Fantastika, distopijos, utopijos

Civilizacijai grimztant į ilgą šaltą naktį, Sezonas, nešantis vieną pabaigą po kitos, darosi vis tamsesnis. Ypatingų gebėjimų turinčiai Esunai ilga kelionė ieškant dukters užminė naujų mįslių, ir atsirado proga vėl sutikti tą, kurio sutikti ji nebesitikėjo. Esuna gavo prieglobstį Kastrimos komėje, tačiau dingusios dukters nerado. Užtat Kastrimoje yra pasaulį sunaikinęs Alebastras Dešimtžiedis, ir jis dabar prašo padaryti tai, ką gali tik vienintelė Esuna. 

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Už Jemisin pasakojimo slypi mūsų dabarties istorija, mūsų nesėkmės, veiksmai pasikartojančių traumų akivaizdoje ir reakcijos į šiuolaikines aistras ir įtampą.“

NPR (National Public Radio, JAV)

„Išskirtinė knyga <...>. Tiems, kas nekantriai laukė pirmos dalies tęsinio, vienintelis knygos trūkumas bus tai, kad užvertus paskutinį puslapį teks vėl laukti.“

Library Journal

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/a60e8f55-915e-4a29-9cab-54cd831e9773.html

„Akmeninis dangus“ užbaigia distopinės maginės fantastikos trilogiją „Suluošina žemė“. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Mėnulis greitai sugrįš. Ar tai bus žmonijos sunaikinimą, ar dar didesnę katastrofą pranašaujantis ženklas, priklausys nuo dviejų moterų.

Padedama iš Alebastro Dešimtžiedžio paveldėtos fenomenalios galios, Esuna tikisi rasti dukterį Nasuną ir padėti sukurti pasaulį, kuriame nė vienas atstumtasis vaikystėje nebepatirtų pavojaus. Tačiau laiko tam liko nedaug, o ir nuosavas pavidalas kinta taip, kad tenka skubėti.

Nasunos akimis, motina Obeliskų vartus įvaldė per vėlai. Nasuna regėjo pasaulyje tarpstantį blogį ir susitaikė su tuo, ko motina niekada nepripažins: kas sugedę, kartais būna nebeapvaloma ir tegali būti sunaikinta.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir įvairialypiais personažais.

„Gyvai pavaizduoti veikėjai, įtemptas siužetas ir išskirtiniai autorės gebėjimai kurti įsivaizduojamą pasaulį – visa tai užtikrina įspūdingą pasakojimą.“ – Publishers Weekly

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/2b9f2b55-9000-4f88-b80f-899e583d4f30.html

Gintauto Mažeikio filosofinis psichedelinis romanas pilnas gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos – nuo Afrikos tautų tikėjimų, Vedų filosofijos ir lietuvių mitinių būtybių iki Paracelso idėjų. Į mus panašiausi knygos veikėjai – tai XX a. viduryje JAV gyvenantis lietuvis Matas, dailininkas ir anarchistas, ir jo mylimoji – vudu kultus praktikuojanti mamba Folu. Matas tapo paveikslus, kartais lankosi pas doną Meskalitą, Folu atlieka apeigas, garbina orišą Ešu. Tačiau veiksmas vyksta ne tik Žemėje, bet ir psichinėje Evestroje, gaivališkajame Vajuje, ribinėje Žiojėje.

Pasinėrę į paslaptingą paralelinę erdvę, matome pasaulio lygmenis, reiškiančius dvasines būsenas, sutinkame keisčiausių būtybių. Galime keliauti per šį tekstą kaip per sapną, kartu ir stebėdamiesi, ir atpažindami save. Tai pirmoji „Lilimų knyga“.

Gintautas Mažeikis (gim. 1964) – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, išleido 8 knygas, tarp jų „Renesanso simbolinis mąstymas“ (1998), „Po pono ir tarno. Lyderystės ir meistrystės dialektika“ (2012), „Įsikitinimai. Sąmoningumo metamorfozės“ (2013). „Lilimų knyga“ yra pirmasis autoriaus grožinis kūrinys. 

„Absoliuti askezė leidžia visus priimti vienodai: be jaudulio, bet su išskirtiniu dėmesiu.“
Preambulė, Lilimų knyga

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/5d46c221-5685-4fbd-81cf-6ff855c4e99b.html

„Penktasis sezonas“ – pirma distopinės maginės fantastikos trilogijos „Suluošinta žemė“ dalis. Visi trys serijos romanai laimėjo po Hugo apdovanojimą kasmet – pirmą kartą istorijoje.

Šio žemyno vardas – Ramybė. Tai katastrofų kraštas, ir gamtos galios čia naudojamos kaip ginklas. Atsivėrus plyšiui žemėje, pelenai uždengia saulę – civilizacijai gresia žlugimas. Ją išgelbėti galėtų orogenai – žmonės, gebantys sutramdyti stichijas. Esuna – viena iš jų, bet šią paslaptį žino tik keli artimieji. Dabar ji privalo surasti dukrą. Ir nesvarbu, kad pasaulis griūva.

N. K. Jemisin – amerikiečių maginės fantastikos autorė. Be trijų Hugo apdovanojimų, yra pelniusi ir „Nebulą“, du „Locus“ prizus, gavusi MacArthurų programos „Genius“ stipendiją. Jos didžiulio užmojo kūriniai žavi kruopščiai sukurtomis metaforiškomis apokaliptinio pasaulio vizijomis ir sudėtingais personažais.

Autorės romanų veikėjus slegia tokio masto negandos, kad sunkiai kiltų net mintis apie pasipriešinimą. Tačiau jie <...> prasiveržia pro slegiančius būties masyvus ir palieka juos kaip išnarą.

„The New York Times“

Jemisin išplečia maginės fantastikos galimybių ribas.

Brian Staveley, maginės fantastikos rašytojas

Leidinio sertifikatas: https://itraukiojileidyba.lt/cert/0464f5d6-d018-4d84-a35b-687f2777d616.html

Trojos moterys

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai. 

Mergelių tyla

„Mes išgyvensim – mūsų dainos, mūsų pasakos. Jie niekada nepajėgs mūsų pamiršti. Daug dešimtmečių po to, kai mirs paskutinis prie Trojos kovojęs vyras, jų sūnūs prisimins dainas, kurias jiems dainavo trojėnės motinos. Liksime jų sapnuose – ir jų baisiausiuose košmaruose.“

Kai per legendinį Trojos karą karalienės Briseidės miestą užkariauja graikai, jos gyvenimas dūžta į šipulius. Miesto karalienė tampa belaisve, laisva moteris – verge, kuri atitenka karžygiui Achilui kaip karo grobis. Ir ji toli gražu ne vienintelė. Per ilgus žiauraus karo metus galybė moterų išvaromos iš savo namų ir paimamos priešų nelaisvėn.

„Mergelių tyla“ – Homero „Iliados“ įkvėptas romanas, suteikiantis balsą Trojos karo moterims. Per Briseidės pasakojimą veriasi universalus karo skriaudas patyrusios moters likimo žemėlapis – nutildytos, prievartautos, bet siekiančios laisvės ir teisės būti išgirstai.

Akla kaip akmuo. Medūsos istorija

„Taigi, mirtingiesiems žmonėms mes – pabaisos. Dėl dantų, skrydžio, jėgos. Jie mūsų bijo, todėl vadina pabaisomis.“

Medūsa – mirtinga jūrų dievų Keto ir Forkijo dukra. Augdama su seserimis Gorgonėmis, ji po truputį ima suvokti, kad vienintelė iš jų geba patirti skausmą. Po lemtingo susitikimo su Poseidonu patyrusi pagiežingos Atėnės kerštą, Medūsa lieka perkeista amžiams: vietoje juodų garbanų jai ima rangytis gyvatės, ji nebegali pažvelgti į jokią gyvą būtybę, nes nuo jos žvilgsnio visa pavirsta į akmenį. Norėdama apsaugoti seseris, Medūsa pasmerkia save gyventi tamsoje. Tačiau Persėjas jau išsiruošė kelionėn parsivežti Gorgonės galvos...

„Akla kaip akmuo“ – tai graikų mito perpasakojimas šiandienos žvilgsniu, nuspalvintas psichologijos ir feminizmo įžvalgų ir skatinantis mąstyti apie traumuojančio įvykio pasekmes žmogui.

Kirkė

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

Achilo giesmė

Jūrų nimfos Tetidės ir karaliaus Pelėjo sūnus Achilas, „geriausias iš graikų“, – tvirtas ir mitrus gražuolis, kuriam neatsispiria nė vienas sutiktasis. Patroklas – nerangus jaunuolis, dėl beprasmiškai žiauraus poelgio ištremtas iš savo tėvynės į Pelėjo rūmus. Nepaisydami tarpusavio skirtumų, Achilas ir Patroklas susidraugauja. Kartu mokydamiesi karo ir medicinos menų, jie tampa vis artimesni ir įsimyli, nors rizikuoja užrūstinti nuožmiąją Tetidę, nepritariančią jų jausmams.

Pasklidus žiniai, kad Spartos karaliaus žmoną Helenę pagrobė Trojos karaliaus sūnus Paris, Achilas iškeliauja į žygį prieš Troją pasitikti išpranašauto likimo, o nerimo dėl mylimojo kamuojamas Patroklas seka paskui. Jiedu nė nenutuokia, kokių sunkių išbandymų ir siaubingų aukų iš jų pareikalaus rūsčiosios lemties deivės moiros.

Įkvėptas Homero „Iliados“, romanas „Achilo giesmė“ – tai istorija apie žemiškus dievus ir dieviškus žmones, jų likimus, kovą dėl valdžios, nemirtingą šlovę, aistras, išdavystes ir meilę. Per jų poetiškai ir vaizdingai papasakotus likimus atgyja nemarios Trojos karo ir Antikos legendos.

Iš kraujo ir pelenų

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

Kūno ir ugnies karalystė

AR MEILĖ STIPRESNĖ UŽ PYKTĮ IR KERŠTO TROŠKIMĄ?

Viskas, kuo Penelafė kada tikėjo, yra melas. Pakylėtieji, Dviejų Karalių karas, Mergelės vaidmuo, net vyras, kuriam ji patikėjo savo slapčiausius troškimus, juodžiausias paslaptis ir... širdį, – viskas pasirodė besą netikra. Ir būtent Hokas durklą suvarė giliausiai... Kraupiomis legendomis apipintas atlantiečių princas Kastylis Danyras, apsimetęs Solio karalystės gvardiečiu, apraizgė jos mintis, pavergė kūną ir įgijo pasitikėjimą vien tam, kad galiausiai panaudotų ją savo politiniams žaidimams. Ir Popė jam už tai nedovanos. 

Prievarta atitremta į svetimus kraštus, Penelafė jaučia artėjant dar baisesnius neramumus: atlantiečiai vis dažniau šnibždasi apie bręstantį karą, karalius siekia ją panaudoti kaip jauką, Nužengusieji trokšta jos mirties, o Kastylis sąmoksliškai šypsodamas prašo besąlygiškai juo pasitikėti. Supant grėsmėms, Popės galios jausti kitų emocijas ir numalšinti skausmą netikėtai ima stiprėti, ir ji pajunta pirmą sykį galinti visa tai valdyti.

Pražūčiai tykant už kiekvieno kampo, Popei teks rinktis, ar sutikti su priešais ir žaisti pagal jų taisykles, ar be baimės mesti iššūkį visiems skriaudikams: ji nepasiduos nei į spindinčius Solio, nei į mirtimi alsuojančius Atlantijos gniaužtus – laisvę turi pasiekti bet kokia kaina. Net jei tektų stoti akis į akį su širdį kaitinančiu niekšiškai kerinčiu apgaviku.

„Neįmanoma perkonstruoti ar patobulinti būties taip, kad būtų išvengta skausmo.“

Niujorko policijos detektyvas Beris Satonas pirmą kartą susiduria su klaidingos atminties sindromu – paslaptingu reiškiniu, savo aukas išvedančiu iš proto prisiminimais gyvenimo, kurio jie niekada nepatyrė, – ant vieno dangoraižio stogo, mėgindamas sustabdyti nuo atbrailos ketinančią nušokti moterį. Negalėdamas užmiršti savižudės išsakytų žodžių, Satonas ima gilintis į jos istoriją ir netrukus atseka įtartiną organizaciją. Tačiau tie, kurie saugo paslaptis, nėra linkę jomis dalintis, ir detektyvas greitai savo kailiu patiria esąs nepageidaujamas įsibrovėlis.

Neuromokslininkė Helena Smit tiki, kad atsiminimai gali tapti realybe. Savo gyvenimą ji skyrė sukurti atminties kėdę, leisiančią iš naujo išgyventi gražiausias prabėgusias akimirkas: pergalingą futbolo varžybų smūgį, netikėtą bučinį, kūdikio atėjimą į pasaulį ar paskutinį brangaus žmogaus apkabinimą. Bet Helenos vadovas nori kur kas daugiau, nei tiesiog padėti prisiminti, todėl, technologijai patekus jam į rankas, pasaulis ir jo laikas ima netikėtai eižėti, į savo iškreiptą tėkmę įtraukdamas vis daugiau aukų.

Įkliuvę į pakitusio laiko tėkmę, Helena ir Beris turės paaukoti neįsivaizduojamai daug, kad išlaikytų savo prisiminimus ir neleistų griūvančiam pasauliui nusitempti jų drauge su savimi į nebūtį.

„Mokslinė fantastika visa savo esybe: veiksmas, intelektas, emocija, netikėtumas.“
Locus Magazine

„B. Crouchas sukūrė naują, kompleksišką, gyvybe pulsuojančią realybę.“
NPR

Blake Crouch (Bleikas Kraučas, gim. 1978) – amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs „Veivardo pušyno“ trilogija, pagal ją 2015-aisiais sukurtas nemažai pagyrų sulaukęs mistinis serialas tokiu pačiu pavadinimu. „New York Times“ bestseleris „Laiko kilpos“ – naujausias autoriaus romanas. 2019 metais „Goodreads“ bendruomenė jį pripažino geriausiu mokslinės fantastikos kūriniu, o „Time", „NPR“ ir „BookRiot“ paskelbė metų knyga.

AR MEILĖ STIPRESNĖ UŽ PYKTĮ IR KERŠTO TROŠKIMĄ?

Viskas, kuo Penelafė kada tikėjo, yra melas. Pakylėtieji, Dviejų Karalių karas, Mergelės vaidmuo, net vyras, kuriam ji patikėjo savo slapčiausius troškimus, juodžiausias paslaptis ir... širdį, – viskas pasirodė besą netikra. Ir būtent Hokas durklą suvarė giliausiai... Kraupiomis legendomis apipintas atlantiečių princas Kastylis Danyras, apsimetęs Solio karalystės gvardiečiu, apraizgė jos mintis, pavergė kūną ir įgijo pasitikėjimą vien tam, kad galiausiai panaudotų ją savo politiniams žaidimams. Ir Popė jam už tai nedovanos. 

Prievarta atitremta į svetimus kraštus, Penelafė jaučia artėjant dar baisesnius neramumus: atlantiečiai vis dažniau šnibždasi apie bręstantį karą, karalius siekia ją panaudoti kaip jauką, Nužengusieji trokšta jos mirties, o Kastylis sąmoksliškai šypsodamas prašo besąlygiškai juo pasitikėti. Supant grėsmėms, Popės galios jausti kitų emocijas ir numalšinti skausmą netikėtai ima stiprėti, ir ji pajunta pirmą sykį galinti visa tai valdyti.

Pražūčiai tykant už kiekvieno kampo, Popei teks rinktis, ar sutikti su priešais ir žaisti pagal jų taisykles, ar be baimės mesti iššūkį visiems skriaudikams: ji nepasiduos nei į spindinčius Solio, nei į mirtimi alsuojančius Atlantijos gniaužtus – laisvę turi pasiekti bet kokia kaina. Net jei tektų stoti akis į akį su širdį kaitinančiu niekšiškai kerinčiu apgaviku.

„Romantinės fantastikos priebėga, kurios visi slapčia taip trokštame.“ 
Candace Reads Books, apžvalgininkė

„Vis dar galvojat, kaip jums patiko „Iš kraujo ir pelenų“? Patikėkit, šis kvapą gniaužiantis tęsinys patiks dar labiau!“ 
K-Books, knygų apžvalgininkė

„Jennifer spinduliuoja tiesiog neįtikėtiną magiją: septynias valandas negalėjau atitraukti akių... Daug ką pasako, tiesa?“
The Blond Book Lover, apžvalgininkė

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas. 

„Kūno ir ugnies karalystė“ – antroji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga.

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje. 

Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.

Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.

Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.

O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.

Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

Iš jų atėmė viską.
Privertė kautis iki mirties.
Bet nėra nieko stipriau už norą gyventi.

Tuziną Panemo apygardų, įsikūrusių vietoje, kadaise žinotoje Šiaurės Amerikos vardu, geležine ranka valdo šalies centre klestinti Sostinė. Kiekvienais metais, norėdama priminti savo neaprėpiamą galią, Sostinė rengia kraupų realybės šou: uždaroje arenoje verčia kautis 12 berniukų ir 12 mergaičių. Mirties žaidynes stebi visa šalis, o iš dvidešimt keturių dalyvių išlikti gali tik vienas, nes taisyklės čia paprastos: žudyk arba nužudys tave.

Ketnei Everdin šešiolika ir ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik užimti jaunesnės sesutės vietą Mirties žaidynėse ir tapti šių metų paaukotąja. Nors mergina, kitaip nei turtingesnių apygardų dalyviai, tam nesiruošė visą gyvenimą, kasdieniai iššūkiai mėginant išgyventi ją ne kartą privertė žvelgti mirčiai į akis. Tad, kad ir ką galvotų Žaidynių rengėjai, lengvuoju Ketnė nepasiduos – ji ras būdą kuo ilgiau išlikti Mirties žaidynėse. Reikės tik pamiršti, kad šįsyk medžioja ne žvėris.

Laimingų Mirties žaidynių! Tegul persvara visada būna jūsų pusėje!


Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – amerikiečių rašytoja, laidų vaikams scenarijų autorė. Pirmoji jos sukurta serija paaugliams „Bado žaidynės“ netruko užkariauti visą pasaulį ir sužavėjo net tokius rašytojus kaip Stephenas Kingas ir Johnas Greenas. Trilogijos knygos ilgiau nei šešerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, o 2012-aisiais perkeltos į didžiuosius ekranus. Šiuo metu autorės kūriniai išversti net į 53 pasaulio kalbas, jau parduota daugiau nei 100 milijonų knygų egzempliorių.
„Bado žaidynės“ – pirmoji trilogijos knyga.

Melai dar tik prasidėjo.

Ir Jusano karalius turbūt yra geriausias melagis iš visų.

Jis nusitaikė į sesers žiedą ir padarys dėl jo bet ką. Net jei tektų manipuliuoti penkiais kalavijais, kad jį pavogtų...

Susaistyti apgaulės, Uinas, Mikailas, Erė, Sora ir Rojus turi pasikliauti savo gebėjimais, kad atliktų karaliaus Juno pavedimą, kitaip rizikuoja užsitraukti jo nevaldomą įsiūtį.

Svetimos šalies įstatymas skiria juos nuo Kvilimaros, Čitano karalienės. Jie turi vieną mėnesį auksiniam Drakonų Valdovo žiedui pavogti. Bet neįmanoma užduotis gali būti lengvesnė, nei išmokti pasitikėti vienam kitu.

Nors pavojus ima grėsti jų gyvybei, jų šeimoms ir jų karalystėms, penki melagiai sutaria dėl vieno: karalius negali laimėti. Bet ar jie sugebės įveikti Juną jo paties žaidime? 

Šįkart užduotis yra ne tik asmeniška – penketuką jungia kerštas. Melai juos sudraskė, bet keršto troškimas vėl suvienys.

Melai tik auga, o siužetas tampa dar klastingesnis – skaitytojų pamėgti nusikaltėliai sugrįžta stulbinančiame „Sunday Times“ ir „The New York Times“ bestselerio „Penki lūžę kalavijai“ tęsinyje. Tai Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu. 

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Šiaurinės Japonijos Hakodatės mieste, pilname šlaituotų gatvelių, kalno papėdėje gyvuoja kavinukė „Donna Donna“. Čia ruošiama ypatinga kava – ir vyksta šis tas mįslingiau. Apie vieną šios kavinės kėdę sklando keista miesto legenda. Sakoma, kad į ją atsisėdęs ir tik joje sėdėdamas gali nusikelti į norimą laiką.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti ne visai malonių taisyklių ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui patiekta kava, trečiame serijos romane „Kol dar neišnyko prisiminimai“ veriasi dar keturi širdį šildantys stebuklai, nutikę toje keistoje kavinėje.

Pirmoje istorijoje sutinkame dukrą, troškusią iškoneveikti tėvus.

Antroje pasakojama apie komiką, neįstengusį paklausti žmonos, ar ji laiminga.

Trečia istorija – apie jaunėlę seserį, negalėjusią prisipažinti, kad serga.

O ketvirta – apie jaunuolį, nespėjusį prisipažinti, kad myli.

Šis ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas gvildena seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišnyko prisiminimai“ – trečias serijos „Kol dar neatšalo kava“ romanas. Antras – „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ („Baltos lankos“, 2024). Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

Jurgos Vilės „Juoda ranka“ – šiùrpių rinkinys suaugusiems, įtrauksiantis į mistišką pasaulį, kuriame pinasi autorei bei kitoms mergaitėms, merginoms ir moterims nutikusios istorijos. Į svečius išsiruošusi Juoda Ranka, moteriai gimęs krokodilas, slapta mėsininko ir žuvies pardavėjos meilė – visa tai rasi šioje trumpoje audioknygoje.

„Juoda ranka“ – netelpa į rėmus ir tikrai pakylės virš realybės bei primins, kad ir suaugus įmanoma persikelti į spalvingą vaizduotės pasaulį.

Jurga Vilė yra žinoma rašytoja, kurios knyga vaikams „Sibiro haiku“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir buvo išversta į daugiau kaip 10 kalbų. Autorė Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą, todėl jos trumpos istorijos itin vaizdžios bei atmosferiškos lyg filmų kadrai.

„Juoda ranka“ – pirmoji rašytojos audioknyga. Jos nerasi jokiame knygyne, bet gali išgirsti skaitomą autorės balsu.

Audioknygos leidybą iš dalies parėmė Lietuvos Kultūros Taryba.

Viršelio dizainas - Gitana Jurkienė ir Beatričė Jurkutė.

2084-ieji. Realybė – jau virtualybėje. Konsultantu psichologu dirbančio Kajaus kasdienybė – paskutinis nuotolinis pokalbis su ketinančiaisiais nusižudyti. Laisvalaikį jis irgi leidžia virtualybėje – naujajame pasaulyje mezgami santykiai, diskutuojama, žaidžiama ir keliaujama. Šioje Visatoje žmonės nebeteisia vieni kitų dėl išvaizdos, amžiaus, lyties ar tautybės, nes virtualybėje šios sąvokos nebeturi prasmės. Nebent tiek, kad vieni gyvena virtualiosiose Paraštėse, o kiti – prabangiuose Visatos rajonuose...

Knygoje kuriamas ateities pasaulis atrodo ir labai tolimas, ir kartu baugiai artimas. Čia nuolat balansuojama tarp to, kas tikra, ir to, kas sukurta, – ties abiejų pasaulių skirtimi. Jei visa, kas mus supa, galima pritaikyti prie individo, pakeisti, kad atitiktų jo ar jos poreikius, ar dar gali egzistuoti kokie nors faktai ir tikrovė?

Išgyvendamas pasibaigusių santykių skausmą, Kajus klausia: kiek tikri yra kiti žmonės ir santykiai su jais? Kiek žmonių savybių, emocijų mes tik įsivaizduojame – ir kiek tai dar apskritai svarbu? Jo rutiną sutrikdo Lėja, nenorinti gyventi pasaulyje be tiesos. Tuomet ir Kajus susimąsto apie pasaulį, kuriame technologijos palengvina kasdienybę, bet... ar jos mūsų neriboja, neatima galimybės klysti, neima spręsti už mus? Šie klausimai tampa dar svarbesni, kai Kajus sulaukia kvietimo dirbti „Burbule" – didžiausioje virtualybę generuojančioje įmonėje...

Unė Kaunaitė – jaunosios kartos rašytoja, trijų knygų autorė. Ketvirtoji knyga – romanas „2084" – žengia į pasaulyje itin populiarų, o Lietuvoje dar tik įsitvirtinantį distopijos žanrą. Kaip ir kiti rašytojos kūriniai, „2084" nesiūlo atsakymų, veikiau kviečia jų ieškoti kartu.

Išleista bendradarbiaujant su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba

Kvapą gniaužianti istorija apie ambicijas, pavydą, troškimus ir antgamtines galias. 

Viktoras ir Eliotas yra talentingi ir arogantiški vaikinai, besidomintys adrenalino poveikiu, klinikine mirtimi ir, regis, antgamtiniais įvykiais. Tyrimas juos nuveda prie intriguojančios hipotezės: ar miręs ir vėl sugrįžęs į gyvenimą žmogus gali įgyti nepaprastų galių? Kai jų akademinis tyrimas tampa tikru eksperimentu, viskas pakrypsta siaubinga linkme.

Po dešimties metų Viktoras pabėga iš kalėjimo, pasiryžęs susirasti savo seną draugą, dabar tapusį priešu. Tuo tarpu Elis siekia sunaikinti visus Nepaprastuosius. Padedami dviejų seserų, kovojančių viena prieš kitą, vedami išdavystės ir netekties skausmo, seni ir nepaprastai galingi priešai susitinka...  Kuris iš jų liks gyvas? 

Knygoje „Nepaprastieji“ V. E. Schwab vaizdingai kuria paslaptingą ir pribloškiantį pasaulį, kuriame antgamtinė galia veikėjų automatiškai nepaverčia herojais, ji pradeda kovą tarp didelio blogio ir šiek tiek mažesnio, kur abu daro viską, kad nugalėtų vienas kitą.

 „Absoliučiai genialu. Schwab neria į literatūrą apie superherojus ir viską apverčia aukštyn kojom... Pasiruoškite puikiai pramogai.“ – Jackie Kessler

„Goodreads Choice Award 2013“ nominantė skaitytojų mėgstamiausios fantastikos kategorijoje.

V. E. Schwab (g. 1987) – amerikiečių rašytoja ir bestselerių autorė, išgarsėjusi fantastinėmis, meistriškai parašytomis knygomis, kupinomis mistikos, antgamtiškų elementų ir kartais siaubo. Autorė rašo įvairaus amžiaus skaitytojams. Į lietuvių kalbą anksčiau išversta jos knyga suaugusiesiems „Nematomas Adės Laru gyvenimas“ ir romanas paaugliams „Galantija“. Jos „Nemirtingųjų“ trilogiją skaitytojai ir kritikai pasitiko su didžiuliu entuziazmu. 

Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais.  Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena.

Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą.

Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/34409b40-0eb9-4193-b729-46390562c891.html

Jaunas britų aristokratas Edvinas dėl Viktorijos laikų moralei nederamo elgesio ištremiamas į Kanadą. Kartą Kajetės miške netikėtai išgirdęs smuiko garsus, staiga pasijunta lyg keistoje didelėje erdvėje – stotyje ar bažnyčioje, – ir tas patyrimas jį sukrečia iki širdies gelmių...

Po dviejų šimtmečių Antrojoje Mėnulio kolonijoje gyvenanti rašytoja Olivija išvyksta į savo knygos pristatymo turą po Žemę. Jos romane yra keistas epizodas: aidinčiame orlaivių terminalo koridoriuje vyriškis griežia smuiku, o aplinkui, lyg kitame laiko sluoksnyje, iškyla miškas.

2401-aisiais Gasperis, detektyvas iš aptemusio Nakties miesto, nusamdomas ištirti keistą įvykį Šiaurės Amerikos miškuose, ir jam ima vertis eilė sugriautų gyvenimų: tremtinys grafo sūnus, palūžęs po karo, rašytoja, įstrigusi toli nuo namų pandemijos apniktoje planetoje, ir vaikystės draugas, kuris, kaip ir pats Gasperis, gali leistis į žygį, pakeisiantį gyvenimo priežasties ir pasekmės dėsnį.

Emily St. John Mandel (gim. 1979) – Niujorke gyvenanti kanadietė rašytoja, per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusi romanais „Vienuolikta stotis“ ir „Stiklo viešbutis“. Ties riba tarp mokslinės fantastikos ir grožinės literatūros esantis romanas „Ramybės jūra“ išverstas į 27 kalbas. Knyga nominuota Andrew Carnegie’o medaliui už meistriškumą grožinės literatūros srityje, „Locus“ apdovanojimuose pateko į ilgąjį sąrašą. Skaitytojai „Goodreads“ platformoje romaną pripažino geriausiu 2022 m. mokslinės fantastikos kūriniu, jis pateko į „Amazon“ redaktorių sudarytą geriausių knygų dvidešimtuką bei „Financial Times“ geriausių metų knygų sąrašą.

Sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/292b3ac4-ce28-4de4-8dde-245496d33f0c.html

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti, 

ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“

The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“

New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“

The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“

Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“

Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix ​​Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę.
Veltui. Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
Staiga Tara nebėra viena. Kartu jiedu turi iš naujo mokytis, ką reiškia dalytis tikrove su kitu žmogumi, nors pasaulis aplinkui ir byra. Henris netiki, kad laikas pats atsistatys, bet jo buvimas viską keičia. Jei jie – du, galbūt yra ir daugiau?
Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti Apie tūrio apskaičiavimą trečioji knyga kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. Tai paprastai nepaprasta istorija apie draugystę ir laiko gelmę.

„Nepaliaujantis stulbinti gilių klausimų apie kalbą, žmogiškąjį ryšį ir laiką tyrinėjimas.“ – The New Yorker

Knygos leidybą parėmė Danijos menų fondas ir Lietuvos kultūros taryba.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė.
Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.
Lietuvių kalba šios septologijos knygos pradėtos leisti 2024 m.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Pabėgusi karalienė. Princas per prievartą. Ir kelionė, galinti juos pražudyti.

Aštuoneri metai po Gyvatės mūšio. Dantų dvaro ledi Nora vėl užėmė Ledo Adatos citadelę ledinėje šiaurėje ir pasitelkusi senovinę relikviją kuria padarus, vykdančius jos valią ir keršijančius jos priešams.

Noros dukra Surena, vienintelė, galinti pasipriešinti motinai, pabėgo į žmonių pasaulį, kuriame gyvena lydima negailestingų Dantų dvare patirtų kančių. Surena mano, kad visi ją pamiršo, kol ją ima persekioti audrų ragana Bogdana. Sureną išgelbsti Elfheimo įpėdinis princas Ąžuolas, kuriam ji kadaise buvo pažadėta ir kurio ilgus metus nekentė.

Dabar jau septyniolikmetis Ąžuolas yra žavus, gražus ir gudrus. Vykdant misiją į šiaurę jam reikia Surenos pagalbos. Jeigu ji sutiks, turės saugoti savo širdį ir nuo kadaise pažinoto berniuko, ir nuo princo, kuriuo negali pasitikėti, maža to, dar ir susidurti su visais siaubais, kuriuos manė palikusi praeityje.

Pirmojoje jaudinančios naujos dilogijos knygoje „The New York Times“ bestselerių autorė Holly Black sugrįžta į prabangų intrigų, išdavysčių ir pavojingų troškimų kupiną Elfheimą. Ankstesnes autorės knygas skaitę gerbėjai pasiners į jau pažįstamą pasaulį, o nauji skaitytojai atras, susipažins ir neabejotinai pamėgs šį fantastinį nuotykį.

Goodreads Choice Award

Nominuota skaitytojų mėgstamiausios jaunimo fantastikos ir mokslinės fantastikos kūrinio apdovanojimui (2023)

Holly Black yra perkamiausių „The New York Times“ fantastinių knygų autorė, sukūrusi „Elfheimo romanų“ seriją (lietuviškai išleista „Žiaurusis princas“, „Klastingas karalius“ ir „Ištremtoji karalienė“; Alma littera), „Spaidervikų kronikas“ ir kt. Ji tapo „Eisner“ ir „Lodestar“ apdovanojimų finalininke, gavo „Mythopoeic“, „Nebula“, „Newbery Honor“ apdovanojimus. Rašytojos knygos išverstos į 32 kalbas, sukurtas filmas. Šiuo metu ji su vyru ir sūnumi gyvena Naujojoje Anglijoje, name su slapta biblioteka. Rašytoja kviečia apsilankyti savo interneto svetainėje blackholly.com.

Apie tūrio apskaičiavimą antroji knyga traukia gilyn į laiko labirintą ir naujos realybės erdves, kur pojūčiai paaštrėja, objektai atgyja – tarsi pasaulis šnabždėtų mums nauja kalba. Tačiau, nors viskas veriasi naujai, Taros gyvenimas byra, ji pradeda manyti esanti praeities reliktas, kažkieno likučiai, kaip toji romėniška moneta, kurią vis nešiojasi kišenėje. Beviltiškai ieškodama būdų, kaip atgauti save laike, Tara traukiniu keliauja į šiaurę ieškoti žiemos, tačiau netrukus pasuka į pietus, kad patirtų pavasarį. Apie tūrio apskaičiavimą antroji knyga – tai judėjimas per Europos šalis, metų laikus ir kalbas, tai nuostabus kelionės dienoraštis, o kartu ir meilės laiškas cikliškam laikui. Laukite tęsinio.

Solvej Balle gimė 1962 m. Pietų Jutlandijoje, Danijoje, baigė literatūros ir filosofijos studijas Kopenhagos universitete. Ilgus metus keliavo ir gyveno Prancūzijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Kelių prozos kūrinių, taip pat meno teorijos ir eseistikos knygų autorė. Apie tūrio apskaičiavimą – romano žanro ribas plečianti 7 knygų serija, kurios pirmos 3 dalys 2022 m. apdovanotos Šiaurės Tarybos literatūros premija.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

HUGO 2025 M. APDOVANOJIMO FINALISTAS 

GOODREADS CHOICE 2024 M. GERIAUSIAS FANTASTINIS ROMANAS 

„Skaitytojai, aš jums pavydžiu: jūsų laukia nepakartojama pažintis su protingu ir sąmojingu romanu.“ Ron Charles, „The Washington Post“

„New York Times“ bestseleris „Laiko ministerija“ – tai ne tik mokslinė fantastika apie keliones laiku, įtraukiantis detektyvas, kraują stingdantis trileris, bet ir šmaikštus bei netikėtai jausmingas romanas apie meilę, galią ir žmonių santykius. 

Yra keletas būdų papasakoti istoriją. Berniukas sutinka mergaitę. Praeitis susitinka su ateitimi. Pirštas paliečia gaiduką. Pradžia susitinka su pabaiga. Anglija yra amžina. Anglija turi žlugti.

Kukli valstybės tarnautoja yra ryšio palaikytoja, pagalbininkė ir kambariokė eksperimentiniame Laiko ministerijos projekte, kuris atrinktuosius iš skirtingų istorinių epochų perkelia į dvidešimt pirmą amžių. Tai mokslinės fantastikos istorija.

Dvidešimt pirmo amžiaus Londone atsidūręs Viktorijos laikų Arkties tyrinėtojas sutrikęs traukia vieną cigaretę po kitos klausydamasis „Spotify“ ir mokosi politinio korektiškumo. Tai komedija.

Tvankią vasarą, kai šešėliai tampa vis ilgesni ir pavojingesni, du žmonės, nepaisydami visų sunkumų, įsimyli. Tai romantika.

XIX a. Arkties tyrinėtojas komandoras Gremas Goras ir Adelė vadinama „grandimi“, susitinka projekte, kuris peržengia laiko ribas. Kai jų santykiai iš grynai profesinių virsta kažkuo daugiau ir pradeda atsiskleisti nemalonios tiesos, jiems tenka susidurti su projekto, kuris juos suvedė, realybe. Ir atsakyti į svarbiausią klausimą: ar meilė gali pakeisti istorijos tėkmę?

Vaikams nuo 9 metų.

Laikas sugrįžti į Salyną, į magijos ir neįtikėtinų būtybių pasaulį, kur nuotykiai ir išbandymai tyko už kiekvieno kampo. Šioje įspūdingoje, milijonus sužavėjusioje epinės fantastikos knygoje susipina senovinės pilies intrigos, drakonų likimai, kerštas, drąsa ir nepalaužiamas ryžtas siekti teisingumo.

Keliauk su mumis.

Teisingumas turi nugalėti.

Kristoferį Foresterį netikėtai pažadina mažutis drakonas, kramsnojantis jo veidą, ir berniuko širdis suspurda iš džiaugsmo. Jau kelis mėnesius Kristoferis svajoja grįžti į Salyną – paslėptas salas, kuriose tebegyvena mitinės būtybės.

Kristoferis net neįtaria, kas jo laukia! Jam teks leistis į gelbėjimo misiją ant sfinkso nugaros ir lįsti į drakonų urvą. Pakeliui jis sutiks paukščių pulko lydimą mergaitę Anę, su ką tik išsiritusiu paukščiuku kišenėje ir nepasotinamu teisingumo troškimu širdyje...

„Man labai patinka Katherine Rundell kūryba... Skaitytojai su džiaugsmu čiups šią jos knygą.“

Philip Pullman

„Neįtikėtinos būtybės. Užnuodyta karalystė:

• Knyga jauniesiems nuotykių ieškotojams.

• Skatina būti drąsius, ieškoti atsakymų ir vertinti draugus.

• Ryškūs ir įtaigūs personažai.

• Meistriškai sukurtas fantastinis pasaulis ir puikiai parašyta istorija lavina literatūrinę nuovoką ir skonį.

Katherine Rundell (g. 1987) – milijoniniais tiražais leidžiamų bestselerių autorė, kurios romanai vaikams laimėjo Waterstones vaikų knygų prizą, Blue Peter, Costa vaikų knygų apdovanojimus ir daugelį kitų. Ji rašo ir vaikams, ir suaugusiesiems. Katherine Rundell yra Šv. Kotrynos koledžo Oksforde narė, o tarp jos kūrinių suaugusiesiems yra Super-Infinite knyga, laimėjusi Baillie Giffordo premiją. Pasitaiko, kad vėlai vakare Katherine Rundell laipioja Oksfordo stogais.

„Labai ilgai dienos slinko visiškai vienodos, paskui aš pradėjau mąstyti,
ir viskas pasikeitė.“

Belangėje erdvėje, įkalintos narve, gyvena keturiasdešimt moterų. Nuolat stebimos sargybinių vyrų, jos nenutuokia, kaip čia pateko, neturi laiko pojūčio, jų prisiminimai apie buvusį gyvenimą beveik išblėsę.

Negęstančiai lempos šviesai trinant ribą tarp dienos ir nakties, bėgant nesuskaičiuojamiems metams, jauniausioji iš visų mergina, atsiskyrusi nuo kitų, gūžiasi kampe. Greitai ji taps jų visų pabėgimo priežastimi. Pabėgimo į keistą ir nepažinų pasaulį, kuris jų visų laukia anapus.

„Mažas stebuklas.“
The New York Times

„Niuansuotas žmogiškojo gyvenimo apmąstymas.“
New York Review of Books

„Intriguojantis ir tamsus minties eksperimentas.“
The Times

„Lygintina su Franzo Kafkos ir Ursulos K. Le Guin kūryba.“
Booklist

„Pasakojimas, žiaurumo ir susvetimėjimo akivaizdoje alsuojantis viltimi ir žmogiškuoju orumu.“
Megan Hunter

Jacqueline Harpman (Žaklina Harpman, 1929–2012) – žydų kilmės belgų rašytoja ir psichoanalitikė. Sukūrė daugiau kaip 15 kūrinių. Buvo apdovanota ne viena literatūros premija, įskaitant ir „Prix Médicis“. Distopinis romanas „Aš, nepažinusi vyrų“ prancūziškai pirmąkart pasirodė 1995-aisiais ir pateko į „Prix Femina“ finalą. Pastaraisiais metais kūrinys iš naujo atrastas daugelio skaitytojų, o „The Guardian“ jį įvardijo „Z kartos „Tarnaitės pasakojimu“.

Rachel Gillig „Dvi persipynusios karūnos“. Serijos „Vienas tamsus langas“ 2 dalis

Juodosios magijos pavergta, tirono karaliaus valdoma Klystkelių karalystė atsidūrė pavojuje. Elspeta su Varnu surinko beveik visas Apvaizdos kortas, bet vis dar nerado pačios svarbiausios – Dviejų Alksnių. Kad iki Saulėgrįžos rastų paskutinę Kortą ir išgelbėtų savo namus, jie turės įžengti į grėsmingą migloje skendinčią girią. O kelią per ją žino tik Košmaras, kuris dalinasi kūnu su Elspeta.

Tačiau dabar dalintis jis nebenori.

Čia persipina pavojingi nuotykiai, meilė ir baugios paslaptys. Ant kortos pastatyta Klystkelių karalystės ateitis. Antroji serijos „Vienas tamsus langas“ dalis nepaliks abejingų.

„Tiršta migla, mylimi ir nekenčiami veikėjai ir paslaptinga magija – iš viso to nepriekaištingai sudėliota scena, kurioje rutuliojasi iš kojų verčianti meilės istorija. „Vienas tamsus langas“ įtraukia nuo pat pirmojo sakinio ir pritrenkia pabaiga.“

Hannah Whitten, „New York Times“ bestselerio „For the Wolf“ autorė

„Užburiantis pasakojimas apie meilę, paslaptis ir žavias pabaisas parašytas turtinga, gyva kalba. Rachel Gillig kūrinys mane pavergė.“

Lyndall Clipstone, romano „Lakesedge“ autorė

„Jaudinančioje, tamsioje, mįslingoje, pavojingos magijos kupinoje knygoje „Vienas tamsus langas“ rasite visko, kuo žavi fantastika – ir ne tik.“

Alisson Saft, knygos „A Far Wilder Magic“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.