Fantastika, distopijos, utopijos

„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis.

„Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to, ko nebėra arba ko niekada nebuvo. Kvaila tai ar gražu?“ 

Romano pagrindinis veikėjas Klaudijus – jaunas vagis, nuteistas vergauti teisėjų ordinui savo šalyje Kalerijoje. Kai jis netikėtai apdovanojamas ypatinga galia – regėti kitų žmonių mintis, – negailestingas teisėjų ordinas suteikia vaikinui dvejus metus išlaikyti egzaminą: arba taps vienu iš jų, arba mirs.

Pasaulyje siaučia sielokrata – liga, pasiglemžianti žmonių sielas. Užtenka vienos klaidingos minties, ir tu žuvęs. O mintys sklinda, nepaisydamos nei sienų, nei įstatymų. Klaudijų aplanko vizijos, ir jaunuolis patiki, kad tai jam lemta visus išgelbėti. Tarnaudamas teisėjams, jis sutinka Heleną – nuo savo pareigos pabėgusią Nevaros šalies princesę.

Ar jaunuoliams, užaugusiems priešiškose šalyse, pavyks išgelbėti žmones nuo sielokratos? Ar jiems atsivers magiškieji vartai, galintys padėti sutaisyti pasaulį?

„Šiais laikais daug žmonių kenčia nuo psichikos sutrikimų, o psichologai pataria: suvaldyk savo mintis ir suvaldysi save. Ši idėja mano kūrinyje pateikiama kaip magija: mintys yra regimos – kas valdo jas, tas valdo pasaulį. Blogis yra ne monstras požemyje, o idėjos, sklindančios iš lūpų į lūpas.“
Živilė Mitkė, autorė

„Autorė meistriškai veda skaitytoją per šio šiurpaus pasaulio gatves, rūmus ir purviniausius užkampius, plukdo jūra, klaidina miškuose, priversdama sekti paskui personažus. Tai – įtraukiantis, daugialypės struktūros, bet lengvai skaitomas kūrinys, kuris daro įspūdį dėl aiškiai, bet neprikišamai perteiktos filosofinės minties, raiškaus veikėjų charakterizavimo, per visą romaną išlaikomos intrigos, sklandaus, pagavaus rašymo stiliaus, kūrybingo požiūrio į lietuvių kalbą.“
Aušra Gudavičiūtė, literatūrologė ir vertėja

Živilė Mitkė (gim. 1992 Kaune) – rašytoja, dailininkė ir programuotoja, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje. Rašyti istorijas pradėjo dar pradinėse klasėse, o pastaruosius šešerius metus dirba prie savo maginės fantastikos knygų serijos „Mintregys“. Tai – pirmasis serijos romanas.

Kai Eragonas miške randa nusvidintą mėlyną akmenį, jis nutaria, kad tai yra nuostabus radinys vargšo ūkininko vaikui; galbūt už jį galės nupirkti maisto žiemai. Bet kai iš keistojo akmens išsirita drakoniukas, Eragonas suvokia, jog susidūrė su senu, kaip pati Imperija, palikimu.

Per vieną naktį jo paprastas gyvenimas sugriūva, ir jaunuolis atsiduria naujame, pavojų kupiname magijos pasaulyje. Klausydamas senojo pasakotojo patarimų, senoviniu kardu ginkluotas Eragonas su savo bičiule drakone stengiasi išlaviruoti tarp Imperijos pakalikų ir jos priešininkų.

Ar sugebės Eragonas prisiimti legendinių Drakonų Raitelių atsakomybę? Juk šis jo sprendimas gali nulemti Imperijos likimą...

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišovė Žiedo brolija. Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ trečiojoje dalyje „Karaliaus sugrįžimas“ pasakojama apie paskutinį Žiedo brolijos ir jų sąjungininkų mūšį su Tamsos šešėliu ir Žiedo Nešėjo užduoties pabaigą.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią, visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą. 

Išsigelbėti nuo Tamsos galima tik sunaikinus Žiedą pačioje Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutiko jaunas hobitas Frodas, o jį kelionėje lydėti pasišovė Žiedo brolija.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ antroje dalyje „Dvi tvirtovės“ pasakojama apie tolesnius Žiedo brolijos nuotykius, jų kovą su blogio pusėn stojusiu Izengardo burtininku Sarumanu ir Žiedo Nešėjo Frodo kelionę į Priešo žemes.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Neatmenamais laikais Viduržemio pasaulyje gyvenę elfai nukaldino stebuklingus Žiedus, bet patį galingiausią – visų Žiedų Valdovą sau nusikalė Juodasis Mordoro Lordas Sauronas. Prieš tūkstančius metų susivieniję elfai ir žmonės įveikė Sauroną, o jo Žiedas pradingo tamsiuose Anduino upės duburiuose. Tačiau dabar Priešas sugrįžo ir siekia susigrąžinti Visagalį Žiedą.

Oksfordo universiteto profesoriaus ir knygos „Hobitas“ autoriaus J. R. R. Tolkieno fantastinėje trilogijoje „Žiedų valdovas“ pasakojama apie įvykius, nutikusius Viduržemyje po hobito Bilbo Beginso kelionės ir mūšio su slibinu Smogu. Pirmoje fantastinės trilogijos dalyje „Žiedo brolija“ burtininkas Gendalfas išsiaiškina, kad Bilbo parneštas Žiedas vilioja blogio jėgas, o jį sunaikinti galima tik Priešo buveinėje Mordore. Šią užduotį atlikti sutinka Žiedą iš Bilbo paveldėjęs jaunas hobitas Frodas, o kelionėje jį lydėti pasišauna Žiedo brolija.

Prie geriausių visų laikų fantastikos žanro kūrinių priskiriamo „Žiedų valdovo“ autorius J. R. R. Tolkienas sugalvojo nuostabų Viduržemio pasaulį, sukūrė unikalią jo istoriją, mitologiją ir geografiją, supažindino skaitytojus su hobitais, elfais, nykštukais, orkais ir kitomis pasakiškomis būtybėmis. Daugiau kaip į pusšimtį kalbų išverstos „Žiedų valdovo“ knygos milijoniniais tiražais pasklido po pasaulį ir užkariavo skirtingų kartų fantastikos mėgėjų širdis. 

Magijos baimė kamuoja karo nuniokotą Anvivną. Mišrūnai – žmonės, turintys fėjų kraujo, tokie kaip Rija Flitvud, – pašalinami vos pastebėti. Tačiau jos egzekuciją nutraukia netikėtas gelbėtojas – paslaptingasis komandoras Dalgis, daug baisesnis už jos žudikus. Naujo priešo gniaužtuose Rija kovoja dėl išlikimo nederlingose Šiauržemėse. Tačiau kuo toliau nuo namų atsiduria, tuo labiau supranta, kad anaiptol viskas yra ne taip, kaip atrodo, – nei jos baisusis pagrobėjas, nei maras, niokojantis jos mirštančią karalystę, nei ji pati.

Nes Rija nėra paprasta mišrūnė. Keista žymė jai ant krūtinės ir vėjas, kurį ji instinktyviai geba iškviesti, reiškia, kad ji – viena iš keturių sielų, turinčių stichijų galios ženklą, ir jai lemta atkurti magijos pusiausvyrą... arba mirti to siekiant.

Įvaldyti viduje slypinčią galią nėra sunkiausias uždavinys. Aistra vyrui, kuriuo Rija negali pasitikėti, liepsnoja taip aršiai, kaip jos krūtinėje siaučianti audra, ir nekantrauja ištrūkti. Rija turi pasirinkti: užgesinti liepsnas... arba leisti joms ją praryti.

Šiame užburiančiame romane kunkuliuoja magija, romantika ir nuotykiai: jauna mergina vėl įžiebia senovinės pranašystės žarijas, sukeldama audrą, galinčią išgelbėti jos karalystę... arba visus pasmerkti.

„Vėjo valdovė“ – meistriškas epinės fantazijos ir jaudinančios romantikos derinys.“ – Thea Guanzon

Julie Johnson – „Sunday Times“ bestselerių sąrašo viršūnėje atsidūrusi romano „Vėjo valdovė“ autorė. Kai nerašo, Julie dažniausiai galima rasti sėdinčią paplūdimyje netoli savo namų gimtajame Masačusetse, keliaujančią, geriančią per daug kavos ir knygos puslapiuose vengiančią realybės. Debiutinį romaną ji išleido spontaniškai, prieš pat paskutinius studijų metus kolegijoje, ir niekada nesigailėjo tokio sprendimo. Nuo tada ji išleido dar dvidešimt romanų, kurie buvo išversti į daugiau nei dešimt užsienio kalbų ir pateko į bestselerių sąrašus visame pasaulyje.

Giliai po žeme, oloje, gyveno hobitas.

Tokius žodžius prieš devynis dešimtmečius Oksfordo universiteto auditorijoje taisydamas studentų darbus užrašė profesorius Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas. Iš šio sakinio gimė „Hobitas“ – viena populiariausių ir mėgstamiausių visų laikų fantastikos žanro knygų.

Istoriją apie hobitą Bilbą Beginsą ir jo nuotykius J. R. R. Tolkienas rašė savo vaikams ir neplanavo jos spausdinti. Tačiau rankraštis atsitiktinai pateko į vienos leidyklos direktoriaus sūnaus rankas – ir knygos likimas buvo nulemtas. J. R. R. Tolkieno pasakojimas apie išgalvotame Viduržemio pasaulyje įvykusią hobito Bilbo, burtininko Gendalfo ir nykštukų kelionę bei jų kovą su slibinu Smogu pakerėjo ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vėliau rašytojas sukūrė šios istorijos tęsinį – pasauliniam fantastikos lobynui priskiriamą trilogiją „Žiedų valdovas“.

1937 m. išspausdinta knyga „Hobitas, arba Ten ir atgal“ išversta į šešias dešimtis kalbų, jos tiražas siekia daugiau nei 100 milijonų egzempliorių, ji iki šiol yra renkama į visų laikų geriausių Anglijos knygų penketuką. „Hobito“ istorija buvo perkelta į kino ekranus, ir amerikiečio režisieriaus Peterio Jacksono sukurta trilogija susilaukė didžiausios komercinės sėkmės bei pripažinimo – buvo apdovanota JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarais“.

Pirmojo Fondo Tarybos narys Golanas Trevizas nulėmė žmonijos ateitį – pasirinko Gają. Superorganizmas Gaja – holistinė planeta su visus padarus siejančia sąmone: kiekvienas rasos lašas, akmenėlis, būtybės ir visa, kas joje yra, elgiasi kaip vienis. Šiame pasaulyje privatumas tiesiog neįsivaizduojamas. Tik ar žmonijai šis kelias tinkamas?

Trevizas įsitikinęs: atsakymą ras ten, kur glūdi žmonijos šaknys, – mitinėje Žemėje... jei ji vis dar egzistuoja. Tačiau niekas nežino, kur neišmatuojamose Galaktikos platybėse ieškoti planetos, iš kurios atvyko pirmieji Gajos naujakuriai. Taip pat niekas negali paaiškinti, kodėl neišliko jokių šaltinių apie Žemę, kodėl ji nė sykio nepaminėta milžiniškoje planetinėje Gajos atmintyje. Trevizas pasiryžęs bet kokia kaina įminti šią mįslę – laukia išbandymų ir pavojų kupina kelionė.

„Fondas ir Žemė“ – penkta ir chronologiškai paskutinė kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis.

„Laki Asimovo vaizduotė, sąmojis, kūrinių gausa neabejotinai nutiesė kelią ištisoms mokslinės fantastikos autorių kartoms.“

Kevin J. Anderson, JAV mokslinės fantastikos rašytojas, kartu su Brianu Herbertu pratęsęs Franko Herberto „Kopos“ seriją

https://itraukiojileidyba.lt/cert/c4188591-7735-4758-8878-11340cdad0a5.html

Prieš daugiau nei tūkstantį metų į Umbrą atvyko pirmieji žmonės. Umbra tapo jų namais, tėvyne ir prieglobsčiu. Šiose žemėse vietos užtenka visiems: kilmingų dinastijų valdomoms šalims, nepriklausomam pirklių gildijos miestui ir piratų lizdui, vadinamam Laisvąja Draugija. Įvykus pasikėsinimui į sosto įpėdinį ir jo gvardiją, apiplėšiama Akademijos, kur ugdomi maginiai Reginčiųjų gabumai, biblioteka. Tarp pavogtų knygų – ir ta, kurioje aprašytas bandymas ištrinti ribą tarp gyvybės ir mirties. Kodėl susikirs gvardijos leitenanto, Akademijos auklėtinio Doreno es Tua ir iš tėvynės priverstos bėgti Čintos imperatoriaus šnipės Pjen Du Giuili keliai? Ir ką reiškia Umbroje vis dažniau pasirodantys ūkanos šešėliai?

„Tamsa ryja tamsą“ – pasakojimas apie pasaulį, labai panašų į mūsiškį, koks jis buvo XVII a. pab. – XVIII a. pradžioje. Panašų, tačiau tuo pat metu visiškai kitokį.

Gintautas Kęstutis Ivanickas (gim. 1967 m. Kaune) – rašytojas, vertėjas. Apsakymai, publikuoti rinkiniuose „Geriausia Lietuvos fantastika“, pelnė apdovanojimų. 2003 m. pasirodė debiutinis autoriaus maginės fantastikos romanas „Laumės mėnuo“. 2016 m. išleista istorinių miniatiūrų knyga „38 minučių karas“. Fantastinis romanas „Tamsa ryja tamsą“, papildytas apsakymais „Septintoji taisyklė“ ir „Šmėklos“, išleidžiamas antrą kartą.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/e7096e4d-c45e-468b-8ebb-fec2bebc7933.html

„Jis prisiminė, kaip blykčiojo ledo kristalėliai, vėjo blaškomi tarp gūrančių griuvėsių, išsibarsčiusių ant neaukštų kalvų netoli Laiko Kapų, prisiminė ir dar už juos šaltesnį plieno blizgesį – juo tvieskė protu neaprėpiamas Šraiko medis, pasišiaušęs metaliniais dygliais. Prisiminė kraupius riksmus naktį, prisiminė ir šimtabriaunių, rubino ir kraujo raudonumo paties Šraiko akių žvilgsnį.“

„Hiperionas“ – kosminė opera, įkvėpta mitologijos ir epų. Jau klasika tapęs, 1989 m. išleistas kūrinys autoriui pelnė „Locus“ premiją ir Hugo apdovanojimą už geriausią mokslinės fantastikos romaną.

XXVIII amžius. Žmonijos Hegemonija atsidūrusi ant katastrofos slenksčio: tarpžvaigždinis karas su paslaptingaisiais Benamiais atrodo neišvengiamas. Neaiškūs ir DI TechnoŠerdies tikslai. Visi ženklai rodo, kad įvykių epicentru taps nuošalus Hiperiono pasaulis – ten stūkso legendiniai Laiko Kapai ir įsikūręs Šraikas, mirtį nešantis padaras, kurio galių nevaržo nei erdvės, nei laiko ribojimai. Ten į paskutinę piligriminę kelionę išsiruošia septynetas atidžiai atrinktų piligrimų. Kiekvienas iš jų turi savų paslapčių ir siekių, dėl kurių, jei reikėtų,  paaukotų gyvybę. O vienas savo rankose galbūt laiko žmonijos likimą.

Dan Simmons (gim. 1948) – amerikiečių mokslinės ir maginės fantastikos, siaubo romanų ir trilerių rašytojas. Apie 15 metų dirbo literatūros mokytoju, kurį laiką rengė mokymo programas gabiems vaikams. Jau daugiau kaip 35 metus yra atsidėjęs tik rašymui. Kartais kuria savo nuošalioje kalnų trobelėje Vindvokeryje, prie kurios stovi 2,5 metro aukščio skulptūra – aštriais spygliais apsmaigstytas Simmonso sukurtas personažas Šraikas. Ją rašytojui padovanojo buvusi mokinė.

https://itraukiojileidyba.lt/cert/6da53151-df10-4e09-886d-0b1a0f608182.html

Skaitytojams nuo 14 m.

Heizelė Trepas visada jautėsi kitokia nei jos broliai ir seserys. Tryliktasis vaikas, tėvų pažadėta vienam iš dievų, vaikystę praleidžia laukdama, kol jos krikštatėvis – Merikas, mirties dievas – ateis ir pasiims ją su savimi.

Pagaliau pasirodęs, jis atskleidžia savo planus: Heizelė turi tapti didžia ir garsia gydytoja. Merikas ją apdovanoja gebėjimu akimirksniu atrasti vaistą, kokio reikia ligoniui. Tačiau kiekviena dovana turi savo kainą…

Heizelė taip pat regi, jei ligonis jau priklauso mirties karalystei, ir privalo užbaigti jo kančias… visiems laikams. Persekiojama nužudytųjų šmėklų, Heizelė trokšta pabėgti. Tačiau likimas atveda ją į karališkuosius rūmus, kur ji sutinka Leopoldą – lėbautoją princą, niekinantį visus ir viską. Heizelė susiduria su sunkiausiu pasirinkimu: gelbėti mirties ženklu pažymėtą karalių ar paklusti likimui? Ji žino, ką turi daryti. Ir žino, ko trokšta jos širdis. Kas nutiks, jei ji pasipriešins mirčiai?

Apdovanota stulbinama vaizduote, Erin A. Craig sukūrė kvapą gniaužiančią istoriją. Ką reiškia nugyventi prasmingą gyvenimą? Ir kaip mes pateisiname neįmanomus sprendimus, daromus dėl tų, kuriuos mylime?

„Tryliktasis vaikas“ – knyga, kurią privalo perskaityti visi romantinės, tamsios ir epinės fantastikos gerbėjai.

Erin A. Craig yra parašiusi The New York Times bestselerių sąrašo pirmoje vietoje pabuvojusias knygas „Druskos ir sielvarto namas“, „Smulkios paslaugos“ ir „Seni pražūties namai“. Autorė nuo mažens mėgo pasakoti istorijas. Baigusi Mičigano universitetą, kur įgijo scenografijos ir teatro bakalauro laipsnį, ji dirbo teatro vadybininke – koordinavo tragiškas operas su kuprotais veikėjais, spiritizmo seansais ir klounais žudikais, kol galiausiai nusprendė pati rašyti ne mažiau šiurpius pasakojimus knygų puslapiuose. Erin – aistringa skaitytoja, nebloga siuvinėtoja, pašėlusi krepšinio gerbėja bei rašomųjų mašinėlių kolekcionierė, su vyru ir dukra gyvena Vakarų Mičigane. Daugiau apie ją sužinosite apsilankę svetainėje erinacraig.com

„Craig ir vėl dovanoja užburiantį šedevrą. Mėgavausi kiekviena akimirka!“

– Lauren Blackwood, The New York Times bestselerio „Už šių nuodėmingų sienų“ autorė

Vyras su sūnumi pėsčiomis keliauja per išdegusią, po neaiškios katastrofos vos begyvenamą Ameriką. Nuo šalčio skyla akmenys, iš tamsaus dangaus krenta pilkas sniegas, o nusiaubtame kraštovaizdyje nekruta niekas, tik vėjo pustomi pelenai. Nei paukščio, nei žinduolio; vienintelė gyvybė Žemėje – žmonės. 

Jiedu juda vandenyno link, nors ir nežino, ar ten ką nors ras. Su savimi tempia viską, ką turi: sudriskusius rūbus, parduotuvės vežimėlį, kuriame – tik truputis rasto maisto, brezentas nuo stingdančio lietaus ir pistoletas su dviem šoviniais. Dar nešasi „ugnį“ – viltį, kad kažkur išlikę šviesių žmonių ir galimybių išgyventi.

„Kelias“ – sukrečiantis, jautrus ir sykiu kraupus amerikiečių literatūros grando Cormaco McCarthy romanas. Tai šiurpą kelianti vizija, lyrinis siaubo epas, įtaigiai vaizduojantis bergždžią ir bedievį pasaulį po apokalipsės. Čia – baisiausi žmogiškosios prigimties poelgiai ir retkarčiais prasikalantis gerumas. Ši knyga meistriškai sveria sudėtingus moralinius klausimus, tai įspūdinga kelio, kelionės į beviltišką ateitį istorija, visų pirma pasakojanti apie stiprų tėvo ir sūnaus ryšį bei vilties išlaikymą didingai besibaigiančiame pasaulyje. 

Šis EPUB leidinys yra sertifikuotas kaip prieinamas. Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/16cd1734-9967-4845-97b5-e1429da2bc87.html

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“ 
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.

Skaitytojams nuo 16 metų.

SAKOMA, MEILĖ NUGALI VISKĄ...

TIK AR NUGALĖS JI KARĄ TARP DEMONŲ IR JŲ MEDŽIOTOJŲ?

O GAL KAIP TIK NUŠLUOS VISKĄ NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS?..

Selenė Aleva ir Žiulis Lakrua – elitiniai kovotojai. Ji – atšiauroka, galinga demonų medžiotoja. Jis – žavus ir šmaikštus, neprilygstamas karys, gebantis atlaikyti demonų liepsnas. Vos susitikusius, juodu užlieja nepasitikėjimas, susidomėjimas ir... nepageidaujama trauka. Bet dabar netinkamas laikas jausmams. Jau šimtmetį Europą alina žiaurus karas tarp demonų ir žmonijos, o jiedu yra pačiame jo sūkuryje.

Siekdami išsiaiškinti padažnėjusių ir negailestingų demonų išpuolių priežastį, Selenė ir Žiulis apsimeta sužadėtiniais, kad patektų į pačią Vatikano širdį. Jie ieško atsakymų, tačiau aptinka siaubingą paslaptį.

Dabar Žiulis ima abejoti viskuo, ką manė žinąs – taip pat ir apie patį save. O Selenės, neįstengiančios užgniaužti augančių jausmų Žiuliui, laukia nepakeliamas pasirinkimas tarp meilės ir pareigos.

Nauja epinė romantinė fantastika apie uždraustą meilę, galinčią pakeisti istorijos eigą.

„Pasakojimas apie uždraustą meilę su tokiu kankinančiu troškimu, kad, atrodo, galėtų sužeisti. Garantuotai negalėsite atsiplėšti.“ – Eliza Chan, bestselerio „Fathomfolk“ autorė

SOPHIE CLARK mėgsta sakyti, kad rašo maginės fantastikos stiliaus kūrinius apie sužeistas merginas aštriais kampais, žavius jas įsimylinčius vaikinus, suktas dievybes ir kitus nedorus dalykus. Ji yra įgijusi Melburno universiteto tarptautinių ryšių magistro diplomą ir prieš palikdama politiką dar spėjo padirbėti Australijos Senate. Dabar ji gyvena Australijoje, Tasmanijoje, su gražuoliu juodu ir baltu borderkoliu vardu Indis. Jos knyga „Žudanti šviesa“ vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. Autorė kviečia susirasti ją socialiniuose tinkluose @thesophclark ir apsilankyti sophieclarkbooks.com.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Jaunimui nuo 16 m.

„Neįmanoma paleisti iš rankų.“ – V. E. Schwab

Jiedu mylėjo vienas kitą tūkstančiuose gyvenimų. Kiekviename iš jų nužudydavo vienas kitą.

JŲ RIEŠUS SAISTANTIS KASPINAS BUVO RAUDONAS KAIP ŽAIZDA.

Evelina prisimena visus savo praeitus gyvenimus. Kiekviename iš jų prieš aštuonioliktąjį gimtadienį ją nužudydavo Ardenas – antgamtinė būtybė, kurios siela ir išlikimas susietas su jos.

Ji džiaugiasi savo dabartiniu gyvenimu, maža to, vienintelė gali išgelbėti mirtinai sergančią mylimą sesutę, taigi žūtbūt privalo sulaukti aštuoniolikos. Kad tai padarytų, Evelina turės: 

1. Surasti šimtmečių senumo priešą, kuris ją persekioja kiekviename gyvenime.

2. Išsiaiškinti, kodėl ji medžiojama, ir pagaliau išsivaduoti iš prakeiksmo.

3. Stengtis neįsimylėti... ir vėl.

Nuo pirmo iki paskutinio puslapio prikaustanti ir netikėtumais stebinanti meilės istorija, nepaklūstanti mirčiai: dvi sielos neišvengiamai susitinka vis naujame savo gyvenime, kad mirtų ir vėl surastų viena kitą. 

„Įtraukianti, nepavaldi laikui ir graži istorija. Niekada nieko panašaus neskaičiau.“ – Lindsey Kelk, „Sunday Times“ bestselerių autorė

Laura Steven – bestselerių autorė iš šiauriausio Anglijos miestelio, begėdiškai įjunkusi į kavą. Ji išleido kelias knygas jaunimui, o artėjanti „Sidabrinio apsiausto“ (Silvercloak) trilogija, parašyta L. K. Steven vardu, bus jos debiutas maginės fantastikos suaugusiesiems pasaulyje. Kai nerašo, galite sutikti ją bėgiojančią, skaitančią storus maginės fantastikos romanus, kepančią sausainius, žaidžiančią su seniais šachmatais arba ignoruojančią vyrą ir sūnų, kad galėtų dar patobulinti savo „Stardew Valley“ ūkį. Ją rasite instagrame (@laurasteven) ir tiktoke (@authorlaurasteven).

Feirė nežuvo Amarantos gniaužtuose ir grįžo į Pavasario Dvarą, bet tai jai brangiai kainavo. Nors dabar ji apdovanota Didžiųjų Fėjų galiomis, širdis liko žmogaus, ir ji negali pamiršti siaubingų dalykų, kuriuos padarė, kad išgelbėtų Tamlino tautą.

Feirė nepamiršo ir sandorio su Risandu, šiurpiuoju Nakties Dvaro Didžiuoju Valdovu. Kol ji raizgo politikos, aistrų bei akinamos galios voratinklį, kyla didesnis blogis – ir galbūt tik Feirė gali jį sulaikyti. Bet prieš tai reikia pažaboti alinančias galias, išsigydyti palūžusią sielą ir nuspręsti, kokios ateities trokšta sau ir sudraskytam pasauliui. 

Nusikelk į stebuklingą pasaulio pakraštį pribloškiamame „Dyglių ir rožių dvaro“ tęsinyje.

Sarah J. Mass, kurios „Stiklo sosto“ (Throne of Glass) serijos knygų parduota jau daugiau nei milijonas egzempliorių, talentingai tęsia aistringą ir veiksmo kupiną „Dyglių ir rožių dvaro“ seriją. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Įkalinta tamsoje“.

„Ryškus, turtingas, daugiasluoksnis ir nepaprastai įtraukiantis.“ – Daily Express

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų serija „Ledo ir ugnies giesmė“, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu ir įkvėpusia milžiniško populiarumo sulaukusį televizijos gigantės HBO serialą „Sostų karai“.

Septynių Karalysčių ateitis dar niekada nebuvo tokia trapi.

Lanisterių valdžia Septyniose Karalystėse kybo ant plauko. Tėvą nužudęs Tirionas Lanisteris priverstas bėgti iš Karaliaus Uosto, o jo sesuo karalienė Sersėja įkliuvo į savo pačios paspęstas pinkles. Šiaurėje kovos trimitus pučia pretenzijų į Geležinį sostą neatsisakantis Stanis Barateonas, Nakties sargyba 998-uoju lordu vadu išrinko Vinterfelo lordo Edardo Starko pavainikį sūnų Joną Snou, o rytuose dulkių ir mirties mieste sparnus išskleidė Daneiris Targarien galios simboliais tapę drakonai.

Nė vienas pretendentas į sostą nėra saugus. Aršūs konfliktai, beatodairiškos išdavystės, nesibaigianti nusikaltėlių ir šventikų, kareivių ir beveidžių žudikų, kilmingųjų ir vergų kova kelia grėsmę net ir galingiausiems valdovams. Išgyvenusieji taip pat nesijaus ramūs, nes iš tolimos šiaurės atslenka tamsos kariauna. Akistata su ja gali tapti paskutiniu Septynių Karalysčių istorijos aktu.

Penktojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas tęsia didingiausią šių laikų fantastinį epą, nuosekliai vesdamas pagrindinius veikėjus klaidžiais ir nenuspėjamais Vesteroso istorijos keliais. 2011 m. išleista knyga „Šokis su drakonais“ tapo „New York Times“ bestseleriu, taip pat buvo įvertinta 2012 m. prestižiniu „Locus“ apdovanojimu už geriausią fantastikos romaną.

„Šokis su drakonais“ yra penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga ir neabejotinai pati geriausia.“ –TIME

Jaunimui nuo 15 m. 

Žaidimas įveiks tave, jei nespėsi įveikti jo pirmas.

Per egzaminus susimovusiam ir savo vietos nerandančiam Sebui nelabai sekasi realybėje, užtat žaidimų pasaulyje jis nardo it žuvis vandenyje. Gavęs kvietimą į pogrindžio klubą „Kalista“, kur renkasi ekstravagantiška publika, kala muzika, tvieskia lazeriai, Sebas žengia į esporto pasaulį. Žaidimas „Sono Electrum“ pranoksta viską, ką jam yra tekę išbandyti, o klube galima ne tik žaisti, bet ir užsidirbti. Jei tik laimėsi. O tai ne taip paprasta, kaip pasirodo iš pradžių. „Kalistoje“ verda intrigos, tvarkomi nešvarūs reikalai ir vyksta kažkas keisto...

Žaidimas įsikimba į Sebą taip stipriai, kad jam su realybe dorotis vis sunkiau. Bet ir žaidimo pasaulis nelepina – norėdamas išlikti, jis turės įveikti pavojingiausią priešą, kokį tik gali įsivaizduoti. Jei pralaimės... praras viską. 

„Sono Electrum“ – šiurpulį keliantis mokslinės fantastikos trileris jaunimui, kurio pasaulis atrodo pernelyg artimas mūsų tikrovei... 

Ar išdrįsi pažaisti?

Knygos rankraštis 2024 m. laimėjo leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros konkursą.

Justina Kapeckaitė – rašytoja fantastė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos fanstastų bendruomenės veiklose. Ji yra išleidusi dvi knygas. Pirma knyga – fantastinis romanas „The Sign“, pasirašyta Monokuro Yun slapyvardžiu, – buvo išleista angliškai. Distopinis romanas „Tyroji aušra“ dalyvavo Metų knygos rinkimų paauglių kategorijoje. O naujausia knyga – „Sono Electrum“.

Skaitytojams nuo 9 m. 

Naujas epinis fantastinis kūrinys, parašytas tikros pasakojimo meistrės, nugabens į pasaulį, pranoksiantį lakiausią fantaziją.

Kai Kristoferis iš slapto ežero išgelbėja skęstantį grifono jauniklį, gyvenimas apsiverčia. Kristoferis leidžiasi į nuotykį, kuris nuves jį į niekur žemėlapiuose nepažymėtą salyną, kur tūkstančius metų gyveno įvairiausios magiškos būtybės. Iki šiol... Čia Kristoferis susipažįsta su Mal, kuriai reikia jo pagalbos. 

Keliaudami per salas jiedu bando išsiaiškinti, kodėl magija blėsta, o stebuklingos būtybės staiga ėmė mirti. Jie bendrauja su sfinksais, kovoja su krakenais ir derasi su drakonais. Kuo daugiau jie sužino, tuo darosi aiškiau: niekas, be jų, negali to ištaisyti. Jei nori išgelbėti Salyną, Mal ir Kristoferis turės tai padaryti patys.

„Man labai patinka Katherine Rundell kūryba... Skaitytojai su džiaugsmu čiups šią jos knygą.“

Philip Pullman

„Neįtikėtinos būtybės:

• Knyga jauniesiems nuotykių ieškotojams.

• Skatina būti drąsius, ieškoti atsakymų ir vertinti draugus.

• Ryškūs ir įtaigūs personažai.

• Įtraukiantis fantastinis pasaulis.

Katherine Rundell (1987) – milijoniniais tiražais leidžiamų bestselerių autorė, kurios romanai vaikams laimėjo Waterstones vaikų knygų prizą, Blue Peter, Costa vaikų knygų apdovanojimus ir daugelį kitų. Ji rašo ir vaikams, ir suaugusiesiems. 

Skaitytojams nuo 12 m.

Talentingasis bestselerių autorius Christopheris Paolinis sugrįžta į skaitytojų pamėgtą Eragono pasaulį su įspūdinga epine fantastine istorija, kuri prasideda praėjus metams po „Paveldėjimo“ ciklo įvykių. „Murtagas“ prikaustys tiek skaitytojus, pirmą kartą panirsiančius į Eragono pasaulį, tiek į jį sugrįžtančius.

Pasaulis nebesaugus Drakono Raiteliui Murtagui ir jo drakonui Dygliui. Blogasis karalius nuverstas, ir jiedviem tenka atsakyti už tai, kokį vaidmenį, kad ir nenoriai, atliko valdant tironui. Dabar jie nekenčiami ir vieniši, ištremti į visuomenės paraštes. 

Net ir stojus taikai, šešėliuose šnibždama apie keistus nutikimus Alagezijos pakraščiuose, dvelkiančiuose siera, ir Drakono Raitelis panūsta išsiaiškinti tiesą. Kelionėje po pažintas ir dar neištirtas žemes Murtagas ir Dyglys turės panaudoti visus savo ginklus – nuo magijos iki jėgos, – kad surastų ir pergudrautų paslaptingą raganą... kuri yra kur kas galingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Vienas iš skaitytojų mėgstamiausių „Paveldėjimo“ ciklo personažų Murtagas pasaulyje, kuris jį atstūmė, turės atrasti, kas jam dar liko svarbaus. 

„Užburiančios fantastikos rašytojas“ – The Boston Globe

Christopher Paolini – „Paveldėjimo“ ciklo („Eragonas“, „Vyriausiasis“, „Ugnies kardas“, „Paveldėjimas“) autorius. Eragono pasaulio ir Fraktalinės visatos kūrėjas. Pasiekė Gineso rekordą kaip jauniausias bestselerių serijos autorius. Australijos kariuomenėje įgijo snaiperio kvalifikaciją. Škotijos dvarininkas. Pakliuvo į susišaudymą... ne kartą. Vaikystėje Aliaskoje jį persekiojo briedis. Kennetho ir Talitos pirmagimis. Jo vardas įrašytas Marse. Vyras. Tėvas. Užduodantis klausimus ir pasakojantis istorijas.

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

 „Tokio didingo kūrinio vertėjo palaukti.“ Entertainment Weekly

Lanisteriai įsitvirtino Karaliaus Uoste, Geležiniame soste sėdi mažasis Tomenas, o už jo nugaros stovi valdinga karaliaus motina Sersėja. Iš Septynias Karalystes siaubusio karo liepsnos liko tik rusenančios žarijos, tačiau taikos ir ramybės metas dar neatėjo. Dorno Marteliai ir Vinterfelo Starkai pasirengę atkeršyti už savo mirusiuosius, Geležies salose piratų pajėgas telkia naujasis geležinių karalius Euronas Varnaakis, o Vesterose knibžda kraugerių žudikų ir plėšikų būriai.

Mirtina grėsme alsuoja ir prie ledinės Sienos su savo antgamtine kariauna artėjantys Kiti. Iš Šiaurės į Vesteroso pietuose esantį Senmiestį skubantis Nakties sargybos meisteris Samvelis Tarlis Citadelės mokslinčių knygose tikisi rasti atsakymus, padėsiančius nugalėti mirusiuosius. Tačiau gyviesiems skirto laiko atsargos negailestingai tirpsta, o virš brolžudiškų kovų nualintos žemės tvyro pragaišties šešėliai.

Ketvirtojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas visą dėmesį sutelkia į įvykius Karaliaus uoste, Geležinėse salose, Dorne ir kitose Vesteroso vietovėse. Sumaniai išlaikydamas intrigą, autorius ruošia skaitytojus naujiems iššūkiams ir kraują stingdantiems siužeto posūkiams. 2005 m. išleista „Varnų puota“ tapo „New Yourk Times“ bestseleriu, taip pat buvo nominuota 2006 m. „Hugo“, „Locus“ ir Britanijos fantastinės literatūros premijoms.

„Martinas yra geriausias didingos epinės fantastikos tradicijos atstovas. Tiesą sakant, dabar būtų pats laikas paskelbti jį amerikietiškuoju Tolkienu.“ 

Time

Karūna gali atitekti tik vienam.

METAS VALSTYBĖS IŠDAVYSTEI.

Jusano karalius turi mirti.

Penki pavojingiausi šalies melagiai buvo paslaptingai sukviesti vienai bendrai misijai: nužudyti karalių dievą Juną. 

Jis to nusipelnė. Valdant jo negailestingai, nemirtingai rankai, aristokratai klesti, o vargšai ir nekaltieji yra įkalinami, sužlugdomi ar parduodami.

O dabar visi penki kalavijai ateis pas jį. Kiekvienas ragavo kartėlio – tarp jų samdomas smogikas, ieškantis atpirkimo, daili žudikė, trokštanti laisvės, net ir princas, ištremtas už savo žiaurius nusikaltimus. Nė vienas neįstengia atsispirti saldžiai, ledinei keršto vilionei.

Jie gali sutarti žudyti.

Gali sutarti išduoti.

Bet tiems penkiems žudikams, pasikausčiusiems apgavikams, melagiams ir išdavikams negana sukurti sąjungą. Norėdami išgyventi, jie turi išmokti pasitikėti vieni kitais. Jiems suartėjus, tarp grupelės narių gali įsiplieksti ir meilė... Ar tai neapsunkins misijos?

Juk karūna atiteks tik vienam.

Tegul laimi geriausias melagis.

Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu.

Elspetai reikia pabaisos. 

Bet gal pabaisa – ji pati?

Kad išgyventų niūrioje, miglos supamoje Klystkelių karalystėje, Elspetai Ožekšnei reikia ne vien sėkmės – jai reikia pabaisos. Pavadina jį Košmaru – tą nenuspėjamą padarą, apsigyvenusį jos galvoje. Jis ją gina. Jis saugo jos paslaptis. 

Bet viskas turi savo kainą, o ypač magija. 

Vieną vakarą girios kelyje sutikus paslaptingą plėšiką, Elspetos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Pakliuvusi į šešėlių ir išdavysčių pasaulį, mergina prisideda prie pavojingo žygio išgelbėti Klystkelius nuo juodosios magijos užkrato. Deja, paaiškėja, kad plėšikas – tai paties karaliaus sūnėnas, pavojingiausių Klystkelių vyrų kapitonas, karalystės išdavikas ir... jiedu negali vienas kitam atsispirti. 

Tamsus, turtingas maginės fantastikos romanas apie merginą, kuriai teks išgelbėti karalystę išlaisvinus savyje slypinčią pabaisą.

„Detaliai sukurtas tamsus pasaulis, kuris skaitytojui iš karto atrodo pažįstamas, savitas ir geidžiamas.“  Chicago Review of Books

„Vaizdingas, šiurpus pasakojimas... R. Gillig suteikia naujų spalvų gerai pažįstamiems fantastikos pasauliams.  Paste Magazine 

 „Ši kerinti tamsi pasaka apie kraują, įtūžį ir kartų pasirinkimą nunešė į migloje skendinčias girias, kupinas pavojų ir meilės.“ Davinia Evans, knygos „Notorious Sorcerer“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

 Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.

 Harold Bloom, literatūros kritikas

Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.

„The Boston Globe“

Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.

David Mitchell, rašytojas

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7a855492-2cc8-45a8-94c4-aa61471523fa.html