Fantastika, distopijos, utopijos

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti, 

ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“

The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“

New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“

The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“

Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“

Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix ​​Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę.
Veltui. Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
Staiga Tara nebėra viena. Kartu jiedu turi iš naujo mokytis, ką reiškia dalytis tikrove su kitu žmogumi, nors pasaulis aplinkui ir byra. Henris netiki, kad laikas pats atsistatys, bet jo buvimas viską keičia. Jei jie – du, galbūt yra ir daugiau?
Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti Apie tūrio apskaičiavimą trečioji knyga kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. Tai paprastai nepaprasta istorija apie draugystę ir laiko gelmę.

„Nepaliaujantis stulbinti gilių klausimų apie kalbą, žmogiškąjį ryšį ir laiką tyrinėjimas.“ – The New Yorker

Knygos leidybą parėmė Danijos menų fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė.
Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.
Lietuvių kalba šios septologijos knygos pradėtos leisti 2024 m.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Apie tūrio apskaičiavimą antroji knyga traukia gilyn į laiko labirintą ir naujos realybės erdves, kur pojūčiai paaštrėja, objektai atgyja – tarsi pasaulis šnabždėtų mums nauja kalba. Tačiau, nors viskas veriasi naujai, Taros gyvenimas byra, ji pradeda manyti esanti praeities reliktas, kažkieno likučiai, kaip toji romėniška moneta, kurią vis nešiojasi kišenėje. Beviltiškai ieškodama būdų, kaip atgauti save laike, Tara traukiniu keliauja į šiaurę ieškoti žiemos, tačiau netrukus pasuka į pietus, kad patirtų pavasarį. Apie tūrio apskaičiavimą antroji knyga – tai judėjimas per Europos šalis, metų laikus ir kalbas, tai nuostabus kelionės dienoraštis, o kartu ir meilės laiškas cikliškam laikui. Laukite tęsinio.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė. Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

HUGO 2025 M. APDOVANOJIMO FINALISTAS 

GOODREADS CHOICE 2024 M. GERIAUSIAS FANTASTINIS ROMANAS 

„Skaitytojai, aš jums pavydžiu: jūsų laukia nepakartojama pažintis su protingu ir sąmojingu romanu.“ Ron Charles, „The Washington Post“

„New York Times“ bestseleris „Laiko ministerija“ – tai ne tik mokslinė fantastika apie keliones laiku, įtraukiantis detektyvas, kraują stingdantis trileris, bet ir šmaikštus bei netikėtai jausmingas romanas apie meilę, galią ir žmonių santykius. 

Yra keletas būdų papasakoti istoriją. Berniukas sutinka mergaitę. Praeitis susitinka su ateitimi. Pirštas paliečia gaiduką. Pradžia susitinka su pabaiga. Anglija yra amžina. Anglija turi žlugti.

Kukli valstybės tarnautoja yra ryšio palaikytoja, pagalbininkė ir kambariokė eksperimentiniame Laiko ministerijos projekte, kuris atrinktuosius iš skirtingų istorinių epochų perkelia į dvidešimt pirmą amžių. Tai mokslinės fantastikos istorija.

Dvidešimt pirmo amžiaus Londone atsidūręs Viktorijos laikų Arkties tyrinėtojas sutrikęs traukia vieną cigaretę po kitos klausydamasis „Spotify“ ir mokosi politinio korektiškumo. Tai komedija.

Tvankią vasarą, kai šešėliai tampa vis ilgesni ir pavojingesni, du žmonės, nepaisydami visų sunkumų, įsimyli. Tai romantika.

XIX a. Arkties tyrinėtojas komandoras Gremas Goras ir Adelė vadinama „grandimi“, susitinka projekte, kuris peržengia laiko ribas. Kai jų santykiai iš grynai profesinių virsta kažkuo daugiau ir pradeda atsiskleisti nemalonios tiesos, jiems tenka susidurti su projekto, kuris juos suvedė, realybe. Ir atsakyti į svarbiausią klausimą: ar meilė gali pakeisti istorijos tėkmę?

Vaikams nuo 9 metų.

Laikas sugrįžti į Salyną, į magijos ir neįtikėtinų būtybių pasaulį, kur nuotykiai ir išbandymai tyko už kiekvieno kampo. Šioje įspūdingoje, milijonus sužavėjusioje epinės fantastikos knygoje susipina senovinės pilies intrigos, drakonų likimai, kerštas, drąsa ir nepalaužiamas ryžtas siekti teisingumo.

Keliauk su mumis.

Teisingumas turi nugalėti.

Kristoferį Foresterį netikėtai pažadina mažutis drakonas, kramsnojantis jo veidą, ir berniuko širdis suspurda iš džiaugsmo. Jau kelis mėnesius Kristoferis svajoja grįžti į Salyną – paslėptas salas, kuriose tebegyvena mitinės būtybės.

Kristoferis net neįtaria, kas jo laukia! Jam teks leistis į gelbėjimo misiją ant sfinkso nugaros ir lįsti į drakonų urvą. Pakeliui jis sutiks paukščių pulko lydimą mergaitę Anę, su ką tik išsiritusiu paukščiuku kišenėje ir nepasotinamu teisingumo troškimu širdyje...

„Man labai patinka Katherine Rundell kūryba... Skaitytojai su džiaugsmu čiups šią jos knygą.“

Philip Pullman

„Neįtikėtinos būtybės. Užnuodyta karalystė:

• Knyga jauniesiems nuotykių ieškotojams.

• Skatina būti drąsius, ieškoti atsakymų ir vertinti draugus.

• Ryškūs ir įtaigūs personažai.

• Meistriškai sukurtas fantastinis pasaulis ir puikiai parašyta istorija lavina literatūrinę nuovoką ir skonį.

Katherine Rundell (g. 1987) – milijoniniais tiražais leidžiamų bestselerių autorė, kurios romanai vaikams laimėjo Waterstones vaikų knygų prizą, Blue Peter, Costa vaikų knygų apdovanojimus ir daugelį kitų. Ji rašo ir vaikams, ir suaugusiesiems. Katherine Rundell yra Šv. Kotrynos koledžo Oksforde narė, o tarp jos kūrinių suaugusiesiems yra Super-Infinite knyga, laimėjusi Baillie Giffordo premiją. Pasitaiko, kad vėlai vakare Katherine Rundell laipioja Oksfordo stogais.

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti,
ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“
The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“
New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“
The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“
Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“
Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

Rachel Gillig „Dvi persipynusios karūnos“. Serijos „Vienas tamsus langas“ 2 dalis

Juodosios magijos pavergta, tirono karaliaus valdoma Klystkelių karalystė atsidūrė pavojuje. Elspeta su Varnu surinko beveik visas Apvaizdos kortas, bet vis dar nerado pačios svarbiausios – Dviejų Alksnių. Kad iki Saulėgrįžos rastų paskutinę Kortą ir išgelbėtų savo namus, jie turės įžengti į grėsmingą migloje skendinčią girią. O kelią per ją žino tik Košmaras, kuris dalinasi kūnu su Elspeta.

Tačiau dabar dalintis jis nebenori.

Čia persipina pavojingi nuotykiai, meilė ir baugios paslaptys. Ant kortos pastatyta Klystkelių karalystės ateitis. Antroji serijos „Vienas tamsus langas“ dalis nepaliks abejingų.

„Tiršta migla, mylimi ir nekenčiami veikėjai ir paslaptinga magija – iš viso to nepriekaištingai sudėliota scena, kurioje rutuliojasi iš kojų verčianti meilės istorija. „Vienas tamsus langas“ įtraukia nuo pat pirmojo sakinio ir pritrenkia pabaiga.“

Hannah Whitten, „New York Times“ bestselerio „For the Wolf“ autorė

„Užburiantis pasakojimas apie meilę, paslaptis ir žavias pabaisas parašytas turtinga, gyva kalba. Rachel Gillig kūrinys mane pavergė.“

Lyndall Clipstone, romano „Lakesedge“ autorė

„Jaudinančioje, tamsioje, mįslingoje, pavojingos magijos kupinoje knygoje „Vienas tamsus langas“ rasite visko, kuo žavi fantastika – ir ne tik.“

Alisson Saft, knygos „A Far Wilder Magic“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

Skaitytojams nuo 16 metų.

Prasčiokiškos kilmės Pajedina Grėj tikėjosi mirties nuosprendžio, ne piršlybų. Niekas nebūtų nė pagalvojęs, kad merginai, nužudžiusiai karalių, bus pasiūlyta santuoka su jo sūnumi Kitu. Jei taptų karaliene, Pajedina gautų progą suvienyti Iliją ir sukurti karalystę, kurioje prasčiokai ir elitas gyventų drauge be baimės.

Lemtingas sprendimas drasko Pajediną, joje verda kova tarp proto ir širdies, o dar tie paslaptingi išbandymai, su kuriais dabar tenka susidurti. Kajus Azeris padarys viską, kad Pajedina būtų jo, net jei tai reikštų maištą prieš karalių. Ar santuokos saitai tokie stiprūs, kad suvienytų karalystę? O gal išdavystė juos išardys? Pasiaukoti ar atsiduoti savo troškimams – pasirinkimas dar niekada nebuvo toks sunkus ar... mirtinas.

Paskutinė epinės romantinės fantastikos trilogijos „Bejėgė“, audringu siužetu ir liepsnojančia aistra užbūrusios pasaulį, dalis.

Lauren Roberts (g. 2002) – amerikiečių rašytoja, jos debiutinė romantinės fantastikos serija „Bejėgė“ užkopė į „The New York Times“ bestselerių viršūnę. Kai Lauren Roberts nerašo, greičiausiai rastumėte ją lovoje, skaitančią mėgstamą romantinę fantastiką. Ji tikisi, kad visą likusį gyvenimą turės privilegiją rašyti gražius žodžius. Jei jums patinka šmaikštauti, skaityti, rašyti ir norite geriau pažinti autorę, ieškokite jos tiktoke ir instagrame – @LaurenRobertsLibrary.

„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis.

Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to, ko nebėra arba ko niekada nebuvo. Kvaila tai ar gražu?

Romano pagrindinis veikėjas Klaudijus – jaunas vagis, nuteistas vergauti teisėjų ordinui savo šalyje Kalerijoje. Kai jis netikėtai apdovanojamas ypatinga galia – regėti kitų žmonių mintis, – negailestingas teisėjų ordinas suteikia vaikinui dvejus metus išlaikyti egzaminą: arba taps vienu iš jų, arba mirs.

Pasaulyje siaučia sielokrata – liga, pasiglemžianti žmonių sielas. Užtenka vienos klaidingos minties, ir tu žuvęs. O mintys sklinda, nepaisydamos nei sienų, nei įstatymų. Klaudijų aplanko vizijos, ir jaunuolis patiki, kad tai jam lemta visus išgelbėti. Tarnaudamas teisėjams, jis sutinka Heleną – nuo savo pareigos pabėgusią Nevaros šalies princesę.

Ar jaunuoliams, užaugusiems priešiškose šalyse, pavyks išgelbėti žmones nuo sielokratos? Ar jiems atsivers magiškieji vartai, galintys padėti sutaisyti pasaulį?

Šiais laikais daug žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų, o psichologai pataria: suvaldyk savo mintis ir suvaldysi save. Ši idėja mano kūrinyje pateikiama kaip magija: mintys yra regimos – kas valdo jas, tas valdo pasaulį. Blogis yra ne monstras požemyje, o idėjos, sklindančios iš lūpų į lūpas.
Živilė Mitkė, autorė

Autorė meistriškai veda skaitytoją per šio šiurpaus pasaulio gatves, rūmus ir purviniausius užkampius, plukdo jūra, klaidina miškuose, priversdama sekti paskui personažus. Tai – įtraukiantis, daugialypės struktūros, bet lengvai skaitomas kūrinys, kuris daro įspūdį dėl aiškiai, bet neprikišamai perteiktos filosofinės minties, raiškaus veikėjų charakterizavimo, per visą romaną išlaikomos intrigos, sklandaus, pagavaus rašymo stiliaus, kūrybingo požiūrio į lietuvių kalbą.
Aušra Gudavičiūtė, literatūrologė ir vertėja

Živilė Mitkė (gim. 1992) – rašytoja, dailininkė ir programuotoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Rašyti istorijas pradėjo dar pradinėse klasėse, o pastaruosius šešerius metus dirba prie savo maginės fantastikos knygų serijos „Mintregys“. Tai – pirmasis serijos romanas.

„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis.

„Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to, ko nebėra arba ko niekada nebuvo. Kvaila tai ar gražu?“ 

Romano pagrindinis veikėjas Klaudijus – jaunas vagis, nuteistas vergauti teisėjų ordinui savo šalyje Kalerijoje. Kai jis netikėtai apdovanojamas ypatinga galia – regėti kitų žmonių mintis, – negailestingas teisėjų ordinas suteikia vaikinui dvejus metus išlaikyti egzaminą: arba taps vienu iš jų, arba mirs.

Pasaulyje siaučia sielokrata – liga, pasiglemžianti žmonių sielas. Užtenka vienos klaidingos minties, ir tu žuvęs. O mintys sklinda, nepaisydamos nei sienų, nei įstatymų. Klaudijų aplanko vizijos, ir jaunuolis patiki, kad tai jam lemta visus išgelbėti. Tarnaudamas teisėjams, jis sutinka Heleną – nuo savo pareigos pabėgusią Nevaros šalies princesę.

Ar jaunuoliams, užaugusiems priešiškose šalyse, pavyks išgelbėti žmones nuo sielokratos? Ar jiems atsivers magiškieji vartai, galintys padėti sutaisyti pasaulį?

„Šiais laikais daug žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų, o psichologai pataria: suvaldyk savo mintis ir suvaldysi save. Ši idėja mano kūrinyje pateikiama kaip magija: mintys yra regimos – kas valdo jas, tas valdo pasaulį. Blogis yra ne monstras požemyje, o idėjos, sklindančios iš lūpų į lūpas.“
Živilė Mitkė, autorė

„Autorė meistriškai veda skaitytoją per šio šiurpaus pasaulio gatves, rūmus ir purviniausius užkampius, plukdo jūra, klaidina miškuose, priversdama sekti paskui personažus. Tai – įtraukiantis, daugialypės struktūros, bet lengvai skaitomas kūrinys, kuris daro įspūdį dėl aiškiai, bet neprikišamai perteiktos filosofinės minties, raiškaus veikėjų charakterizavimo, per visą romaną išlaikomos intrigos, sklandaus, pagavaus rašymo stiliaus, kūrybingo požiūrio į lietuvių kalbą.“
Aušra Gudavičiūtė, literatūrologė ir vertėja

Živilė Mitkė (gim. 1992 Kaune) – rašytoja, dailininkė ir programuotoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Rašyti istorijas pradėjo dar pradinėse klasėse, o pastaruosius šešerius metus dirba prie savo maginės fantastikos knygų serijos „Mintregys“. Tai – pirmasis serijos romanas.

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.

Iš kraujo ir pelenų

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

Drakonų valdovė. Spalvinimo knyga

Spalvinimo knyga visiems fantastikos ir romantinės fantastikos gerbėjams, ir ne tik!

Sveiki atvykę į Drakonų valdovės dvarą, kur sutiksite kovų nepabūgstančius herojus ir herojes, drakonus ir bebaimius jų raitelius bei raiteles. Nesibaigiančios intrigos, aistringos paslaptys ir tauriais jausmais liepsnojančios širdys kviečia pasinerti į legendomis apipintą magišką pasaulį.

Kai Eragonas miške randa nusvidintą mėlyną akmenį, jis nutaria, kad tai yra nuostabus radinys vargšo ūkininko vaikui; galbūt už jį galės nupirkti maisto žiemai. Bet kai iš keistojo akmens išsirita drakoniukas, Eragonas suvokia, jog susidūrė su senu, kaip pati Imperija, palikimu.

Per vieną naktį jo paprastas gyvenimas sugriūva, ir jaunuolis atsiduria naujame, pavojų kupiname magijos pasaulyje. Klausydamas senojo pasakotojo patarimų, senoviniu kardu ginkluotas Eragonas su savo bičiule drakone stengiasi išlaviruoti tarp Imperijos pakalikų ir jos priešininkų.

Ar sugebės Eragonas prisiimti legendinių Drakonų Raitelių atsakomybę? Juk šis jo sprendimas gali nulemti Imperijos likimą...

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o jį kelionėje lydėti pasišovė Žiedo brolija.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ antroje dalyje „Dvi tvirtovės“ pasakojama apie tolesnius Žiedo brolijos nuotykius, jų kovą su blogio pusėn stojusiu Izengardo burtininku Sarumanu ir Žiedo Nešėjo Frodo kelionę į Priešo žemes.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Magijos baimė kamuoja karo nuniokotą Anvivną. Mišrūnai – žmonės, turintys fėjų kraujo, tokie kaip Rija Flitvud, – pašalinami vos pastebėti. Tačiau jos egzekuciją nutraukia netikėtas gelbėtojas – paslaptingasis komandoras Dalgis, daug baisesnis už jos žudikus. Naujo priešo gniaužtuose Rija kovoja dėl išlikimo nederlingose Šiauržemėse. Tačiau kuo toliau nuo namų atsiduria, tuo labiau supranta, kad anaiptol viskas yra ne taip, kaip atrodo, – nei jos baisusis pagrobėjas, nei maras, niokojantis jos mirštančią karalystę, nei ji pati.

Nes Rija nėra paprasta mišrūnė. Keista žymė jai ant krūtinės ir vėjas, kurį ji instinktyviai geba iškviesti, reiškia, kad ji – viena iš keturių sielų, turinčių stichijų galios ženklą, ir jai lemta atkurti magijos pusiausvyrą... arba mirti to siekiant.

Įvaldyti viduje slypinčią galią nėra sunkiausias uždavinys. Aistra vyrui, kuriuo Rija negali pasitikėti, liepsnoja taip aršiai, kaip jos krūtinėje siaučianti audra, ir nekantrauja ištrūkti. Rija turi pasirinkti: užgesinti liepsnas... arba leisti joms ją praryti.

Šiame užburiančiame romane kunkuliuoja magija, romantika ir nuotykiai: jauna mergina vėl įžiebia senovinės pranašystės žarijas, sukeldama audrą, galinčią išgelbėti jos karalystę... arba visus pasmerkti.

„Vėjo valdovė“ – meistriškas epinės fantazijos ir jaudinančios romantikos derinys.“ – Thea Guanzon

Julie Johnson – „Sunday Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi romano „Vėjo valdovė“ autorė. Kai nerašo, Julie dažniausiai galima rasti sėdinčią paplūdimyje netoli savo namų gimtajame Masačusetse, keliaujančią, geriančią per daug kavos ir knygos puslapiuose vengiančią realybės. Debiutinį romaną ji išleido spontaniškai, prieš pat paskutinius studijų metus kolegijoje, ir niekada nesigailėjo tokio sprendimo. Nuo tada ji išleido dar dvidešimt romanų, kurie buvo išversti į daugiau nei dešimt užsienio kalbų ir pateko į bestselerių sąrašus visame pasaulyje.

Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.

Mirtinga moteris. Nesenstantis dievas. Sąjunga, kuri išgelbės pasaulį... arba jį pražudys.

„Atšiaurus meistriškai sukurtas pasaulis, kurį sušildo nepaprasta lėtai įsiliepsnojančios meilės istorija. Nespėjau versti puslapių!“

– S. M. Gaither, serijos „Šešėliai ir karūnos“ autorė

Mirtingojo kančios baigiasi mirtimi. Dievo kančia – amžina.

Šis užburiantis lėtai įsiliepsnojančios meilės romanas, įkvėptas „Gražuolės ir Pabaisos“ bei graikų mito apie Hadą ir Persefonę, labai patiks Sarah J. Maas, Jennifer L. Armentrout ir Scarlett St. Clair knygų gerbėjams.

Jau tris šimtus metų Edžvudo apylinkes kausto ledas, nes Tamsos siena – stebuklingas užtvaras, saugantis miestelio gyventojus nuo anapus esančios Negyvosios žemės, – silpnėja. Tamsos sienos griūtį gali sustabdyti tik viena: kraujas mirtingosios, santuoka susietos su pavojingu nemirtinguoju Šiaurės Vėju, kurio širdis, kaip kalbama, tokia pat šalta kaip ir jo valdoma žemė. Atėjo laikas jam išsirinkti nuotaką.

Kai Šiaurės Vėjas nusižiūri Renos seserį, Rena pasiryžta padaryti viską ir išgelbėti seserį, nors tai reikštų, kad teks pasiaukoti pačiai. Tačiau mirtinga ar ne, Rena be kovos nepasiduos...

Įtraukianti ir seksuali meilės istorija su daugybe prieskonių, kad lėktų kibirkštys, o fantastinio pasaulio kūrimas – šviežias ir savitas, net jei akivaizdi pasakų įtaka. Romantiškos meilės gerbėjams tikrai svaigs galva.

– PUBLISHER’S WEEKLY

Pirmojo Fondo Tarybos narys Golanas Trevizas nulėmė žmonijos ateitį – pasirinko Gają. Superorganizmas Gaja – holistinė planeta su visus padarus siejančia sąmone: kiekvienas rasos lašas, akmenėlis, būtybės ir visa, kas joje yra, elgiasi kaip vienis. Šiame pasaulyje privatumas tiesiog neįsivaizduojamas. Tik ar žmonijai šis kelias tinkamas?

Trevizas įsitikinęs: atsakymą ras ten, kur glūdi žmonijos šaknys, – mitinėje Žemėje... jei ji vis dar egzistuoja. Tačiau niekas nežino, kur neišmatuojamose Galaktikos platybėse ieškoti planetos, iš kurios atvyko pirmieji Gajos naujakuriai. Taip pat niekas negali paaiškinti, kodėl neišliko jokių šaltinių apie Žemę, kodėl ji nė sykio nepaminėta milžiniškoje planetinėje Gajos atmintyje. Trevizas pasiryžęs bet kokia kaina įminti šią mįslę – laukia išbandymų ir pavojų kupina kelionė.

„Fondas ir Žemė“ – penkta ir chronologiškai paskutinė kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis.

„Laki Asimovo vaizduotė, sąmojis, kūrinių gausa neabejotinai nutiesė kelią ištisoms mokslinės fantastikos autorių kartoms.“

Kevin J. Anderson, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, kartu su Brianu Herbertu pratęsęs Franko Herberto „Kopos“ seriją

https://itraukiojileidyba.lt/cert/c4188591-7735-4758-8878-11340cdad0a5.html

Prieš daugiau nei tūkstantį metų į Umbrą atvyko pirmieji žmonės. Umbra tapo jų namais, tėvyne ir prieglobsčiu. Šiose žemėse vietos užtenka visiems: kilmingų dinastijų valdomoms šalims, nepriklausomam pirklių gildijos miestui ir piratų lizdui, vadinamam Laisvąja Draugija. Įvykus pasikėsinimui į sosto įpėdinį ir jo gvardiją, apiplėšiama Akademijos, kur ugdomi maginiai Reginčiųjų gabumai, biblioteka. Tarp pavogtų knygų – ir ta, kurioje aprašytas bandymas ištrinti ribą tarp gyvybės ir mirties. Kodėl susikirs gvardijos leitenanto, Akademijos auklėtinio Doreno es Tua ir iš tėvynės priverstos bėgti Čintos imperatoriaus šnipės Pjen Du Giuili keliai? Ir ką reiškia Umbroje vis dažniau pasirodantys ūkanos šešėliai?

„Tamsa ryja tamsą“ – pasakojimas apie pasaulį, labai panašų į mūsiškį, koks jis buvo XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje. Panašų, tačiau tuo pat metu visiškai kitokį.

Gintautas Kęstutis Ivanickas (gim. 1967 m. Kaune) – rašytojas, vertėjas. Apsakymai, publikuoti rinkiniuose „Geriausia Lietuvos fantastika“, pelnė apdovanojimų. 2003 m. pasirodė debiutinis autoriaus maginės fantastikos romanas „Laumės mėnuo“. 2016 m. išleista istorinių miniatiūrų knyga „38 minučių karas“. Fantastinis romanas „Tamsa ryja tamsą“, papildytas apsakymais „Septintoji taisyklė“ ir „Šmėklos“, išleidžiamas antrą kartą.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/e7096e4d-c45e-468b-8ebb-fec2bebc7933.html

„Jis prisiminė, kaip blykčiojo ledo kristalėliai, vėjo blaškomi tarp gūrančių griuvėsių, išsibarsčiusių ant neaukštų kalvų netoli Laiko Kapų, prisiminė ir dar už juos šaltesnį plieno blizgesį – juo tvieskė protu neaprėpiamas Šraiko medis, pasišiaušęs metaliniais dygliais. Prisiminė kraupius riksmus naktį, prisiminė ir šimtabriaunių, rubino ir kraujo raudonumo paties Šraiko akių žvilgsnį.“

„Hiperionas“ – kosminė opera, įkvėpta mitologijos ir epų. Jau klasika tapęs, 1989 m. išleistas kūrinys autoriui pelnė „Locus“ premiją ir Hugo apdovanojimą už geriausią mokslinės fantastikos romaną.

XXVIII amžius. Žmonijos Hegemonija atsidūrusi ant katastrofos slenksčio: tarpžvaigždinis karas su paslaptingaisiais Benamiais atrodo neišvengiamas. Neaiškūs ir DI TechnoŠerdies tikslai. Visi ženklai rodo, kad įvykių epicentru taps nuošalus Hiperiono pasaulis – ten stūkso legendiniai Laiko Kapai ir įsikūręs Šraikas, mirtį nešantis padaras, kurio galių nevaržo nei erdvės, nei laiko ribojimai. Ten į paskutinę piligriminę kelionę išsiruošia septynetas atidžiai atrinktų piligrimų. Kiekvienas iš jų turi savų paslapčių ir siekių, dėl kurių, jei reikėtų,  paaukotų gyvybę. O vienas savo rankose galbūt laiko žmonijos likimą.

Dan Simmons (gim. 1948) – amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos, siaubo romanų ir trilerių rašytojas. Apie 15 metų dirbo literatūros mokytoju, kurį laiką rengė mokymo programas gabiems vaikams. Jau daugiau kaip 35 metus yra atsidėjęs tik rašymui. Kartais kuria savo nuošalioje kalnų trobelėje Vindvokeryje, prie kurios stovi 2,5 metro aukščio skulptūra – aštriais spygliais apsmaigstytas Simmonso sukurtas personažas Šraikas. Ją rašytojui padovanojo buvusi mokinė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6da53151-df10-4e09-886d-0b1a0f608182.html

Skaitytojams nuo 14 m.

Heizelė Trepas visada jautėsi kitokia nei jos broliai ir seserys. Tryliktasis vaikas, tėvų pažadėta vienam iš dievų, vaikystę praleidžia laukdama, kol jos krikštatėvis – Merikas, mirties dievas – ateis ir pasiims ją su savimi.

Pagaliau pasirodęs, jis atskleidžia savo planus: Heizelė turi tapti didžia ir garsia gydytoja. Merikas ją apdovanoja gebėjimu akimirksniu atrasti vaistą, kokio reikia ligoniui. Tačiau kiekviena dovana turi savo kainą…

Heizelė taip pat regi, jei ligonis jau priklauso mirties karalystei, ir privalo užbaigti jo kančias… visiems laikams. Persekiojama nužudytųjų šmėklų, Heizelė trokšta pabėgti. Tačiau likimas atveda ją į karališkuosius rūmus, kur ji sutinka Leopoldą – lėbautoją princą, niekinantį visus ir viską. Heizelė susiduria su sunkiausiu pasirinkimu: gelbėti mirties ženklu pažymėtą karalių ar paklusti likimui? Ji žino, ką turi daryti. Ir žino, ko trokšta jos širdis. Kas nutiks, jei ji pasipriešins mirčiai?

Apdovanota stulbinama vaizduote, Erin A. Craig sukūrė kvapą gniaužiančią istoriją. Ką reiškia nugyventi prasmingą gyvenimą? Ir kaip mes pateisiname neįmanomus sprendimus, daromus dėl tų, kuriuos mylime?

„Tryliktasis vaikas“ – knyga, kurią privalo perskaityti visi romantinės, tamsios ir epinės fantastikos gerbėjai.

Erin A. Craig yra parašiusi The New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje pabuvojusias knygas „Druskos ir sielvarto namas“, „Smulkios paslaugos“ ir „Seni pražūties namai“. Autorė nuo mažens mėgo pasakoti istorijas. Baigusi Mičigano universitetą, kur įgijo scenografijos ir teatro bakalauro laipsnį, ji dirbo teatro vadybininke – koordinavo tragiškas operas su kuprotais veikėjais, spiritizmo seansais ir klounais žudikais, kol galiausiai nusprendė pati rašyti ne mažiau šiurpius pasakojimus knygų puslapiuose. Erin – aistringa skaitytoja, nebloga siuvinėtoja, pašėlusi krepšinio gerbėja bei rašomųjų mašinėlių kolekcionierė, su vyru ir dukra gyvena Vakarų Mičigane. Daugiau apie ją sužinosite apsilankę svetainėje erinacraig.com

„Craig ir vėl dovanoja užburiantį šedevrą. Mėgavausi kiekviena akimirka!“

– Lauren Blackwood, The New York Times bestselerio „Už šių nuodėmingų sienų“ autorė

Vyras su sūnumi pėsčiomis keliauja per išdegusią, po neaiškios katastrofos vos begyvenamą Ameriką. Nuo šalčio skyla akmenys, iš tamsaus dangaus krenta pilkas sniegas, o nusiaubtame kraštovaizdyje nekruta niekas, tik vėjo pustomi pelenai. Nei paukščio, nei žinduolio; vienintelė gyvybė Žemėje – žmonės. 

Jiedu juda vandenyno link, nors ir nežino, ar ten ką nors ras. Su savimi tempia viską, ką turi: sudriskusius rūbus, parduotuvės vežimėlį, kuriame – tik truputis rasto maisto, brezentas nuo stingdančio lietaus ir pistoletas su dviem šoviniais. Dar nešasi „ugnį“ – viltį, kad kažkur išlikę šviesių žmonių ir galimybių išgyventi.

„Kelias“ – sukrečiantis, jautrus ir sykiu kraupus amerikiečių literatūros grando Cormaco McCarthy romanas. Tai šiurpą kelianti vizija, lyrinis siaubo epas, įtaigiai vaizduojantis bergždžią ir bedievį pasaulį po apokalipsės. Čia – baisiausi žmogiškosios prigimties poelgiai ir retkarčiais prasikalantis gerumas. Ši knyga meistriškai sveria sudėtingus moralinius klausimus, tai įspūdinga kelio, kelionės į beviltišką ateitį istorija, visų pirma pasakojanti apie stiprų tėvo ir sūnaus ryšį bei vilties išlaikymą didingai besibaigiančiame pasaulyje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/16cd1734-9967-4845-97b5-e1429da2bc87.html

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“ 
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.