Fantastika, distopijos, utopijos

„Nė vieno draugo kairėje, vien priešai dešinėje. Tad tvirtai atsistojusi žvelgiu tiesiai priešais. Į savo būsimąjį vyrą.“

Dešimt metų Mizerė Lark, galingiausio Vampyrų tarybos nario dukra, praleido įkalinta tarp Žmonių. Dešimt metų ji tarnavo kaip Garantas, kad Žmonės ir Vampyrai gyvens taikoje. Tačiau, vos atgavus laisvę, Mizerei ir vėl gresia būti paaukotai. Tik šįsyk ne Žmonėms, o nuožmiausiems Vampyrų priešams – Vilkolakiams. Išrinktai nuotakai nelieka nieko kito, tik sutikti.

Lou Morlandas – Vilkolakių galva, galingas ir pavojingas Alfa, valdantis savo gentainius tvirta, bet teisinga ranka. Santuoka su Vampyre jam – tik politinis sprendimas. Tačiau savo nuotaka Lou nepasitiki ir įdėmiai seka kiekvieną Mizerės žingsnį. Akivaizdu, kad tas kankinantis įtarumas nėra iš piršto laužtas...

Trys jau keletą šimtmečių kovojančios padermės, politinių išskaičiavimų nulemta santuoka ir du prisiekę priešai, slapčia negalintys vienas nuo kito atitraukti akių. Galbūt iššieptos iltys ir išskėsti nagai slepia šį tą daugiau, nei tik norą perrėžti vienas kitam gerklę?..

„Vampyrų ir vilkolakių „Romeo ir Džuljeta.“ 
Ruby Dixon, rašytoja

„Hazelwood yra pati fantastiškiausia romantinių istorijų kūrėja.“
Christina Lauren, „(Ne)viskas įskaičiuota“ autorė

Ali Hazelwood (Eli Heizelvud) – „The New York Times“ bestselerių autorė, neuromokslininkė. Gimė Italijoje, gyveno Vokietijoje ir Japonijoje, paskui persikėlė į JAV, kur įgijo neurologijos mokslų daktaro laipsnį. Jai patinka bėgioti, valgyti pyragaičius ir su savo vyru bei katėmis žiūrėti mokslinės fantastikos filmus. „Nuotaka“ – pirmasis Ali Hazelwood romantinės fantastikos kūrinys, nukeliantis skaitytojus ir skaitytojas į Žmonių, Vampyrų ir Vilkolakių pasaulį, kur neslūgstanti įtampa ir uždeganti meilė nuolat žengia koja kojon. 2024-aisiais romanas tapo „The Sunday Times“ bestseleriu.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

„Ryškus, turtingas, daugiasluoksnis ir nepaprastai įtraukiantis.“ – Daily Express

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų serija „Ledo ir ugnies giesmė“, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu ir įkvėpusia milžiniško populiarumo sulaukusį televizijos gigantės HBO serialą „Sostų karai“.

Septynių Karalysčių ateitis dar niekada nebuvo tokia trapi.

Lanisterių valdžia Septyniose Karalystėse kybo ant plauko. Tėvą nužudęs Tirionas Lanisteris priverstas bėgti iš Karaliaus Uosto, o jo sesuo karalienė Sersėja įkliuvo į savo pačios paspęstas pinkles. Šiaurėje kovos trimitus pučia pretenzijų į Geležinį sostą neatsisakantis Stanis Barateonas, Nakties sargyba 998-uoju lordu vadu išrinko Vinterfelo lordo Edardo Starko pavainikį sūnų Joną Snou, o rytuose dulkių ir mirties mieste sparnus išskleidė Daneiris Targarien galios simboliais tapę drakonai.

Nė vienas pretendentas į sostą nėra saugus. Aršūs konfliktai, beatodairiškos išdavystės, nesibaigianti nusikaltėlių ir šventikų, kareivių ir beveidžių žudikų, kilmingųjų ir vergų kova kelia grėsmę net ir galingiausiems valdovams. Išgyvenusieji taip pat nesijaus ramūs, nes iš tolimos šiaurės atslenka tamsos kariauna. Akistata su ja gali tapti paskutiniu Septynių Karalysčių istorijos aktu.

Penktojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas tęsia didingiausią šių laikų fantastinį epą, nuosekliai vesdamas pagrindinius veikėjus klaidžiais ir nenuspėjamais Vesteroso istorijos keliais. 2011 m. išleista knyga „Šokis su drakonais“ tapo „New York Times“ bestseleriu, taip pat buvo įvertinta 2012 m. prestižiniu „Locus“ apdovanojimu už geriausią fantastikos romaną.

„Šokis su drakonais“ yra penktoji serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knyga ir neabejotinai pati geriausia.“ –TIME

Jaunimui nuo 15 m. 

Žaidimas įveiks tave, jei nespėsi įveikti jo pirmas.

Per egzaminus susimovusiam ir savo vietos nerandančiam Sebui nelabai sekasi realybėje, užtat žaidimų pasaulyje jis nardo it žuvis vandenyje. Gavęs kvietimą į pogrindžio klubą „Kalista“, kur renkasi ekstravagantiška publika, kala muzika, tvieskia lazeriai, Sebas žengia į esporto pasaulį. Žaidimas „Sono Electrum“ pranoksta viską, ką jam yra tekę išbandyti, o klube galima ne tik žaisti, bet ir užsidirbti. Jei tik laimėsi. O tai ne taip paprasta, kaip pasirodo iš pradžių. „Kalistoje“ verda intrigos, tvarkomi nešvarūs reikalai ir vyksta kažkas keisto...

Žaidimas įsikimba į Sebą taip stipriai, kad jam su realybe dorotis vis sunkiau. Bet ir žaidimo pasaulis nelepina – norėdamas išlikti, jis turės įveikti pavojingiausią priešą, kokį tik gali įsivaizduoti. Jei pralaimės... praras viską. 

„Sono Electrum“ – šiurpulį keliantis mokslinės fantastikos trileris jaunimui, kurio pasaulis atrodo pernelyg artimas mūsų tikrovei... 

Ar išdrįsi pažaisti?

Knygos rankraštis 2024 m. laimėjo leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros konkursą.

Justina Kapeckaitė – rašytoja fantastė, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos fanstastų bendruomenės veiklose. Ji yra išleidusi dvi knygas. Pirma knyga – fantastinis romanas „The Sign“, pasirašyta Monokuro Yun slapyvardžiu, – buvo išleista angliškai. Distopinis romanas „Tyroji aušra“ dalyvavo Metų knygos rinkimų paauglių kategorijoje. O naujausia knyga – „Sono Electrum“.

Skaitytojams nuo 9 m. 

Naujas epinis fantastinis kūrinys, parašytas tikros pasakojimo meistrės, nugabens į pasaulį, pranoksiantį lakiausią fantaziją.

Kai Kristoferis iš slapto ežero išgelbėja skęstantį grifono jauniklį, gyvenimas apsiverčia. Kristoferis leidžiasi į nuotykį, kuris nuves jį į niekur žemėlapiuose nepažymėtą salyną, kur tūkstančius metų gyveno įvairiausios magiškos būtybės. Iki šiol... Čia Kristoferis susipažįsta su Mal, kuriai reikia jo pagalbos. 

Keliaudami per salas jiedu bando išsiaiškinti, kodėl magija blėsta, o stebuklingos būtybės staiga ėmė mirti. Jie bendrauja su sfinksais, kovoja su krakenais ir derasi su drakonais. Kuo daugiau jie sužino, tuo darosi aiškiau: niekas, be jų, negali to ištaisyti. Jei nori išgelbėti Salyną, Mal ir Kristoferis turės tai padaryti patys.

„Man labai patinka Katherine Rundell kūryba... Skaitytojai su džiaugsmu čiups šią jos knygą.“

Philip Pullman

„Neįtikėtinos būtybės:

• Knyga jauniesiems nuotykių ieškotojams.

• Skatina būti drąsius, ieškoti atsakymų ir vertinti draugus.

• Ryškūs ir įtaigūs personažai.

• Įtraukiantis fantastinis pasaulis.

Katherine Rundell (1987) – milijoniniais tiražais leidžiamų bestselerių autorė, kurios romanai vaikams laimėjo Waterstones vaikų knygų prizą, Blue Peter, Costa vaikų knygų apdovanojimus ir daugelį kitų. Ji rašo ir vaikams, ir suaugusiesiems. 

Skaitytojams nuo 12 m.

Talentingasis bestselerių autorius Christopheris Paolinis sugrįžta į skaitytojų pamėgtą Eragono pasaulį su įspūdinga epine fantastine istorija, kuri prasideda praėjus metams po „Paveldėjimo“ ciklo įvykių. „Murtagas“ prikaustys tiek skaitytojus, pirmą kartą panirsiančius į Eragono pasaulį, tiek į jį sugrįžtančius.

Pasaulis nebesaugus Drakono Raiteliui Murtagui ir jo drakonui Dygliui. Blogasis karalius nuverstas, ir jiedviem tenka atsakyti už tai, kokį vaidmenį, kad ir nenoriai, atliko valdant tironui. Dabar jie nekenčiami ir vieniši, ištremti į visuomenės paraštes. 

Net ir stojus taikai, šešėliuose šnibždama apie keistus nutikimus Alagezijos pakraščiuose, dvelkiančiuose siera, ir Drakono Raitelis panūsta išsiaiškinti tiesą. Kelionėje po pažintas ir dar neištirtas žemes Murtagas ir Dyglys turės panaudoti visus savo ginklus – nuo magijos iki jėgos, – kad surastų ir pergudrautų paslaptingą raganą... kuri yra kur kas galingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. 

Vienas iš skaitytojų mėgstamiausių „Paveldėjimo“ ciklo personažų Murtagas pasaulyje, kuris jį atstūmė, turės atrasti, kas jam dar liko svarbaus. 

„Užburiančios fantastikos rašytojas“ – The Boston Globe

Christopher Paolini – „Paveldėjimo“ ciklo („Eragonas“, „Vyriausiasis“, „Ugnies kardas“, „Paveldėjimas“) autorius. Eragono pasaulio ir Fraktalinės visatos kūrėjas. Pasiekė Gineso rekordą kaip jauniausias bestselerių serijos autorius. Australijos kariuomenėje įgijo snaiperio kvalifikaciją. Škotijos dvarininkas. Pakliuvo į susišaudymą... ne kartą. Vaikystėje Aliaskoje jį persekiojo briedis. Kennetho ir Talitos pirmagimis. Jo vardas įrašytas Marse. Vyras. Tėvas. Užduodantis klausimus ir pasakojantis istorijas.

Daugelio tarptautinių bestselerių autorius George’as R. R. Martinas pavergė milijonų skaitytojų širdis fantastine penkių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ serija, pasklidusia po pasaulį didesniu nei 90 milijonų tiražu.

 „Tokio didingo kūrinio vertėjo palaukti.“ Entertainment Weekly

Lanisteriai įsitvirtino Karaliaus Uoste, Geležiniame soste sėdi mažasis Tomenas, o už jo nugaros stovi valdinga karaliaus motina Sersėja. Iš Septynias Karalystes siaubusio karo liepsnos liko tik rusenančios žarijos, tačiau taikos ir ramybės metas dar neatėjo. Dorno Marteliai ir Vinterfelo Starkai pasirengę atkeršyti už savo mirusiuosius, Geležies salose piratų pajėgas telkia naujasis geležinių karalius Euronas Varnaakis, o Vesterose knibžda kraugerių žudikų ir plėšikų būriai.

Mirtina grėsme alsuoja ir prie ledinės Sienos su savo antgamtine kariauna artėjantys Kiti. Iš Šiaurės į Vesteroso pietuose esantį Senmiestį skubantis Nakties sargybos meisteris Samvelis Tarlis Citadelės mokslinčių knygose tikisi rasti atsakymus, padėsiančius nugalėti mirusiuosius. Tačiau gyviesiems skirto laiko atsargos negailestingai tirpsta, o virš brolžudiškų kovų nualintos žemės tvyro pragaišties šešėliai.

Ketvirtojoje serijos „Ledo ir ugnies giesmė“ knygoje George’as R. R. Martinas visą dėmesį sutelkia į įvykius Karaliaus uoste, Geležinėse salose, Dorne ir kitose Vesteroso vietovėse. Sumaniai išlaikydamas intrigą, autorius ruošia skaitytojus naujiems iššūkiams ir kraują stingdantiems siužeto posūkiams. 2005 m. išleista „Varnų puota“ tapo „New Yourk Times“ bestseleriu, taip pat buvo nominuota 2006 m. „Hugo“, „Locus“ ir Britanijos fantastinės literatūros premijoms.

„Martinas yra geriausias didingos epinės fantastikos tradicijos atstovas. Tiesą sakant, dabar būtų pats laikas paskelbti jį amerikietiškuoju Tolkienu.“ 

Time

Karūna gali atitekti tik vienam.

METAS VALSTYBĖS IŠDAVYSTEI.

Jusano karalius turi mirti.

Penki pavojingiausi šalies melagiai buvo paslaptingai sukviesti vienai bendrai misijai: nužudyti karalių dievą Juną. 

Jis to nusipelnė. Valdant jo negailestingai, nemirtingai rankai, aristokratai klesti, o vargšai ir nekaltieji yra įkalinami, sužlugdomi ar parduodami.

O dabar visi penki kalavijai ateis pas jį. Kiekvienas ragavo kartėlio – tarp jų samdomas smogikas, ieškantis atpirkimo, daili žudikė, trokštanti laisvės, net ir princas, ištremtas už savo žiaurius nusikaltimus. Nė vienas neįstengia atsispirti saldžiai, ledinei keršto vilionei.

Jie gali sutarti žudyti.

Gali sutarti išduoti.

Bet tiems penkiems žudikams, pasikausčiusiems apgavikams, melagiams ir išdavikams negana sukurti sąjungą. Norėdami išgyventi, jie turi išmokti pasitikėti vieni kitais. Jiems suartėjus, tarp grupelės narių gali įsiplieksti ir meilė... Ar tai neapsunkins misijos?

Juk karūna atiteks tik vienam.

Tegul laimi geriausias melagis.

Korėjos mitologijos įkvėpta greito tempo romantinė fantastika, nuo kurios neatplėšite akių iki paskutinio žodžio.

Mai Corland yra korėjiečių kilmės amerikietė teisininkė ir rašytoja, gimusi Seule ir įvaikinta Niujorke gyvenančios šeimos. Iš ten ji pabėgo nuo žiemos studijuoti Floridoje, Rolinso koledže ir Majamio universitete. Dėl daugelio abejotinų sprendimų ji šiuo metu vėl gyvena šaltyje su savo partneriu, vaikais ir auksine žuvele, kuri pergyvens juos visus. Kai nerašo, ją galima rasti miegančią arba prilipusią prie savo latės aparato. Mai rašo knygas vaikams ir jaunimui Meredith Ireland slapyvardžiu ir už jas yra pelniusi nemažai apdovanojimų. Jos serijos „Penki lūžę kalavijai“ pirma knyga vos pasirodžiusi tapo bestseleriu.

Elspetai reikia pabaisos. 

Bet gal pabaisa – ji pati?

Kad išgyventų niūrioje, miglos supamoje Klystkelių karalystėje, Elspetai Ožekšnei reikia ne vien sėkmės – jai reikia pabaisos. Pavadina jį Košmaru – tą nenuspėjamą padarą, apsigyvenusį jos galvoje. Jis ją gina. Jis saugo jos paslaptis. 

Bet viskas turi savo kainą, o ypač magija. 

Vieną vakarą girios kelyje sutikus paslaptingą plėšiką, Elspetos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Pakliuvusi į šešėlių ir išdavysčių pasaulį, mergina prisideda prie pavojingo žygio išgelbėti Klystkelius nuo juodosios magijos užkrato. Deja, paaiškėja, kad plėšikas – tai paties karaliaus sūnėnas, pavojingiausių Klystkelių vyrų kapitonas, karalystės išdavikas ir... jiedu negali vienas kitam atsispirti. 

Tamsus, turtingas maginės fantastikos romanas apie merginą, kuriai teks išgelbėti karalystę išlaisvinus savyje slypinčią pabaisą.

„Detaliai sukurtas tamsus pasaulis, kuris skaitytojui iš karto atrodo pažįstamas, savitas ir geidžiamas.“  Chicago Review of Books

„Vaizdingas, šiurpus pasakojimas... R. Gillig suteikia naujų spalvų gerai pažįstamiems fantastikos pasauliams.  Paste Magazine 

 „Ši kerinti tamsi pasaka apie kraują, įtūžį ir kartų pasirinkimą nunešė į migloje skendinčias girias, kupinas pavojų ir meilės.“ Davinia Evans, knygos „Notorious Sorcerer“ autorė

Rachel Gillig gimė ir užaugo Kalifornijos pakrantėje. Baigusi literatūros teorijos ir kritikos studijas Kalifornijos Deiviso universitete, dabar rašo bei mokytojauja. Autorė mėgsta gulėti apsisupusi antklodėmis ir mintyse kurti naujus romanus, dar jai patinka sodininkauti arba vaikštinėti su savo vyru, sūnumi ir pudeliu Wally. Ne viena jos knyga jaunimui pateko į „New York Times“ bestselerių sąrašą.

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke’o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

 Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.

 Harold Bloom, literatūros kritikas

Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.

„The Boston Globe“

Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.

David Mitchell, rašytojas

https://itraukiojileidyba.lt/cert/7a855492-2cc8-45a8-94c4-aa61471523fa.html

„Sunrise on the Reaping is a propulsive, heart-wrenching addition to The Hunger Games, adding welcome texture to the cruel world of Panem. This is the project of dystopian fiction: to shine a light in tyranny's greasiest corners and show how people – ordinary, determined human beings – might take it apart.“

New York Times

„Collins is an excellent writer, and there are moments of surprising lyricism. Sunrise on the Reaping contains enough both to snare new readers and to satisfy the most bloodthirsty fan.“

Guardian

When you've been set up to lose everything you love, what is there left to fight for? As the day dawns on the fiftieth annual Hunger Games, fear grips the districts of Panem. This year, in honour of the Quarter Quell, twice as many tributes will be taken from their homes.

Back in District 12, Haymitch Abernathy is trying not to think too hard about his chances. All he cares about is making it through the day and being with the girl he loves. When Haymitch's name is called, he can feel all his dreams break.

He's torn from his family and his love, shuttled to the Capitol with the three other District 12 tributes: a young friend who's nearly a sister to him, a compulsive oddsmaker, and the most stuck-up girl in town. As the Games begin, Haymitch understands he's been set up to fail. But there's something in him that wants to fight .

. . . and have that fight reverberate far beyond the deadly arena.

Four books, five films and one worldwide phenomenon, The Hunger Games original trilogy changed the face of global YA and The Ballad of Songbirds and Snakes was an instant number one bestseller (Nielsen Bookscan, May 2020). All four of the Hunger Games novels have been made into major feature films, starring Jennifer Lawrence, Josh Hutcherson, Liam Hemsworth, Rachel Zegler, Tom Blyth and Peter Dinklage. A feature film for Sunrise On the Reaping – the fifth book in the Hunger Games series – is slated for November 2026 OTHER BOOKS IN THE SERIES The Hunger Games The Hunger Games illustrated edition released in October 2024 Catching Fire Mockingjay The Ballad of Songbirds and Snakes.

„USA Today“, „New York Times“, „Publishers Weekly“ ir daugelio kitų leidinių bestseleris 

„Ji neverkia, taigi, Plutarchas negaus ašaringo atsisveikinimo scenos. Nei ji, nei aš joje nedalyvausime. Jie nepanaudos mūsų ašarų savo pramogoms.“

Aukų dienos rytą šešiolikmetis Heimičas Abernatis trokšta tik vieno – dar metus prasmukti nepastebėtas, o paskui jaukiai praleisti popietę su mylima mergina Lenora Dav. Tačiau nuvyti mintis apie padvigubėjusią grėsmę pakliūti tiesiai į areną sekasi sunkiai: 50-osios Mirties žaidynės šiemet iš kiekvienos apygardos pareikalaus keturių paaukotųjų. Tad ceremonijoje išgirdęs garsiai tariamą savo vardą Heimičas susiduria su žiauria realybe. Vos per akimirką jis netenka visko: mamos, mažojo brolio, Lenoros Dav, namų...

Traukiniu su kitais trimis paaukotaisiais – pirmąja vaikystės meile Luela Makoj, augalotu lažybų tarpininko sūneliu Vajetu Kelou ir didžiausia miesto pasipūtėle Meisile Doner – išsiųstas į Sostinę, kur tenka kentėti nesibaigiančius pažeminimus, Heimičas po truputį pradeda suvokti, kad jo negailestinga ateitis jau suplanuota Panemo galingųjų. Ir laimėti jam neskirta. Bet kažkas širdyje jį gena į priekį, reikalauja nepasiduoti ir kovoti iki galo... ne tik arenoje, bet ir toli už jos ribų. Net jei saulė nebepatekės, negalima leisti prezidentui Snou ir vėl triumfuoti.

„Collins, kaip visada, – tiesiog be priekaištų.“
People

„Kai manai, kad jau viską žinai ir niekas nebenustebins, „Aukų dienai auštant“ užvaldo ir vienu šuoliu įveikia, atrodytų, neįmanomą misiją – prilygti ankstesnėms serijos knygoms.“
ELLE

Suzanne Collins (Siuzan Kolins) – pasaulį sudrebinusios knygų serijos „Bado žaidynės“ autorė. „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“ ir „Liepsnojantis įtūžis“ daugiau nei penkerius metus išliko „New York Times“ bestselerių sąraše, buvo skaitomos su neblėstančiu susidomėjimu, o 2012-aisiais pasirodė ir kino ekranuose. 2020-aisiais išleista trilogijos priešistorė „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“ gerbėjus ir gerbėjas nukėlė į prezidento Snou jaunystę, o naujausia serijos dalis pateikia gerai pažįstamo, tačiau visad paslaptingo Heimičo Abernačio – paaukotojo iš 12-osios apygardos – istoriją. Šiuo metu rašytojos kūriniai išversti į daugiau nei 50 pasaulio kalbų.

Ankstesnės serijos knygos: „Bado žaidynės“, „Pavojinga meilė“, „Liepsnojantis įtūžis“, „Sakmė apie strazdą ir gyvatę“.

AR DIEVŲ IŠRINKTOJI NUSILENKS KARALYSTĖS VALIAI, AR PAKLUS SAVO TROŠKIMAMS?

Penelafė nuo vaikystės neturėjo teisės nieko spręsti pati. Ji – Mergelė, dievų Išrinktoji. Eiliniai mirtingieji neturi teisės pažvelgti jai į veidą, negali jos liesti ar ištarti jai žodžio. Išrinktajai skirta tik paklusniai vykdyti vyresniųjų paliepimus ir nuolankiai laukti Įžengimo į dievų pasaulį dienos.

Tačiau Popei paklusti nėra lengva. Mergelės gyvenimas jai per vienišas, o jos dvasia – per maištinga. Mergina trokšta gyventi, patirti tai, ką patiria paprasti žmonės, ji mieliau kovotų, nei aptaisyta baltai klaidžiotų rūmų koridoriais. Galbūt todėl Popė nuolat rezga planus, kaip pasprukti iš užrakinto kambario ir slapčia pasinerti į šaltus ežero vandenis ar įsisukti į gaudžiančios užeigos linksmybes, kaskart vildamasi, kad jos nesučiups ir neišduos, o dievai atleis ir pasigailės.

Ribos tarp pareigos ir troškimų ima dar labiau eižėti, kai į rūmus atvyksta paslaptingas ir kerintis gintarinių akių sargybinis, turėsiantis saugoti Penelafę iki jos Įžengimo. Hokas Flinas Popę ir erzina, kelia jai nepaaiškinamą pyktį, ir... neapsakomai traukia paragauti to, kas Mergelei griežtai uždrausta. Tik pasirinkti Popei, ar atsispirti, ar pasiduoti Hoko vilionėms, laiko lieka vis mažiau: pasklidus gandams, kad į karalystę grįžo Tamsusis – tariamas nuversto karaliaus įpėdinis, – Mergelė privalo imtis jai skirto vaidmens ir išgelbėti karalystę nuo atslenkančios pragaištingos tamsos.

„Viliuosi, ši knyga jus pakerės, kaip pakerėjo mane! Patikėkit, vos pagalvojus apie Hoką ima svaigti galva!“
Sarah J. Maas

Jennifer L. Armentrout – pripažinta fantastinių knygų ir meilės romanų paaugliams bei suaugusiesiems autorė. Gyvena Vakarų Virdžinijoje, JAV, kur kartu su vyru yra įkūrę alpakų, avių ir ožkų ūkį. 2015-aisiais rašytojai diagnozuota reta genetinė liga. Viena iš galimų komplikacijų – visiškas apakimas. Sužinojusi tai, Armentrout nepasidavė, ji nusprendė skleisti žinią ir edukuoti visuomenę apie įvairių lygmenų aklumą. Tai tapo jos gyvenimo misija. Kaip ir romanų, kurių kaskart pasaulyje laukia milijonai skaitytojų, rašymas.

„Iš kraujo ir pelenų“ – pirmoji serijos „Kraujas ir pelenai“ knyga. 2020-aisiais ji pelnė „Goodreads“ geriausio meilės romano apdovanojimą.

Pasaulinė pardavimų sensacija!

STULBINAMAS PASAULIS, SUDĖTINGI CHARAKTERIAI, ĮTEMPTAS SIUŽETAS IR KERINTI ROMANTIKA.

Feirė – medžiotoja. Jai nieko nereiškia nudobti vilką ir iš jo atimti grobį. Tačiau, kaip visi mirtingieji, ji bijo negailestingų būtybių, tykančių anapus miško. Po vienos lemtingos medžioklės mergina sužino, kad nužudyto stebuklingo padaro gyvybė brangiai kainuoja – jos laisvę.

Įkalinta užkerėtame dvare priešų karalijoje Feirė gali laisvai po jį klajoti, bet sprukti atgal pas žmones – draudžiama. Jos pagrobėjo Tamlino kūnas nusėtas kovos randų, veidą slepia kaukė, bet veriantis žvilgsnis vis labiau traukia. Kai Feirės jausmai nustelbs visus įspėjimus, kurių prisiklausė apie jo padermę, ims kilti senovės blogio šešėlis.

FEIRĖ ARBA IŠSKLAIDO PRAKEIKSMĄ, ARBA AMŽIAMS PRARANDA TĄ, KURĮ MYLI.

Sarah J. Mass sukurtas pasakojimas užburs ir nukels į stebuklingų galių turinčių būtybių pasaulio pakraštį. Tai pirmoji naujos maginės fantastikos trilogijos dalis. 

Anksčiau knyga buvo išleista pavadinimu „Užkerėtas dvaras“.

Pašėlę nuotykiai tęsiasi antrajame Akmens ir Garo Miestų ciklo romane „Maro diena“. Laisvojo Vilniaus legatui Antanui Sidabrui nerimą kelia kraupų krovinį atvežęs traukinys, kuriame nebuvo mašinisto, Londono policija tiria genialaus chemiko mirties aplinkybes, į Konstantinopolį skuba ypatingą užduotį turintis samdomas žudikas, o paslaptinga ugniaplaukė moteris vien žvilgsniu pavergia vyrų širdis.

Paslaptys bus atskleistos, mįslingi kodai iššifruoti, bet išauš Maro diena – ir košmarai taps realybe, o akmenines pasmerkto miesto gatves užplūs Maro Vienuoliai.

Soboro durų angoje, galva kone remdamasi į staktą, stovėjo figūra, trimis galvomis aukštesnė už aukščiausią žmogų. Jos kūną slėpė ilgas juodas rūbas su plačiu gobtuvu, iš po jo žalia liepsna žybčiojo akys. Rankose figūra laikė plačius kirvius. „Ne, – staiga suvokė Sidabras, – tai kirviais baigiasi jos rankos!“

Kas būtų buvę, jeigu XX a. pradžioje Vilnius būtų ištrūkęs iš Rusijos imperijos gniaužtų ir tapęs laisvuoju Aljanso miestu – progreso, mokslo ir mistikos centru?..

Pirmajame lietuviškame stimpanko žanro romane jūsų laukia pašėlę nuotykiai, kraupios žmogžudystės, sudėtingos intrigos, kvapą gniaužiančios kautynės ant žemės, po žeme ir danguje, alchemikų paslaptys ir istorinės asmenybės visai kitu, nei kad buvo realiame gyvenime, amplua. Ar sugebės Vilniaus legatas Antanas Sidabras, Universiteto alchemikas Jonas Basanavičius ir atsiskyrėlis mokslininkas Nikodemas Tvardauskis apginti kunigaikščio Gedimino miestą, kai jam grės didžiausias pavojus.

Kai juodžiausią naktį išmuš VILKO VALANDA...

Pajutusios kraują žiurkės visai pašėlo – būriu metėsi prie savo aukos, tiesiog aplipo ją ir geležiniais kapliais įsikirto Solomonui į kojas. Berniukas pajuto veriantį skausmą, jo akys išsiplėtė iš siaubo, o iš burnos vėl išsiveržė klyksmas. Vaikis susvyravo ir būtų tėškęsis į žliugsinčius nešvarumus, o žiurkės pradėjusios kruviną puotą, bet staiga kažkas pasikeitė. 

– Aaaūūūūūū! – klaikus staugimas nusirito požeminiais Vilniaus tuneliais.

Didelių kančių sukėlęs karas tarp dviejų Fondų baigėsi. Laimėjusio Pirmojo Fondo mokslininkai nusprendžia grįžti prie kadaise Hario Seldono sukurto plano – pastatyti naują Imperiją ant senosios griuvėsių.

Vis pasigirsta gandų, kad Antrasis Fondas išliko ir ryžtingai nusiteikę antrafondiečiai rengiasi kerštui. Maištautojas Tarybos narys ir nebejaunas istorikas ištremiami iš Pirmojo Fondo ieškoti legendinės Žemės planetos ir išsiaiškinti, ar Antrasis Fondas išties tebegyvuoja, o nežinoma ir grėsminga jėga, regis, ima diriguoti įvykiams. Netrukus Pirmojo ir Antrojo Fondų atstovai susitiks lenktynėse link paslaptingosios Gajos planetos, artėdami ir prie paskutinio lemties posūkio pačiame Visatos pakraštyje.

„Fondo pakraštys“ – ketvirta kultinės amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo knygų serijos apie Fondą dalis. 1983-iaisiais šis mokslinės fantastikos romanas įvertintas Hugo ir „Locus“ premijomis.

„Nuostabus kūrinys, išlaikęs seriją pradėjusios trilogijos dvasią, bet stilistiškai platesnis ir brandesnis. Turbūt geriausia serijos knyga.“

Kirkus Reviews

EPUB sertifikatas: https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/69481efd-4fb2-4828-b395-39114429b642.html

„Aš nedaviau atsakymų. Aš stengiausi supurtyti skaitytoją, kad jis atsikratytų kai kurių išankstinių nuostatų, ir paskatinti jį mąstyti savarankiškai, sekti naujas drąsias teorijas. Taigi kiekvienas skaitytojas iš šios knygos gauna kažką skirtinga, nes atsakymus jis teikia pats... Tai kvietimas susimąstyti, o ne įtikėti.“ – Robert A. Heinlein

Pasirodęs 1961 metais, mokslinės fantastikos romanas „Ateivis svetimame krašte“ sulaukė didžiulio atgarsio ir prieštaringų vertinimų. Tai vienas visų laikų žymiausių ir skaitytojų mėgstamiausių mokslinės fantastikos kūrinių, aktualus iki šiol.

Prieš dvidešimt penkerius metus dingo pirmas į Marsą pasiųstas žmonių pilotuojamas erdvėlaivis, visi įgulos nariai buvo laikomi žuvusiais. Bet kai kas liko gyvas. Pasmerktame erdvėlaivyje gimęs ir marsiečių užaugintas Valentinas Maiklas Smitas nebuvo matęs nė vienos žmogiškosios būtybės, kol jį rado antros ekspedicijos į Marsą nariai. Jam pirmąsyk atvykus į Žemę, jauna ligoninės slaugytoja Džilė Bordman slapta prasmunka į Smito palatą ir kartu su juo išgeria stiklinę vandens: Žemėje tai paprasčiausias veiksmas, bet Marse – šventas ritualas. Nuo šiol ypatingo tarpusavio ryšio siejami Smitas ir Džilė turės kovoti, kad apgintų teisę mylėti.

Robertas A. Heinleinas (1907–1988) – XX a. amerikiečių rašytojas, kietosios mokslinės fantastikos kūrėjas, vadinamas šios krypties pradininku. Jis įvedė aukštus mokslinio, inžinerinio patikimumo standartus kūriniams ir į aukštesnį lygį pakėlė literatūrinius reikalavimus šiam žanrui. R. A. Heinleinas iki šiol yra vienintelis rašytojas, Hugo prizu apdovanotas keturis kartus. Kūrinys „Ateivis svetimame krašte“ buvo kritikuotas ir išbrauktas iš mokyklinių skaitinių sąrašo dėl laisvosios meilės ir gyvenimo komunoje elementų. Nepaisant to, romanas 1962 m. apdovanotas Hugo prizu, jis tapo ir pirmąja mokslinės fantastikos knyga, patekusia į „New York Times Book Review“ bestselerių sąrašą. Taip pat 2012 metais jos egzempliorius buvo eksponuojamas JAV Kongreso bibliotekos parodoje „Knygos, suformavusios Ameriką“.

EPUB sertifikatas:  https://sertifikavimas.elvislab.lt/cert/b6a87ab9-1f9d-46c9-b350-79e79d16da58.html

Galingiausiam iš titanų – saulės dievui Helijui – gimsta dukra Kirkė. Nors ir laikoma nimfa, veikiai pasirodo neturinti jokių dieviškų galių – nepaveldėjo jų nei iš ugniažvilgsnio tėvo, nei iš viliokės motinos okeanidės Perseidės. Keisto būdo, visų atstumta Kirkė tėvo rūmuose jaučiasi vieniša ir svetima, tačiau gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis jai pamilus mirtingąjį. Nerdamasi iš kailio, kad palenktų jo širdį, netikėtai atranda savo stiprybę – kerus, keliančius grėsmę net aukštiesiems dievams. Pabūgęs Helijas ištremia dukterį į negyvenamą salą Ajają, kur ši slapta tobulina gebėjimus ir pagaliau pasijunta laisva.

Tačiau pasaulis nepalieka Kirkės ramybėj: ją aplankiusi laimė užtraukia vienos kerštingiausių Olimpo deivių rūstybę. Kirkė privalo atremti virš savo mylimųjų pakibusią grėsmę ir išspręsti visą gyvenimą persekiojantį klausimą: ko vertas nemirtingumas, jei negali per amžius būti su tais, kuriuos brangini?

„Kirkė“ – ryškių veikėjų ir užburiančios kalbos pasakojimas apie šeimos susipriešinimą, dievų intrigas, sąžinę ir atsakomybę už savo klaidas, apie nepaprastą moters valią ir motinos meilę, stiprybę, pasiaukojimą ir pergales vyrų pasaulyje.

„Drąsi feministinė klasikinio mito interpretacija.“
O Magazine

„Kerintis pasakojimas apie paprastą ir sykiu ypatingą moters deivės gyvenimą.“
Eimear McBride

Madeline Miller (Madelina Miler, g. 1978 Bostone, JAV) įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje. Jos pirmas romanas „Achilo giesmė“ 2012 m. pelnė „Orange Prize for Fiction“ (dabar – „Women's Prize for Fiction“) literatūros premiją. „Kirkė“, antras autorės romanas, vos pasirodžiusi iškart užkopė į pasaulio bestselerių viršūnes, susižėrė ne vieną literatūros apdovanojimą. Romanas įtrauktas į trumpąjį 2019 m. „Women's Prize for Fiction“ sąrašą ir išverstas į daugiau kaip 25 kalbas.

Airija. Postpandeminis Dublinas. Įvedama nepaprastoji padėtis, šalis grimzta į represinį režimą, visuomenė – ant žlugimo ribos. Beveik akimirksniu keturių vaikų motinos Eilišės realybė virsta košmaru – pradingus jos vyrui, o vėliau ir vyriausiajam sūnui, moteris supranta, kad įprastos kasdienybės ir laisvos šalies, kurioje gyveno, nebeliko.

Tarsi be pauzių besivystančiu siužetu skaitytojas įtraukiamas į klaustrofobišką, dusinančią atmosferą, kurioje išgyventi bando Eilišė, kovodama už savo vaikų saugumą. Tai yra ne tik Airijos kritika – kūrinys kalba apie šių laikų konfliktus ir pabėgėlių krizę visame pasaulyje. 2023 m. knyga apdovanota prestižine „Booker“ premija ir yra vertinama kaip svarbus įspėjimas apie tai, kas gali nutikti, jei visuomenė taptų politiškai apatiška.

Paulas Lynchas yra apdovanojimų pelnęs romanų Beyond the Sea, Grace, The Black Snow ir Red Sky in Morning autorius. Be kitų ap¬dovanojimų, jis yra pelnęs „Kerry Group Irish Novel of the Year Award“ ir Prancūzijos „Prix Libr’a“ Nous už geriausią užsienio romaną. Jo knygos patenka į įvairių tarptautinių premijų trumpuo¬sius sąrašus, tarp jų – „Prix Jean Monnet“ už Europos literatūrą, „Prix du Meilleur Livre Etranger“, „Prix Litterature-Monde“ ir Walterio Scotto vardo premijų. Rašytojas gyvena Dubline.

Vaikams nuo 9 metų

PAJUSK MAGIJĄ. IŠKERĖK KAI KĄ NEĮMANOMO.

Kai Bitsės tėtį pagrobia moteris su milžinišku žiurkėnosiu, jai su geriausiu draugu Košu ima vertis slaptas pasaulis, pilnas keistų, galingų žvėrių, vadinamų magikorais. Kiekvienas žvėris čia iškerimas iš jausmų energijos ir yra vis kitoks... 

Naudodamiesi galinga žvėrių knyga „Magikalija“, draugai turi kuo greičiau išmokti patys iškerėti žvėris, kad, sekdami pėdsakais, vedančiais per visą pasaulį, suspėtų išgelbėti Bitsės tėtį. Laikas tiksi!

Įspūdinga fantastinė nuotykių serija, kurioje gausu magiškų būtybių, slaptų organizacijų ir įtampos kupino veiksmo. Nereali naujiena visiems „Fantastinių gyvūnų“ gerbėjams!

„Pabaisiškai smagus nuotykis“

Andy Sagar

„Magicalia. Stebuklų lenktynės“:

• Ugdo fantaziją ir skatina atkaklumą

• Ragina niekada nenuleisti rankų ir pasinerti į nuotykį siekiant tikslo

• Puikios iliustracijos žadina smalsumą ir norą skaityti toliau

• Patiks jauniesiems nuotykių ir magijos gerbėjams

Jennifer Bell gimė ir užaugo Londone, Jungtinėje Karalystėje, kur dirbo knygyno darbuotoja, kol nusprendė tapti vaikų rašytoja. Dabar ji atsidėjusi tik šiam darbui ir kuria nuotykių ir vaizduotės kupiną fantastiką vaikams.

Audio Mergelių tyla

„Mes išgyvensim – mūsų dainos, mūsų pasakos. Jie niekada nepajėgs mūsų pamiršti. Daug dešimtmečių po to, kai mirs paskutinis prie Trojos kovojęs vyras, jų sūnūs prisimins dainas, kurias jiems dainavo trojėnės motinos. Liksime jų sapnuose – ir jų baisiausiuose košmaruose.“

Kai per legendinį Trojos karą karalienės Briseidės miestą užkariauja graikai, jos gyvenimas dūžta į šipulius. Miesto karalienė tampa belaisve, laisva moteris – verge, kuri atitenka karžygiui Achilui kaip karo grobis. Ir ji toli gražu ne vienintelė. Per ilgus žiauraus karo metus galybė moterų išvaromos iš savo namų ir paimamos priešų nelaisvėn.

„Mergelių tyla“ – Homero „Iliados“ įkvėptas romanas, suteikiantis balsą Trojos karo moterims. Per Briseidės pasakojimą veriasi universalus karo skriaudas patyrusios moters likimo žemėlapis – nutildytos, prievartautos, bet siekiančios laisvės ir teisės būti išgirstai.

„Iki šiol svarbiausias šiame amžiuje parašytas romanas, paremtas „Iliada“.“
Prof. Edith Hall

„Retai kada kūrinyje, kurio veiksmas vyksta prieš tūkstančius metų, taip skambiai atliepiami šių dienų įvykiai, bet puikiojoje knygoje „Mergelių tyla“ būtent tai ir padaroma.“
Bookseller

„Man labai patiko šis kūrinys – dėl savo meistriškumo ir to, kaip nuostabiai jame atgyja antikinis pasaulis.“
Diana Gabaldon

„Jautri Trojos karo interpretacija iš moterų perspektyvos.“
Kate Atkinson

Audio Trojos moterys

Troja krito. Bet jos moterys – ne.

Nugalėję trojėnus, triumfuojantys graikai laukia tinkamo vėjo, kad galėtų grįžti namo. Tačiau tūžmingas keistas vėjas nerimsta, nes dievai užsirūstinę. Graikai nekantrauja, ima vaidytis tarpusavyje, priversti stovyklauti prie tamsaus, pačių sunaikinto miesto, nelaisvėje laikydami savo karo trofėjus – Trojos moteris.

Kadaise buvusi karalienė ir Achilo vergė Briseidė, nors įkalinta, sudaro sąjungas su kuo tik pajėgia. Laikosi išvien su kitomis belaisvėmis Kasandra, Amina, Hekabe. Ir vis ryškiau ima matyti būdą atkeršyti...

„Trojos moterys“ – graikų mitų įkvėptas kūrinys, tęsiantis Pat Barker romane „Mergelių tyla“ nagrinėjamą karo skriaudas patyrusios moters likimo temą ir klausiantis, kas vyksta, kai pasibaigia karas. Kaip toliau klostosi nepaprastai tvirtų, drąsių, sumanių, laisvės trokštančių moterų gyvenimai.

„Meistriška Homero „Iliados“ feministinė interpretacija.“
Publishers Weekly

„Šis Trojos moterų istorijos tęsinys – tai žmogaus, kurį nutildė istorija, pergalė.“
Refinery29

Pat Barker (Patė Barker, gim. 1943) – anglų rašytoja ir istorikė, „Booker Prize“ premijos laureatė, apdovanota garbingu Britanijos imperijos ordinu, teikiamu ir už indėlį į menus. Autorė parašė penkiolika knygų. Romanas „Mergelių tyla“ („Baltos lankos“, 2022) buvo įtrauktas į 2018 m. „Costa Book Awards“ ir 2019 m. „Women' Prize for Fiction“ premijų trumpuosius sąrašus. 2021 m. romaną „Trojos moterys“ dienraštis „Guardian“ išrinko metų knyga.

Audio Kol dar neatšalo kava

Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.

Keturi žmonės susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę, kad patirtų tai, ko gailisi nepatyrę. Sėkminga karjeristė Fumiko nori pasikalbėti su ją palikusiu mylimuoju. Slaugytoja Kotakė bando rasti laišką, parašytą jai Alzheimerio liga sergančio sutuoktinio. Kaimyninio naktinio baro savininkė Hirai siekia paskutinįkart pasimatyti su savo seserimi. O kavinės savininko žmona Kei nusikelia į ateitį tikėdamasi susitikti su dukra, nors jos dar tik laukiasi. Bet keliauti laiku ne taip jau paprasta, yra nemažai taisyklių, kurių reikia laikytis. Ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava.

Širdį šildantis, ilgesingas ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas „Kol dar neatšalo kava“ nagrinėja seną kaip pats pasaulis klausimą: jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

„Aukso vertės romanas. Patiks visiems, kurie itin vertina žmogiškuosius ryšius.“
BookReporter

„Skatinantis susimąstyti ir kartkartėmis spaudžiantis ašarą kūrinys apie tai, ką vieni kitiems pasakytume, jei galėtume grįžti atgal.“
Palatinate

Audio Kol dar neišaiškėjo tiesa

Jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Siaurame Tokijo skersgatvyje, seno pastato rūsyje, jau daugiau kaip šimtmetį gyvuoja senovinė kavinukė. Joje ruošiama ypatinga kava – bet vyksta ir šis tas mįslingiau. Miesto legenda byloja, kad kavinėje galima keliauti laiku.

Nors keliaujant laiku reikia paisyti taisyklių, ir... grįžti į dabartį, kol neatšalo keliautojui laiku patiekta kava, antrame serijos romane „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ dar keturi kavinės lankytojai susivilioja leistis į tokią neįprastą kelionę:

Gotaro Čiba, norintis susitikti su prieš dvidešimt dvejus metus mirusiu draugu.

Jukio Mita, negalėjęs dalyvauti savo motinos laidotuvėse.

Kacukis Kurata, atėjęs iš praeities, kad darkart pamatytų mylimąją, kurios negalėjo vesti.

Pagyvenęs detektyvas Kijošis Manda, kuris savo žmonai taip ir neįteikė tos dovanos...

Šis ilgesingas, širdį šildantis ir nuostabiai slėpiningas pasakojimas nagrinėja seną išmintingą tiesą: kad galėtum judėti pirmyn, privalai susitaikyti su savo praeitimi.

Toshikazu Kawaguchi (Tošikadzu Kavaguči, gim. 1971) – japonų rašytojas, dramaturgas. „Kol dar neišaiškėjo tiesa“ – antrasis serijos „Kol dar neatšalo kava“ apie kavinę, kurioje galima keliauti laiku, romanas. Serijos knygų pasaulyje parduota per milijoną egzempliorių, o jos leidybos teises įsigijo daugiau kaip 30 šalių.

Audio Pirmojo asmens vienaskaita

„Ir štai aš čia. Pirmojo asmens vienaskaita: egzistuoju. Jei būčiau bent viename posūkyje pasirinkęs kitaip, galbūt dabar čia nesėdėčiau. Bet kas toks ten, tame veidrodyje?“

Aštuoniuose meistriškuose, suvokimą apie pasaulį plečiančiuose apsakymuose pirmuoju asmeniu kalba klasikinis Murakami pasakotojas. Nuo nostalgiškų atsiminimų apie jaunystės simpatijas, pamąstymų apie džiazą, klasikinę muziką ir aistringą meilę beisbolui iki sapniškų siužetų ir susitikimų su kalbančia, šaltą alų mėgstančia beždžione – šie pasakojimai trina ribas tarp įsivaizduojama ir tikra. Filosofiškose ir paslaptingose „Pirmojo asmens vienaskaitos“ istorijose jautriai ir išmoningai prisiliečiama prie amžinųjų klausimų apie meilę, vienatvę, mirtį, grožį, atmintį. Bene visos – su Murakami firminiu netikėto siužeto posūkio ženklu.

„Niekada nepabosta vis iš naujo pasinerti į Murakami pasaulį…“
Daily Telegraph

„Šių Murakami pasakojimų nesupainiosi su niekuo kitu… Kiekviename jų yra įžvalgų, kurios ilgam įsirėžia atmintin.“
Sunday Times

Audio Avies medžioklė

Tai – vienas magiškiausių Haruki Murakami romanų, lengvai prieinamas, tačiau nepaprastai sudėtingas, kaip ir visa Murakami kūryba. Hipnotizuojantis pasakojimo ritmas skaitytoją įsuka į, rodos, nereikšmingais buitiniais potėpiais piešiamą niūraus trisdešimtmečio gyvenimą.

„Taigi man dvidešimt devyneri. Dar pusmetis, ir Letoje bus nugrimzdę trys gyvenimo dešimtmečiai. Nieko, absoliučiai nieko nepalikę dešimtmečiai. Visa, ką užgyvenau, neverta nė grašio; visa, ką pasiekiau, neturi jokios prasmės. Suvedus balansą, man tiek ir telieka – tas pats nuobodulys. [...] Juk vis dėlto esu gyvas... Žinoma, geriausias indėnas – miręs indėnas. Tačiau man bet kokia kaina prisireikė gyventi toliau. Kam?“

Staiga veikėjo gyvenime viskas apsiverčia aukštyn kojom. Atsiranda draugė, kurios atidengtos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra draugas, kurio nuotrauka išmuša iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis. Virš viso to sklando maniakiška pasaulio užvaldymo idėja.

„Haruki Murakami „Avies medžioklė“ nepaleido. Įtraukė į savo pasaulį, tas avies paieškas, veik kaip kokie Umberto Eco tekstai. Ir nors pasiusk... [...] Tai prilygo totaliam apsvaigimui, kartais nejučia peraugančiam į kliedesius – ir aš ten buvau, avį medžiojau...“
Gediminas Kajėnas

Audio Mylimoji Sputnik

„Kodėl visi turi būti tokie vieniši, pamaniau. <...> Pasaulyje gyvena tiek žmonių, kiekvienas jų jaučia ilgesį, ieško kitų ir vis dėlto nuo jų atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio?“

K. pamilsta savo geriausią draugę Sumirę, kuri labiau už viską – net meilę – trokšta tapti rašytoja. Tačiau Sumirė, sutikusi vyresnę moterį Miū ir karštai ją įsimylėjusi, supranta, kad žodžiai ima jos nebeklausyti, ji nebegali rašyti.

Sumirė su Miū išvyksta į nedidelę, ožkų pilną Graikijos salą. Netrukus K. pasiekia žinia, kad Sumirė paslaptingai dingo. K. ima jos ieškoti, o naktimis jį kankina keisti sapnai ir vizijos...

„H. Murakami turi neprilygstamą dovaną psichologines metaforas paversti slėpiningais pasakojimais.“
New York Times Book Review

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų braižu. „Mylimoji Sputnik“ – vienas skaitomiausių autoriaus romanų, gili meditacija žmogaus vienatvės ir ilgesio tema.

Audio Pernakt

„Pasaulyje, žinok, yra dalykų, kuriuos tegali padaryti vienas, ir yra dalykų, kuriuos tegali padaryti dviese. Svarbu juos teisingai suderinti.“

Rudens naktis Tokijuje. Gaudžia rimstantis miestas. Jausmingas vidurnakčio džiazas. Pasiklydusios sielos kiaurą naktį braido gatvėmis, rymo kavinėse, repetuoja rūsiuose, lankosi viešnamiuose ir giliai, labai giliai miega... Nes „vidurnaktį laikas teka kitaip“. Nes sąmonė tarsi pritemusi. Bet ar tai, kas skendi tamsoje, – ta pati spalvinga mūsų kasdienybė? Ar nakties monai, viliojantys jaukumu ir artumu, – tikroji realybė?

„Karčiai saldus romanas, įtiksiantis net išrankiausiam literatūriniam skoniui... H. Murakami kūryba mums primena, kad pasaulis platus, mitai – universalūs, o kol miegame, gyvenimas juda paslaptingais ir neįmanomais nuspėti keliais.“
San Francisco Chronicle

Audio Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės

„– Į tave žiūrint kartais apima jausmas, lyg žiūrėčiau į tolimą žvaigždę, – pasakiau. – Ji atrodo labai šviesi. Bet ta šviesa yra išspinduliuota prieš dešimtis tūkstančių metų. Tai gali būti dabar jau nebeegzistuojančio dangaus kūno šviesa. Bet kartais ji atrodo taip tikroviškai.“

Dvylikametis Hadžime myli bendraklasę Šimamoto. Abu jie vienturčiai, vienišiai, tapę vienas kitam prieglobsčiu. Bet jų gyvenimai pasuka skirtingais keliais. Dabar trisdešimt šešerių Hadžime, regis, pagaliau rado laimę: jis turi nuosavą barą, žmoną, du vaikus. Tačiau po daugelio metų vėl sutikęs Šimamoto supranta vis dar ją mylįs.

Lietingo vakaro fone skambant džiazui skleidžiasi jųdviejų meilės istorija. O gal Šimamoto tėra šmėkla, gal ji egzistuoja kitame pasaulyje – slėpiningame, dvelkiančiame mirtimi? Kai baigiasi muzika, pakilusi patefono kojelė grįžta į plokštelės pradžią ir gyvenimas tęsiasi. O kai baigiasi meilė...

„Įžvalgi meditacija apie žmogaus trapumą, apsėdimo gniaužtus ir neįveikiamą, erotikos kupiną mįslę, kuri yra Kitas.“
New York Times

Audio Norvegų giria

„Mirtis – anaiptol ne gyvenimo priešingybė. Ji jau yra čia, kažkur pačiose mano esybės gelmėse, ji visąlaik čia buvo ir, kad ir kaip nerčiausi iš kailio, užmiršti to nebeįstengsiu. Tą gegužės naktį, kai nusinešė septyniolikmetį Kidzukį, mirtis pričiupo ir mane.“

Nusileidęs Hamburgo oro uoste, 37-erių Toru Vatanabė išgirsta seną „The Beatles“ dainą ir mintimis grįžta į studentiškas dienas Tokijuje, į pasaulį, kupiną vienatvės, aistros, troškimų ir praradimų.

Tada iš gyvenimo pasitraukė geriausias Toru draugas Kidzukis, o Kidzukio mergina Naoko tapo pirmąja Toru meile. Tiesa, jiems suartėjus, į Toru pasaulį įsiveržė ir karštakraujė Midori, visiška Naoko priešingybė. Draskomas vidinių prieštaravimų, Toru turėjo rinktis tarp praeities ir ateities.

„Jausminga, įdomi, seksuali... H. Murakami - vienas geriausių šiuolaikinių rašytojų.“
Time Out

„„Norvegų giria“ – tai japonų „Rugiuose prie bedugnės“.“
Daily Telegraph

Haruki Murakami (Harukis Murakamis, gim. 1949) – vienas populiariausių šiuolaikinių japonų rašytojų, dėl kinematografinio stiliaus ir muzikalumo neretai vadinamas japoniškuoju literatūriniu Davidu Lynchu. Rašytojas apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – Franzo Kafkos apdovanojimu. Jo kūryba vertinama ir interpretuojama itin skirtingai: ji priskiriama net prie fantastinių ar mitologinių kūrinių, alegorinių pasakojimų, antiutopijų. H. Murakami braižas lyginamas su Kōbō Abe, J. L. Borgeso, K. Vonneguto, M. Pavićiaus tekstų stiliumi. „Norvegų giria“ Japonijoje sulaukė tokios sėkmės, kad autorių, anot vieno žymaus H. Murakami vertėjų, „šlovės beprotybė išvijo iš tėvynės“.