė stulbinamo populiarumo ir yra The Sunday Times bestselerių sąrašuose. Autorės knygos yra išverstos į dvidešimt kalbų.

Amerikiečių autorė Toni Morrison (1931–2019) – daugybės prestižinių apdovanojimų laimėtoja: Pulitzerio premijos laureatė, JAV Nacionalinės knygų kritikos prizo nugalėtoja, 1993 metais už romaną ,,Mylima‘‘ pelniusi Nobelio literatūros premiją.

,,Mylima‘‘ vadinama vienu ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išversta į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas. Romane pasakojama sukrečianti istorija apie Ameriką po Pilietinio karo ir dramatišką moters kovą su vergovės fantomais.

Sitė gimė verge ir pabėgo į Ohajo valstiją, tačiau, nors nuo to laiko praėjo aštuoniolika metų, vis dar nesijaučia laisva. Ją persekioja kraupūs prisiminimai iš senųjų, kadaise širdžiai mielų namų, kuriuose, norėdama apsaugoti mylimą dukterį nuo persekiotojų, buvo priversta ryžtis baisiam nusikaltimui. Kad ir kaip stengtųsi atsikratyti praeities šleifo, tai nėra paprasta – pamiršti neleidžia vaiduokliška dukters dvasia, o netikėtai gyvenime pasirodžiusi paauglė, kuri vadina save Mylima, dienos švieson vėl iškelia siaubingą Sitės paslaptį. 

Garsaus austrų rašytojo Stefano Zweigo (1881–1942) psichologinis romanas „Širdies nerimas“, kaip ir geriausios šio autoriaus novelės, gvildena painų žmogaus jausmų ir minčių pasaulį bei dvasiniame gyvenime iškylančias moralines dilemas.

Pagrindinis romano veikėjas – jaunas išvaizdus leitenantas vakarėlio metu pakviečia šeimininko dukrą šokiui, nepastebėjęs, jog ji negali vaikščioti. Neapsakomo kaltės jausmo užvaldytas jis bando užglaistyti savo netaktišką poelgį, vis labiau įsitraukia į merginos šeimos gyvenimą, atranda daugybę užuojautos ir meilės atspalvių, kol galiausiai yra priverstas gyventi su sunkia kaltės našta.

Leidinys atitinka EPUB prieinamumo reikalavimus – WCAG AA lygį, kuriuo užtikrinama kokybiška skaitymo patirtis visiems skaitytojams, tarp jų - ir asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų, regos negalią. Leidinį sertifikavo LAB (Lietuvos audiosensorinė biblioteka).

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Visų pamėgtų, bestseleriu tapusių Julios Quinn Bridžertonų kronikų septintoji knyga. Tai Hiacintos Bridžerton istorija – mergina jau suaugusi ir pasiruošusi apversti pasaulį aukštyn kojomis...

Visa aukštuomenė sutinka, kad kitos tokios, kaip Hiacinta Bridžerton, nėra. Ji itin protinga, velnioniškai iškalbinga ir, kaip kai kurie tvirtina, geriausia vartojant mažomis dozėmis. Garetas Senkleras laikosi tos pačios nuomonės. Vis dėlto Hiacinta, nors ir erzinanti, užburia jį savo žavesiu.

Gareto ir Hiacintos keliai susitinka per kasmetinį – kaip visada, siaubingą – Smaitų ir Smitų miuziklą. Kiekvienas Gareto žodis Hiacintai atrodo lyg iššūkis. Galiausiai ji pasisiūlo padėti jam išspręsti painų reikalą dėl paveldo. Nėrę į paslaptingą Senklerų istoriją abu supranta, kad atsakymai, kurių ieško, glūdi ne praeityje, svarbiausia – jųdviejų santykis, ir kad nėra nieko paprastesnio ir nieko sudėtingesnio už paprastą bučinį.

„Julia Quinn – istorinio romano meistrė.“

Entertainment Weekly

Keturmetė Honoratos Džilet dukrelė praneša mamai, kad jų kieme guli sergantis vyras. Paaiškėja, kad „sergantis“ vyras – Li Koburnas, kaltinamas praėjusią naktį šaltakraujiškai nužudęs septynis žmones. Pavojingas, viskam pasiryžęs ir ginkluotas svečias pažada moteriai, kad abi su dukrele liks saugios, kol darys viską, ką jis lieps. 

Persigandusiai Honoratai Koburnas paaiškina neatsitiktinai patekęs į jos namus – jos žuvęs vyras žinojo kai ką itin svarbaus, ir jai su dukrele gresia mirtinas pavojus, nes nusikaltėliai nori jos vyro surinktus slaptus įrodymus gauti bet kokia kaina. Vienintelė galimybė jodviem išsigelbėti – rasti slaptus dokumentus anksčiau, nei į namus pasibels persekiotojai. Negana to, Honorata netrukus su-pranta nebegalinti pasitikėti ir artimiausiais žmonėmis...

Kas yra kas šioje painioje istorijoje? Kokias paslaptis nusinešė į kapą Honoratos vyras? Ir kur slypi jų įminimo raktas?

Sandra Brown (Sandra Braun, g. 1948 m.) – JAV rašytoja, detektyvinių trilerių autorė, parašiusi per 70 knygų. Jos išverstos į daugiau kaip 30 kalbų. Brown, rašytojos karjerą pradėjusi 1981 metais, jau pardavė per 80 milijonų knygų egzempliorių. Daugelis jos romanų yra skaitomiausių knygų sąrašuose. Visi jos detektyvai priverčia skaitytoją karštligiškai versti puslapį po puslapio iki pat kūrinio pabaigos.

Sandrai Brown suteiktas Teksaso krikščioniškojo universiteto garbės daktarės laipsnis, 2008 metais Tarptautinė trilerių asociacija rašytoją paskelbė Trilerių meistre. Autorė yra pelniusi „Texas Medal of Arts“ apdovanojimą, „Romance writers of America“ apdovanojimą ir daug kitų. 

Aleksas – JAV prezidentės sūnus, Baltųjų rūmų pažiba, savotiškas amerikietiškasis princas: gražus, charizmatiškas, protingas. Tiesa, anapus Atlanto jis turi konkurentą – jauną, žavų ir ne mažiau populiarų britų karališkosios šeimos princą Henrį. Pirmasis jų susitikimas, bulvarinės spaudos piktdžiugai, išauga į tarptautinį skandalą: įtemptą vaikinų apsižodžiavimą karališkosiose vestuvėse seka nerangus apsistumdymas pernelyg arti milžiniško vestuvinio torto... 

Dviejų šeimų ir šalių vadovų planas – surengti jaunųjų varžovų paliaubas. Aleksas ir Henris yra priversti kartu pasirodyti tarptautinėse spaudos konferencijose ir demonstruoti apsimestinę draugystę internete. Bet nejučia Aleksas pameta galvą dėl, pasirodo, visai nepretenzingo, nuoširdaus Henrio, ir jiedu įsivelia į slaptą romaną, galintį sužlugdyti ne tik jųdviejų šeimų, bet ir valstybių įvaizdį.

Bet galbūt meilė vis dėlto gali išgelbėti pasaulį? Kaip rasti drąsos būti tuo, kas iš tikrųjų esi? „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ patvirtina: tikra meilė padeda mums atsiskleisti ir pražysti.

„Imdavau šią knygą visur, kur tik keliaudavau, ir vogdavau kiekvieną sekundę, kad galėčiau paskaityti. Įtraukianti, šmaikšti, švelni ir seksuali… Pavydžiu visoms ir visiems, kurie šį romaną skaitys pirmą kartą!“

Christina Lauren, romano „(Ne) viskas įskaičiuota“ autorė

„Puikiai aprašyta meilės istorija, skatinanti džiaugtis savo tapatybe. Nors C. McQuiston nėra karališko kraujo, jos romanas karaliauja kaip privaloma perskaityti romantinė komedija.“

NPR

Casey McQuiston (Keisi Makviston) – amerikiečių rašytoja, „New York Times“ bestselerių autorė. Jos debiutinis romanas „Raudona, balta ir karališka mėlyna“ išsyk šovė į „New York Times“ ir „USA Today“ populiariausių knygų sąrašų viršūnes, be to, buvo pripažintas tokių leidinių kaip „Vogue“ ir „Vanity Fair“ metų knyga, o „Entertainment Weekly“, „Kirkus“ ir „Library Journal“ įtraukė jį savo į geriausių 2019 m. knygų sąrašus. Platformoje „Amazon Prime Video“ šiemet pasirodė romano ekranizacija.

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“
Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“
Refinery29


Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women' Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

„Taigi man dvidešimt devyneri. Dar pusmetis, ir Letoje bus nugrimzdę trys gyvenimo dešimtmečiai. Nieko, absoliučiai nieko nepalikę dešimtmečiai. Visa, ką užgyvenau, neverta nė grašio; visa, ką pasiekiau, neturi jokios prasmės. Suvedus balansą, man tiek ir telieka – tas pats nuobodulys... “

Bevardžio pagrindinio veikėjo kasdienybė primena beprasmišką košmarą – kelionę į niekur. Tačiau netikėtai jo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Atsiranda draugė – jos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra bičiulis – jo nuotrauka išmuša iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Šiame siurrealistiškame sąmyšyje pagrindinis veikėjas privalo stoti akistaton su savo vidiniais demonais.

„Sąmojingas nuotykis... Žodinės anarchijos pavyzdys... Labirintui prilygstanti mįslė... “

San Francisco Chronicle

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. 1982 m. sukurta „Avies medžioklė“ – nepaprastas magiškojo realizmo ir detektyvo hibridas, atnešęs H. Murakamiui tarptautinį pripažinimą.